Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Kruizinė laivyba

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Eimantas
    replied
    Dienos nuotrauka "Klaipėdoje":

    Komentuoti:


  • Gaxas
    replied
    Na tai lauksim lauksim

    Komentuoti:


  • TukasLT
    replied
    hey, sveiki visi
    As greitai plauksiu po Karibus su kruizu, su Carnival, tad pasistengsiu ideti daug daug foto
    Paskutinis taisė TukasLT; 2008.05.10, 22:01.

    Komentuoti:


  • Fanas
    replied
    Kruizų rengėjams patiko Klaipėda

    http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=16971261

    Komentuoti:


  • Kema
    replied
    Klaipėdoje – jūrų milžinas

    Vakar prie krovos įmonės „Klaipėdos Smeltė“ krantinės prigludęs 222 metrų ilgio motorlaivis su Panamos vėliava „MSC Veronigue“ atgabeno rekordinę apie 700 jūrinių konteinerių su prekėmis siuntą.

    Tai pats talpiausias kada nors Klaipėdos jūrų uoste pasirodęs konteinervežis.

    Deniuose, kurių plotis siekia 48 metrus, keliomis eilėmis sudėtus konteinerius planuojama iškrauti per 18 valandų.

    „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminale parengtą panašią siuntą tarptautinei laivybos bendrovei „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) priklausantis konteinervežis plukdys į kitus Vakarų Europos uostus.

    „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje iškrauta siunta gerokai viršija pernykštį krovos rekordą – tuomet 216 metrų ilgio MSC motorlaivis „Mia Summer“ į uostą buvo atplukdęs 423 jūrinius konteinerius.

    Neatsilieka ir kita naftos produktų krovos įmonė „Klaipėdos nafta“, vos prieš kelias savaites priėmusi 274,4 metro ilgio, 48 metrų pločio ir 17 metrų grimzlės tanklaivį su Maltos vėliava „Tour“.

    Šis ilgiausias ir talpiausias per visą uosto istoriją tanklaivis iš „Klaipėdos naftos“ išplukdė 90 tūkst. tonų mazuto.

    Pats didžiausias kada nors į Klaipėdą užsukęs jūrų milžinas – 294 metrų ilgio kruizinis laineris su Bahamų vėliava „Constellation“. Šį laivą, kuriuo gali plaukti 2000 keleivių, aptarnauja apie 1000 įgulos narių.

    JAV kompanijai „Celebrity Cruises“ priklausantis ištaigingas jūrų laineris vėl pasirodys Klaipėdoje rugpjūtį. Kai šis milžinas manevruoja ties kruizinių laivų terminalu, iki krantinių telieka vos 24 metrai.

    Komentuoti:


  • Fanas
    replied
    Kruiziniai laivai nebetelpa Klaipėdos uoste

    Nors prognozuojama, kad šį sezoną kruiziniai laivai į Klaipėdos uostą atplauks mažiau kartų, tačiau atvyks didesni laineriai, tad turistų apsilankys daugiau. Tuo tarpu dideliems laivams jau nebeužtenka vietos Kruizinių laivų terminale.

    Kadangi dviejų laivų prie vienos 300 metrų ilgio krantinės nepastatysi, pavyzdžiui, beveik 211 metrų ilgio laivas "Empress of the Seas" šiemet vietoje planuotų 18 kartų užsuks tik 9. Mat jo atplaukimas sutampa su kitų didelių laivų atvykimu, o pasiūlymas laivą švartuoti prie AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) krantinių jo netenkino.

    Baiminamasi, kad kol dar Klaipėdoje bus pastatytas naujas keleivių ir krovinių terminalas, kuriame būtų švartuojami ir kruiziniai laivai, galima prarasti gerus santykius su kruizinių linijų operatoriais. Tiesa, tikimasi, jog šiemet per sezoną Klaipėdos uoste jau bus patvirtintos mažesnės rinkliavos kruiziniams laivams. Nuo to paties laivo septinto įplaukimo mokestis jam turėtų sumažėti 25 proc., keleivio rinkliava mažinama nuo 4 Lt iki 3,45 Lt.

