Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Gal kas žino, kokioje stadijoje dabar yra tas „Būtingės giliavandenis“?
    Kapitalizmas – sistema atgyvenusi, vedanti į niekur.

    Comment


      Baltarusija Klaipėdos uostui žada rekordinius krovinių kiekius

      2011 metais per Klaipėdos uostą krauta 11,5 mln. tonų krovinių. 2015 metais planuojama per Klaipėdos uostą krauti iki 20 mln. tonų krovinių. Tai siejama su „Belaruskalij“ trąšų krovos didinimu.
      http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uo...kiekius-440464

      „Bega“ pasiruošė veiklai pagal naujas sąlygas

      ki 2020 metų kompanija „Bega“ į plėtrą numato investuoti per 330 mln. litų. Investicijų programa pradėta vykdyti 2010 metais. Iki dabar „Bega“ jau investavo 83 mln. litų. Ji užbaigė universalaus žemės ūkio produktų terminalo statybą. Šis kompleksas skirtas tiek eksportui, tiek importui. Nauji sandėliavimo plotai ir našios technologijos suteiks galimybę papildomai 2,5 mln. tonų per metus padidinti „Begos“ krovos pajėgumą.

      „Bega“ dar planuoja išplėsti žemės ūkio produktų, birių krovinių taravimo ir distribucijos terminalus, įvesti naujus birių trąšų, cemento, kitų krovinių krovos pajėgumus.

      Uosto direkcijos investicijos į infrastruktūrinę dalį siekia per 66 mln. litų. Ji baigia statyti pirsą (krantinės Nr. 66a ir 67a). Tam, kad jis būtų funkcionalus ir terminalas galėtų veikti visu pajėgumu, Uosto direkcija dar turės rekonstruoti 66, 67 ir 68 krantines.

      Šiuo metu gilinamas uosto įplaukos kanalas.

      Kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis akcentavo, kad labai svarbu iki 14 metrų laiku išgilinti uosto akvatoriją prie kompanijos krantinių.
      Kaip „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių krovos srityje, taip kompanija „Bega“ birių krovinių srityje planuoja tapti regiono krovinių skirstymo centru, vadinamu HUB-u.

      „Bega“ planuoja priimti 70–80 tūkst. tonų birių krovinių gabenančius tarpokeaninius „Panamax“ laivus. Iškrovus produktus, jie būtų perkraunami į mažesnius laivus ir gabenami į kitus Baltijos regiono uostus.

      Šiam sumanymui vykdyti Klaipėdoje, „Vakarų Baltijos laivų statykloje“ jau pastatyta 6 tūkst. tonų talpos barža. Ji jau plukdo krovinius iš „Begos“ į kitus rytinės Baltijos šalių uostus.

      Dar viena analogiška barža baigiama statyti.

      Įgyvendinusi jau minėtus investicijų iki 2020 metų planus „Bega“ tais metais planuoja krauti apie 10 mln. tonų krovinių. Tai 2,5 kartų viršytų 2011 metų krovą.
      Universalaus žemės ūkio produktų terminalo krovos parametrai

      Bendra talpa – 160 tūkst. kub. metrų.

      Universalumas – 8 sekcijos po 20 tūkst. kub. m skirtingiems produktams.

      Priėmimas – dengta vagonų ir automobilių iškrovimo ir pakrovimo stotis.

      Našumas – stotyje vienu metu iškraunami 4 vagonai (pajėgumas 1200 kub.m/h), pakraunami 2 vagonai.

      Transporteriai – atskiri importui ir eksportui nuo priėmimo stoties iki sandėlio ir krovos krantinių. Bendras dengtų krovos galerijų ilgis – 2,5 km.

      Krova – mobilus 1200 tonų per valandą laivų krautuvas ant pirso. 120 tonų keliamos galios kranas.

