Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • ArTuRAs
    pradėjo temą Uostas

    Uostas

    Uosto direkcija švenčia

    Vakar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija oficialiai paskelbė uosto akvatorijos gilinimo darbų pirmojo etapo pabaigą.

    Ta pačia proga Uosto direkcijai buvo įteikti du svarbūs dokumentai - kokybės vadybos sertifikatas ISO 9001:2000 ir aplinkos apsaugos vadybos sertifikatas ISO 14001:1996.

    Įdiegti šiuos standartus Uosto direkcijoje buvo nuspręsta dar 2002 metų sausį. Šiemet įstaigos veikla įvertinta, kaip atitinkanti jų reikalavimus.

    Kalbėdamas apie uosto akvatorijos gilinimo darbus, direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas informavo, jog galutinai 1-ojo etapo darbai buvo baigti šių metų sausio 27 dieną.

    "Gilinimo darbai finansuojami iš Pasaulio banko suteiktos paskolos ir Uosto direkcijos nuosavų lėšų, - kalbėjo S. Dobilinskas. - Projektą sudaro du komponentai - investicijos į statybos darbus ir techninės paslaugos. Šiuo metu jau visiškai baigti šiaurinio ir pietinio bangolaužių pratęsimo darbai bei esamų bangolaužių remontas, įplaukos kanalo gilinimas, sparčiai atliekamas uosto akvatorijos gilinimas nuo 10 iki 115 krantinės, laivų nuolaužų iškėlimas, įgyvendinama bangų-srovių monitoringo sistema".

    www.ve.lt

  • Tylus
    replied
    AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupė darbui pradės ruošti antrą „Panamax“ tipo laivų remontui skirtą doką

    AB "Vakarų laivų gamykla" (VLG) įmonių grupę pirmadienio rytą pasiekė antras "Panamax" tipo laivų remontui skirtas dokas, kuris praėjusių metų pabaigoje įsigytas iš Rygoje įsikūrusios laivų remonto įmonės.

    Į Klaipėdą atgabento milžino, kurio ilgis siekia 200 metrų, o plotis 36 metrus, pirmiausia laukia remonto darbai, kuriuos atliks įmonės "Vakarų laivų remontas" (VLR) specialistai. Naująjį pirkinį eksploatacijai planuojama paruošti per tris mėnesius.

    "Turime visus reikiamus specialistus ir pajėgumus, kad iki liepos mėnesio dokas PD 170 būtų paruoštas darbui ir galėtų priimti laivus. Dedame visas pastangas, kad būtų užtikrintas sėkmingas laivų remonto veiklos tęstinumas", – pabrėžė VLR direktorius Andrius Valantiejus.

    Užbaigus Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projektą, VLG įmonių grupei atsivers naujos veiklos galimybės – galės priimti "Panamax" ir "Aframax" tipo laivus. Tokį dokavimo pajėgumų išvystymo planą bendrovė puoselėjo jau ketvirtį amžiaus ir jis pagaliau bus realizuotas.

    Įrengus reikiamą uosto infrastruktūrą, VLG įmonių grupės teritorijoje dirbs trys plaukiojantys dokai, du iš jų bus skirti "Panamax" tipo laivų remontui. Pirmąjį tokį – didžiausią Baltijos šalyse plaukiojantį doką, kuris yra 235 metrų ilgio ir 45 metrų pločio, bendrovė įsigijo prieš ketverius metus. Pastarasis jau modernizuotas ir paruoštas darbui, tačiau laikomas Vakarų Baltijos laivų statyklos teritorijoje, kol bus paruošta nuolatinė jo darbo vieta. Šalia jo bus pastatytas kiek mažesnis "Panamax" laivų remontui skirtas dokas PD 170, pirmadienį pasiekęs Klaipėdą. Toliau dirbs ir šiuo metu laivus remontui priimantis 219 dokas.

    "Esame eksportuojanti įmonių grupė, priklausoma nuo globalios ekonomikos, todėl visame pasaulyje susiklosčiusi situacija nėra visiškai palanki ir mūsų veiklai. Šiuo metu laivų remonto sričiai taip pat tenka susidurti su iššūkiais, tačiau visomis įmanomomis priemonės saugodami savo darbuotojus ir užbaigus Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projektą, sukursime stiprų laivų remonto centrą ir pajėgumus, pritrauksiančius daugiau verslo, atveriančio galimybes sukurti ne tik kelis šimtus naujų darbo vietų, bet ir naują pridėtinę vertę įmonių grupės užsakovams, pačiai įmonei, Klaipėdos uostui, miestui bei visai Lietuvai“, – akcentavo VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Dujų tiekimas vartotojams bus atnaujintas pirmadienio ryte
    Realiai jau dabar dujas tiekia: https://www.ambergrid.lt/gas

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Užbaigti uosto akvatorijos valymo darbai ties SGD terminalu

    Anksčiau nei planuota, pietinėje Klaipėdos jūrų uosto dalyje užbaigti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivo–saugyklos stovėjimo zonoje sąnašinio grunto valymo darbai. Tad sėkmingai laivas–saugykla "Independence“, prišvartuotas įprastoje vietoje, pirmadienį atnaujino darbą.

    "Sąnašų valymo darbai vyko labai sklandžiai ir juos rangovas užbaigė anksčiau, nei buvo planuota. Sąnašas iš SGD laivo duobės valome trečią kartą nuo terminalo eksploatacijos pradžios. Džiaugiamės, kad pasiteisino anksčiau priimti sprendimai akvatorijos zoną po laivu „Independence“ pagilinti iki 16 m. Taip sudaromos salygos valymo darbus atlikti bei laivą traukti kuo rečiau“, - teigia VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas Vidmantas Paukštė.

    SGD duobės ties Kiaulės nugara sąnašų valymo darbai vyko keturias dienas. Valymo darbus vykdė belgų įmonė „Jan De Nul NV“. Iš viso SGD zonoje iškasta 50 444 m3 sąnašinio grunto. Tuo metu laivas–saugykla "Independence“ buvo peršvartuotas prie AB "Klaipėdos Smeltė“ naudojamos krantinės.

    AB "Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Darius Šilenskis džiaugiasi, kad maksimaliai operatyviai atlikti dugno valymo darbai SGD terminalo eksploataciją pagal numatytą planą leido pradėti ankstų pirmadienio rytą.

    "Džiaugiamės, kad visi laikino SGD laivo peršvartavimo metu suplanuoti techninės apžiūros darbai įvykdyti sklandžiai ir laiku. Savaitgalį SGD laivas–saugykla "Independence“ grįžo į įprastą terminalui skirtą vietą prie Kiaulės nugaros salos ir vėl prijungtas prie dujų tiekimo sistemos bei dujų perdavimo įrangos. Dujų tiekimas vartotojams bus atnaujintas pirmadienio ryte“, – teigia D. Šilenskis.

