Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Kruizinė laivyba

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Eimantas
    replied
    Klaipėdoje atidarytas kruizinių laivų sezonas (nuotraukos)
    http://www.lrytas.lt/?id=11796657881177485517&view=4

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Jūrų iškylos - romantiška tradicija

    Jelena Listopad

    Laivas „Venus S“ Lietuvoje atgaivins prieškarinę romantiškų iškylų jūroje tradiciją.

    Kompanija „Pramogų flotilė“, maždaug už 2 milijonus litų Turkijoje nusipirkusi trijų denių jūrų laivą, klaipėdiečiams ir miesto svečiams žada vėliausiai po savaitės pradėti rengti iškylas į jūrą.

    Šiauriniame rage vakar įvyko įspūdinga laivo krikštynų ceremonija. Ją atliko karo kapelionas Romualdas Ramašauskas. Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės laivo savininkai paprašė tapti krikšto motina. Mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė laivo kapitonui Aleksandrui Riabcevui iškilmingai įteikė miesto vėliavą.

    Nuo vidurdienio buvo galima lankyti „Venus S“.

    2004 metais statytame 28,5 m ilgio ir 7,5 m pločio laive yra 250 vietų keleiviams. Viename denyje įrengtas baras ir restoranas, kiti du skirti apžvalgai ir pasivaikščiojimams.

    „Dar prieš penkerius metus kilo mintis Lietuvoje atgaivinti jūrų iškylas.

    Žvelgdamas į iškylų laivus, su keleiviais tolstančius nuo Egėjo jūros kranto, pagalvojau: kodėl jūrinėje Lietuvoje gyvenantys žmonės neturi galimybės su šeimomis ir draugais išplaukti į jūrą?

    Dabar ši svajonė išsipildė. Planuojame Turkijoje įsigyti dar du laivus“, - pasakojo „Pramogų flotilės“ vadovas, buvęs jūrininkas Rolandas Kerpys.

    Kapitonas A.Riabcevas laivą į Klaipėdos uostą atplukdė per tris jūras ir Atlanto vandenyną. Penkis tūkstančius jūrmylių įveikęs laivas nors ir šiandien gali išplaukti į jūrą. Tik reikia Vidaus vandenų laivybos inspekcijoje gauti leidimą plaukioti, o tai truks kelias dienas.

    „Pramogų flotilės“ bendrasavininkis Arūnas Pocius sakė, kad jau numatyti iškylų maršrutai Kuršių mariomis, jūra iki Palangos tilto ir, norintiems užsakius, į Šventąją ar Liepoją.

    Kita kryptis – žvejyba jūroje.

    Laive patogu ir romantiška kelti vestuves, rengti korporacinius vakarėlius. Laivo užsakymas vienai valandai kainuoja nuo 700 iki 1 200 litų..


    www.klaipeda.daily.lt

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Į Klaipėdą grįžta tarpukario tradicijos
    http://www.ve.lt/?data=2007-05-19&ru...&id=1179501832

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Kruizų sezoną pradės du laineriai

    Jelena Listopad

    Sekmadienį 7 valandą ryto prie Klaipėdos uosto kruizų terminalo krantinės švartuosis pirmasis šiemet kruizų laineris.

    Tai bus gana nedidelis, šiek tiek ilgesnis nei 120 metrų laivas „Vistamar“ su Ispanijos vėliava. Po valandos čia atplauks 144 metrų laineris „C.Columbus“ su Bahamų salų vėliava.

    Šį sezoną Klaipėdos uoste kruizų laivai lankysis 67 kartus – 18 kartų daugiau nei pernai. Į Lietuvą jie atgabens apie 40 tūkstančių turistų.

    Trumpesnis, bet intensyvesnis

    Šiemetinis sezonas prasidės mėnesiu vėliau už praėjusį, o baigsis anksčiau – paskutinis laineris „Albatros“ pas mus atplauks rugsėjo 19 dieną.

    Tačiau jis bus kur kas intensyvesnis: prie kruizų terminalo krantinės gana dažnai švartuosis po du laivus.

    „Apskaičiavome, kad dabar net per trumpą sezoną galime priimti 150 kruizinių laivų. Taigi uostas dar turi rezervų. Neabejojame, jog jau kitąmet peržengsime 100 lainerių ribą“, - sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus viršininkė Lina Gudelionytė-Gylienė.

    Tokią optimistinę prognozę lėmė neseniai Bornholmo saloje įvykusi Europos kruizinių uostų asociacijos konferencija. Klaipėdos uostas jos narys yra nuo 2001 metų.

    Konferencijos dalyviai sakė, kad pastaruoju metu kruizinė laivyba sumažėjo tokiuose dideliuose uostuose, kaip Helsinkis, Talinas, Ryga ir kt. Išanalizavus padėtį paaiškėjo, kad kruizų kompanijos, paisydamos turistų pageidavimų, vis dažniau savo maršrutus brėžia į nedidelius Švedijos, Danijos, Belgijos ar Estijos uostus, aplenkdamos atsibodusias triukšmingas sostines.

    Šią tendenciją patvirtina ir kasmet vis didėjantis kruizų laivų antplūdis į Klaipėdos uostą.

    Taigi ir ne sostinė Klaipėda gali sublizgėti. Jai nebaisūs ypatingi reikalavimai, keliami daugiau nei 100 kruizinių laivų per sezoną priimantiems uostams. Pasak L.Gudelionytės-Gylienės, nuo 2014 metų tokiuose uostuose privalo būti dvi krantinės po 350 metrų. Klaipėda jas jau beveik turi: greta ilgos kruizų krantinės netrukus lainerius galės priimti keleivių ir krovinių terminalas, statomas prie antrosios keltų perkėlos.

    Sezono naujiena

    Kai kurie kruiziniai laivai, kaip Portugalijos „Funshal“ ar Kroatijos „Dalmacija“, į Lietuvos uostą atplauks pirmą kartą.

