Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Kruizinė laivyba

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • ArTuRAs
    replied
    Queen Marry II kazi ar tilptu, nes jau Constellation vos telpa i akvatorija

    Komentuoti:


  • WILD_WEST
    replied
    O tiksliau ketvirta karta

    Komentuoti:


  • Vaidas
    replied
    /\
    Beje, "Constellation" Klaipėdoj jau mažiausiai trečią kartą lankosi

    Komentuoti:


  • spirit
    replied
    Parašė rastaman

    2006-06-11 Klaipėdos uoste prisišvartavo kruizinis laivas "Constellation". 294 metrų ilgio laive - per 3 tūkst. keleivių.

    nuotr. R.Kubilius
    čia turbūt vienas iš tų didžiausių? tada nenustebčiau jeigu vieną diena pamatyčiau klaipėdoje Queen Marry II

    Komentuoti:


  • Karolis!
    replied

    2006-06-11 Klaipėdos uoste prisišvartavo kruizinis laivas "Constellation". 294 metrų ilgio laive - per 3 tūkst. keleivių.

    nuotr. R.Kubilius

    Komentuoti:


  • Bingo
    replied
    Parašė dubajus
    visu 100% procentų pritariu ltu_29, iš viso pramogų pasiūla lietuva yra toli nuo viso pasaulio.
    Manau cia labai stipriai perdejai, arba nesi buves kitur, apart Lietuvos, nes Lietuvoj, kaip tokio dydzio ir issivystimo salyje, pramogu yra labai daug.
    Tik arba gyveni kaime ar siaip kazin kokiam uzkampy, kad esi atsilikes nuo pasaulio labai daug.

    Komentuoti:


  • Tomasl
    replied
    Vienas pilietis sukantis verslą švedijoje , neseniai buvo pasikvietės savo kompanjonus i klp, tai pasak jo žodių, švedai buvo apstulbę(geraja prasme) nuo tokių pastatų kaip .kd.ar gnd kvartalo ir akropolio dydžio marketų, na ką jau kalbėti apie nidą, manau nėra visiškai jau taip blogai.

    Komentuoti:


  • dubajus
    replied
    visu 100% procentų pritariu ltu_29, iš viso pramogų pasiūla lietuva yra toli nuo viso pasaulio.

    Komentuoti:


  • ltu_29
    replied
    Kažkada, kai kruizinių laivų terninalą dar tik statė dalyvavau diskusijoje, apie kruizinę laivybą Klaipėdoje. Pagalvopkite jūs esate išpuikęs vokietis, amerikonas ar dar biesas žinoi kas. Jūs plaukiate kruizinių laivų po šiaurės europą. Oslas- aišku, senas garsus miestas. Kopenhaga/Stokholmas- vel tas pats, o ką pamato turistas klp? Senamiestį susidedantį iš poros šimtų namų? Tai nori nenori turėjo būti sukurta "entertainment" sistema. Turistai autobusais vežiojami po kuršių neriją, palangą ir t.t. Jūs patys pagalvokit ar būdamas turistu noretumėte porą valandu dardėti autobusu, jei galite ramiai už tuos pačius pinigus prie baseino šildytis saulutėje? Dėl šios priežasties didžioji dalis laivų keleivių lieka laive. Kruizinių laivų terminalo sutvarkymas problemos neišsprenžia, turi būti sukurta didžiulė pramogų sistema, neapsiribojanti Kruizinių laivų terminalu.

    Komentuoti:


  • ArTuRAs
    replied
    Vidma, man atrodo, kad uosto ir kruizines laivybos temas sumaisei


    Kazkas buvo sakes, kad constellation neatplauks :

    Klaipėda niekada nebus Sankt Peterburgas



    Neseniai klaipėdiečius sujaudino žinia, kad didysis JAV kruizinis laineris "Constellation" atšaukė 2007 metais net keturis užsukimus į Klaipėdos uostą. Tai iš karto buvo siejama su kokiomis nors blogybėmis mūsų uoste, su abejonėmis, kad mes amerikiečiams kažkuo nepatikome.

    Negana to, šiemet tėra tik 50 paraiškų dėl kruizinių laivų užsukimų į Klaipėdą, t. y. vos ne dešimčia mažiau nei pernai. Perdėtas žiniasklaidos dėmesys "Constellation" reisų atšaukimui netgi papiktino uosto specialistus.