      Technologijos – sumontuotos modernios krovinių temperatūros palaikymo priemonės, krovinių apskaitos sistema.
      http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...s-440331/psl-1

      Žodžiu, su vienu sąstatu kiek žais. Padarytų iškart po 20 vagonų tai nespėtų atvežti kai jau galėtų tuščius LG išsivežti...
      GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

      Comment


        Baltarusiški kroviniai - iš Latvijos

        Baltarusijos kroviniai Klaipėdos uoste sudaro trečdalį visų krovinių apyvartos. Prognozuojama, kad jų, kaip ir pernai, taip ir šiemet, bus perkrauta 10-11 mln. tonų. Nors baltarusiai yra reiklūs klientai, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai ir UAB Birių krovinių terminalui vis dėlto pavyko pervilioti baltarusišus krovinius iš Latvijos uostų. Kaip tai pavyko padaryti?
        http://www.ve.lt/naujienos/jura/balt...tvijos-785591/
        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

        Comment


          2012 07 26

          "Begos" naujasis pirsas su krovos įranga
          GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

          Comment


            2012-08-20, 11:01
            Klaipėdos uosto gilinimui – svarbūs akcentai

            Pagal didįjį ginimo projektą jau atlikta darbų už 47 mln. litų. Tai sudaro daugiau kaip trečdalį, nes visa projekto vertė 129,5 mln. litų.

            Šis projektas apima uosto laivybos kanalo gilinimą nuo 13–13,5 iki 14,5 metro ir platinimą nuo nuo 120 iki 150 metrų pradedant Danės upės žiotimis ir baigiant Jūrų perkėla. Bus geriokai praplatintas laivų apsisukimo kanalas ties „Klaipėdos Smelte“, atsiras naujas ties krovos kompanija „Bega“.

            Iš viso jau iškasta 1 mln. 622 tūkst. kubinių metrų grunto. Iki kitų metų vasaros bus iškasta ir į jūros sąvartyną išgabenta per 4,5 mln. kubinių metrų grunto.
            http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uo...i-443762/psl-1
            GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

            Comment


              Uosto gilinimo darbų fronte - naujos užduotys

              Šiemet Klaipėdos uosto akvatorijoje atliekama daug gilinimo darbų. Be pačios Uosto direkcijos numatytųjų, dar prisidės ir gilinimo darbai, susiję su suskystintųjų gamtinių dujų terminalu. Nors dar daug darbų nepadaryta, tačiau jau dabar galvojama apie uosto ateitį, apie tai, iki kiek jį galima gilinti.
              http://www.ve.lt/naujienos/jura/uost...duotys-794914/
              GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

              Comment


                2012-08-27, 11:19
                Lietuviški grūdai jau plaukia į užsienį

                Savaitgalį Klaipėdos uoste pradėtas krauti krovininis laivas, kuris šią savaitę išplukdys Lietuvos žemdirbių užaugintus grūdus į užsienį.

                Savaitgalį į Klaipėdą atplaukė 63 tūkstančių tonų talpos krovininis laivas, kuris išplukdys lietuviškus grūdus į užsienį. Kraunami ir mažesnių talpų laivai. Uoste į esamus sandėlius šiandien dar galima priimti daugiau kaip penkiasdešimt tūkstančių tonų grūdų.

                Teigiama, kad grūdų eksportas galėjo prasidėti ir anksčiau, jeigu grūdų eksportuotojai būtų paskubėję užsisakyti laivus. Esą drėgni orai sutrikdė grūdų priėmimą ir talpinimą į tarpinius sandėlius. Žemės ūkio ministerija skyrė 109 mln. litų investicinės paramos iš Kaimo plėtros fondo pagerinti grūdų džiovinimo ir sandėliavimo pajėgumus.
                http://www.jura24.lt/lt/naujienos/ju...uzsieni-445024
                GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                Comment


                  Į "Klaipėdos naftą" atkeliauja "kvapų gaudyklė"
                  http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika...udykle-796893/
                  GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                  Comment


                    Buriuotojo nuomonė apie SGD terninalą ir naują uostą mažiesiems laivams

                    http://www.vejo3.lt/2012/08/buriuotojai-ir-terminalas/

                    Comment


                      Iš uosto išsiurbs 200 tūkst. kubinių metrų užteršto dumblo

                      Iš mirties taško pajudėjo užteršto grunto aikštelės projektas. Realūs darbai, kurie truks apie pusantrų metų, turėtų prasidėti jau gruodį. Iš uoste esančių dokų planuojama išsiurbti apie 200 tūkstančių kubinių metrų užteršto dumblo.