    Šie septyni naujokai ir devyni ilgesni nei 200 metrų laineriai Klaipėdos uoste bus sutikti ypatingai.

    „Jau susiklostė iškilmingo tokių laivų priėmimo tradicijos. Kol atliekami migracijos formalumai, denyje stovinčius turistus linksmina orkestras ir šokėjai.

    Merginos tautiniais kostiumais kiekvienam keleiviui dovanoja gėlių ir atminimo dovanėlių.

    Vienais metais tai buvo juostelė su lietuviško gintaro gabalėliu, kitais – gražus atvirukas su Klaipėdos vaizdais.

    Šį sezoną įteiksime suvenyrinių mineralinio vandens „Neptūnas“ buteliukų su spalvingomis etiketėmis „Cruise Lituania“.

    Tomis dienomis, kai atplauks tie 16 lainerių, aikštėje prie „Meridiano“ veiks liaudies amatų mugė“, - pasakojo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

    Turizmo agentūros taip pat parengė keletą sezono naujovių. Greta tradicinių ekskursijų į Palangą, Neringą, Lapių kaimą, Ventės salą, pavyzdžiui, kompanija „Relita“ jūrų turistus pakvies prie Nemirsetos pasivažinėti senovinėmis brikelėmis, kompanija „Krantas travel“ - į dviračių išvyką po Kuršių neriją.

    Jūrų turistais besirūpinančios įmonės ir organizacijos atkakliai prašė, kad šį kartą „Klaipėda“ nespausdintų kruizinių laivų atplaukimo tvarkaraščio.

    Geriau, kad jo nežinotų turistams įkyrintys vagys, benamiai ir elgetos, o verslininkai ar fotografai lainerių eismo grafiką gali gauti Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centre.

    Kiek uždirba per metus?

    Gegužės 23-24 dienomis Klaipėdoje vyks tarptautinė konferencija, skirta Baltijos regiono kruizinei laivybai. Laukiama atvykstant 20 uostų ir kelių didelių kruizų kompanijų atstovų.

    Dalyviai aptars turizmo Baltijos jūroje ypatumus, keleivių kontingento formavimo įvairiuose laivybos maršrutuose tendencijas, supažindins su naujausiais šios srities tyrimais, jiems bus surengtas praktinis seminaras.

    „Pagal Europos Sąjungos programą „INTERREG III“ Klaipėdos uostas gavo tokiems tyrimams skirtą grantą. Per šį sezoną specialiai parengti žmonės iš Vokietijos apklaus 800 įvairių socialinių grupių ir amžiaus keleivių iš skirtingų laivų.

    Kokių problemų jiems kilo Klaipėdoje, kaip jiems padėjo jas išspręsti, ką patrauklaus jie čia matė, kokios ekskursijos patiko, kiek pinigų išleido parduotuvėse ir, pagaliau, ar norėtų vėl čia sugrįžti.

    Išanalizavus atsakymus paaiškės, kur daugiau problemų – uoste ar mieste, ir kaip jas spręsti, kokią finansinę naudą Klaipėdai teikia kruizinė laivyba.

    Tokia pat apklausa tuose pačiuose laivuose bus atliekama ir Rygos uoste. Bus įdomu vėliau atlikti lyginamąją analizę“, - dalijosi planais L.Gudelionytė-Gylienė.

    www.klaipeda.daily.lt

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    "Mona Lisa" į Klaipėdą nebeatplauks
    http://www.ve.lt/?rub=1065924818&dat...&id=1179333905

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Kitąmet ketinama mažinti kruizinių laivų rinkliavas
    2007 m. Kovo 29 d.


    Kruizų verslas pasaulyje vis dar vystosi kylančia linija. Šiemet kruizinių laivų turistų gretas papildys pusė milijono žmonių, pirmą kartą plauksiančių laivais.

    Savo nišą šiame versle atkakliai bando atrasti ir Klaipėdos uostas. Dideli gražūs kruiziniai laivai yra ne tik puošmena, jų dėka uždirba ir kruizinių laivų terminalo operatorius, ir uostas, ir miestas, ir turizmo agentūros, ir smulkieji uostamiesčio verslininkai.

    Majamyje (JAV) kasmet vykstanti pasaulinio masto kruizų paroda vadinama puikiu mažu pasauliu dideliam verslui daryti. Pasaulyje iki 2010 metų bus pastatyti ir nuleisti į vandenį net 33 nauji kruiziniai laivai, šiuo metu gaminama 200 kruizinių laivų variklių, tad šis verslas artimiausiu metu nuosmukio tikrai nepatirs.

    Sakoma, jog vienas turistas, atplaukęs laivu, krante vidutiniškai išleidžia apie 100 eurų. Šiemet prognozuojama Klaipėdoje būsiant apie 30 tūkstančių kruizinių laivų turistų, tad yra teorinė tikimybė, kad Klaipėdos regione "nusės" apie 3 mln. eurų.

    Kruizų verslas Europoje

    Kelionės kruiziniais laivais Europoje turi 1 proc. vartotojų ir vaidina vis svarbesnį vaidmenį jos ekonomikoje. Pavyzdžiui, 2005 m. tiesioginių kruizinių linijų išlaidos sudarė 8,3 mlrd. eurų, o keleiviai išleido 19,1 mlrd. eurų (24,8 mlrd. JAV dolerių), buvo sukurta 187 tūkst. darbo vietų ir sumokėta 6 mlrd. eurų atlyginimams. Užpernai Europoje buvo 36 nuolat dirbančios kruizinės linijos su 100 kruizinių laivų, dar 40 laivų dirbo Europoje, bet ne europietiškose linijose.

    2005 m. beveik 3,3 mln. Europos gyventojų nusipirko kruizines keliones, tai yra 23 proc. visų pasaulio keleivių. Daugiau nei 2,8 mln. keleivių keliavo kruiziniais laivais iš Europos uostų, 90 proc. iš jų - europiečiai. Tai sudarė 13 mln. keleivių vizitų į Europos uostamiesčius.

