Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Kruizinė laivyba

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Eimantas
    replied
    2009-09-04
    Kruizinių laivų sezonas – į pabaigą

    Komentuoti:


  • Fanas
    replied
    Valstybė vilios kruizinius laivus

    Siekdama į Klaipėdos uostą pritraukti daugiau kruizinių laivų, Susisiekimo ministerija siūlo mažinti jiems taikomas uosto rinkliavas.

    Jei Vyriausybė pritartų šiam ministerijos siūlymui, kruiziniams laivams, pakartotinai atplaukiantiems į Klaipėdos uostą, jau nuo antro įplaukimo rinkliava sumažėtų 20 proc.

    Uosto direkcijos duomenimis, nuo 2007 m. į Klaipėdą aplankančių kruizinių laivų ir jaiS atplaukiančių turistų skaičius ėmė palaipsniui mažėti. 2007 m. atplaukė 65 kruiziniai laivai ir 36 866 keleiviai. Pernai atplaukė 46 laivai ir 32 461 turistai.

    Uosto marketingo vadybininkės ir atstovės ryšiams su visuomene Gedos Marozaitės teigimu, lėšos, kurias uostas gauna iš rinkliavos kruiziniams laivams, nuo 2007-ųjų taip pat šiek tiek nusmuko. 2007 m. uostas iš minėtos rinkliavos gavo 2,157 mln. litų, pernai surinkta 1,738 mln. litų.

    Šiais metais kruizinis sezonas bus ilgesnis nei praėjusiais metais - nuo gegužės 12 iki rugsėjo 28 d. Anot G. Marozaitės, atsižvelgiant į visas prognozes, atrodo, kad šiemet kruizinė laivyba pradeda atsigauti ir viršys praėjusių metų rodiklius. Prognozuojama, jog šiemet į Klaipėdos uostą atplauks 50 kruizinių laivų, kuriais atkeliaus daugiau nei 40 tūkst. turistų. Uostamiestis laukia 27 didžiųjų kruizinių lainerių, kurių ilgis nuo 174 iki 272,90 metro. Per pirmuosius tris šių metų kruizinio sezono mėnesius į uostą atplaukė 33 kruiziniai lavai, uostamiestyje per du pirmus sezono mėnesius apsilankė 14,9 tūkst. turistų - penktadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

    Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, Susisiekimo ministerijos siūlymas rinkliavą kruiziniams laivams sumažinti 20 proc. yra sveikintinas ir naudingas.

    "Klaipėda turėtų sulaukti daugiau kruizinių laivų ir didesnio turistų antplūdžio. Tai būtų naudinga ne tik uostamiesčiui, bet ir visai Lietuvai", - teigė E. Gentvilas, tačiau jam nerimą kelia Uosto direkcijos biudžeto likimas.

    "Jei ministerijos siūlymas bus priimtas ir patvirtintas, sunku pasakyti, kaip tai paveiks Uosto direkcijos biudžetą. Šiaip ar taip, nereikėtų uosto interesų kelti aukščiau šalies interesų. Svarbu, kad tai būtų naudinga pačiai valstybei", - aiškino E. Gentvilas.

    http://www.ve.lt/?data=2009-07-23&ru...&id=1248292706

    Komentuoti:


  • Fanas
    replied
    Tikrai įspūdingas laivas, daugiau nuotraukų ir video apie laivą galima rasti čia:

    Klaipėdoje - vienas didžiausių Italijos kruizinių laivų

    http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...u-laivu-220398

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied




    Komentuoti:


  • groundzer
    replied
    Klaipėdoje - įspūdingas kruizinis laivas (foto)

    Penktadienį rytą į uostamiestį atplaukė Italijos kompanijai priklausantis kruizinis laineris "Costa Magica". Prie kruizinių laivų krantinės stovėsiantis iki 19 valandos vakaro laivas mūsų uoste lankosi pirmą kartą.

