Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Klaipėdos giliavandenis uostas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • ArTuRAs
    pradėjo temą Klaipėdos giliavandenis uostas

    Klaipėdos giliavandenis uostas

    Sausio 21d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas pritarė Susisiekimo ministerijos siūlomai giliavandenio jūrų uosto koncepcijai, remiantis Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros JICA studija.

    Studija siūlopadengti numatomą uosto pajėgumų trūkumą ir patenkinti pervežimų poreikius, sudarant sąlygas priimti Baltmax tipo laivus, taip pat užtikrinant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, būtina statyti giliavandenį uostą už dabartinio uosto ribų, t. y. jūroje, suformuojant 400 m nuotolyje nuo kranto dirbtinę 1500 m ilgio ir 700 m pločio salą, kuri kelių ir geležinkelių transporto privažiuojamaisiais keliais bus sujungta su veikiančiu uostu. Bendra statybų kaina 1022 mln. eurų.

    Atsižvelgdamas į giliavandenio (iki 17 m) Klaipėdos uosto plėtros koncepcijoje išdėstytus dabartinio uosto plėtros galimybės ir trūkumus bei galimybės ateityje užtikrinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, Strateginio planavimo komitetas pritarė pateikiamo sprendimo projektui.

    Naujas giliavandenis jūrų uostas padengs prognozuojamus po 2015 m. uosto pajėgumų trūkumus ir patenkins pervežimų poreikius, sudarant sąlygas priimti Baltmax tipo laivus, taip pat užtikrins Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Taigi, statyti giliavandenį uostą už dabartinio uosto ribų, t. y. jūroje, būtina.


    Kaip jus manot? Reik ar ne?
    Butu idomu pamatyt nuotrauku kaip jis atrodys.

  • digital
    replied
    Kuo Klaipėdos išorinis uostas būtų pranašesnis už Gdansko
    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, išoriniu Klaipėdos uostu labai domimasi išorinėje rinkoje. Anot jo, jau yra įmonių, deklaravusių, kad jeigu Lietuva įgyvendins šį projektą, jos norės jame dalyvauti. Ir tai ne Kinijos, o Europos įmonės.

    „Būtų labai gerai, jeigu uosto bendrasis planas būtų baigtas greičiau, tada mes galėtume pereiti prie konkretesnių veiksmų su tomis įmonėmis. 2006-aisiais buvo atidarytas Gdansko uosto išorinis terminalas, prieš dvejus metus baigtas jo antras etapas, jis buvo išplėstas beveik dvigubai. Tačiau jau šiuo metu jis yra beveik visiškai užpildytas. Pernai Gdanske turėjo būti perkrauta 1 mln. 700 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). O pradėjo šis uostas nuo 80 tūkst. TEU.

    „Mūsų startas šiemet bus, ko gero, 800 tūkst., o gal ir milijonas TEU. Taigi mūsų startinės pozicijos yra daug geresnės. Iš tikrųjų tos okeaninės laivybos linijos ir tie klientai, kurie žada dalyvauti mūsų projekte įvardija labai svarbius mūsų uosto privalumus palyginti su Gdansku.

    Pavyzdžiui, Klaipėdos uostas būtų paskutinis tiesioginiame okeaninio laivo kelyje. Tai reiškia, kad mes per tas tiesioginio užėjimo linijas aptarnautume visą buvusią Sovietų Sąjungą. Iš mūsų būtų skirstomi konteineriai tiek į žemyninę dalį, tiek plukdomi fideriniais laivais. Gdanskas savo rinkoje turi apie 37 milijonus, o mes turėtume apie 250 milijonų vartotojų„, - sakė A. Drungilas ir pridūrė, kad tai labai stiprūs koziriai, kad išorinis uostas Klaipėdoje būtų pastatytas per trumpiausią laikotarpį, jeigu pavyktų sutvarkyti visą dokumentaciją.

    Pasak A. Drungilo, labai stiprus privalumas, kad Klaipėda būtų paskutinis tiesioginio užėjimo uostas. Tai reiškia, kad investuotojai, kurie investuotų pinigus į mūsų išorinį uostą, būtų saugesni, nes iš tarpinių uostų, į kuriuos užsuka okeaniniai laivai, kroviniai gali būti labai lengvai permetami į bet kuriuos kitus tarpinius uostus, o iš paskutinio uosto to nebepadarysi.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Gal kas nors girdėti apie Klaipėdos išorinio uosto perspektyvas?
    Ne taip seniai Skvernelis sakė, kad tai yra prioritetinis projektas, bet nesigirdi konkretesnių žingsnių.