    2005 m. duomenimis, tarp top 10 Europos uostų buvo Barselona, Civitavecchia, Palma (Maljorka), Venecija, Sautemptonas, Savona, Kopenhaga, Genuja, Piratus ir Doveris. Tarp top 10 įplaukimo uostų buvo Neapolis, Livorno, Nice/Villefranche, Marselis, Limassol, Palermo, Valetta, Sankt Peterburgas, Talinas ir Bari.

    Baltijos regionas - tarp lankomiausių

    Šiemet kovą Seatrade kruizinės laivybos konvencijos parodoje ir konferencijoje Majamyje akcentuota, kad kruizų sektorius 2006 m. bendrai pasaulyje išaugo 9 proc., o Baltijos jūros regione - net 30 proc.

    Konferencijoje Majamyje konstatuota, kad pasaulio kruizinių laivų turistai mielai renkasi Baltijos jūros ir Europos uostus. Bilietai į šiuos kruizus, nors jie gerokai brangesni, praktiškai išperkami.

    Baltijos jūros regionas pernai pateko į dešimtuką labiausiai kruizinių laivų turistų lankomų regionų. Jį renkasi intelektualūs pasaulio turistai, norintys kuo daugiau gauti informacijos. Karibų jūros kruizai jau pradeda nusibosti, tad šansų būti aplankyti turi ir dar mažai pasauliui žinomi uostai.

    Didelis domėjimasis Baltijos jūros regionu Klaipėdos uostui suteikia naujų galimybių. Pavyzdžiui, į jį ir žiemą galėtų atplaukti kruiziniai laivai, kuriuose organizuojami kalėdiniai kruizai.

    Projekto "Baltic Cruise Project", vykdančio bendrą dešimties Baltijos jūros regiono uostų, tarp kurių yra ir Klaipėda, rinkodarą, Kopenhagos tarptautinė biznio mokykla įvertino kaip geriausią pernai metų projektą ir skyrė 45 tūkst. kronų premiją.

    Klaipėdos uostas yra asociacijos "Cruise Europe", vienijančios 98 Europos uostus, narys. Šiemet išleisto "Cruise Europe" katalogo viršelį puošia Klaipėdos uoste sutinkamo kruizinio laivo nuotrauka.

    Duoda milijonus pajamų

    Pernai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija iš kruizinių laivų surinko apie 2,5 mln. Lt rinkliavų. Šiemet turėtų atplaukti daugiau ir didesnių laivų, tad pajamos turėtų būti didesnės.

    Danijos inžinierių konsultacinės kompanijos "Carl Bro Intelligent Solutions" kartu su UAB "Ekonominės konsultacijos ir tyrimai" atliktoje Klaipėdos uosto rinkliavų ir konkurencingumo studijoje teigiama, kad Lietuvos uoste kruiziniams laivams taikomi per dideli tarifai. Ekspertų manymu, atsižvelgiant į tai, kad jų turistai Klaipėdoje neturi kur itin turiningai praleisti laisvalaikio, reikėtų laivams taikyti mažesnius tarifus.

    Uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus viršininkės Linos Gylienės teigimu, 2008-aisiais Klaipėdoje ketinama taikyti kruiziniams laivams uosto rinkliavų nuolaidas: po trijų laivo įplaukimų - 20, o po 7 - 50 proc. Taikant nuolaidas, Uosto direkcijos pajamos gal kiek sumažės, tačiau po kurio laiko tai kompensuos didesnis atplaukusių laivų skaičius. Pasak L. Gylienės, imtis naujos įkainių politikos skatina kruizinės laivybos plėtra Baltijos jūroje ir noras plėtoti šią industriją.

    Potencialūs turistai - JAV lietuviai

    Šiemet žadama kreiptis į Turizmo departamentą ir prašyti plačiau reklamuoti Lietuvą JAV. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė sako, kad Klaipėdos uostas kruizų verslo pasaulyje labiau žinomas nei pati Lietuva.

    Amerikoje su Floridos valstijos lietuvių bendruomenės pirmininku Kęstučiu Miklu aptartos Lietuvos kruizinių galimybių populiarinimo JAV perspektyvos. LR generalinis konsulas Niujorje Mindaugas Butkus informuotas apie Klaipėdos norus per metus pritraukti per 100 kruizinių laivų įplaukimų. Niujorke vykusioje Turizmo parodoje akcentuota, kad į Klaipėdą plaukia mažai kruizinių laivų.

    R. Savickienės teigimu, JAV gyvenantys lietuviai netgi nežino, kad iš Amerikos į Klaipėdą jau plaukia kruiziniai laivai. Kitais metais ketinama iš anksto apie tai išsiuntinėti informaciją į visus Amerijoje leidžiamus lietuviškus laikraščius, apie tai paskelbti šiemet rugsėjo pabaigoje Čikagoje vyksiančiame Lietuvos bendruomenės susirinkime.

    Šokama ir Majamyje

    Klaipėdiečiai kartais šaiposi, jog kruizinis laivas sutinkamas su tautiniais šokiais. Pasak R. Savickienės, jeigu toks uostas kaip Majamis šoka sutikdamas kruizinius laivus, tai Klaipėda turi juo labiau tai daryti.

    Šiemet kruizinių laivų turistams ketinama rengti keliones dviračiais iki Palangos, pėsčiųjų pasivaikščiojimą po Kuršių neriją, ekskursijas į "Švyturio" alaus daryklą. Norima organizuoti ne tik grupines, bet ir individualias ekskursijas. Liepojos turizmo agentūros norėtų, kad į Klaipėdą atplaukusių kruizinių laivų turistai būtų vežami į Liepojos požemius.

    Majamyje klaipėdiečiai buvo klausinėjami, ar nėra galimybės iš Klaipėdos nuvykti į Lietuvos sostinę. Kruizinių laivų turistus labai domina Platelių raketinė bazė.