    Jis atgabeno 2 700 turistų. 1 400 jų 34 autobusais išvežti į ekskursijas, o apie 1 300 pasipylė po uostamiesčio senamiestį. Keleiviai labai įvairūs: daugiausia vokiečių, bet yra ir prancūzų, italų, portugalų, brazilų ir t. t. Juos aptarnauja apie 1 000 narių įgula.
    http://www.ve.lt/?data=2009-05-29&ru...rub=1190113119

    Komentuoti:


  • Fenix
    replied
    Parašė Remigijus Rodyti pranešimą
    Klaipėda pradeda kruizinį sezoną

    http://www.ve.lt/?data=2009-05-10&ru...rub=1190113119
    suklydai, Remigijau
    "Zenith" užplaukė ant seklumos

    Komentuoti:


  • Fanas
    replied
    Klaipėda pradeda kruizinį sezoną

    http://www.ve.lt/?data=2009-05-10&ru...rub=1190113119

    Komentuoti:


  • Fanas
    replied
    Pasukamąjį tiltelį pakeis autobusas

    http://www.ve.lt/?data=2009-05-06&ru...rub=1190113119

    Komentuoti:


  • Fenix
    replied
    Smagu, jog turistu dauges

    Komentuoti:


  • Fanas
    replied
    Klaipėdos uostas - Majamyje

    http://www.ve.lt/?data=2009-03-15&ru...rub=1190113119

    Komentuoti:


  • Fanas
    replied
    Šiemet laukiama daug "kruizinių" turistų

    Šie metai Klaipėdoje turėtų būti gausūs kruizinių laivų vizitų. Tikimasi, jog 2009 metais į uostamiestį atplauks 63 kruiziniai laineriai, apsilankys apie 40 tūkst. "kruizinių" turistų.

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija planuoja, jog šiemet uostamiestyje apsilankys ypač daug didžiųjų (daugiau nei 200 m ilgio) laivų – net 22 laineriai. Be to, inkarą turėtų išmesti 8 kruiziniai laivai, kurie Klaipėdoje lankysis pirmą kartą.

    2009 metais žadama ir kitų "kruizinių" renginių. Klaipėdos miesto ir uosto delegacija jau šeštą kartą uostamiestį pristatys pasaulinėje kruizinės laivybos parodoje "Seatrade Cruise Shipping Convention 2009“ (Majamyje, JAV) ir trečią kartą – parodoje "Seatrade Europe: Cruise, Ferry, River cruise" (Hamburge, Vokietijoje).

    Be to, šias metais uosto atstovai pakviesti skaityti pranešimą Rostoke vyksiančioje kruizinės laivybos konferencijose "Cruise and Ferry Passenger Shipping on the Baltic Sea 2009“.

    Klaipėdos uosto atstovai dalyvauja ir asociacijos "Europos kruizai" (Cruise Europe, CE) veikloje - šiemet planuojama dalyvauti vyksiančioje šios asociacijos rengiamoje tarptautinėje kruizinio verslo konferencijoje ir seminare Vigo uoste (Ispanija).

    http://www.ve.lt/?data=2009-01-29&ru...rub=1190113119

    Komentuoti:


  • Fanas
    replied
    Dėl ekonominės krizės ir kruiziniai laivai mažina greitį

    Kruizinių laivų turistus aptarnaujančių bendrovių darbuotojai pastebi, kad šiemet pradėjo trumpėti kruizinių laivų stovėjimo Klaipėdos uoste laikas. Manoma, jog taip yra todėl, kad dėl kylančių kuro kainų laivai mažina greitį. Tad apie tolesnę kruizinės laivybos plėtrą uostamiestyje nebekalbama taip optimistiškai kaip anksčiau.

    Lietuvos uoste kruiziniai laivai stovėdavo 7, 6 ar net 5 valandas. Negana to, per šį sezoną į Klaipėdos uostą jie užsuko 20 kartų mažiau nei pernai, turistų atplukdė tik 32 tūkst. Pasak Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, panaši mažėjimo tendencija ir kituose Europos uostuose. Tačiau, žinoma, tiems uostams, kuriuos lanko labai daug kruizinių laivų, kelių reisų praradimas nėra toks skausmingas, kaip tiems, į kuriuos jie atplaukia kur kas rečiau.

