Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #81
    Turbut Kaipedieciams aisku liko viskas... Niekas tos Klaipedos neskriaudzia

    Comment


      #82
      Cia specialiai jums

      Parašė ArTuRAs
      Klaipėdos uostas šiemet sulauks 115 mln. litų valstybės investicijų

      Valstybė į Klaipėdos uostą iki šių metų pabaigos ketina investuoti apie 115 mln. litų - beveik dvigubai daugiau nei pernai, tačiau mažiau, nei buvo planuota anksčiau. Pernai valstybės investicijos į uostą siekė 60 mln. litų, o šių metų pradžioje per 2005 metus buvo tikėtasi uoste atlikti 180 mln. litų vertės darbų, rašo dienraštis "Lietuvos žinios".

      Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Sigito Dobilinkso, vidutiniškai po 100 mln. litų investicijoms į uostą valstybė skiria beveik kasmet, tik pernai spėta investuoti kiek mažiau.

      Šiuo metu yra rengiama 5 metų investicijų į uostą programa, tačiau šį darbą apsunkina ne tik uoste kol kas nenuveikti darbai, bet ir lėtai didėjanti krovinių apyvarta, neaiški rinkliavų prognozė.

      Spaudžiant Seimui, ministerija priėmė politinį sprendimą nuo rugsėjo sumažinti rinkliavas naftos tanklaiviams. Dėl to, pasak S.Dobilinsko, 2006 metais vienas investicijų šaltinių - uosto rinkliavos - gali sumažėti 6-8 mln. litų.

      Klaipėdos uostas praėjusiais metais perkrovė 20,2 mln. tonų krovinių. Pagal kompanijų paraiškas šiemet tikėtasi 13 proc. didesnės krovos.

      Mane veikia tos "valstybes investicijos"
      Edd, as juk tau jau aiskinau kaip yra su tuom "valstybes investicijom"
      Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

      Comment


        #83
        Edd ir kitiems...
        Tos "valstybės investicijos" yra tos pacios uosto direkcijos gaunamos pajamos, kurių didžioji dalis panaudojama infrastruktūrai plėsti. Žodžiu, ką uostas uždirba, tas ir investuojama.
        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

        Comment


          #84
          Neduoda pinigų blogai, duoda pinigų vėl blogai ir kuo gi klaipėdiečiai tokie nuskriausti. Beje, ar tik valstybė kartais nėra uosto savininkė?
          Mano galerija Flickr'yje

          Comment


            #85
            Reikia padaryti, kaip Rygoje, kad nuo kiekvienos perkrautos tonos miestui atitektų euras ar doleris.Jei bent litas būtų, ir tai jau 20 mln kasmet.

            Taip valstybė savininkė. Administruoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
            GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

            Comment


              #86
              Uosto rinkliavos ir ivairus kiti mokesciai i biudzeta yra naturalus dalykas. Jeigu paskui is biudzeto uostui skiriami pinigai, tai cia jau vadinama valstybes investicijomis ir be jokiu kabuciu, nesvarbu kad tos investicijos yra tokio pacio dydzio kaip ir pinigai gauti is uosto rinkliavu.

              Nes jei vadovausimes jusu logika, tai dabar laisvai is valstybes biudzeto galim skirti kelis milijonus kokiam nors Lietuvos telekomui, nes jis i biudzeta pats sumoka tiek milijonu mokesciu ir sakyti, kad cia nieko tokio.

