Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Vidaus vandens keliai

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Vidaus vandens keliai

    Gan įdomus straipsnis apie vidaus vandenų kelius, iškelta naujo jungiamojo kanalo, tarp Vilhelmo kanalo ir Kuršių marių, statybos idėja.

    Lietuviai savo vandens keliais rūpinasi aktyviau nei jų kaimynai


    http://www.ve.lt/?rub=1065924818&dat...&id=1159984896
    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

    #2
    Kaunas - Nida:

    Comment


      #3
      Vidaus vandens keliai

      Kiekviena pavasari vis islenda zinutes apie zadama atnaujinti "Raketos" marsruta Kaunas-Nida arba Kaunas-Klaipeda. Manau nevienam yra teke siuo marsrutu praplaukti ir daugelis su malonumu tai padarytu vel. Be to praejusia vasara (gal ir anksciau, pataisykit jei klystu) pradejo kursuoti "Mecklenburg" marsrutu Klaipeda-Nida. Kolkas teko girdeti tik teigiamus atsiliepimus apie si kruiza.

      Ta proga nusprendziau uzvesti diskusija apie laivyba vidaus vandens keliais Lietuvoje, jos perspektyvas ir pan.

      Diskusijos pradziai Lietuvos vidaus vandens keliu schema is liwa.lt (tiesa dabar sito plano ten neberandu, gerai kad laiku nusikopijavau ):

      Comment


        #4
        TURINYS

        LAIVYBA NEMUNU

        „Alantas“ iš Klaipėdos į Kauną atgabeno 165 tonų negabaritinį krovinį
        „Kaip krovininė laivyba Nemune virto turistine“ (VE. 2005 m. Rugsėjo 22 d.)
        „Siekiama paspartinti projekto "Vandens kelias Nemunu iki Kuršių marių" įgyvendinimą“ (VE. 2005 m. Rugsėjo 22 d.)
        Atidaroma pirmoji Nemuno aukštupio prieplauka
        Europos Sąjungos ir valstybės milijonus glemžiasi Nemunas
        Kelią nutiesė link prieplaukos miražo
        Kauno, Smalininkų uostų istorijos
        Maršruto likimas sprendžiamas Vilniuje (apie "Raketas")
        Šilutė stengiasi patekti į tarptautinį vandens pramogų žemėlapį
        Nemuno prieplaukos – postūmis turizmo plėtrai savivaldybėse
        Kelių, vedusių į Alytų, istorija
        Babtai

        KURĖNAI
        Informacija iš Kuršių Nerijos nacionalinio parko
        Informacija iš Neringos miesto gido
        Informacija iš Žemaitijos portalo
        "Kurenas SUD1" (svente.lt) ir "Kurėnas pakelia bures" (muziejai.lt)
        Senos kurenų nuotraukos iš Kurenkähne und Wimpel
        "Unikalios kelionės kurėnu įgula finišavo Rusnėje" (VE. 2003 m. Birželio 13 d.)
        Ekspedicijos „Sielių keliu iš Kauno į Rusnę“ dalyvio pastabos
        "Burvaltės kapitonas" (VE. 2005 m. Rugpjūčio 12 d.)
        "Kurėnai - atrakcija poilsiautojams"


        Keletas susijusiu forumo temu:

        Kauno ziemos uostas
        Kauno jachtklubas
        Kauno marių regioninis parkas

        Rusnė ir Uostadvaris
        Uostadvaris - Mingės kaimas - Nida - Uostadvaris
        Ventė - Ventės rago švyturys

        Preila – kaimas, kuriame ramu ir gera
        Paskutinis taisė ValdasJ; 2007.03.07, 18:21.

        Comment


          #5
          Įdomi tema.
          Nežinau kodėl, bet kažkokia nenormali padėtis susidarė su vidaud vandens keliais, krovinių ir keleivių gabenimas minimalus, kai tuo tarpu kitose valstybėse tai gyvos arterijos.
          Ar nuo Kauno dar gabenami kroviniai? Nes pastaruoju metu tik apie menkus žvyro pervežimus iš Jurbarko girdėjau. Manau, kad turėtų būti gabenami kroviniai iš vidurio Lietuvos baržomis iki Klaipėdos, taip ir keliams mažesnė apkrova tektų (bet ir LG turbūt didelis konkurentas).
          Achemos ir Lifosos produkcija taip galetų būti gabenama (beje Achema prieš kelis metus apie tai kalbėjo ir nutilo kažkaip), tik reikėtų investuoti į vandens kelius iki Kauno, nes ten turbūt braidyti galima.
          Štai toks minčių kratinys...
          GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

          Comment


            #6
            "Jūrų liūtą" suspaudė ledai


            Sekmadienį paryčiais pradėjo skęsti AB "Klaipėdos laivų remontas" teritorijoje prie krantinės stovintis pramoginis laivas "Jūrų liūtas", tiksliau sakant, gerokai pasviro ant vieno borto.

            Pirmadienį laivo savininkui, nenorėjusiam skelbti savo pavardės, teko išsikviesti pagalbininkus, kad iš laivo būtų išpumpuotas vanduo. Antradienį tartasi, kaip laivą reikėtų pakelti ant slipo.

            16 metrų ilgio pramoginį laivą "Jūrų liūtas" savininkas iš Vokietijos parsivarė prieš porą metų. Žiemą jis stovi AB "Klaipėdos laivų remontas" teritorijoje, o vasarą - prie krantinės Danės upėje.

            Tai labai senas, dar prieškarinis laivas, tačiau labai geros būklės. Kadangi jo korpusas medinis, paspaudus šaltukui ir atsiradus ledams, jie suspaudė korpusą ir pro lentas pradėjo sunktis vanduo į triumą. Sekmadienį rytą pastebėta, kad "Jūrų liūtas" jau gerokai pasviręs.

            Pasak Pilies uosto kapitono Kastyčio Bartusevičiaus, mažieji laiveliai žiemą "Klaipėdos laivų remonte" yra iškeliami ant kranto ir taip žiemoja. Net savo laivą "Forelle", sveriantį apie 80 t, bendrovės darbuotojai iškėlė, nepaliko vandeny.

            "Klaipėdos laivų remonto" generalinio direktoriaus Alvydo Butkaus teigimu, "Jūrų liūto" savininkas nenorėjo kelti ant kranto 53 t sveriančio laivo, nereagavo ir į pastabas, kad reikėtų apie laivą prakirsti ledą.

            Savininkas sakė nebemanęs, kad esant tokiai šiltai žiemai, o juo labiau jai baigiantis galintis turėti kokių nors problemų dėl prie krantinės stovinčio laivo. Anot jo, tokio dydžio laivai paprastai nekeliami ant kranto.

            Vyras pasakojo paėmęs paskolą ir pramoginį laivą įsigijęs todėl, kad vis daugiau Klaipėdoje atsiranda žmonių, norinčių paplaukioti laiveliais. "Jeigu dar bus galima plaukti ir iki Kaliningrado, tai mano "Jūrų liūtas" tikrai turės daug perspektyvų", - kalbėjo žmogus, įsigijęs laivą.

            Nors dirbti "Jūrų liūtas", galintis plukdyti apie 12 žmonių, pradėjo ne taip seniai, klientų jau įsigijo. Tai jūrinis kateris, neturintis riboto plaukiojimo rajono, t. y. galintis plaukioti ir jūroje, ir Kuršių mariose, ir iki Nidos, ir iki Juodkrantės, o jei reikia, ir iki Švedijos. Savininkas juokauja, kad "Jūrų liūtas" yra geriausias nedidelių kompanijų draugas. Juo galima ne tik plaukti į žvejybą, bet ir švęsti jame mergvakarius, bernvakarius. Pastarieji esą būna tikrai įspūdingi. Anot savininko - ko tik žmonės neprisigalvoja. Kartą į laivą sulipusi kompanija netgi su smaugliais. Pašnekovas gyrėsi, kad "Jūrų liūtas" jau spėjo ir seimūnus paplukdyti, kuriems esą jis labai patikęs.