    Pernai per kruizinių laivų sezoną Klaipėdos uostą laivai aplankė 65 kartus ir atplukdė per 35 tūkst. turistų. Šiemet numatomi 48 laivų atplaukimai, tačiau paraiškų pateikimo laikas dar nesibaigė. Iš jų 24 kartus atplauksiantys laivai turėtų atgabenti daugiau nei po 2 tūkstančius turistų. Sezoną gegužės 16 d. pradės laivas "Astoria".

    Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, neseniai grįžusios iš kruizų parodos Majamyje, teigimu, laivų įplaukimų skaičius šiemet sumažėjo ne todėl, kad Klaipėdos uoste netenkina sąlygos, bet todėl, kad kruizinių linijų operatoriai kas dvejus metus keičia uostus. Pavyzdžiui, nemažai vokiečių turistų šiemet bus plukdomi ne į Klaipėdą, o į Baltijsko uostą.

    Pasak R. Savickienės, Majamyje buvo pasidomėta, kuo turistai nepatenkinti Klaipėdoje. Atsakymas - esą viskas patiko. Kruizų ekspertai siūlo klaipėdiečiams neatsisakyti "jomarkų", nes turistai nori įsigyti individualių rankomis padarytų dirbinių. Pageidaujama sekmadieniais organizuoti renginius, nes tomis dienomis Klaipėda ištuštėja. Prašoma sudaryti parduotuvių, kuriose galėtų apsipirkti turistai, sąrašą.

    www.ve.lt

    Komentuoti:


  • Adomux
    replied
    Parašė Linas Rodyti pranešimą
    Tai ar plaukiojo šis laivas šią vasarą? Buvau Palangoj, bet kažkaip neteko pastebėti, kad būtų bet koks skelbimas apie kruizus šiuo laivu iš Palangos.
    Jis plaukiojo po marias kaip pirmasis naktinis klubas ant vandens. Į jūrą kol kas neplaukia, nes Lietuvoje yra priimtas kvailas įstatymas, kad į jūrą pramoginis laivas gali plukdyti ne daugiau 12 keleivių. Tai ar apsimoka laivui, kuris gali vežti 200 keileivių plaukti į jūrą su 12 keleivių (ar atsiras 12 žmononių norinčių susimokėti už 200 keleivių).

    Komentuoti:


  • asrebalius
    replied
    http://flotile.lt/lt/index.php
    Visai idomiai cia su juo

    Komentuoti:


  • Linas
    replied
    Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
    Jūrų iškylos - romantiška tradicija

    Jelena Listopad

    Laivas „Venus S“ Lietuvoje atgaivins prieškarinę romantiškų iškylų jūroje tradiciją.

    Kompanija „Pramogų flotilė“, maždaug už 2 milijonus litų Turkijoje nusipirkusi trijų denių jūrų laivą, klaipėdiečiams ir miesto svečiams žada vėliausiai po savaitės pradėti rengti iškylas į jūrą.

    Šiauriniame rage vakar įvyko įspūdinga laivo krikštynų ceremonija. Ją atliko karo kapelionas Romualdas Ramašauskas. Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės laivo savininkai paprašė tapti krikšto motina. Mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė laivo kapitonui Aleksandrui Riabcevui iškilmingai įteikė miesto vėliavą.

    Nuo vidurdienio buvo galima lankyti „Venus S“.

    2004 metais statytame 28,5 m ilgio ir 7,5 m pločio laive yra 250 vietų keleiviams. Viename denyje įrengtas baras ir restoranas, kiti du skirti apžvalgai ir pasivaikščiojimams.

    „Dar prieš penkerius metus kilo mintis Lietuvoje atgaivinti jūrų iškylas.

    Žvelgdamas į iškylų laivus, su keleiviais tolstančius nuo Egėjo jūros kranto, pagalvojau: kodėl jūrinėje Lietuvoje gyvenantys žmonės neturi galimybės su šeimomis ir draugais išplaukti į jūrą?

