Šiaurės Lietuvos buv. siaurieji geležinkeliai (Panevėžys-Joniškis, Gubernija-Biržai)

[Vismantas]

Prieš Bernatonius pralaida per upelį.



Bernatonių geležinkelio stotis:



Palei stoti buvo ir traukinių prasilenkimo linija. Kiek pasakojo vietinis gyventojas kuris dirbo vyr. konduktoriumi tai per dieną pravažiuodavo šeši keleiviniai traukiniai. Trys pirmyn ir atgal. Kiek krovininių važiuodavo jau nebepamena.
Vietinio gyventojo pasakojimas: "Pamena kad vieną garvežį sudaužė jo pamainos metu. Girtas mašinistas su padėjėju greičiau norėjo padaryti "pochmela" ir padidino greitį. Nulėkė garvežys nuo bėgių. Juos visus uždarė ir po apklausos paleido tik ji kadangi jis buvo blaivus ir jis prie viso to nebuvo prisidėjęs. Kiti liko "sedėti". Dar pamena kaip pjaustė "čekus" tai net ašaros bėgo. (Čekų gamybos garvežiai).Kaip sako už tokius darbus prie sienos reikia statyti."

Tiltukas už Bernatonių. Pats esu panevėžietis, o nežinojau, kad už Bernatonių yra užtvankėlė. Sprendžiant pagal esama tilta tai panašu kad kiti tiltukai taip pat turėjo atrodyti panašiai. Su metaliniais turėklais.

[Vismantas]

Medikonių geležinkelio stotis. Panašiai viskas kaip ir Brnatoniu stotyje.



Iš kiemo pusės.



Klėtis statyta kartu su stotimi. Pradžioje stoties stogas buvo dengtas čerpėmis, o tik tvarkant stoga tarybiniais laikais buvo uždėtas šiferiu.

[Vismantas]

Pušaloto geležinkelio stotis. Pagal bendra viazda tai joje gyvena tik pirmame aukšte iš kiemo pusės. Pastatas apipieštas "vietinių grafiti meistrų".



Lauko tualetas. Pagal užrašus ir pastatymą tai sprendžiu kad jis statytas kartu su stotimi. Pagal šalia tvyrantį kvapą tai jis dar lankomas.



Iškrovimo - pakrovimo sandėlys su rampa. Konstrukcija tokia pat kaip Pakruojyje. Pastato viduje pro išdaužta langą matėsi krūva metalo laužo.



Nuo perkrovos sandėlio link stoties eina akmenimis grįstas keliukas. Toliau keliukas pereina į akmenimis grįstą gatvę ir eina per miestelį.

[Vismantas]

Joniškėlio geležinkelio stotis. Stotyje pakeisti langai į plastikinius su medžio imitacija, patvarkytas keliukas iki stoties. Šalia stoties tvarkoma teritorija. Pasodinta gėlių, nupjauta žolė. Malonu kad gyvenantys pastate žmonės tvarko ir prižiūri pastatus ir teritorija. Yra tikimybė kad yra gauta parama pastatų tvarkymui.
Šalia ęsantis didelis pastatas tvarkomas. Ant jo matosi buvęs užrašas : "Joniškėlio žemės ūkio kooperatyvas" (gaila nuotraukos nepasidariau. Lygtais taip buvo užrašyta) . Ten taip pat pakeisti langai, durys. Sutvarkytas stogas.



Stotyje stovi TY2 su kroviniu vagonu. Ant šonų uždėtas Lietuvos siauruko geležinkelių planas, o kitoje pusėje Joniškelio stoties bėgių schema.

[Eimantas]

Ačiū už nuotraukas, labai įdomu.

Dėl nupjautų bėgių prie kelio? Čia jokio kelininkų (ar, ir projektuotojų) nėra?

[Vismantas]

Ačiū už nuotraukas, labai įdomu.

Dėl nupjautų bėgių prie kelio? Čia jokio kelininkų (ar, ir projektuotojų) nėra?

Bėgiai jau seniai nupjauti. Ir atstatinėti tikrai niekas nesiruošia.



Dar kiek kalbėjau su vietiniais tai sakė kad prieš du mėnesius vaikščiojo ir viska fotografavo "kažkokia delegacija". Sakė atstatinės siauruka. Ar rimtai ar juokais tai pasakė neaišku.

