Šiaurės Lietuvos buv. siaurieji geležinkeliai (Panevėžys-Joniškis, Gubernija-Biržai)

[Grillz]

Kažkada manau, gal ne po metų dviejų ir penkių, tikrai bent link Pasvalio suremontuos. Pats prisidėčiau kaip savanoris. Įdomu, įmanoma prikelt antram gyvenimui Biržų ir Joniškėlio lokomotyvus? Ar jų ten tik kėbulas belikęs ar ir motorai yra?

Bent Biržuose manau tai tik kėbulas belikęs. Nes vėliau kiek sužinojau, tai ten pacanai lysdavo į lokomotyvą ir gerdavo.

[bosco]

Kokiu pagrindu matai?

T.y. kokios priežastys, dėl kurių atsirastų kas nors (ASG? LG? valdžia?), kas investuotų dideles lėšas tam?

Kažkada investuos, tik sakau - po penkių, gal po dešimt metų. Ir manau ASG, galbūt valdžia ir savanoriai prisidės. Be to nesakau, kad kursuotu reguliarūs reisai, tiesiog turistinis, pramoginis traukinys.
P.S Ne matau, o maNau

[Kosovo]

Kažkada investuos, tik sakau - po penkių, gal po dešimt metų. Ir manau ASG, galbūt valdžia ir savanoriai prisidės. Be to nesakau, kad kursuotu reguliarūs reisai, tiesiog turistinis, pramoginis traukinys.
P.S Ne matau, o maNau

Nebent eurai pradėtų milijonais iš dangaus byrėt

[ejs]

Linkuvos stotis ir ruožas

Linkuva yra paskutinė ir ko kgero vienintelė ruožo Petrošiūnai - Linkuva stotis. Bendras ruožo ilgis - apie 7 km.
Šiuo metu išlikę 3 stoties kelyno keliai, 3 iešmų kryžmės, 3 arba 4 stoties pastatai, naudojami kitoms reikmėms.

Aklikelis prie pat autobusų stotelės.


Buvęs sandėlis


Ir dar vienas lyg ir geležinkelio pastatas


Dviejų pastatų grupė. Mūrinis tikrai turėjo būti geležinkelio, medinukas - gal ir ne.


Kelias link Petrošiūnų.


Per 2 iešmus vienas kelias iš karto nuvedamas į šoną


Kur? Kažkur link akmens dirbtuvių


2 keliai suka į stotį


Stulpelio numeris...


Sekančio - 7. Kas gi jį apvertė?


Bėgiai lyg nėra labai seni?


Ar tik ne stoties grindinio ieškota?


Ir abu keliai sueina į tą patį aklikelį.


Tiek ir tos Linkuvos

Pervaža lauko kelyje, siaurukui pakeliui link Linkuvos:


Ir link Petrošiūnų:


Nepastebėjau kaip siaurukas pasivijo kelią


Siaurukas - ir statybinių medžiagų šaltinis. Kad jiems kas rankas išsukiotų..


Tiltas per Mūšą


Nenuostabu kad vaikščioti negalima


Kairysis Petrošiūnuose kelias kaip tik ir veda į Linkuvą


Ir beje, kodėl Petrošiūnai:

[enigma]

Gaila taip užleistio ir nuniokoto Linkuvos ruožo. Ar beprisikels jis kada?

[Wycka]

Gaila taip užleistio ir nuniokoto Linkuvos ruožo. Ar beprisikels jis kada?

Akivaizdu, kad centrinė ir vietinė valdžia praktiškai nieko su tuo geležinkeliu nedaro, nebent dėl akių saugo kaip paveldą arba išvis nuardo. Manyčiau, reiktų keisti pasenusį stereotipinį sovietmečiu dvelkiantį mąstymą ir į šiaurinį ruožą įsileisti privačią iniciatyvą, tačiau tuo pačiu metu stengtis užtikrinti kiek tai įmanoma autentiškumą.

[Al1]

Privati iniciatyva susives į ištiestą ranką prašant valdiškų pinigų.

[Wycka]

Privati iniciatyva susives į ištiestą ranką prašant valdiškų pinigų.