    Lapkričio 6 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje pirmą kartą įvyko apskritojo stalo diskusija "Kruizinės laivybos ir turizmo uostamiestyje skatinimas", kurioje dalyvavo Klaipėdos apskrities, miesto Savivaldybės, kelionių ir laivų agentūrų, UAB "Memelio miestas", Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo (KKKT) bei senamiesčio verslininkų sąjungos atstovai. Raudona gija diskusijoje nuvilnijo noras atgaivinti Klaipėdos senamiestį. Tačiau ar turistai šioje srityje yra vienintelė panacėja?

    Trūksta vietos?

    Nors kruizinių laivų reisų skaičius mažėja, tačiau Klaipėdoje jiems švartuoti kartais pritrūksta vietos. Šiemet teko keturis priglausti prie krantinių AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) naudojamoje teritorijoje. Sakoma, jog dėl to kruizinis laineris "Empress" vietoj 18 kartų šiemet atvyko tik 9. Beje, kruizinių laivų krantine tenka dalintis su kariškiais, nes į ją investuotos ir Krašto apsaugos ministerijos lėšos. Iš laivų, stovėjusių prie KLASCO krantinių, nusiskundimų nesulaukta, tačiau tenka pripažinti, kad pati aplinka krovos kompanijoje nėra svetinga ir tikrai ne pati geriausia vieta.

    KKKT direktorius Benediktas Petrauskas informavo, jog 2011 metų pavasarį Klaipėdos uoste atsiras dar viena gerai įrengta krantinė, prie kurios vienu metu bus galima priimti du kruizinius laivus. Apie kruizinių laivų priėmimą galvoja ir UAB "Memelio miestas".

    Du turistų tipai

    Kruizinių laivų turistai skirstomi į du tipus: į tuos, kurie renkasi ekskursijas, ir į tuos, kurie lieka laive bei patys vaikšto po Klaipėdą. Tačiau ir keliaujantys į ekskursijas būtinai trumpam sustoja senamiestyje.

    Vykstantieji į ekskursijas supažindinami su Kuršių nerija, Palanga, Klaipėdos kraštu, kaimo gyvenimu, Kretinga, raketine baze Plateliuose - jiems siūlomos 7 ekskursijos. Pasak turizmo agentūrų atstovų, apie 80 proc. vokiečių turistų važiuoja į ekskursijas, o anglakalbių ir ispanų - tik 50 proc. Beje, vokiečių turistai, palyginti su amerikiečiais, skiriasi. Jie turi savo lektorius ir atplaukia į mūsų uostą jau būdami pasiruošę, t. y. jau informuoti apie mūsų kraštą.

    Kaip pailginti laiką?

    Manoma, jog reikia sugalvoti, kaip pailginti Klaipėdoje kruizinių laivų stovėjimo laiką. Gerai būtų organizuoti kokias nors įdomias ekskursijas. Pavyzdžiui, į Kaliningradą. Pasirodo, tai bandyta daryti, deja, iškyla vizų klausimas.

    Vežti į Vilnių, į Rygą? Bet ar bus patenkintas turistas, važiavęs iki Vilniaus 3, o jame pabuvęs 1 valandą? Reikėtų jam organizuoti nakvynę Vilniuje, o laivą jis turėtų pasivyti kokiame nors kitame uoste. Gal būtų galima juos nuskraidinti iki Grūto parko? Kitas dalykas, kruizinių laivų turistus rekomenduojama be sustojimo vežti ne ilgiau kaip valandą, o į Šilutę reikia važiuoti 1,5 val.

    Plikos senamiesčio gatvės

    Atrodo, antrasis turistų tipas yra labiausiai nuskriaustas - itin daug ko Klaipėdoje nepamatysi. Belieka tikėti, kad piliavietės teritorija, kurioje vis dar krizinė situacija, įgis naują veidą, nes tai pirmas objektas, kurį pamato kruizinių laivų turistai.

    Su jais Klaipėdoje dirbančių agentūrų atstovai atkreipia dėmesį į tai, kad turistai mūsų krašte nori įsigyti ypatingų, autentiškų, o ypač rankų darbo dirbinių. Beje, suvenyrų su Klaipėdos krašto simbolika gausa negalime pasigirti, intriguojančiomis legendomis - taip pat.

    Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjungos pirmininkė Eugenija Odebrecht atkreipė dėmesį į tai, kad turistams jau iki gyvo kaulo nusibodo rudos spalvos molio ir kt. dirbiniai. Pasak jos, ne perkamumas mažėja, o pačios prekės Klaipėdoje yra atgyvenusios.

    Verslininkė apgailestauja, kad Klaipėdos senamiestyje nevyksta jokio gyvenimo, - klaipėdiečiams plūstelėjus uždarbiauti į užsienį, liko plikos gatvės. Jau vien dėl to jis nebus įdomus turistams.

    Pasak Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių ir turizmo skyriaus vedėjo Liutauro Kraniausko, turistus galbūt šokiruoja tušti pastatai, bet tai objektyvūs dalykai, be to, gyventojų ir jų režimas gerokai skiriasi. Beje, prekybos ir pramogų centro "Akropolis", kaip turistų traukos objekto, jo manymu, nereikėtų menkinti, nes čia jie įsigyja kur kas pigesnių suvenyrų nei specialiose parduotuvėse.

    Diskusijoje kalbėta ir apie tai, kad kavinėse turistai pasigenda aptarnavimo kultūros, kad trūksta tualetų, galimybės atsiskaityti valiuta, neišspręstos automobilių statymo problemos ir t. t., ir t. t. Tačiau, pasak L. Kraniausko, turistai nėra panacėja senamiesčiui išgyti.

    Kaimynai didina, mes mažiname

    Klaipėdos uoste imamasi priemonių kruizinei laivybai skatinti. Pavyzdžiui, dar šiemet nuo liepos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sumažino rinkliavas kruiziniams laivams. Keturis kartus atplaukiančiam tam pačiam laivui rinkliavos mažinamos 20 proc., 9 kartus - 50 proc. Prognozuojama, jog dėl to Uosto direkcija kitais metais neteks apie 100 tūkst. Lt rinkliavų. Kruizinių linijų atstovai tuo džiaugiasi, nes kaimyniniuose uostuose, pavyzdžiui, Rygoje, Taline, šios rinkliavos didinamos.

    AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) - kruizinių laivų krantinės operatorė - žada kitais metais tiekti šiems laivams daugiau vandens. Be abejo, galvojama apie tai, kad reikėtų mažinti aplinkos užterštumą ir atplaukusius laivus aprūpinti elektra. Tačiau, pasak KLR atstovo, jie to nenori daryti, nes patiems apsirūpinti elektra pigiau kainuoja.

    Nedalyvauji - tavęs nėra?

    R. Savickienės teigimu, dalyvavimas tarptautinėse kruizinėse parodose yra būtinas. Majamyje (JAV) kiekvieną pavasarį susirenka didžiausi pasaulyje kruizinių linijų atstovai, Hamburge (Vokietija) susitinka visos Europos kruizinio verslo lyderiai. Pasak jos, jeigu nedalyvauji parodoje, verslo partneriams kyla įtarimų, kad galbūt Klaipėdos uostas nebegali priimti kruizinių laivų. Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas taip pat yra tokios nuomonės. Pasak jo, jeigu nedalyvauji, tavęs ir nėra.

    Tačiau jaunesniems verslo atstovams, pavyzdžiui, UAB "Memelio miestas" valdybos pirmininkui Mindaugui Žilinskui, atrodo, kad toks dalyvavimas parodose - tik gerai leidžiamas laikas, ir viskas. Pasak jo, kruizinės laivybos reikalai Klaipėdoje nepagerės tol, kol joje nebus kokios nors įtakingos kruizinės kompanijos atstovybės. "Memelio miesto" administracija svarsto galimybę įkurti su ja bendrą įmonę.

    R. Savickienė mano, jog naudinga apsilankyti pas kruizinių linijų atstovus ir tiesiogiai su jais kalbėtis, bet tai gana brangus dalykas, mat daugiausia stambiausių kruizinių linijų biurų yra Amerikoje. Pasak jos, tai jau pradėta daryti ir tikimasi šį darbą tęsti ir kitais metais.

    Anot R. Savickienės, dalyvavimo parodose rezultatai matomi tik po 3-5 metų. M. Žilinskui atrodo, kad neverta taip ilgai laukti, jeigu galima tai padaryti per pusę metų. Jis patikino, kad kitąmet Klaipėdoje atsiras kruizinės laivybos kompanijos atstovybė.