            Kol sezonas dar neprasidėjo, skendusį laivą vis dėlto reikia nuodugniai apžiūrėti. Tad šią savaitę jį bus bandoma pakelti ant slipo apsieinant be krano pagalbos. Po vandeniu bus nuleisti vežimėliai ir gervė kartu su jais turėtų užtraukti ir laivą. Tokiai operacijai buvo ruošiamasi antradienį.

            Manoma, kad "Jūrų liūtas" dėl šio incidento labai nenukentėjo, tad sušilus orams bus pasirengęs priimti norinčius pramogauti.

            Dalia BIKAUSKAITĖ
            www.ve.lt
            GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

            Comment


              #7
              Malonu, kad ne tik man si tema idomi.

              Jei jau prakalbom apie kroviniu gabenima tai didele naujiena sia tema buvo 2005-ais:

              Š. m. spalio 6 d. VĮ VVKD savaeigė barža „Alantas“ iš Klaipėdos į Kauną atgabeno 165 tonų negabaritinį krovinį. Krovinys iš Vokietijos turi pasiekti Jonavą. Nei geležinkeliu, nei auto keliais tokių gabaritų ir masės krovinio transportuoti neįmanoma. Vienintelis būdas krovinį atgabenti iki Kauno – jį plukdyti vidaus vandens keliu Klaipėda-Kaunas. Jūriniu laivu krovinys iš Vokietijos buvo atplukdytas į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, iš kurio savaeige barža sėkmingai atgabentas į Kauno žiemos uostą. Likusią kelio atkarpą Kaunas –Jonava jis bus transportuojamas ant specialiai šiam tikslui iš Lenkijos atvažiavusios 40 m ilgio auto platformos.



              liwa.lt
              Paskutinis taisė ValdasJ; 2007.02.23, 00:31.

              Comment


                #8
                Senokas straipsnis, bet yra idomios informacijos, pvz kodel nebeplaukioja "Raketos":

                Kaip krovininė laivyba Nemune virto turistine
                2005 m. Rugsėjo 22 d.



                Apie laivybos Nemuno upėje perspektyvas kalbėjomės su buvusiu ilgamečiu Vidaus vandens kelių direkcijos direktoriumi Vytautu Griciumi. Šioje direkcijoje dirbęs nuo 1969 metų, prieš porą metų jis išėjo į pensiją. Metus dirbo konsultantu, vėliau ir projekto koordinatoriumi kuriant Nemuno turistinių prieplaukų sistemą, o dabar daugiausia dėmesio skiria buriavimui.

                Kodėl palikote šį postą?

                Nebuvau pajėgus suderinti skirtingų kartų poreikius. Per tiek metų buvo atsiradę tiek brangių dalykų, kuriuos reikėjo naikinti. Buvome pripratę orientuotis į krovininę laivybą, o reikėjo iš esmės keisti savo darbo profilį - pereiti prie turistinės laivybos. Ne tik aš, bet ir daugelis mano darbuotojų negalėjome suprasti, kodėl turime lankstytis prieš tuos motoristus, katerininkus, jachtininkus. Buvome pripratę būti karaliais, šeimininkais upėje, kad visi mūsų klauso. Supratau, kad nesugebėsiu įgyvendinti perversmo taip, kaip reikia, ir kapituliavau. Dabar, po dvejų metų poilsio, imu manyti, kad gal ir galėjau ką nors geriau padaryti nei dabartiniai vadai. Tiesa, jie kartais paklauso ir mano patarimų.

                Ar nežinojote, kaip reikia pereiti nuo krovininės prie turistinės laivybos?

                Žinojau, ką reikia daryti, bet negalėjau to daryti. Kapitonui, su kuriuo išdirbau 20 metų, negalėjau pasakyti, kad jam reikia užleisti vairą jaunesniems. Mes buvome kelininkai. Mums reikėjo tvarkyti kelią - statyti navigacinius ženklus, valyti, gilinti Nemuną. Vienas dalykas suformuoti Nemuno farvaterį taip, kad juo galėtų plaukti baržos, kitas - turistiniai laiveliai. Turėjo būti keičiama darbuotojų psichologija. Jie manė, kad jeigu baržos neplaukia, vadinasi, nereikia ir patruliuoti. Tai, kad iš trijų jachtų dvi sėda ant seklumos, lyg ir ne jų reikalas. Tokius darbuotojus būtų reikėję atleisti iš darbo.

                Ar šiuo metu Nemuno vaga stipriai užnešta?

                Negalima sakyti, kad vaga užnešta, ji iš dalies formuojasi pati. Priklausomai nuo uždavinių, kurie keliami laivybai toje upės dalyje, galima ją šiek tiek koreguoti. Jeigu plauks 1,5 metro grimzlę turintys laivai, jie ne visur galės naudotis natūraliai susiformavusiu farvateriu, reikės padirbėti žemsiurbėms, reguliuoti vagą. Jeigu laivo grimzlė - 1,2 metro, galima sakyti, kad žmonių pastangų nereikia.

                Kalbant apie žemupį, esantį žemiau Tilžės, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ten lėtėja tėkmės greitis, todėl daugėja nuosėdų ir tose vietose upė seklėja. Ankstesniais metais, kai ten nuolatos valydavome vagą, susiformavusias seklumas iškasdavome. Dabar, kai situacija pasikeitė ir nebereikia didesnių gelmių, tos nuosėdos kaupiasi, bet jos daro įtaką ne tiek laivybai, kiek vandens lygio kilimui. Taip atsiranda neprognozuojami pavasariniai ir rudeniniai potvyniai. Mes savo laiku siūlėme Vyriausybei ir ji netgi buvo priėmusi nutarimą kasmet skirti apie 0,5 mln. Lt Nemuno žemupio seklumoms valyti. Tačiau realiai pinigų gauta tik šiemet, ir ten pradėjo dirbti žemsiurbė.

                Vandens kelias Nemunu buvo, yra ir bus. Tais metais, kai aš dirbau direkcijoje, Lietuvos valdžia Nemuno laivybos reikalams skirdavo apie 7 mln. Lt. Manau, dabar skiriama dar daugiau. Dabartinis Vidaus vandens kelių direkcijos direktorius Gintautas Labanauskas yra Kauno socialdemokratų vadas. Dabar valstybinėms įmonėms vadovauja politikai, o jeigu jie dar yra remiami saviškių, turi gerą užnugarį, tikrai nebus skriaudžiami.

                Ar tai reiškia, kad Nemunu galės plaukti ir didesni laivai?

                Laivai, kurių grimzlė didesnė nei 1,3 metro, Nemune perspektyvos neturi. Laivas, kurio grimzlė - 2 m, nuplauktų iki Rusnės, na, sakykime, iki Tilžės. Argi jis galėtų dirbti rentabiliai?

                Ar todėl Nemunu nebeplaukioja "Raketos" tipo laivai?

                Tai lėmė ekonominiai veiksniai. Toks laivas kaip "Raketa", turintis tokias energetines sąnaudas, Nemune neturi perspektyvos. Šis greitaeigis laivas plukdo 60 keleivių. Nuo Kauno iki Nidos jis sunaudoja kuro tiek pat, kiek šeši "Ikarus" autobusai. Gal toks laivas ir turėtų perspektyvą, jeigu būtų skirtas elitiniams keleiviams, galintiems mokėti už bilietą mažiausiai 120 Lt. Gal du mėnesius per metus, t. y. liepą ir rugpjūtį, tokių keleivių ir atsirastų, o kas toliau? Sovietmečiu tie keleiviniai laivai buvo išlaikomi, nes juos rėmė Klaipėdos keltai. T. y. keltų linijos priklausė tai pačiai kontorai, buvo planinė socialistinė ekonomika. Taip niekada nebebus. Savininkas neleis vienai atšakai dirbti nuostolingai vien dėl to, kad plaukiant Nemunu atsiveria gražūs vaizdai. Svarbus veiksnys yra finansinės Lietuvos gyventojų galimybės. Vaizdžiai tariant, "runkeliai" iš Kauno į Nidą poilsiauti neplauks.