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Detaliai ir aiškiai: plėtrą planuojantis Klaipėdos uostas kviečia susipažinti su svarbiausiu dokumentu

    Uosto direkcija baigia keletą metų trukusį, sudėtingą procesą – bendrojo plano rengimą, numatantį Klaipėdos uosto ateitį, kurio vizijoje – plėtra į atvirą jūrą, pastatant išorinį uostą. Tokius uostus jau turi ne vienas Europos ir pasaulio uostas. Liko dar keletas savaičių, kuomet galima susipažinti su Uosto bendrojo plano sprendiniais. Tai padaryti gali visi, besidomintys vienintelio šalies uosto ateitimi...
    Čia patalpintos koncepcijos su brėžiniais
    Paskutinis taisė lukass; 2018.07.19, 22:11.

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Kur Lietuvoje draugiška vieta išoriniam uostui?
    (...) Dažnai girdimas teiginys, kodėl kaip palankiausia vieta išorinio uosto statybai vertinamas pajūris ties Melnrage. Kodėl ne Būtingė?

    Atsakymas iš dalies yra ir aplinkosaugoje. Vieta ties Melnrage yra pati palankiausia ir aplinkosaugine prasme. Nei pakrantėje į šiaurę, nei jūroje ties Melnrage nėra jokių saugotinų rezervatų teritorijų. Artimiausias rezervatas yra pakankamai toli esanti 120 ha Olando Kepurės rezervatas. Dar toliau už jo yra 132 ha Nemirsetos ir 795 ha Šaipių kraštovaizdžio rezervatai.

    Prie Būtingės aplinkosaugos prasme vieta gerokai sudėtingesnė. Prie Latvijos sienos apie 1 kilometrą nuo jūros pakrantės yra 38,8 ha Būtingės ornitologinis rezervatas. Dar toliau jau Latvijos teritorijoje prasideda 51778 ha Papės rezervatas - jūros ir žemės gyvūnų bei paukščių saugoma teritorija „Natūra-2000“. Dėl šių teritorijų būtų neįmanoma su Latvija suderinti Būtingės išorinio uosto statybos projekto. O jis pagal ES teisę turėtų būti derinamas su kaimynine šalimi. Turėdama argumentų derinti šį projektą Latviją nenorėtų ir dėl savo uostų. Nereikia užmiršti ir tai, kad Latvijos Seimas iki šiol nėra ratifikavęs Lietuvos ir Latvijos sutarties dėl jūros sienos.

    Vienintelis argumentas prieš išorinio uosto statybą ties Melnrage - per arti esantys žmonės. Bet tame pat Havre matėme beveik uosto teritorijoje šalia konteinerių terminalo gyvenančius žmones. Konteineriai neteršia aplinkos.

    Bet jei prancūzai statydami išorinį uostą dėl paukščių išleido dešimtis milijonų, statydami išorinį Klaipėdoje mes neturėtume smulkintis dėl žmonių saugumo.

    Kur bebūtų statomas išorinis uostas - Lietuvoje, Belgijoje ar Prancūzijoje jis daro didesnę ar mažesnę įtaką aplinkai. Bet ta įtaka gali būti reguliuojama papildomomis kompensacinėmis priemonėmis. Šiandien yra klausimas - kas geriau: pajūris su išoriniu uostu ir, tarkim, bunomis, bet be išplovimo ar pajūris be išorinio uosto, be bunų, bet su nuolatiniu paplūdimių maitinimu smėliu. Tas smėlio pylimas nėra toks jau geras reiškinys, nes kenkia žvejybai sudrumsdamas vandenį ir išbaidydamas žuvis, keičia natūralią žuvų maitinimosi aplinką.

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Klaipėdietis profesorius: uosto plėtra kelia grėsmę Palangos paplūdimiams

    Netrukus prasidės viešas IV alternatyvos (maksimali plėtra) uosto bendrojo plano konkretizuotų sprendinių svarstymas. Tai, kad juose nenumatomos krantų apsaugos priemonės, nerimą kelia ne tik Klaipėdos miesto savivaldybei, bet ir mokslininkams. Į profesoriaus Rimo Žaromskio siūlymą nutiesti vamzdį, per kurį smėliu būtų pildomas Melnragės paplūdimys, niekas nereaguoja.

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Išorinio uosto raktą nukals Vilniuje

    Vyriausybės lygiu startavo procesas, kurio taip laukė ir Klaipėdos uostas, ir miestas.