    Verslininkai už borto

    E. Odebrecht mano, kad senamiesčio verslininkai tiesiog nepakviesti dalyvauti kruiziniame versle. Ją piktina tai, kad kruizinių laivų turistai vertinami labiau nei kaip visi kiti turistai.

    E. Odebrecht manymu, nemažai problemų kyla dėl nesusikalbėjimo.Pavyzdžiui, verslininkai siūlo pastatyti 10-15 žvejų namelių, savivaldybininkai pradeda kalbėti apie 150. Kyla klausimas, kam reikalinga tokia gigantomanija, o rezultatas - nėra nė vieno.

    Senamiesčio verslininkai pateikė dešimties priemonių planą, kaip atgaivinti senamiestį. E. Odebrecht ragina bendradarbiauti su miesto verslininkais, stengtis pritraukti ir Klaipėdos menininkus. Beje, kruizinių laivų sutikimo ceremonijų organizatoriai skundžiasi, kad folkloriniams ansambliams neapsimoka dalyvauti tokiuose renginiuose, kad jie nori, jog būtų mokama daugiau.

    Į turisto kailį

    Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Asta Raugalienė informavo, kad Klaipėdos universitete bus įkurtas turizmo centras. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad turizmas ir rekreacija galėtų būti stiprioji Lietuvos pusė, kad turėtų bendradarbiauti turizmo centrai visoje Lietuvoje. Jos manymu, reikėtų atlikti rinkodaros studiją. Beje, apskritis lėšų turizmui neskiria. Pasak R. Savickienės, centrai bendradarbiauja, studijų pridaryta begalės, tik nėra kam jas įgyvendinti. L. Kraniauskas teigė, jog Savivaldybė kitais metais kruiziniams laivams ir regatos sutikimui rengti skirs 200 tūkst. Lt.

    M. Žilinskas įsitikinęs, kad bet kokį miestą ir bet kokią vietą galima padaryti turistų traukos centru. Tiesiog reikia sukurti miesto veidą, reikia rodyti tai, ko kiti neturi, išnaudoti vandens galimybes. Jo manymu, situaciją Klaipėdoje turėtų išanalizuoti kruizinės laivybos atstovai ir pasakyti, ko jiems reikia. Be to, kruiziniu verslu užsiimantiems žmonėms, jo manymu, reikėtų įlįsti į kruizinio laivo turisto kailį, tai yra plaukti į kruizus, ir patiems įsitikinti, ko jie nori.

    http://www.ve.lt/?data=2008-11-13&ru...516431&gem=hot

    Komentuoti:


  • Fanas
    replied
    Baigiasi kruizinių laivų sezonas

    Rytoj atplauksiantis kruizinis laineris "Astor" užbaigs Klaipėdos kruizinį sezoną.

    Rugsėjo 24 dieną 13.00 val. Klaipėdos kruizinių laivų terminale prisišvartuosiantis kruizinis laineris "Astor" bus paskutinis šių metų kruizinio sezono laivas.

    "Astor"pastatytas 1987 m. Kylyje. Laivas plaukioja su Bahamų vėliava. Juo į Klaipėdą atplaukia 527 turistai. Beveik visi keleiviai užsisakė ekskursijas - į Kuršių neriją planuoja vykti 255 turistai, o ekskursijoje po Klaipėdos senamiestį dalyvaus 166 turistai.

    Šiemet per gegužės 16 dieną prasidėjusį sezoną Klaipėdos uostamiestį, preliminariais duomenimis, aplankė apie 33 000 kruizinių laivų keleivių.

    Tai maždaug 8 procentais mažiau, nei 2007 metų kruizinio sezono metu ( 36 866 kruizinių laivų keleivių).

    Šiais metais į Klaipėdos uostą atplaukė 46 laivai, 15 iš jų - didieji (daugiau kaip 200 m ilgio) kruiziniai laineriai.