                UAB "Nemuno linija" ketino dar šiemet per sezoną paleisti greitaeigius laivus, plaukiančius iš Kauno į Nidą, tačiau jai to padaryti nepavyko.

                Kai pasirodė reklama, netilo telefono skambučiai. Vandens kelių direkcija turėjo skirti specialų žmogų, teikiantį informaciją. Tačiau tie laivai taip ir nepradėjo plaukti. Manau, kad vyrai neapskaičiavo savo galimybių. Paleisti mėnesį nedirbusį laivą kainuoja maždaug tiek pat, kiek ir jo eksploatavimo išlaidos per keturis mėnesius, nedirbusį metus - kiek ketverių metų eksploatavimo išlaidos, o jų laivai juk nedirbo beveik 10 metų. Be to, tuose laivuose buvo rusiški elektros įrengimai, automatika. Per tiek laiko viskas buvo surūdiję, viską reikėjo keisti. Manau, kad tuos laivus nusipirkę žmonės nebuvo profesionalūs upeiviai.

                Kada Nemune bus pastatytos turistinės prieplaukos?

                Gana kompetentingi projektuotojai jau suprojektavo visas 26 prieplaukas. Pirma turėtų būti pastatyta Uostadvaryje, paskutinė - Druskininkuose. Prieplaukos labiausiai aktualios turistams bus Uostadvaryje - Nemuno trasos pradžioje, Raudonėje, Jurbarke, kuriuose turėtų atsirasti nakvynės vietos greitaeigių katerių turistams, Birštone - galutiniame taške, kurį gali pasiekti jachta ar didesnės grimzlės laivelis, ir, žinoma, Kaune.

                Projekto užsakovas Turizmo departamentas jau renka statybos rangovus. Prieplaukos statyti turėtų būti pradėtos šiemet spalį ar lapkričio pradžioje ir pastatytos per vienerius metus. Taigi kitų metų lapkričio pabaigoje visose 26 prieplaukose turėtų būti iškeltos navigacinės vėliavos.

                Ar prieplaukoms statyti skirtas pakankamas finansavimas?

                Finansavimas pagal PHARE programą yra gana kuklus. Dar man tebedirbant direkcijoje mes žinojome, kad PHARE programa baigiama Lietuvoje ir kad yra likusių lėšų, kurias galima panaudoti tik turizmo reikalams. Tada mes manėme, kad būtų galima pastatyti Nemune 6-7 prieplaukas tarp Kauno ir Uostadvario, Rusnės. Kai buvo įforminti beveik visi dokumentai, ministras man pasakė, jog ši programa Vyriausybės sprendimu perduodama Turizmo departamentui. Pastarajam kilo noras pastatyti daugiau tokių prieplaukų, nors pinigų buvo tiek pat. Užtat kiekvienos prieplaukos statybai skirta labai nedaug lėšų. Finansavimo, kuris turėtų būti skiriamas tokių prieplaukų statybai, mano supratimu, nėra. Teko projektuoti atsižvelgiant į biudžetą. Užsakovas paskirstė lėšas visoms prieplaukoms ir pagal tai jos buvo projektuojamos. Todėl neišvengta anekdotinių situacijų.

                Kaip atrodys tos prieplaukos?

                Įvairiai. Uostadvaryje bus stacionari prieplauka: 7-8 gelžbetoniniai pontonai. Prie kai kurių jų didesni laivai bus švartuojami bortu, kiti bus statomi kaip uostelyje Mingės kaime vadinamosiose pirštelinėse prieplaukose. Raudonėje bus ant polių sustatyti gelžbetoniniai pontonai. Beje, visose prieplaukose bus slipai kateriams nuleisti.

                Viena prieplauka bus ir Kauno mariose prie Pažaislio vienuolyno, ir Rumšiškėse, ties Buities muziejumi. Turizmo departamentas pats nusprendė, kur reikalingos stacionarios, o kur mobilios prieplaukos. Man ne itin patiko pasirinkta mobiliųjų prieplaukų koncepcija - jos yra tarsi ir pririštos prie tam tikros vietos. Joms pritvirtinti krante turės būti statomi įrenginiai.

                O kas bus tų prieplaukų šeimininkai?

                Kai jos bus pastatytos, jas turės perimti savo nuosavybėn savivaldybės.

                Dalia BIKAUSKAITĖ
                ve.lt

                Comment


                  #9
                  Nepykit uz kiek senstelejus straipsnius, bet bandau viska surankiot i viena vieta.

                  2006-01-20

                  Siekiama paspartinti projekto "Vandens kelias Nemunu iki Kuršių marių" įgyvendinimą

                  Sausio 17 d. Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus pirmininkavo ministerijoje vykusiam pasitarimui, kuriame buvo aptariami projekto „Kompleksinis vidaus vandenų kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis nuo Klaipėdos iki Kauno sutvarkymas“ įgyvendinimo klausimai. Įgyvendinus projektą, bus sukurta Kauno keleivinės prieplaukos ir Uostadvario vidaus vandenų uosto infrastruktūra.

                  Projektą numatyta įgyvendinti iki 2007 m. pabaigos, tačiau, pasak A. Vaitkaus, norint jo įgyvendinimą paspartinti, kaip pageidauja Valstybinė vidaus vandens kelių direkcija (VVVKD) bei vidaus vandens kelių infrastruktūros naudotojai, darbus galima pradėti netrukus. Pasak jo, tik reikia, kad VVVKD artimiausiu metu parengtų viešojo pirkimo dokumentus, kuriuos Transporto investicijų direkcija peržiūrėtų maždaug per tris savaites. Pirkimo konkurso skelbimas ir sutarties pasirašymas truktų maždaug mėnesį ir galima būtų pradėti projekto įgyvendinimo darbus.

                  Šis 10 mln. litų vertės projektas yra teikiamas pagal BPD prioritetą 1. „Socialinės ir ekonomikos infrastruktūros plėtra“ priemonę 1.1. „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“.

                  Kelias

                  2006-05-12

                  Stiprinama šalies vidaus vandenų laivybos kontrolė

                  Gegužės 10 d. Susisiekimo ministerijoje vykusiame posėdyje buvo aptarti laivybos ypatumai šalies vidaus vandenyse ir teisės aktų vidaus vandenų transporto srityje reikalavimai.

                  Posėdžiui pirmininkavęs Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus pažymėjo, kad 2006 m . ministerija ir toliau nemansži dėmesio vidaus vandenų laivybos plėtrai. Šiais metais derinamas projektas dėl Juodkrantės, Pervalkos ir Atmatos žiočių iki 2,5 m. išvalymo, ketinama pažymėti Kuršių marių farvaterį šviesą atspindinčiais ženklais. Planuojama pastatyti degalinę laivams Nidoje, rekonstruoti Uostadvario ir Kauno keleivines prieplaukas, išleisti atnaujintą Kuršių marių locmano žemėlapį.

                  Šiais metais jau pradėtas eksploatuoti papildomas 16 km ruožas Nemuno upėje Birštonas-Žemaitkiems, Kauno mariose šviečiančiais ženklais pažymėtas farvateris nuo Kauno HE iki Rumšiškių, išleistas Kauno marių locmano žemėlapis.

                  Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija ketina įsigyti dar du patrulinius katerius, kurie kontroliuos laivybą Ignalinos, Molėtų ir Anykščių rajonų vidaus vandenyse.

                  Vyriausybei 2005 m . spalio mėnesį patvirtinus Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatus, Inspekcijai pavesta registruoti vidaus vandenų prieplaukas bei išduoti pažymėjimus.