    Pernai Klaipėdoje kruizinių laivų turistams buvo dovanojama vėliavėlė su miesto planu, svečiai buvo vaišinami žolelių arbata, turėjo galimybę susipažinti su lietuviško kaimo gyvenimo stiliumi. Šiemet planuojama svečiui dovanoti senovės lietuvių vandens dievo vardu pavadinto negazuoto mineralinio vandens butelį "Neptūnas" su Klaipėdos miesto ir uosto vaizdu.

    Kaip ir pernai, taip ir šiemet, atplaukus dideliems laivams, tradiciškai bus organizuojamas jomarkas.

    Majamis - brangus malonumas

    Šiemet klaipėdiečių stendas, pristatytas parodoje Majamyje, kainavo apie 40 tūkst. Lt. Norint į Ameriką nuvežti įspūdingesnį stendą, reikėtų mažiausiai 100 tūkst. Lt. Įskaitant dideles delegacijos nariams reikalingas pragyvenimo Majamyje išlaidas ir tai, kad kelionės išlaidos vienam žmogui sudaro 8 tūkst. Lt, dalyvavimas tokioje parodoje - brangus malonumas. Šiek tiek išvyką subsidijuoja Lietuvos ūkio ministerija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, tam skiria lėšų uosto kompanijos ir turizmo agentūros. Beje, Rygos uostas jau antrus metus nebuvo pristatomas Majamyje. Klaipėdiečiams teko pasakoti ir apie jį, žinoma, nepraleidžiant progos pakviesti į Lietuvos uostą.

    Dėl lėšų stygiaus klaipėdiečių delegacija susidūrė su daugybe apribojimų. Pavyzdžiui, galėjo pasiimti suvenyrų tik tiek, kiek panešė nariai, jau nekalbant apie tai, kad stendo konstrukcija turėjo būti lengva. Dėl šios priežasties nepavyko prie stendo surengti lietuviškų dainų koncerto. Užtat suomiai šiemet į parodą buvo atsivežę Kalėdų Senelį ir Snieguolę, kurie labai traukė lankytojus.

    Idėjų ir lietuvaičiams netrūksta, tačiau ne visada jas pavyksta įgyvendinti. Klaipėdiečiai, Majamio parodoje dalyvavę 4 kartus, kitais metais ketina vykti dar rimčiau pasiruošę, vežtis skrabalistą ar net Vytautą Grubliauską, pakviesti ir šalies prezidentą. Kadangi 2008-aisiais paroda Majamyje vyks kovo 9-13 dienomis, norima ten iškilmingai paminėti Kovo 11-ąja, Lietuvos nepriklausomybės dieną.

    Vidmantas MAŽIOKAS
    www.ve.lt

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Lietuva jūrų turistus vilios naujovėmis

    Vidmantas Matutis

    Žymiausiame pasauliniame kruiziniame renginyje „Seatrade” kruizinės laivybos konvencija“, kuris kovo 13-15 dienomis vyko Majamyje (JAV), dalyvavo ir Lietuvos delegacija.

    Sulaukė atgarsio

    Lietuvos stendas „Kruizinė Lietuva - Klaipėda“ buvo pristatytas 18 kvadratinių metrų plote vadinamoje Europos gatvėje (Europe Cruise Street) kartu su kitais Baltijos regiono uostais.

    Parodoje dalyvavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro, kruizinių laivų agento „Limarko“, Klaipėdos laivų remonto, kuris yra kruizinių laivų terminalo operatorius, ir turizmo bendrovės „Krantas Travel“ atstovai.

    Stende su svečiais bendravo ir Lietuvos ambasados JAV patarėja Sigita Kavaliūnaitė. Ji konsultavo planuojančius atvykti į Lietuvą dėl vizų.

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros skyriaus vadovė Lina Gudelionytė-Gylienė teigė, kad paroda Majamyje šiais metais sulaukė didelio dėmesio.

    Klaipėdiečių delegacija parodai rengėsi ypač kruopščiai. Iš anksto dar sausį buvo išsiuntinėti kvietimai kruizinių linijų, turistinių įmonių, tarptautinių organizacijų bei tarptautinių projektų grupių atstovams. Todėl stende nuolat lankėsi daug besidominčiųjų Lietuva ir Klaipėda.

    „Nusivežėme naujų leidinių, filmų, suvenyrų, kompaktinių diskų su lietuviškomis dainomis anglų kalba, lietuviškų vaišių. Surengėme reklaminę kampaniją. Kiekvieną dieną leidžiamame parodos laikraštyje net 2 kartus buvo išspausdinta medžiaga apie Klaipėdą”, - teigė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

    Dalyvauti pasaulinėje kruizinės laivybos parodoje kainuoja gana brangiai, todėl klaipėdiečiai viską darė patys.

    Jie lagaminuose vežė ne tik pristatymui reikalingą medžiagą, bet ir stendo įrangą. Nepaisant to, Lietuvos delegacijos atstovės akcentavo, kad jų pasirodymas buvo solidus, sukėlė nemažą susidomėjimą. Tačiau pastebėta, kad kitos Europos valstybės parodai Majamyje skyrė daugiau lėšų, stendams kurti kviestos reklamos firmos.

    L.Gudelionytė-Gylienė pastebėjo, kad išradingai stendą pristatė Suomija. Jie turėjo pramoginę dalį su Kalėdų Seneliu ir Snieguole. Lietuvos delegacija taip pat planavo muzikinį pasirodymą, tačiau tam nepavyko surasti rėmėjų.

    Planuoja mažinti rinkliavas

    2007 metų kruizinės laivybos maršrutai jau suformuoti. Tikimasi, kad pasirodymas Majamyje turės įtakos 2008 metų laivybos sezonui.

    Klaipėdos uostu susidomėjo daug klientų. L.Gudelionytė-Gylienė teigė, kad kalbėta tiek su Klaipėdos uostą jau žinančių kruizinės laivybos linijų, tiek su naujų linijų atstovais.