    Visų pirma reikia pasakyti, kad "Constellation" atplauks šiemet, kaip ir buvo planuota tris kartus, tiek pat kartų ketina atplaukti ir 2007 metais.

    Atšaukti avansiniai reisai

    Beje, 7 reisai "Constellation" 2007-iesiems buvo rezervuoti 2005 metų lapkričio mėnesį, tai yra beveik prieš dvejus metus. Pasak šį laivą agentuojančios UAB "Limarko" agentavimo skyriaus vadovo Sauliaus Laumenio, jokios tragedijos čia nėra, taip ir turėjo būti. Tiesiog iš anksto rezervuojant atplaukimus buvo "užsimestas avansas", kol su kitais uostais buvo derinami šio laivo maršrutai. Kai paaiškėjo maršrutai, "pertekliniai" reisai buvo atšaukti.

    Pasak S. Laumenio, Klaipėda ne toks uostas, kad laivas "Constellation" plauktų į jį per sezoną labai dažnai. Jo teigimu, jokių pretenzijų iš šio laivo operatorių Klaipėdos uostui nebuvo pareikšta.

    Pasak agentavimo skyriaus vadovo, tokia praktika, tiesa, ne dažnai, yra naudojamasi norint rezervuoti laivui vietą uoste. Beje, šiemet "Limarko" agentuos 16 kruizinių laivų atplaukimų.

    Pesimizmas nepagrįstas

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos l. e. p. Rinkodaros skyriaus viršininkė Kristina Gontier sako, kad klaipėdiečiams nereikėtų baimintis dėl kažkokių negatyvių tendencijų. 2007 metai dar toli, visai galimas daiktas, kad "Constellation" kitais metais vėl keis planus ir užsuks į Klaipėdą daugiau kartų nei planuoja dabar.

    Kruizinių laivų sezonas dar neprasidėjo, tikimasi šiemet dar sulaukti paplidomų paraiškų dėl kruizinių laivų atplaukimo į Klaipėdą. Beje, mažesnieji uostai, tarp kurių yra ir Klaipėda, neretai iškrinta iš didžiųjų kruizinių laivų maršrutų, nes ne jie būna svarbiausi sudarant laivų maršrutus. Tačiau pagrindo pesimizmui, pasak K. Gontier, nėra.

    Turistų skaičius nemažės

    UAB "Klaipėdos Mėja" direktorė Miglė Holliday, kuriai neretai tenka kalbėtis su pačiais kruizinių linijų operatoriais, organizuoti ekskursijas krante kruizinių laivų turistams, "Vakarų ekspresui" sakė seniai žinojusi, kad 2007 metais apsispręsta tik dėl 3 "Constellation" reisų, o dėl kitų dar buvo tariamasi. Pasak jos, tai yra techniniai planavimo dalykai.

    M. Holliday manymu, nors laivų užsukimų šiemet planuojama mažiau nei pernai, tačiau į Klaipėdą šiemet atplauks daugiau didesnių laivų, tad kruizinių laivų turistų skaičius neturėtų sumažėti. Pavyzdžiui, laivas "Marco Polo", plukdantis iki 800 turistų, kuris pernai neatplaukė į Klaipėdą dėl jūroje kilusios audros, šiemet atplauks net keturis kartus. Pasak "Klaipėdos Mėjos" direktorės, pernai buvo nemažai nedidelių laivelių, plukdžiusių tik po 100 turistų.

    Klaipėdos šansas - svetingumas

    Pasak M. Holliday, Klaipėda niekada nebuvo ir nebus pagrindinis kruizinių laivų maršruto uostas. Neseniai vykusioje pasaulinėje kruizų parodoje Majamyje konstatuota, kad pagrindinis Baltijos jūros uostas, dėl kurio žmonės perka kruizus, yra Rusijos Sankt Peterburgo uostas, antroje vietoje - Estijos Talino uostas. Suprantama, Klaipėda kruizų rinkoje negali konkuruoti nei su Kopenhaga, nei su Stokholmu.

    Mažiesiems uostams, iš kurių neretai į maršrutą įtraukiamas vienas kitas kaip papildomi, norint atkreipti į save dėmesį reikia įdėti daug daugiau pastangų nei didiesiems uostams, turistų traukos centrams. Užtat šiemet Klaipėdoje planuojama organizuoti visų didesnių kruizinių laivų sutiktuves, organizuoti daugiau jomarkų.