                      Pasak specialistų, per maždaug 50 metų, kai buvo pastatyti pirmieji dokai, duobėse, kuriose remontuojami laivai, susikaupė daugiau kaip 200 tūkstančių kubinių metrų dumblo. Tai nuo laivų nuvalytų dažų sluoksniai, įvairūs smulkieji metalai, kitos liekanos. Valyti dokus planuota seniai, tačiau laidoti užterštą gruntą jūroje sąvartyne uždraudė aplinkosaugininkai. O prieš dešimt metų gautas Pasaulio banko lėšas, apie 10 mln. litų, panaudoti nesugebėta.

                      „Situacija vis blogėjo. Dokų nebegalima giliau nugramzdinti, negalima priimti didelių laivų remontui“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
                      http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...#axzz25gmFDh67
                      GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                      Comment


                        Vakar. 144-oji krantinė.


                        Krantinė jau senokai pastatyta, dabar plokštėmis išklota aikštelė, sumontuoti iš šiaurinės KLASCo dalies atgabenti kranai, nutiestas geležinkelis (bet kažkodėl vis nesujungiamas su Draugystės st. Perkėlos kelynu.) Ir dar neaišku kaip su gyliu prie pat krantinės. Viskas labai ilgai vyksta. Čia turbūt kraus metalą, kuris dabar kraunamas KLASCO šiaurinėje teritorijoje (ex. Prekybos uoste).
                        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                        Comment


                          IT sistemos uoste: tobulinamos senos, kuriamos naujos

                          Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ne tik įgyvendina grandiozinius infrastruktūros tobulinimo projektus, stato krantines, kainuojančias milijonus litų, bet ir turi 18 įvairios paskirties ir sudėtingumo IT sistemų, o visas uosto optinis magistralinis duomenų perdavimo tinklas sudaro apie 20 kilometrų. Šitas didelis ūkis taip pat reikalauja nuolatinio dėmesio ir lėšų. Uostui jau reikia naujos laivybos valdymo sistemos.
                          http://www.ve.lt/naujienos/jura/it-s...805615/,page.1
                          GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                          Comment


                            Konkursus Klaipėdoje dabar laimi latviai

                            Šį kartą latviai rekonstruos dvi krantines, kuriomis naudojasi AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO). Darbų vertė - 26,35 mln. Lt. Juos pradėti Latvijos statybininkai ketina jau lapkritį. Pagal sutartį šiuos darbus privalu atlikti per 15 mėnesių.

                            Uosto direkcijos atstovų teigimu, realūs darbai krantinėse prasidės nuo statybos aikštelės perdavimo dienos.

                            Latviai rekonstruos 7 krantinę, pratęsiant ją 6 krantinės link, ir 8-9 krantines. Pastarųjų rekonstravimo darbai bus atliekami numatant statybos etapus. Per pirmą statybos etapą bus rekonstruojama 8 krantinės šiaurinė dalis, kurios ilgis - 90 metrų.
                            http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...atviai-809700/

                            Krovos įranga uostą pasiekė naktį ir su policija

                            Šis milžiniškas piltuvas, kurio talpa – 100 kubinių metrų, o našumas – 1200 kubinių metrų per valandą, bus eksploatuojamas ant naujai pastatyto pirso kompanijos „Bega“ nuomojamoje uosto teritorijos dalyje. Bunkeris aprūpintas aspiracine sistema, užkirsiančia kelią dulkėjimui vykdant krovos darbus.

