Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Tylus
    replied
    KKT: 2019-ieji iššūkių metai

    Netrukus prasidės UAB Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) naudojamų 143-143A krantinių rekonstrukcija. Terminalo vadovybė baiminasi, kad ji neužtruktų ilgiau nei planuojama, mat šios bendrovės senajame generalinių krovinių terminale naudojamo pirso rekonstrukcija jau vėluoja kelis mėnesius.

    KKT generalinis direktorius Vaidotas Šileika sausio 22 d. teigė, kad realūs minėtų krantinių rekonstrukcijos darbai dar nepradėti, bet sausio 23 d. pirmą kartą bus susitikta su konkursą laimėjusiu rangovu ir aptariama statybos darbų eiga. „Paruošiamieji darbai jau vyksta“, - sakė jis.

    Uostininkai juokauja, kad uoste pasidarė madinga krantines rekonstruoti nenutraukiant gamybos. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pirmą kartą tai pabandė daryti, kai buvo rekonstruojamos UAB Birių krovinių terminalo nuomojamos krantinės, tada pasisekė, tad dabar stengiamasi ir toliau taip daryti.

    143-143A krantinių rekonstrukcija bus vykdoma etapais, t. y. dalis krantinių rekonstruojama, po rekonstrukcijos pradedama eksploatuoti, o tada imamasi kitos dalies rekonstrukcijos.

    „Sustabdyti darbų mes negalime, nes turime labai didelį krūvį. Netgi rekonstruojant etapais mums tai bus labai didelis iššūkis stengiantis padaryti taip, kad mūsų klientai nepajustų šios rekonstrukcijos pasekmių. Visi esame susirūpinę, nes suprantame, kad tai padaryti nėra taip paprasta.

    Bet kokie rekonstrukcijos darbai, susiję su krantinių remontu ar statybomis, daro šiokį tokį poveikį ritmingam įmonės darbui“, - sakė V. Šileika.

    Tačiau įmonė privalo „išgyventi“ rekonstrukciją, kad ateityje galėtų konkuruoti. Pasak KKT vadovo, jau dabar laivybos kompanijos, KKT klientės, teiraujasi, kada pagaliau KKT turės normalias sąlygas. Klientai nori keisti savo laivus į didesnius. Žinia, konteinerių srautas, jų krovos apyvarta didėja, laivybos kompanijos jungiasi į įvairius aljansus arba perka vienos kitas, ir taip bando įsigyti didesnius laivus, kuriuos norėtų siųsti ir į Klaipėdą. Pasak V. Šileikos, deja, visame jų krovinių maršruto kelyje Klaipėda yra didžiausia problema, kadangi KKT maksimali leistina laivų grimzlė yra tik 10 metrų. Tai pats blogiausias infrastruktūros rodiklis Rytų Baltijos šalyse jau nekalbant apie Vakarų Europos uostus.

    Pasiteiravus, kada KKT pagaliau sudarys geras sąlygas savo klientams, V. Šileika atsakė: „Mes planuojame, o kažkas juokiasi. Labai tikiuosi, kad priešingai nei 127-128 krantinių, kuriomis naudojasi generalinių krovinių terminalas, rekonstrukcija, kurios statybos darbai šiuo metu vėluoja 3-4 mėnesius, anų krantinių rekonstrukcija bus įgyvendinta laiku, ir tam tikrą sąlygų pagerėjimą pajusime jau 2020 metais.“

    127-128 krantinių rekonstrukcija turi būti baigiama šiemet. Kai kurie darbai jau turėjo būti padaryti, bet vėluojama. Jau yra užsakyti nauji kranai. KKT baiminasi, kad nebus nė kur pastatyti atplukdyto naujo krano, jeigu ir toliau remonto darbai taip bus vykdomi. „Žinoma, rangovai visada turi daugybę pasiteisinimų, kodėl jie vėluoja atlikti darbus, bet tai labai apsunkina mūsų darbą. Esame priversti vežti krovinius į kitą, konteinerių, terminalą, o dėl tų, kurių negalime pervežti, naudojamės ir Vakarų laivų gamyklos, ir Malkų įlankos terminalo paslaugomis. Visa tai didina mūsų kaštus, klientams kyla tam tikrų rūpesčių. Šis laikotarpis tikrai nėra paprastas. Nepabaigta krantinių rekonstrukcija viename terminale, tuoj prasidės kitame. 2019-ieji mums pilni iššūkių, turint omenyje, kad krovinių srautai auga“, - sakė V. Šileika.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Daugiau laivų uoste, „sotesnis“ šalies biudžetas

    Pernai į Klaipėdos uostą atplaukė 510 laivų, arba 7,8 proc. daugiau nei 2017 metais. Todėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamos pernai sudarė 63,74 mln. eurų ir 7 proc. viršijo užpernai gautas pajamas.

    Beje, direkcijos pelnas per pastaruosius trejus metus didėjo labiau nei pajamos. Į šalies biudžetą kaip 2018 metų direkcijos dividendai keliaus daugiau kaip 21 mln. eurų.

    Pasak uosto kapitono pavaduotojo Eduardo Ringio, ankstesniais metais laivų, atplaukiančių į Klaipėdos uostą, skaičius turėjo tendenciją šiek tiek mažėti. Nuo 2015 metų laivų parametrai ir tonažas didėjo, tad krovos rodikliai gerėjo. Pastaruoju metu vėl grįžtama prie daugiau kaip 7 tūkst. laivų įplaukimų per metus. Pernai į Klaipėdos uostą įplaukė 7 082 laivai, 2017 m. - 6 571.

    Anksčiau Uosto direkcija nuolatos pateikdavo atplaukusių laivų, kurių ilgis - daugiau nei 200 metrų, skaičių. Pastaruoju metu atsirado naujas laivų, ilgesnių nei 360 m, rodiklis. Pernai mūsų uoste tokių laivų lankėsi net 13, o 200 m ilgio ir didesnių - net 355. Užpernai tokių laivų atplaukė tik 267.

    2018 metais į Klaipėdos uostą įvesti ir išvesti 8 857 laivai. Bendras locavimo darbų valandų skaičius - 11 748.

    Laivyba Klaipėdos uoste pernai buvo trikdoma 109 valandas. Tai yra tiek laiko buvo sudėtingos hidrometeorologinės sąlygos, kai vėjo greitis, viršijantis 20 m/s, pareikalavo tam tikrų laivų laivybos ribojimo.