    Akvatorijos dalis priešais SGD terminalo krantinę buvo išgilinta 2013 m., čia projektinis gylis siekia 16 m. Pradėjus eksploatuoti SGD terminalą, siekiant palaikyti projektinius gylius, akvatorijos valymo darbai vykdyti 2015 m., 2016 m. ir 2020 m.

    Į uostą atvykusi žemsiurbė toliau tęs sąnašinio grunto valymo darbus uosto akvatorijoje, bus valoma iki projektinių gylių laivybos kanale.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Šiaurės investicijų bankas finansuoja Klaipėdos jūrų uosto plėtrą

    Šiaurės investicijų bankas (NIB) ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė 19 metų trukmės kredito sutartį, skirtą atnaujinti infrastruktūrą Klaipėdos uoste.

    "Efektyvi jūros uosto veikla yra gyvybiškai svarbi Lietuvos ekonomikai. Investicijos į infrastruktūros atnaujinimą prisidės prie tolimesnės uosto plėtros ir skatins produktyvumo augimą mūsų valstybėje narėje“, – sako NIB prezidentas ir generalinis direktorius Henrikas Normanas.

    Suteikiamas finansavimas padengs iki 68 mln. eurų investicijų į uosto krantinių rekonstrukciją. Projekte numatyta išplėsti krantines ir pagilinti laivybos kanalą, kad į uostą būtų galima priimti didesnius laivus. Galimybė priimti didelius laivus reikšmingai pagerins uosto ir jo operatorių produktyvumą. Tikimasi, kad įgyvendinus projektą, uosto metinis krovos pajėgumas padidės 19,1 mln. tonų arba 29 % dabartinio pajėgumo.

    "Labai svarbu, kad Klaipėdos uosto veikla ir jos plėtros planai yra vertinami tarptautiniu mastu. Tai didžiulė paskata tęsti pradėtus ir inicijuoti naujus projektus, kurie padės Klaipėdos uostui būti konkurencingam. Tik tikslingos ir tvarios investicijos bei darni plėtra gali užtikrinti, kad vienintelis šalies jūrų uostas ir toliau kurtų pridėtinę vertę valstybei ir jos žmonėms“, – teigė LR susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

    Bendra projekto vertė siekia 136 mln. eurų. Projektus planuojama baigti iki 2023 m. pabaigos.

    "Šiaurės investicijų banko sprendimas skirti paskolą Klaipėdos jūrų uosto tobulinimo projektams rodo, kad esame patikimas partneris, o mūsų įgyvendinami projektai turi potencialo. Labai svarbu, kad, net ir įsivyraujant sudėtingam ekonominiam laikotarpiui, galėsime užtikrinti nenutrūkstamas investicijas į darnią plėtrą. Jos leis uostui operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius, jūrų uostui padės būti ekonomiškai gyvybingam bei suteiks plačias galimybes Lietuvos rangovams, galėsiantiems prisidėti prie uoste įgyvendinamų projektų“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas, Vidmantas Paukštė.

    Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra svarbi Lietuvos tranzito politikos dalis. Uostas yra vienas didžiausių regione ir pastaraisiais metais pirmavo pagal krovinių apyvartą Baltijos šalyse. Vien per 2019 m. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkrauta 46,3 mln. tonų krovinių.

    NIB yra tarptautinė finansinė institucija, priklausanti aštuonioms šalims narėms: Danijai, Estijai, Suomijai, Islandijai, Latvijai, Lietuvai, Norvegijai ir Švedijai. Bankas finansuoja privačiuosius ir viešuosius projektus šalyse narėse ir už jų ribų. Tarptautinės skolinimosi reitingų agentūros "Standard & Poor‘s“ ir "Moody‘s" yra suteikusios NIB didžiausią įmanomą AAA/Aaa kredito reitingą.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Okeaninių laivų netekusios „Klaipėdos smeltės“ konteinerių krova pernai smuko 34%

    Į Klaipėdos uostą pernai pavasarį nustojus plaukti didiesiems konteineriniams laivams ir sumažėjus krovinių perskirstymui į Baltijos šalių uostus, didžiausios uosto konteinerių krovos įmonės „Klaipėdos smeltė“ konteinerių krova 2019 metais smuko 34% iki 254.000 TEU (2018-aisiais perkrovė 387.000 TEU), o bendra krova mažėjo 35%.

    Vien šiemet sausį, palyginti su pernai sausiu, terminalo krova sumažėjo beveik keturis kartus – nuo 40.000 TEU pernai sausį iki 11.570 TEU šiemet.

    Netiesiogiai tarptautinės krovinių gabenimo bendrovės „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) valdomos „Klaipėdos smeltės“ vadovo Rimanto Juškos teigimu, įmonė investuoja į krovos pajėgumų didinimą, todėl tikimasi, kad laivai sugrįš.

    „Pernai savininkai priėmė sprendimą transhipmento konteinerių gabenimą per Klaipėdos uostą laikinai sustabdyti, tai faktiškai dirbame tik su importo-eksporto srautais“, – BNS sakė R. Juška.

    Siekiant, kad „Klaipėdos smeltė“ taptų vienu iš konteinerių paskirstymo centrų, MSC 2018-aisiais įtraukė Klaipėdą į „Australia Express“ ir „Himalaya Express“ maršrutus, kuriais plaukioja okeaniniai laivai. Tačiau pernai balandį MSC laikinai sustabdė šį sprendimą.

    „Visiškai nepanikuojame, dirbame, yra sprendimas išlaikyti žmones, techniką, tobulinti procesus, žiūrėti efektyvumą, todėl mūsų tikslai nesikeičia“, – pridūrė jis.

    Pasak R. Juškos, „Klaipėdos smeltė“ pernai investavo apie 50 mln. Eur, tačiau įmonės vadovas kol kas nesiryžta prognozuoti, kokios įtakos jos rezultatams ateityje turės krovinių mažėjimas. Anot jo, tai priklausys nuo akcininkų sprendimo, ar didieji laivai sugrįš ir kada.

    „Nėra taip paprasta kompensuoti (krovinių mažėjimą – BNS), kadangi krovinių judėjimas per Klaipėdos uostą susietas su ilgalaikėmis sutartimis. Nėra taip, kad kroviniai gali atsirasti staiga, iš niekur, migruoti iš vieno terminalo į kitą. Juolab, kad mes visą savo veiklą ir pajėgumus daugiausiai orientuojame į konteinerių krovą ir visos investicijos nukreiptos į šitų pajėgumų didinimą. Tikrai nesiblaškome, didiname šita linkme ir lauksime savo tikrųjų savininkų sprendimų“, – teigė R. Juška.