    Kai kurie jau turi savo kruizinius maršrutus suplanavę netgi iki 2009 metų, kiti juos dar dėlioja.

    Parodos lankytojus ypač sudomino informacija, kad nuo 2008 metų Klaipėdos uoste planuojama mažinti rinkliavas kruiziniams laivams. Tam pačiam laivui užsukus į uostą ketvirtą kartą rinkliavą planuojama sumažinti 20 procentų, o užsukus 8-ą kartą net 50 procentų.

    Vienas įdomesnių pasiūlymų buvo tai, kad Klaipėda susidomėjo ir 2008 metų žiemą planuoja užsukti ledlaužiu savo klientus po ekspedicijas plukdanti viena Norvegijos jūrinio turizmo kompanija. Kruizinė laivyba Baltijos jūra regione žiemą populiarėja. 2006 – 2007 metų žiemą Baltijos jūroje plaukė 6 laivai. Atsiranda kalėdiniai kruizai.

    Pasaulyje daugėja turtingų pavienių jūrų turistų, keliaujančių aplink pasaulį savo laivais. Galimybe užsukti į Klaipėdą domėjosi aplink pasaulį planuojantys keliauti du turtingi australai. Su 52 metrų ilgio ištaiginga jachta, kurios įgulą sudaro 15 narių, jie norėtų užsukti šių metų vasarą. Svečiai norėtų, kad būtų surengta ekskursija po Lietuvą, aplankant ir Vilnių. Tokių turtingų ir atskiras programas turinčių klientų ateityje tik daugės.

    Reikėtų sujungti pajėgas

    Parodoje, kaip teigė “Limarko” bendrovės Agentavimo skyriaus vadovas Saulius Laumenis, išgirsta ir nemaloni naujiena. Kruizinės laivybos kompanija MSC, 2008 metais planavusi į Klaipėdą laivu ”MSC Opera” atplukdyti keleivius 8 kartus, to ketinimo atsisakė. Laivas ”MSC Opera” vietoje Klaipėdos pasirinko Švedijos Visbio uostą, kur ir anksčiau plaukė. MSC kompanijos rinkodaros specialistai mano, kad nėra prasmės keisti maršruto, nors parodoje Majamyje dalyvavęs ”MSC Opera” laivo kapitonas teigė, kad būtų naudinga plaukti ir į Klaipėdos uostą. Lina Gudelionytė-Gylienė vylėsi, kad atsisakymas užsukti į Klaipėdos uostą dar nėra galutinis.

    Majamyje Klaipėdos atstovai išgirdo ir “Fred Olseno” kruizinės linijos vadovo Naidželo Lingardo (Nigel Lingard) teiginius, kad Klaipėdos uostas nėra geografiškai patogioje vietoje. Atskraidinus keleivius, pavyzdžiui, į Kopenhagą, iš kur prasideda kruizas, tiesiogiai plaukiama į Taliną, po to į kitas sostines - Sankt Peterburgą, Helsinkį, o atgal užsukama į Stokholmą. Papildomai sukti į Klaipėdą kertant Baltijos jūrą nėra patogu.

    L.Gudelionytė-Gylienė mano, kad bendromis Vokietijos Rostoko ir Bremenhafeno, Lenkijos Gdansko ir Klaipėdos jėgomis reikėtų vykdyti bendras rinkodaros priemones, kad būtų suaktyvinta kruizinė laivyba pietinėje Baltijos jūros dalyje. Jei kruizinis laivas užsuktų į Gdanską, didelė tikimybė, kad jis suks ir į Klaipėdą.

    Baltijos jūros tendencijos

    Konferencijoje Majamyje, kaip sakė L.Gudelionytė-Gylienė, ji išgirdo Baltijos jūros regionui labai naudingų tendencijų.

    Pagal praėjusių metų kruizinės laivybos rezultatus Baltijos jūros regionas vystėsi bene intensyviausiai. Jei pasaulyje kruizinės laivybos turistų padaugėjo 9 procentais, tai Baltijos jūros regione – 30 procentų.

    Įdomu, kad į Baltijos jūros regioną vyksta labiau intelektualūs žmonės, kurie nori pamatyti miestus, architektūrą, susipažinti su šalių kultūra, gamta. Baltijos kruizai yra brangesni, nes vieno kruizo metu aplankoma daug skirtingų kultūrų ir istorinės patirties šalių. Regione daugėja ne tik amerikiečių turistų, bet ir europiečių.

    Pasaulyje vyrauja nelabai gera tendencija, kai, didėjant laivams ir atsirandant juose vis daugiau pramogų, žmonės tarsi nebenori lipti iš laivų. Tačiau Baltijos regione tai nėra būdinga.

    Kruizus Europoje teigiamai vertina ir Kruizinių linijų asociacijos atstovai, kurie vykdė savo klientų apklausas. Anot L.Gudelionytės-Gylienės, Majamyje teigta, kad Europos uostai kruizams yra labai gerai pasiruošę – jie turi ką parodyti, turistai labai gerai priimami.

    Siūlys naujoves

    Kovo 11 dieną vyko susitikimas su JAV lietuviais. “Krantas Travel” bendrovės vadybininkui Mariui Serapinui kalbantis su Amerikos lietuviais paaiškėjo, kad netgi JAV turistinės agentūros mažai ką žino apie Lietuvą. Viena tautietė iš Floridos, kur dirba turistinėje kompanijoje, prisipažino nežinanti, kad Lietuva gali priimti kruizinius laivus.