    Pajamos padidėjo 9 mln. eurų

    2015 metais Klaipėdos uosto direkcijos pajamos buvo 55 mln. eurų. Per trejus metus jos padidėjo 9 mln. eurų. Pagrindinė to priežastis, Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio teigimu, - yra išaugusios pajamos iš uosto rinkliavų dėl didesnio laivų skaičiaus.

    M. Armonaičio manymu, gerus rezultatus lėmė ir laiku pakeistos laivų rinkliavos - įvestos vadinamosios lubos laivams konteinervežiams, kurių bendras tonažas didesnis nei 60 tūkst. tonų. Tie laivai, kurie dėl savo dydžio negali būti iki galo pakrauti Klaipėdos uoste, dabar moka tik už tą tonažą, kuris gali būti pasiektas mūsų uoste. Taigi jie gali atplaukti į mūsų uostą nepatirdami papildomų kaštų. Tai prisidėjo ir prie drastiško konteinerių krovos augimo Klaipėdos uoste, ir davė didelės naudos - Uosto direkcijos pajamos padidėjo, nepaisant tų „lubų„, o sąnaudos išliko stabilios.

    2018 metų pelnas, palyginti su 2017-ųjų, išaugo 9 proc., t. y. padidėjo beveik trimis milijonais eurų, o palyginti su 2015-aisiais, padidėjo net 11 mln. eurų, t. y. daugiau nei pajamos per trejus metus.

    Uosto direkcijos 2018 metų pelno įmoka, kitaip sakant, dividendai, sudarys 21,7 mln. eurų, o pelno mokestis - dar apie 5 mln. eurų. Priminsime, kad nuo 2018 metų Uosto direkcijai panaikinta pelno mokesčio lengvata, tad ji šį mokestį apskaičiuos taip, kaip ir visos Lietuvoje veikiančios įmonės.

    Pernai Uosto direkcija pervedė Klaipėdos miesto savivaldybei 1,6 mln. eurų, kurie buvo skirti privažiavimo kelių ir miesto gatvių rekonstrukcijai. Visi pinigai buvo panaudoti.

    „Valstybės biudžetą papildysime nemaža suma. Kuo daugiau gauname pajamų, tuo didesnė mūsų įmoka į valstybės biudžetą„, - sako laikinai Uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas einantis infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Klaipėdos uoste - vėl rekordai

    Ketvirtadienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos surengtoje spaudos konferencijoje aptarti praėjusių metų rezultatai. Šiemet krova prognozuojama atsargiai - 1 milijonu tonų mažesnė.

    Konferenciją vedęs Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė generalinį direktorių Arvydą Vaitkų pavaduos iki kovo mėnesio.

    Priminsime, kad pernai buvo pasiektas visų laikų uosto krovos rekordas - perkrauta 46,6 mln. t. Palyginti su 2017-aisiais, krovos srautai pernai išaugo 7,9 proc. 2018-aisiais perkrauta krovinių 3,4 mln. tonų daugiau nei užpernai.

    Klaipėdos uoste labiausiai didėjo konteinerių krova net 58,6 proc. palyginti su užpernai. Jos apyvarta pernai, palyginti su užpernai, didesnė 2,9 mln. t. Pernai perkrauta daugiau kaip 750 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Antroje vietoje - cheminės ir birios trąšos, jų perkrauta 0,5 mln. t daugiau ir pasiektas metų rekordas - 14,3 mln. t. Trečioje vietoje - ro-ro kroviniai - 324 tūkst. t daugiau, pernai perkrauta 5,2 mln. t.

    Labiausiai sumažėjo grūdų apyvarta - 1 mln., ir naftos produktų - beveik 1 mln. tonų. Pasak Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, jeigu nebūtų sumažėjusi naftos ir grūdų krova, Klaipėdos uoste galėjo būti perkrautas 51 milijonas tonų. „Turime neblogą rezervą tokiai apyvartai pasiekti“, - sakė A. Drungilas.

    Baltijos jūrų uosto regione krova taip pat augo 6 mln. t, palyginti su užpernai. Labiausiai augo konteinerių krova, po to anglys - 3,2 mln. o trečioje vietoje mediena - 1,9 mln. t. Žalios naftos apyvarta sumenko visame regione. Krova šiek tiek sumenko Ust Lugoje ir Primorske. Pagal krovos apyvartą tonomis Klaipėda yra antras uostas visame regione. Labiausiai krova augo Snkt Peterburge. Trečias - Rygos uostas. Jame padidėjo anglių krova. Nuo 2010 iki 2018 metų Klaipėdoje krova išaugo beveik 50 proc. Klaipėdos rinkos dalis per šį laikotarpį išaugo 10 proc.

    Pernai Uosto direkcija gavo beveik 64 mln. eurų pajamų. Grynojo pelno prieš apmokestinimą - 35 mln. eurų. Palyginti su 2017 metais, direkcijos pajamos padidėjo beveik 7 proc., o grynasis pelnas - beveik 10 proc.

    2018-aisiais į uosto infrastruktūrą investuoti 38,8 milijonai eurų neskaičiuojant PVM. Palyginti su 2017-aisiais, investuota pernai beveik 11 mln. eurų daugiau. Šiemet į uosto infrastruktūrą ketinama investuoti beveik 50 mln. eurų.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    KLR dokai dar kurį laiką liks miesto centre

    Alvydas Butkus šiuo metu vadovauja net trims atskiroms įmonėms: UAB „Klaipėdos laivų remontas“, AB Kruizinių laivų terminalui ir UAB Klaipėdos pilies uostui. Visoms joms praėjusieji metai nebuvo blogi. Beje, jau pradėtas tiesti naujas kelias į Kruizinių laivų terminalą.

    Priminsime, kad pernai nuo liepos 2 d. vietoj AB „Klaipėdos laivų remontas“ (KLR) atsirado dvi savarankiškos įmonės - UAB „Klaipėdos laivų remontas“, besikurianti pietinėje uosto dalyje, buvusiame Jūrų perkėlos terminale Perkėlos g., ir AB Kruizinių laivų terminalas, kuri liko buvusioje KLR teritorijoje miesto centre. KLR generalinis direktorius A. Butkus kol kas laikinai eina ir Kruizinių laivų terminalo vadovo pareigas.