              Comment


                #87
                Parašė Mantaz
                Neduoda pinigų blogai, duoda pinigų vėl blogai ir kuo gi klaipėdiečiai tokie nuskriausti. Beje, ar tik valstybė kartais nėra uosto savininkė?
                Na jei valstybei priklauso kokios imones ar panasiai, tai kai jos investuoja savo uzdirbtus pinigus i modernizavima ar pan., nieks neskelbia, kad geroji valstybe investuoja
                Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                Comment


                  #88
                  Ne nu tu vistiek nesupranti. Yra mokesciai ir pan., kuriuos gauna vyriausybe ir yra rinkliavos ir pan. is kuriu isgyvena uostas! Juk is telekomo visu pinigu neatima?
                  Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                  Comment


                    #89
                    Beje su telekomu butu tas pats, jeigu jis priklausytu valstybei ir tarkim uzdirbtu pelno ten kazkiek. Tai jei paskui tuos pinigus investuotu, tai turbut nesivadintu "valstybes investicijom"?
                    Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                    Comment


                      #90
                      Parašė ArTuRAs
                      Beje su telekomu butu tas pats, jeigu jis priklausytu valstybei ir tarkim uzdirbtu pelno ten kazkiek. Tai jei paskui tuos pinigus investuotu, tai turbut nesivadintu "valstybes investicijom"?
                      Arturai, o koks skirtumas kaip vadinasi? Svarbu kad investuojami realus pinigai

                      Comment


                        #91
                        Parašė ArTuRAs
                        Ne nu tu vistiek nesupranti. Yra mokesciai ir pan., kuriuos gauna vyriausybe ir yra rinkliavos ir pan. is kuriu isgyvena uostas! Juk is telekomo visu pinigu neatima?
                        Idomu kas pas mus kazko nesupranta. Valstybes imone ir valstybe gali panaudoti gautus pinigus mokykloms statyti vietoj to, kad investuotu i uosta. Jei vienus metus taip butu, tai po to jau turbut vadintum valstybes investicijom be jokiu kabuciu.

                        Comment


                          #92
                          ŠALDYTUVAI. „Klaipėdos Smeltė“ planuoja statytis naują apie 30 tūkst. tonų talpos specializuotą šaldytų produktų krovos terminalą, atitinkantį Europos Sąjungos reikalavimus. Bendrovė paskelbė terminalo statybų konkursą.

                          "Klaipėda"
                          GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                          Comment


                            #93
                            Naujas terminalas pagerins uosto konkurencingumą

                            Kitų metų pradžioje Klaipėdos uoste pradės veikti naujas naftos ir chemijos produktų terminalas. Projektas, į kurį akcininkai investavo daugiau nei 100 mln. litų yra pirmasis toks Lietuvoje.

                            Naują naftos produktų terminalą stato Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") bei dar kelių privačių asmenų valdoma UAB Krovinių terminalas. Planuojama, kad šiaurinėje uosto dalyje įsikūręs terminalas per metus bus pajėgus perkrauti iki 2 mln. tonų produktų.

                            UAB Krovinių terminalas teritorijoje bus įrengta 13 didesnių ir mažesnių rezervuarų. Į terminalą ves dvipusė geležinkelio atšaka.

                            Savininkų teigimu, 2004-ųjų vasarą pradėtas statyti terminalas priklausomai nuo krovos apimčių atsipirks per 5-7 metus.

                            Orientuosis į naujus produktus

                            Po tarptautinės energetikų konferencijos, kurioje buvo aptariamos naujo kuro gamybos galimybės, Krovinių terminalo akcininkai nutarė, kad naujasis terminalas turi būti pajėgus perkrauti kuo įvairesnius naftos produktus.

                            "Daug dėmesio skirta degalams, gaminamiems iš sunkiųjų dujų. Manoma jog tai - ateities kuras", - minėjo UAB Krovinių terminalas direktorius Audrius Pauža.

                            Jis spėja, kad šio kuro gamybos apimtys augs, todėl šių žaliavų perkrovimo poreikis taip pat didės. Pasak jo, terminalas bus pajėgus perkrauti ir šią žaliavą, ir kitus naftos produktus: terminalo talpyklos pritaikytos ir alkoholių produktams, ir mažo sieringumo kurui. Vamzdynai taip pat pritaikyti atskiroms kuro rūšims, jie greitai išvalomi.

                            Nemažas dėmesys bus skiriamas ir šviesiesiems naftos produktams.

                            "Galime krauti viską: skystas trąšas, mazutą, dyzelinį kurą", - apie naujojo terminalo pranašumus sakė vadovas.