    Dabar ši svajonė išsipildė. Planuojame Turkijoje įsigyti dar du laivus“, - pasakojo „Pramogų flotilės“ vadovas, buvęs jūrininkas Rolandas Kerpys.

    Kapitonas A.Riabcevas laivą į Klaipėdos uostą atplukdė per tris jūras ir Atlanto vandenyną. Penkis tūkstančius jūrmylių įveikęs laivas nors ir šiandien gali išplaukti į jūrą. Tik reikia Vidaus vandenų laivybos inspekcijoje gauti leidimą plaukioti, o tai truks kelias dienas.

    „Pramogų flotilės“ bendrasavininkis Arūnas Pocius sakė, kad jau numatyti iškylų maršrutai Kuršių mariomis, jūra iki Palangos tilto ir, norintiems užsakius, į Šventąją ar Liepoją.

    Kita kryptis – žvejyba jūroje.

    Laive patogu ir romantiška kelti vestuves, rengti korporacinius vakarėlius. Laivo užsakymas vienai valandai kainuoja nuo 700 iki 1 200 litų..


    www.klaipeda.daily.lt
    Tai ar plaukiojo šis laivas šią vasarą? Buvau Palangoj, bet kažkaip neteko pastebėti, kad būtų bet koks skelbimas apie kruizus šiuo laivu iš Palangos.

    Komentuoti:


  • ValdasJ
    replied
    Laive - privatūs apartamentai
    Giedrė Balčiūtė

    Kruizinių laivų terminale antrą dieną prisišvartavęs stovi įspūdingasis „The World“ - vienas iš didžiausių pasaulyje privačių laivų.


    Vizitas: kruizinis laivas „The World“, kurio dauguma apartamentų išpirkti, į Klaipėdą atplaukė dviem dienom. Nerijaus Jankausko nuotr.

    Vakar 10 ryto atplaukęs „The World“ yra pirmasis kruizinis laivas, kuris Klaipėdoje stovės ne vieną, o dvi dienas. Planuojama, kad laivas išplauks šiąnakt dvyliktą valandą.

    Paprastai į mūsų uostą užsukę kruiziniai laivai čia pasilieka daugiausiai 9 valandas.

    2001 metais Norvegijoje pastatytas laivas „The World“ išsiskiria tuo, kad apie 80 procentų iš 165 jo apartamentų yra išpirkti kaip nekilnojamasis turtas.

    Likę apartamentai nuomojami. Pigiausiai nuoma kainuoja 1300 JAV dolerių už dieną.

    Mažiausi apartamentai yra 30, didžiausi – 500 kvadratinių metrų.

    Viso su Bahamų vėliava plaukiojančio laivo „The World“ tonažas yra 43,524 tonos. Laivas turi 12 denių ir gali pasiekti 18,5 mazgo greitį.

    Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės žiniomis, į Klaipėdą laivu „The World“ atplaukė 177 turistai ir gyventojai. Juos aptarnauja apie 260 įgulos narių.

    Kai kurie turistai pageidavo apsilankyti Kuršių nerijoje, delfinariume, taip pat išvysti Klaipėdos rajone esantį Lapių kaimą.

    Laivo „The World“ kelionių tvarkaraštis paprastai suplanuojamas trejiems metams į priekį.

    R.Savickienė sakė, kad daugiau šiemet tokių laivų į Klaipėdą nebeatplauks. Abejotina, ar ilgiau negu dieną stovėsiančių kruizinių laivų Lietuvoje bus ir kitąmet.

    http://www.klaipeda.daily.lt/

    Komentuoti:


  • mayamaya
    replied
    grazus vaizdai

    Komentuoti:


