Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Kiti Lietuvos siaurieji geležinkeliai (buv.)

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • udrius
    replied
    Parašė udrius Rodyti pranešimą
    Apie siauruką Šakiai - Gelgaudiškis:

    1931–1932 metais Lietuvos vyriausybė iš biudžeto skyrė lėšų Šakių–Gelgaudiškio siaurajam geležinkeliui tiesti. Šis kelias buvo nutiestas, juo važinėta iki Antrojo pasaulinio karo. Tai buvo vadinamoji „konkė“ – keleivinius ir krovininius vagonėlius traukė arkliai. Gelgaudiškio girininkijos vadovas Jonas Gvildys Jurbarke surado „konkės“ konduktorių, užrašė jo atsiminimus. Apie šį geležinkelį reikėtų dar daugiau surinkti atsiminimų, juos užrašyti ir sudėti į knygos puslapius.

    Siaurojo geležinkelio bėgiai palei centrinę miestelio gatvę buvo nutiesti į pakalnę, jo atšakos driekėsi į žvyro karjerą prie kapinių ir į panemunę, kur švartuodavosi baržos. Dar Komaro laikais siaurojo geležinkelio atšaka buvo nutiesta į šiliuką prie Žvaigždės (nurodyta viename miestelio planelyje), taip pat prie kai kurių kitų Gelgaudiškio dvaro miškų (Pankliškės). Vadinasi, Gelgaudiškio geležinkelio pėdsakai veda į XIX–XX a. sandūrą.

    Kitu siauruoju geležinkeliu buvo vežamas molis į Gelgaudiškio plytinę. Metalines liores čia tempė „motovozas“. Nors įvykiai neseni, bet nepavyko rasti šio pramoninio traukinuko nuotraukų.

    http://www.versme.lt/sakiu.htm

    Vis tik manau, kad tai galėjo būti pradėto tiesti geležinkelio Kazlų rūda - Šakiai - Tauragė (arba Lyduvėnai) pradžia.
    Papildau:

    Dienos naujienos. 1932, rugsėjo 7 dienos

    Traukinėlis suvažinėjo moterį Rugsėjo 5 d. Gelgaudiškio stoty, mažasis raukinėlis, atėjęs iš Šakių, suvažinėjo pil. Stulgaitienę 70 metų amžiaus. Po poros valandų ji mirė, nors sunkaus kūno sužalojimo nesimatė.

    Komentuoti:


  • julius
    replied
    /\
    panasu kad sitas filmas dasidejo prie vilniaus senamiescio naikinimo - pradzioj epizodo matosi degantys senamiescio namai, kuriuos greiciausiai specialiai "pakure" tam kad degancia gave nufilmuot, tais laikais juk 3d ir kompozitingo nebuvo...

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Štai kokia įdomybę apikau, žiūrėdamas pirmąjį lietuvišką meninį filmą "Marytė" (1947 m.).






    Filmas filmuotas Vilniuje ir apylinkėse. Ar tik ne siaurojo geležinkelio tiltas Vingio parke nufilmuotas? Ir, jei neklystu, bėgis matosi scenoje, kai žmonės bėga per tiltą.

    Patalpinau ir rapidshare.com visą šį epizodą. Dydis apie 11 MB.

    http://rapidshare.com/files/208012612/Maryte.avi

    Komentuoti:


  • udrius
    replied
    Parašė rimsenas Rodyti pranešimą
    Keista, bet neteko sutikti būtent Pirmojo Pasaulinio karo metų vokiškų žemėlapių (KdWR, RKdWG), netgi 1921-23 metų KdWR perleidinių, kur būtų pažymėta geležinkelio linijos Marijampolė-Vilkaviškis-(Kudirkos Naumiestis) trasa.
    Tiekos to, įtikinot, gal ir ėjo siaurukas iki Naumiesčio...

    Lietuvos žinios, 1926 m. Kovo m. 12 d.

    Apleistas Mariampolės—Naumiesčio
    gelžkeliukas.

