Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Tylus
    replied
    Uosto direkcijos siekis - kad uostas neterštų

    VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija apgailestauja, kad šalia uosto gyvenantys klaipėdiečiai protarpiais patiria diskomfortą dėl uosto veiklos. Reaguodama į viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie taršią krovą, Uosto direkcija pabrėžia, kad įmonė glaudžiai bendradarbiauja su aplinkosaugininkais dėl taršos kontrolės ir prevencijos bei siekia stiprinti bendradarbiavimą su miesto savivaldybe.

    "Apgailestaujame, kad šalia uosto gyvenantys klaipėdiečiai kartais patiria diskomfortą dėl uosto veiklos. Pabrėžiame, kad Uosto direkcija nesiūlo gyventojams išsikelti toliau nuo uosto ar panašiai, priešingai – mūsų siekis yra, kad uostas neterštų ir nekeltų nepatogumų gyventojams“, – pabrėžia VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas, Vidmantas Paukštė.

    Uosto direkcija glaudžiai bendradarbiauja su aplinkosaugininkais dėl taršos kontrolės ir prevencijos bei siekia stiprinti bendradarbiavimą su savivaldybe. Savo ruožtu investuojama į prevencines aplinkosaugos priemones bei tai numatoma daryti ateityje. Uosto direkcijos iniciatyva ištisą parą yra atliekama oro kokybės stebėsena.

    Tam, kad Klaipėdos uostas būtų saugus, kad operatyviai būtų galima reaguoti į galimas nelaimes, Uosto direkcija yra įdiegusi 3 oro taršos matavimų stoteles, kurios yra pastatytos skirtingose uosto dalyse. Visa stotelių informacija tiesiogiai internetu yra matoma ne tik uosto naudotojams, bet ir kontrolę vykdančioms institucijoms. Stotelėms užfiksavus momentinius rodiklių padidėjimus, uosto dispečeriai nedelsdami apie tai informuoja uosto naudotojus ir juos įspėja skubiai imtis būtinų priemonių.

    "Mes siekiame glaudžiai bendradarbiauti su kontroliuojančiomis institucijomis ir joms padėti. Tad matavimo įrenginių užfiksuota informacija yra dalijamasi su kontrolę vykdančiais aplinkosaugininkais, visuomenės sveikatos specialistais ir uosto žemės naudotojais. Sieksime artimiau bendradarbiauti ir su miesto savivaldybės aplinkosaugininkais. Vos prieš keletą savaičių sutarėme kartu su miesto savivaldybe, aplinkosaugininkais ir uosto naudotojais įkurti bendrą operatyvinę grupę taršos prevencijai“, – teigia Vidmantas Paukštė.

    Siekdama sustiprinti taršos prevenciją, Uosto direkcija galimą taršą matuoja ir įsigyta mobiliąja taršos matavimo įranga. Taip pat šiaurinėje uosto dalyje buvo įdiegta 10 lakiųjų organinių junginių nustatymo / aptikimo detektorių.Per pastaruosius kelerius metus į taršos prevencines bei galimų avarijų vandenyje likvidavimo priemones įmonė yra investavusi apie 3,53 mln. Eur.

    Ateityje Klaipėdos uoste planuojama įdiegti dar tankesnį oro taršos daviklių tinklą – Uosto direkcija juos planuoja įsigyti dalyvaudama ES finansuojamame projekte „Connect2SmallPorts“. Iš viso Interreg South Baltic 2014–2020 programos projekte dalyvauja 9 partneriai iš Vokietijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos, iš jų 3 jūrų uostai. Be Klaipėdos jūrų uosto dar dalyvauja Karlskronos ir Vismaro jūrų uostai.

    Uosto direkcija tikisi, kad įdiegus šias priemones bei dėl glaudesnio aplinkosaugininkų, Uosto direkcijos, miesto savivaldybės bei uosto naudotojų bendradarbiavimo gyvenimo kokybė šalia uosto gerės.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Taršos stotelių duomenys – prieinami visuomenei

    Artimiausiu metu Klaipėdos uoste esančių oro taršos matavimo stotelių duomenys bus prieinami visuomenei. Taip pat Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kartu su Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija ieško technologinių sprendimų, kad šalia uosto gyvenantys klaipėdiečiai nejaustų diskomforto. Tai aptarta šiandien Uosto direkcijoje vykusiame posėdyje su asociacijos įmonėmis.