    Ragino teikti projektus
    Pakoreguota teritorijų planavimo tvarka ir atsiradusi galimybė pačiam uostui ruošti savo bendrąjį planą įnešė šviežumo.
    Diskusijos dėl išorinio uosto statybos pakėlė Klaipėdos mieste per daugelį metų susikaupusį neveiklumo, įvaizdžio formavimu su minimaliais darbais paremtą miesto valdymo dumblą.
    Apie Klaipėdos miesto problemas pagaliau išgirdo ir atrodo atkreips dėmesį Lietuvos valdžios institucijos, pradedant premjeru ir baigiant ministerijomis.
    Klaipėdos miesto vadovai Vilniuje išgirdo raginimą rengti ir teikti techninius projektus, kurie susiję su miesto vystymu.
    Tokios mintys kyla po praėjusią savaitę Vilniuje įvykusio išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos, kuriai vadovauja pats premjeras, posėdžio.
    Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas dar vasarį vykusiame Klaipėdos uosto tarybos posėdyje buvo užsiminęs, kad su nekantrumu laukia ir daug tikisi iš tos premjero vadovaujamos komisijos.
    Tai parodo, kad merams prieiti prie premjero ir kalbėtis apie savivaldos problemas nėra taip paprasta. O Klaipėda tokią galimybę gavo dėl to, kad ne tiek ji, kiek uostas, yra itin svarbus Lietuvos ekonomikai.

    Nori geranoriško susitarimo
    Kitas teigiamas Uosto bendrojo plano rengimo proceso rezultatas yra tai, kad Klaipėdos miestas pagaliau aiškiai susidėliojo, ko jis nori iš Vyriausybės, ministerijų, Klaipėdos uosto.

    Būdamas šalia uosto, kuris svarbus valstybei, bet kelia gyventojams ir tam tikrų nepatogumų, Klaipėdos miestas turi ir gali tikėtis, kad jo infrastruktūrai tvarkyti, kitoms reikmėms bus skiriama daugiau dėmesio.
    Klaipėdos miestas yra pasirengęs 17 punktų prašymų paketą šalies valdžiai. Šio paketo įgyvendinimas būtų tarsi raktas, kuris atvertų uostui galimybę statyti prie Melnragės išorinį uostą.
    Šalies valdžia nori, kad Klaipėdos miestas už tam tikrus projektus geranoriškai suderintų uosto bendrąjį planą su šiam momentui maksimaliai jo plėtra tiek pietinėje dalyje su Smeltės pusiasaliu sujungiant Kiaulės Nugarą, tiek šiaurinėje dalyje – prie Melnragės pastatant išorinį uostą. Kada būtų statomas tas uostas neaišku.
    Klaipėdos miesto meras V.Grubliauskas yra užsiminęs, kad Klaipėdos miestui ir nederinant uosto bendrojo plano, jį pagal galiojančią tvarką suderintų pati Vyriausybė. Bet tuomet tarp centrinės valdžios Vilniuje ir Klaipėdos miesto įtampa padidėtų.
    Vyriausybė siekia Klaipėdos išorinio uosto statybos projektui suteikti valstybinės svarbos statusą. Tai sudarytų jam prioritetines sąlygas.

    Posėdį Vyriausybėje – sėkmingas
    V.Grubliauskas viešai užsiminė, kad nė vienas iš 17 savivaldybės suformuluotų punktų nebuvo atmestas kaip nesvarstytinas. Miesto norai bus nagrinėjami ministerijose tarp specialistų. Jau šią savaitę Klaipėdos miesto norus planuojama aptarti Susisiekimo ministerijoje, vėliau Aplinkos ir kitose ministerijose.
    Teigiamas yra V.Grubliausko noras konkrečiai sudėlioti, kada ir kokie miesto projektai bus įgyvendinti. Taip pat ir teisinės garantijos, kad tai bus padaryta. Klaipėdos miestas jau turi karčios patirties, kad pažadai dažnai yra vilkinami. Tai ir tas pati pramoginių laivų prieplauka, ir Baltijos prospekto sankryžos.
    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus viešai teigė, kad posėdis buvo labai sėkmingas. Jis išsprendė principines nuostatas dėl nemažos dalies klausimų, kurie yra labai svarbūs uostui tiek priimant Vyriausybės nutarimus, tiek ministro įsakymus, tiek teisės aktų pakeitimus.

