Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Gelžk. Vilnius-Kaunas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Al1
    replied
    Ir vėl pinigai švaistomi. Perėjos statomos, kur keleivių per parą viso labo pora dešimčių, o aplinkui laukai, miškai ir pora namų... Tokiose stotelėse kaip Sausiai, Lazdėnai, Baltamiškis, Kaugonys... Bus prišikta ir primyžta... Geriau už tuos pinigus Vievyje buvusios pervažos vietoje (stoties pusėje nuo Vilniaus) įrengtų požeminę perėja - ten vaikščiojančių ir dviratininkų pakankamai daug. Taip pat sutvarkytų peronus Karčiupyje.
    Rykantuose reikia, nes visgi keleivių kiek daugiau, bet to kelio kreivė, o kapinės ir bažnyčia kitoje geležinkelio pusėje nei miestelis. Vokėje taip pat keleivių yra, ir per geležinkelį vaikščiojančių nemažai.

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    Parašė ead Rodyti pranešimą
    Perėjos bus pastatytos Vokės, Sausių, Rykantų, Lazdėnų, Baltamiškio, Vievio, Kaugonių ir Žąslių stotyse.
    O tarp Kaišiadorių ir Kauno?
    Dar pervažos.

    Komentuoti:


  • ead
    replied
    „Kelprojektas“ už 0,5 mln. litų projektuos požemines perėjas geležinkelio linijoje Vilnius-Kaunas

    Didžiausia Lietuvoje kelių, tiltų ir geležinkelių projektavimo įmonė “Kelprojektas” už 0,5 mln. litų projektuos požemines perėjas ir viadukus geležinkelio linijoje Vilnius-Kaunas.

    “Kelprojektas” pasirašė sutartį su Vokietijos bendrove “DB International”, kurios vadovaujamas konsorciumas dar 2008 metais laimėjo valstybės valdomų “Lietuvos geležinkelių” užsakymą projektuoti atnaujintą Vilniaus-Kauno geležinkelį, kad traukiniai galėtų pasiekti iki 160 kilometrų per valandą greitį

    “Šiuo metu geležinkelio kelias Vilnius – Kaunas yra modernizuojamas, siekiama diegti šiuolaikinius standartus. Traukinių greitis šiame kelio ruože labai padidės, todėl vienas svarbiausių uždavinių yra pasirūpinti pėsčiųjų saugumu”, – pranešime spaudai teigė “Kelprojekto” generalinis direktorius Algimantas Medžiaušis.

    Pagal sutartį „Kelprojektas“ projektuos devynis statinius – aštuonias požemines perėjas bei Kaišiadorių stoties pėsčiųjų viaduką. Perėjos bus pastatytos Vokės, Sausių, Rykantų, Lazdėnų, Baltamiškio, Vievio, Kaugonių ir Žąslių stotyse. Šiuo metu šios perėjos eina per bėgius.

    “Kelprojektas” yra valdomas didžiausios Baltijos šalyse privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojos BaltCap”.

    Komentuoti:


  • vėkas
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Jei ne ES. Jei ne ES, bet išmintinga ir tikrų patriotų valdžia, tai Lietuva geriau gyventų nei dabar. Būtų lėšų ir geležinkeliams...
    Tokia valdžia su ES pagalba padarytų daugiau, nei be ES, bet nepadarė. Kodėl? Gal todėl, kad tokia neegzistuoja? Čia juk ne šio forumo tema..

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Vadinasi technikos ir technologijų pažanga tik tuščias burbulas? Jei su kastuvu, vežimu, kirviu ir grubia fizine jėga galima padaryti greičiau... Tas pat liečia ir projektavimą. Šimtai tūkstančių už projekto parengimą ir negali visko padaryti per 3 mėnesius. Tai gal dirba du projektuotojai??? Juk yra ir kartografinė medžiaga, ir aeronuotraukos, ir esamos linijos dokumentacija. Ne. vis tiek gaunasi, kad raiti ir pėsti inžinieriai su teodolitu rankose neturėdami jokios padorios kartografinės medžiagos padarė dokumentaciją greičiau... Pagal tą laikotarpio techninį lygį linijos statyba buvo sudėtinga. Dabar gi technologinė pažanga kelis kartus prailgina statybų ir projektavimo laiką... Tai kame problema??? Tikrai ne piniguose.
    Taip, netgi norint važiuoti 200 km/h reikia naujų linijų, esamų rekonstruoti neverta.
    Jei ne ES. Jei ne ES, bet išmintinga ir tikrų patriotų valdžia, tai Lietuva geriau gyventų nei dabar. Būtų lėšų ir geležinkeliams...