  • Fanas
    replied
    JAV laineriai pamėgo Klaipėdos uostą

    Vakar pirmą kartą į Klaipėdos uostą atvyko 249 m ilgio kruizinis laivas "Century", atplukdęs 1849 turistus. Šiemet per sezoną Lietuvos uostamiestį jis aplankys net 6 kartus.
    "Century" pastatytas 1995 metais Vokietijoje, neseniai kapitaliai suremontuotas, plaukioja su Bahamų vėliava. Jis priklauso tai pačiai amerikiečių kompanijai "Celebrity Cruises", kaip ir 294 m ilgio "Constellation", šiemet atplaukiantis tris kartus.
    "Century" gali plukdyti 1880 keleivių. Taigi į Klaipėdą jis atvyko beveik pilnas. Į ekskursijas važiuoti pageidavo apie 1000 turistų. Jiems išvežti prireikė 25 autobusų. Daugiausia buvo norinčiųjų aplankyti Palangą, Klaipėdą, kiti vyko į Kretingą, į Lapius valgyti pyrago ir susipažinti su gyvenimu Lietuvos kaime. Tarp turistų daugiausia amerikiečių, bet yra ir olandų, ir šveicarų, žodžiu, nemažai europiečių.
    Laivo įgula - 870 žmonių. Beje, tarp jų yra 4 lietuviai. Vienas iš jų yra vynų specialistas. Jo nepamatėme, nes buvo duota laisva diena susitikti su artimaisiais.


    Laivo kapitonas graikas Nikolaos Pagonis sakė, kad "Celebrity Cruises" laivai Baltijos jūra plaukioja jau trečią sezoną. Artimiausiu metu kompanija ketina į šį regioną nukreipti dar vieną laivą. Pasak kapitono, laivo svečių atsiliepimai apie šiuos kruizus tik geri. Jis pastebėjo, kad kitose Baltijos šalyse tokio šilto kruizinio laivo sutikimo kaip Lietuvoje nebūna.
    "Century" kruizą pradeda Amsterdame ir baigia jį tame pačiame uoste. Kelionė trunka 12 naktų ir 13 dienų. Laivas aplanko Kopenhagą, Stokholmą, Helsinkį, Sankt Peterburgą (ten stovi ir naktį), Taliną, o Klaipėda yra priešpaskutinis uostas. Vakar apie 18 val. "Century" išplaukė į Amsterdamą.
    "Century" turi 14 denių. Beje, 13-ojo denio ir 13-ojo aukšto, kaip ir daugelyje didžiųjų laivų, nėra. 11 denis skirtas barams ir restoranams.
    Iš viso šiame laive yra 10 įvairių tipų barų, biblioteka, kirpyklos, sporto salė, sporto baras, parduotuvės (gausu suvenyrinių matrioškų), kazino, 1110 vietų teatras, kuriame kiekvieną vakarą vyksta skirtingi renginiai, baseinai, sūkurinės vonios, kompiuterių salė, krepšinio aikštelė viršutiniame denyje - žodžiu, čia yra visos pramogos, kaip ir daugelyje kruizinių lainerių. Beje, šiame laive nemažai kajučių turi ir balkonus.
    Kruizas kainuoja nuo 1550 iki 3300 JAV dolerių. Maitinimas įeina į šią kainą, alkoholiniai gėrimai - ne. Beje, 1 minutė naudojimosi internetu kainuoja 65 JAV centus, apie 1,5 Lt. Tad neretai kruizinių laivų keleiviai uostų turizmo centruose pageidauja išsiųsti laiškus.
    Klaipėda turistams - tarpinė stotelė
    Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro darbuotojos nespėja suktis į uostą atplaukus kruiziniams laivams ar atvykus naujiems turistų autobusams."Vakarų ekspresas" pasidomėjo, kuo taip užsieniečius traukia Klaipėda.
    Du draugai iš Čekijos:
    Tik šiandien atvykome į Klaipėdą iš Helsinkio. Jūsų miestas labai gražus miestas, tačiau čia ilgiau neužsibūsim. Tai tik tarpinė stotelė. Keliausim dviračiais po visą Lietuvą - norime pamatyti visus įdomesnius miestus.
    Vokiečių pora:
    Su vyru keliaujame automobiliu bei motociklu. Klaipėdoje buvome ir praeitą vasarą - likome sužavėti pajūriu bei miestu, todėl nusprendėm ir šiemet čia praleisti savo atostogas.
    Judit su drauge:
    Iš Olandijos į Lietuvą atvykome pagal studentų mainų programą. Draugai iš Vilniaus universiteto patarė aplankyti pajūrį, taigi šią vasarą čia ir atvykome. Keliaujame po Klaipėdą, Melnragę ir Girulius. Šiandien galbūt pasivaikščiosim po miestą, vėliau trauksim prie jūros. Manau, į Klaipėdą grįšim ir kitą vasarą.
    Trijulė lenkų:
    Su draugais stebėjome Rygoje vykusį Baltijos ralį. Prieš kelias dienas atvažiavome čia - apžiūrėjome miestą. Dabar ruošiamės vykti į Nidą. Norime ten praleisti bent kelias savaites, mums aptinka ramios atostogos.