    KLR vis dar tebesikrausto iš miesto centro į pietinę uosto dalį. Planuota, kad jau 2017 metais bus perplukdyti ir abu KLR plaukiojantieji dokai. Tačiau ir pernai jie visus metus nepajudėjo.

    Procesas užtruko dėl dviejų naujų vietų dokams pastatyti įrengimo pietinėje dalyje. Šį klausimą sprendžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kartu su AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) ir KLR. A. Butkaus teigimu, kol kas dar tik atliekami projektavimo darbai. O jie, turint omenyje ir įvairius konkursus, trunka gana ilgai. Tad dar ilgiau nei metus dokai nebus išplukdyti iš miesto centro.

    Šiuo metu KLR laivų remontą net trijose vietose - ir buvusiame Jūrų perkėlos terminale, ir Centriniame Klaipėdos terminale (CKT), ir senoje vietoje miesto centre. Čia yra likę ir dalis darbuotojų, o kiti jau dirba pietinėje dalyje. „Darbuotis galime ir dabartinėmis sąlygomis, laukdami, kol bus baigti tie projektavimo darbai ir mes galutinai persikraustysime“, - sakė A. Butkus.

    Pasak jo, praėjusieji metai laivų remontininkams buvo geri - numatyti planai įvykdyti visais atžvilgiais: tiek pelno, tiek pajamų. Šiemet bus tęsiama pagrindinė laivų remonto veikla ir investiciniai projektai, susiję su galutiniu perisikraustymu į pietinę dalį. Dar ne visas staklynas iškraustytas. Jis perkeliamas į naują vietą, į buvusi sandėlį pietinėje uosto dalyje, po truputį, dalimis. Šiemet bendrovės planai, galima sakyti, tokie pat kaip ir pernai.

    AB Kruizinių laivų terminalas yra nedidelė įmonė. Ji aptarnauja atplaukusius kruizinius laivus ir laivus, pastatytus prie krantinių, prižiūri visą miesto centre nuomojamą teritoriją, pastatus, į kuriuos investavo bendrovė, rūpinasi nuomojamais viešbučiais. Eidamas ir šios bendrovės vadovo pareigas A. Butkus sako nesusiduriantis su didelėmis jos administravimo problemomis. Supranta, ši bendrovė taip pat turi savo planų.

    Kruizinių laivų terminale didelių permainų neplanuojama. Daugiau pastatų griauti toje teritorijoje neplanuojama. Visi pastatai, kuriuos reikėjo griauti, jau nugriauti. Tai reikėjo padaryti todėl, kad pagal detalųjį planą į Kruizinių laivų terminalą turi būti nutiestas naujas kelias nuo Pilies g. Nugriauti pastatai, kurie trukdė tai daryti.

    Kelias tiesiamas Savivaldybės užsakymu ir darbai jau pradėti. Jie vyksta intensyviai, nors oro sąlygos nėra itin geros.

    Trečia atskira įmonė dar yra Klaipėdos pilies uostas. Pasak A. Butkaus laivų jam netrūksta, būtų galbūt galima jį pamažu plėsti. Tokia galimybė galbūt atsiras, kai dokai bus išplukdyti į pietinę dalį.

    „Džiaugiuosi, kad laikomės stabiliai visose trijose įmonėse, kad reikalai neblogėja, praėjusius metus baigėme gerai“, - sako A. Butkus.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Uosto krantines rekonstruos už 28 mln. eurų

    Dvi Klaipėdos uosto krantines už daugiau kaip 28 mln. eurų rekonstruos Vilniaus statybos bendrovė „Tilsta“, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį su kelių ir inžinerinių tinklų tiesimo bendrove „Fegda“.

    Įmonės laimėjo viešąjį konkursą bei rekonstruos 143 ir 143A krantines, naudojamas vienos didžiausių uosto krovos bendrovių Klaipėdos konteinerių terminalas.

    Centriniame viešųjų pirkimų portale nurodoma, kad sutartis su rangovais buvo sudaryta sausio 10 dieną, darbus planuojama pabaigti iki 2021 metų gruodžio mėnesio.

    Konkursą laimėjusios įmonės atliks krantinių statybos, dugno gilinimo ir žemių siurbimo, vandentiekio ir kanalizacijos tiesimo darbus, teiks inžinerinio projektavimo paslaugas.

    Po rekonstrukcijos ir Malkų įlankos akvatorijos gilinimo prie šių krantinių galės švartuotis Post Panamax tipo laivai, todėl Klaipėdos konteinerių terminalas galės didinti krovos apimtis.

    Klaipėdos konteinerių terminalas 2017 metais uždirbo 6,771 mln. eurų grynojo pelno – 5,1 proc. daugiau nei 2016 metais, kai jis buvo 6,442 mln. eurų. Bendrovės pardavimo pajamos užpernai padidėjo 8,8 proc. iki 23,143 mln. eurų.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Belgai už 5 mln. eurų valo Klaipėdos uosto akvatoriją

    Siekiant užtikrinti projektinius gylius laivybos kanale, Klaipėdos jūrų uoste atliekami uosto akvatorijos dugno valymo darbai. Pirmiausia buvo išvalytas išorinis įplaukos kanalas, o šiuo metu darbai vykdomi pietinėje uosto dalyje.

    Praėjusių metų gruodžio pradžioje akvatorijos dugno valymo darbai startavo ties uosto vartais bei įplauka į uostą. Šiame ruože buvo iškasta 49 565 m³ sąnašinio grunto. Šiuo metu belgų įmonė Jan de Nul N. V. akvatorijos dugno valymo darbus atlieka ties Kiaulės Nugaros sala bei Smeltės apsisukimo rate. Bendrai iš viso jau yra iškasta apie 200 tūkst. m3sąnašinio grunto.

    „Tokie darbai uoste yra atliekami reguliariai, siekiant užtikrinti projektinius gylius laivybos kanale. Valyti sąnašas yra būtina norint būti konkurencingiems ir priimti didelių parametrų laivus. Kaip rodo neseni įvykiai, Klaipėdos uostas sugeba priimti tokius milžinus, kaip neseniai apsilankęs konteinervežis „MSC Ingy“, kurio ilgis siekia 400 m, o plotis 59 m“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

    Akvatorijos dugno valymo darbų pirmumas ir dažnumas nustatomas atlikus batimetrinius matavimus ir įvertinus sąnašinio grunto kiekį.