    "Gavome patikinimą, kad krovos įmonės planuoja dar papildomas investicijas į aplinkosaugines priemones. Su įmonėmis kalbamės, kad kaip įmanoma daugiau būtų taikoma uždara krova, naudojami elektriniai lokomotyvai ir panašiai. Visų tikslas yra užtikrinti šalia uosto gyvenančių klaipėdiečių deramą gyvenimo kokybę“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas, Vidmantas Paukštė.

    Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovybė teigia, kad aplinkosauginės priemonės turi būti kiekvienos įmonės prioritetas.

    "Be abejo, mums, uostininkams, yra svarbu turėti krovinių ir didinti jų apimtį, nes tai yra ne tik verslo pajamos ir pelnas, bet ir gerai apmokamos darbo vietos klaipėdiečiams, didelės pajamos į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Tačiau mes nuolat ieškome technologinių sprendimų, inovacijų ir tai aktyviai darysime ateityje, kad krovos veikla nekeltų gyventojų nepasitenkinimo“, – pabrėžė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas.

    Uosto direkcija savo ruožtu organizuoja ir įgyvendina tas aplinkos apsaugos priemones, kurios padeda uosto teritorijoje ūkinę veiklą vykdančioms įmonėms bei tokių įmonių ūkinės veiklos valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančioms institucijoms nedelsiant indikuoti padidėjusią taršą ir atitinkamai reaguoti. Prevencines priemones numatoma dar labiau stiprinti. Ateityje Klaipėdos uoste bus įdiegtas dar tankesnis oro taršos daviklių tinklas – Uosto direkcija juos planuoja įsigyti dalyvaudama ES finansuojamame projekte "Connect2SmallPorts“.

    "Bendru sutarimu su Susisiekimo ministerija yra nuspręsta viešinti oro taršos matavimo stotelių, kurios yra įvairiose uosto vietose, duomenis. Ieškome techninių sprendimų ir jau artimiausiu metu mūsų oro taršos matavimo stotelių duomenys bus prieinami visiems Uosto direkcijos tinklalapyje“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas, Vidmantas Paukštė.

    Uosto direkcijos iniciatyva ištisą parą yra atliekama oro kokybės stebėsena. Tam, kad Klaipėdos uostas būtų saugus, kad operatyviai būtų galima reaguoti į galimas nelaimes, Uosto direkcija yra įdiegusi 3 oro taršos matavimų stoteles, kurios yra pastatytos skirtingose uosto dalyse. Visa stotelių informacija tiesiogiai internetu yra matoma ne tik uosto naudotojams, bet ir kontrolę vykdančioms institucijoms, o artimiausiomis dienomis bus prieinama ir visuomenei. Stotelėms užfiksavus momentinius rodiklių padidėjimus, uosto dispečeriai nedelsdami apie tai informuoja uosto naudotojus ir juos įspėja skubiai imtis būtinų priemonių.

    Uosto direkcija galimą taršą matuoja ir įsigyta mobiliąja taršos matavimo įranga. Taip pat šiaurinėje uosto dalyje buvo įdiegta 10 lakiųjų organinių junginių nustatymo (aptikimo) detektorių.Per pastaruosius kelerius metus į taršos prevencines bei galimų avarijų vandenyje likvidavimo priemones įmonė yra investavusi apie 3,53 mln. Eur.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Duotas startas rekonstruoti AB "Klaipėdos nafta" krantines

    Jau netrukus prasidės reikšmingi uosto infrastruktūros darbai šiaurinėje uosto dalyje, ties AB "Klaipėdos nafta“ (KN) nuomojamomis krantinėmis. Po rekonstrukcijos šioje uosto vietoje bus pasiektas maksimalus 17 metrų gylis, čia vienu metu bus galima švartuoti nebe du, o tris tanklaivius.

    VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) kartu su KN, naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatore pasirašė trišalę sutartį dėl KN valdomos krantinės Nr. 1 rekonstrukcijos darbų su viešojo konkurso laimėtojais. 22,5 mln. eurų vertės (be PVM) viešąjį konkursą laimėjo jungtinės veiklos partneriai UAB "Tilsta“ ir UAB "Fegda“.