Dar vienas pastebėjimas. Kai kur siauruko bėgiai sujungti medinėmis jungtimis.

[Kosovo]

Nupjovė žolę Joniškėly? Stebuklas! Pernai man jos beveik iki juosmens buvo. Visgi gerai, kad tvarko stoties teritoriją, nes pernai tai ji apgailėtinai atrodė, reiks kurį savaitgalį nulėkt pažiūrėt.



P.S. sorry dėl kokybės, pamiršau tada fotiką, teko imt mobilujį

[Salvijus]

Nupjovė žolę Joniškėly? Stebuklas! Pernai man jos beveik iki juosmens buvo. Visgi gerai, kad tvarko stoties teritoriją, nes pernai tai ji apgailėtinai atrodė, reiks kurį savaitgalį nulėkt pažiūrėt.

Atvaizdas


P.S. sorry dėl kokybės, pamiršau tada fotiką, teko imt mobilujį

Na dar pavasaris - nespėjo iki pažastų užaugt.

[2Pack]

Susitikimas su bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" generaliniu direktoriumi Stasiu Dailydka dėl šiaurinio siaurojo geležinkelio ruožo

http://www.siaurukas.eu/index.php?cid=8477

[Vismantas]

Dar įdomus palyginimas. Pirma tiltuko nuotrauka daryta 1989m. Sprendžiant iš nuotrauku tai 1989 m. siaurukas dar važiavo vakariniu ruožu. Kairėje pusėje matosi dar nebuvo sodų bendrijos. Trečia nuotrauka parodo dabartį.

[Salvijus]

Straipsnis Šiaulių krašte

Toks straipsnis yra ketvirtadienio "Šiaulių krašte":

Pavogti siauruko bėgiai
2009 m. Birželio 4 d.

Pakruojo komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl siaurojo geležinkelio bėgių vagystės. Pradiniais duomenimis, metalo vagys pagrobė daugiau kaip du kilometrus du šimtus metrų bėgių bei tvirtinimo detales.

Tyrimas dėl šios vagystės pradėtas praėjusį savaitgalį, gavus pareiškimą iš Kultūros paveldo departamento Šiaulių padalinio specialistų. Policijos informacijoje visuomenei teigiama, kad pavogtus bėgius paveldosaugininkai pastebėjo daugiau nei prieš porą mėnesių — balandžio pirmąją. Taip pat daugelyje vietų rado ardomą geležinkelio sankasą: kažkas čia prisikasė žvyro bei smėlio. Pradiniais skaičiavimais, šių medžiagų iškasta per du šimtus kubinių metrų.

Kada iš tikrųjų pavogti bėgiai, nežinoma — buvusiose jų vietose jau sužėlė žolė.

Pakruojo komisariato atstovas spaudai Ginas Pocevičius redakcijai sakė, kad geležinkelio bėgiai vogti ne ištisai, o dalimis — ties Megučionių, Titonių kaimais, kitose vietovėse. Taip pat kasinėjama ir sankasa.

Kiek nuostolių padaryta kultūros vertybei, siaurajam geležinkeliui, dar skaičiuojama.

Šaltinis - "Šiaulių kraštas", nuoroda: http://www.skrastas.lt/?data=2009-06...&id=1244040561

[Vitas]

Dar įdomus palyginimas. Pirma tiltuko nuotrauka daryta 1989m. Sprendžiant iš nuotrauku tai 1989 m. siaurukas dar važiavo vakariniu ruožu....
Atvaizdas


Atvaizdas


Atvaizdas


Atvaizdas

Iš Panevėžio geležinkelio stoties vakarų kryptimi išvažiuojantį siauruką prekinį traukinį mačiau dar 1994 m. vasarą.