Apie tai irgi pagalvojau. Todėl prieš įsileidžiant privatų kapitalą, reikia atsirinkti jo pajėgumus, t.y. kiek įsipareigoja investuoti į infrastruktūrą, riedmenis, aplinką ir reklamą, iš anksto susitarti, kaip bus bendradarbiaujama paveldosaugos srityje.
O dėl atsiperkamumo nereikėtų per daug jaudintis — beveik unikalus 100-metis objektas, turizmui tinkamos apylinkės, belieka tik prigalvot gerų ir originalių renginių, suorganizuot nakvynę bei atvykimą/išvykimą, po to dar gera reklama, ir turistų yra.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

O dėl atsiperkamumo nereikėtų per daug jaudintis — beveik unikalus 100-metis objektas, turizmui tinkamos apylinkės, belieka tik prigalvot gerų ir originalių renginių, suorganizuot nakvynę bei atvykimą/išvykimą, po to dar gera reklama, ir turistų yra.

Nu nu. Tinkamos turizmui apylinkės tai yra praktiškai bet kokios, tačiau reikia atsižvelgti į tai ar jos patrauklios. O tos lygumos į šiaurę nuo Panevėžio nėra itin patrauklios net Lietuvos mastu. Apart Biržų (kurie irgi, būkim atviri, nėra pasaulinės klasės turizmo objektas) ten žiūrėt eiliniam turistui paprasčiausiai nėra į ką.

Dar jeigu Panevėžys būtų kokis tai milijoninis miestas būtų galima fantazuot, kad vietiniai mielai naudosis šitokia pramoga ir masiškai darys išvažiuojamasias pjankes ant ratų. Bet taip irgi nėra. O važiuot iš Vilniaus, Kauno ar Rygos tam, kad prabildėt keliasdešimt kilometrų siauruku reikia gan specifinių laisvalaikio poreikių.

[Wycka]

Nu nu. Tinkamos turizmui apylinkės tai yra praktiškai bet kokios, tačiau reikia atsižvelgti į tai ar jos patrauklios. O tos lygumos į šiaurę nuo Panevėžio nėra itin patrauklios net Lietuvos mastu. Apart Biržų (kurie irgi, būkim atviri, nėra pasaulinės klasės turizmo objektas) ten žiūrėt eiliniam turistui paprasčiausiai nėra į ką.

Dar jeigu Panevėžys būtų kokis tai milijoninis miestas būtų galima fantazuot, kad vietiniai mielai naudosis šitokia pramoga ir masiškai darys išvažiuojamasias pjankes ant ratų. Bet taip irgi nėra. O važiuot iš Vilniaus, Kauno ar Rygos tam, kad prabildėt keliasdešimt kilometrų siauruku reikia gan specifinių laisvalaikio poreikių.

Patrauklumas sukuriamas. Galima dirbtinai, bet patogiau natūraliai. Praktiškai visos iki šių dienų išlikusios stotelės yra paveldo objektai. Biržuose yra ne tik pilis, bet ir seniausias Lietuvoje dirbtinis Širvėnos ežeras. Pakruojyje, Joniškėlyje ir Raguvėlėje dvarai. Joniškėlyje dar ir semaforai išlikę. Rubikiuose — ketvirtas pagal dydį Lietuvoje Rubikių ežeras su 16 salų. Anykščiai — kurortinė teritorija.
Kas dėl pjankių, dauguma stočių/stotelių yra ne gyvenvietėse (nutolusios nuo 1 iki 4 kilometrų iki artimiausio miestelio/kaimo), todėl potencialiai puiki vieta švęsti vestuves, jubiliejus, krikštynas, etc..
Akivaizdu, kad pritaikant siauruką turizmui dar toli gražu ne viskas padaryta.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Dvarų Lietuvoj pilna, stotelės bus įdomios kokiems trims railfanams ir porai istorikų - entuziastų, kuriems įdomu viskas, na, o apie semaforus tikiuosi pajuokavai. Dažnas net nežino su kuo apskritai toks daiktas valgomas.

Turint omenyje dabartinę šiaurinio ruožo būklę, regiono ir paties siauruko patrauklumą turistams reikia nefantazuoti apie tai, kad atlėks kažkoks privatus investuotojas, iščiustys viską ir dar iš to gražaus pinigo pasidarys. Jei šitas ruožas kada ir bus atgaivintas tai tik tuo atveju, jei valdžia (ar šiaip koks bagotas filantropas) pasakys: "čia mūsų paveldas, reikia jį išsaugot, dėl to skiriam tam pinigų, nors ekonomiškai tai ir neatsipirks". Šiai dienai tas nerealu, ateityje - kas žino.

[Wycka]

Dvarų Lietuvoj pilna, stotelės bus įdomios kokiems trims railfanams ir porai istorikų - entuziastų, kuriems įdomu viskas, na, o apie semaforus tikiuosi pajuokavai. Dažnas net nežino su kuo apskritai toks daiktas valgomas.