    "Tai itin reikšmingi darbai, kurie dar labiau padidins Klaipėdos uosto konkurencingumą. Rekonstravus krantines, užtikrinus maksimalų 17 m gylį prie jų, KN galės priimti daugiau ir didesnių laivų. Krantinių rekonstrukciją planuojama atlikti keliais etapais, darbus vykdant taip, kad nebūtų trikdoma krova. Pirmajame etape KVJUD investuos 22,5 mln. Eur. Kartu su šiuo projektu KVJUD įgyvendina ir kitus viešosios infrastruktūros pagerinimo projektus – rekonstruoja molus, gilina kanalą – visa tai sudarys dar geresnes sąlygas KN priimti pačius didžiausius tanklaivius, galinčius įplaukti į Baltijos jūrą“, – pasakojo Vidmantas Paukštė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas.

    Pagal pasirašyta trišalę sutartį KN įsipareigoja investuoti į suprastruktūros įrengimą, o KVJUD – į krantinės infrastruktūrą. Naujam infrastruktūros projektui bus taikomi aukščiausi saugumo ir aplinkosaugos reikalavimai bei pritaikomos progresyvios technologijos, kurias naudojant procesai bus atliekami dar efektyviau ir operatyviau. KN priskirtos I etapo darbų dalies kaina siekia kiek daugiau nei 1,7 mln. eurų. Planuojama, kad I etapo rekonstrukcijos darbai prasidės per mėnesį.

    Projektas iš dalies yra finansuojamas ES lėšomis, įgyvendinant projektą “Blue Baltics – LNG infrastructure facility deployment in the Baltic sea Region”.

    "Rinka jau kurį laiką diktavo šių pokyčių būtinybę – auga krovinių kiekis, atsiranda naujos jų rūšys, keičiasi klientų lūkesčiai. Šiuo metu bandomuoju režimu veikiantis naujasis KN šviesiųjų naftos produktų talpyklų parkas šį poreikį įrodo – jau dabar krauname didesnės įvairovės produktus, išbandome retas krovos schemas. Tai diktuoja esamos infrastruktūros plėtros bei pritaikymo poreikį, į kurį atsižvelgus ne tik įgysime konkurencinį pranašumą prieš kitus regiono terminalus, tačiau ir gebėsime išlaikyti esamus ir pritraukti naujus klientus. Krantinių rekonstrukcijos projektas pridėtinę naudą kurs ne tik KN, tačiau ir visai logistikos grandinei, kurią sudaro Klaipėdos uostas, geležinkelis, laivybos bendrovės ir Lietuvos bei tarptautiniai verslo partneriai“, – sakė Darius Šilenskis, KN naftos verslo direktorius, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas.

    Per praėjusius šešerius metus KVJUD į uosto tobulinimą investavo 215,2 mln. Eur, 2019–2022 m. planuojama investuoti dar apie 470 mln. Eur.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Uoste – ypatingas dėmesys didesniam gyliui

    Per pirmą šių metų pusmetį į Klaipėdos uosto tobulinimą investuota 38,6 mln. Eur. Tai kone dvigubai didesnės investicijos nei pernai per tą patį laikotarpį. Daugiausiai lėšų skirta krantinių statybai ir gilinimui. Krantinių statyba ir rekonstrukcija atsiėjo 23,7 mln. Eur, į gilinimą investuota 13,1 mln. Eur.

    „Vienas svarbiausių šių metų darbų – Malkų įlankos gilinimas iki 14,5 m. Šiandien rangovai yra pabaigę pirmąjį etapą, netrukus darbai bus tęsiami toliau. Išgilinus Malkų įlanką, bus sudarytos galimybės toliau vystyti plėtros projektus šioje Klaipėdos uosto dalyje, pagerintos jūrų transporto eismo sąlygos, padidintas laivybos saugumas. Malkų įlankoje esančiuose terminaluose, kuriuose nebuvo tokio gylio, koks yra šiaurinėje uosto dalyje, bus galima saugiai priimti Post Panamax tipo laivus, todėl išaugs čia veikiančių terminalų pajėgumas, gerės uosto konkurencingumas“, – pasakojo infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas, Vidmantas Paukštė.