                            Krovinių terminalas įsikūręs prie 250 m ilgio krantinės, ties kuria gylis siekia 14 m. Čia galės švartuotis didžiuliai "Panamax" tipo tanklaiviai.

                            "Esame pajėgūs krauti du mažesnius laivus vienu metu", - sakė A. Pauža.

                            Apsaugai - milijonai

                            Prieš terminalo statybas buvo atliktas ne vienas poveikio aplinkai tyrimas, įvertintos kitos grėsmės, todėl net ketvirtadalis visos terminalo statybas kainavusios sumos išleista apsaugai.

                            Bene didžiausia dalis šių pinigų teko priešgaisrinei apsaugai - įmonėje veiks gaisro gesinimo ir gelbėjimo padalinys.

                            "Čia pilna automatiniu, rankiniu bei distanciniu būdu valdomos įrangos, turime gaisrinį automobilį, teritorijoje nuolat budės atsakingi asmenys", - pasakojo padalinio vadovas Aleksandras Lebedevas.

                            Visose talpose įrengti priešgaisriniai davikliai, dvigubos sienos, pantoniniai dangčiai.

                            Kadangi į tanklaivius naftos produktai bus kraunami lanksčiomis žarnomis, terminale sumontuoti greitojo atsijungimo vožtuvai bei garų rekuperacijos įrenginys, leidžiantis surinkti krovos metu iš laivo išstumiamus garus ir juos kondensuoti.

                            Kad prie krantinės prisišvartavęs laivas kuo mažiau judėtų pučiant stipresniam vėjui, statybų metu buvo paaukštinta krantinė.

                            A. Paužos teigimu, terminalo saugumas priklausys ir nuo čia dirbančių žmonių, todėl kiekvienas jų išklausys instrukcijas ir privalės griežtai jų laikytis.

                            "Jų darbo pagrindas - drausmė", - sakė terminalo vadovas.

                            Darbuotojai, prieš įžengdami į teritoriją, privalės specialioje patalpoje palikti cigaretes, mobiliuosius telefonus ir kitus daiktus, keliančius grėsmę terminalo saugumui. Juos visą laiką stebės dešimtys vaizdo kamerų.

                            Prieš keletą dienų terminalas jau išbandytas, tiesa, vandeniu. Tuomet aukštesnį nei 20 atmosferų spaudimą įranga atlaikė.

                            "Esant reikalui, jau dabar galėtumėm krauti produktus, bet neskubam. Kai įsitikinsime, kad perkrauti produktus čia yra visiškai saugu, tada ir pradėsim veiklą", - teigė A. Pauža.

                            Bandomieji šviesiųjų naftos produktų krovimai į laivus planuojami gruodį.

                            Nauda miestui

                            Visus darbus - nuo pirmųjų pamatų klojimo iki visiškai užbaigto terminalo, atliko 17 Lietuvos ir užsienio bendrovių. Įmonėje sumontuota įranga, pirkta įvairiose pasaulio šalyse.

                            Statybos bei įranga akcininkas kainavo iš viso 110 mln. litų - daugiau nei tikėjosi terminalo savininkai. Tai didžiausia privati investicija Klaipėdos uoste.

                            "Didesnes statybų išlaidas lėmė degalų bei metalo kainų augimas tarptautinėse rinkose", - paaiškino A. Pauža.

                            Be to, naftos ir chemijos produktus perkrausiančioje įmonėje sukurta nemažai naujų darbo vietų - visuose terminalo padaliniuose nuolat dirbs virš šimto darbuotojų.

                            A. Paužos manymu, pradėjus veikti terminalui, atsivers naujas naftos ir chemijos produktų pervežimo kanalas, vesiantis per Lietuvą, o Klaipėdos uostas taps konkurencingesnis.

                            Terminalo teikiamomis paslaugomis jau domėjosi Baltarusijos bei Kazachstano bendrovės.