[Salvijus]

Teko vartyti įdomų straipsnį apie siauruko perspektyvas. Jis buvo rašytas apie 1970-1980 m. (gaila, kad nėra tikslios nuorodos, reiks paieškoti ir nuskanavus įkelti į forumą). Pabandysiu atpasakoti ką ten perskaičiau.
Jame rašoma, kad siaurojo geležinkelio eksploatacija nuostolinga - pajamos siekia apie 715 000 rub., o išlaidos 1 715 000 rub. Vadinasi jis visada buvo NUOSTOLINGAS, tačiau nežiūrint to jis sėkmingai veikė iki 1991-1999 m. ir Latvijoje iki pat dabar.
Toliau kalbama apie perspektyvas: rekonstruoti siauruką ruože Švenčionėliai-Panevėžys - taip sudarant naują geležinkelio koridorių su Orša Baltarusijos Rytuose. Buvo atlikta dalis darbų - rekonstruotas ruožas Švenčionėliai-Utena, pradėtas bet nepabaigtas Utenos-Anykščių ruožas.
Toliau kalbama apie Šiaulių-Biržų ruožą. Šis ruožas turėjo būti rekonstruotas keičiant geležinkelio kryptį nuo Radviliškio iki Pakruojo - tas ir buvo padaryta. Nurinktas Šiaulių-Pakruojo ruožas. Taip pat turėjo būti panaikintas Linkuvos-Petrašiūnų ruožas. Toliau nuo Biržų turėjo eiti link Krustpilio stoties Latvijoje sujungiant su Rygos-Daugpilio atšaka. Taip nuimant traukinių srautus nuo apkrautos Klaipėdos-Šiaulių-Daugpilio atšakos. Šiame ruože turėjo būti panaikinti Žeimelio-Joniškėlio-Panevėžio ruožai. Kas ir buvo padaryta - Žeimelio-Joniškėlio ruožas buvo likviduotas apie 1980 m.
Realizavus šiuos planus Lietuvoje būtų buvęs gana tankus geležinkelio tinkas, padidėjusi Šiaulių kaip geležinkelio mazgo reikšmė ir atsirastų dar 1 naujas - Panevėžys.
Tai neaišku ar gerai, kad šių planų nepavyko iki galo realizuoti. Plačiabėgis geležinkelis dar būtų pusiau veikęs jei būtų buvęs sujungtas su pagrindinėmis magistralėmis kaip kad buvo planuota arba ne.

[Vismantas]

Laikas ne siauruko naudai. Šiandien aplankiau už bernatoniu esantį tiltuka. Užtvankėlė prakiuro. Įdomu kas tai turėtų tvarkyti ? Ar bus pilikta gamtos valioje.





Radau ant tiltuko iškaltus ir pastatymo metus.

[Salvijus]

Tikriausiai taip ir baigsis - ko neįveiks žmogus pribaigs laikas, arba atvirkščiai.

[Vitas]

Į Biržus

Birželio 6 d. buvau pasišventęs Kauno prieigose žvilgtelėti į tą futbolo sirgalių pergalės traukinį, bet neteko. Gal dėl to kad „nė per nago juodymą“ nemėgstu to futbolo. Kadangi mėgstu sporto šakas, kokios "neįdomu" kitiems, netikėtai pasitaikė kelionė į Biržus.

Keliu „Via Baltica“ kertant Kaišiadorių-Radviliškio geležinkelį, bendrakeleivius nustebinau, kad nuo viaduko jau matoma (bent įėjimo šviesoforai matyti) stotis vadinasi Šilainiai . Keli šiame Kauno miesto mikrorajone gyvenantys draugai aiktelėjo garsiausiai.
Panevėžį apvažiavome vakariniu aplinkkeliu. Geležinkelį Radviliškis-Panevėžys nepastebėsi gal tik miegodamas, o Panevėžio-Joniškėlio siauruko nepamačiau jokių likučių... Lygiai taip „Via Baltica“ plentu už Pasvalio
„prazvimbėme“ Joniškėlio-Pasvalio-Biržų siauruko pervažos likučius.