                  2006 m . pradžioje patvirtinus Vidaus vandenų transporto priemonių registravimo taisykles, registruojami mažieji, pramoginiai, sportiniai ir asmeniniai laivai, išskyrus irklines ir gumines valtis bei vandens dviračius, kurių keliamoji galia mažesnė nei 250 kg , ir vienkorpuses bei dvikorpuses jachtas, kurių korpusas trumpesnis kaip 2,5 m, arba ilgesnis nei 24 m . Tačiau žmonės ar įmonės, užsiimantys komercine veikla, privalo registruoti ir mažesnės nei 250 kg keliamosios galios irklines, gumines valtis bei vandens dviračius. Be to, nuo šiol Registre bus registruojami ir vidaus vandenų transporto priemonių pakabinamieji varikliai.
                  Pasak A. Vaitkaus, gausėjant motorinių vidaus vandenų transporto priemonių kiekiui, tikslinga navigacijos sezono metu nuo Kauno iki Nemuno žiočių įrengti šviečiančius navigacinius ženklus, o Vištyčio ežere pagal valstybės sieną su Rusijos Federacija išdėstyti plūdurus. Drūkšių ežere, anot A. Vaitkaus, toks sienos su Baltarusija žymėjimas daromas nepriekaištingai.

                  Pernai šalies vidaus vandenyse įvyko 7 avarijos, žuvo 9 žmonės. Ministerijos sekretorius akcentavo, kad laikantis saugios laivybos jų galima buvo išvengti.

                  Kelias

                  Comment


                    #10
                    Laukiu nesulaukiu kad bus atnaujintas maršrutas Kaunas-Nida. Prieš pora metu šis maršrutas buvo atnaujintas, bet žinau kad kainele už kelionę buvo tikrai nemenka.

                    Comment


                      #11
                      2006-03-17

                      Tvarkys vidaus vandens kelius

                      Vidaus vandenis nuo Kauno iki Klaipėdos šiemet ketinama pritaikyti ir intensyviai naudoti krovininei ir keleivinei laivybai.

                      Keleivinių prieplaukų statybai šiemet tikimasi iš Europos Sąjungos fondų gauti 10 milijonų litų. Maždaug po penkis milijonus litų atiteks Uostadvario ir Kauno prieplaukoms tvarkyti.

                      Trys vystymo variantai

                      Susisiekimo ministerijai pateiktoje studijoje "Kompleksinis vidaus vandenų kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis Klaipėda - Kaunas sutvarkymas pritaikant krovininei ir keleivinei laivybai" pasiūlyti trys vidaus vandenų vystymo variantai.

                      Pagal pirmąjį variantą nuo Kauno iki Klaipėdos laivybos kanalo gylis būtų suvienodintas ir siektų iki 1,5 metro. Dabar Nemuno vaga nuo Kauno iki Jurbarko yra 1,2 metro. Kitas variantas – upės ir Kuršių marių laivybos vaga pagilinama iki 2 metrų. Trečiasis siūlymas - Nemuną ir marias pagilinti iki 3 metrų, kad nuo Klaipėdos iki Kauno galėtų nuplaukti upės ir jūros tipo krovininiai laivai. Nemuno vagą pagilinti iki pusantro metro reikėtų 111 mln. 637 tūkst. litų, o iki dviejų metrų – 114 mln. 234 tūkst. litų.

                      "Laukinis" turizmas

                      Nemažai pramoginių laivų vasarą plaukioja Atmata ir Kuršių mariomis nuo Rusnės iki Nidos. Jau šiek tiek pramoginei laivybai naudojamas ir Minijos žemupys. Tačiau vandens turizmo sąlygos kol kas "laukinės". Norint pritraukti daugiau turistų ir keleivių, reikia statyti naujas prieplaukas, tvarkyti privažiavimo kelius.

                      Pramoginė laivyba mariomis ir Nemuno deltos upėmis dar labiau suintensyvėtų, jeigu jų farvateris būtų pagilintas iki dviejų su puse metro. Didesnis nei 2 metrų garantinis gylis leistų atplaukti jūrinėms jachtomis iki Nidos. Dabar norėdami tai padaryti buriuotojai rizikuoja užplaukti ant seklumų arba įsipainioti į žvejų tinklus. Kita problema – kuro kolonėlės pramoginiams laivams ir jachtoms. Jau šiemet būtų galima pradėti tokią kolonėlę statyti Nidoje. Tačiau tebelaukiama aplinkosaugininkų sprendimo.

                      Ar įmanoma tarptautinė laivyba?

                      Nagrinėjami ir tarptautinės laivybos, Lietuvos vidaus vandenis sujungiant su kitų šalių, variantai.

                      Vienas iš jų - Nemunu, Deimena per Rusijos Kaliningrado išplaukti į Lenkijos vidaus vandenis ir kitas Europos valstybes. Reikės įveikti kelias kliūtis. Laivyba Kaliningrado srities vidaus vandenimis įmanoma tik atnaujinus vandens kelius Deimena. Be to, šis laivybos kelias neatitinka susitarimo dėl Europos tarptautinės svarbos vidaus vandens kelių plėtros techninių reikalavimų.

                      Krovinius galima gabenti ir Baltijos jūros priekrantės vandenimis, kur eina E-60 laivybos kelias, prasidedantis nuo Gibraltaro sąsiaurio krantų ir pasibaigiantis prie Kolos pusiasalio. Tada reikėtų Kuršių marių bei Nemuno laivybos farvaterį pagilinti iki 3 metrų. Giliavandenis kelias sudarytų sąlygas upių ir jūrų tipo laivams plaukti Baltijos pakrantėmis ir Kuršių mariomis bei Nemunu, aplenkiant sudėtingą Kaliningrado ir Lenkijos upių tinklą. Taip būtų atvertas kelias Vakarų Europos laivams. Norint tai padaryti reikia ne tik gilinti Nemuno vagą, statyti bunas, bet ir reguliuoti vandens lygį šliuzais.

                      Investicijos į šį vandens kelią siektų 1344 mln. 121 tūkst. litų. Anot Vidaus vandens kelių laivybos direkcijos vadovo Gintauto Labanausko, jos žymiai greičiau atsipirktų, jeigu minėti vandens lygio reguliatoriai būtų naudojami elektros energijos gamybai. Kita vertus, šį projektą įgyvendinti sudėtinga ir tarptautiniu mastu. Nemunas priklauso ne tik Lietuvai. Norint reguliuoti jo gylį, turėtume susitarti ir su Baltarusija. Upės pasikeitimams nepritaria ir aplinkosaugininkai. Jie nesutinka, kad Nemunas būtų pertvertas šliuzais ir statomos bunos. Tai, anot gamtos sergėtojų, pakeistų jo krantų aplinką, sunaikintų saugomas buveines, padarytų milžinišką žalą gamtai.

                      Nors ne visi galimybių studijos siūlymai bus įgyvendinti, jie, anot G.Labanausko, nubrėžė gaires ateičiai. Šiandien didžioji krovinių dalis gabenama ne vidaus vandenimis, o sausuma. Tai dar nereiškia, kad projekto sumanymų nebus galima įgyvendinti po 10 ar daugiau metų. Pasikeitus situacijai gal ir aplinkosaugininkai supras, kad pramoninė laivyba Nemunu ne kažin kieno išmonė, o gyvenimo padiktuota būtinybė.

                      Adelė Žičkuvienė
                      Dienraštis "Klaipėda"

                      Comment


                        #12
                        Laukiu nesulaukiu kad bus atnaujintas maršrutas Kaunas-Nida. Prieš pora metu šis maršrutas buvo atnaujintas, bet žinau kad kainele už kelionę buvo tikrai nemenka.
                        Jo, bet kaip suprantu senosios raketos nelabai rentabilios. Kita vertus katamaraniniai keltai dabar pasiekia iki 36.5 mazgu (67 km/h) greiti. Pvz sitas kursuojantis tarp Hamburgo ir Bremeno:
                        Paskutinis taisė ValdasJ; 2007.02.22, 15:11.

                        Comment


                          #13
                          butu fainai kad Nemunu tokie lakstytų

                          Comment


                            #14
                            VĮ Vidaus vandens kelių direkcija

                            Krovinių gabenimas vidaus vandenimis. Kodėl apimtys tokios mažos?

