Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Vidaus vandens keliai

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Vasarai persiritus į antrą pusę „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė netikėta žinia apie naują maršrutą Nemunu į Nidą. „Raketai“ iki šiol neišplaukiant į Neringą, greitaeigį Zaria tipo laivą „Deima“ tuo pačiu vandens keliu paleisti ryžosi kita įmonė. Kaip skelbiama pranešime spaudai, jau šį mėnesį startuos maršrutai Kaunas-Rusnė-Kaunas ir Kaunas-Nida-Kaunas. https://kaunas.kasvyksta.lt/2019/08/...laivas-i-nida/

    Comment


      Parašė Jopapa Rodyti pranešimą
      Vasarai persiritus į antrą pusę „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė netikėta žinia apie naują maršrutą Nemunu į Nidą. „Raketai“ iki šiol neišplaukiant į Neringą, greitaeigį Zaria tipo laivą „Deima“ tuo pačiu vandens keliu paleisti ryžosi kita įmonė. Kaip skelbiama pranešime spaudai, jau šį mėnesį startuos maršrutai Kaunas-Rusnė-Kaunas ir Kaunas-Nida-Kaunas. https://kaunas.kasvyksta.lt/2019/08/...laivas-i-nida/
      Tikrai būtų malonu, kad ši žinia neliktų eiliniu pažadu... "Zaria" tipo laivu iš Kauno į Rusnę kartą plaukiau kaip papildomu reisu, už "Raketa" prasčiau nebuvo. Greitis šiek tiek mažesnis, bet kompensuoja poilsis ant vandens. Akylesnis "upeivis" skirtumų tarp "Zarios" ir "Raketos" pastebės, bet dabar svarbiausia kad laivas plauktų... Kaip sakoma, Lietuvos upės ilgisi laivų.
      Taip pat "Zaria" tipo laivu pastoviai plaukiojau iš Kauno į Kriūkus, Ilguvą, Veliuoną. Į Kretkampį, Žemąją Panemunę, Kriūkus, Ilguvą "Zaria" buvo patogiausias transportas iki atsirandant autobusui maršrutu Šakiai-Kriūkai-Kaunas.

      Comment


        Ieškoma naujų vandens maršrutų

        Pakeitus Vidaus vandens transporto kodeksą žadama ne tik paprastesnį asmeninio naudojimo laivų registravimą, bet ir naujus vidaus vandens kelius.


        Nauji maršrutai Dangėje

        Kodekso pataisos atvėrė galimybę išplėsti Lietuvos vietinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą nuo 7 iki 9. Vietinių vandens kelių ilgis nuo 48 km pailgėjo iki 71,5 km.

        Klaipėdoje, Akmenos – Dangės upėje vietinis vidaus vandens kelias pailgėjo nuo 1 km iki 12,8 km. Dabar tas kelias (4,3 km) bus nuo Dangės žiočių iki Liepų gatvės tilto. Kita jo dalis (8,5 km) bus nuo minėto tilto iki Klaipėdos miesto ribos ties Tauralaukiu. Iš esmės tai atvertų galimybes ateityje ilgesnę Dangės upės dalį pritaikyti laivybai.

        Numatyta, kad visoje Dangės upės atkarpoje būtų 1,5 m gylis.

        Sąraše yra ir naujų maršrutų Kuršių mariose. Dar 2009 m. į vietinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą buvo įtrauktas 7,3 km ilgio kelias tarp Juodkrantės ir Drevernos. Dabar sąraše atsirado ir 19,7 km ilgio vandens kelias tarp Drevernos ir Ventės.

        Šie vandens keliai gana platūs, iki 25 m, bet probleminiai dėl gylio. Tarp Drevernos ir Juodkrantės numatomas 1,2 m gylis, o tarp Drevernos ir Ventės dar mažesnis – 1 m.

        Idealu, kai pramoginei laivybai skirto vidaus vandens kelio gylis yra ne mažiau nei 1,5 m. Tuomet į tokius uostelius dar gali atplaukti ir jūrinės jachtos. Drevernos, nors čia atsirado poilsio centras, jos kol kas negali pasiekti. Iš vietinės reikšmės kelių sąrašo 1998 m. dingo tuomet planuota laivyba Krokų lankos ežere ir Kniaupo įlankoje, nes šie vandens telkiniai pripažinti draustiniais.