    Klaipėda neturi nei ryškių architektūros paminklų, nei bažnyčių, nei pilių. Tačiau visa tai kruizinių laivų turistai gali pamatyti ir kituose uostuose. Klaipėdos šansas, M. Holliday manymu, - žmogiškasis faktorius, t. y. tiesioginis klaipėdiečių bendravimas su kruizinių laivų turistais, šiltas jų sutikimas. Turistai iš kiekvieno uosto turi išsivežti kokį nors įspūdį. Mūsų uoste jie gali susidaryti įspūdį, kad Klaipėda yra svetingas miestas. Pasak M. Holliday, "Constellation" turistus kaip tik tuo ir buvo sužavėjęs Lietuvos uostas, tai jie tikėsis pamatyti ir šiemet.

    Pasak K. Gontier, konferencijoje Majamyje mažiesiems uostams buvo patariama vilioti kruizinių laivų turistus šiltu sutikimu, rengti koncertus krantinėse, skirti dėmesį kiekvienam keleiviui ir t. t.

    Komentuoti:


  • Vidma
    replied
    Aptarti jūrų greitkelių plėtros klausimai
    Šaltinis: Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
    Data: 2006-03-28 (09:03)
    http://www.finasta.lt/l.php/naujieno...tros-klausimai

    Kovo 27 d. Susisiekimo ministerijos valstybės sekretorius Alminas Mačiulis pirmininkavo pasitarimui, kuriame buvo aptariami Lietuvos įsijungimo į Baltijos jūros greitkelių plėtros tinklą klausimai.

    Ministerijos valstybės sekretorius A. Mačiulis rekomendavo rengiant Lietuvos poziciją dėl įsijungimo į jūrų greitkelių transporto tinklus vadovautis Ilgalaike (iki 2025 m.) Lietuvos transporto plėtros strategija, Bendrojo programavimo dokumento 1.1 priemone "Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas", Klaipėdos valstybinio jūrų uosto investicijų programa iki 2013 m. ir kt. dokumentais.

    Pasitarime dalyvavęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto mokslo instituto direktoriaus pavaduotojas Algirdas Šakalys pasitarimo dalyvius supažindino su darbais, kuriuos turės atlikti VGTU rengiant Lietuvos poziciją dviems jūrų greitkelių "InterBaltic" ir "East-West" (Rytai-Vakarai) projektams.

    Pasitarimo dalyviai akcentavo, kad rengiant pasiūlymus pirmajam projektui, kuriame akcentuojama Šiaurės-Pietų transporto koridoriaus svarba, būtinai pažymėti, kad Lietuvai itin didelę reikšmę turi ir Rytų-Vakarų krovinių srautų judėjimo formavimas, nes didžioji krovinių srautų dalis juda Rytų-Vakarų kryptimi ir įsijungia į Baltijos jūros greitkelius.

    Komentuoti:


  • vytauc
    replied
    Parašė rastaman
    Šiaštadieni per tv3 žinias sakė, kad Constallation atšaukė savo reisus i Klaipėdos uosta!
    Tai, aišku, nėra gerai... Bet, paantrindamas Dubajui, turiu pasakyti, kad bent kol kas Klaipėda pagal pramogų turistams kokybe ir kiekybe sunkiai gali lygintis Gdansku, Ryga, ar Talinu...
    Iš kitos pusės dzin- ir taip vasarą Klaipėdoj žmonių kaip Gariūnuose šeštadienį, tad kažkokių švedų pensininkų mes nepasigesim

    Komentuoti:


  • dubajus
    replied
    turbūt vasaros sezono keleiviai atsisakė. Būdamas jų vietoje aš taip pat tikriausiai pasielgčiau. Geriau jau Rygos ar Talino pasirinkčiau. Iš tikro tokiems laivams čia ne vieta, jei pradės prie kiekvieno tokio uosto stovinėti ilgai užtruks kruizas, per mažas tas mūsų miestelis, nieko nepadarysi

    Komentuoti:


  • Karolis!
    replied
    Šiaštadieni per tv3 žinias sakė, kad Constallation atšaukė savo reisus i Klaipėdos uosta!

    Komentuoti:


  • Karolis!
    replied
    Baltijos uostams pranašaujamas kruizų antplūdis

    Kovo pradžioje Vilniuje vyko tarptautinė Pasaulio turizmo organizacijos konferencija. Daug diskutuota apie labiausiai Europai rūpimas sritis – kaimo, socialinį ir kruizų turizmą. Ekspertai pranašauja, kad kruizinis turizmas pastaruoju metu ypač plėsis Baltijos šalyse.