                            2005 m. lapkričio 17 d.

                            Kodėl vidaus vandenimis?

                            • Krovinių gabenimas vidaus vandens keliais – pigiausia ir ekologiškiausia transporto rūšis
                            • Saugus krovinių gabenimas
                            • Galima pergabenti žymiai didesnius krovinių kiekius
                            • Geriausias būdas gabenti negabaritinius krovinius

                            Vidaus vandens transporto palyginimas su geležinkeliu ir sausumos transportu



                            Vandens transporto palyginimas su kitomis transporto rūšimis

                            Mln Eurų/1000 tkm ______ Gelež. _ Auto _ Vanduo
                            Avarijos _______________ 1.16 __ 18.91 _ 0.15
                            Triukšmingumas _________ 6.37 __ 3.70 __ x
                            Oro tarša ______________ 1.77 __ 14.55 _ 2.12
                            Grunto/vandens tarša ____ x _____ 4.28 __ x
                            Trukdymas gyventojams __ 0.61 __ x _____ x
                            Naudojamos žemės ______ 0.22 __ 0.64 ___ x
                            VISO __________________ 9.52 _ 42.69 __ 2.26

                            Krovinių pervežimų Nemuno upe:

                            PRANAŠUMAI:
                            » Gera vidaus vandens kelių priežiūra
                            » Žemiau Kauno HE Nemunas atitinka IV Europinės klasės kelių
                            reikalavimus
                            » Kaunas - trijų Europos transporto tinklo (TEN) kelių kryžkelėje

                            TRŪKUMAI:
                            » Nepakankami garantiniai gyliai
                            » Problemos infrastruktūroje
                            » Nėra specialios krovos įrangos

                            GALIMYBĖS:
                            »Lietuvos vidaus vandens kelius galima sujungti su vakarų
                            Europos vidaus vandens keliais
                            »Gerai išvystytas geležinkelio ir sausumos kelių tinklas suteikia
                            galimybę kurti logistikos centrus prie vandens kelių.

                            Krovinių gabenimas vidaus vandens keliais Europoje

                            • Krovinių gabenimas vidaus vandens keliais Europoje yra vis labiau stiprėjanti ir prioritetinė transporto sritis
                            • 15 ES senųjų narių vidaus vandenimis pergabenama apie 7% visų krovinių
                            • Daugiausiai krovinių vidaus vandens keliais pergabenama Olandijoje (maždaug pusė visų krovinių), Belgijoje ir Vokietijoje

                            Krovinių gabenimas vidaus vandens keliais Europoje



                            Naujas krovinių gabenimo modelis Europoje



                            Kodėl krovinių gabenimo vidaus vandenimis apimtys Lietuvoje tokios mažos?

                            • Nėra pakankamai išvystyta vidaus vandenų infrastruktūra Nemuno
                            upės aukštupyje - nėra krovininio upių uosto
                            • Logistika Lietuvoje nėra orientuota į krovinių gabenimą vidaus
                            vandenimis
                            • Lietuvos vidaus vandenų krovininis laivynas pastoviai mažėjo

                            Pastaraisiais metais jau pastebimos, nors dar ir nežymios, krovininės
                            laivybos sektoriaus atgimimo tendencijos.
                            2003 – 2004 m. Lietuvos vidaus vandens keliais buvo transportuojamas
                            gruntas-žvyras, statybinės medžiagos ir nestandartinių gabaritų kroviniai


                            Krovinių gabenimo vidaus vandenimis perspektyvos

                            • Realiausių upinių krovinių galėtų būti konteineriai plukdomi Nemuno upe ir Kuršių mariomis maršrutu Kaunas-Klaipėda
                            • Vidaus vandens kelių infrastruktūros vystymas, kaip prioritetinė sritis, yra numatyta ir Lietuvos ilgalaikėje transporto strategijoje.

                            Ar žinote, kad:

                            • Nemuno upe gali plaukioti 100 m ilgio ir 10 m pločio laivai
                            • Vandens kelias Kaunas-Klaipėda yra tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelias E41
                            • Lietuvoje bendras vidaus vandens kelių ilgis yra 902,5 km. Iš jų 280 km yra palaikomi garantiniai kelio matmenys, leidžiantys vienu metu vežti iki 750 tonų krovinį
                            • Lietuvoje fizinė navigacijos trukmė yra 250-260 parų, o faktinė – 230 parų.
                            • Nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje krovinių pervežimo srautai buvo epizodiški ir neviršydavo 5 tūkst. tonų per metus. 2005 m. verslininkai pradėjo vežti krovinius iš Jurbarko į Klaipėdą, ir šie pervežimai intensyvėja
                            • Vidaus vandens kelių perspektyvos ir galimybės šiuo metu yra analizuojamos galimybių studijoje „Kompleksinis vidaus vandenų kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis Klaipėda-Kaunas sutvarkymas pritaikant krovininei ir keleivinei laivybai“. Galimybių studija bus baigta 2006 metų vasario mėnesį.

                            Comment


                              #15
                              2006-06:

                              Upių laivybai kelią skina ledlaužiai



                              Gintautas Labanauskas
                              VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius


                              Ne vienerius metus Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) vadovams teko polemizuoti su vandens transporto skeptikais, kurie, proteguodami sausumos ir geležinkelio transportą, stengiasi sumenkinti vidaus vandens kelių vystymo mūsų šalyje galimybes.

                              Europa dūsta nuo kelių transporto kamšačių

                              Jų teigimu, mūsų šalyje gabenti krovinius vidaus vandens keliais yra nerentabilu, nes dalį laiko, beveik keturis žiemos mėnesius, kai navigacija vidaus vandens keliais nevyksta, krovinius vėl reikia grąžinti į geležinkelius ar į sausumos kelius. Tačiau senosios išsivysčiusios Europos šalys, pradėjusios dusti nuo transporto kamšačių sausumos keliuose, apskaičiavo, kad juose kasmet prarandama apie 45 mlrd. eurų. Skandinavijos šalių klimatas yra atšiauresnis nei Lietuvoje, tačiau Suomijoje navigacija vidaus vandens keliais vyksta ištisus metus. Ją palaiko valstybės dotuojami ledlaužiai, tačiau dėl to valstybė sakosi nuostolių nepatirianti. Prancūzija, turėdama puikius magistralinius kelius, įgyvendina dviejų upių sujungimo projektą, į kurį investuojamos milijardinės valstybės ir verslininkų lėšos. Paraleliai su magistraliniu keliu Paryžius-Lilis eis ir vandens kelias, į kurį ketinama perkelti 25 procentus šiuo autokeliu vežamų krovinių.

                              Strateginis projektas - laivybos kelias Klaipėda-Kaunas

                              Keičiasi ir mūsų valstybės požiūris. Per artimiausius kelerius metus valstybė į LR vidaus vandens kelių infrastruktūrą, skirtą keleivinei laivybai gerinti, planuoja investuoti apie 30 mln. litų.
                              Svarbiausias 2006 m. VVKD strateginis projektas siejamas su tarptautinės reikšmės laivybos keliu Klaipėda - Kaunas. 2006 m. vasario mėn. VVKD užsakymu buvo parengta galimybių studija “Kompleksinis vidaus vandenų kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis Klaipėda-Kaunas (E-41) sutvarkymas pritaikant krovininei ir keleivinei laivybai”.
                              Pastaroji studija - pirmas rimtas mokslinis darbas šioje srityje. Joje visapusiškai nagrinėjamos galimybės sukurti šalyje vieningą vidaus vandens kelių sistemą, nuo Kauno iki Klaipėdos, kompleksiškai sutvarkant visą kelio infrastruktūrą, pritaikant ją keleivių bei krovinių vežimui. Buvo nagrinėjami įvairūs galimi vandens kelio matmenys, galimybės pakelti šio vandens kelio klasę iki „Va“ lygio, netaikant numatytų laivo grimzlės išimčių. Joje įvardinti ir sugrupuoti vidaus vandens kelio infrastruktūros tvarkymo bei kūrimo prioritetai. Atlikta krovinių ir keleivių srauto prognozė artimai, vidutinei ir ilgalaikei perspektyvai parodė, kad modernizuotas vidaus vandens kelias E-41 Nemunu ir Kuršių mariomis, padidinus jo farvaterio gylį ir atnaujinus uostus ir prieplaukas, gali būti efektyviai išnaudojamas. Juolab kad šio kelio integracijos sąlygos į Klaipėdos jūrų uostą yra palankios. Tačiau vidaus vandens kelio E-41 modernizavimui būtina atlikti privalomą poveikio aplinkai vertinimą.