    „Patys savininkai deda investicijas, kad terminalas ne šiaip sau gražiai atrodytų, bet kad galėtų perkrauti tam tikrą kiekį konteinerių ir aptarnauti tam tikro dydžio laivus“, – pridūrė jis.

    R. Juška taip pat užsiminė, kad krovinių srautams įtakos gali turėti ir šiuo metu Kinijoje siaučiantis koronavirusas.

    „Matome kas dedasi, srautai, kurie kaip orientyras turėjo būti iš Tolimųjų Rytų, iš Kinijos ir visa kita, tai mes matome, kas dedasi su koronavirusu, tai tikriausiai turės įtakos ir krovinių gabenimui“, – sakė R. Juška.

    Klaipėdos uosto rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas BNS sakė, kad konteinerinės linijos nukreipimas nuo Klaipėdos gali būti susijęs su naujais aplinkosaugos reikalavimais mažinant sieros kiekį kure, jie įsigaliojo visuose pasaulio vandenyse.

    „Klaipėdos smeltės“ vadovo teigimu, sieros kiekio mažinimas sunkiajame kure reiškia didesnius mokesčius laivybos kompanijoms, tačiau jis nesiėmė vertinti, ar tai turėjo įtakos MSC sprendimui.

    MSC kontroliuojama tarptautinė uostų terminalų operatorė „Terminal Investment“, 2008 metais įsigijusi „Klaipėdos Smeltę“, skelbė, kad jos tikslas ir investicijos bus skirtos Klaipėdą paversti konteinerių paskirstymo centru.

    Nuo pernai balandžio okeaniniai konteinerius gabenantys MSC laivai plaukia iki Roterdamo, Antverpeno, Brėmerhafeno bei Gdansko ir iš ten kroviniai paskirstomi į kitus uostus.

    Pernai bendra „Klaipėdos smeltės“ krova mažėjo 35,3% iki 3,3 mln. t (2018 metais – 5,14 mln. t). Be konteinerinių krovinių, įmonė taip pat krauna negabartinius ir sunkiasvorius krovinius, generalinius krovinius, šaldytą produkciją.

    2019 metų finansinių rezultatų įmonė kol kas nepaskelbė. 2018 metais jos grynasis pelnas augo 3,9 karto iki 7,251 mln. Eur, pajamos – 1,4 karto iki 30,217 mln. Eur.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Lietuviams metų pradžia sėkmingesnė nei kaimynams

    Metų pradžia regiono jūrų uostuose krovos rekordų nežada. Tačiau vis dėlto, pirmą kartą istorijoje Lietuva perkrautu krovinių kiekiu aplenkė visus tris Latvijos uostus kartu sudėjus. Klaipėdos uoste (kartu su Būtingės terminalu) šių metų sausį perkrauta 3,99 mln. t krovinių. Tuo metu Rygoje, Ventspilyje, Liepojoje iš viso perkrauta 3,88 mln. t, t. y. vidutiniškai trečdaliu mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

    Sausį Klaipėdos uoste krovinių krauta maždaug 15 proc. mažiau negu per tą patį laikotarpį pernai (2020 m. sausį perkrauta 3,4 mln. t, o 2019 m. sausį krauta 4,0 mln. t). Rygoje krova sumenko 25 proc. (nuo 2,8 mln. t iki 2,1 mln. t), Ventspilyje krovinių krauta maždaug 43 proc. mažiau (iš 2,1 mln. t liko 1,2 mln. t). Liepojoje rezultatas išliko stabilus – krova paaugo 0,4 proc. (2020 m. sausį krauta 570,3 tūkst. t, 2019 m. sausį - 567,8 tūkst. t).

    Praėjusiais metais Klaipėdos uoste perkrauta 46,3 mln. t krovinių, tai antras geriausias rezultatas uosto istorijoje. Sėkmingesni buvo tik 2018 m., kai Klaipėdos uoste buvo perkrautas rekordinis kiekis krovinių - 46,6 mln. t.

    Metinei 2019 m. krovai įtakos daugiausia turėjo birių krovinių augimas, t. y. 3,5 proc. arba 0,7 mln. t daugiau, iš viso uoste krauta 20,6 mln. t birių krovinių. šioje grupėje ženkliausias augimas buvo stebimas žemės ūkio produktų krovoje, kuri išaugo net 60,8 proc.

    Klaipėdos uoste 2019 m. apsilankė 6 776 laivai, iš jų 4 840 krovinius gabenančių laivų, t. y. 2,6 proc. daugiau nei 2018 m.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Klaipėdos uostas planuoja naujus gylius

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė projektavimo paslaugų sutartį dėl vidinio jūrų uosto kanalo dalies išgilinimo iki 15 m gylio. Didesnis gylis yra būtinas siekiant pagerinti Klaipėdos uosto laivybos saugumą didiesiems laivams ir padidinti transporto grandinės efektyvumą.

    Besikeičiančios pasaulinės tendencijos lemia, kad laivybos verslo efektyvumą siekiama užtikrinti statant ir eksploatuojant vis didesnius laivus. Stengdamosi prisitaikyti prie šių tendencijų ir užtikrinti laivybos eismo saugumą, uostų administracijos, atsakingos už uostų veiklą, atitinkamai plėtoja infrastruktūrą. Ne išimtis ir Klaipėdos uostas.

    „Uostui yra svarbu pagerinti laivų eismo sąlygas, sumažinant infrastruktūrinius apribojimus didiesiems laivams. Pagilinus uostą, atsiras galimybė pilniau pakrauti laivus, tai reiškia, kad bus efektyviau išnaudojamos pervežimo didžiaisiais laivais galimybės. Didėjant transportavimo laivais efektyvumui, mažės krovinių gabenimo sąnaudos“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas, Vidmantas Paukštė.

    Šiuo metu šiaurinės uosto dalies atkarpoje gylis siekia 15 m, o leistina maksimali grimzlė yra 13,8 m. Numatoma, kad uostas bus gilinamas iki 15 m nuo šiaurinės uosto dalies iki Malkų įlankos. Gilinimo darbai iš dalies bus finansuojami ES sanglaudos fondo lėšomis.