    Anot L.Gudelionytės-Gylienės, Amerikoje reikėtų plataus, valstybės lygio, šalies pristatymo. Į renginį kasmet galėtų atvykti Lietuvos konsulai JAV, gal net ir Lietuvos valdžios atstovai. Kitais metais Majamyje paroda vyks kovo 11-ąją. Tą dieną parodoje ir reikėtų organizuoti didžiulį valstybinį renginį, kokį daro kitos šalys savo stenduose – su pramogine dalimi, žymiais žmonėmis, žinomais nacionaliniais atributais, suvenyrais ir vaišėmis. Taip parodoje St. Patriko dieną švenčia Airija. Be to, būtinas ir bendras Lietuvos valstybės, kaip turistinės šalies, įvaizdžio formavimas JAV. Prieš keletą metų kaimyninė Estija visame pasaulyje vykdė žinomą kampaniją ”Welcome to Estonia”, po kurios rezultatas buvo akivaizdus – į Estiją per metus atplaukia apie 300 kruizinių laivų.

    Pristatant kruizinę laivybą pagrindinis Lietuvos šūkis turėtų būti naujovių paieškos, aukščiausių jūrų turistų priėmimo standartų taikymas. 2006 metais Klaipėdos kruizinis sezonas išsiskyrė patraukliomis naujovėmis. Kruizinių laivų turistams buvo dovanojamos vėliavėlės su miesto planu, lankytinomis vietos. Uosto svečiai buvo vaišinami žolelių arbatos, pagamintos pagal originalų etninį receptą ir pagardintos medumi, puodeliu. Turistams buvo siūlomi nauji maršrutai, pavyzdžiui, jie turėjo galimybę susipažinti su spalvingu lietuviško kaimo gyvenimo stiliumi, amatais, paragauti tradicinių patiekalų, kurie yra neatskiriama šalies istorijos dalis. Be to, atplaukus dideliems laivams tradiciškai buvo organizuojamas jomarkas, kuriame svečiai galėjo susipažinti su liaudies meistrų, medžio drožėjų, juvelyrų, audėjų ir kitų amatininkų kūryba.

    Gerų darbų nereikėtų pamiršti ir šiemet. Klaipėdos uostas 2007 metų kruiziniam sezonui, kur laukiama 56 kruizinių laivų įplaukimų (sąrašas gali keistis), yra paruošęs ir kitų naujovių. Planuojama, kad kiekvienam svečiui bus dovanojamas senovės lietuvių vandens dievo vardu pavadintas negazuoto mineralinio vandens butelis “Neptūnas”, kad, numalšinęs troškulį, jis galėtų pratęsti pažintį su senamiesčiu.

    “Klaipėdos laivų remonto” atstovas Genadijus Šapkinas, apžiūrėjęs Majamio kruizinį uostą, žadėjo, kad ateityje skirs dar daugiau dėmesio Klaipėdos kruizinio terminalo infrastruktūrai ir įvaizdžiui gerinti – kiek įmanoma apšvies jūrinio paveldo vertybę – slipą, gerins priėjimą prie kruizinių laivų.

    Klaipėdoje vyks solidūs renginiai

    Geru pavyzdžiu, kaip prisistatyti kruizinėms linijoms, galėtų būti ir Baltijos kruizų projektas. Jis Majamyje pristatė naują leidinį – išsamų Baltijos uostų kruizų vadovą, USB atminties korteles apie Baltijos jūros kruizų uostus.

    L.Gudelionytė Gylienė mano, kad reikėtų dar labiau aktyvinti jūrų turistų pritraukimo į Klaipėdą veiklą. Gegužės 22-23 dienomis Klaipėdoje vyks INTERREG III C projekto Port-Net tarptautinė konferencija „Keleivių transportavimo tendencijos Europos Sąjungoje „Baltijos jūros ribose“ apie keleivinę laivybą, kur ketinama pakviesti ir kruizinės laivybos linijų atstovus. Klaipėda taip pat ketina dalyvauti 2007 rugsėjo 25-27 d. vyksiančioje “Seatrade Europe” parodoje ir konferencijoje.

    Kitais metais Klaipėdoje turėtų vykti organizacijos “Kruizinė Europa” (Cruise Europe) generalinė asamblėja. Daugelis šios pagrindinės Europos kruizų organizacijos vadovų taip pat ir kruizinių kompanijų vadovų, nėra buvę Lietuvoje, neįsivaizduoja, kokia ta mūsų šalis, kaip mes gyvename, kas pas mus iš tikro įdomaus. Panašus renginys vyko ir Taline 2004 metais. Estai pasakojo, kad “Kruizinės Europos” vadovų požiūris į jų šalį, kol jos nematė, buvo pasyvus ir gana šaltas.

    www.klaipeda.daily.lt

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Pritrauks daugiau kruizinių laivų

    Vidmantas Matutis

    Prognozuojama, kad Klaipėdos uoste daugės atplaukiančių kruizinių laivų.

    Pasaulinėje kruizinės laivybos parodoje apsilankiusios uosto ir miesto atstovės neslėpė ambicijų per metus į uostą pritraukti daugiau nei 100 kruizinių laivų.

    Planuojama, kad šiais metais atplauks 56 kruiziniai laivai ir atgabens iki 30 tūkst. turistų. Pernai uoste lankėsi 51 laivas ir 25 tūkst. turistų.

    „Ambicijų priimti 100 laivų jau turime seniai. Žinome uosto kapitono duotą žodį, kad kruizinis terminalas su dabartine infrastruktūra tiek jų galėtų priimti. Norėtume, kad tai būtų jau 2008 metais“, - sakė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

    Nuo 2008 metų kruiziniai laivai Klaipėdoje gali tikėtis mažesnių uosto rinkliavų. Nuolaidos būtų taikomos atsižvelgiant į tai, kiek kartų per sezoną laivas atplaukė į Klaipėdą. Pagal projektą, kurį dar turi patvirtinti Susisiekimo ministerija, trečią kartą atplaukus į uostą rinkliava mažinama 25 proc., aštuntą kartą – net 50 procentų.

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pernai iš kruizinių laivų gavo apie 2,5 mln. litų rinkliavų - 47 proc. daugiau nei užpernai. Preliminariais duomenimis, vienas kruizinio laivo turistas mieste gali išleisti nuo 50 iki 100 JAV dolerių.

    www.klaipeda.daily.lt

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Įdėsiu čia...