    Malkų įlanką gilino olandų bendrovė Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V., darbų atlikta už 8,9 mln. Eur. Gilinama ne tik Malkų įlankoje, bet ir kitose uosto zonose. Pirmą šių metų pusmetį gilinimo darbai sėkmingai atlikti prie Centrinio Klaipėdos terminalo pirso, taip pat prie kompanijos „Bega“ krantinių. Krantinių statybai ir rekonstrukcijai pirmą šių metų pusmetį skirta 23,7 mln. Eur. Daugiausiai lėšų teko Malkų įlankoje veikiančių kompanijų krantinėms statyti ir rekonstruoti. Intensyviai vyksta UAB Klaipėdos konteinerių terminalo krantinių Nr. 127, 128 tobulinimo darbai, kuriuos atlieka rangovas „Latvijas tilti“, juos ketinama baigti šį rudenį. Taip pat tęsiami Centrinio Klaipėdos terminalo pirso (Nr. 80A ir Nr. 81A) ilginimo darbai, kuriuos atlieka UAB „Statmax“ kartu su partneriu UAB „Tramera“. Atlikus darbus pirsas bus 50 metrų ilgesnis, todėl čia bus galima švartuoti didesnius laivus. UAB „Tilsta“ atlieka UAB Klaipėdos konteinerių terminalo (krantinių Nr. 143, 143A) rekonstrukcijos darbus, po jų bus sudarytos galimybės prie krantinių priimti didesnių parametrų laivus, efektyviau krauti ir transportuoti krovinius. Rekonstruojamos ir Malkų įlankos terminalo krantinės (Nr. 141, 142), darbus atlieka UAB „Borta“. Rudenį visiškai planuojama baigti ir UAB Birių krovinių terminalo krantinių Nr. 105, 106, 113i rekonstravimo darbus, prie šių krantinių darbus atlieka AB „Latvijas tilti“. Pietinėje dalyje tiesiami ir rekonstruojami uosto krovos kompanijų naudojami geležinkelių keliai, šiuos projektus baigia įgyvendinti UAB „Gargždų geležinkelis“.

    Per praėjusius šešerius metus uoste investuota 215,2 mln. Eur, 2019–2022 m. į Klaipėdos uosto tobulinimą planuojama investuoti apie 470 mln. Eur.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Tarp Baltijos valstybių uostų Lietuva ir toliau išlaiko lyderio pozicijas.
    Nors iš pateiktos lentelės akivaizdu, kad pirmauja Latvija.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Klaipėdos uostas ruošiasi okeaninei laivybai

    Ne paslaptis, kad kai kurie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos darbai stoja ne tik dėl to, kad ji vis dar neturi nuolatinio vadovo, bet ir todėl, kad Vyriausybė dar nėra patvirtinusi uosto bendrojo plano, nors nuo jos sprendimo rengti tokį planą jau praėjo 5 metai. Pasigirsta kalbų, kad, atleidus Arvydą Vaitkų, niekas „nebestums“ išorinio uosto statybos.

    „Labai blogai, kad painiojamas uosto bendrasis planas ir išorinis uostas, kuris yra tik viena iš sudedamųjų to plano dalių. Bendrasis planas kalba apie daug mums reikalingų objektų ir nereikėtų jo vertinti kaip išorinio uosto statybos dokumento. Tai teritorijų planavimo dokumentas, leidžiantis judėti į priekį. Niekas nesikeičia, išorinio uosto sprendinys lieka bendrajame plane. A. Vaitkus irgi nematė poreikio tą uostą turėti šiandien ir kalbėjo apie jį kaip apie perspektyvą. Tokią perspektyvą bent jau dokumentuose mes turime turėti. To neturint, nėra apie ką kalbėti su potencialiais partneriais. 2008 metais išoriniu uostu buvo susidomėjusi kompanija „Mersk“. Tačiau, kadangi mūsų perspektyva nebuvo patvirtinta jokiais dokumentais, turėjome tik viziją, kompanija pasakė, kad grįžtume su pasiūlymais, kai turėsime konkretesnius planus“, - sakė Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

    Paklaustas, kaip vertina prezidento Gitano Nausėdos abejojimą, ar išorinis uostas iš tikrųjų yra verkiant reikalingas, atsakė: „Šiandien Klaipėdos uosto žemė yra išnaudojama 5 kartus labiau nei kaimyniniuose Rygos, Ventspilio, Talino uostuose. Laivų krovos kompanijos „Bega“ nuomojamoje teritorijoje nebėra vietos statyti terminalą naujiems kroviniams. Iš esmės mūsų uostas auga tik todėl, kad didinamas darbo efektyvumas. Teritorijų tikrai trūksta, nes atplaukia vis didesni laivai. Pernai priėmėme didžiausią kompanijos MSC („Mediterranean Shipping Company“) laivą „MSC Ingy“, kurio ilgis - 400 metrų. Parodėme, kad galime tai daryti, bet yra apribojimų. Jeigu negalėsime tokių laivų priimti ar darysime jiems laivybos apribojimus, negalėsime konkuruoti su Lenkijos Gdansko uostu. Mūsų ateitis - giliavandenis uostas. Kaip greitai jo reikės, kitas klausimas. Dabar mes šalinsime apribojimus įgyvendinami savo programą, numatytą iki 2022 metų.