    Europiečiai domisi kruizais

    Konferencijoje kalbėjęs Pasaulio turizmo organizacijos atstovas, studijos „Pasaulinė kruizinių laivų veikla“ autorius Manuelis Butleris teigė, kad Europoje kruizinis turizmas kasmet išauga 7 proc. Pasaulinio kruizinio turizmo rinkoje apskritai Europa užima 20 proc. (JAV net 73 proc.).

    Labiausiai Europoje paplitusios kruizinės kelionės Viduržemio jūra. O iš europiečių itin mėgsta keliauti jūra Didžiosios Britanijos gyventojai (kasmet į kruizus išsiruošia net apie 2 mln. britų, o amerikiečių – net 30 mln.). Kiek rečiau kruizines keliones renkasi vokiečiai, italai, prancūzai.

    M. Butleris prognozuoja, kad pastaraisiais metais padidės susidomėjimas šiaurės regionu – Šiaurės ir Baltijos jūromis. Pasak jo, didžiausias galimybes plėtoti šią sritį turi būtent Baltijos šalys. Tikimasi, kad šiame regione ateinančiais metais padaugės kruizinių kelionių operatorių, pagerės uostų infrastruktūra. Kruizinių kelionių pernai čia padaugėjo 5 proc. Planuojama, kad šis skaičius per artimiausius metus išaugs iki 12 proc.

    Be to, plėtojantis kruizinei laivybai operatoriai turėtų pamąstyti ir apie flotilę – įsigyti naujų laivų. „Jie vis daugiau investuoja į didžiulių laivų statybą. Pavyzdžiui, viena didžiausių Europoje kruizinių kelionių bendrovių planuoja pastatyti laivą, kuriuo galėtų plaukti 3600 turistų ir 1800 įgulos narių. Manoma, kad Europoje kruizinių laivų flotilė padidės 3 proc.“, – sakė M. Butleris. Jo nuomone, kol kas kruizinės kelionės Europoje yra itin sezoniškos ir reikėtų gerai pagalvoti, kaip žmones į šias keliones pritraukti ir šaltuoju metų laiku.

    „Krantas Travel“ Vilniaus ir Kauno padalinių biurų direktorius Aidas Urbonas pasakojo, kad kruizinės kelionės populiarėja ir Europoje, ir Lietuvoje. Vis daugiau lietuvių renkasi keliones laivu. Anot pašnekovo, šios kelionės iš pirmo žvilgsnio atrodo kiek brangesnės nei autobusu, tačiau įsigilinus paaiškėja, kad keliaudamas kruiziniu laivu žmogus per vieną kelionę pamato daug šalių, gyvena patogiose kajutėse. Taigi keliaujant, tarkime, automobiliu ar lėktuvu po tas pačias šalis ir renkantis nakvynes viešbučiuose tokia kelionė atsieitų brangiau.

    Kad didžiausias galimybes stiprėti kruiziniam turizmui turi Baltijos jūra – sutinka ir Lietuvos kelionių organizatoriai. „Juk plaukiant laivu po Baltijos jūrą per vieną kelionę galima aplankyti itin daug sostinių: Kopenhagą, Strokholmą, Helsinkį, Taliną, Rygą, – sako A. Urbonas. – Dažnai aplankomas ir Hanzos miestams priskiriamas Gdanskas. Klaipėda, anot pašnekovo, toli gražu ne visada įtraukiama į kruizinius maršrutus. Šis miestas nusileidžia minėtiesiems architektūros unikalumu, dydžiu, be to, jis nėra sostinė.

    Lietuvos koziris – Kuršių nerija

    Tačiau vis daugiau kruizinių laivų užsuka ir į Klaipėdą. Visi prisimena, kiek spaudos susidomėjimo sulaukė pernai prie Klaipėdos krantų prisišvartavęs penkių žvaigždučių didžiulis kruizinis laivas. Pasak A. Urbono, mūsų uostamiestis iš dalies negalėdamas konkuruoti kaip labai įspūdingas miestas, turi kitą kozirį – turistai sudominami nepaprasta gamta Kuršių nerijoje. Taigi pernai prie Klaipėdos krantų švartavosi 59 kruiziniai laivai. Šįmet jų laukiama dar daugiau. Jau sausio 1 dieną naujam sezonui buvo užregistruoti 53 vizitai. Šįmet pirmąjį kruizinį laivą Klaipėdiečiai ir miesto svečiai uoste išvys balandžio 27 d.

