Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Tylus
    replied
    Klaipėdos uoste tikimasi naujo rekordo

    Krova Klaipėdos uoste ir toliau auga, tik kiek sumažėjo skystųjų krovinių. Per šių metų rugpjūtį, kuris buvo gana geras, labiausiai augo konteinerių krova. Prognozuojama, kad 2018-aisiais Lietuvos uoste bus perkrauta 45-46 mln. tonų krovinių. Taigi uostas artėja prie naujo metų rekordo.

    Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, nuo šių metų vidurio matoma skystųjų krovinių mažėjimo tendencija. Naftos produktų krova sumažėjo 21 proc. Be to, rugpjūtį nebuvo kraunamos suskystintosios gamtinės dujos. Pernai jų rugpjūtį buvo krauta beveik 200 tūkst. kub. m.

    Konteinerių krova tonomis rugpjūtį, palyginti su pernai metų tuo pačiu mėnesiu, augo 111 proc., o skaičiuojant TEU (sąlyginiai jūriniai konteineriai) - 114 proc., ro-ro krovinių tonomis - 8,3 proc., vienetais - 9,8 proc. Trąšų rugpjūtį krauta šiek tiek mažiau.

    Šių metų 8 mėnesių krova išaugo 7,8 proc., palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu. Pasak A. Vaitkaus, jeigu skystieji kroviniai pasieks ankstesnį lygį, skaičiuojant pagal matematinį modelį šiemet Klaipėdos uoste turėtų būti perkrauta 45-46 mln. t krovinių.

    Didėjant krovai auga ir Uosto direkcijos pajamos. Padidėjo ir iš žemės nuomos gaunamos pajamos, nes įrengta nauja infrastruktūra. Pajamų iš uosto rinkliavų šiemet per birželį gauta beveik 19 proc. daugiau, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, o per pusę metų - 6,11 proc., t. y. 1 mln. 46 tūkst. eurų daugiau nei pernai. Pasak A. Vaitkaus, tai daugiau nei planuota.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Investicijų planas uoste bus įvykdytas 100 procentų

    Šiemet Uosto direkcijai iš Europos Sąjungos fondų skirti 57 mln. eurų finansinės paramos Malkų įlankos sutvarkymo projektui įgyvendinti. 2018 metų direkcijos investicijų planas turėtų būti įgyvendintas 100 proc.

    „Investicijos - pagrindinė mūsų veikla, pagrindiniai uždaviniai, kuriuos sau keliame ir gauname nurodymus iš savininko, t. y. Susisiekimo ministerijos ir, žinoma, iš Vyriausybės. Mūsų partneriai - krovos ir laivybos kompanijos taip pat investuoja, nes žino, kad mūsų planai bus įvykdyti laiku. Sinergija tarp valstybės ir privataus kapitalo duoda milžinišką grąžą valstybei“, - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

    Vienas rimčiausių Uosto direkcijos projektų, vykdomų šiuo metu, - Malkų įlankos sutvarkymas. Ši zona jau daug metų buvo nepelnytai užmiršta. Dabar joje norima pasiekti kitą gylį. Bus atliekami ne tik gilinimo iki 14,5 m darbai, bet ir perstatomos krantinės. Tada į įlanką galės įplaukti „Panamax“ ir „Postpanamax“ tipo laivai.

    Malkų įlankos gilinimo darbai negali būti pradėti tol, kol neišvalytas užterštas gruntas. Šiuo metu jau yra išvalyta 180 tūkst. kub. m užteršto grunto. Tai labai pagerino akvatorijos vandens kokybę.

    A. Vaitkus pasidžiaugė Malkų įlankos tobulinimo projektui skirta ES parama - 57 mln. eurų. Pasak jo, nuo 2006 metų iki šių metų buvo gauta analogiško dydžio ES paramos suma.

    Uosto direkcijos vadovo teigimu, investicijų plano įvykdymo procentas Klaipėdos uoste yra didėjantis. 2010-2012 metais jo vidurkis buvo 50 proc., o 2016-2018 m. jis jau viršija daugiau kaip 90 proc.

    Nuo 2013 metų iki šių metų vidurio į uosto infrastruktūrą investuoti 172 milijonai eurų. Per 2018-2021 metus Uosto direkcija planuoja investuoti 407 mln. eurų. Numatoma ES parama - 94 mln. eurų. 70 proc. visų investicijų planuojama skirti uosto vartams modernizuoti ir krantinėms rekonstruoti.

    Sutaupyti 55 mln. eurų

    Per 5,5 metų Uosto direkcija skelbdama rangos konkursus sutaupė beveik 55 milijonus eurų. Todėl kilo diskusija dėl rangos darbų kainų. Rangovai sako, esą atliekant geležinkelio ar kelių tiesimo darbus galima uždirbti daugiau nei uoste.

    „Daugelis mūsų rangovų jau suprato, kad už darbus uoste mokama laiku, per kelias dienas. Nemažai diskusijų kyla dėl parengtų projektų kokybės, bet su rangovais sutariame gerai ir randame galimybių taupyti. Galbūt kartais konkursų sąlygos yra per griežtos, projektuotojai ne visada įvertina navigacijos ir kitas sąlygas. Vieno projekto kaina dėl to buvo didesnė nei planavome. Tačiau šiemet rangos darbų grafiką stipriai lenkiame. Tikimės, kad metų pabaigoje numatytos lėšos bus investuotos beveik 100 proc.„, - sakė Uosto direkcijos vadovas.

    Paklaustas, ką Uosto direkcija daro su sutaupytomis lėšomis, A. Vaitkus atsakė, kad šiemet valstybei buvo sumokėta 23 mln. eurų dividendų. Vadovaudamasi griežtu Uosto įstatymu direkcija gautas lėšas investuoja į uosto infrastruktūrą.

    Gdansko pavyzdys įkvepia

    Šiandieninė Vyriausybė ragina Uosto direkciją būti komerciška. Privačios kompanijos rangovų atžvilgiu turi daugiau teisių. Jeigu nesusikalba su rangovu, jos gali atsisakyti jo paslaugų kad ir per dieną, o Uosto direkcija galėtų tai padaryti per 4-5 mėnesius.

    2016 metais Uosto direkcija negalėjo investuoti 2,8 mln. eurų dėl kilusio teisinio ginčo, kurį, beje, laimėjo. Teismų procesai yra gana ilgi. „Manau, teisinė bazė turėtų labiau vystytis ir sudaryti sąlygas valstybės įmonėms dirbti komercinėmis sąlygomis“, - sakė A. Vaitkus.

    Valstybės investicijos uoste, neskaičiuojant socialinių projektų, duoda grąžą po 2,5-3,5 metų. Atrodo, kad investicijos į Birių krovinių terminalo naudojamas krantines, kurios baigtos rekonstruoti šiemet, atsipirks net po gero pusmečio.