    Kad pas mus, Lietuvoje gali bet kur pamatyti apsileidimo, tai nenaujiena,
    ir kai žmogus daugiau tai matai, tai, rodos, kad taip ir reikia, kad
    kitaip ir negalima...
    Mums teikiantieji visokių ,,palengvinimų" valdovai giriasi darą ką gali,
    ir tik suka sau šiltas gūžteles, bet, kaip matos, jie ne viską daro, ką dar
    galėtų daryti. Va kad ir siaurasis gelžkelis, kurs eina nuo Mariampolės per Vilkaviškj iki Naumiesčiui, yra „juk valstybinis turtas. Kas su juom yra daroma?
    O gi nieko ! O būtų galima ir reiktų šis tas daryti.
    Vokiečiai jį nusitiesė ir pilniausiai juom naudojosi, o ir lietuviams jį perėmus
    iš karto buvo neblogiausiai išnaudojamas; tik dabar kažkodel yra visiškai apleistas, ir net gaila žiūrėti kaip jis dabar genda ir nyksta (daugelyje
    vietų per žemes visiškai nesimato, o kur matomas, tai sulankstytas,
    sugadintas).
    Dabar jis naudoti pasažierų vežiojimui nėra vertės, nes, gali sakyti, yra
    perpilnai pasažierinių automobilių ir autobusų, kurie tąja linija nuolatai
    kursuoja, o be to, pirma—vartojimo jis būtų reikalingas nuodugnaus remonto.
    Tiksliausia būtų jis perkelti kiton vieton, kur jokio susisiekimo
    nėra arba kad ir nuo Vilkaviškio link Bartininkų, vadinas į ten, kur randasi
    didelis išteklius plentų medžiagos — akmenų.
    Juomi galėtų naudotis, gyventojai, keliavimui ir produktų gabenimui, nes
    dabar tolimesniesiems su reikalais neišbrendamame kely randasi didelių
    sunkenybių. V. D.

    Ghm... O jei vietoje geležinkelio parašius kokį kitą apleistą objektą, ar labai kas pasikeistų tekste, kuris buvo parašytas prieš 80 metų???

    Komentuoti:


  • udrius
    replied
    tai va , kad ji dabar yra perstatyta. Tiesiog užfiksavau, kas yra dabar. Kaip ir kas yra buvusioje Kriukų stotyje.

    Komentuoti:


  • Vitas
    replied
    Parašė udrius Rodyti pranešimą
    na va šiandien buvau Skapiškyje... Galima sakyti, kelionė pasisekė. Foto greitai bus. Kai kurie radiniai galima sakyti, nustebino...
    Na o dabar apie radinius:
    ...
    Dar apsilankiau Pandėlyje . Ten iš stoties išlikusi tik krovininė rampa, o pats stoties pastatas perstatytas ir perdarytas.
    ...
    Buvusi stotis
    Atvaizdas
    ...
    www.ngr.lt radau štai tokią buvusios Pandėlio geležinkelio stoties nuotrauką:
    http://www.ngr.lt/php_func/foto_demo...delys20051.jpg

    Komentuoti:


  • udrius
    replied
    Taigi, iš tiesų manau, kad reikėtų kada išsiruošti į tokias ekspedicijas dažniau, gal pavyktų rasti kažko dar unikalesnio...

    Komentuoti:


  • udrius
    replied
    na va šiandien buvau Skapiškyje... Galima sakyti, kelionė pasisekė. Foto greitai bus. Kai kurie radiniai galima sakyti, nustebino...

    Na o dabar apie radinius:

    Pirmiausiai tai šokiravo 600 mm ir plačiūjų geležinkelio jungtinis depas Skapiškyje - kad jis išlikęs ir toks super... Radau, kad siaurųjų geležinkelio depai buvo dar ir Kazlų Rudoje, Joniškyje, Jonavoje. Rasi gal ir ten gali būti tokie statiniai. Foto:

    Priekis



    Šonas



    Galas



    Dar apsilankiau Pandėlyje . Ten iš stoties išlikusi tik krovininė rampa, o pats stoties pastatas perstatytas ir perdarytas.

    Krovinių rampa:



    Buvusi stotis



    Na ir pabaigai - išlikęs 600 mm keleivinis vagonėlis...



    Tai antras išlikęs 600 mm vagonėlis, kurį aš radau Lietuvoje. Senas foto, kurias vietinės mokytojos dėka pavyko rasti, sudėjau į parovozą, manau dubliuoti visko nereikėtų...
    Paskutinis taisė udrius; 2009.01.25, 08:14.

    Komentuoti:


  • sleader
    replied
    Parašė Kosovo Rodyti pranešimą
    Kad jis važinėjo Vingio parke 1979-1984 m., žinau. Koks jo likimas vėliau, po 1984 m.?
    Bent jau pagal roberto citatą, jis niekur jau ir 1981m. nebegalėjo važinėti, nes 1980 buvo supjaustytas. Beto tavo nurodytu laikotarpiu jau ten nieks nevažinėjo, nes geležinkelį išardė 1979 m.
    Paskutinis taisė sleader; 2009.01.23, 00:24.

    Komentuoti:


  • Kosovo
    replied
    Parašė robertas Rodyti pranešimą
    Tai Vilniaus Vingio parke važinėjęs šilumvežis. Jo likimas:



    turbūt vertimo nereikia...
    Kad jis važinėjo Vingio parke 1979-1984 m., žinau. Koks jo likimas vėliau, po 1984 m.?