                              Vandens keliui stinga gylio



                              Šiuo metu plukdant krovinius esamu Nemuno ruožu Kaunas-Klaipėda susiduriama su nevienodų gylių problema. Nuo Kauno iki Jurbarko jis yra 1,2 m, o nuo Jurbarko iki Klaipėdos - 1,5 m. Todėl visu maršrutu baržos gali plukdyti tik po 500 t sveriančius krovinius. Jeigu visame maršrute gylis būtų 1,5 m, jau būtų galima plukdyti iki 750 tonų krovinius. Gylio suvienodinimui arba pagilinimui iki 2 m, pagal atliktus skaičiavimus, reikėtų 117 mln. Lt. Garantinis gylis būtų didinamas statant bunas. Jų statyba gana brangi, tačiau šis būdas yra kur kas efektyvesnis nei kasmet skiriant pinigų vagai valyti žemsiurbėmis. Gerai įrengtos bunos gali stovėti mažiausiai 50 metų.

                              Infrastruktūra kuriama ES lėšomis

                              Vadovaudamasi minėtos studijos rezultatais, VĮ Vidaus vandens kelių direkcija pradėjo įgyvendinti projektą “Vidaus vandenų kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis kompleksinis išvystymas“, kurio metu iki 2008 m. bus rekonstruota Kauno keleivinė prieplauka ir Uostadvario vidaus vandenų uoste suprojektuota bei pastatyta stacionari prieplauka keleiviniams laivams. Projektas finansuojamas ES struktūrinių fondų ir LR biudžeto lėšomis. Įgyvendinus projektą bus sukurta šiuolaikiška infrastruktūra keleiviniams laivams aptarnauti.
                              Šio navigacijos sezono metu ypač didelis dėmesys buvo skiriamas laivybos sąlygoms gerinti Kuršių mariose ir Nemuno deltos regione. Kuršių mariose sutankintas farvaterio ženklinimas. Šviečiančiais ženklais farvateris pažymėtas jau ne vien mariose, bet ir Atmatoje nuo žiočių iki Rusnės. Artimiausiu laiku šviečiančiais ženklais planuojama nužymėti farvaterį Nemune nuo Kauno iki Rusnės.

                              Atsigauna krovininė laivyba

                              Galima pasidžiaugti ryškėjančiomis krovininės laivybos sektoriaus atgimimo tendencijomis. Šiais metais VĮ VVKD savaeigė barža „Alantas“ iš Klaipėdos į Kauno žiemos uostą yra atplukdžiusi ne vieną nestandartinių gabaritų krovinį. Geležinkeliu ar sausumos keliais tokių gabaritų ir masės krovinius (iki 200 tonų) transportuoti yra labai sudėtinga ir brangu, o kartais tiesiog neįmanoma. Kur kas patogesnis būdas - juos plukdyti iki Kauno. Jurbarke įsikūrusi laivybos kompanija krovinius plukdo maršrutu Jurbarkas-Kaunas ir Jurbarkas-Klaipėda.
                              Siekiant, kad vidaus vandens kelių transportas būtų patikimas ir ekonomiškas, būtina skirti nuolatinį dėmesį vidaus vandens kelių kokybei gerinti: farvaterio valymui, jo ženklinimui bei įvairiems kitokiems vidaus vandens kelių priežiūros darbams. Tačiau jau dabar galime pasidžiaugti šioje srityje nuveiktais darbais. 2006 metų navigacijos metu VVKD Kauno mariose sutankino ankstesnį farvaterio žymėjimą papildomomis 16 šviečiančių bujų ruože nuo Kauno HE iki Rumšiškių.
                              Nuo šių metų navigacijos pradžios VĮ VVKD žemsiurbėmis jau iškasta per 1,5 mln. kubinių metrų grunto, kuris naudojamas gruntinių bunų statybai. Tokiu būdu panaikintos Kaimelio ir Molynės seklumos Jurbarko rajone, Belvederio ir Sutkiškių seklumos ties Seredžiumi, Bitėnų sekluma ties Rambyno kalnu ir daugelis kitų.

                              Diegiama kokybės vadybos sistema

                              Nuo 2006 m. pavasario VVKD internetiniame tinklalapyje www.liwa.ltgalima rasti naujausią dinaminę ir statinę informaciją apie laivybos sąlygas vandens kelio ruože nuo Kauno iki Klaipėdos. Tinklalapyje veikia informacijos apie navigacijos sąlygas sistema, kurią kasmet planuojama tobulinti išvystant iki ES reikalavimus atitinkančios upių informacinės sistemos (RIS - river information services).
                              Įmonės hidrografijos skyriaus specialistai 2006 metų navigacijos sezonui parengė atnaujintus Kuršių ir Kauno marių locmaninius žemėlapius, kuriuose pažymėti papildomomis šviečiančiomis gairėmis sutankinti farvateriai.
                              Šiais metais užbaigtas pirmas Laivų technikos priežiūros bazės (LTPB ) rekonstrukcijos etapas, kurio metu buvo iš dalies rekonstruotos laivų remontui skirtos gamybinės patalpos, įrengtos naujos administracijos darbo patalpos. 2007 m. planuojama tęsti LTPB rekonstrukciją, kurios metu bus gerinamos darbuotojų darbo sąlygos, seni gamybiniai įrenginiai keičiami naujais.
                              Besikeičianti verslo aplinka, didėjantys klientų reikalavimai ir stiprėjanti konkurencija verčia ieškoti tobulesnių įmonės valdymo formų. Todėl 2006 metais VVKD pradėta diegti ISO 9001 kokybės vadybos sistema, kuri, tikimės, taps efektyviu įrankiu ir toliau gerinti įmonės veiklos rodiklius.

                              jura.lt

                              Comment


                                #16
                                2006-09-21:

                                Negavę žemės, sumanė įsigyti plaukiojančiąją degalinę



                                Nors šiais laikais skamba paradoksaliai, tačiau Lietuvos vidaus vandens keliai iki šiol neturi nė vienos degalinės. Bandant gerinti situaciją jau šią vasarą planuota pradėti statyti degalinę Nidoje ir tikėtasi, jog 2007-aisiais padėtis iš esmės pasikeis. Tačiau projektas įstrigo dėl neišspręstų žemės klausimų Kuršių nerijoje.

                                Vidaus vandens kelių direkcijai (VVKD) nepavyko Nidoje gauti žemės degalinės, kuri aprūpintų kuru mažuosius laivus, statybai. Užtat dabar bandoma šį klausimą spręsti kitaip - ketinama įsigyti plaukiojančiąją degalinę, kuriai nereikėtų žemės. Kitais metais žadama turėti parengtą techninį projektą ir suderinti jį su visomis būtinomis institucijomis.

                                Tačiau vis dėlto abejojama, ar pavyks įsigyti ir plaukiojančiąją degalinę. Kadangi tokio objekto Lietuvoje dar nebuvo, neturima jo eksploatavimo patirties, jis gąsdina daugelį institucijų, su kuriomis būtina derinti jo atsiradimo klausimą.

                                Vakarų šalyse tokie objektai, pasak VVKD direktoriaus pavaduotojo gamybai Mindaugo Šimkūno, seniai nebekelia jokių abejonių, jie atitinka visus ekologinius ir aplinkosaugos reikalavimus ir yra plačiai naudojami.