    Klaipėdos uoste statybos darbų nemažai atlieka latviai. Jie sako, kad dalyvauja konkursuose Lietuvoje todėl, kad Latvijos uostuose tokių darbų nėra.

    Pasak A. Vaitkaus, vertinant uostus kaimynus, Klaipėdai geras pavyzdys yra Lenkijos Gdansko uostas. Sprendimas statyti jo išorinį uostą buvo priimtas 2007 metais, o prieš tai diskutuota 3 metus. Dėl Klaipėdos išorinio uosto diskusijos vyksta 15 metų. Prieš tai Gdansko uoste buvo kraunama apie 70 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių) per metus, o šiuo metu - 1 mln. 600 tūkst. TEU. Dabar jis yra konteinerių krovos lyderis Baltijos jūros regione. Investicijos į Gdansko išorinį uostą jau atsipirko valstybei - gautos milijardinės lėšos.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied

    Ieškoma, kas atnaujins Klaipėdos konteinerių terminalo krantines


    Klaipėdos uosto direkcija ieško rangovų, kurie rekonstruos vienos didžiausių uosto krovos bendrovių Klaipėdos konteinerių terminalas naudojamas krantines.

    Konkursas centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbtas rugpjūčio 29 dieną, dalyvių paraiškų laukiama iki spalio 11 dienos.

    Uosto Statybos ir eksploatacijos departamento direktorius Giedrius Smaguris BNS anksčiau teigė, jog krantinės bus išgilintos iki 14 metrų.

    Rekonstravus krantines ir išgilinus Malkų įlankos akvatoriją, prie šių krantinių galės švartuotis "Post Panamax" laivai, todėl Klaipėdos konteinerių terminalas galės didinti krovos apimtis.

    Klaipėdos konteinerių terminalas praėjusiais metais uždirbo 6,771 mln. eurų grynojo pelno - 5,1 proc. daugiau nei 2016 metais, kai jis buvo 6,442 mln. eurų.

    Bendrovės pardavimo pajamos pernai padidėjo 8,8 proc. iki 23,143 mln. eurų.

    Įmonė priklauso Zigmo Petrausko valdomai Klaipėdos terminalo grupei.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    "Klaipėdos Smeltė" Suomijoje perka 12 kranų

    LKAB „Klaipėdos Smeltė“ planuoja apie 2023-iuosius krauti 1 mln. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Tam pradėta ruoštis jau dabar. Užsakyta 12 naujų kranų, priimami į darbą nauji darbuotojai. Iki kitų metų pabaigos jų bus priimta dar 100.

    Pasak „Klaipėdos Smeltės“ generalinio direktoriaus Rimanto Juškos, bendrovė maždaug prieš tris savaites pasirašė sutartį dėl dviejų didžiųjų konteinerinių STS kranų ir 10 RTG kranų pirkimo. Juos gamins ta pati Suomijos kompanija „Konecranes“, gaminusi ir anksčiau kranus „Smeltei“. Šiuo metu dar baigiamos derinti visos procedūros, tačiau kranai jau užsakyti.

    Planuojama, jog jau kitais metais tie kranai bus atgabenti į Klaipėdą. Dabar dar reikia paruošti jiems aikšteles, įsigyti papildomos technikos ir į darbą priimti naujų darbuotojų.

    Šiemet gegužę „Smeltės“ konteinerių terminalas pradėjo dirbti kaip konteinerių paskirstymo centras (konteinerius atplukdo didesni laivai, konteineriai Klaipėdoje perkraunami į mažesnius laivus ir išgabenami į kitus uostus). Prie bendrovės naudojamų krantinių pradėti švartuoti pirmieji okeaniniai laivai. Per tuos beveik 4 mėnesius bendrovėje buvo įdarbinti 48 nauji dokininkai. Pasak R. Juškos, iki šių metų pabaigos jų, ko gero, dar bus priimta apie 40, iki kitų metų pabaigos - apie 100 dokininkų.

    „Klaipėdos Smeltė“ darbuotojus sau rengia pati, turi savo mokymo centrą. Jame 5-6 savaites pasimokiusiems pagal specialias programas žmonėms jau leidžiama dirbti su technika. Juos moko patys bendrovės specialistai.

    „Šiandien dūzgiame kaip avilyje. Mes visada tikėjome tuo, ką buvo sakę bendrovės savininkai. 2008-aisiais buvo pasaulinė ekonomikos krizė, todėl mes vėlavome investuoti. 2014 metais Krymo krizė sąlygojo tam tikrą sumaištį prekių ir krovinių judėjimo srityje. Mūsų konteinerių terminalas pradėjo veikti 2015 metais. Turėjome savininkui įrodyti savo gebėjimus. Nupirkti kranus, įrengti aikšteles - dar ne viskas. Dar reikia atsakyti į klausimą, ar mes sugebėsime dirbti išlaikydami reikiama tempą ir didelį našumą bei užtikrindami reikiamą kokybę. Dirbome daug ir įrodėme, kad esame patikimi ir stabilūs“, - sakė „Smeltės“ vadovas.

    Dar nebaigta rengti ir visa infrastruktūra. Buvusioje AB „Progresas“(kombinatas, gaminęs tarą žvejybos pramonei) teritorijoje, kuria dabar naudojasi „Smeltė„, darbai dar nebaigti. Techniniai projektai parengti, statybos leidimai išduoti, nes darbai toje teritorijoje buvo padalinti į penkis etapus. Iš jų padaryti tik beveik trijų etapų darbai. Tikimasi per šiuos ir kitus metus baigti tvarkyti tą teritoriją. Ji bus naudojama konteineriams sandėliuoti. Buvusią „Progreso“ ir „Smeltės“ teritoriją jungia 2016-aisiais pastatyta estakada, kainavusi apie 4 mln. eurų.

    Per šiuos ir kitus metus „Klaipėdos Smeltė“ ketina investuoti į suprastruktūrą daugiau kaip 50 mln. eurų.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    R. Masiulis: investicijos į transporto infrastruktūrą tik didės

    Stabilios strateginės investicijos į vieną svarbiausių Lietuvos ekonomikai susisiekimo sektorių gerins transporto – geležinkelių, kelių, jūrų ir oro uostų – infrastruktūrą, užtikrins didėjančius krovinių ir keleivių vežimo pajėgumus.