    Su konkursą laimėjusia įmone Jan de Nul N. V. pasirašytos sutarties vertė – 4,9 mln. Eur. Preliminariai numatoma, jog pagal šią sutartį bus iškasta apie 890 000 m3 grunto.

    Iškastas gruntas, atsižvelgus į jo savybes, bus plukdomas į jūroje esančią sąvartą, o švariu smėlingu gruntu paprastai kasmet yra papildomi paplūdimiai Melnragės–Girulių ruože.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Klaipėdos uostas artėja prie 50 milijonų tonų krovos

    Klaipėdos valstybinis jūrų uostas 2018 metais viršijo 46 mln. tonų krovinių apyvartą. Tai yra geriausias rezultatas per visą jo istoriją. Skaičiuojama, kad šis rezultatas valstybės biudžetą papildys daugiau kaip 800 mln. Eur.

    Ketvirtus metus iš eilės Klaipėdos uostas pagerina metinį krovinių apyvartos rezultatą. 2018 m., negalutiniais duomenimis, uoste krauta 46,3 mln. t, tai yra 7,3 proc. viršyta 2017 m. krovinių apyvarta, kuri siekė 43,17 mln. t. Atitinkamai 2015 m. - 38,51 mln. t. 2016 m. krauta 40,14 mln. t.

    „Pamenu, dar visai neseniai siekiamybė buvo per mėnesį perkrauti 3 mln. t krovinių, o praėjusieji metai rodo, kad mėnesio krova neretai jau viršija 4 mln. t. Džiaugiamės, kad mūsų uostas yra lyderis tarp Europos Sąjungos uostų Baltijos jūroje. Todėl pirmiausia už didžiulį įdirbį noriu padėkoti uosto naudotojams, taip pat už sklandų ir profesionalų darbą - Uosto direkcijos darbuotojams“, - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

    Šių metų spalio mėnesį pasiekta didžiausia mėnesio krovinių apyvarta - 4,34 mln. t.

    2018 m. didžiausias augimas fiksuotas generalinių krovinių segmente - krovinių konteineriuose, ro-ro, kt.

    Pernai taip pat perkrauta daugiausiai trąšų uosto istorijoje.

    Negalutiniais duomenimis, praėjusių metų Klaipėdos uosto veikla valstybės ir savivaldybių biudžetus papildys daugiau kaip 824 mln. Eur.

    „Uosto nauda šaliai ir jos žmonėms neabejotina - tai ypač reikšminga Klaipėdos regiono ekonominiam ir socialiniam gyvybingumui. Skaičiuojama, kad net dešimtadalis šalies nacionalinio biudžeto yra susijęs su pajamomis, gautomis iš uosto veiklos, tad mūsų generuojamos lėšos gali tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos gyventojų gerovės - ir prie mokytojų atlyginimų ar pensijų didinimo, ir kitų socialiai reikšmingų darbų„, - pasakojo A. Vaitkus.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    „Regina Seaways“ vasarį pradės dirbti įprastai

    Danijos kapitalo keltų bendrovės „DFDS Seaways“ keltas „Regina Seaways“, po spalį patirto incidento Baltijos jūroje iki šiol plaukiojantis su vienu varikliu, vasarį turėtų pradėti dirbti su dviem varikliais.

    „Kol kas laivas dirba su vienu varikliu, yra pradedami paruošiamieji darbai naujo variklio surinkimui, sugedusio variklio surinkimas prasidės sausio viduryje“, – BNS patvirtino „DFDS Seaways“ atstovas spaudai Vaidas Klumbys.

    Anot jo, antrasis variklis bus perrenkamas pakeičiant susidėvėjusias ir pažeistas detales.

    „Jeigu viskas vyks sklandžiai, jis (keltas – BNS) vasario mėnesį turėtų dirbti įprastai“, – teigė V. Klumbys.

    Incidentas „DFDS Seaways“ laive, plaukusiame iš Kylio į Klaipėdą, įvyko spalio pradžioje, kai variklių skyriuje pastebėti dūmai. Keltas į Klaipėdą atplaukė tos pačios dienos vakare, veikiant vienam varikliui, nė vienas iš jame buvusių 335 žmonių, dauguma kurių – Vokietijos piliečiai – nenukentėjo.

    Po incidento patikrinus ir atnaujinus visas saugumo sistemas laivui buvo išduotas laikinas trijų mėnesių leidimas dirbti su vienu varikliu, tačiau, anot V. Klumbio, lapkritį Lietuvos transporto saugos administracija leidimą pratęsė iki šių metų rugpjūčio.

    Žiniasklaida skelbė, kad sekmadienį incidentą patyrė kitas bendrovės keltas – „Optima Seaways“. Laivui iš Klaipėdos 9 ryto atplaukus į Karlshamno uostą, įvyko gedimas hidraulinėje sistemoje, dėl to užstrigo rampa, o keleiviai su transporto priemonėmis laive įstrigo maždaug 20 valandų ir iš kelto išvažiavo tik pirmadienį paryčiais, kuomet rampą atidaryti padėjo kranas.

    Anot V. Klumbio, šiuo metu „Optima Seaways“ stovi Karshamno uoste, į jį plukdinamas pakaitinis hidraulinis variklis, o sugedęs variklis išsiųstas remontui.

    V. Klumbio teigimu, visų bendrovės turimų keltų techninis stovis yra peržiūrimas kas dvejus su puse metų, o kapitalinės patikros vyksta kas penkerius metus.

    „Technika yra toks dalykas, tūkstančiai mazgų, sistemų, detalių. Nežinosi, kartais nutinka tokie dalykai. Bet aišku, visada, kai tokie precedentai įvyksta, į kitus laivus vienu ar kitu aspektu yra pasižiūrima atidžiau“, – sakė V. Klumbys.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    „Klaipėdos nafta“ vienu metu galės priimti tris tanklaivius

    Klaipėdos uostas ruošiasi rekonstruoti dvi naftos produktų ir suskystintų gamtinių dujų krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ naudojamas krantines.

    Uosto direkcijos infrastruktūros vadovo Vidmanto Paukštės teigimu, konkurso būdu pasirinkus rangovą, bus pailgintos pirma ir antra krantinės, todėl „Klaipėdos nafta“ vienu metu galės priimti ir krauti nebe du, o tris tanklaivius. Be to, kanalo gylis ties krantinėmis bus pagilintas nuo 14 iki 16,9 metro.