    O kas konkrečiai bus daroma?

    Stiprinsime bangolaužius, tiesinsime laivybos kanalą. Ruošimės priimti didesnius laivus, kuriems būtų taikoma mažiau apribojimų. Tai reiškia, kad mes iš esmės pasiruošime okeaninei laivybai. Visada sakėme, kad išorinis uostas yra sprendinys, kuris bus įgyvendinamas tik tada, jeigu bus rastas partneris, kuris pritars partnerystei su Lietuvos valstybe. Mes tokios linijos ir laikomės: stengiamės sudaryti sąlygas okeaniniams laivams priimti. Iki 2022 metų žadame ištiesinti laivybos kanalą. Kitas uosto bendrojo plano sprendinys - išvystyti uosto pietinę dalį. Jis bus daromas greičiausiai, nes yra įgyvendinamas paprasčiausiai. Išorinis uostas jau būtų trečio etapo sprendinys, jeigu bus partneris ir jeigu krovos apyvarta augs tokiais pat tempais kaip dabar, ir dabartiniame uoste trūks vietos.

    Manau, kad didelis Klaipėdos uosto privalumas yra tas, jog jis turi tokį investuotoją kaip kompanija „Terminal Investment Limited“ (kuriai priklauso bendrovė „Klaipėdos Smeltė“ - aut. past.), kurios savininkė yra antra pagal dydį pasaulyje konteinerius gabenanti laivybos kompanija MSC. Nė vienas uostas Baltijos jūroje neturi tokios didelės laivybos kompanijos, kuri būtų investavusi į savo terminalą uoste. Mūsų prioritetinis klientas vystant išorinį uostą - MSC ir uoste esančios įmonės. Kiti galimi klientai be MSC yra laivybos linijos, kurios dirba su Europa pagal konteinerių paskirstymo principą, t. y. kompanija „Maersk“, prancūzų laivybos linija CMA CGM, „COSCO“(„China Ocean Shipping Company“ - aut. past.), „China Merchants Group“ ir kt. Ne mūsų kompetencija vertinti tų partnerių patikimumą politine prasme, bet mūsų prioritetiniai partneriai yra laivybos linijos, kurios yra stipriausios Europoje. Kaip potencialiausius partnerius mes matome MSC, „Maersk“, CMA CGM. „COSCO“ šiuo metu sparčiai auga, tai irgi mūsų galimas klientas.

    Ar galima sakyti, kad, nepaisydama įvairių politinių vėjų, Uosto direkcija stengiasi įgyvendinti savo strateginius planus?

    Mes numatome uosto gilinimą ir kanalo pasukimą, t. y. ištiesinimą, kad būtų užtikrinama laivyba net blogesnėmis hidrometeorologinėmis sąlygomis. Įgyvendinami bendrojo plano sprendinius, užtikrinsime geresnį didelių okeaninių laivų aptarnavimą. Vėliau spręsime, ar mums bus ekonomiškai naudingas išorinis uostas, ar bus užtikrinami krovinių srautai ir tinkama grąža valstybei.

    ...

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Klaipėdos uosto rodikliai viršija lūkesčius

    Šių metų pirmojo pusmečio Klaipėdos jūrų uosto krovinių apyvarta viršijo praėjusių metų to paties laikotarpio rezultatus. Tarp Baltijos valstybių uostų Lietuva ir toliau išlaiko lyderio pozicijas.

    2019 m. pirmą pusmetį Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 6,7 proc. – iš viso krauta 23,7 mln. t, tai 1,5 mln. t daugiau nei 2018 m. pirmą pusmetį.

    2019 m. pirmą pusmetį į Klaipėdos uostą įplaukė 3 392 laivai, tai 4,0 proc. arba 129 laivais daugiau, apsilankė 164 055 keleiviai, tai 14,2 proc. arba 20 338 keleiviais daugiau nei 2018 m. pirmą pusmetį. 2019 m. balandžio–birželio mėn. Klaipėdos uoste apsilankė 18 kruizinių laivų, tai 10,0 proc. arba 2 laivais mažiau nei 2018 m. balandžio–birželio mėn., ir 27 241 keleivis, tai 12,8 proc. arba 3 086 kruiziniais keleiviais daugiau nei 2018 m. balandžio–birželio mėn.

    Klaipėdos uostas pagal pirmo pusmečio rezultatus išlaiko lyderystę tarp Baltijos valstybių uostų.