    "Pastaruoju metu pasigirdusius teiginius apie neva mažėjančias investicijas laikau arba politinėmis spekuliacijomis arba verslo grupių, nepatenkintų skaidriais konkursais bei aiškiu planavimu ir kurioms skubotumas pirkimuose yra proga kelti kainas, interesų apraiška. Investicijos vykdomos stabiliai, skaidriai ir valstybiškai. Artimiausius dvejus metus numatomos augančios investicijos į infrastruktūros gerinimą padidins krovinių ir keleivių aptarnavimo pajėgumus, stiprins šalies ekonominį konkurencingumą. Svarbu, kad tai finansuojama ne tik biudžeto lėšomis – valstybės valdomos įmonės investuoja ir daug savo pačių uždirbtų lėšų“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

    -----

    407 mln. eurų investicijos uoste – prielaida augimui

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2018–2021 m. planuoja investuoti 407 mln. eurų, iš jų daugiau kaip 70 proc. (293 mln. eurų) numatyta krantinėms ir molams statyti bei rekonstruoti, 18 proc. (73 mln. eurų) – uosto akvatorijos ir krantinių gilinimo darbams. Ilgalaikė Klaipėdos uosto veiklos rodiklių analizė rodo, kad investicijos į uosto infrastruktūrą yra esminė krovinių srauto augimo prielaida. Pavyzdžiui, 2001–2017 m. laikotarpiu apie 2,5 karto padidėjęs uosto direkcijos ilgalaikis turtas sudarė sąlygas tiek pat kartų padidinti ir krovos rezultatus – nuo 17,2 mln. tonų 2001 m. iki 43,17 mln. tonų 2017 m. Įgyvendinus numatytus investicinius projektus, uosto direkcija planuoja iki 2040 m. pasiekti 100 mln. tonų krovą.

    -----

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    KLASCO taiko naują aplinkosaugos priemonę

    Olandų kompanijos „Wuvio“ sukurtas produktas „Frecocrust“ nuo pramonės dulkių išbandytas Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO terminale. Juo apipurkšta naftos kokso rietuvė, iki šiol dengta brezentu.

    Prižiūrint specialistui iš Olandijos trečiadienį nauju ekologišku skysčiu, sukurtu krakmolo pagrindu, apipurkšta naftos kokso krūva. Krovinio rietuvę apipurškus „Frekocrust“ ir vandens mišiniu, susiformuoja permatoma pluta, kuri neleidžia krovinio dulkėms sklisti į aplinką net esam gūsingam vėjui, ji atspari stipriai liūčiai.

    Olandų sukurta technologija daro trejopą poveikį – užtikrina švarią darbo aplinką, neleidžia dulkėms sklisti į tolesnę aplinką ir mažinta teritorijos valymo išlaidas.

    Sausi ir vėjuoti orai, buvę pastarosiomis savaitėmis, kėlė gretimo Vitės kvartalo gyventojų susirūpinimą dėl KLASCO poveikio miesto aplinkai.

    KLASCO įdiegtas naujas ir anksčiau taikytas krovinių tvarkymo ir taršos suvaldymo priemones šiomis dienomis pristatė žurnalistams ir gyventojams.

    Buvo parodytas vandens rūko patrankų efektyvumas vykdant geležies rūdos krovą. Jų kompanija turi 6, dar 2 numatoma įsigyti. Taip pat visi galėjo įsitikinti, kad birių krovinių rietuvės apipurkštos ekologišku iš olandų kompanijos įsigytu produktu - tirpinta celiulioze. Kadangi ši medžiaga nėra pakankamai atspari liūtims, KLASCO įsigijo tinkamesnį mūsų oro sąlygoms produktą, sukuriantį tvirtesnę plėvelę. Kalbėta, kad KLASCO teritorijoje ir privažiavimo keliuose, o taip pat Vitės kvartalo gatvėse, nuolat valomos dulkės. Gyventojai patikinti, kad tarša suvaldyta ir į miestą nesklis.

    Gyventojams buvo papasakota ir apie gamybinės veiklos planus. KLASCO generalinis direktorius Vytautas Kaunas sakė, kad teritorijoje planuojamos naujos aikštelės, kurios leis išplėsti krovos plotą ir sumažinti rietuvių aukštį. Kai bus rekonstruotos jūrų perkėlos terminalo krantinės Smeltės pusiasalyje, ten numatoma perkelti dalį birių krovinių. Paraiška rekonstruoti Smeltės pusiasalio KLASCO krantines yra pateikta.

    Taip pat derinama sutartis su Klaipėdos universiteto mokslininkais, dirbančiais oro tyrimų srityje, kurie galėtų paaiškinti taršos šaltinius, dulkių kilmę ir jų įtaką aplinkai. Rengiama nauja KLASCO poveikio aplinkai mažinimo programa, kurioje bus išvardintos įdiegtos ir numatytos priemones bei investicijų terminus.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied

    Grūdų kiekiai uoste išaugo dvigubai

    Į Klaipėdos uostą intensyviau juda grūdai, bet jų kiekis nėra toks, kad susidarytų kamščiai, kaip yra buvę ankstesniais metais.


    Sausros įtaka jaučiama

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas teigė, kad šiemet per pusmetį grūdų derlius uoste buvo 33 proc. mažesnis nei pernai. Dar jautėsi praėjusių lietingų metų rezultatas. Šiemet sausra, kuri vėlgi greičiausiai pakenkė grūdų augintojams. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, šiemet iš Lietuvos gali būti eksportuota 4,35 mln. tonų grūdų. Ir tai būtų 24,8 proc. mažiau nei pernai, kai eksportas siekė 5,78 mln. tonų. A.Drungilas tikisi, kad tos prognozės dėl beveik 25 proc. mažesnio derliaus neišsipildys. Jis kalbėjęsis su žemdirbių atstovais ir šie patvirtinę, kad miežių ir kukurūzų, kurie daugiausiai naudojami kaip pašarinės kultūros pačioje Lietuvoje derlius yra prastas, o štai kviečių ir žiemkenčių - neblogas. Tikimasi, kad per uostą keliaus nemažas grūdų kiekis, nes sausra pakenkė visoms ES šalims ir grūdų derliai daug kur yra prasti. Javų supirkimo kainos pastebimai šoktelėjo per praėjusias tris savaites. Dėl to žemdirbiams naudinga nieko nelaukiant grūdus eksportuoti. Nuomos vagonus iš Baltarusijos Šiemet nuostabą sukėlė tai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ iš Baltarusijos nuomoja specialiai grūdams gabenti skirtus vagonus. Dalis grūdų tais vagonais turėtų būti atgabenama ir į Klaipėdos uostą.


    Nuomos vagonus iš Baltarusijos

    Šiemet nuostabą sukėlė tai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ iš Baltarusijos nuomoja specialiai grūdams gabenti skirtus vagonus. Dalis grūdų tais vagonais turėtų būti atgabenama ir į Klaipėdos uostą.

    Lietuvos geležinkeliai turi maždaug 1,1 tūkstantį specialų grūdų gabenimo vagonų, bet norint sėkmingai be strigimo gabenti grūdus jų reikia apie 1,5 tūkstančio. Ir uostas suinteresuotas, ir Lietuvos geležinkeliai siekia, kad kuo daugiau grūdų į uostą būtų gabenama geležinkeliais. Lietuvoje pradėta taikyti grūdų pritraukimo į geležinkelius akcija. Lietuvos geležinkelių atstovas Martynas Burba aiškino, kad grūdų gabenimo vagonų problema atsirado todėl, kad mūsų šalies geležinkeliuose daug kur vyksta infrastruktūros gerinimo darbai, todėl traukinių pralaidumas yra sumažėjęs, vagonai ilgiau užsibūna keliuose.