Biržuose prie TU2 su viem vagonais pabūti teko. Važiuojant Respublikos gatve dar tikėjausi rasti pervažos likučių. Bet automobiliu jų nepastebėjau. Gatvės asfalte jokių pėdsakų nėra. Vis tik aptikti pavyko įdėmiai sekant miesto planą. Sustojome. Bėgiai žole apaugę siaubingai...
Įspūdingiau siauruką pamačiau važiuojant lauko keliuku nuo „Karvės olos“ link Klausučių (nuo šio gamtos paminklo plentą Pasvalys-Biržai kertant tiesiai). Žvyrkeliuku nuvažiavome 2 kilometrus ir jau laukiame, kada bus pervaža. Bet geležinkeliuko nematyti. Užtai matyti kelias į kairę. Ir netikėtai – staigus posūkis į kairę. Jokių įspėjamųjų kelio ženklų. Pasidarė įdomu, į ką atsitrenkti „garbė“ atitektų tą posūkį neįveikus. Ogi – į siauruko pylimą, gal net užšokti ant bėgių. Siaurukas apaugęs žole. Vienam bendrakeleiviui pasidarė įdomu, gal jos pasi pasišienauti būtų galima.
Už kokių 300 metrų labai kreivoje sankryžoje žvyrkelis išeina į asfaltuotą kelią Biržai-Vabalninkas. Šalia kažkada buvusią siauruko pervažą atrasi prisimindamas kelio vingį per ją.
Biržuose radome daug kelio ženklų, rodančių Rinkuškių alaus bravorą. Ties siauruko geležinkelio priartėjimais prie gatvių ir kelių, ties pervažų likučiais žymių nėra jokių.

P.S.: ne futbolą Iur ne krepšinį) žaisti, o pasivaikščioti pėsčias (pakeliauti kitaip) pamėgau turėdamas tikslą tuose pasivaikščiojimuose pamatyti daugiau negu "prazvimbiant' automobiliu... Biržų apylinkėse to padaryti neleido laiko stoka. Daugiau laiko turistys vietiniai nevaikšto - jiems siaurukas "neįdomu".

[Vismantas]

Įdomus dalykas tas pasivaikščiojimas ieškant siauruko bėgių. Dar įdomiau kai aptinki kokiame tai miestelyje buvusią stotį, pabendrauji su joje gyvenančiais žmonėmis. Senoliai dar atsimena laikus kai siaurukas riedėdavo. Jiems tai buvo ne tik traukinukas ar susisiekimo priemonė. Jie užaugo kartu su siauruku. Dabar siauruko nykimas lyg draugo netektis. Nei vieno neteko sutikti kuris pasakytų kad jis nereikalingas.
Valstybė skaičiuoja siauruka pinigine išraiška, o užmiršta dvasinę, kultūrinę vertę. Paleidus siauruka atgytų užmirštos gyvenvietės. O kiek gyvenvietėse yra įdomių ir užmirštų dalykų.
Pasaulis pasidarė per daug materialus.

Valdovų rūmus pastatėme už milijonus kad reprezentuotų Lietuva, tai kodėl siaurasis geležinkelis, kuriam tikrai tiek nereikalinga kad atkurti, negali reprezentuoti ir garsinti Lietuvos ? Ar vadovaujamasi tuo, kad reikalinga atkurti tik tai kas jau sunyko ?
O gal reikia gerbiamam A. Brazauskui pasiūlyti isigyti siauruko akcijų. Gal ir ledai pajudėtų

[Vismantas]

Gal yra žinančių kaip veikdavo siauruko semaforas. Kaip jais valdydavo traukinių eismą ? Kiek jų iš viso buvo siauruko ruože ?

[Vytautas_LT]

Gal yra žinančių kaip veikdavo siauruko semaforas. Kaip jais valdydavo traukinių eismą ? Kiek jų iš viso buvo siauruko ruože ?

Pagal mane tai būdavo stoties įleidžiamieji ir išleidžiamieji. Būdavo semaforo budėtojai, kurie pagal stoties viršininko nurodymus perjungdavo semaforą į reikiamą poziciją. Taip pat, kaip ir iešmininkai. Stotis tarpusavyje siedavo telegrafo ar telefono ryšys.

[Wycka]

Pakankamai ilgas straipsnis, todėl pateikiu tik nuorodą. Įdomu todėl, kad informacija labai paprastai ir aiškiai pateikta, viską supras net nesidomintis geležinkeliais:

Siaurųjų Lietuvos geležinkelių istorinė apžvalga

http://www.kontrastai.lt/?p=14332 (neveikia)
Kita nuoroda http://www.straipsniai.lt/gelezinkeliai/puslapis/9807