                                Plaukiojančiąją degalinę sudarytų gelžbetoninis pontonas, ant jo būtų įrengtos kuro talpyklos ir pačios kolonėlės bei administracinis antstatas. Esant reikalui pontonas galėtų stovėti ir Uostadvaryje ar Juodkrantėje. Preliminari plaukiojančiosios degalinės švartavimo vieta numatyta Nidoje. Ji būtų, ko gero, ir pati tinkamiausia, nes Nidoje susirenka daugiausia pramoginių laivų.

                                Preliminariais skaičiavimais, tokia plaukiojančioji degalinė kainuotų apie 400 tūkst. litų. Tačiau konkreti suma paaiškės po to, kai bus atlikti techninio projekto sąmatiniai skaičiavimai.

                                Dėl Kuršių nerijoje neišspręstų žemės klausimų ir susidūrus su didelėmis teritorijų planavimo problemomis vėlesniam laikui atidėta ir Nidos bei Juodkrantės prieplaukų rekonstrukcija. VVKD norėjo pradėti prieplaukų rekonstrukciją būtent Kuršių nerijos uostuose, nes šioje Lietuvos vietoje, kurioje laivyba yra intensyviausia, didžiausias tokių prieplaukų poreikis.

                                Neringos miestas šiandien dar neturi bendrojo plano, jau nekalbant apie atskirus detaliuosius planus. O kilus nelegalių statybų skandalui, dabar čia savotiškas sąstingis. Kol Neringos miestas nepasitvirtino bendrojo plano, negalima parengti detaliojo krantinių rekonstrukcijos ir statybos plano.

                                Todėl nutarta sutvarkyti Kauno keleivinę prieplauką, iš kurios anksčiau plaukdavo "Raketos" tipo laivai į Klaipėdą ir Nidą, bei atlikti Uostadvario vidaus vandenų uosto rekonstrukciją. Šiam projektui įgyvendinti jau skirta Europos Sąjungos (ES) lėšų. Dabar VVKD ruošiasi skelbti konkursą techniniam ir darbo projektams parengti. Pasiteiravus, kiek kainuos šis projektas, M. Šimkūnas atsakė, jog lėšų tikrai turėtų pakakti šioms prieplaukoms normaliai sutvarkyti.

                                Problema - gylis mariose

                                Pasak M. Šimkūno, VVKD deda daug pastangų, norėdama padidinti gylį Kuršių mariose iki 2,5 metro. Tačiau šis Kuršių marių valymo projektas, kurio įgyvendinimą finansuos pati VVKD, labai sunkiai skinasi kelią aplinkosaugos institucijose. Tik šiemet pavyko pralaužti ledus ir projektas, ko gero, bus baigtas derinti.

                                Pašalinus seklumas ties Juodkrante ir Pervalka, Kuršių mariose galėtų plaukioti laivai, kurių grimzlė - 2,2-2,3 m, tai yra į Nidos uostą galėtų atplaukti iš užsienio jūrinės jachtos. Įgyvendinus šį projektą, garantinis gylis Kuršių mariose visus metus būtų ne 1,5 metro, koks yra dabar, o 2,5 metro. Tada Klaipėdos ir Neringos regionai taptų kur kas patrauklesni ir įdomesni užsienio turistams.

                                Beje, VVKD neseniai išleido naują Kuršių marių locmano žemėlapį, kurį bus galima įsigyti knygynuose ir direkcijoje. Kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe VVKD panaudodamos vieno projekto lėšas rengia lociją. Joje bus išsamiai aprašytos Kuršių marios ir Nemunas iki Jurbarko.

                                Remontuojamas Pervalkos švyturys

                                Šiuo metu VVKD priklauso tik trys švyturiai - Pervalkos ir du Atmatoje, t. y. Uostadvario ir Atmatos žiočių švyturiai. Kiti Kuršių nerijos švyturiai priklauso ne jai, o Lietuvos saugios laivybos administracijai.

                                Iš visų trijų VVKD švyturių Pervalkos švyturio būklė buvo baisiausia, jis buvo problemiškiausias. Tad šiemet pradėti Pervalkos švyturio rekonstrukcijos darbai, kuriuos tikimasi baigti šiais metais.

                                Kapitaliniam šio švyturio remontui skirta apie 600 tūkst. Lt iš valstybės investicijų programos lėšų.

                                Dalia BIKAUSKAITĖ
                                ve.lt

                                Comment


                                  #17
                                  2007-02-06

                                  Europos Sąjungos ir valstybės milijonus glemžiasi Nemunas

                                  Vieni alytiškiai kone miršta iš juoko, kiti šypsodamiesi apgailestauja, kad praėjusių metų pabaigoje prieplauką pastatė Nemuno gatvėje, o ne kurioje nors kitoje prie Nemuno upės. "Galėjo mūsų kvartale statyti. Būtume sau žvejoję ant suoliukų susėdę, alaus pasistatę. Dabar Nemuno vandenys teliūškuoja, o gal ledo lytys prieplauką su visais milijonais greit ir visai nuneš. Taip Alytus liks be miesto mero Vytauto Kirkliausko ir Valstybinio turizmo departamento (VTD) prie Ūkio ministerijos direktoriaus Alvito Lukoševičiaus išsvajotos turistinės laivybos", - ironiškai kalbėjo kai kurie Kurorto gyventojai.

                                  Patarė kreiptis į VTD direktorių

                                  Vakar Nemuno gatvėje prieplaukos nebuvo matyti nė iš vienos pusės. Daugelis svarstė, ar ji apsemta upe plaukiančio ižo, ar vandens tėkmės visiškai nuplauta. Pagaliau kur dingo suoliukai, tvorelė, apšvietimo stulpeliai? Apskritai ar milijoninės lėšos neišmestos į balą?

                                  Alytaus prieplauka yra Valstybinio turizmo departamento (VTD) prie Ūkio ministerijos Nemuno prieplaukų statybos bandomojo PHARE projekto "Nemuno turistinės trasos pilotinis infrastruktūros išvystymas" rezultatas.

                                  Projektas įtrauktas į Valstybės investicijų programą ir finansuojamas šalies biudžeto bei PHARE lėšomis, bendra jo vertė - 2,67 milijono eurų. Šis projektas apima dvylika Lietuvos savivaldybių.

                                  "Šiemet Lietuvoje turi būti pastatytos 27 Nemuno prieplaukos. Alytuje atsirado pirmoji", - sakė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėjas Giedrius Cikanavičius.

                                  Jis tvirtino tiksliai nežinąs, kur dingo prieplaukoje buvę suoliukai, tvorelė, apšvietimo stulpeliai: "Valstybės turizmo departamentas prieplauką turėjo perduoti į miesto savivaldybės balansą. Ar perdavė, teiraukitės VTD direktoriaus A.Lukoševičiaus. Jeigu perdavė, miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyrius ar kokia nors organizacija jo pavedimu rudenį inventorių surinko, o pavasarį vėl sustatys."

                                  G.Cikanavičius žino tik tai, kad prieplaukos statyba miesto savivaldybės biudžetui nekainavo nė vieno lito: "Mums kainavo tik Nemuno gatvės rekonstrukcija. O kiek atsiėjo prieplaukos statyba ir įrengimas, galėtų pasakyti VTD direktorius, nes jie turi projektą ir skaičiavimus."

                                  Prieplaukos užliejimas neišvengiamas

                                  Anksčiau skelbtais duomenimis, akmenimis grįstos Nemuno gatvės rekonstrukcija kainavo 652 tūkstančius litų PHARE programos ir 310 tūkstančių litų miesto savivaldybės lėšų. Be to, dar beveik 150 tūkstančių litų įdėjo UAB "Dzūkijos vandenys", ji prisidėjusi prie Nemuno gatvės rekonstrukcijos tiesiant vandentiekio ir nuotekų tinklus gyventojams. Taigi daugiau kaip 1 milijonas apsnigtų ir apsemtų žinomų litų laukia atplaukiančių laivų ir turistų. O kiek dar į pačią prieplauką investuota lėšų, apie kurias nežinome?