    Projektavimo ir gilinimo projekto priežiūros paslaugų sutartis pasirašyta su UAB „Sweco Lietuva“. Projektavimo darbus numatoma užbaigti šių metų liepos pabaigoje, o gilinimo darbai, parinkus rangovą, tikimasi, galėtų prasidėti kitų metų pradžioje.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Malkų įlankoje - pabaigtuvių nuotaikos

    Netrukus Klaipėdos uoste žymėsime svarbų istorinį įvykį - oficialiai bus paskelbta, kad Malkų įlankoje pasiektas 14,5 metro gylis. Pietinėje uosto dalyje dirbančioms kompanijoms tai prilygsta revoliuciniam perversmui. Apie tokią perspektyvą kalbėta ir svajota mažiausiai dvidešimt metų. Be to, iš laivų dokų duobių išvalius užterštą gruntą pašalinta grėsmė Kuršių marių ekologinei būklei. Taigi galima sakyti, kad įgyvendinant šį projektą nušauti du zuikiai.

    Šiuo metu jau eina į pabaigą antro etapo įlankos gilinimo darbai, kuriuos atlieka Belgijos įmonė „Jan de Nul“. Pirmo etapo gilinimo darbus vykdė Olandijos įmonė „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.“ Gilinimo darbai buvo vykdomi nuo įplaukos į Malkų įlanką iki akvatorijos dalies priešais 144 krantinę.

    Priminsime, kad prieš pradedant Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 m darbus, pirmiausia reikėjo sutvirtinti šlaitą. 2017 m. už buvusio Jūrų perkėlos terminalo buvo įrengta po vandeniu daugiau kaip 1 km ilgio krantosaugos sienutė, kainavusi apie 10 mln. eurų. Darbus atliko UAB „Latvijas tilti“. Įgyvendintas pirmas didelis šlaito tvirtinimo projektas Klaipėdos uoste.

    Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projektui, kurį sudarė keli etapai, iš viso panaudota 28,2 mln. eurų iš Europos Sąjungos (ES) sanglaudos fondų. Pirmojo etapo gilinimo sutarties vertė - 15,6 mln. eurų. Beje, iš viso 2014-2020 metų finansavimo laikotarpiu Klaipėdos uosto tobulinimo projektams skirta 93,7 mln. eurų ES sanglaudos fondų lėšų.

    Įmonėms - naujos galimybės

    Infrastruktūros plėtros darbai Malkų įlankoje laikomi istoriniais todėl, kad jie iš esmės pakeis šioje uosto dalyje dirbančių įmonių sąlygas - jos galės visiškai pakrauti ir remontuoti „Panamax“ tipo laivus.

    „Džiaugiamės, kad artėja prie pabaigos labai reikšmingas Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 m projektas, atversiantis visiškai kitas galimybes šioje uosto dalyje veikiančioms įmonėms. Šį projektą istoriniu vadiname dar ir dėl to, kad prieš pradedant gilinimo darbus buvo įgyvendinta nemažai svarbių parengiamųjų aplinkosaugos projektų„, - teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas Vidmantas Paukštė.

    Iki šio džiugaus momento reikėjo nueiti ilgą ir sudėtingą kelią. Visų pirma gilinimo darbų Malkų įlankoje nebuvo galima pradėti todėl, kad AB Vakarų laivų gamyklos plaukiojančiųjų dokų duobėse buvo susikaupę daug užteršto grunto. Dokų duobės nebuvo valytos nuo sovietmečio, nuo tų laikų, kai dar nebuvo draudžiama laivus dažyti specialiais dažais, kuriuose buvo nemažai tributilalavo. Tuos dažus naudoti buvo uždrausta tik 2008 m. Kadangi užterštas gruntas kėlė grėsmę Kuršių marių ekologinei būklei, vien dėl to reikėjo valyti dokų duobes, jau nekalbant apie tai, kad dokų duobės seniai buvo praradusios projektinį gylį. Norint tai padaryti buvo būtina išspręsti užteršto grunto sutvarkymo klausimą.

    Vienintelė Baltijos šalyse

    Pietinėje uosto dalyje vietoje sovietmečiu nebaigtos statyti valčių prieplaukos buvo įrengta speciali užteršto grunto aikštelė - įgyvendintas unikalus projektas. Po Smeltės pusiasaliu nutiestas požeminis vamzdynas.

    Išsiurbtas gruntas iš dokų duobių transportuojamas į aikštelę slėginiais vamzdžiais, kurių bendras ilgis - apie 1 km. Aikštelėje gruntas nusausinamas naudojant visiškai gamtai nekenksmingą technologiją. Transportuojama masė sumaišoma su flokuliantu, kuris palengvina vandens atskyrimą nuo užteršto grunto. Paskui masė išskirstoma antžeminiais vamzdžių tinklais į geotekstilinius konteinerius, vadinamuosius maišus. Juose ir lieka izoliuotas nusausintas gruntas.

    Kol kas tokio tipo aikštelė yra vienintelė Baltijos šalyse. Joje laikomas visas iš dokų duobių iškastas užterštas gruntas. 2013-2018 m. buvo iškasta ir šioje aikštelėje sutalpinta 259 220 kubinių metrų užteršto grunto.

    Pasaulinė praktika rodo, kad taip išvalytas gruntas gali būti labai racionaliai panaudotas kaip statybinė medžiaga naujoms teritorijoms formuoti. Tai buvo daroma plėtojant Skandinavijos uostus. Panaudojant minėtą dumblo apdorojimo metodą Turku uoste Suomijoje buvo supilta uostui reikalinga teritorija. Tokia pati grunto sutvarkymo technologija buvo taikyta ir kituose Suomijos uostuose - Hamina ir Vuosari (Vuosaari). Sukauptą iškastą gruntą racionaliai panaudojo ir norvegai - taip jie plėtojo Trondheimo (Trondheim) ir Kadetangeno (Kadettangen) uostus.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Klaipėdos uoste bus rekonstruojami bangolaužiai

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė konkursą uosto bangolaužių rekonstrukcijai, kuri ateityje leis padidinti uosto konkurencingumą ir užtikrins dar saugesnę laivybą. Nuo bangų uostą saugantys bangolaužiai pastatyti maždaug prieš pusantro šimto metų.

    "Norime pakviesti Lietuvos ir užsienio rangovus aktyviai dalyvauti uosto bangolaužių rekonstrukcijos konkurse. Laukia dideli ir reikšmingi darbai – rekonstrukcijos metu numatoma sustiprinti esamą pietinį ir šiaurinį bangolaužius, nekeičiant jų konfigūracijos. Abu bangolaužiai bus paaukštinti, dalyje hidrotechninių statinių bus įrengtos atraminės sienutės“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas, Vidmantas Paukštė.