Turint omenyje dabartinę šiaurinio ruožo būklę, regiono ir paties siauruko patrauklumą turistams reikia nefantazuoti apie tai, kad atlėks kažkoks privatus investuotojas, iščiustys viską ir dar iš to gražaus pinigo pasidarys. Jei šitas ruožas kada ir bus atgaivintas tai tik tuo atveju, jei valdžia (ar šiaip koks bagotas filantropas) pasakys: "čia mūsų paveldas, reikia jį išsaugot, dėl to skiriam tam pinigų, nors ekonomiškai tai ir neatsipirks". Šiai dienai tas nerealu, ateityje - kas žino.

Pernelyg ciniškas požiūris. Dvarų pilna, bet kiek iš jų galima pasiekti geležinkeliu, nebūtinai siauruoju? Stotį galima išnaudoti ne tik kaip muziejų, bet ir kaip pobūvių salę ar net viešbutį. O semaforai tuo ir įdomūs, kad jų praktiškai Lietuvoje nebelikę.
O dėl valdžios bene juokauji. Valdžia yra tarsi spyna — nei pati valgo, nei kitiems duoda. palikti viską taip yra būtų tolygu prarasti net ir tai, ką šiandien dar turime. Medinė dalis supus, metalinė dalis ir sankasų žvyras/smėlis bus išvogti. Kas liko, apžels krūmais ir žole. Vat toks vaizdas iš tikrųjų skatins turizmą!

[2Pack]

Būkim teisingi - dabartiniam šiaurinio ruožo atkūrimui ir rekonstrukcijai reikėtų šimtų milijonų litų. Plius jo techninei priežiūrai kasmet - dar turbūt beveik tiek milijonų, kiek skiriama visų kultūros paveldo objektų priežiūrai Lietuvoje per metus. Kokios pajamos būtų iš ruožo? Abejoju, ar jos dengs bent trečdalį reikalingos sumos, kad ir ką mes ten prigalvotume.Išlaikyti tokį kompleksą ištie yra labai didelė prabanga ir nemanau, kad bet kokia vyriausybė ryšis mesti pinigus į jį.
Keliose nuotraukose matyti, kaip siaurukas eina šalia plento, plento pylimu. Kažkaip panašu, kad čia ir žemės dokumentai nėra sutvarkyti, nes, mano supratimu, turi būti kažkokios apsaugos zonos, atstumai atitinkami. Bet kai šeimininko nėra...
Gal kam žinoma, kiek LG pasistūmėjo kirsdama medžius ir rūmus Panevėžio - Joniškėlio ruože?

[udrius]

Visi Jūs easte teisūs - vieni iš vienos pusės, kiti iš kitos pusės. Iš principo, jokia paslaptis, kad vakarų šalyse didžioji dalis geležinkelio muziejų ir muziejinių geležinkelių savanoriškais pagrindais... panašiai taip yra ir Estijoje, bet mums iki tokio lygio dar augti ir augti...

[Vismantas]

Linkuva yra paskutinė ir ko kgero vienintelė ruožo Petrošiūnai - Linkuva stotis. Bendras ruožo ilgis - apie 7 km.
Šiuo metu išlikę 3 stoties kelyno keliai, 3 iešmų kryžmės, 3 arba 4 stoties pastatai, naudojami kitoms reikmėms

Šiek tiek patikslinsiu. Linkuvoje buvo apsisukimo trikampis garvėžiams apsukti. Tas kelias kur eina link tvenkinio tai yra dalis išlikusio trikampio. Nuo jo buvo atšaka ėjusi prie sandėlio.

Tas tinkuotas pastatas tai buvusi stotis. Šalia didesnis tai geležinkeliečiu namai.
Grindinys taip pat ten yra. Jis veda nuo Kelio link stoties. Bent tiek matėsi. Kur veda toliau tai jau kol kas man nežinoma.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Pernelyg ciniškas požiūris. Dvarų pilna, bet kiek iš jų galima pasiekti geležinkeliu, nebūtinai siauruoju? Stotį galima išnaudoti ne tik kaip muziejų, bet ir kaip pobūvių salę ar net viešbutį. O semaforai tuo ir įdomūs, kad jų praktiškai Lietuvoje nebelikę.
O dėl valdžios bene juokauji. Valdžia yra tarsi spyna — nei pati valgo, nei kitiems duoda. palikti viską taip yra būtų tolygu prarasti net ir tai, ką šiandien dar turime. Medinė dalis supus, metalinė dalis ir sankasų žvyras/smėlis bus išvogti. Kas liko, apžels krūmais ir žole. Vat toks vaizdas iš tikrųjų skatins turizmą!