    Išsivalė grūdų sandėlius

    Klaipėdos uoste esant reikalui grūdus gali krauti net 5 kompanijos. Didžiausią grūdų krovos pajėgumą turi Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, „Malkų įlankos terminalas“. KLASCO vienu metu 3 kupoliniuose sandėliuose ir 10 silosų gali sukaupti 109 tūkst. tonų grūdų ir per metus krauti per 2 mln. tonų grūdų. Terminale prie 13,8 grimzlės krantinės vienu metu gali būti kaupiama ir pakraunama į laivus iki 9 skirtingų produktų. Per parą KLASCO grūdų terminalas gali iškrauti apie 150 geležinkelio vagonų ir 250 sunkvežimių, o į laivus pakrauti apie 14 tūkst. tonų grūdų. Universalus „Begos“ birių žemės ūkio produktų eksporto-importo terminalo pajėgumas 4 mln. tonų per metus. Vienu metu terminalas gali sukaupti iki 300 tūkst. kubinių metrų grūdų. Jos krovos į sandėlius pajėgumas 1200 t per valandą, į laivus 1500 t per valandą. Specializuoto „Malkų įlankos terminalo“ grūdų sandėliavimo galimybės 140 tūkst. tonų. Terminalas per metus gali krauti apie 1 mln. tonų grūdų. Vien šiemet per birželį Malkų įlankos terminale į laivus pakrauta beveik 100 mln. tonų praėjusių metų derliaus grūdų. Vien į „Panamax“ 229 m ilgio laivą „Everest“ buvo pakrauta 44 tūkst. tonų grūdų. Palyginti negilias krantines turinčiam „Malkų įlankos terminalui“ tai didelis iššūkis. Be jau minėtų trijų pagrindinių krovos bendrovių grūdus uoste dar gali krauti „Klaipėdos konteinerių terminalas“. Jo ro-ro ir generalinių krovinių terminale prie 128 ir 128 krantinių pirso įrengtas nedidelis birių krovinių mazgas. Jis sandėliuose gali sukaupti iki 50 tūkst. tonų grūdų ir kitos žemės ūkio produkcijos. Įvairius žemės ūkio produktus 20 tūkst. tonų talpos birių krovinių terminale gali krauti ir „Vakarų krova“. Galima palyginti, kad per 7 metus grūdų ir maisto produktų krova Klaipėdos uoste išaugo daugiau nei dvigubai: nuo 1,53 mln. tonų 2010 m. iki 3,85 mln. tonų 2017 m.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Uostui reikalingi ir pustuščiai konteinervežiai

    Klaipėdoje nerimsta klausimų lavina, kodėl didieji konteineriniai laivai, vadinamieji „dičkiai“, pas mus plaukia pustuščiai?

    Paskutinė „dičkių“ stotelė

    Praėjusią savaitę Klaipėdos uoste apsilankė dar vienas didžiulis laivas 366 m ilgio konteinervežis „MSC Fillippa“. Tai jau trečiasis šiemet tokio dydžio laivas po „MSC Francesca“ ir „MSC Topaz“.

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas Adomas Alekna paaiškino paprastai.

    Klaipėda yra paskutinysis uostas ilgame tų konteinerinių laivų maršrute, kurie plaukia tarp Australijos ir Šiaurės Europos. Iki Klaipėdos konteineriniai laivai atplaukia didžiąją dalį konteinerių jau iškrovę kituose Europos uostuose. Taip pat iš Klaipėdos jie ir paima pirmuosius konteinerius, kurie keliauja į kitus tų konteinervežių kelyje esančius uostus. Susirinkę konteinerius įvairiuose Europos uostuose į tarpokeaninius reisus didieji konteinervežiai jau išplaukia pilni.

    Tai, kad į Klaipėdą atplaukusių laivų konteineriai yra triumuose tik apsunkina Klaipėdos uosto krovėjų darbą. Dėl gerokai prailgėjusių STS kranų trosų paimti konteinerį iš triumo yra žymiai sunkiau nei nuo denio.

    Įprasta, kad prieš atplaukiant į Klaipėdą didžiųjų konteinerinių laivų paskutiniu uostu Europoje buvo Vokietijos Hamburgo ar Bremenhafeno uostai. Tie laivai, kaip tikino A.Alekna, pakeliui dar užsuktų ir į Lenkijos Gdynės uostą, bet to nedaro. Gdynės uosto apsisukimo rato ilgis yra tik 330 metrų, kai Klaipėdos uoste yra 600 metrų apsisukimo ratas.

    Konteinerių krovos šuolis

    Tai, kad didieji konteineriniai laivai plaukia pustuščiai yra tik vizualus vaizdas. Realiai vertinant pagal Klaipėdos uosto mastelius jie atgabena palyginti daug konteinerių.

    Klaipėdos uoste pasijuto. Didžiuosius laivus priimanti „Klaipėdos Smeltė“ šių metų pusmečio krovą palyginti su praėjusiais metais padidino net 80,4 proc. Per pusmetį krauta 151345 TEU konteinerių. Vien šiemet birželį krauta 49464 TEU konteinerių. Iš jų 26142 TEU sudarė vadinami „tranšipmento“ (paskirstymo kitiems uostams) konteineriai.

    Bendrai šiemet per pusmetį Klaipėdos uoste buvo 41316 TEU „tranšipmento“ konteinerių. Jų kiekis Klaipėdos uoste išaugo daugiau kaip 10 kartų.

    „Konteinerių krovoje Klaipėdos uoste įvyko didžiulis šuolis. Džiugu, kad „Klaipėdos Smeltė“ pradėjo dirbti didesnėmis apsukomis“, - svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

    Jis džiaugėsi, kad sėkmingai dirba ir „Klaipėdos konteinerių terminalas“. Bendra Klaipėdos uosto konteinerių krova birželį buvo net 85,8 proc. didesnė nei pernai.

    „Dabar „Klaipėdos Smeltės“ krovos potencialas yra maždaug 1 mln. TEU per metus. Tai 10 mln. tonų. Įsivaizduokime, kokios yra „Klaipėdos Smeltės“ galimybės, kai ji savo krovą nuo 1,5 mln. tonų per metus pakels iki 10 milijonų. Uostas gaus daugiau rinkliavų iš laivų. Uosto direkcija daugiau pinigų galės nukreipti uostui vystyti. Tai bus didelė paspirtis visam Klaipėdos uostui:, - akcentavo Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Paskutinės pastabos uosto bendrajam planui

    Vakar buvo paskutinė diena, kai visuomenės atstovai galėjo pateikti savo pastabas ir siūlymus dėl parengto Klaipėdos uosto bendrojo plano. Daugelis suinteresuotų asmenų tai padarė viešai baigiamojo susirinkimo-konferencijos metu Klaipėdos valstybinėje jūrų uosto direkcijoje (KVJUD).

    Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė informavo, jog į gautas pastabas ir siūlymus bus atsakyta per 10 darbo dienų. Atsakymai bus viešinami KVJUD svetainėje. Tikimasi, kad dar šį rudenį dokumentą patvirtins Vyriausybė.

    Maksimali plėtra

    Planą rengiančios UAB „Sweco Lietuva“ Aplinkos padalinio Planavimo grupės vadovas Remigijus Šimkus susirinkusiems į baigiamąją konferenciją priminė, kad uosto bendrasis planas rengiamas nuo 2015 metų, akcentavo, jog tai yra valstybinio lygmens dokumentas ir pristatė pagrindinius jo sprendinius. Uosto plėtra numatyta tiek pietinėje Klaipėdos miesto dalyje, tiek šiaurinėje.

    Pietinėje uostamiesčio dalyje numatoma įsisavinti 70 ha iš esamos 337 ha ploto rezervinės uosto teritorijos ir suformuoti apie 80 ha ploto naują teritoriją Kuršių mariose prie Kiaulės nugaros. Šiaurinėje miesto dalyje, prie Pirmosios Melnragės, planuojama statyti 130 ha dydžio išorinį uostą Baltijos jūroje.

    Numatyta, jog naujose uosto teritorijose būtų statomi daugiausia pramonės ir sandėliavimo paskirties objektai bei kuriama inžinerinė infrastruktūra. Uosto statiniai būtų nuo 12 iki 120 metrų aukščio, dauguma 30 metrų aukščio. Teritorijos užstatymo tankis 80 proc.

    Specialusis planas - susisiekimui

    „Susisiekimo sistemai bus rengiamas specialusis planas“, - pažymėjo R. Šimkus. - Numatoma, kad į uostą bus patenkama trimis koridoriais, kurie eis per Klaipėdos miestą. Šiaurinėje dalyje kalbama apie viaduko per geležinkelį rekonstrukciją Lideikio gatvėje, bei naujos 2 lygių sankryžos įrengimą Melnragėje. Centrinėje miesto dalyje planuojamas Baltijos prospekto tęsinys iki Nemuno gatvės ir Nemuno gatvės tęsinys nuo Minijos iki Kalnupės gatvės, taip pat Kalnupės gatvės rekonstrukcija įrengiant garso sienutes. Pietinėje miesto dalyje planuojama viaduko per geležinkelį statyba bei pietinis aplinkkelis su nauja sankryža ties Kairių gatve.

    .....

    Diskusijoje paliestas ir giliavandenio uosto statybos poveikio Baltijos jūros krantams klausimas. Pasak A. Urbio, poveikis krantams „bus iki Palangos, o jokių sprendinių, kaip tai bus sprendžiama, nėra“.

    UAB „Sweco Lietuva“ Aplinkosaugos padalinio Aplinkosaugos grupės vadovas Vytautas Belickas patikslino, kad poveikis krantams tikrai bus. Tai parodė atliktas hidrodinaminis modeliavimas vertinant bangų sklaidą ir pernašų potencialą.

    „Giliavandenis uostas bangų sklaidą sumažintų 8,5 kilometro į šiaurę ir 11,5 kilometro į pietus. Ties I Melnrage erozija sumažėtų, tačiau iškyla rizika jai persikelti į teritoriją tarp I ir II Melnragės. Mokslininkai siūlo likti prie sprendinio papildyti krantus smėliu, niekas nesiūlo krantines betonuoti“, - teigė V. Belickas.

    Prie Pirmosios Melnragės planuojama statyti 130 ha dydžio išorinį uostą Baltijos jūroje.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Ekspertai atnaujino išorinio uosto galimybių studiją

    UAB „Smart Continent LT“ atnaujino 2011 m. „Inros Lackner AG“, UAB „Ernst & Young Baltic“, SIA „Estonian, Latvian & Lithuanian Environment“ konsultantų konsorciumo parengtą Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją. Atnaujintos studijos pagrindu bus kreiptasi į LR Vyriausybę dėl LR Vyriausybės nutarimo, kuriuo išorinis (giliavandenis) uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

    2040 metais Klaipėdos uosto ir išorinio uosto pajėgumas galėtų siekti 133,45 mln. tonų. Jeigu išorinis uostas nebūtų statomas, tikėtina, kad, atsižvelgiant į pasaulines konteinerizacijos tendencijas, esamo Klaipėdos uosto konteinerių krovos pajėgumo nebeužteks. Tokias išvadas pateikė UAB „Smart Continent LT“ ekspertai, atnaujinę Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją.

    „Smart Continent LT“ ekspertų teigimu, 2040 metais pagal realų scenarijų per Klaipėdos uostą bus gabenama 87 mln. tonų, pagal optimistinį – 104,3 mln. tonų, didžiausias augimas – konteinerių. Pagal realų scenarijų būtų kraunama 26,57 mln. tonų konteinerių, pagal optimistinį – 35,37 mln. tonų konteinerių. Didžiausią įtaką šiam augimui, pagal regresinį modelį parengtą prognozę, turės konteinerių krovos augimas pasaulyje – nuo 2010 iki 2017 m. konteinerių srautai pasaulyje augo vidutiniškai 5,8 proc. kasmet. Nestatant išorinio uosto, pagal realų scenarijų, esamo konteinerių krovos pajėgumo neužteks.

    Ekspertų manymu, iš viso numatomas tik išorinio uosto krovos pajėgumas 2040 metais – 39,4 mln. tonų, iš kurių konteinerių krovai – 26,4 mln. tonų. Bendras Klaipėdos uosto ir išorinio uosto pajėgumas 2040 metais – 133,45 mln. tonų. Studijoje rašoma, kad 2040 metais per Klaipėdos uostą (įskaitant išorinį uostą) kroviniai bus gabenami ekologiškai ir subalansuotai – vos 21 proc. krovinių pasiektų uostą kelių transportu.

    Atnaujintoje studijoje akcentuojama esamo ir išorinio uosto vystymo ekonominė nauda, nepriklausomai nuo to, ar uostas būtų statomas ties Melnrage, ar ties Būtinge, nes 2040 metais galėtų būti sukurta 25–30 tūkst. darbo vietų. Šis indeksas apskaičiuotas vadovaujantis kitų išorinių uostų patirtimi. Ekspertai, atnaujindami studiją, analizavo dvi galimas išorinio uosto vietos alternatyvas – Melnragę ir Būtingę.