    „Krantinių rekonstrukciją planuojama atlikti keliais etapais, darbus vykdant taip, kad nebūtų trikdoma krova. Įgyvendinus projektus, bendrovė turės galimybę didinti naftos produktų krovą“, – BNS teigė V. Paukštė.

    Darbų vertės jis neatskleidė: „Kol nėra pasibaigęs konkursas, darbų kaina nėra skelbiama“.

    „Klaipėdos nafta“ 2017 metų pabaigoje skelbė į šių krantinių rekonstrukciją investuosianti iki 20,9 mln. eurų (su PVM). Pasak įmonės, kanalą ties 1963–1964 metais statytomis krantinėmis ketinama išgilinti iki 17 metrų, tuomet terminalas galės vienu metu priimti ne du, o tris tanklaivius.

    „Klaipėdos nafta“ investuos į krantinių suprastruktūrą, o uostas – į jų infrastruktūrą.

    Uosto direkcija rangovo konkursą paskelbė gruodžio 27 dieną, o paraiškų laukiama iki vasario 7 dienos. Sutartis su rangovu bus pasirašyta dvejiems metams.

    Klaipėdos uosto Malkų įlankos krantines už beveik 16 mln. eurų šiuo metu rekonstruoja Nyderlandų bendrovė „Van Oord“, o Vakarų laivų gamyklos krantines – už 27 mln. eurų – Lietuvos „Hidrostatyba“ ir Latvijos BMGS. Kanalas prie krantinių bus pagilintas iki 14,5 metro.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Ieškoma vietos naujai įmonei uoste atsirasti

    Kadangi Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste tiesiog nebėra vietos prie vandens, prie krantinių, jame negali įsikurti nauja įmonė, žadanti 600 naujų darbo vietų. Papildomo ploto uoste nori dar dvi kompanijos, jau dirbančios jame.

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, Uosto direkcija suinteresuota, kad kuo daugiau prekių būtų pagaminama Lietuvoje, kad mūsų uostas kuo mažiau būtų priklausomas nuo kaimynų. Todėl Uosto direkcija siekia išplėsti uosto teritorijas, kad galėtų pritraukti į uostą gamybą, kuriančią pridėtinę vertę.

    A. Drungilo teigimu, jau dabar yra viena įmonė, norinti investuoti ir Klaipėdoje sukurti 600 darbo vietų. „Šiuo metu deramės, svarstome galimybes, nes įmonei reikia 25 ha žemės ir būtinai prie vandens, kadangi jos krovinys yra negabaritinis, o mes jos neturime. Stengiamės nepaleisti to kliento siūlydami tuos lopinėlius žemės, kuriuos dar galime. Turime kelis lopnėlius su „Vaterfrontu“, bet tai nėra krantinės, tai tik kranto linija“, - aiškino jis.

    Jeigu uosto bendrasis planas jau būtų buvęs patvirtintas, būtų surasti tie 25 ha žemės, jau pritrauktos investicijos ir sukurta 600 darbo vietų, generuojančių naujas darbo vietas ir kituose sektoriuose, o Uosto direkcija gautų papildomų pajamų per laivybą. Be abejo, uosto bendrasis planas numato kur kas didesnes teritorijas nei tie 25 ha.

    Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, šita nauja kompanija galėtų dirbti tik pietinėje uosto dalyje, nes ten ir logistika, ir pats darbo principas jai yra labiausiai priimtinas.

    A. Vaitkaus teigimu, Klaipėdos uoste yra dar dvi jau veikiančios kompanijos, kurios pageidauja papildomų plotų. Vienai reikia apie 5 ha, o kitai - 15 ha teritorijos.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Uosto direkcija greitai akcine bendrove netaps

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra valstybės įmonė. Jos vadovybė norėtų, kad įmonei būtų suteiktas akcinės bendrovės statusas, duosiantis kur kas daugiau galimybių, leisiantis netgi įsigyti turto kitose valstybėse. Direkcija šiandien jau yra pasirengusi pertvarkai, tačiau šalies vadovybė, regis, tokia galimybe kiek suabejojo.

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo manymu, Uosto direkcija bent jau iki tol, kol Lietuvoje baigsis rinkimai, akcine bendrove tikrai netaps.

    Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, akcionavimas greitai neįvyks. Visų pirma aukščiausiuose valdžios sluoksniuose keliamas klausimas dėl valstybės vientisumo. Žinia, negalime pamiršti to, kad Lietuva turi vienintelį uostą, tad šis klausimas yra be galo svarbus.

    Vyriausybei kyla nemažai klausimų, kaip turėtų būti geriau valdomas valstybės turtas, o uostas, žinia, yra jos turtas.

    Šiuo metu vis dar svarstoma, kas būtų, jeigu Uosto direkcija taptų akcine bendrove - ar nėra grėsmės ją paversti listinguojama įmone.

    „Visus tuos klausimus Vyriausybė turi ramiai išsiaiškinti. Mes kaip Uosto direkcija jau šiandien akcionavimui esame pasirengę„, - sako A. Vaitkus.

    Uosto direkcija nori tapti akcine bendrovė todėl, kad AB Lietuvoje kai kuriais atvejais turi geresnes sąlygas nei valstybės įmonė.

    Sunku paaiškinti, kodėl akcinės bendrovės vadovybė vertinama kitaip ir jos atlyginimai yra kur kas didesni nei valstybės įmonių vadovų. Net ir automobilių naudojimo tvarka AB ir VĮ skiriasi.

    Uosto direkcijai esant valstybės įmone pardavus turtą už jį gautos lėšos patektų į šalies biudžetą, o AB atveju jos liktų įmonei. Pavyzdžiui, Uosto direkcija galėtų pardavusi seną pastatą už jį gautas lėšas panaudoti naujam biurui statyti. Suprantama, dėl VĮ statuso nukenčia ir direkcijos verslumas.

    „Verslumas yra viena didžiausių ambicijų. Uosto direkcija jau ne kartą įrodė savo gebėjimus. Galbūt mes galėtume eiti ir į kitas valstybes įsigydami jose infrastruktūros objektų ir kurti naujas galimybes. Gaudami naują pridėtinę vertę mes galėtume sėkmingai integruotis į kitas valstybes. Pavyzdžiui, Vokietija neseniai įsigijo tam tikrą prieigą, regis, Mugos uoste“, - aiškina Uosto direkcijos vadovas.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Kuo Klaipėdos išorinis uostas būtų pranašesnis už Gdansko


    Diskusijos dėl galimybės ir būtinybės statyti išorinį Klaipėdos uostą dar toli gražu nebaigtos. O štai Lenkijos Gdansko uostas pasistatęs išorinį uostą, jau skaičiuoja konteinerių krovos didžiulį prieaugį.