    Komentuoti:


  • booraz
    replied
    Parašė rmss Rodyti pranešimą
    Tylus tai kažkoks botas paleistas kaip suprantu iš postinimo laikų, gal nusmigo.
    Paskutinis prisijungimas 2019.06.18.

    Komentuoti:


  • rmss
    replied
    Tylus tai kažkoks botas paleistas kaip suprantu iš postinimo laikų, gal nusmigo.

    Komentuoti:


  • ArtisLT
    replied
    Kažkaip paskutiniu metu jokios info apie uosta nebėra :/ Dinko visi straipsnių įkelėjai :/ Tylus ?

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Klaipėdos uostas išlaiko augimo pagreitį

    Pirminiais duomenimis, šių metų sausio–gegužės mėnesį krovinių apyvarta Klaipėdos uoste augo 8,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Gegužės mėnesį taip pat fiksuojama krova su pliuso ženklu.

    Sausio ir gegužės mėnesiais Klaipėdos uoste krauta 19,77 mln. t krovinių. Per šį laikotarpį labiausiai augo birieji ir generaliniai kroviniai. Atitinkamai birieji augo 13,5 proc. iki 8,73 mln. t, o generalinių krovinių srautas išaugo 13,3 proc., iki 6,9 mln. t.

    Per penkis šių metų mėnesius į Klaipėdos uostą atplaukė 2 057 laivai, tai yra 203 laivais daugiau, nei pernai per tą patį laikotarpį.

    Gegužės mėnesį krovinių apyvarta Klaipėdos uoste siekė 3,93 mln. t ir 1,6 proc. viršijo praėjusių metų penkto mėnesio apyvartą.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Balandis Klaipėdos uoste – su pliuso ženklu

    Pirminiais duomenimis, šių metų balandžio mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 3,6 mln. t krovinių, tai yra 3,3 proc. arba 113,1 tūkst. t daugiau nei 2018 m. balandžio mėn. Labiausiai krovinių apyvartą augino skystieji ir generaliniai kroviniai.

    2019 m. balandžio mėn. į Klaipėdos uostą atplaukė 590 laivų (iš jų – 379 krovininiai), tai 17,3 proc. arba 87 laivais daugiau, apsilankė 28 281 keleivis, tai 59,2 proc. arba 10 520 keleivių daugiau nei 2018 m. balandžio mėn.

    2019 m. balandžio mėn. Klaipėdos uoste startavo kruizinis sezonas – apsilankė 3 kruiziniai laivai (1 laivu daugiau nei 2018 m. balandį) ir 3 908 keleiviai, tai 6 kartus arba 3 279 keleiviais daugiau nei praėjusių metų balandį.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    LKAB „Klaipėdos Smeltė“ tęsiamas konteinerių terminalo plėtros planas

    LKAB "Klaipėdos Smeltės" konteinerių terminalas, siekdamas padidinti metinį pajėgumą iki 800 000 konteinerių, tęsia 65,00 mln. EUR investicinę plėtros programą.

    2019 m. gegužės 3 – 5 dienomis į LKAB "Klaipėdos Smeltė" konteinerių terminalą iš Gdynės atplukdyta nauja krovos technika – 4 nauji RTG kranai. Pagal sutartį su Konecranes Finland Corporation iki š. m. pabaigos terminalo techniniai pajėgumai pasipildys dar 6 RTG ir 2 STS tipo kranais. Naujųjų STS kranų strėlių siekis leis pilnai aptarnauti 48 m. pločio arba 19 eilių konteinervežius. Taip pat iš UAB "Alwark" įsigyti nauji Konecranes konteinerių krautuvai – 2 SMV 6/7 ECC100 DS tuščių ir 1 SMV 4531 TC5 krautų konteinerių krautuvas, skirti našiam konteinerių perkrovimui terminalo aikštelėse bei tuščių konteinerių patikros ir remonto zonose.

    Nepaisant laikino konteinerių apimčių sumažėjimo, LKAB "Klaipėdos Smeltės" konteinerių terminale intensyviai vyksta konteinerių sandėliavimo aikštelių rekonstrukcija ir statyba. Planuojama iki metų pabaigos rekonstruoti ir įrengti apie 8 ha teritorijos. Naujų aikštelių statybos darbus vykdo kompanija "YIT Lietuva".

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Kada Kinija atplauks į Klaipėdos uostą?