    Kruizinių lainerių skaičiaus mažėjimui, lyginant su praėjusiais metais (65 įplaukimai) įtakos turi pasaulinės tendencijos - statomi vis didesni kruiziniai laineriai. Globaliai lėtėjanti ekonomika skatina taupymą, todėl atsisakoma ne pirmo būtinumo paslaugų.

    http://www.ve.lt/?data=2008-09-23&ru...rub=1190113119

    Komentuoti:


  • iris
    replied
    Tiesą sakant,sunku yra pasakot,kai laivas toks didelis ir visokių ten dalykų vyksta..Jei kyla kokių klausimų-bandysiu atsakyt..
    Sunku ten buvo dirbt,nes "management'as" dar neturėjo tokios patirties atidarant tokį didelį laivą..Visą įrangą,baldus ir t.t.-sunešėme patys..Dėl saugumo tuomet neveikė liftai..Vakare būdavome vos gyvi.. Kaip žinia,viskas vyko Prancūzijoje (Saint Nazar'e).
    Viduje ~1,5 metus buvo didelis bardakas visame keme.Darbuotojus buvo labai sunku sukontroliuot. Labai sekino transatlantinės kelionės (dėl laiko juostų) - įgula buvo kaip zombiai..Kas neišsimiegoję,kas nusivėmę
    Laivo interjeras,jei matėte nete,yra,kaip jie sako Traditional British,Conservative (kitaip,negu kituose laivuose)..Mane žavėjo laivo didybė.Tik gaila,kad ne į visus uostus galėjome patekti dėl laivo gabaritų (grimzlė iki Water linijos - ~25 m)..
    Buvo ten ir gerų/linksmų dalykų..Kadangi didelė dauguma įgulos buvo Britai,tai patys suprantate,koks kiekis alkoholio buvo suvartojamas (po darbo žinoma). Kajutėse gyvendavom po 2,turėjom ligoninę,2 barus (vienas iš jų nerūkomas),sporto salę,kino teatrą. Žodžiu-pramogų netrūko.Taip pat buvo galima naudotis visomis viešomis vietomis keleivių zonoje (teatras,spa,parduotuvės ir t.t.) (išskyrus kazino).
    Esu prisižadėjęs fotkių,tad jei nepamiršiu namie-įkelsiu keletą..

    Komentuoti:


  • URBANISTAS
    replied
    Tai papasakok plačiau, tikrai įdomu...

    Komentuoti:


  • iris
    replied
    Qm2

    QM2 tam tikrais parametrais didesnis.Tonažu tai tikrai...Constalation yra plokščiadugnis ir keleivių talpina daugiau.QM2 - laineris ir prytaikytas eiti per Atlantą (patikėk,supa,kad net indai krinta nuo stalo).QM2 yra ne kruizinis laivas (kaip teigia patys Britai),jie sako,kad tai "Transatlantic liner" ir laaabai didžiuojasi juo..Tik deja jį pardavė PO Italų kompanijai.

    Komentuoti:


  • URBANISTAS
    replied
    QM2 didesnis už Constalation?

    Komentuoti:


  • iris
    replied
    Queen Mary 2

    Dirbau as ant QM2 - didziausio Pasaulyje transatlantinio lainerio.Taip pat esu apdovanotas sidabro medaliu uz nuopelnus Cunard'ui.
    Tikrai didelis laivas,ne taip,kaip kitos "muilines"..Laivo svoris 150 tukst.tonu.. Igula - 1300, keleiviu - 2800. Jei kam idomu,galiu daugiau papasakoti..Nereali gyvenimo patirtis..Veliau idesiu ir fotkiu..

    Komentuoti:


  • Adomux
    replied
    Svarbiausia, kad turistai norėtų pamatyti Klaipėdą


    "Amerikiečių laineris "Constellation" Rygos uoste švartuojamas žvyro terminale, nes keleivių terminale jam per brangu. Jeigu turistai norės matyti Klaipėdą, kruiziniai laivai į ją plauks. O mes kartais per daug save mušame", - mano Sigitas Dobilinskas.

    Gegužę Lietuvos uostamiestyje vykusi tarptautinės asociacijos "Cruise Europe", šiuo metu vienijančios 104 uostus, ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos surengta kruizinės laivybos konferencija "Bendradarbiavimo kruizinės laivybos srityje skatinimas" sulaukė itin gero įvertinimo.