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, išoriniu Klaipėdos uostu labai domimasi išorinėje rinkoje. Anot jo, jau yra įmonių, deklaravusių, kad jeigu Lietuva įgyvendins šį projektą, jos norės jame dalyvauti. Ir tai ne Kinijos, o Europos įmonės.

    „Būtų labai gerai, jeigu uosto bendrasis planas būtų baigtas greičiau, tada mes galėtume pereiti prie konkretesnių veiksmų su tomis įmonėmis. 2006-aisiais buvo atidarytas Gdansko uosto išorinis terminalas, prieš dvejus metus baigtas jo antras etapas, jis buvo išplėstas beveik dvigubai. Tačiau jau šiuo metu jis yra beveik visiškai užpildytas. Pernai Gdanske turėjo būti perkrauta 1 mln. 700 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). O pradėjo šis uostas nuo 80 tūkst. TEU.

    „Mūsų startas šiemet bus, ko gero, 800 tūkst., o gal ir milijonas TEU. Taigi mūsų startinės pozicijos yra daug geresnės. Iš tikrųjų tos okeaninės laivybos linijos ir tie klientai, kurie žada dalyvauti mūsų projekte įvardija labai svarbius mūsų uosto privalumus palyginti su Gdansku.

    Pavyzdžiui, Klaipėdos uostas būtų paskutinis tiesioginiame okeaninio laivo kelyje. Tai reiškia, kad mes per tas tiesioginio užėjimo linijas aptarnautume visą buvusią Sovietų Sąjungą. Iš mūsų būtų skirstomi konteineriai tiek į žemyninę dalį, tiek plukdomi fideriniais laivais. Gdanskas savo rinkoje turi apie 37 milijonus, o mes turėtume apie 250 milijonų vartotojų„, - sakė A. Drungilas ir pridūrė, kad tai labai stiprūs koziriai, kad išorinis uostas Klaipėdoje būtų pastatytas per trumpiausią laikotarpį, jeigu pavyktų sutvarkyti visą dokumentaciją.

    Pasak A. Drungilo, labai stiprus privalumas, kad Klaipėda būtų paskutinis tiesioginio užėjimo uostas. Tai reiškia, kad investuotojai, kurie investuotų pinigus į mūsų išorinį uostą, būtų saugesni, nes iš tarpinių uostų, į kuriuos užsuka okeaniniai laivai, kroviniai gali būti labai lengvai permetami į bet kuriuos kitus tarpinius uostus, o iš paskutinio uosto to nebepadarysi.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Uosto bendrasis planas vėluoja

    Taip jau atsitiko, kad baigiantis 2018-iesiems Klaipėdos miesto savivaldybė nesuskubo pasitvirtinti miesto bendrojo plano koncepcijos. Deja, ir Uosto direkcijai nepavyko patvirtinti uosto bendrojo plano. Be abejo, tai lėtina ambicingų planų įgyvendinimą.

    „Deja, mūsų valstybėje dar yra daug biurokratinių procesų. Kadangi mes turime daug nuogąstavimų, įvairiausių fobijų, prarandame galimybę planus parengti greitai. Istorija jau rodo, kad uosto bendrojo plano parengimas buvo seniai reikalingas. Šiandien pritraukti investuotojus į jau paruoštus plotus, jeigu nėra komunikacijų, sunku. Jie tokius plotus vadina bulvių laukais ir sako, kad į tokias vietas neina. Vadinasi, reikia ne tik turėti planavimo dokumentus, bet ir tinkamas komunikacijas. Verslui labai svarbus įsisteigimo greitis“, - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

    Jis neneigia, kad Uosto direkcija su bendruoju planu jau šiek tiek vėluoja. Norėta jį patvirtinti iki 2018 metų pabaigos.

    „Labai tikiuosi, kad uosto bendrasis planas, kuris netrukus bus perduotas Vyriausybei derinti, jos bus gana greitai suderintas ir patvirtintas. Tai mums atvers naujas galimybes eiti į priekį formuojant naujas teritorijas tiek pietinėje, tiek šiaurinėje uosto dalyse“, - sakė A. Vaitkus.

    Išorinis uostas kelia daug diskusijų. Uosto direkcija jau daug kartų atsakė į tuos pačius klausimus miesto bendruomenėms, tačiau vyksta vadinamieji politiniai procesai, kurie apsunkina situaciją.

    „Gąsdinimas ir ribų tarp uosto ir miesto brėžimas neveda į pažangą kuriant naujas ir gerai apmokamas darbo vietas. Kokios linijos gali būti tarp uosto ir miesto, jeigu tai yra uostamiestis?“ - klausia Uosto direkcijos vadovas.

    Jo manymu, konfrontacija tarp uosto ir miesto prasidėjus rinkimams nepadidės, nes jau nebėra kaip didėti.

    „Labai reikia, kad kuo greičiau būtų patvirtintas uosto bendrasis planas. Belieka laukti, kol rinkimai baigsis, nes, tikėtina, nurims aistros ir tada sparčiau pajudės šis projektas. Uosto bendrasis planas atvertų naujas galimybes ne tik mums kaip Uosto direkcijai, bet ir miestui. Numatoma ir naujos kruizinių laivų krantinės statyba miesto centre, Danės upės žiočių dešinėje pusėje, buvusioje „Memelio miesto“ teritorijoje. Atsirastų naujas traukos objektas miestiečiams, perspektyva nekilnojamojo turto vystytojams“, - mano Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

    Komentuoti:


  • daktaras
    replied
    fantastiniai rezultatai, fantastiniai vaizdai! Niekada net nepasvajojau, kad 400m laivai Klaipėdoje sukiosis

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Klaipėdos uoste - rekordų lietus

    Metai dar nesibaigė, o Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste jau dabar yra perkrauta 1 milijonu tonų krovinių daugiau nei pernai per visus metus. 2018-ųjų metų krova Lietuvos uoste artėja prie 46 mln. tonų. Tiek krovinių jame dar niekada nebuvo. Suprantama, šiemet Uosto direkcijos pajamos taip pat bus istoriškai rekordinės.