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied




    Komentuoti:


  • ValdasJ
    replied
    Stiprinamas Klaipėdos, kaip kruizinio uosto, įvaizdis



    Į Klaipėdos uostą jau plaukia vis daugiau ir didesnių kruizinių laivų. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko, tai atliekamo didelio darbo rezultatas.

    Be to, kad prieš kelerius metus pastatyta speciali kruizinių laivų krantinė, vaizdžiai tariant, įsigytas darbo įrankis, Uosto direkcija ir kitais darbais prisideda prie kruizinės laivybos plėtojimo Klaipėdos uoste.

    Propaguodama Klaipėdą kaip Lietuvos kruizinių laivų uostą, ji dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose, parodose, nuo 2001 m. yra asociacijos "Cruise Europe" narė, dalyvauja projekte "Baltic Cruise". Dedamos pastangos jau duoda vaisių. Šiuo metu netgi keliamas klausimas, ar galės Klaipėda priimti visus norinčius Lietuvos uostą aplankyti kruizinius laivus.

    Vietos laivams užteks



    Gegužės 23 d., kai atplaukė kruizinis laineris "Constellation", užėmęs visą kruizinių laivų terminalą, kitą laivą "Delphin Voyager" teko švartuoti krovos terminale. Tačiau Klaipėdos uoste rengiamasi statyti naują keleivių ir krovinių terminalą, kuris galės priimti ir kruizinius laivus. Iš uosto teritorijos išsikelia laivų remonto AB "Laivitė", kurios nuomotoje teritorijoje UAB "Memelio miestas" žada įkurti pramogų centrą ir neatmeta galimybės priimti kruizinius laivus. "Vietos laivams švartuoti Klaipėdoje netrūks - tik tegu jie plaukia. Mes turime galvoti apie tai, ką Klaipėdoje galėtume parodyti kruizinių laivų turistams. Nuoširdus jų sutikimas mūsų uoste yra noras palaikyti jų gerą nuotaiką, ir tai turistai vertina", - sako Klaipėdos uosto vadovas.

    Klaipėdos uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius tikina, kad ir šiemet dėl kruizinių laivų švartavimo Klaipėdoje didelių problemų nekils. Tiesa, vieną dieną, kai jų atplauks net trys, teks vieną laivą, jeigu jis turės pavairavimo mechanizmą, švartuoti vidinėje kruizinių laivų krantinės pusėje, o kiti du laivai prie išorinės pusės tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės išsikiš po 25 metrus. Tačiau didelių problemų laivybai dėl to, pasak kapitono, tikrai nebus.

    Surengta konferencija



    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kartu su 20 partnerių iš 12 Europos Sąjungos (ES) šalių ir Rusijos dalyvauja 2005-2007 metais įgyvendinamame INTERREG III C programos PORT-NET projekte. Užtat praeitą savaitę Klaipėdoje ji surengė dviejų dienų tarptautinę konferenciją "Keleivių pervežimo tendencijos Europos Sąjungoje: kruizinės laivybos perspektyvos Baltijos jūros regione". Pasidalinti patirtimi plėtojant kruizinę laivybą Baltijos jūros regione ji pakvietė kolegas iš septynių ES šalių, Amerikos ir Rusijos. Atvyko svečiai iš Vokietijos, Danijos, Maltos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Estijos, Lenkijos, JAV ir Kaliningrado srities.