    Esama Klaipėdos uosto įplaukos infrastruktūra užtikrina, kad ramaus oro sąlygomis uosto įplaukos kanalo techniniai parametrai yra tinkami visiems laivams saugiai įplaukti į uostą. Tačiau, esant didesniam bangavimui, siekiant užtikrinti saugumą, laivų įplaukimams į uostą yra taikomi apribojimai, ypač didiesiems laivams. Kadangi pastaraisiais metais į uostą atplaukia vis daugiau didesnių parametrų laivų, dėl nepalankių meteorologinių sąlygų ilgėja laivų eismo ribojimo laikas, tad atitinkamai ilgėja visos krovinių logistikos grandinės laikas. Planuojama, kad po rekonstrukcijos turėtų sumažėti dienų, kai dėl oro sąlygų ilgesni kaip 250 metrų laivai negali patekti į uosto akvatoriją – taip padidės ir laivybos uoste saugumas, ir logistinės grandinės efektyvumas.

    "Pagrindinė bangolaužių funkcija – saugoti uosto įplaukos kanalą nuo išorinių jūros veiksnių. Tačiau puikiai suvokiame, kad daugybę metų jie turi ir socialinę funkciją – bangolaužiai yra klaipėdiečių bei miesto svečių traukos objektai. Kad po rekonstrukcijos saulėlydžius jūroje žmonės galėtų stebėti patogiau, yra numatyta ant pietinio bangolaužio įrengti ir apžvalgos aikšteles gyventojams“, – pasakoja V. Paukštė.

    Bangolaužių rekonstrukcijai bus panaudotos ES sanglaudos fondo lėšos, darbus ketinama užbaigti 2023 metais. Rekonstravus juos, ateityje ir toliau bus gerinamos navigacinės sąlygos, kad dėl hidrometeorologinių sąlygų laivų eismą tektų riboti dar rečiau. Tam planuojama laivybos kanalo kryptį pasukti 103–283 laipsniais.

    Šiaurinis bangolaužis buvo statomas nuo 1834 m. iki 1884 m., o pietinis – nuo 1847 m. iki 1861 m. Dabartinis pietinio bangolaužio ilgis – 1 374 m, o šiaurinio – 733 m. Antstato konstrukcija įrengta iš akmenų, supiltų tarp medinių polių. Viršvandeninė dalis sumūryta iš akmenų, vėliau apibetonuota.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Uosto direkcijos pajamos pernai siekė 64,1 mln.

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos praėjusių metų finansiniai rodikliai bei įgyvendintų investicijų apimtys rodo sugeneruotą dar didesnę naudą valstybės ekonomikai. Lietuvos transporto sektorius sukuria apie 14 proc. Lietuvos BVP, o Klaipėdos uosto ir su juo susijusios veiklos sugeneruoja ženklią šio sektoriaus BVP dalį.

    Praėję metai Klaipėdos jūrų uoste buvo išskirtiniai pagal įgyvendintas investicijas. 2019 m. į uosto infrastruktūrą investuota 80,8 mln. Eur – du kartus daugiau nei 2018 m. ir beveik tris kartus daugiau negu 2017 m. Yra apskaičiuota, jog vienas euras, valstybės investuotas į uosto infrastruktūrą, paskatina dvigubai didesnes verslo investicijas.

    „Uosto direkcija yra atsakinga už uosto infrastruktūros plėtrą, todėl pagrindinės mūsų investicijos yra nukreiptos į uosto tobulinimą – laivybos kanalą, krantines, bangolaužius, privažiuojamuosius kelius ir geležinkelius. Kad galėtume priimti didžiausius laivus, kurie gali įplaukti į Baltijos jūrą, reikia užtikrinti tinkamas navigacines sąlygas, pasiekti maksimalius gylius ir laivybos kanale, ir prie krantinių, pasirūpinti, kad laivus būtų galima pakrauti maksimaliai. Tik taip išliksime konkurencingi rinkoje“, – sako Vidmantas Paukštė, Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas.

    Pagal preliminarius, neaudituotus rezultatus, bendrosios VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamos pernai siekė 64,1 mln. Eur – tai yra maždaug trečdaliu milijono eurų didesnės pajamos, nei 2018 m.

    „Kuo efektyviau dirba jūrų uostas, tuo didesnė nauda yra generuojama valstybei. Kasmet Klaipėdos uosto direkcija solidžiai papildo valstybės biudžetą, akivaizdu, kad matant tokius gerus finansinius rezultatus, Uosto direkcijos indėlis į biudžetą ir šiais metais liks ženklus. Nors krovos apimtys dėl globalių priežasčių uoste 2019 m. nebeaugo taip sparčiai, tačiau finansiniai uosto rodikliai gerėja, valstybės įmonė dirba efektyviai“, – teigia susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

    Didžiąją pajamų dalį sudaro laivų savininkų sumokėtos rinkliavos už naudojimąsi uostu – 56,3 mln. Eur, tai yra beveik 75 tūkst. Eur daugiau, nei 2018 m. rinkliavos. Žemės nuomos pajamos pernai buvo 7,53 mln. Eur – 161 tūkst. eurų didesnės negu užpernai. Uosto direkcijos pajamos didėjo šeštus metus iš eilės ir 2019 m. buvo didžiausios per visą istoriją.

    Preliminariais, neaudituotais duomenimis, per 2019 m. valstybės įmonė uždirbo apie 34 mln. Eur pelno (prieš pelno mokestį) – panašiai kiek ir 2018 m.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Klaipėdos uoste bus gilinamas kanalas ir rekonstruojamas molas

    Panaudodama Europos Sąjungos (ES) lėšas, Susisiekimo ministerija ketina gerinti jūrų transporto eismo sąlygas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Į valstybės projektų sąrašą įtraukti du projektai, kuriais bus sumažintas bangavimo poveikis laivų judėjimui uosto akvatorijoje bei iki 15 metrų gilinamas laivybos kanalas. Taip pat bus įrengtos saugų eismą gerinančios bei oro taršą mažinančios aplinkosaugos priemonės.

    Siekiant išspręsti nepakankamo gylio problemą ir išlaikyti uosto konkurencingumą regione, bus atliekami jūrų uosto laivybos kanalo gilinimo darbai, – rašoma pranešime spaudai. Po jų sumažės uosto infrastruktūros apribojimai ir jų poveikis 13,8 m grimzlės laivų judėjimui uosto akvatorijoje, sudarytos palankesnės sąlygos jūrų transporto eismui.

    Laivybos kanalas bus tobulinamas taip, kad laivai, kurių grimzlė didesnė kaip 13,4 m, galėtų būti pakrauti maksimaliai iki 13,8 m, išnaudojamas laivų techninis potencialas. Įgyvendinus projektą ir laivybos kanalą pagilinus iki 15 metrų padidės logistinės grandinės efektyvumas, mažės krovinių gabenimo laikas, taip pat dėl efektyvesnio laivyno panaudojimo ir mažėjančio laivų skaičiaus bus sumažinta oro tarša. Bendra projekto vertė siekia 19,4 mln. eurų. Darbus planuojama atlikti iki 2022 m. kovo mėnesio pabaigos.