    Komentuoti:


  • ead
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Gėda ir atsilikimas. Pirmojo pasaulinio karo metais primityviomis priemonėmis per nepilnus metus (1915.09.12 - 1916.07.26) su visais projektavimais buvo nutiestas Lauksargių - Šilėnų geležinkelis. Tiesė, beje, civiliniai rangovai, talkininkavo kariškiai ir buvo naudojama apie 7500 karo belaisvių. Žiemą darbai mažai vyko. Be to buvo organizacinių nesklandumų - dėl kariškių kišimosi civilinis rangovas atsisakė darbų. Tad po to teko patiems kariškiams viską daryti.
    O čia dabar šalia esamo geležinkelio naujo kelio pakloti per pusmetį negali... Ir kiek dar užtruko projektavimas kompiuterių, o ne lekalo ir pieštuko amžiuje... Žodžiu, totalus py*dec.
    Nežinau, atstovaujant gamybininkų pusę, galiu pasakyti, kad ne viskas taip paprastai yra, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Yra sudaryta technologija, ne iš piršto juk laužta juk ji. Jei terminas - 3 metai, reiškia jis yra pagrįstas. Darbai bus vykdomi keliais etapais, viskas derinama bus su esamu traukinių eismu. Galima aišku ir per metus su dideliais gamybiniais pajėgumais viską padaryt, bet tada kaina išaugtų dvigubai.Viskas skaičiuota remiantis Lietuvoje esamais pajėgumais, technika.
    O kitas dalykas, be to antro kelio tiesimo lauks dar daugybė kitų darbų. Signalizacijos, stočių iešmynų pertvarkymas, tiltų, viadukų rekonstrukcija ir t.t.
    Duotų ES šitam projektui ne 200 mln, o 400 mln, viskas pasidarytų daug greičiau, tačiau visad viską reikia pagrįsti
    Kad ir su tuo ruožu Vilniaus - Kaunas, nemanau, kad tuos 1.7 mlrd skirs LG ar Lietuva, pagrinde viskas bus finansuojama ES. Kiek ES duoda, su tiek ir reikia suktis. Norint važiuoti iki 300 km/h pigiau būtų apskritai tiest naują trasa, o ne iš esmės rekonstruot seną ir tai tada tikrai jau ne 1,7 mlrd kainuotų.
    Apskritai, mano nuomone, reikia džiaugtis ir taip, kad kažkas yra daroma, tobulinama. Jei ne ES pinigai, Lietuva pati niekad apie tokius projektus net galėtų negalvot. Nesam mes juk kokia Didžioji Britanija ar Švedija
    Paskutinis taisė ead; 2012.01.23, 17:20.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Parašė ead Rodyti pranešimą
    Aplinkeliui Kyviškės - Valčiūnai pinigai jau yra, sutartis pasirašyta, bet ir tai darbai užtruks beveik 3 metus, jei ir ne daugiau, nors projekto vertė yra ne 1.7 mlrd, o 5 kartus mažesnė, darbo mastai žymiai mažesni
    Gėda ir atsilikimas. Pirmojo pasaulinio karo metais primityviomis priemonėmis per nepilnus metus (1915.09.12 - 1916.07.26) su visais projektavimais buvo nutiestas Lauksargių - Šilėnų geležinkelis. Tiesė, beje, civiliniai rangovai, talkininkavo kariškiai ir buvo naudojama apie 7500 karo belaisvių. Žiemą darbai mažai vyko. Be to buvo organizacinių nesklandumų - dėl kariškių kišimosi civilinis rangovas atsisakė darbų. Tad po to teko patiems kariškiams viską daryti.
    O čia dabar šalia esamo geležinkelio naujo kelio pakloti per pusmetį negali... Ir kiek dar užtruko projektavimas kompiuterių, o ne lekalo ir pieštuko amžiuje... Žodžiu, totalus py*dec.