    Nesusikalbėjimo dar yra
    Klaipėdos uosto bendrojo plano rengimas atnešė ir dar vieną teigiamą bruožą - visuomenės sąmoningumo kilimą. Svarbiausias klausimas ir jautriausia vieta išlieka Melnragės gyvenvietė ir galima išorinio uosto įtaka pajūrio krantams.
    Susibūrė Melnragės, Girulių ir Karklės bendruomenės, kurios kelia savo reikalavimus. Jos atstovai surengė piketą prie Vyriausybės rūmų.
    Visai logiška ir demokratiška būtų, kad į Premjero vadovaujamos komisijos darbą būtų įtrauktas ir bendruomenių atstovas, bet to neįvyko.
    Lietuvos valdžia visais lygiais dar nemoka diskutuoti ir nevertina bendruomenių, nors jų pozicija, pasiūlymai turėtų būti girdimi. Ir į juos kai kuriais atvejais netgi įsiklausoma.
    Nesant tikros informacijos neretai skleidžiami gandai, kaip pavyzdžiui apie šimtų hektarų miško kirtimus. V.Grubliauskas tokius skleidžiamus nepagrįstus faktus pavadino gandais.
    Kartais susidaro įspūdis, kad prie visuomenės įtampos kaitinimo prisideda ir kai kurie Klaipėdos miesto politikai, netgi vadovai.
    Socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos su nufotografuotomis uosto gelžbetoninėmis tvoromis, kurios dar likusios nuo sovietinių laikų su komentaru, kad štai uostas yra rekordininkas, gauna milijonines pajamas, o štai pažiūrėkite kokios tvoros. Aišku, kad tokios tvoros prestižo pačiam uostui neprideda, jos turėtų būti pašalintos. Bet apie tai turėtų būti kalbamasi su uosto direkcijos, kompanijų vadovais, o ne baksnojama viešai. Jei tai darytų žurnalistai, bendruomenininkai būtų suprantama, bet kai tai daro savivaldybės vicemeras?

    Klaipėdos miesto sąlygos:
    1. Programa dėl Melnragės gyventojų dalies iškėlimo su valstybės lėšomis ir terminais, naujų sklypų jiems suformavimo ties Giruliais.
    2. Pajūrio juostos eliminavimas žemyninėje dalyje ties Klaipėdos miesto riba.
    3. Kurortinių teritorijų statusas Giruliams ir Smiltynei.
    4. Kompensacija už miškus, kurie būtų iškirsti uosto reikmėms.
    5. Jūros krantų tvarkymas valstybės lėšomis ties Klaipėdos miesto riba.
    6. Lėšos naujo stadiono statybai priešais „Ermitažą“ už perduotą „Žalgirio“ stadioną uostui.
    7. Uosto teritorijų perdavimas miestui (konversija) jo centrinėje dalyje.
    8. Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcija ir pietinio aplinkkelio tiesimas valstybės lėšomis.
    9. Vientisos Nemuno gatvės suformavimas, kad ja, o ne Minijos gatve, iki pietinio aplinkkelio važiuotų transportas iš uosto.
    10. Nemuno g. 113 ir 133 namų išpirkimas ir valstybės lėšomis su terminais.
    11. Krovinių srauto per Klaipėdos centrinę stotį ir kelyną mažinimas.
    12. Pramoginių laivų prieplaukos prie Kuršių marių už Smeltės pusiasalio įrengimas valstybės lėšomis.
    13. Vilhelmo kanalo sujungimas su minėta pramoginių laivų prieplauka ir jo pritaikymas turizmo reikmėms.
    14. Vyriausybės pritarimo prijungiant prie Klaipėdos miesto 1320 ha teritorijos, kuri dabar priklauso rajonui.
    15. Gauti 10 proc. Uosto direkcijos rinkliavų dalį.
    16. Suteikti valstybinį finansavimą Minijos g. pratęsimo iki Taikos pr., P.Lideikio g. tilto per geležinkelį platinimo, Statybininkų pr. tęsinio projektams.
    17. Visas priemones įtraukti į uosto bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programą.

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Išorinis uostas: Būtingė ar Klaipėda?

    Šie metai bus ypatingi tuo, kad turi būti priimti galutiniai dokumentai dėl išorinio uosto statybos Lietuvos pakrantėje...