    Vienas iš Europos uostų



    Asociacija "Cruise Europe", įkurta 1991 m., vienijo 25 uostus. Dabar ji jau turi 100 narių. Šios asociacijos atstovas Per Schmidt, konferencijos dalyviams Klaipėdoje skaitydamas pranešimą, bandė atsakyti į kauksimą, kodėl kruizinių laivų turistai turėtų aplankyti Šiaurės Europos uostus.

    Šiame regione yra šimtas uostų, priklausančių 22 šalims ir galinčių priimti kruizinius laivus. 2006 m. Europos uostus kruiziniai laivai aplankė 5849 kartus. Jais keliavo 6 milijonai keleivių. Pasak P. Schmidt, kruizinės laivybos linijoms šis regionas duoda daugiausia pajamų. Didžiausia apyvarta Kopenhagos uoste, kurioje per metus skaičiuojama 160 kruizinių laivų atplaukimų ir kasmet jų daugėja apie 25 proc.

    Naujos tendencijos

    Pasak P. Schmidt, pastaruoju metu atostogos tampa labai svarbia žmonių gyvenimo dalimi, tad daugiau jų renkasi ir kruizus. Užtat ilgėja jų sezonas, statomi nauji kruiziniai laivai. Šiuo metu užsakyti statyti 37 laivai. Nors kruiziniai laivai Šiaurės Europoje tampa vis didesni, turistas juose nebeįstengia pasinaudoti visomis siūlomomis galimybėmis, tačiau neišnyks ir mažieji laivai.

    Naujos tendencijos - pastaruoju metu populiarėja kalėdiniai kruizai. Šiemet Kopenhagoje gruodį laukiama 3 kruizinių laivų, atsirado nauja sritis - kalėdinis "shoppingas". Beje, vis daugiau populiarumo įgauna ir klubiniai kruizai. Jaunėja vidutinis kruizinių laivų turistų amžius, dabar jis jau siekia 50 metų. Kruizų organizatoriai pageidauja naujų lankytinų vietų, mažai žinomų uostų, tokių kaip Klaipėda, tai yra turistai ilgisi paslėptų įdomybių.

    Baltijos regionas aktyvus

    Projekto "Baltic Cruise", finansuojamo INTERREG III B programos lėšomis, vadovo Bo Nylandsted Larsen iš Danijos teigimu, 50 proc. šio regiono kruizinių laivų turistų sudaro amerikiečiai. Be visų kitų dalykų, jiems svarbu žinoti, kad čia jie gali susikalbėti angliškai. Baltijos regiono pranašumas, palyginti su Karibais - vos ne kiekvieną rytą turistas nubunda kitos šalies uoste. Nuo 2001 metų šis regionas, kuriam priklauso 10 šalių, turinčių 90 lankytinų turistams vietų, bene sparčiausiai plėtoja kruizinį verslą. Projekto dalyviai laikosi vieno gana aukšto paslaugų kokybės standarto. Čia parduodamos ne kelionės į atskiras šalis, o suteikiama galimybė rinktis tam tikras tematikas, pavyzdžiui, carų ir karalių gyvenimą, moderniosios architektūros miestus, kultūrines vertybes, miesto žmonių šiokiadienius, "shoppingą" ir t. t.

    Pasak B. N. Larsen, dar vienas šio regiono pajamų šaltinis galėtų būti britai. Jo manymu, siekiant į regioną pritraukti daugiau kruizinių laivų turistų, didesnį dėmesį reikėtų skirti turizmo agentūroms, kurios, gaudamos savo uždarbio dalį, turėtų būti suinteresuotos kuo daugiau informuoti turistus. N. B. Larsen mano, kad šioje srityje svarbų vaidmenį vaidina ir žiniasklaidos atstovai.