    "Giruliai" į žvejybą naktimis neplaukia


    Jau šeštus metus mažųjų laivelių sezonui ruošiamas, dažomas pramoginis laivas "Giruliai", ketinantis pradėti darbą balandžio viduryje. Tarp savo kolegų ir konkurentų jis - vienintelis didžiausias jūrinis laivas, turintis įvairių patogumų.

    "Giruliai" šiuo metu priklauso žvejyba užsiimančiai bendrovei UAB "Banginis". Visą laiką jo administratorės pareigas eina Stasė Juodienė. Pasak jos, viena didžiausių naujovių šio laivo veikloje per tuos metus tai, kad pastaruoju metu jis daugiau naudojamas pramoginei žvejybai jūroje.

    Administratorės teigimu, pernai metai "Giruliams" buvo geri. Gegužės ir pusės birželio savaitgaliai buvo atiduoti mėgėjiškai žūklei, menkėms gaudyti, o liepą ir rugpjūtį laivas nuo Palangos tilto plukdė žmones į jūrą.

    "Giruliai" gali plukdyti 40 žmonių, laivą aptarnauja 3 asmenų įgula - kapitonas, mechanikas ir jūreivis barmenas. Jeigu būna daugiau keleivių, kartu plaukia ir laivo administratorė.

    Paprastai laivas užsakomas 20-25 žmonių grupėms. Dažniausiai tokia paslauga naudojasi įvairios Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus organizacijos.

    Neturi tiek miegamų vietų

    Be gegužės ir birželio pradžios, į mėgėjišką žūklę plaukiama rugsėjį, spalį ir net lapkritį. Pernai visi spalio savaitgaliai "Giruliams" buvo užimti.

    S. Juodienės manymu, "Banginio" laivas sėkmingai konkuruoja tarp kitų laivelių, teikiančių tokias paslaugas tuo, kad jie neturi tokių patogumų. "Giruliuose" iškylautojai maitinami, laivas netgi turi prekybos alkoholiu licenciją, be to, uždarą saloną, poilsio kambarį. Keleiviams duodamos meškerės, specialus samdytas gidas atskleidžia visas žvejybos verslo paslaptis.

    Nors "Giruliai" turi 6 miegamąsias vietas, tačiau naktinė žvejyba jūroje neorganizuojama, nes reikėtų turėti bent 10 miegamųjų vietų. Šiame laive didelis dėmesys skiriamas tam, kad iškylautojams būtų patogu.

    Saulės palydėti

    Kita pramoga, kurios pageidaujama - praleisti laiką po ceremonijos Civilinės metrikacijos biure iki vestuvių puotos. Jūroje darytos nuotraukos būna gana įspūdingos. Beje, laive organizuojami ir mergvakariai. Neretai tokios pramogos nori užsienietės, tekančios už lietuvių. Būna užsakomųjų reisų trims valandoms, nuo 18 iki 22 val., pamatyti jūroje saulėlydį.

    Šiemet, jeigu bus suremontuotas Palangos tiltas, "Giruliai" vėl plukdys žmones nuo jo į jūrą. Tokia pramoga yra suinteresuota ir Palangos miesto savivaldybė, tad laivo atžvilgiu yra geranoriškai nusiteikusi. Karštomis vasaros dienomis kartais jis per dieną padaro 6 reisus. Tinkamiausi tam mėnesiai liepa ir rugpjūtis. Šiemet, jeigu tokioms kelionėms nebus kliūčių, jų keleiviams žadami net siurprizai.

    Beje, plaukimai kasdien rytais į Palangą iš Klaipėdos nepasitvirtino - vėjas pakyla, norinčiųjų nebelieka.

    Kartu su "Giruliais" prie Palangos tilto dirba ir kiti mažesni laiveliai, pavyzdžiui, "Tauras", "Delta". Tačiau jie ima 12 - 24 žmones, jie turi sėdėti, negali judėti. Žinoma, smagu paliesti plaukiant vandenį ranka. Esant didesniam bangavimui mažieji laivai plaukti nebegali, o "Giruliams" 4 balai dar ne riba, nes turi du denius - apatinį ir viršutinį. Beje, yra vadinamųjų ekstrymų mėgėjų, norinčių plaukti į jūrą būtent esant bangavimui ir ją geriau pažinti. S. Juodienė juokauja, kad reikia tokius reisus organizuoti moterims, norinčioms suliesėti.

    Jau antri metai organizuojami reisai nuo Šiaurės rago Klaipėdoje jūra į Juodkrantę. "Giruliai" gali plaukti ir mariomis, jeigu vasara būna lietinga, pasiekti net Nidą, tačiau mariose reikia konkuruoti su laivais "Forelle", "Mecklenburg". Be to, tie, kurie plaukia jūra, patiria visai kitokių įspūdžių nei mariose.

    Vidmantas MAŽIOKAS
    www.ve.lt

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Kruizų versle Klaipėda - tik antrinis Baltijos uostas

    Klaipėdos uostas kruizų verslo pasaulyje yra labiau žinomas nei pati Lietuva.

    Ir nors Klaipėdos uostas kruizinio verslo srityje niekada nepralenks Sankt Peterburgo, Kopenhagos, Stokholmo, Talino ir bus antrinis Baltijos jūros uostas kruizų atžvilgiu, jis dar turi perspektyvų. Pasak specialistų, esą galima pasiekti, kad į Lietuvos uostą per sezoną kruiziniai laivai atplauktų 100 kartų. Pernai pasaulyje kruizų sektorius išaugo 9 proc., o Baltijos jūros regione - net 30 proc.