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Prieš uosto plėtrą protestuojančių melnragiškių premjeras Saulius Skvernelis nepaguodė

    Į Klaipėdą atvykusį premjerą Saulių Skvernelį Melnragės gyventojai pasitiko plakatais. Su ketinimais Melnragėje statyti giliavandenį išorinį uostą nesutinkantys vietos gyventojai ir iš Vyriausybės vadovo neišgirdo paguodos žodžių.
    Su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovų pozicija, jog uostą būtina plėsti maksimaliai – tiek pietinėje, tiek šiaurinėje jo dalyje, taip pat ir statyti išorinį uostą Melnragėje, nesutinkantys gyventojai ryžosi piketui. Plakatus su užrašais „SOS Melnragė“, „Išsaugokime žvejų gyvenvietę Melnragę“ išskleidę melnragiškiai įsitikinę, jog jų pozicijos niekas nenori išgirsti.

    Komentuoti:


  • Aukselis
    replied
    Uosto plėtra 2015-aisiais – ar pagaliau turėsime giliavandenį uostą?

    Augantys Klaipėdos uosto krovinių srautai, intensyvėjanti laivyba, didėjantis atplaukiančių laivų tonažas uosto vadovybę verčia nuolat galvoti apie uosto infrastruktūros gerinimą tam, kad būtų maksimaliai išnaudotos visos galimybės didinti krovos apimtis. Ne paslaptis, kad uosto plėtros planai domina ne tik uostamiesčio bei visos šalies statybos ir projektavimo įmones. Uosto plėtra neabejotinai turės įtakos miesto gyventojams, aplinkai, pajūriui bei komunikacijai su Kuršių neriją, todėl susipažinti su ateinančių metų uosto plėtros perspektyvomis bei uosto rekonstrukcijos problemomis buvome pakviesti į uostamiestyje organizuotą ateinančių metų uosto vizijos pristatymą.

    Plačiau.. http://www.statybunaujienos.lt/nauji...eni-uosta/1107

    Komentuoti:


  • groundzer
    replied
    Taip, yra svarstomas toks variantas. Uždaryti protaką tarp Kiaulės Nugaros ir Smeltės pusiasalio.

    Komentuoti:


  • r08n
    replied
    Parašė LBP
    Na, uosto gilinimas yra vienas didesnių pavojų, nes jūros vanduo plūsta į marias, atitinkamai keičiasi ir ekosistema.
    Ar negalima pastatyti bunų už uosto į marių pusę?

    Komentuoti:


  • Perfect
    replied
    Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
    2014-06-16, 14:32
    Ateitis – be išorinio uosto



    http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uo...o-uosto-506231
    Nesu specialistas, bet man šis sprendimas patinka. Belieka tikėtis, kad Kuršių marių ekosistemos apsaugai bus rasti adekvatūs sprendimai.

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    2014-06-16, 14:32
    Ateitis – be išorinio uosto

    Baigiama rengti artimiausių dešimtmečių Lietuvos uostų vystymo perspektyva, kurioje nebus nei Būtingės, nei Melnragės išorinių uostų. „Baltmax“ funkcijas atliks dabartinis Klaipėdos uostas.
    http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uo...o-uosto-506231

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Įstrigo "Baltmax" uosto planavimas

    http://klaipeda.diena.lt/naujienos/k...3#.UmUy_-UWTnk

    Komentuoti:


  • Ciurlionis
    replied
    Kinijos investuotojai domisi Klaipėdos giliavandenio uosto statybomis

    Iš pirmo žvilgsnio labai džiugi naujiena

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Arvydas Vaitkus: "Nereikia jokio išorinio uosto"

    http://www.ve.lt/naujienos/jura/arvy...-uosto-986976/

    Komentuoti:


  • Perfect
    replied
    Parašė Rimas_OK Rodyti pranešimą
    Kadangi turime tik 99 km pajūrio, tai būtent tenka daugiau ir paaukoti ir negalime sau leisti turėti daug rekreacinių zonų, tiesiog turime tą pripažinti ir savęs neapgaudinėti, kad visi 99 km turi būti poilsiui.

    Mūsų pajūris nėra pasaulinė sensacija, ir nėra kažkas išskirtinio ko nebūtų kitur. Tikro laukinio pajūrio toli ieško nereikia - Latvijoj pilna. Olandijos pajūris atrodo lygiai taip pat - smėlėtas paplūdimys. Tad čia irgi, vienąsyk nusileiskim ant žemės ir savęs neapgaudinėkime, kad turime kažką tokio išskirtinio.
    Juk turime iš kažko gyventi, o ne tik užsiimti teritorijų "saugojimu".

    Beje ten kur pretenduoja į šiek tiek patrauklesnį objektą, tai Kuršių Nerija, o ten niekas ir nesiruošia jokio pramonės vystyti. Turim 50(!) km visiškai tuščio pajūrio, prašom.