    Tačiau šia prasme galime tik pavydėti kaimynams estams. Pernai į Taliną atplaukė apie 300 kruizinių laivų. Estijoje laivyba visais laikais buvo plėtojama geriau negu Lietuvoje, net sovietmečiu. Talino uostas jau dabar skaičiuoja milijonus keleivių. Be to, pasak kelionių organizatorių, Talinas seniai gali pasigirti ir puikia uosto infrastruktūra, o Klaipėdos uoste visai neseniai įrengta kruizinių laivų krantinė.

    Pasak Klaipėdos uosto direkcijos atstovo Artūro Drungilo, tolesnė uosto infrastruktūros plėtra priklausys nuo operatorių poreikių. Jeigu poreikis bus, naujų krantinių infrastruktūros kūrimas bus įtrauktas į investicinius planus.

    2009 m. planuojame įrengti keleivių keltų terminalą, nes kol kas Klaipėda terminalo keleiviams neturi. Šiame terminale, jeigu reikėtų, galėtų švartuotis ir kruiziniai laivai, kai nebetilptų prie jiems skirtų krantinių.

    „Dabar prie minėtos krantinės vienu metu galime priimti du mažesnius ir du didesnius kruizinius laivus. Kol kas tenkina esamos sąlygos“, – teigė A. Drungilas.

    Kaimo turizmui reikia interneto

    Kaip ir Lietuvoje, taip ir kitose Europos šalyse, ypač šiltuoju metų sezonu, prasidėjus savaitgaliui automobiliai iš miestų traukia kaimų link – į kaimo turizmo sodybas, kempingus ir kt. Šis turizmas populiarėja visoje Europoje. Beje, Europoje į kaimo turizmą žiūrima kiek kitaip nei Lietuvoje.

    Daugelyje šalių kaimo turizmas yra kaip papildomas užsiėmimas ūkininkams. O pas mus daugeliui kaimo turizmo sodybų ar viešbutėlių turėtojams tai pagrindinis užsiėmimas ir verslas. Europoje kaimo turizmo sodyba laikomas pastatas, kuriame miegamiesiems svečių kambariams skiriama ne daugiau nei 5 kambariai. Jeigu tų miegamųjų daugiau – toks pastatas laikomas kaimo turizmo viešbučiu. Taigi Lietuvoje vyrauja būtent kaimo turizmo viešbučiai, kur neretai įrengiama 20 (ar netgi daugiau) kambarių.

    Beje, Vengrijoje kaimo sodybose ypač mėgsta lankytis vokiečiai ir austrai. Čia juos vilioja puiki gamta ir palyginti nedidelės kainos. Tačiau ir Baltijos šalyse yra sodybų, kurių kainos tautiečiams neįkandamos. Tokias sodybas renkasi tik užsieniečiai. Pavyzdžiui, į Latvijos miestelį Latgalą susidomėję kaimo turizmu keliauja tik užsieniečiai.

    Pasak konferencijoje kalbėjusio Europos kaimo turizmo asociacijos prezidento Klauso Ehrlicho, Europoje dar daug kur reikia gerinti kaimo turizmo infrastruktūrą: tiesti vandentiekius, kelius, tvarkyti aplinką. Kartais tų dalykų nereikia patiems kaimo žmonėms, tačiau, plėtojantis kaimo turizmui, iš to būna naudos ir jiems. Pasak K. Ehrlicho, kaimo turizmas yra kaip išsigelbėjimas Europos kaimams. Žmonės masiškai traukia gyventi į miestus, taigi likusiesiems kaimuose nėra itin brangu įsteigti nakvynės vietas – juk yra regionų, kur išsikrausčius kaimiečiams likimo valiai paliekami tušti namai. „Kaimo turizmas daugiausia darbo vietų sukuria moterims. Būtent jos tvarko aplinką, ruošia valgį“, – sako K. Ehrlichas.

    Jis teigia, kad pastaruoju metu kaimo sodybų lankytojais tampa vis turtingesni žmonės, pasirengę mokėti už apgyvendinimą, maistą ir įvairias pramogas. Apklausos parodė, kad daugelis europiečių pageidautų, jog norimą kambarį kaime galėtų užsisakyti internetu, be to, jiems rūpėjo saugumas ir įspūdinga gamta.