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas sako, kad 2018-ieji uostui buvo labai geri. Šių metų 11 mėnesių krovos apyvarta - 44,2 mln. t. Anot jo, tie 46 mn. t krovinių šiemet gali būti net viršyti, nes gruodis paprastai uostui būna geras mėnuo.

    11 mėnesių Uosto direkcijos pajamos buvo 57,88 mln. eurų, t. y. 6,2 proc. didesnės nei pernai.

    Tarp lyderių

    Klaipėdos uostas dabar yra 4 uostas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje skaičiuojant ir Rusijos uostus, tarp kurių yra ir Ust Luga.

    Beje, Rusijos Sankt Peterburgo uostas užpernai perkrovė 48 mln. t, taigi Klaipėdos uostas nuo jo ne taip jau daug ir atsilieka.

    Prisimenant istoriją 2000-aisiais Klaipėdos uostas buvo antras regione ir jame buvo kraunama tik per 14 mln. t krovinių, o Sankt Peterburge - per 24 mln. t. Tačiau po trejų metų Lietuvos uostas nukrito į šeštą vietą, tada dar nebuvo Ust Lugos uosto. Žinia, tuo metu į valdžią atėjo Vladimiras Putinas, prasidėjo Rusijos uostų statyba, tarifų diferenciacija.

    Šiuo metu Rygos uostas nuo mūsų uosto jau atsilieka 9 mln. tonų. Pasak A. Drungilo, tokios skirtumo dar nėra buvę. Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus džiaugiasi, kad krova pradėjo augti ir Latvijos uostuose.

    Net trys krovos rekordai

    Šie metai Klaipėdos uostui iš tiesų įspūdingi. Skystųjų krovinių, naftos produktų mažėjo, o krovą augino generaliniai kroviniai, ypač sparčiai augantis konteinerių srautas.

    Taigi šiemet bus pasiektas naujas konteinerių krovos rekordas. Jos augimas 2018-aisiais nuo metų pradžios, palyginti su pernai metais, sudarė daugiau kaip 50 proc.

    Rekordinė bus ir ro-ro krovinių krova, ji artėja prie 6 mln. t. Priminsime, kad šiemet į Klaipėdos centrinį terminalą atėjo nauja linija, pradėjo dirbti kompanija „TT-Line“.

    Naują rekordą pasieks ir birių trąšų krova.

    Šiemet būsime perkrovę 3 mln. t daugiau nei pernai, krovos augimas sudarys apie 7,5-7,8 proc. Vidutinis krovos augimas Klaipėdos uoste per 20 metų sudarė 6,5 proc., tačiau jau trečius metus iš eilės šis vidurkis viršijamas.

    Infrastruktūra neatsilieka

    Uosto direkcijos vadovas A. Vaitkus sako, kad konteinerių krovą augina ne tik LKAB „Klaipėdos Smeltė„, bet ir UAB Klaipėdos konteinerių terminalas, kuriam itin sėkmingas buvo šių metų lapkritis.

    Uosto direkcija deda daug pastangų gerindama infrastruktūrą, kad ir Klaipėdos konteinerių terminalas turėtų panašias sąlygas kaip „Klaipėdos Smeltė„.

    Jau pradėta 127-128 krantinių rekonstrukcija. Netrukus bus rekonstruojama ir 143 krantinė, pritaikant ją naujam gyliui. Malkų įlankoje jau pradėti gilinimo iki 14 m darbai.

    A. Drungilas neatmeta galimybės, kad kitais metais Klaipėdos uoste gali būti perkrauta 1 mln. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių).

    Uosto direkcijos vadovas džiaugiasi, kad šiemet gegužę baigtos rekonstruoti UAB Birių krovinių terminalo 101-104 krantinės. Pirmą kartą uosto istorijoje rekonstrukcija buvo vykdoma nestabdant gamybos. Bendrovės vadovybė žada, kad valstybės investicijos į šias krantines atsipirks jau kitų metų balandį.

    Beje, pirmą kartą istorijoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija investicijų planą įvykdė net 121 proc. Šiemet investuota 38,14 mln. eurų.

    Komentuoti:


  • Milwaukee
    replied
    Pazymeciau ir sita

    Sėkmingas „MSC Ingy“ įplaukimas Klaipėdos uosto statusą leido kilstelėti į „aukščiausią konteinerių lygą“: iš 500 pasaulio uostų, į kuriuos MSC gabena krovinius, tik 37 (t. y. apie 7 proc.) yra pasiruošę priimti ULCV klasės laivus. Baltijos jūroje tokie laivai iki šiol plaukdavo tik į Orhuso (Danija) ir Gdansko (Lenkija) konteinerių terminalus.

    Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...77184#_?copied

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied


    Klaipėda vis naujus rekordus gerina, bet panašu, kad šito nepagerins dar ilgai, nes didesnių laivų pasaulyje jau nelabai ir yra. Titanikas prie jo atrodytų mažylis. Daugiau nuotraukų čia.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Uostas sulaukė rekordinio laivo milžino

    Klaipėdos uostas 2018 metus pažymės istoriniu įvykiu – 2018 m. gruodžio 19 d., trečiadienį, Klaipėdos uoste, prie LKAB „Klaipėdos Smeltė“ krantinių prisišvartavo vienas didžiausių pasaulyje konteinervežių laivų MSC INGY.

    Laivo ilgis siekia net 400 m., laivo plotis – 59 m, laivo talpa – 19 462 TEU.

    Šis laivas – didžiausias laivas, kada nors atplaukęs į Klaipėdos uostą. Baltijos jūroje tokie laivai iki šiol plaukdavo tik į Aarhus (Danija) ir Gdansko (Lenkija) konteinerių terminalus.

    Iki šiol didžiausias uosto istorijoje buvo 366 metrų ilgio konteinerių laivas „MSC Topaz“, viešėjęs liepos mėnesį.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Jūros kelią renkasi vis daugiau vežėjų

    Visi Baltijos jūros keltų terminalai konkuruoja tarpusavyje dėl greitesnės ir paprastesnės klientui vartų kirtimo, įvažiavimo ir išvažiavimo sistemos. Centrinis Klaipėdos terminalas, kuriame laivų pakrovimo ir iškrovimo procesas yra skaitmenizuotas, įsitvirtino rinkoje ir yra vienas pažangiausių regione.