    Pirmenybė - Viduržemio jūrai

    Keleivių pervežimo asociacijos vadovas ir Europos kruizų tarybos narys William Gibbons iš Jungtinės Karalystės sako, jog britų, keliaujančių kruiziniais laivais, skaičius gerokai išaugo. Jo manymu, britai yra labiau linkę keliauti nei vokiečiai.

    2005 m. 3,1 mln. Europos gyventojų vyko į kruizus, 2,8 mln. jų išvyko iš Europos uostų. Apie 12 proc. kruizinių laivų į kruizus išplaukia iš Didžiosios Britanijos uostų. Kruizinės linijos išleidžia per metus apie 8,3 mln. eurų, sumoka apie 6 mln. eurų įvairių mokesčių. Kruizo metu kiekvienas keleivis išleidžia apie 1000 eurų.

    Žmonės nenori plaukti į kruizus baimindamiesi, kad dėl jūros ligos gali pasijusti blogai, dėl klaustrofobijos, dėl to, kad netoleruoja kitų keleivių. Atlikta kruizų turistų apklausa rodo, kad 35 proc. jų laivuose patinka geras maistas, 27 proc. - įdomių uostų lankymas, trečioje vietoje malonus aptarnavimas, o ketvirtoje - kaina.

    W. Gibbons teigimu, daugiausia britų vis dėlto renkasi Viduržemio, o antroje vietoje lieka Karibų jūra. Nors Baltijos jūros regionas užima gana aukštą vietą, tačiau jis dar yra britų neatrastas.

    Vidmantas MAŽIOKAS
    www.ve.lt

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Ak, baltas laivas!

    Jelena Listopad
    Pagaliau įgyvendintos daugelį metų puoselėtos svajonės Lietuvoje atgaivinti prieškarines išvykas į jūrą „baltu garlaiviu“.

    Kompanijos „Pramogų flotilė“ nupirktas laivas „Venus S“ šiuo metu registruojamas, o artimiausiomis dienomis pirmuosius keleivius išplukdys į jūrą.

    Daugelis klaipėdiečių tik prieškario kronikos kadruose su pavydu galėjo stebėti, kaip, skambant linksmai muzikai, pasipuošę miestiečiai su šeimomis baltu garlaiviu leisdavosi į trumpą jūrų išvyką.

    Prieš penkerius metus, apsilankęs prie Egėjo jūros ir susipažinęs su šiandienine pramogų laivyba, verslininkas Rolandas Kerpys užsimojo ją sugrąžinti į Lietuvos pakrantę.

    Jo svajonė įsikūnijo. Beveik už 2 milijonus Turkijoje pirktas trijų denių pramogų laivas „Venus S“, skirtas 250 keleivių, padarė pradžią „Pramogų flotilei“ - R.Kerpys su draugais taip pavadino naują laivybos kompaniją. Jie nusižiūrėjo dar du jūrų iškylų laivus. Galbūt netrukus jie papildys flotilę.

    Kapitonas Aleksandras Riabcevas laivą „Venus S“ į Klaipėdos uostą atplukdė per tris jūras ir Atlanto vandenyną – jis įveikė 4587 jūrmyles.

    „Nors „Venus S“, kaip tokios klasės ir tipo laivo, jūrinės savybės geros, plaukti buvo sunku. Vis dėlto jis nepritaikytas plaukti ilgus atstumus per vandenyną. Be to, baiminomės, kad audros banga neišmuštų šios „krištolinės kurpaitės“, kaip jį pavadinome, stiklinių antrojo denio pertvarų. Tekdavo 2-3 kartus per parą teirautis oro prognozių, dažnai stovėti priedangose“, - pasakojo kapitonas. Beje, A.Riabcevo internete įkurtas tinklalapis jūrininkams laikomas geriausiu posovietinėje erdvėje.

    Nuplovus jūros druską, apsuptas spalvingų fejerverkų „Venus S“ labai efektingai pasirodė prie Šiaurinio rago, kur susirinko šimtai sutinkančiųjų.