    Konferencijoje dalyvavo Islandijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos, Lenkijos, Prancūzijos, Švedijos, Belgijos, Vokietijos, Norvegijos, Danijos, Nyderlandų, Lenkijos, Ispanijos, Estijos, Latvijos, Portugalijos, Airijos uostų atstovai. Pranešimus skaitė kruizinių linijų "Thomson Cruises", "Phoenix Reisen", "Carnival UK" atstovai. Pono Chris Ashcroft, kompanijos "Ashcroft & Associates Limited" direktoriaus manymu, "Cruise Europe" atstovai galėtų pasimokyti iš klaipėdiečių, kaip reikia organizuoti renginius. Itin buvo giriamas konferencijos temų įvairumas.

    Kiek laivų priima?

    Konferencijos dalyviai domėjosi, kiek kruizinių laivų gali priimti Klaipėdos uostas. Mat plečiantis kruizinei laivybai kai kurie uostai jau nebeturi galimybių per sezoną priimti visų norinčių į juos užsukti lainerių. Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas atsakė, jog 150. Mat sezonas trunka maždaug 5 mėnesius, t. y. apie 150 dienų. Kruizinių laivų krantinės ilgis Klaipėdoje yra 360 metrų. Jeigu kasdien atplauktų po vieną kad ir didelį laivą, jų būtų galima priimti net 150.

    Problemų atsiranda todėl, kad kartais tą pačią dieną atplaukia po kelis laivus, todėl kai kuriems jų tenka ieškoti vietos prie kitų krantinių. Sakoma, kad didelis kruizinis laineris "Empress", kuris šiemet Lietuvos uostamiestyje lankysis net 9 kartus, būtų užsukęs ir 18 kartų, tačiau kitų reisų atsisakė todėl, kad jį švartuoti buvo pasiūlyta prie AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) nuomojamų krantinių. S. Dobilinsko manymu, jeigu 1000 turistų būtų norėję užsukti į Klaipėdą, laivo operatoriai nebūtų atsisakę tų reisų. Jis linkęs manyti, kad taip atsitiko todėl, kad "Empress" nebuvo daug norinčių vykti į ekskursijas krante, vadinasi, papildomai nebūtų buvę uždirbta, todėl ir neapsimokėjo jam tiek kartų plaukti į Klaipėdą.

    Paklaustas, ar ketinama imtis kokių nors laikinų priemonių kruiziniams laivams Klaipėdos uoste priimti nelaukiant, kol bus pastatytas naujas keleivių ir krovinių terminalas, Uosto direkcijos generalinis direktorius atsakė: "Galutinai dar nesusitarėme, tačiau tokia laikina vieta galėtų tapti vadinamasis "Laivitės" pirsas, esantis UAB "Memelio miestas" nuomojamoje teritorijoje. Techniniu atžvilgiu jį reikėtų dar šiek tiek paruošti, tačiau jau šį sezoną būtų galima prie jo priimti kruizinius laivus. To gali prireikti Jūros šventės dienomis."

    "Mona Lisa" nepakenkė

    Kruizinis laivas "Mona Lisa", kuris ne kartą buvo užsukęs ir į Klaipėdos uostą, ant seklumos už 18 km nuo Latvijos krantų Irbės sąsiauryje užplaukė gegužės 4 d. Jame buvo 984 žmonės, 327 iš jų - įgulos nariai. Laivas priklauso Graikijos laivybos kompanijai plaukioja su Bahamų salų vėliava. "Mona Lisa", gegužės 7 d. vilkikų buvo nutempta nuo seklumos, gegužės 8 d. išplaukė iš Ventsplio uosto į Vokietiją. Laivo gelbėjimo išlaidos - 200 tūkst. eurų.

    Kalbinti minėtos konferencijos dalyviai teigė, kad laivo "Mona Lisa" užplaukimas ant seklumos kruizinės laivybos plėtrai įtakos neturės. Michael Schulze iš kompanijos "Phoenix Reisen" manymu, kompanija praras daug lėšų, tačiau tokie atvejai, kai viskas baigiasi laimingai, keleiviams netgi tampa savotiška atrakcija. O "Mona Lisos" atvejis dar buvo žiniasklaidos laibai gerai išreklamuotas.