    Vienintelis Lietuvos jūrų uostas buvo sulaukęs išskirtinio kinų dėmesio. Jiems durys buvo privertos, bet neužtrenktos.

    Vos prieš keletą metų „Kinija“ buvo dažnas žodis Klaipėdos uoste dirbančių verslininkų ir šio miesto politikų lūpose. 2016 m. pavasarį IQ žurnalas uostamiestyje surengė konferenciją, kurios pagrindinė tema buvo Kinijos geopolitiniai tikslai ir verslo kultūros ypatumai. Salėje tuščių vietų neliko.

    Neformaliuose pokalbiuose krovos bendrovių vadovai ir akcininkai kinus vertino kaip grėsmę, ypač jei jie taptų strateginiais partneriais plėtojant išorinio jūrų uosto projektą – baimintasi, kad krovinių srautai aplenktų uosto senbuves. Praėjus vos trejiems metams šios baimės atrodo perdėtos.

    Uosto plėtros projektai stumiasi priekin, bet kinų įtakai suręstos ir įstatymų užkardos – uostą valdanti bendrovė priskirta svarbiausių nacionaliniam saugumui įmonių grupei, ir tai užkirto kelią investicijoms iš šios ir kitų į sąjungininkių kategoriją nepatenkančių šalių.

    Klaipėdoje taip pat yra Lietuvos karinio jūrų laivyno bazė, tad kinų įtaka uoste prieštarautų ir NATO interesams.

    Tuo metu, kai kinai aktyviai domėjosi galimybėmis Klaipėdoje, premjero pareigas ėjo Algirdas Butkevičius. Jis prisiminė, kad kinus domino ne tik galimybė investuoti į išorinio uosto statybas, bet ir įsigyti uosto akcijų, dalyvauti „Rail Balticos“ projekte.

    Baltarusiškas inkaras

    Tačiau tai, jog kinų nėra Klaipėdoje, dar nereiškia, kad jų čia ir nebus. Nors kalbas apie jų ketinimus investuoti į išorinio uosto plėtrą linkstama vadinti ne lietuvių noru, bet nepasiteisinusiais kinų lūkesčiais, pastarieji gali būti išpildyti su mažesnėmis ambicijomis – įgyjant įtakos ne visame uoste, bet atskirose jame veikiančiose įmonėse.

    Prieš keletą metų Kinijos bendrovės „China Merchants Group“ (CMG) taikiniu buvo tapusi „Klaipėdos Smeltė“, dėl kurios akcijų pirkimo vyko derybos su „Terminal Investment Limited“, priklausančia antrai pagal dydį pasaulyje konteinerių gabenimo bendrovei „Mediterranean Shipping Company“ (MSC). Tačiau CMG ir MSC derybos žlugo.

    IQ žiniomis, šiuo metu su kinais deramasi dėl kitos uosto krovos bendrovės akcijų įsigijimo ir tokia kinų investicija greičiausiai sulauktų bent tylaus valdžios pritarimo.

    Klaipėdos uostui, kurio įtaką Lietuvos ekonomikai būtų sunku pervertinti, kinų kapitalas galėtų užtikrinti naujus ir stabilius krovinių srautus. Jei nepavyktų, šie greičiausiai pasuktų per konkuruojantį Rygos uostą.

    Baltarusijoje, šalia Minsko, Kinijos investuotojai plėtoja „Great Stone“ („Didysis akmuo“) pramonės parką, kurio įmonių produkcija galėtų būti gabenama ir per Klaipėdos uostą.

    Tai nebūtų pirmas atvejis, kai svarbūs krovinio tiekėjai tampa krovos įmonių akcininkais. Birių krovinių terminalo (BKT), vienos didžiausių uosto įmonių, 30 proc. akcijų valdo Baltarusijos trąšų gamykla „Belaruskalij“. Sausį BKT teko ketvirtadalis viso Klaipėdos uosto krovos, ši bendrovė krauna beveik tik baltarusiškas trąšas.

    Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Konstantinas Andrijauskas tvirtino, kad kapitalas svarbioje uosto įmonėje leistų Kinijai padidinti įtaką Lietuvai: „Pakaktų valdyti kertinę įmonę, kad taptų svarbiu veikėju, nuo kurio priklausytų miesto ir regiono ekonomika, kur įsidarbintų keletas šimtų žmonių ir jau tūkstančiai jų šeimų narių būtų priklausomi nuo to, sekasi kinams uoste ar ne.“

    „Belaruskalij“ įtaka Klaipėdos uoste jau dabar atlieka tramdomąjį vaidmenį Lietuvos ir Baltarusijos santykiuose. Jei tik Vilniuje kyla noras atkreipti dėmesį į šalies kaimynės diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos opozicijos persekiojimą, žodžio laisvės varžymus ar žmogaus teisių pažeidimus, netrukus pasigirsta racionalių verslininkų ir politikų choras, esą nereikėtų karščiuotis, nes tai gali pakenkti uosto veiklai, „Lietuvos geležinkeliams“, kitiems vežėjams.