                            Valdas PRYŠMANTAS
                            www.ve.lt
                            GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                            Comment


                              #94
                              Nesuprantu kodel anksciau nieko negirdejom apie to terminalo statybas
                              Gal Adomux turi nuotrauku is ten?
                              Paskutinis taisė Eimantas; 2009.05.04, 00:28.
                              Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                              Comment


                                #95
                                As klausiau apie ta naftos ir chemijos terminala
                                Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                                Comment


                                  #96
                                  Jis labai greit užaugo, jei neklystu per metus. Ir berods spalio 15 turi ateiti pirmasis tankeris.

                                  Comment


                                    #97
                                    O tai kaip del naftos? Nebus konkurencijos su KN? Ar is kitur veza?
                                    Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                                    Comment


                                      #98
                                      KN daugiau orientuota i mazuto eksporta, KT planuoja specializuotis chemijos ir šviesių naftos produktu eksportui.

                                      Comment


                                        #99
                                        Vaizdelis iš Smeltės krantinių statybos
                                        [/URL][/IMG]
                                        Taip atrodė gegužės mėnesį. Dabar viskas užpilta ir vyksta betonavimo darbai.

                                        Comment


                                          Rugsėjį - rekordinė "Klasco" krova


                                          Praėjusį mėnesį Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco") perkrovė 950 tūkst. tonų krovinių. Tai yra rekordinis mėnesio krovos rezultatas nuo pat 1999 metų, kai bendrovę privatizavo "Achemos grupė".

                                          Iš viso per devynis šių metų mėnesius didžiausia uosto operatorė jau perkrovė 6,86 mln. tonų krovinių - 1,65 mln. tonų, arba 31,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (5,26 mln. tonų).

                                          Neseniai "Klasco" pakrovė ir rekordinį krovinių kiekį į vieną laivą. Esant palankioms oro sąlygoms Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas leido 50 centimetrų - iki 13 metrų - padidinti "Panamax" tipo laivo grimzlę, tad į šį laivą buvo pakrauta 64 328 tonos baltarusiškų kalio trąšų. Maksimali šio laivo talpa siekė 72 tūkst. tonų.

                                          "Tradiciškai dėl sezoniškumo trečiajame metų ketvirtyje krovinių srautai gali šiek tiek sumažėti, tačiau per visus 2005 metus planuojame perkrauti apie 9,5 mln. tonų krovinių", - prognozuoja "Klasco" vadovas Valentinas Greičiūnas.

                                          Klaipėdos jūrų krovinių kompanija pernai perkrovė 7,2 mln. tonų krovinių.

                                          Anot "Klasco" filialo "Eurogate Klaipėda" direktoriaus Vaclovo Grigalausko, šiemet sparčiai auga ir konteinerių krova - per devynis mėnesius perkrauta 67 200 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU) - 36 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu.

                                          V. Greičiūno teigimu, geriems bendrovėms rezultatams įtakos turėjo ir rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais vykdyta eksperimentinė Baltarusijos gamyklos "Belaruskalij" trąšų krova į didelio tonažo laivus. Jos metu paaiškėjo, kad "Klasco" per dieną esant geroms oro sąlygoms į laivą gali pakrauti apie 20 tūkst. tonų trąšų.

                                          Spalį, anot "Klasco" vadovo, Baltarusijos trąšų gamintojai per Klaipėdos uostą yra numatę eksportuoti 102 tūkst. tonų savo produkcijos. 86 tūkst. tonų šių trąšų perkraus "Klasco".

                                          "Klasco" pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 4,346 mln. litų neaudituoto grynojo pelno, bendrovės pajamos siekė 59,23 mln. litų. Pernai "Klasco" uždirbo 1,208 mln. litų neaudituoto ikimokestinio pelno - 28,8 karto daugiau nei 2003 metais, kai įmonės audituotas ikimokestinis ir grynasis pelnas buvo 42,1 tūkst. litų. Bendrovėje šiuo metu dirba apie 930 darbuotojų.
                                          Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                                          Comment

                                          Working...
                                          X