                            Žinia, kiek anksčiau „Bega“ ant minėto pirso sumontavo našų laivų krautuvą, o rugpjūčio pabaigoje priėmė Austrijoje įsigytą galingiausią Klaipėdos uoste mobilųjį greiferinį kraną „Liebherr LHM 420“.
                            http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika...licija-809958/
                            Paskutinis taisė Eimantas; 2012.09.20, 14:43.
                            GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                            Comment


                              Deviacijos įrenginys iškeltas iš uosto akvatorijos

                              http://www.ve.lt/naujienos/jura/devi...orijos-813141/
                              GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                              Comment


                                gal kas gali paaiškinti kokią funkciją atliko tas įrenginys?

                                Comment


                                  Parašė Muzungus Rodyti pranešimą
                                  gal kas gali paaiškinti kokią funkciją atliko tas įrenginys?
                                  Buvo naudojamas bandymo poligone, šalinti laivuose susidarančią magnetinio kompaso deviaciją. Šis reiškinys apibūdinamas kaip kompaso rodyklės krypties nesutapimas su tikruoju šiaurės poliumi. Kadangi laivas yra pagamintas iš plieno, o jis turi magnetinių savybių, todėl laivo korpusas papildomai įmagnetina kompaso rodyklę ir jinai pradeda rodyti netikslų kursą.

                                  Comment


                                    Parašė groundzer Rodyti pranešimą
                                    Buvo naudojamas bandymo poligone, šalinti laivuose susidarančią magnetinio kompaso deviaciją. Šis reiškinys apibūdinamas kaip kompaso rodyklės krypties nesutapimas su tikruoju šiaurės poliumi. Kadangi laivas yra pagamintas iš plieno, o jis turi magnetinių savybių, todėl laivo korpusas papildomai įmagnetina kompaso rodyklę ir jinai pradeda rodyti netikslų kursą.
                                    Įdomu, įdomu. Gal galima daugiau info tiems kurie nesupranta. Kaip, iki kada jis buvo naudojamas?

                                    Comment


                                      Parašė taimis Rodyti pranešimą
                                      Įdomu, įdomu. Gal galima daugiau info tiems kurie nesupranta. Kaip, iki kada jis buvo naudojamas?
                                      Viskas buvo atliekama bandymų metodu kartu atliekant ir skaičiavimus. Tiesiog laivas praplaukdavo šiuos įrenginius keletą kartų, kaskart pakeičiant kursą 180 laipsnių. Tas įrenginys papildomai, kaip ir laivo magnetinis laukas, veikdavo magnetinį kompasą. Tada atliekami skaičiavimai (berods yra du Elio ir Kolongo metodai). Naudojant Kolongo metodą, dar papildomai buvo naudojamas pelengatorius. Čia daug aiškinimo, nenoriu jūsų galvas "užkvaršinti" Žodžiu atlikus skaičiavimus buvo atitinkamai pastumdomi magnetai, esantys Magnetinio kompaso korpuse.
                                      Tokie bandymai, ko gero, buvo atliekami iki tol kol neišpopuliarėjo girokompasai. Šitie daikčiukai patikimesni, ir svarbiausia jų veikimui visiškai neturi įtakos laivo magnetinis laukas.

                                      Comment


                                        Užsienio ekspertų patarimai Klaipėdos uostui kenkia?

                                        Jūrinio mokslo, studijų ir verslo reikalus koordinuojančios asociacijos „Baltijos slėnis“ direktoriumi tapęs Valentinas Greičiūnas ragino nepasikliauti vien vokiečių, danų ar olandų ekspertais. Besivystantis Klaipėdos uostas tampa konkurentu ir tokiems uostams kaip Hamburgas, Amsterdamas, Zebriugė. Šių šalių ekspertai turi interesų savų valstybių požiūriu.
                                        http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...#axzz281MUDacF
                                        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                        Comment


                                          Sunkiai ištrauktą stulpą atiduotų už dyką
                                          Gediminas PILAITIS
                                          LR korespondentas
                                          2012-10-03
                                          Lietuvos energetiniam saugumui svarbaus Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statytojai jau gali lengviau atsikvėpti – Klaipėdos jūrų uoste juos stabdęs nenaudojamas stulpas pagaliau pašalintas.