        Sąrašas – ilgėjo, kelių – mažėjo

        Pakoreguotas ir valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašas. Kelių ilgis sutrumpėjo nuo 827,8 iki 822 km. Dalis kelių sutrumpėjo Nemune ties Birštonu, Kauno hidroelektrine, dalis Kuršių mariose. Tačiau pačių kelių skaičius išaugo nuo 12 iki 14.

        Palyginti su tuo, kas buvo prieš 10 metų, atsirado ir nauji keliai – 4 km ilgio atkarpa nuo Nidos iki Kaliningrado srities sienos ir 1,9 kilometrų atkarpa Drevernos upe nuo Karaliaus Vilhelmo kanalo iki Drevernos.

        Į valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą neįtraukta 19 km laivyba Minijos upe iki Lankupių šliuzo. Šiame sąraše yra ir 22 km Karaliaus Vilhelmo kanalo nuo Klaipėdos uosto iki Minijos žiočių. Teoriškai tame kanale turėtų būti palaikomas 1,5 m gylis. Tačiau realiai laivybai naudojama mažiau nei pusė kanalo ilgio – nuo Lankupių iki Drevernos upės.

        Neseniai viena visuomeninė organizacija parengė studiją, kurioje analizavo vandens turizmo maršrutus Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje, pabandė nustatyti kliūtis, kurios trukdo pramoginei laivybai. Pagrindinės kliūtys – per maži gyliai ir kai kuriose vietose katastrofiškai blogos prieplaukos. Beveik nenaudojamas vandens kelias iš Nidos į Kaliningrado sritį, nes pramoginė laivyba su kaimynine šalimi taip ir neišvystyta.


        Reguliarūs maršrutai

        Šiomis dienomis Lietuvos saugios laivybos administracija patvirtino keturis reguliarius vidaus vandens kelių keleivinės laivybos susisiekimo maršrutus.

        Visi jie eina iš Kauno senamiesčio mobiliosios prieplaukos. Maršrutai iš Kauno numatyti į Vilkiją, Jurbarką, Rusnę, Nidą ir atgal. Nurodoma, kad visur, išskyrus Nidą ir Rusnę, laivams priimti įrengtos mobilios prieplaukos.

        Nidoje ir Rusnėje yra stacionarios prieplaukos. Šie maršrutai – tarsi atsakas į vasarą vykusį skandalą, kai keleivinis laivas „Raketa“ niekaip negalėjo pradėti plaukioti Nemune iš Kauno į Nidą. Ir greičiausiai jau nebepradės.

        Dabar tokių kliūčių tarsi ir nebeliktų. Nurodyti ir 4 atvejai, ką turi atitikti laivai ir ką turi padaryti jų savininkas, kad galėtų pradėti plaukioti reguliariais maršrutais.

        Bendrovė „Nemuno turas“ dar šiemet antroje rugpjūčio pusėje planuoja kelis maršrutus laivu „Deima“ iš Kauno į Rusnę, taip pat iš Kauno į Nidą ir atgal.

        Comment


          https://www.part.lt/img/b16aefbf3327...00de254174.jpg
          Visai apleido Nemuną, Vidaus vandenų naujieji valdininkėliai išvarė paskutinius laivus iš Kauno žiemos uosto. Kaune Nemunas ištuštėjo, neliko kur palikti laivus nakčiai. Negyva upė miestą daro provincialiu.
          Paskutinis taisė Ramūnas kns; 2019.09.07, 22:17.
          Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
          www.airfoto.lt

          Comment


            Nemunas tarp Kauno ir Kuršių marių taps patogesnis laivybai

            Nemuno upės ruožą nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių numatoma modernizuoti, užtikrinant reikiamą jo gylį ir plotį bei pagerinant sąlygas laivybai.

            Taip siekiama vidaus vandenų kelyje E41 užtikrinti galimybę plaukioti keleiviniams laivams ir krovininėms baržoms. Projektas, kurio vertė – 28,3 mln. eurų, susisiekimo ministro įsakymu įtrauktas į Europos Sąjungos investicijomis finansuojamų projektų sąrašą.