    Siekiant sumažinti bangavimo poveikį laivų judėjimui uosto akvatorijoje, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste bus atliekama bangolaužių (molų) rekonstrukcija. Įvykdžius numatytus darbus planuojama, kad dienų, kurių metu dėl oro sąlygų ilgesni kaip 250 metrų laivai negali patekti į uosto akvatoriją, skaičius bus kaip įmanoma mažesnis.

    Įgyvendinus projektą padidės laivybos saugumas ir logistinės grandinės efektyvumas, trumpės krovinių gabenimo laikas. Laivai mažiau laiko praleis išoriniame reide, todėl mažės ir oro tarša. Bendra projekto vertė siekia 57,4 mln. eurų, o darbus ketinama užbaigti iki 2023 m. II ketvirčio.

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrasis planas
    Pirmą kartą istorijoje parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrasis planas, numatantis būtinas ir ilgalaikes uosto plėtros kryptis, skelbia Susisiekimo ministerija...
    Skaityti daugiau: https://www.diena.lt/naujienos/klaip...-planas-935955

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Klaipėdos uostas pagal krovą Baltijos šalyse pirmauja ketvirtus metus iš eilės

    Klaipėdos uostas solidžiausią Baltijos valstybėse krovą skelbia jau ketvirtus metus iš eilės.

    Per tris šių metų ketvirčius Klaipėdos uoste perkrauta 34,6 mln. t krovinių – 2,8% daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė uosto direkcija.

    Latvijos susisiekimo ministerijos duomenimis, krova Rygos uoste palyginamuoju laikotarpiu sunyko 10,5% iki 23,9 mln. t, Ventspilio – išaugo 10,1% iki 16,6 mln. t, Liepojos – sumenko 3,8% iki 5,3 mln. t.

    Penkis uostus valdanti „Tallinna Sadam“ pranešė, jog krova juose per devynis šių metų mėnesius buvo 8,3% kuklesnė nei prieš metus – 14,3 mln. t.

    Naftos perdirbimo ir transportavimo bendrovės „Orlen Lietuva“ valdomame Būtingės naftos terminale sausį-rugsėjį perpilta 7,3 mln. t naftos – 4,6% daugiau nei tuo pat metu pernai.

    Rugsėjį — mažiau

    Vien rugsėjį Klaipėdos jūrų uoste krauta 3,3 mln. t krovinių. Tai yra 6,2% mažiau nei prieš metus.

    Augant žemės ūkio produktų krovai, per 9 mėnesius labiausiai (6,9%) augo birių krovinių krova, BNS pranešė uostas.

    Šiemet į uostą atplaukė 4.996 laivai – 0,3% daugiau, apsilankė 338,4 tūkst. keleivių – 5,3% daugiau.

    Vien rugsėjį į Klaipėdos uostą atplaukė 472 laivai (iš jų – 357 krovininių) – 10,8% mažiau nei pernai rugsėjį, jais plaukė 27.200 keleivių – 11,6% daugiau. Uoste apsilankė 4 kruiziniai laivai (1 mažiau) ir 3.400 jų keleivių – 73% daugiau.

    Būtingės naftos terminalas rugsėjį pekrovė 898,800 t – 31,2% mažiau nei 2018-ųjų rugsėjį.

    Per Būtingės terminalą „Orlen Lietuva“ nuo 2006-ųjų vidurio importuoja naftą tik savo reikmėms.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    8,3 mln. Eur užsakymą gilinti Klaipėdos Malkų įlanką gavo „Jan de Nul“

    Klaipėdos jūrų uosto Malkų įlanką toliau gilins Belgijos uostų akvatorijų gilinimo ir valymo bendrovė „Jan de Nul“.

    Uosto direkcija su įmone praėjusią savaitę pasirašė 8,3 mln. Eur vertės sutartį, pagal ją bendrovė darbus atliks iki 2020 metų spalio pabaigos, nurodoma viešųjų pirkimų sistemoje.

    Įmonė turės iškasti apie 753.000 kubų grunto, kad neišgilintoje įlankos dalyje būtų pasiektas 14,5 metro gylis.

    Uosto atstovė Dovilė Ringis BNS yra sakiusi, kad išgilinus įlankos akvatoriją, bus pagerintos laivų eismo sąlygos įlankoje, padidintas jo saugumas, terminalai galės saugiai priimti „Post Panamax“ tipo laivus.

    Pirmo etapo įlankos gilinimo darbus už 15,63 mln. Eur atliko Olandijos įmonė „Van Oord“.

    Visam Malkų įlankos gilinimo ir aplinkosaugos projektui skirta 57 mln. Eur ES sanglaudos fondo lėšų.

    Įlankoje veikia bendrovės Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT), „Klasco“, Malkų įlankos terminalas, Vakarų laivų gamykla (VLG) ir jos antrinė įmonė „Vakarų krova“.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    J. Narkevičius: „Belaruskalij“ ketina didinti eksportą per Klaipėdos uostą

    Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“, kartu su verslininku Igoriu Udovickiu valdanti Birių krovinių terminalą (BKT), nori didinti trąšų eksportą per Klaipėdos uostą.

    Ministras nekomentuoja šią savaitę priimto konfidencialaus Vyriausybės sprendimo dėl „Belaruskalij“ ir I. Udovickio investicijų uoste, tačiau sako, kad jis atveria kelią BKT plėtrai, uosto krantinių gilinimui.

    „Galiu pasakyti tiek tiek, kad jiems (BKT – BNS) didinti apkrovą reikalinga papildoma uosto teritorija. Daugiau negaliu sakyti. (Įsigiję „Nemuno terminalą“ – BNS) tada jie turės galimybę plėsti teritoriją ir trąšų eksportą“, – BNS ketvirtadienį sakė susisiekimo ministras, šią savaitę Minske susitikęs su „Belaruskalij“ vadovu Ivanu Golovatu ir aptaręs trąšų eksporto per Klaipėdos uostą apimtis.

    J. Narkevičiaus teigimu, Lietuva suinteresuota, kad Baltarusijos kroviniai nebūtų nukreipti į Latvijos uostus.

    „Pirmas dalykas, išsaugoti tai, kas yra, nes labai didėja konkurencija, „Belaruskalij“ turi pasiūlymų iš Latvijos, bet kadangi turi gerus santykius su mūsų geležinkeliais ir uostu, turi 30 proc. akcijų (BKT – BNS), tai nori dar plėstis. Nes rinka pasaulinė siaurėja, numatomas dalinis eksporto mažinimas“, – kalbėjo jis.