    „Vertinant kompleksiškai, pagal sąnaudų–naudos santykį, Melnragės alternatyva yra beveik 2 kartus naudingesnė ir daugiau kaip 540 mln. Eur pigesnė. Be to, dėl Būtingės varianto, įgyvendinti šioje vietoje tokio masto projektą būtų labai sudėtinga. Būtingės alternatyva yra vos 550 metrų nuo Lietuvos–Latvijos sienos ir patenka į Būtingės geomorfologinio draustinio teritoriją – tai labai apsunkina šios teritorijos vystymą“, – teigė UAB „Smart Continet LT“ direktorius dr. Andrius Jaržemskis. Specialistai, įvertinę ne vieną kriterijų, nurodo, kad pastatyti išorinį uostą ties Būtinge reikėtų 1,163 mlrd. Eur, uostas ties Melnrage kainuotų 619 mln. Eur.

    Atnaujintos studijos pagrindu bus kreiptasi į LR Vyriausybę dėl LR Vyriausybės nutarimo, kuriuo išorinis (giliavandenis) uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Kol kas nėra aišku, kokia gali būti pasirinkta išorinio uosto vieta – ties Melnrage ar Būtinge. Vieta bus parinkta tik tada, kai bus parengta naujojo Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcija.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Paveldosaugininkai savavaliauja uosto teritorijoje?

    Vakar uostamiestyje vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje nutarta kreiptis į Vyriausybę ir prašyti, kad ji įpareigotų atsakingas institucijas iš esmės spręsti kultūros paveldo teritorijų ribų klausimą uosto teritorijoje ir jo prieigose. Šiuo metu uoste susidaro tiesiog anekdotinės situacijos.

    Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, į Kultūros ministeriją dėl kultūros paveldo teritorijų ribų keitimo jūrų uosto teritorijoje. Uostininkai mano, kad ten, kur nėra jokių saugomų objektų arba nebeįmanoma nieko atstatyti, reikėtų bent jau mažinti tokių teritorijos ribas. Tačiau iš Aplinkos ministerijos gautas raštas, kad keisti ribas nėra pagrindo.

    Su ribų problema susiduria AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“), Vakarų Baltijos laivų statykla ir Krovinių terminalas. Buvęs „Klasco“ generalinis direktorius Audrius Pauža tikina, kad šios bendrovės nuomojamoje teritorijoje nėra nė vieno saugotino objekto. Pasak jo, tas pats Kultūros paveldo departamentas neprieštaravo, kad būtų užpiltas žiemos uostas, o dabar daro kliūtis dėl pirso paplatinimo 10 metrų.

    A. Pauža sakė, kad uoste yra unikalių atvejų. Viena kompanija savo iniciatyva atstatė pastatą, kuris dabar gražiai atrodo. Atvažiavo Kultūros paveldo departamento atstovai ir pareiškė, kad tai bus jų pastatas. „Mes manome, kad turėtų būti atskirta uosto dalis. Problema apima visą uostą, tai nėra vienos kompanijos klausimas. Manau, pakoregavus tų teritorijų ribas ginčai tarp uosto ir miesto išnyks, uostas galės vystytis“, - sakė jis.

    UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika informavo, kad prieš metus Vilhelmo kanalo ribos netyčia atsidūrė už Perkėlos gatvės. Prasidėjusios naujos statybos pateko į kultūros paveldo teritoriją. Jo teigimu, išplėstos kultūros paveldo teritorijos ribos trukdo įgyvendinti investicinį projektą - tiesti geležinkelį. Pasak V. Šileikos, jeigu klausimas nebus greitai išspręstas, tai darys nemažą įtaką kompanijos krovinių srautams.

    Minėtos tarybos narys, Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas replikavo, jog istorijos nepakeisi, ar bus pakeistos ribos, ar ne.

    Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas teigė, kad miesto ir uosto pozicijos Vilhelmo kanalo teritorijos klausimu sutampa. Anot jo, taip išeina, kad iš terminalo negali būti nutiesta geležinkelio linija ir išvežti kroviniai. Jau prieinama iki anekdotinių situacijų. Pasak jo, istorijos klastoti negalima, tačiau teritorijų reglamentus tikrai būtų galima keisti. Jo manymu, Vilhelmo kanalo klausimui spręsti turėtų būti sudaryta atskira specialistų komisija.

    Klaipėdos miesto Savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška nemano, kad turėtų būti apkarpytas tiek Klaipėdos senamiestis, tiek naujamiestis, tačiau dėl reglamentų galima diskutuoti. Jo teigimu, ribas nustatyto Vilniuje prie kultūros paveldo departamento įkurta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos taryba. Pirmiausia ji turėtų pritarti ribų koregavimui.

    Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus manymu, reikėtų prašyti Vyriausybės kreiptis į atsakingas institucijas, kad visi kelti klausimai būtų išanalizuoti ir priimti atitinkami sprendimai. „Didžiausia blogybė ta, kad Uosto direkcija kaip atsakinga valstybės įmonė apie Kultūros paveldo departamento priimtus sprendimus sužinojo visiškai atsitiktinai. Manau, kad su mumis nesuderinus tokie sprendimai neturėtų būti priimami. Uosto teritorija nėra eilinis objektas mūsų valstybėje, tai labai svarbus ekonominis ir strateginis valstybinis objektas“, - sakė jis.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Išorinio uosto vizija baugina klaipėdiečius

    Planai Klaipėdoje, Pirmojoje Melnragėje, už maždaug 800 mln. eurų pastatyti išorinį uostą sulaukia vis daugiau vietos gyventojų kritikos, rašo „Lietuvos žinios“.

    Gyventojai jie įžvelgia grėsmes ne tik poilsiautojų pamėgtai pajūrio gyvenvietei, bet ir patiems pliažams, tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) tikina, kad pastačius išorinį uostą, priešingai, kartu būtų plėtojama ir infrastruktūra turizmui bei rekreacijai.

    KVJUD informavo, kad išorinis uostas būtų statomas tik turint investuotoją bei garantuotą krovinių srautą.

    Bendrovės Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas sako, kas uosto bendruoju planu norima numatyti uosto ateitį išvystant ir pietinę uosto dalį. „Be šio projekto sunkiai suvokiama, kaip Klaipėdos uostas, šiandien užimantis lyderio pozicijas Baltijos jūros regione, jas galėtų išlaikyti ateityje. O išorinio uosto numatomas krovos potencialas, preliminariais vertinimais, būtų apie 34 mln. tonų per metus“, – sakė A. Drungilas.

    A. Drungilas patvirtino, kad išorinis uostas labiausiai būtų orientuotas į konteinerių krovą, nes esamame uoste konteinerių krovai plėtros galimybės yra ribotos.

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Malkų įlankai gilinti – didžiulė ES parama

    ...Neseniai Uosto direkcija sulaukė geros žinios. Malkų įlankos gilinimui ir joje esančio užteršto grunto tvarkymo užbaigimui skirta 57 mln. ES parama.