Aha, viešbutis Joniškėlyje. Turistai ir investuotojai jau dabar seilę varvina.

Kažką užsidirbt iš siauruko (ypač iš šiaurinio ruožo, kurio būklė, švelniai tariant, prastoka) nėra jokių galimybių. Čia reikia kitą klausimą kelt - kiek pinigų į jį galima sukišti vien dėl to, kad tai yra technikos paveldas. Nuo atsakymo į šį klausimą ir priklauso viso šito reikalo ateitis.

[ejs]

Keliose nuotraukose matyti, kaip siaurukas eina šalia plento, plento pylimu. Kažkaip panašu, kad čia ir žemės dokumentai nėra sutvarkyti, nes, mano supratimu, turi būti kažkokios apsaugos zonos, atstumai atitinkami. Bet kai šeimininko nėra...

kad kaip tik, geležinkelio pylimas ir tiltas buvo išplatintas keliui.
Beje,tiltas ar brasta per Mūšą, įvertinus kelių tinklą ir galimas rekonstrukcijas, galėjo būti čia.
O žemės dokumentai daug kur nesutvarkyti. Tenka dirbti šioje srityje, žinau.

Gal kam žinoma, kiek LG pasistūmėjo kirsdama medžius ir rūmus Panevėžio - Joniškėlio ruože?

Nuotraukose matosi iškirsti krūmai, sumontuoti nauji tiltų užtvarai. LG kažką čia veikė.

[ejs]

Šiek tiek patikslinsiu. Linkuvoje buvo apsisukimo trikampis garvėžiams apsukti. Tas kelias kur eina link tvenkinio tai yra dalis išlikusio trikampio. Nuo jo buvo atšaka ėjusi prie sandėlio.

Būtų įdomu kur pamatyti stoties schemą. Kadangi tądien važiavau iš Rygos, nelabai turėjau laiko sukiotis ir ieškoti nesančių bėgių. Beje, net Google Maps jų nesimato, nors dar bent keturis stoties kelius galima atsekti.

Tas tinkuotas pastatas tai buvusi stotis. Šalia didesnis tai geležinkeliečiu namai.
Grindinys taip pat ten yra. Jis veda nuo Kelio link stoties. Bent tiek matėsi. Kur veda toliau tai jau kol kas man nežinoma.

SGK.LT radau senesnę nuotrauką. Daryta sausesniu metu, matosi grindinys links stoties. Pagal Google Maps, grindinys (brukas) turėtų eiti link dviejų ūkinių pastatų grupės. O mano nuotraukoje, pagal orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, įtarčiau archeologų darbelius.

[Salvijus]

Būtų įdomu kur pamatyti stoties schemą. Kadangi tądien važiavau iš Rygos, nelabai turėjau laiko sukiotis ir ieškoti nesančių bėgių. Beje, net Google Maps jų nesimato, nors dar bent keturis stoties kelius galima atsekti.

Stoties planai turėtų būt Kultūros paveldo departamente - pats varčiau tą bylą.
Kai kas yra sukelta www.kpd.lt
http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVR...ng=lt&MC=21900

[ejs]

Aha, viešbutis Joniškėlyje. Turistai ir investuotojai jau dabar seilę varvina.

investuotojai gal ir ne, bet turistai - kodėl ne?
Italijoje važiavau gan senu kelių tinklu. SS kelia su trim skaičiais, SR tipo keliai. Ir buvau maloniai nustebintas kad bet kokioje situacijoje Umbrijoje (o tai švelniai pasakius turistų užmirštas regionas, išskyrus kelis jos miestelius) veikiantį viešbutį, B&B ar kaimo turizmo sodybą gali rasti ne toliau kaip už 10 km.

Paplanuojam: Ignalina, Biržai, Pasvalys/Joniškėlis, Žagarė, Kuldyga, Liepoja/Kolka: kodėl ne?

Kažką užsidirbt iš siauruko (ypač iš šiaurinio ruožo, kurio būklė, švelniai tariant, prastoka) nėra jokių galimybių. Čia reikia kitą klausimą kelt - kiek pinigų į jį galima sukišti vien dėl to, kad tai yra technikos paveldas. Nuo atsakymo į šį klausimą ir priklauso viso šito reikalo ateitis.

Uždirbti iš siaurojo geležinkelio tiek, kad jis bent padengtų eksploatavimo išlaidas, mano manymu yra absoliučiai neįmanoma. Tai turėtų būti prognozuojama atrakcija, panašiai kaip organizuotas Panevėžio - Anykščių ruožas.