            „Aplinkosaugos ir ekonominiu požiūriu galimybė plukdyti krovinius didžiausia Lietuvos upe yra patraukli alternatyva kitoms transporto rūšims – tiek kelių, tiek geležinkelių transportui.

            Modernizuotas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelias E41 suteiks galimybę patogiai ir saugiai plaukioti keleiviniams laivams ir krovinių baržoms, leis verslo įmonėms gerokai pigiau nei sausumos keliais gabenti didelius kiekius krovinių“, – sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

            Lietuvos vidaus vandenų kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T.

            Jis priskirtas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliams ir per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kaliningradą (Rusija) per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.

            Lyginant krovinių vežimo kainas tarp Kauno ir Klaipėdos, vidaus vandenų keliai sėkmingai konkuruoja su automobilių keliais, pervežant bet kokius kiekius krovinių. Su geležinkeliais konkuruojama pervežant didesnius kiekius.

            Apklausus potencialius krovinių vežėjus prognozuojama, kad jau iškart įgyvendinus projektą krovinių vežimo vandens transportu paklausa per metus sudarys apie 300 tūkst. t per metus, neskaitant Vidaus vandens kelių direkcijos savo reikmėms pervežamo grunto.

            Tikimasi, kad ateityje krovinių daugės, tai prognozuoja ir Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studija.

            Numatoma, kad 2040 m. automobilių keliais į Klaipėdos uostą bus vežama apie 18,4 mln. t krovinių per metus, t. y. 3,5 mln. t daugiau nei 2017 m.

            Jei dalis šių krovinių nebus perkelta į vidaus vandenų kelius, automobilių keliais per metus važiuos apie 140 tūkst. daugiau vilkikų, keliai bus labiau apkrauti, intensyvės krovininio transporto eismas.

            Per daugelį metų dėl finansinių ir techninių pajėgumų trūkumo E41 laivakelyje susiformavo seklumos. Jų formavimąsi skatina tai, kad upėje esantys hidrotechnikos statiniai – bunos dėl blogos techninės būklės nebeatlieka savo funkcijos.

            Siekiant, kad vaga būtų mažiau užnešama, būtina sutvarkyti esamas ir, esant poreikiui, įrengti naujas bunas ar kitas vagos tvarkymo priemones.

            Modernizavus kelią, bunos formuos reikiamų matmenų laivakelį, kurį natūraliai gilins susiaurėjusi srovės tėkmė. Vidaus vandens kelių direkcija kelio matmenis galės išlaikyti atlikdama valymo, ženklinimo ir kitus priežiūros darbus.

            Comment


              Nemunu planuoja paleisti turistinius laivus tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities

              Kaliningrado srities dūmos deputatas Jevgenijus Abarius „Interfax“ teigė, kad iniciatyvą atgaivinti turistinių laivų judėjimą Nemune iškėlė Lietuvos verslininkai.

              „Jie atkūrė du „Raketos“ tipo laivus ir nori juos paleisti plaukioti maršrutu Kaunas-Sovetskas-Nida. Mes palaikėme šį projektą ir dabar kartu aptariame organizacinius klausimus – sienos kirtimo, muitinės ir techninius“, — sakė J. Abarius.
              Paskutinis taisė 99; 2019.11.15, 10:50.

              Comment


                Parašė senis Rodyti pranešimą
                Nemunu planuoja paleisti turistinius laivus tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities

                Kaliningrado srities dūmos deputatas Jevgenijus Abarius „Interfax“ teigė, kad iniciatyvą atgaivinti turistinių laivų judėjimą Nemune iškėlė Lietuvos verslininkai.




                „Jie atkūrė du „Raketos“ tipo laivus ir nori juos paleisti plaukioti maršrutu Kaunas-Sovetskas-Nida. Mes palaikėme šį projektą ir dabar kartu aptariame organizacinius klausimus – sienos kirtimo, muitinės ir techninius“, — sakė J. Abarius.








                Panašu, kad kitamet šis projektas tikrai turi pasileisti

                Comment


                  Jau daug metų žada žada ir žada "Raketas" paleisti iš Kauno į Nidą. Bet pažadais sotus nebūsi... "Raketų" laukti jau nusibodo...

                  Comment

                  Working...
                  X