    Jūrų keltais gabenamų krovinių kiekis Klaipėdos uoste nuosekliai didėja ir šiemet pasiekė rekordinę aukštumą – priartėjo prie 6 mln. tonų. Centrinis Klaipėdos terminalas (CKT) vienu metu gali priimti iki trijų laivų: ro-ro, con-ro, ro-pax, konteinerinius, kruizinius ir automobilių keltus. Jis patogus ir vežėjams, ir keleiviams, kuriems čia įrengtos aptarnavimo zonos. Visi procesai vyksta planingai ir greitai. Taupant laiką ir energetinius išteklius, terminalo valdymo sistemos algorit-mai sudėlioti taip, kad krovinys dar iki pakrovimo pradžios atsidurtų kuo arčiau laivo.

    Pagal srautus ir jų rūšis CKT yra vienas sudėtingiausių Baltijos jūros regione. Jūrų linijos Klaipėdą jungia su Vokietijos Kylio, Švedijos Karlshamno ir Treleborgo bei Danijos Fredericijos uostais. Terminalas turi aukščiausius saugumo įvertinimus. Pastaruoju metu čia atvyksta laivai su NATO
 kroviniais ir priimami keltai su į pratybas gabenama karine technika.

    Europos Sąjungos transporto politikos siekis – kuo daugiau krovininio transporto perkelti į jūrų kelius, trumpųjų nuotolių laivyba ir jūrų greitkelių projektai remiami finansiškai. CKT statybai taip pat panaudota per 70 mln. eurų ES lėšų. Privačios investicijos siekė beveik 20 mln. eurų, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ – 3 mln. eurų. Tačiau baigus statybas terminalas dar metus negalėjo veikti, kol buvo atlikta Minijos gatvės ir Baltijos prospekto rekonstrukcija. Kitos dvi Baltijos prospekto sankryžos, nors jos buvo to paties projekto dalis, nerekonstruotos iki šiol.

    Nekelia diskomforto

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) bendrųjų reikalų ir rinkodaros vadovas Artūras Drungilas pažymi, kad CKT vykdo sutartyje numatytus įsipareigojimus, dirba gerai ir, kas svarbu uosto įvaizdžiui, pritraukė naują laivybos liniją. Tinkamai sutvarkė vilkikų srautą, dėl kurio miestui buvo kilę problemų 2017 m.
 rudenį, kai buvo perkelta iš pietinės uosto dalies į CKT Švedijos linija (Vokietijos linija perkelta 2016 m. vasarą), kai veikė vieneri įvažiavimo vartai.

    „Džiugu, kad krovinių srautas didėja, o diskomforto nepadaugėjo, nes naujos linijos TT-Line keltas atplaukia ir išplaukia nakties metu. Tas labai imponuoja. Kadangi per terminalą vyksta visas keltų krovinių srautas, nesunku suskaičiuoti, kad lapkritį uosto ro-ro krovinių apyvarta, palyginti su 2017 m. tuo pačiu mėnesiu, didėjo 7 proc., o skaičiuojant nuo metų pradžios – 7,2 proc. Tai labai geras rezultatas. Terminalas yra svarbus ir šalies turizmui. Keltais keliavo beveik 290 tūkst. keleivių“, – sakė A.Drungilas.

    ...

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Laivui "Naras" – metų gaminio apdovanojimas

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivas "Naras" pelnė "Lietuvos metų gaminio 2018" apdovanojimą – aukso medalį. Šis modernus laivas padeda Klaipėdos uoste efektyviau užtikrinti aplinkosaugos reikalavimus, tinkamą uosto akvatorijos ir jos prieigų povandeninę techninę priežiūrą. Dar vienas aukso medalis Vyriausybėje įteiktas Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai "Bega" už šiemet pradėtą eksploatuoti pirmąjį ir kol kas vienintelį Klaipėdos uoste specializuotą cemento terminalą.

    Laivas "Naras" – tai naujausias Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivas. Jo paskirtis – stiprinti uosto laivybos saugumą, užtikrinti efektyvią uosto krantinių priežiūrą, sudaryti palankesnes sąlygas dirbti uosto narams.

    "Narų paslaugos, apžiūros yra labai svarbus kasdienis darbas. Kad uosto veikla būtų sklandi, būtina nuolat užtikrinti ne tik reikiamus gylius, bet ir pašalinti atsirandančias galimas kliūtis akvatorijoje ar prie krantinių. Mums labai džiugu, kad buvo įvertintas naujausias mūsų laivas, kuris yra modernus ir inovatyvus, garantuojantis dar didesnį laivybos saugumą uoste", – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

    Laive yra sumontuota narų valdymo stotis su barokamera, tad narai darbus saugiai gali atlikti dar didesniame gylyje, o laivapriekyje sumontuotas kranas, kuriuo galima šalinti povandeninius kliuvinius. Kadangi tai yra ir naftos produktų surinkimo laivas, jis turi rezervuarą iki 60 kub. m talpos naftos produktams rinkti. Laivas "Naras" užtikrina aplinkosauginius reikalavimus, jis reikalingas likviduojant avarijų pasekmes, kai reikia surinkti išsiliejusius naftos produktus. Laivo "Naras" komanda aprūpinta modernia naftos produktų surinkimo įranga, taip pat juo galima rinkti šiukšles, plaukiojančias vandens paviršiuje. Naftos produktų surinkimo specialistai uoste budi ištisą parą.

    Dar vienas apdovanojimas, iškeliavęs į Klaipėdos uostą - Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Bega" šiemet pradėtam eksploatuoti specializuotam cemento terminalui. Šis terminalas pastatytas siekiant efektyviai aptarnauti tiek augantį lietuviško cemento eksportą, tiek pritraukti naujus šio krovinio srautus. Cemento terminalo veiklai pasitelktos intelektinės logistikos bei aplinkai draugiškos žaliosios technologijos. Krova terminale vyksta uždaru būdu, be jokio krovinio sąlyčio su aplinka. Palyginti su praėjusiais metais, šiemet lietuviško eksportinio cemento krova įmonėje "Bega" išaugo apie 30 proc.

    Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurso "Lietuvos metų gaminys“ pagrindinis tikslas – didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, pristatyti ir įtvirtinti šalies pramonės produkciją, prekes ir paslaugas vietiniam ar tarptautiniam vartotojui, skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą, taip vystant Lietuvos verslo plėtrą.

    Konkursas "Lietuvos metų gaminys" surengtas jau 22 kartą.

    Komentuoti:

Working...
X