    Komentuoti:


  • Raptor
    replied
    Parašė ead Rodyti pranešimą
    Mano nuomone, tai normalus laiko tarpas per 5-7 metus ruožą, visus statinius, signalizaciją pritaikyti greičiams iki 160 km/h. Vien kiek darbo su projektavimu, o dar daugiau viską pagal projektą išpildyt realiai vietovėje.
    O kitas dalykas, nelabai šiuo būtent metu Lietuvoje pagreitint viską leistų ir gamybiniai pajėgumai, daugybė kitų svarbių projektų yra juk jau pradėta
    Aš manau per tokį laiko tarpą galėtu bandyt padaryti šį ruožą iki bent jau 200km/h, tada tai būtu normalus laikotarpis. Dar tuo labiau kai daugelis šalių šiuo metu modernizuoja savo pagrindinius geležinkelius iki 250-300+km/h o čia turėsim tiktai tą varganą 160km/h greitį truputi daugiau kaip 100km atkarpoje ir tai tik už 7 metų mažiausiai galėtu nors jau modernizuoti iki kokių 200, nes 160 tais metais moderniame pasaulyje jau bus vos ne senovė.

    Komentuoti:


  • ead
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Tai nenormalus laiko tarpas, jei būtų pinigai. Jei pinigų nėra, tai tuomet normalus. Bet net tokiame Uzbekistane traukiniai jau važinėja tarp Taškento ir Samarkando 160 km/h greičiu.
    Aplinkeliui Kyviškės - Valčiūnai pinigai jau yra, sutartis pasirašyta, bet ir tai darbai užtruks beveik 3 metus, jei ir ne daugiau, nors projekto vertė yra ne 1.7 mlrd, o 5 kartus mažesnė, darbo mastai žymiai mažesni

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Tai nenormalus laiko tarpas, jei būtų pinigai. Jei pinigų nėra, tai tuomet normalus. Bet net tokiame Uzbekistane traukiniai jau važinėja tarp Taškento ir Samarkando 160 km/h greičiu.

    Komentuoti:


  • ead
    replied
    Parašė Raptor Rodyti pranešimą
    Tai va, nors keleivių srautai auga, bet deja su modernizaciją LG miega

    Į geležinkelo Vilnius-Kaunas modernizavimą iki 2019 metų numatoma investuoti apie 1,7 mlrd. litų



    Nors nesakau, kad tai yra blogai, bet tikrai jie galėtu pasistengti tai atlikti greičiau

    Mano nuomone, tai normalus laiko tarpas per 5-7 metus ruožą, visus statinius, signalizaciją pritaikyti greičiams iki 160 km/h. Vien kiek darbo su projektavimu, o dar daugiau viską pagal projektą išpildyt realiai vietovėje.
    O kitas dalykas, nelabai šiuo būtent metu Lietuvoje pagreitint viską leistų ir gamybiniai pajėgumai, daugybė kitų svarbių projektų yra juk jau pradėta

    Komentuoti:


  • Raptor
    replied
    Tai va, nors keleivių srautai auga, bet deja su modernizaciją LG miega

    Į geležinkelo Vilnius-Kaunas modernizavimą iki 2019 metų numatoma investuoti apie 1,7 mlrd. litų

    Traukiniai iš Vilniaus į Kauną 160 kilometrų per valandą greičiu važiuos ne anksčiau nei 2017-2019 metais, teigia valstybės valdomi “Lietuvos geležinkeliai”. Įmonės atstovas Vidmantas Gudas sako, visi darbai gali kainuoti apie 1,7 mlrd. litų.

    “Šiuo metu iš eksploatuojamų keleivinių elektrinių traukinių 160 km per valandą greitį gali pasiekti tik dviejų aukštų čekų gamybos traukiniai”, – sakė V.Gudas.

    V.Gudas sakė, jog iki 2017-2019 metų reikės padidinti kelio stabilumą – įrengti apsauginį sluoksnį, sutvarkyti žemės sankasas, pakeisti viršutines kelio konstrukcijas ir papildomai suvirinti bėgius. Statyboms numatyta skirti apie 1 mlrd. litų, dar apie 700 mln. litų – komunikacijų tinklų, signalų sistemos ir elektros tiekimo įrenginiams.

    Anot V.Gudo, bus įrengta daugiau dviejų lygių pėsčiųjų perėjų stotyse, daugiau garsą izoliuojančių sienučių, rekonstruoti tiltai, viadukai, peronai.