    Kompanijos "Thomson Cruises" atstovas David Selby manymu, laivas kaip tik reklamos dėka atsidurs kruizus mėgstančių žmonių dėmesio centre.

    Buvo nustebintas

    Jungtinės Karalystės kompanija "Thomson Cruises" turi 5 laivus. Jie plaukia į 134 pasaulio uostus, turistams siūloma 480 ekskursijų krante. Ši kompanija orientuojasi į išskirtinumą ir itin didelį dėmesį skiria turistų poreikiams. Suprantama, vienokius norus turi žmonės, gaunantys vidutines pajamas, kitokius - mėgstantys prabangą, vieni pageidauja ramiai pasivaikščioti mažyčiame uostelyje, kiti nori dalyvauti įvairiuose renginiuose.

    Ši kompanija rūpinasi tuo, kad jos laivų turistai būtų patenkinti aplankytais uostais, ypač kreipia dėmesį krante organizuojamų ekskursijų įvairovę. Neretai ji renkasi tokius uostus, į kuriuos kiti kruiziniai laivai neplaukia. Kitais metais žada plėsti savo kruizines linijas ir rinktis naujus uostus.

    "Thomson Cruises" laivai nėra nei labai dideli, nei labai prabangūs. Kol kas daugiausia investuojama į turistų aptarnavimą ir atitinkamos atmosferos jiems sukūrimą. Kompanijos atstovo D. Selby manymu, kiekviename uoste, į kurį atplaukia kruizinis laivas, keleiviai turi būti skirtingai aptarnaujami. Pasak jo, uostas neturi girtis tuo, ką jis gali pasiūlyti atvykstantiems žmonėms, o stengtis sužinoti, ko jie pageidautų.

    Mes, klaipėdiečiai, neretai būname nepatenkinti savo miestu: tai tas, tai anas negerai. O ponas D.Selby Klaipėdoje lankėsi pirmą kartą ir sakė buvęs maloniai nustebintas. Jo manymu, mūsų krašte turistams tikrai yra ką įdomaus pamatyti.

    Dalia BIKAUSKAITĖ


    VE

    Komentuoti:


  • Fanas
    replied
    "Empress" atplukdė 1,5 tūkst. keleivių

    Pirmadienį Klaipėdoje pirmą kartą viešėjo kruizinis laineris "Empress", atplukdęs 1473 keleivius,tarp kurių 95 proc. - ispanakalbiai. Šis laivas Lietuvos uostą aplankys dar aštuonis kartus.

    Kruizinio laivo kapitonas portugalas Amadeu Albuquerqve sakė, jog anksčiau laivas plaukdavo į Visbį (Švedija), tačiau jis pasiūlė įtraukti į maršrutą Klaipėdą.

    "Empress" keliauja daugiausia ispanakalbiai keleiviai, todėl derinamasi prie jų poreikių. Laivą aptarnauja beveik 640 narių turinti įgula.

    Kruizinis laivas pastatytas 1990 metais. 210 metrų ilgio laive yra 11 denių, stikliniai liftai, fontanas- krioklys, baseinas viršutiniame denyje. "Empress" vienas iš nedaugelio kruizinių laivų, kurio pačiame viršuje, 21 metro aukštyje virš jūros lygio, yra įrengta 7 metrų aukščio uola norintiesiems kopti į kalnus.

    Čia ir parduotuvės, ir kompiuterių, kur galima naudotis internetu, ir sporto salės, ir restoranai kuriuose grojama gyva muzika: vienas talpinantis apie 1 000 klientų, ir baiseinas laivo viršuje, kazino, teatras.

    Kruizas trunka savaitę. Jis pradedamas Helsinkyje (Suomija), plaukiama į Kopenhagą (Danija), Gdynę (Lenkija), Klaipėdą - Stokholmą (Švedija), Taliną (Estija), Sankt Peterburgą (Rusija), paskui grįžtama į Helsinkį.

    Pasak kapitono, minimali kelionės laivu Baltijos jūra kaina 700 eurų, įskaitant ir matinimą ir netgi tradicinius gėrimus.

    www.ve.lt

    Komentuoti:

Working...
X