    Šiemet kruizinių laivų sezonas Klaipėdoje prasidės gegužės 20 d. atplaukus laivui "Columbus" ir baigsis rugsėjo 28 d. Planuojama, jog kruiziniai laivai atvyks 56 kartus. Prognozuojama, kad apsilankys 30 tūkst. turistų. Pernai kruiziniai laivai atplaukė 49 kartus, atvyko 25 tūkst. turistų. Deja, didelis laivas "Opera", kuris 2008 m. buvo žadėjęs atvykti į Klaipėdą 8 kartus, atsisakė šio ketinimo ir vėl plauks kaip paprastai į Švedijos Visbio uostą.

    Vakar vykusioje spaudos konferencijoje Klaipėdos delegacijos atstovai, neseniai dalyvavę garsioje pasaulinio kruizinio verslo parodoje ir konferencijoje Majamyje, JAV, dalijosi įspūdžiais. Klaipėdos uostas šioje parodoje pristatytas jau 4 kartą. Rygos uosto nebuvo jau antrą kartą, tad klaipėdiečiams teko pasakoti ir apie jį.

    Klaipėdiečių stendas kainavo apie 40 tūkst. Lt, tačiau norint Majamyje pristatyti įspūdingesnį stendą, reikėtų mažiausiai 100 tūkst. Lt. Taigi dalyvavimas tokioje parodoje - labai brangus malonumas.

    Nepaisant to, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos turizmo ir informacijos centro, turizmo agentūrų atstovai teigia tokiose parodose užmezgantys naujų kontaktų.

    Šį kartą klaipėdiečiai, be kita ko, sulaukė ir kompanijos, kuri perdarytą ledlaužį pritaikė kalėdiniams kruizams, mat yra tokių žmonių, norinčių pajusti ledo traškėjimą, taip pat poros iš Australijos, turinčios 52 metrų ilgio laivą ir keliaujančios aplink pasaulį, susidomėjimo.

    Dalia BIKAUSKAITĖ
    www.ve.lt

    Komentuoti:


  • Svecias
    replied
    Klaipėdos uoste išaugs kruizinių laivų turistų skaičius

    Komentuoti:


  • Vidma
    replied
    Klaipėdoje iškils naujos pramoginių laivų prieplaukos
    2007.03.08 | 10:00
    http://www.balsas.lt/naujienos/lietuva/straipsnis54281

    Per šiuos ir ateinančius metus Klaipėdoje turėtų atsirasti trys pramoginių laivų prieplaukos.

    Numatyta, kad bene didžiausia nauja pramoginių ir mažų laivų prieplauka iškils Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje. Dar du nedideli uostai bus įrengti išplėtus ir modernizavus Klaipėdos Smiltynės jachtklubą bei atnaujinus Pilies uostelį, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios".

    Tačiau, pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko, uosto investicijų programoje numatytos valčių ir jachtų prieplaukos statybos dar neprasidėjo. Direktorius tikisi, jog šiais metais bus parengtas techninis projektas, o pati prieplauka pastatyta iki 2009-ųjų. Apie 27 mln. litų projektui gauta iš ES.

    Anot jo, pagal planą numatyta, kad naujojoje prieplaukoje vienu metu bus galima laikyti beveik 700 įvairaus dydžio laivelių.

    Pernai jachtklubą Smiltynėje įsigijusi investicijų bendrovės "Invalda" įmonių grupei priklausanti "Dommo Nerija" iškart užsibrėžė tikslą jachtklubą padaryti šiuolaikišką ir pritrauksiantį kuo daugiau turistų. Tam planuojama investuoti apie 30 mln. litų.

    Turistų, į miestą atplaukiančių jachtomis, srautus turėtų padidinti ir Pilies jachtų uostelio ir Danės krantinių rekonstrukcija. Bendra projekto vertė - apie 28,6 mln. litų. Numatyta, kad darbai turėtų būti baigti iki 2008-ųjų spalio.

    Šaltinis: BNS

    Komentuoti:


  • Didmiestis
    replied
    [QUOTE=rastaman]

    Jo, laivelis visai nieko Daugiau tegul tokiu i Klaipeda atplaukia!

    Komentuoti:


  • Marčiukas
    replied
    Jis yra astuntas

    Beje ''constellation'' sia vasara i Klaipeda uzsuks dar du kartus
    Paskutinis taisė Marčiukas; 2006.06.13, 10:21.

    Komentuoti:


  • Adomux
    replied
    Parašė Deividas
    Man atrodo kazkur 6 ar 7
    Jei neapsirinku telpa į pirmą penketuką.


    Atbulas laivas plaukdamas yra praktiškai nevaldomas (jei nėra pritaikytas tam kaip nauji keltai į Smiltynę)

    Komentuoti:


  • Guest's Avatar
    Guest replied
    Parašė Edgaex
    atbuliniu turbūt nepatogu išplaukt , todėl ir apsisukinėja

    Gal kas žino kelintas pagal dydį Constellationas pasauly yra ? Nedaug mažesnis jis už Queen Mary 2. Pastarojo ilgis 345, o Constellation 294m
    Man atrodo kazkur 6 ar 7

    Komentuoti:


  • Edgaex
    replied
    atbuliniu turbūt nepatogu išplaukt , todėl ir apsisukinėja

    Gal kas žino kelintas pagal dydį Constellationas pasauly yra ? Nedaug mažesnis jis už Queen Mary 2. Pastarojo ilgis 345, o Constellation 294m

    Komentuoti:


  • ArTuRAs
    replied
    @Adomux
    Bet as nesuprantu, kam tiems laivams dar apsisukineti toj akvatorijoj?

    Komentuoti:


  • spirit
    replied
    Parašė Adomux
    Beje kitais metais planuoja atplaukti kruizinis laivas kurio ilgis virš 300 m.
    mano spėjimai pasitvirtina

    Komentuoti:


  • Adomux
    replied
    Parašė spirit
    aš tik pajuokavau et būtų tikrai neblogai jeigu galėtų praplėst prieplauką
    Ne prieplaukoje problema, o laivybos kanalo plotyje. Beje kitais metais planuoja atplaukti kruizinis laivas kurio ilgis virš 300 m.

    Komentuoti:

Working...
X