                                  G.Cikanavičiaus tvirtinimu, prieplauka Nemuno gatvėje suprojektuota ir pastatyta taip, kad atlaikytų potvynius, nebūtų išgriauta vandens: "Prieplaukos užliejimas neišvengiamas. Į dviejų metrų aukštį neiškelsi, kad neužlietų, o jei tiek būtų iškelta, neišlipsi (iš turistinio laivo - O.P.). Statinys tvirtas, turi garantiją, draudimą. Bet šiuos reikalus geriausiai gali pakomentuoti VTD direktorius."

                                  Investicijų skyriaus vedėjas negalėjo konkrečiai pasakyti ir kada Nemunu pradės plaukti turistiniai laivai, o Alytaus prieplaukoje išsilaipinę turistai ims grožėtis įspūdingo grožio miestu, jo nuostabiomis įžymybėmis. "Anksčiau ar vėliau Nemunu laivai plaukios. Manau, šiuo atveju strateginius sprendimus turi priimti Vyriausybė ir Susisiekimo ministerija", - teigė G.Cikanavičius.

                                  Vakar bandymai telefonu prisiskambinti projekto iniciatoriui ir VTD direktoriui baigėsi nesėkmingai. VTD prie Ūkio ministerijos specialistė tarptautiniams ryšiams Lidija Lukšytė aiškino, kad šiuo klausimu nieko nežino, todėl patarė kalbėti su Ūkio ministerijoje posėdžiaujančio A.Lukoševičiaus pavaduotoja Nijole Kliokiene. Ši esą viską apie prieplauką Alytuje turi ir žino. Bet paaiškėjo, kad ir ši valdininkė posėdžiauja. "Žinote, šiandien pas mus posėdžių, kurie vyks iki vakaro, diena. Niekuo daugiau padėti negaliu", - baigiantis darbo dienai sakė L.Lukšytė.

                                  Dienraštis "Alytaus naujienos"

                                  Comment


                                    #18
                                    2006-02-18

                                    Kelią nutiesė link prieplaukos miražo

                                    Šakių rajono savivaldybė jau nutiesė kelią iki menamos prieplaukos ant Nemuno kranto, tačiau pačią prieplauką už PHARE bei valstybės lėšas įrengti žadėjęs Valstybinis turizmo departamentas savo planus pakeitė.

                                    Mobili prieplauka Gelgaudiškyje, kaip ir dar 16 analogiškų bei 9 stacionarios prieplaukos Nemuno pakrantėje nuo Druskininkų iki pat Kuršių marių, turėtų būti baigtos statyti šiemet.

                                    Prieplaukos ant Nemuno kranto statomos įgyvendinant PHARE bei valstybės lėšomis finansuojamą projektą "Nemuno turistinės trasos pilotinės infrastruktūros išvystymas".

                                    Bendra projekto vertė - 9,54 mln. litų. Už šiuos pinigus ne tik statomos prieplaukos, kuriose galėtų turistiniu sezonu švartuotis upiniai turistiniai laivai, bet ir tvarkomos Nemuno pakrantės prieplaukų vietose, įrengiamos automobilių stovėjimo ir poilsio aikštelės, aprūpintos išmontuojamais lauko baldais ir higienos įranga.

                                    13 savivaldybių, kurių teritorijoje turi iškilti prieplaukos, turi pasirūpinti, kad iki prieplaukų vietų būtų nutiesti keliai, kad būtų galima privažiuoti iki pat automobilių stovėjimo aikštelės.

                                    Ar iškils prieplauka Nemuno pakrantėje ties Gelgaudiškiu lieka nebeaišku.

                                    Dienraštis "Lietuvos žinios"

                                    Comment


                                      #19
                                      2006-09-29

                                      Lietuviai Kaliningrade įrengs prieplaukas

                                      Kitą savaitę Kaliningrade ir Rybačio gyvenvietėje turėtų būti pradėtos montuoti plaukiojančios prieplaukos.

                                      Jos parengtos pagal Norvegijoje gaminamą konstrukciją, kurią sudaro medinis denis ant gelžbetonio konstrukcijos. Prieplaukas projektavo ir sumontuos "Klaipėdos hidrotechnikos" bendrovė. Jas pagamino Klaipėdos laivų statykla.

                                      Tokios prieplaukos Lietuvoje dar yra naujovė. Plūdurai yra išdėstomi per du metrus vienas nuo kito ir sujungiami medinėmis 22 milimetrų storio ekologiškomis medžiagomis apdorotomis lentomis. Prieplaukoje įrengta 1,4 metro pločio takas vaikščioti. Ant prieplaukų bus galima užlipti 6 metrų ilgio tilteliais.

                                      Prie kranto prieplaukos tvirtinamos grandinėmis. Todėl kintant vandens lygiui prieplaukos gali kilnotis. Nuo smūgių į krantines jas apsaugo specialios atmušos.

                                      Laiveliams švartuoti nuo pagrindinės konstrukcijos įrengiami pirštai. Tarp jų ir įplaukia laivas. Kiekvienam laivui švartuoti skiriami du knechtai ties kiekvieno piršto pagrindu ir keturi žiedai ant švartavimosi pirštų.

                                      Prieplaukos įrengiamos pagal TACIS remiamą projektą "Vandens turizmo infrastruktūros išvystymas Rusijos ir Lietuvos pasienio Kuršių marių regione". Kol kas tiek Kaliningrade, Priegliaus upėje, tiek Rybačyje, šalia esančio Kuršių marių bangolaužio, bus įrengtos 8 laivams iki 14 metrų ilgio ir 4 metrų pločio skirtos švartuoti prieplaukos. Vėliau Kuršių mariose, gyvenvietėje šalia Rybačio, numatoma įrengti prieplaukas, kur bus galima priimti 280 burinių ir motorinių jachtų.

                                      Kaliningrade įrengta prieplauka bus perduota naudotis šio miesto administracijai, o Rybačio uosto savininke taps Zelenogradsko administracija.

                                      Pagal tą patį TACIS projektą buvo numatyta įrengti ir 100 vietų prieplauką Nidos uoste. Tačiau kol kas tam pagal projektą neskirta pinigų.

                                      Lietuvai ypač svarbi yra Rybačio prieplauka. Pasirašius Lietuvos ir Rusijos sienos kirtimo Kuršių mariose postų steigimo sutartį, Rybačio gyvenvietės naujoje prieplaukoje galėtų atsirasti Rusijos sienos perėjimo postas.

                                      Vieta šiam postui Rybačio uoste numatyta ant stacionaraus bangolaužio. Čia gali švartuotis ir didieji keleiviniai laivai, yra vietos muitinės ir pasienio tarnybos postų pastatams. Rusijos federalinėms tarnyboms taip pat galima panaudoti ir prišvartuotą debarkaderį.

                                      Dienraštis "Klaipėda"

                                      Comment


                                        #20
                                        Nevezis

                                        Šiandien numatoma keleivinę ir turistinę laivybą atgaivinti Nemunu ir Nevėžiu. Netrukus bus pradėta ES Struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto įgyvendinimas
                                        2006-10-03
                                        Nevėžio miestelio kaimynystėje tekantis Nevėžis - ypatingas miestelio šarmas. Dar neseniai jis plukdė laivelius su keleiviais vykstančiais iš Babtų į Kauną. Šiandien numatoma keleivinę ir turistinę laivybą atgaivinti Nemunu ir Nevėžiu. Netrukus bus pradėta ES Struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto įgyvendinimas, pagal kurį netoli statomo miestelio - ties Raudondvario pilimi bus įrengta moderni mobili keleivinė prieplauka, kurioje galės išsilaipinti turistai atplaukiantys Nemunu pasižvalgyti po Raudondvario įžymybes arba gyventojai praleisti laisvalaikį ant vandens.



                                        straipsnelis i tema.

                                        Comment

                                        Unconfigured Ad Widget

                                        Collapse
                                        Working...
                                        X