    J. Narkevičius nekomentavo, ar su I. Golovatu kalbėta apie „Belaruskalij“ ketinimus didinti akcijų dalį „Birių krovinių terminale“.

    „Čia jau negaliu kalbėti (...). Dėl akcijų įsigijimo nebuvo kalbos, bet pagal sutartį jie turi galimybę plėsti, bet tam reikalinga infrastruktūra. Tai susiję ir su uosto gilinimu, nes laivai atplaukia nepilni. Dabar kalbame apie pagilinimą nors 0,5-1 metro, tai galės pereinamuoju laikotarpiu padidinti (eksportą – BNS)“, – aiškino ministras.

    Vyriausybė praėjusį pirmadienį uždarame posėdyje priėmė sprendimą dėl Birių krovinių terminalo planų įsigyti I. Udovickio kontroliuojamą „Nemuno terminalą“. Šį įsigijimą anksčiau buvo apsvarsčiusi vyriausybinė komisija, tikrinanti strateginių įmonių sandorius.

    Vyriausybės atstovai šio sprendimo nekomentuoja, argumentuodami, kad jis yra konfidencialus.

    Jo priėmimo aplinkybes opozicijos iniciatyva ketina aiškintis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Tai inicijavę pozicijos politikai teigia turintys informacijos, kad „komisija, tikrinanti tokių sandorių atitikimą nacionalinio saugumo interesams, rekomendavo nepritarti minėtam sandoriui, o Vyriausybė visgi pritarė jam“.

    Jie kelia klausimą, ar toks sprendimas „nesustiprins Baltarusijos autoritarinio režimo įtakos Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste“.

    Tiek Birių krovinių terminalas, tiek „Nemuno terminalas“ Klaipėdos uoste veikia viena greta kitos, abejose daugiausia akcijų turi I. Udovickis.

    Registrų centro duomenimis, I. Udovickis valdo 70 proc. Birių krovinių terminalo akcijų, „Belaruskalij“ turi 30 proc. „Nemuno terminalo“ 100 proc. akcijų per „Ferteksos transportą“ I. Udovickis valdo kartu su Olga Udovickaja.

    BKT pernai perkrovė 10,098 mln. tonų trąšų (21,6 proc. daugiau nei 2017 metais), 98 proc. jų sudarė „Belaruskalij“ kroviniai. Pastaroji pernai pagamino daugiau kaip 12 mln. tonų kalio chlorido – 0,5 mln. tonų daugiau nei užpernai.

    Baltarusija yra viena pagrindinių kalio trąšų tiekėjų tarptautinei rinkai, jas eksportuoja į daugiau kaip 100 valstybių, patenkina apie penktadalį jų pasaulinio poreikio.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Susisiekimo ministras: mano tikslas – kad uosto bendrasis planas būtų patvirtintas

    Klaipėdos jūrų uoste besilankantis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako sieksiantis, kad būtų išlaikytas ir užtikrintas uosto konkurencingumas. Ministras iš arčiau supažindintas su uosto veikla, problematika bei vystymosi perspektyvomis.

    „Uosto tikslai yra apibrėžti strategijoje ir Vyriausybės programoje. Mano misija yra rasti reikiamus sprendimus dėl uosto plėtros. Uosto bendrasis planas turi būti kuo greičiau patvirtintas, kad Uosto direkcija, uosto ir krovos kompanijos galėtų realizuoti ilgalaikius tikslus, kurie neš naudą valstybei“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

    Anot ministro, yra vertinamos visos galimos rizikos ir strategiškai žvelgiama į priekį, kad būtų išlaikytas konkurencingumas ir uostas ateityje būtų patrauklus rinkos dalyvis.

    Pirmą kartą istorijoje yra parengtas Uosto bendrasis planas, numatantis ilgalaikę uosto vystymo kryptį – tiek pietinėje, tiek šiaurinėje uosto dalyje. Planas, suderintas su kone 30 institucijų, yra pateiktas Vyriausybei tvirtinti. Turėti bendrąjį planą yra būtina siekiant laiku užtikrinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrą. Jau šiuo metu, neturint patvirtinto Uosto bendrojo plano, yra sustabdytas ne vienas uosto plėtros projektas bei prarasti potencialūs uosto teritorijos naudotojai, kurie generuotų pajamas.

    „Ypač dabar, kai Uosto bendrasis planas yra finišo tiesiojoje, labai svarbu yra tarpusavio supratimas, kad tai būtinas dokumentas uosto gyvybingumui ir konkurencingumui užtikrinti. Jeigu stovėsime vietoje, neinvestuosime, nežiūrėsime toliaregiškai, uostas gali prarasti savo pozicijas tarptautinėje rinkoje. Reikia suprasti, kad darni subalansuota plėtra atveria galimybes kurti pridėtinę vertę, darbo vietas, teikia naudą miestui ir valstybei“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas, Vidmantas Paukštė.

    Bendrojo plano sprendiniai sudarys prielaidas uostui operatyviai reaguoti į besikeičiančias globalios rinkos sąlygas ir mažiausiomis laiko sąnaudomis sukurti būtiną infrastruktūrą, reikalingą rinkoje susiformavusiems krovinių transportavimo poreikiams patenkinti.Įgyvendinus Uosto bendrojo plano sprendinius bus sudarytos sąlygos esamiems ir potencialiems uosto teritorijos naudotojams įgyvendinti įvairius investicinius projektus, vykdyti ir plėtoti veiklą, kuri sukurtų naujas darbo vietas ir generuotų papildomas pajamas į valstybės biudžetą.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Uosto direkcija sunerimusi dėl bendrojo plano

    Vyriausybei nepatvirtinus jau pateikto, su beveik 30 institucijų suderinto Valstybinio jūrų uosto bendrojo plano sprendinių, uostui būtų užkirstas kelias vykdyti investicinius projektus, sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laikinasis generalinis direktorius Vidmantas Paukštė.

    „Turėti bendrąjį planą yra gyvybiškai svarbu, nes tai leis uostui operatyviai reaguoti į besikeičiančią globalią rinką. Konkurencinė kova tarp regiono uostų yra didžiulė, todėl plėtra yra būtina, norint užtikrinti Klaipėdos uosto konkurencingumą bei laivybos saugumą.

    Kaimyniniai uostai nesnaudžia – įgyvendina ambicingus plėtros planus, auga krovinių srautas regione, todėl būtina, kad Uosto bendrasis planas būtų patvirtintas laiku, nes Uosto bendrojo plano sprendinių tvirtinimo atidėjimas Klaipėdos uosto konkurencingumui gali turėti nenuspėjamų pasekmių“, – Eltai teigė V. Paukštė.