    „Nuo 2006 metų, kai ES parama uoste pirmą kartą buvo skirta „Klaipėdos Smeltės“ geležinkelio kelynui tvarkyti, Malkų įlankos gilinimo parama yra didžiausia per visą istoriją. Skirta suma yra tokia pat, kiek per 12 metų iš viso uostui buvo skirta ES paramos“, - akcentavo Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus...

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Klaipėdos uosto direkcijos pelnas – 20 proc. didesnis


    Klaipėdos uosto rezultatai ir toliau viršija lūkesčius. 2018 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uoste krauta 22,2 mln. t krovinių, tai 7,6 proc. arba 1 566,0 tūkst. t daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

    "Klaipėdos uoste ir toliau dėsningai augo konteinerių apyvarta. Tą iš esmės lėmė tiek gegužės mėn., tiek birželio mėn. perkrauti rekordiniai konteinerių kiekiai – 66 116 TEU (2018 m. gegužę) ir 74 375 TEU (2018 m. birželį). Tokie rezultatai pasiekti uoste pradėjus funkcionuoti konteinerių paskirstymo centrui – jame priimami okeaniniai laivai, gabenantys konteinerius, skirtus plukdyti fideriniais laivais į gretimų Baltijos šalių uostus. Jeigu situacija rinkoje neblogės ir mums papildomai pavyks dar padidinti uosto konkurencingumą, kitais metais konteinerių apyvarta Klaipėdos uoste gali priartėti prie 1 mln. TEU“, – pasakojo rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

    Uosto statistikoje stebima ir kylanti laivų skaičiaus kreivė. 2018 m. sausio–birželio mėn. į Klaipėdos uostą atplaukė 3 257 laivai, tai +0,4 proc. arba 14 laivų daugiau, apsilankė 143 179 keleiviai, tai +1,0 proc. arba 1 482 keleiviais daugiau nei 2017 m. sausio–birželio mėn. Šį pusmetį sulaukta ir daugiau didžiųjų, t. y. ilgesnių kaip 200 m ilgio laivų. 2018 sausio–birželio mėn. į Klaipėdos uostą atplaukė 149 tokie laivai, tai 29 laivais daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

    Tolygiai augant krovinių apyvartai, skaičiuojamas ir didesnis pelnas. 2018 m. pirmąjį pusmetį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija uždirbo 20 proc. didesnį pelną nei pernai per tą patį laikotarpį. 2018 m. sausį–birželį pelnas (prieš pelno mokestį) – 17 mln. Eur. 2017 m. sausį–birželį uždirbta 14,1 mln. Eur.

    "Uosto direkcijos pelno rodikliai gerėja, nes surinkta daugiau rinkliavų. Pajamų iš rinkliavų šį pusmetį gauta 1,76 mln. Eur daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Geriems finansiniams rezultatams įtakos turėjo ir sąnaudų sumažėjimas – uosto valymo sąnaudos sumenko nuo 2 mln. Eur iki 0,86 mln Eur“, – sakė ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis.

    Apskaičiuota, kad pernai Klaipėdos uosto veikla valstybės ir savivaldybių biudžetus papildė 768 mln. Eur, t. y. 56 mln. Eur daugiau negu 2016 m. (2016 m. – 712 mln. Eur, 2015 m. – 684 mln. Eur.). Taip pat Uosto direkcija į valstybės biudžetą pervedė ir 22,33 mln. Eur dividendų.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Klaipėdos uosto krantinėms – nauji parametrai

    Šį mėnesį Klaipėdos uoste lankėsi rekordinio dydžio konteinervežiai, perrašę uosto istoriją, o artimiausių metų siekis yra priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Tam ruošiamasi jau šiandien – ką tik baigtos rekonstruoti krantinės Nr. 101–104, prie kurių ateityje galės švartuotis "Post Panamax“ tipo laivai. Tai pirmosios Klaipėdos uosto krantinės, prie kurių bus pasiektas iki 16,5 m gylis. Artimiausiu metu tokie parametrai bus pasiekti ir prie dalies kitų uosto krantinių.

    Krantinės, kuriomis naudojasi UAB Birių krovinių terminalas (BKT), rekonstruotos taip, kad ateityje šalia jų bus galima išgilinti akvatoriją iki 16,5 m gylio ir priimti "Post Panamax“ tipo laivus su maksimalia leistina grimzle, kai bus rekonstruoti molai ir uosto kanalas išgilintas iki 17 m.

    "Kaip matome pasaulines tendencijas, laivų parametrai sparčiai didėja, tad mes privalome būti pasirengę priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Didesnis gylis bei didesnė leistina grimzlė reiškia, kad laivai gali būti pilniau pakrauti, o tai žymiai atpigina krovinių transportavimo kaštus ir uostą daro konkurencingą. Džiaugiuosi, kad jau rekonstravome dalį BKT naudojamų krantinių. Tai yra kompanija, kuri daro milžinišką šuolį ir generuoja didžiausią krovinių srautą uoste“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

    Krantinės buvo rekonstruojamos nestabdant krovos. Perduota eksploatuoti 433 m rekonstruotų krantinių.

    "Tai turbūt pirmas objektas, kuris buvo statomas tokiais tempais ir nestabdant krovos darbų. Šios krantinės jau funkcionuoja ir, pagal mūsų skaičiavimus, kitų metų balandį jos atsipirks. Labai dėkingi Uosto kapitonui ir visam Uosto direkcijos kolektyvui, nes nebuvo lengva šalia dirbančių kranų, kitos technikos švartuoti laivus, bet gyvenimas parodė, kad tai galima padaryti“, - sako BKT generalinis direktorius, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas.

    Krantinių Nr. 101–104 rekonstrukcija kainavo 8,96 mln. Eur, sutaupyta beveik 1 mln. Eur. Krantines rekonstravo konkursą laimėjusi AB „Latvijas tilti“.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Žemsiurbės gali tekti atsisakyti

    Uosto direkcijai šiemet skirta 60 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) parama. Tai didžiausia jos iki šiol gauta suma. Tiek ji gavo iš viso per 12 metų. Direkcija pelno šiuo metu gauna vis daugiau, tačiau jis apmokestinamas, tenka mokėti dividendus valstybei, tad visko gali būti, kad savo žemsiurbės įsigijimas vėl bus atidėtas.

    Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, tai viena didžiausių sumų, kada nors gautų iš ES. Pirmą kartą europiniai pinigai gauti buvo 2006 metais LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nuomojamoje teritorijoje kelynui tiesti. Anot jo, kiti uostai sulaukia gana didelės ES paramos.

    Sutartis dėl ES paramos įgyvendinant Malkų įlankos gilinimo projektą jau pasirašyta. Pasak Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, ES parama Klaipėdos uostui sieks iki 57 mln. eurų. Šios lėšos skirtos Malkų įlankos gilinimo projektui įgyvendinti įskaitant ir gamtosauginės sienutės pastatymą, ir užteršto grunto išvalymą iš akvatorijos pastatant grunto sandėliavimo aikštelę.