    Aš asmeniškai pasisakyčiau už uostą Melnaragėje. Vistiek čia yra daugiau uostui skirtos infrastruktūros. Pati Melnaragė nėra koks gamtos stebuklas, ne kartą čia esu buvęs. Nėra čia labai smagu - eilinis apšniurkštas didmiesčio priemiestis. Tad uostas gal net išgelbėtų, galbūt susitvarkytų aplinka, vietiniai darbo turėtų.
    Aš neginčiju giliavandenio uosto būtinybės idėjos. Klausimas tik toks kas yra labiau naudinga Lietuvai ar statyti visiškai naują uostą su nauja infrastruktūra, ar plėstis jau šalia esamo.

    Nors abejojama dėl statybos kainos, vieni sako, kad Būtingėje pigiau, kiti, kad Melnragėje. Mano pozicija yra tokia, kad jei Būtingėje ir pigiau keliais šimtais milijonų, tačiau nesudarkytas pajūrio landšaftas tikrai yra tų pinigų vertas.

    Tarp kitko, smėlėti Lietuvos paplūdimiai jau nėra toks nieko vertas dalykas.
    http://www.guardian.co.uk/travel/200...s.europe.top10

    Jei Kuršių Nerija pagal Guardian buvo Europos pliažų top 10 antroje vietoje, tai Palangos ir Šventosios paplūdimiai, nors ir neprilygsta Nerijai, tačiau tikrai yra šio to verti
    Paskutinis taisė Perfect; 2013.02.07, 16:49.

    Komentuoti:


  • Rimas_OK
    replied
    Parašė Perfect Rodyti pranešimą
    O dabar pabandykime įsivaizduoti kokį pajūrį turėtumėme jeigu giliavandenis uostas būtų pastatytas Būtingėje.
    Atostogauti atvykusiam kokiam vietiniam iš Ignalinos ar Zarasų rajono, tai gal dar prakištum tokią natūralią pramoninę jūrinę panoramą, bet apie užsienio turistus faktiškai būtų galima pamiršti.
    Giliavandenis uostas Būtingėje iš Lietuvos atimtų apie 17 km pajūrio, o tai yra labai daug mūsų sąlygomis.
    Štai tokie mano argumentai.
    Kadangi turime tik 99 km pajūrio, tai būtent tenka daugiau ir paaukoti ir negalime sau leisti turėti daug rekreacinių zonų, tiesiog turime tą pripažinti ir savęs neapgaudinėti, kad visi 99 km turi būti poilsiui.

    Mūsų pajūris nėra pasaulinė sensacija, ir nėra kažkas išskirtinio ko nebūtų kitur. Tikro laukinio pajūrio toli ieško nereikia - Latvijoj pilna. Olandijos pajūris atrodo lygiai taip pat - smėlėtas paplūdimys. Tad čia irgi, vienąsyk nusileiskim ant žemės ir savęs neapgaudinėkime, kad turime kažką tokio išskirtinio.
    Juk turime iš kažko gyventi, o ne tik užsiimti teritorijų "saugojimu".

    Beje ten kur pretenduoja į šiek tiek patrauklesnį objektą, tai Kuršių Nerija, o ten niekas ir nesiruošia jokio pramonės vystyti. Turim 50(!) km visiškai tuščio pajūrio, prašom.

    Aš asmeniškai pasisakyčiau už uostą Melnaragėje. Vistiek čia yra daugiau uostui skirtos infrastruktūros. Pati Melnaragė nėra koks gamtos stebuklas, ne kartą čia esu buvęs. Nėra čia labai smagu - eilinis apšniurkštas didmiesčio priemiestis. Tad uostas gal net išgelbėtų, galbūt susitvarkytų aplinka, vietiniai darbo turėtų.

    Komentuoti:


  • Perfect
    replied
    Jeigu jau pradedame kalbėti apie kainą tai reikėtų paskaičiuoti ir tokius dalykus:

    - Palanga-Latvijos siena (apie 17 km) pajūrio landšafto sugadinimą. Kuris šiuo metu yra idealus turizmui. Kiek kainuoja 17 km pajūrio panoramos? Čia tik gamtos suniokojimo kaina.

    - Įtaka pajūrio kurortams: Palangai ir ypatingai Šventajai.

    Tad pasvarstymai apie naujos infrastruktūros sukūrimą Melnragėje nebe atrodo taip beprotiškai.

    Komentuoti:

Working...
X