    Kaip sakė Uosto direkcijos laikinasis vadovas, dėl bendrojo plano nebuvimo jau dabar stabdomi uosto projektai.

    „Nuo šio plano priklauso visa uosto – taip pat ir esamo – plėtra. Jau šiuo metu, neturint patvirtinto Uosto bendrojo plano, yra sustabdytas ne vienas uosto plėtros projektas bei prarasti potencialūs uosto teritorijos naudotojai, kurie generuotų pajamas“, – Eltai sakė V. Paukštė.

    Pasak jo, įgyvendinus Uosto bendrojo plano sprendinius, bus sudarytos sąlygos esamiems ir potencialiems uosto teritorijos naudotojams įgyvendinti įvairius investicinius projektus, vykdyti ir plėtoti veiklą, kuri sukurtų naujas darbo vietas ir generuotų papildomas pajamas į valstybės biudžetą.

    „Vienas Uosto direkcijos investuotas euras į infrastruktūros plėtrą bei jos kokybės gerinimą paskatina vidutiniškai du eurus privačių investicijų į uosto suprastruktūrą. Apskaičiuota, kad Uosto direkcijos investicijos per metus vidutiniškai siekia 32 mln. eurų, verslas investuoja apie 66 mln. eurų per metus“, – Eltai teigė Uosto direkcijos laikinasis vadovas.

    V. Paukštės teigimu, nepatvirtinus Uosto bendrojo plano sprendinių, būtų užkirsta galimybė ne tik plėtoti naujas sausumos teritorijas, bet ir modernizuoti esamas uosto teritorijas, panaudoti Vyriausybės nutarimu priskirtas uosto rezervines teritorijas.

    Kaip ELTA jau rašė, į Seimo Ekonomikos komitetą trečiadienį kreipėsi Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija (LJKKA). Jie skundžiasi, kad uoste dėl bendrojo plano nebuvimo stringa įvairūs darbai.

    LJKKA prezidentas Vidmantas Dambrauskas teigė, kad „Klaipėdos uostas yra pats negiliausias ir turintis mažiausiai teritorijos, o pagal krovą lenkia visus“.

    „Šioje konkurencinėje kovoje mes pakankamai sėkmingai daug metų kovojome ir tuos krovinius visus esame pasiėmę, kitiems uostams neatiduodame. Tačiau, kai Klaipėda turi 15 metrų gylį, šiandien tam tikroms krovinių rūšims negalime pasakyti: „Prašome čia“, jie žino kryptį, o ta kryptis yra Ventspilis“, – komiteto posėdyje sakė V. Dambrauskas.

    Antra problema, pasak LJKKA prezidento, teritorijų planavimas – dėl naujų aplinkosaugos įstatymų uoste gali tekti atsisakyti dalies krovinių.

    Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis posėdyje sakė, kad šiuo metu Vyriausybėje vyksta nutarimo dėl bendrojo plano patvirtinimo derinimo procedūra.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Klaipėdos uostas pagal krovą – ketvirtas Baltijos jūros rytinėje pakrantėje

    Klaipėdos uostas pagal krovos apimtis užtikrintai pirmauja Baltijos valstybėse ir yra ketvirtas Baltijos jūros rytinėje pakrantėje, rodo Klaipėdos uosto paskelbti krovos duomenys.

    Per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 31,313 mln. tonų krovinių – 3,9 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai.

    Būtingės terminale sausį-rugpjūtį perpilta 6,394 mln. tonų naftos – 1,9 proc. daugiau nei prieš metus.

    Krova Rygos uoste sunyko 10,8 proc. iki 21,364 mln. tonų, Ventspilio – išaugo 13,0 proc. iki 14,999 mln. tonų, Liepojos – sumenko 6,5 proc. iki 4,655 mln. tonų.

    Talino jungtinis uostas krovos per aštuonis šių metų mėnesius duomenų nepateikė. Pirmąjį pusmetį jis buvo ketvirtas Baltijos valstybėse.

    Baltijos jūros rytinėje pakrantinė pagal krovos apimtis pirmauja Rusijos uostai. Krova Ust Lugos uoste sausį-rugpjūtį augo 7,1 proc. iki 69,065 mln. tonų, Primorsko – 16,2 proc. iki 41,576 mln. tonų, Sankt Peterburgo – 2,0 proc. iki 40,172 mln. tonų.

    Kaliningrado uoste per aštuonis mėnesius perkrauta 7,605 mln. tonų krovinių – 20,9 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Nerimo signalai Klaipėdos uoste – krovinių skaičius nebeauga ar net mažėja

    Klaipėdos jūrų uoste šiuo metu krovinių gabenama tiek pat ar netgi mažiau nei prieš metus, nors pirmą pusmetį dar buvo fiksuojamas augimas, įspėja laikinai uostui vadovaujantis Vidmantas Paukštė. Tai nemažina investicijų norų – ketinama uostą gilinti iki 17 metrų, trūksta naujų teritorijų, o ateityje žiba ir išorinio uosto vizija.

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laikinasis direktorius V.Paukštė Seimo Ekonomikos komitete pasidalijo nerimą keliančiais rezultatais.

    „Žvelgdami į krovos apimčių Baltijos uostuose statistiką per pirmuosius 8 mėnesius, matome, kad visa rinka augo 4 proc., o Klaipėdos uostas per pirmus 8 mėnesius sugebėjo augti 3,9 proc. Tačiau mūsų kaimynai – Ryga, Kaliningradas, Liepoja demonstruoja kritimus. Ventspilio augimas turbūt yra dėl to, kad dalis Rygos krovinių perėjo į Ventspilį“, – sako V.Paukštė.

    Augimas, pasak jo, sukauptas pirmąjį pusmetį, tačiau jau antrąjį pusmetį krovinių skaičius nebeauga ar net mažėja, lyginant su pernai.

    „Antrą pusmetį mes augimo jau nebematome, rezultatas yra panašus į praėjusius metus ar net matyti nedidelis smukimas. Iš pagrindinių srautų Klaipėdos uoste matome, kad augo trąšų, konteinerių, krito naftos produktų krova. Pagrindinis augimas, jei žiūrėtume į tonas, šiuo metu yra iš grūdų. Krovos dinamika – iki šiol mums sekėsi išlaikyti vidutinį 6,6 proc. augimą, tačiau šiais metais jau mes prognozuojame, kad turėtume apsistoti ties praėjusių metų lygiu“, – kalbėjo uosto vadovas.

    ...

    Komentuoti:

Working...
X