    Vokietijos bendrovės “DB International” vadovaujamas konsorciumas 2008 metais laimėjo “Lietuvos geležinkelių” užsakymą už 8,4 mln. litų projektuoti atnaujintą Vilniaus-Kauno geležinkelį.

    Šiuo metu traukiniai tarp dviejų didžiausių šalies miestų važiuoja iki 120 km per valandą greičiu.

    BNS informacija
    Nors nesakau, kad tai yra blogai, bet tikrai jie galėtu pasistengti tai atlikti greičiau

    Komentuoti:


  • waitas
    replied
    Šioje vietoje buvo laikina pervaža. Sovietiniais laikais nemunu plukdė cheminius reaktorius į Gardiną, tad šioje vietoje juos pervežė per HES'o pilymą ir gelžkelį

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Labai tikėtina, kad stotelės Kauno marios buvo čia. Dešinėje yra pylimo praplatėjimas, kurio ilgis maždaug 100 m. Čia galėjo būti peronas. Nuotraukoje gal ir nelabai aiškiai matosi, bet vietoje einant nuo HE labai aiškiai viskas matosi...

    Komentuoti:


  • Vilnietizz
    replied
    Spėju, kad maršrutas Kaunas-Kauno marios driekėsi nuo Kauno iki Palemono, vėliau pietiniu aplinkeliu ir stotelė būdavo kažkur prie T.Masiulio gatvės viaduko.

    Komentuoti:


  • disident
    replied
    Parašė Vitas2 Rodyti pranešimą
    Dar sustodavo traukinys Kaunas - Kauno marios.
    Papasakok plačiau apie šį maršrutą, nė neįtariau, kad toks galėjo egzistuoti. Kur buvo stotelė Kauno marios, kaip ėjo maršrutas, kokie riedmenys važiavo, kada maršrutas gyvavo. Ačiū

    Komentuoti:


  • aRa
    replied
    Parašė copper Rodyti pranešimą
    8. Sausių (Bevandiškių) geležinkelio stotelė.
    Ankstesnis pavadinimas - Bevandeniškės.

    Komentuoti:


  • Vitas2
    replied
    Parašė Vitas Rodyti pranešimą
    Pamario stotyje peronų nė nebūta.
    Stotis buvo tokio stiliaus, kokio yra stotis Jiesia. Iš keleivinių traukinių joje viso labo sustodavo vienas-kitas Kaunas-Jonava ir Jonava-Kaunas (kaip dabar vienas-kitas dyzelinis traukinys stabteli Jiesioje, tikriausiai dėl budėtojų pamainos keitimosi).
    Kada stotis Pamarys buvo uždaryta (pavirto Palemono stoties iešmu), neprisimenu.
    Dar sustodavo traukinys Kaunas - Kauno marios.

    Komentuoti:


  • Vitas
    replied
    Parašė Zorro Rodyti pranešimą
    "Per juos net Kauno marių nepamatai tarp Amalių ir Palemono, nors kadaise geležinkelio aplinkkelio per Rokus į Jiesią atsiskyrimo vietoje buvo stotelė Pamarys (dabar tas iešmynas priklauso Palemono stočiai)."
    http://www.biteplius.lt/lt/2forum.sh...1-=(2053810386
    Gal kas prisimena, kur tiksliai peronai buvo ir kada uždaryta.
    Pamario stotyje peronų nė nebūta.
    Stotis buvo tokio stiliaus, kokio yra stotis Jiesia. Iš keleivinių traukinių joje viso labo sustodavo vienas-kitas Kaunas-Jonava ir Jonava-Kaunas (kaip dabar vienas-kitas dyzelinis traukinys stabteli Jiesioje, tikriausiai dėl budėtojų pamainos keitimosi).
    Kada stotis Pamarys buvo uždaryta (pavirto Palemono stoties iešmu), neprisimenu.
    Paskutinis taisė Vitas; 2011.12.30, 09:26.

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    "Per juos net Kauno marių nepamatai tarp Amalių ir Palemono, nors kadaise geležinkelio aplinkkelio per Rokus į Jiesią atsiskyrimo vietoje buvo stotelė Pamarys (dabar tas iešmynas priklauso Palemono stočiai)."
    http://www.biteplius.lt/lt/2forum.sh...1-=(2053810386
    Gal kas prisimena, kur tiksliai peronai buvo ir kada uždaryta.

    Komentuoti:

Working...
X