    Iš viso per 2014-2020 metų laikotarpį Susisiekimo ministerija Uosto direkcijai skyrė 93,6 mln. eurų ES paramos, o poreikis buvo per 200 mln. eurų.

    Norėta gauti ES paramos uosto molams rekonstruoti, laivybos kanalui gilinti bei žemsiurbei įsigyti.

    Pasak M. Armonaičio, tokiu atveju mažėtų finansavimas dviem pirmiems objektams, o žemsiurbės reikėtų atsisakyti. Direkcija tikisi, kad baigiantis šiam finansavimo laikotarpiui paramos galimybės gali būti peržiūrėtos ir bus skirta papildomai lėšų.

    Šiemet gegužę Uosto direkcija sumokėjo už 2017 metų pelną 22,3 mln. eurų dividendų. Nuo 2018 metų panaikinta Uosto direkcijai galiojusi lengvata - jos pelnas buvo apmokestintas 15 proc. tarifu. Iki šiol uosto rinkliavos ir žemės nuoma pelno mokesčiu nebuvo apmokestinamos.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Naujai keltų linija sumažino kainas?

    AB „DFDS Seaways“ atstovai tikina, kad papildomo keltų reiso į Švediją atsiradimą lėmė ne noras konkuruoti su kompanijos „TT-Line“ keltu, o išaugę keleivių srautai.

    Šiemet nuo birželio 9 d. į Klaipėdos uostą kartą per savaitę atplaukia vokiečių linijos „TT-Line“ keltas. Laivas atvyksta šeštadienį 11 val. ir išvyksta į Treleborgą (Švedija) naktį - 01.30 val. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, krovinių šiame kelte padaugėjo nuo 371 tonos iki 811, o keleivių skaičius - nuo 65 iki 356. Beje, liepos 21-22 d. šios linijos laivas į Klaipėdą neužsuks, nes linijos laivai remontuojami.

    A. Drungilo manymu, nauja linija daro įtaką kainoms. Jai pradėjus veikti keltis keltu su savo automobiliu kainavo 4 kartus pigiau nei AB „DFDS Seaways“ keltuose. Pasak direkcijos atstovo, danų kompanija sureagavo akimirksniu - linijoje Klaipėda-Karlshamnas atsirado dar vienas papildomas reisas, ir kainos artimos „TT-Line“. „Būtų gerai, kad nauja linija nežlugtų, nes konkurencija mažina kainas vartotojams, didina pasiūlą, tikimės, kad gerės ir paslaugų kokybė„, - sakė A. Drungilas.

    Papildomas reisas į Karlshamną „DFDS Seaways“ ro-pax laivu „Patria Seaways“ įvestas nuo liepos 7 d. Laivas išplaukia šeštadienį 8 val., į Karlshamną atvyksta tos pačios dienos 22 val. ir šeštadienio vidurnaktį išplaukia atgal į Klaipėdą, kurioje būna sekmadienį 16 val. Papildomu reisu bus galima naudotis iki rugsėjo 8 dienos. Beje, Karlshamną ir Treleborgą skiria maždaug 180-190 km.

    Pasak „DFDS Seaways“ komunikacijos ir ryšių su visuomene vadovo Baltijos jūros regionui Vaido Klumbio, iš tikrųjų papildomas reisas atsirado todėl, kad rinkoje buvo toks poreikis. To pageidavo ir krovinių vežėjai. Dabar vietoj buvusių 9 savaitinių reisų į abi puses yra 10. Pasak V. Klumbio, šiemet per pirmą pusmetį linijoje Klaipėda-Karlshamnas keleivių srautas išaugo apie 10 proc., palyginti su tokiu pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Apie 17 proc. padaugėjo keleivių iš Latvijos, švedų - apie 19 proc.

    „Be abejo, svarbiausi yra ekonominiai ryšiai su Skandinavija. Nemažai žmonių važiuoja dirbti sezoninių darbų ūkiuose, statybose, įmonės veža vairuotojus, ten gyvenantys emigrantai keliauja į Lietuvą, giminės vyksta lankyti jų į Švediją. Padaugėjo keliaujančių švedų ir lietuvių grupių iki vasaros sezono pradžios, keliaujančių moksleivių iš Lietuvos grupių. Pradėtos organizuoti darbuotojų kelionės, kurių metu formuojama komanda“, - aiškino V. Klumbys

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Klaipėdos uosto laivų TOP 10

    Liepos 8-ąją į Klaipėdos uostą atplaukė laivas, kuris buvo įrašytas į įspūdingiausių Klaipėdos uoste viešėjusių laivų sąrašą. Konteinerinis laivas „MSC Topaz“ – didžiausias ir ilgiausias kada nors į Klaipėdą atplaukęs laivas. Jo ilgis – 366 metrai, o plotis – 48 metrai. Šis laivas – ne vienintelis, kuris puikuojasi įspūdingiausių uoste buvusių laivų dešimtuke.

    Uosto direkcija pateikia Klaipėdos uosto išskirtinių laivų TOP 10:

    ...

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Žmonės kviečiami susipažinti su Klaipėdos uostu

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kviečia susipažinti su vieninteliu šalies uostu iš arčiau.

    Jau šiandien prasideda registracija į pažintinius edukacinius užsiėmimus „Kryptis – jūra“. Kaip ir įprastai, visą vasarą bus rengiamos nemokamos ekskursijos po Klaipėdos uostą.

    „Šie pažintiniai edukaciniai užsiėmimai jau tapo gražia tradicija, kuri leidžia visuomenei susipažinti su Klaipėdos uosto specifika. Šiemet nusprendėme pakeisti užsiėmimų koncepciją ir, atsižvelgę į žmonių pageidavimus, šias nemokamas ekskursijas rengsime vakarop, kad šia galimybe galėtų pasinaudoti ir dirbantys žmonės“, – pasakojo Dalia Gun, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkų tyrimų analitikė, papildomai vykdanti Rinkodaros skyriaus viršininko pareigas.

    ...

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Lietuvą ir Skandinaviją sujungs daugiau reisų

    DFDS dažnina keltų reisų skaičių tarp Klaipėdos ir Švedijos Karlshamno uostų, įvesdama naujovę Lietuvos rinkoje – dieninį plaukimą iš Lietuvos į Švediją.

    Papildomas reisas tarp Klaipėdos ir Karlshamno įvedamas nuo liepos 7 d. Kombinuotas keleivius ir krovinius gabenantis keltas PATRIA SEAWAYS iš Klaipėdos išplauks šeštadienio rytais, 8:00, į Karlshamaną atvyks tos pačios dienos 22:00 ir šeštadienio vidurnaktį išplauks atgal į Klaipėdą, kurią pasieks sekmadienį 16:00.

    Papildomi reisai bus vykdomi iki rugsėjo 8 dienos.


    Komentuoti:

Working...
X