    Lietuvos senjorai nekeliauja

    Konferencijoje kalbėta ir apie socialinį turizmą. Tai kelionės, organizuojamos žmonėms, stokojantiems pinigų: senjorams, moksleiviams, neįgaliesiems, didelėms šeimoms. Šio turizmo šūkis – kelionės padeda subrandinti asmenybę, be to, tai kova prieš socialinę atskirtį. Pasak Norberto Toninio, socialinis turizmas mažina turizmo vartotojiškumą, nes siekiama ne tik pelno.

    Deja, Lietuvoje kol kas šioje srityje nieko nenuveikta. Anot Valstybinio turizmo departamento Informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus vedėjos Rimos Jakytės, apie socialinį turizmą Lietuvoje kalbėti dar ankstoka. „Lietuvoje dar neseniai imta didinti pensijas, apie tai, kad šalies valdžia turėtų sudaryti sąlygas ir vyresnio amžiaus žmonių, neįgaliųjų, neturtingų šeimų kelionėms, galvoti dar ankstoka ir mūsų šalis kol kas tokių lėšų skirti neišgali. Socialinis turizmas itin skatinamas senosiose ES šalyse, šios šalys turi ir didžiulę patirtį. Iš naujųjų ES narių didžiausius žingsnius šioje srityje pažengusios tik Čekija ir Vengrija“, – sakė ji.

    Komentuoti:


  • iuliano
    replied
    Nera jau ir dabar kruizinis terminalas toks blogas is mano matytu pasaulyje 30-ties kruiziniu terminalu musiskis i 5 papultu, imant jo grozi, sutvarkima vieta, susiekima ir panasiai,
    Bet aisku yra dar kur daug kur stenktis

    Komentuoti:


  • ArTuRAs
    replied
    Į Floridą - ieškoti kontaktų



    Nuo vakar Klaipėdos miesto bei uosto valdžios bei uosto įmonių atstovai kartu su Lietuvos ambasadoriumi JAV Vygaudu Ušacku lankosi didžiausiose Floridos (JAV) valstijos uostuose.

    Čia iki penktadienio viešėsianti klaipėdiečių delegacija susipažins su Tampos, Majamio, Sankt Peterburgo ir Palm Byč uostais ir juos aptarnaujančių įmonių patirtimi, taip pat dalyvaus didžiausioje pasaulyje kruizinių laivų parodoje Majamyje.

    V. Ušackas džiaugėsi, kad klaipėdiečiai drąsiai žengia į JAV rinką norėdami ne tik perimti amerikiečių uostų patirtį, bet ir pritraukti vis didesnį JAV turistų skaičių į Lietuvą.

    "Džiugu, kad po sėkmingo praėjusių metų klaipėdiečių dalyvavimo Majamio kruizinių laivų parodoje kelioms Lietuvos įmonėms pavyko pasirašyti labai naudingus kontraktus bei, greta kitų kruizinių laivų, pasikviesti per du tūkstančius turistų talpinantį "Constellation" laivą į Klaipėdą", - teigė ambasadorius.

    Anot jo, pirmieji didelių kruizinių laivų vizitai "Lietuvos jūrų sostinėje" taip pat parodė, kad reikia dar daug ką nuveikti gerinant Klaipėdos uosto aptarnavimą ir infrastruktūrą.

    Klaipėdiečių delegacijoje yra miesto vicemerė Audra Daujotienė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos marketingo vadovas Artūras Drungilas, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro, įmonių "Relita", "Mėja Travel", "Jungtinė Ekspedicija", "Krantas Travel", "Klaipėdos laivų remontas", "Limarko Shipping" bei "Amber Bay Shipping" atstovai.

    Šį vizitą JAV rengia Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras kartu su Lietuvos Respublikos ambasada Vašingtone bei Lietuvos Garbės konsulais Floridoje Algimantu Karnavičiumi ir Stanley Balzeku.

    http://www.ve.lt/?data=2006-03-14&ru...&id=1142275448

    Komentuoti:


  • taimis
    replied
    Tiesiog kruiziniu laivu terminala sutvarkyt, yra projektas, paziurek...

    Komentuoti:


  • Nikas
    replied
    Dėja, nes atrodo tam reikia statyti naują uostą
    Nors man, uostas Melnragėje nėra geras sumanymas

    Komentuoti:


  • taimis
    replied
    Grazu ziuret i tokius laivus Klaipedoj, tik reiketu pati terminala sutvarkyt, kad atvykeliam grazus pirmas vaizdas butu.

    Komentuoti:

Working...
X