    Tuo pačiu metu, kai laivas, viršutiniame denyje grojant orkestrui, pasirodė prie rago, taip pat efektingai ilgu juodu limuzinu atvažiavo jo savininkai - „Pramogų flotilės“ vadovai R.Kerpys, Arūnas Pocius ir Anatolijus Šidlauskas. Jie buvo apsirengę retro stiliumi – su baltomis skrybėlėmis ir štibletais.

    Matant šventinį šou, kuriuo jie meistriškai pavertė savo laivo pristatymą miesto visuomenei, galima neabejoti kompanijos potencialu klaipėdiečiams ir svečiams rengti kasdienes šventes.

    Vestuvės, jubiliejai, korporacijų vakarėliai jūroje, išvykos iki Palangos tilto ar rami žvejyba jūroje - „Pramogų flotilė“ turi daug projektų. A.Pocius prisipažino, kad užsakymų netrūksta. Viena laivo nuomos valanda klientui kainuos 700-1 200 litų.

    www.klaipeda.daily.lt

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Turistams pritrūko krantinės

    NERINGA MACIŪTĖ

    Stiprinti kruizinės laivybos Klaipėdoje atvyko pajėgos iš dešimties pasaulio valstybių.

    Beveik pusė „Constellation“ keleivių panoro apžiūrėti uostamiesčio įdomybes. Vytauto Liaudanskio nuotraukos

    Į tarptautinę konferenciją, kuri prasidėjo vakar ir tęsiasi šiandien, pasidalinti patirtimi ir žiniomis atvyko tarptautinės asociacijos „Cruise Europe“ ir projekto „Baltic cruise“ vadovai bei kruizinio lainerio „Constellation“ kapitonas Joanis Papanikolausas.

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius Sigitas Dobilinskas teigė, kad nuo tada, kai Lietuva ėmė dalyvauti parodose bei įsijungė į projektą „Port-net“, pradėjo jausti turistų susidomėjimą.

    Vakar į Klaipėdą atplaukė du kruiziniai laivai. „Constellation“ prisišvartavo kruizinių laivų terminale, o „Dolphin voyager“ teko statyti krantinėje, skirtoje krauti krovinius.

    Atplaukiant didesniems laivams iškyla būtinybė Klaipėdos uostui turėti keleivių ir krovinių terminalą.

    Iš abiejų laivų miestą panoro apžiūrėti apie 40 procentų keleivių. Juos išvežiojo 39 autobusai.

    „Port-net“ organizacijos atstovas Matjasas Rosas iš Hamburgo teigė pastebėjęs, kad uostas turi dar daug atlikti, kad būtų tinkamas turizmui.

    Pasaulinės korporacijos „J.P.Wild“, darančios tyrimus, studijas, kruizinių laivų rinkos analizes, direktorius Piteris Vaildas teigė, kad kruizinių laivų verslas yra perspektyviausias tarp visų turizmo šakų.

    Kruizinių laivų rinkoje populiarėja milžiniški laivai – iki 360 metrų ilgio. P.Vaildo nuomone, į Klaipėdos uostą ateityje turėtų užsukti vis daugiau 290-350 metrų ilgio laivų.

    „Į tokį dydį turėtų būti orientuojamasi planuojant tolimesnę infrastruktūrą Klaipėdos mieste“,- teigė jis.

    www.klaipeda.daily.lt

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Dienos nuotraka "Klaipėdoje":

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    "Constlellation" kapitonas dalyvavo kruizinėje konferencijoje

    http://www.ve.lt/?data=2007-05-24&ru...&id=1179935107

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Klaipėdoje siaus egzotiniai kruizų vėjai
    http://www.ve.lt/?data=2007-05-23&ru...&id=1179849427

    Komentuoti:


  • Silber418
    replied
    Iš tirkųjų,galėtų būti daugiau keleivinių ir pramoginių reisų.Labiausiai sunervino,kai panaikino keleivinį keltą į Stokholmą.O ir šiaip,galėtų būti daugiau kruizų į kaimyninių šalių uostus(kaip pav. į Alando salą Baltijos jūroje arba kai kurias įdomesnes vietoves).

    Komentuoti:

Working...
X