                                          Uostininkai apsidžiaugtų, jei šį valstybės nacionalizuotą ir iš vandens jau pašalintą stulpą pasiimtų buvę jo savininkai. G.Stankaičio nuotr.

                                          Dar sovietmečiu pastatytas deviacijos įrenginys tapo rimta kliūtimi SGD terminalo statybai, kai paaiškėjo, kad tai yra ne valstybės, o privati nuosavybė.

                                          Apsukri verslininkė vilnietė Aurelija Trečekauskienė kažkada jį įsigijo žvejybos įmonės „Jūra” turto pardavimo aukcione už 100 litų.

                                          Nebuvo lengva atsikratyti šio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) akvatorijoje daug metų riogsojusio seno griozdo.

                                          Lietuvoje nėra technikos, galinčios pakelti iš vandens 12,6 metro aukščio ir 310 tonų sveriantį gelžbetonio stulpą ir saugiai nuplukdyti jį į krantą.

                                          Dėl keistokomis aplinkybėmis privatizuoto įrenginio įsiplieskę teisminiai ginčai nenurimę – nepatenkinta sprendimu jį nacionalizuoti valstybės reikmėms A.Trečekauskienė, regis, ketina bylinėtis toliau.

                                          Stulpui pašalinti prireikė iš Lenkijos atplukdytos galingos technikos. Jūrų uosto direkcijai visi darbai kainavo daugiau nei 200 tūkst. litų.

                                          Virš uosto vandenų iškilęs nacionalizuotas stulpas iš pradžių buvo apjuostas metalo lynais.

                                          Smėliu užpildytą tuščiavidurį gelžbetonio apvalkalą su perdangomis viduje paguldė ant dugno dvi baržos.

                                          Po to narai siūlė jį susprogdinti ir iškelti gabalais.

                                          Bet tokiems darbams nepritarė aplinkosaugininkai ir specialiosios tarnybos. Šalia esančių terminalų valdytojai irgi sunerimo – sprogimo banga galėjo pažeisti uosto krantines, prie kurių švartuojasi laivai.

                                          Svarstytas kitas variantas – uosto dugne gulintį stulpą sutrupinti galingų žemkasių kaušais. Klaipėdos jūrų uostą gilinančios užsienio kompanijos, aišku, nepanoro rizikuoti, gadinti savo technikos.

                                          Siūlymas senąjį deviacijos ženklą iškelti iš vandens ir nuplukdyti į artimiausią sąvartyną atviroje Baltijos jūroje bene labiausiai pašiurpino Klaipėdos uosto saugios laivybos specialistus.

                                          Jeigu toks 6,5 metro skersmens griozdas, netyčia nuslydęs nuo baržų atsidurtų įplaukos kanalo dugne, uosto veikla būtų paralyžiuota – sumažėjus gyliui į jį negalėtų įplaukti didžiakrūviai laivai.

                                          Stulpą pakėlė ir saugiai į krantą nugabeno iš Gdansko uosto atgabentas 500 tonų keliamosios galios plaukiojantis kranas „Maya”.

                                          Krantinėje gulinčią senieną dar teks trupinti, gabenti į sąvartyną.

                                          Uosto valdytojai nesupyktų, jei A.Trečekauskienė pasiimtų ir kur nors išsivežtų jai anksčiau priklausiusį stulpą.

                                          Teks grąžinti šimtą litų

                                          * Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą dėl valstybei priklausiusio seno deviacijos įrenginio perleidimo A.Trečekauskienei, ankstesnius sandorius pripažino negaliojančiais ir atmetė savininkės ieškinius. To prašė viešąjį interesą gynę teisėsaugininkai.

                                          * Nors šis įrenginys buvo privatizuotas neteisėtai, teismas įpareigojo valstybę grąžinti A.Trečekauskienei už jį sumokėtus pinigus – 100 litų.

                                          * Tiesa, Valstybinė registro įmonė stulpą įvertino 12 tūkst. litų. Ši suma pervesta į KVJU direkcijos depozitinę sąskaitą.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X