    Komentuoti:


  • vectron
    replied
    Parašė Kosovo Rodyti pranešimą
    Noriu paklaust: koks likimas ištiko TU2-123 1984 m.? Įtariu, kad supjaustė į metalo laužą, užuot vėl atvežę į Panevėžį.
    Tai Vilniaus Vingio parke važinėjęs šilumvežis. Jo likimas:

    ТУ2 -123 ( 750 мм) [1957-1979] ДЖД Вильнюс (порезан 1980; быв. Паневежис)
    turbūt vertimo nereikia...

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Nezinau, ar tai galima vadinti gelezinkeliu. Alytuje tarpukaryje statant A. Juozapaviciaus tilta buvo nutiesti siauruko begiai medziagu pervezimui.
    Nuotrauka is www.alytausgidas.lt galerijos


    Komentuoti:


  • udrius
    replied
    Na va tai foto apie kurias kalbėjau:

    Marijampolė, 1917-1918 metai. Dirvos spaustuvė Marijampolėje atidaryta 1918 metais, ji buvo toje Šešupės pusėje, kuri arčiau Vilkaviškio.



    Anykščiai 1914 metai. Atkreipkite dėmesį į geležinkelio bėgius - atrodo, kad čia būtų ne siaurukas, bet platusis geležinkelis. Tačiau tai nėra taip. Ši vieta yra ir dabar, matosi tiltukas ir senasis įvažiavimas į Anykščius.



    Va dėl to vertinu vokiečių foto geležinkelio Kuliešai - Šilutė, kad vis tik sunku nuspėti kokio pločio bėgiai ten gali būti. Tuo labiau foto retušuota. Jau čia gaunasi dideli iškraipymai.

    Paravoze paskelbiau ir daugiau foto, pasižiūrėkite nuo 14 dienos...
    Paskutinis taisė udrius; 2009.01.17, 07:41.

    Komentuoti:


  • udrius
    replied
    Na va pirmą kartą užtikau foto su siaurku marijampolėje. Jei ją pavyks gauti, tai bus 100% įrodymas apie šį siauruką...

    Komentuoti:


  • rimsenas
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Gal didesnis yra?
    ...
    Paskutinis taisė rimsenas; 2012.01.15, 08:25. Priežastis: nuoroda išnyko :(

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Parašė rimsenas Rodyti pranešimą
    Lietuvos geležinkelių žemėlapis.1930, Mastelis 1:1 000 000.

    Atvaizdas
    Gal didesnis yra?

    Komentuoti:


  • rimsenas
    replied
    Keista, bet neteko sutikti būtent Pirmojo Pasaulinio karo metų vokiškų žemėlapių (KdWR, RKdWG), netgi 1921-23 metų KdWR perleidinių, kur būtų pažymėta geležinkelio linijos Marijampolė-Vilkaviškis-(Kudirkos Naumiestis) trasa.

    Komentuoti:


  • udrius
    replied
    Na tai ir negalėjo būti pažymėtas Lietuvos žemėlapiuose - nes jis išardytas gali būti 1921- 1923 metais. O dėl to kad rusų žemėlapiai rodo daugiau geležinkelių - tai pliusas. Jie rėmėsi pirmojo pasaulinio karo meto vokiečių žemėlapiais

    Komentuoti:


  • rimsenas
    replied
    Parašė udrius Rodyti pranešimą
    Pagaliau kažkas rado patvirtinimą - niekaip jokios info neturėjau apie šį geležinkelį apart paminėjimo vokiškoje knygoje... O iki kudirkos naumiesčio nėjo...
    Tiek sovietų raudonosios armijos (RKKA), tiek vokiečių žemėlapiai rodo tik apytikslę geležinkelio Marijampolė-Vilkaviškis (RKKA žemėlapyje rašoma (deje, nerodoma), kad ir iki Kudirkos Naumiesčio) geležinkelio trasą.
    RKKA 1937 metų 1:100000 mastelio žemėlapio ištrauka:



    (bakstelėjus peliuku, žemėlapis padidės)

    Vokiečių 1:300000 1936 metų lapo S55 ištrauka"



    (bakstelėjus peliuku, žemėlapis padidės)

    RKKA 1940 metų 1:500000 mastelio žemėlapio N-34-Б lape geležinkelis Marijampolė- Vilkaviškis-Kudirkos Naumiestis atvaizduotas kaip išardytas.



    Tarpukario Lietuvos žemėlapiuose deje neteko sutikti pažymėtos šios geležinkelio trasos.

    Komentuoti:


  • udrius
    replied
    Pagaliau kažkas rado patvirtinimą - niekaip jokios info neturėjau apie šį geležinkelį apart paminėjimo vokiškoje knygoje... O iki kudirkos naumiesčio nėjo...

    Komentuoti:

Working...
X