    Kita vertus, apčiuopiami ir garantuoti kiniškų prekių srautai leistų bent iš dalies atsverti Baltarusijos įtaką uoste, dar labiau diversifikuoti krovinius pagal rūšį ir kilmę. A. Butkevičius pabrėžė gerus Kinijos ir Baltarusijos santykius, „Didžiojo akmens“ projektą, kuriame jau pradeda veikti gamybos įmonės, o Klaipėdos uostas jų produkcijai yra trumpiausias kelias. Politikas mano, kad tuo būtinai reikėtų pasinaudoti, nes konkuruojantys uostai Latvijoje bei Lenkijoje tokios progos nepraleistų.

    ...

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Balandis Klaipėdos uoste – su pliuso ženklu

    Pirminiais duomenimis, šių metų balandžio mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 3,6 mln. t krovinių, tai yra 3,3 proc. arba 113,1 tūkst. t daugiau nei 2018 m. balandžio mėn. Labiausiai krovinių apyvartą augino skystieji ir generaliniai kroviniai.

    2019 m. balandžio mėn. į Klaipėdos uostą atplaukė 590 laivų (iš jų – 379 krovininiai), tai 17,3 proc. arba 87 laivais daugiau, apsilankė 28 281 keleivis, tai 59,2 proc. arba 10 520 keleivių daugiau nei 2018 m. balandžio mėn.

    2019 m. balandžio mėn. Klaipėdos uoste startavo kruizinis sezonas – apsilankė 3 kruiziniai laivai (1 laivu daugiau nei 2018 m. balandį) ir 3 908 keleiviai, tai 6 kartus arba 3 279 keleiviais daugiau nei praėjusių metų balandį.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Klaipėdos uoste – krovos šuolis aukštyn

    Pirmą šių metų ketvirtį į Klaipėdos uosto tobulinimą investuota pustrečio karto daugiau lėšų nei pernai per tą patį laikotarpį. 2019 m. sausio–kovo mėn. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija investavo 11,6 mln. Eur. Pernai per tą patį laikotarpį investuota 4,4 mln. Eur.

    Tarp visų Baltijos valstybių Klaipėdos uostas ir toliau lyderiauja. 2019 m. sausio–kovo mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 11,1 proc. – iš viso krauta 12,1 mln. t, tai 1,2 mln. t daugiau nei 2018 m. sausio–kovo mėn. Rygoje krovos apimtis siekė 8,35 mln. t, Ventspilyje – 6,38 mln. t, Taline – 4,72 mln. t.

    Ypač įspūdingas – krovinių konteineriuose augimas. Vertinant krovos tendencijas Rytinės Baltijos jūros pakrantės uostuose, didžiausias augimas pasiektas Klaipėdos (krauta 223 925 TEU) ir Sankt Peterburgo uostuose (krauta 564 596 TEU) – atitinkamai 76,3 proc. arba 96 889 TEU daugiau Klaipėdoje ir 12,1 proc. arba 60 781 TEU daugiau Sankt Peterburge. 2010–2019 m. laikotarpiu konteinerių krovos (TEU) pokyčio Klaipėdos uoste vidurkis sudaro +15,5 proc.

    Daugiau kraunama ir trąšų. 2019 m. sausio–kovo mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,8 mln. t trąšų, tai 3,5 proc. arba 127,2 tūkst. t daugiau palyginti su 2018 m. sausio–kovo mėn. Šiame segmente augo biriųjų trąšų kiekiai – perpilta 3,5 mln. t, tai 5,9 proc. arba 194,2 tūkst. t daugiau nei 2018 m. sausio–kovo mėn. 2010–2019 m. laikotarpiu trąšų krovos pokyčio vidurkis Klaipėdos uoste sudaro +11,8 proc.

    Klaipėdos uoste fiksuojamas ir laivų skaičiaus augimas. 2019 m. sausio–kovo mėn. į Klaipėdos uostą atplaukė 1 643 laivai, tai 2 proc. arba 33 laivais daugiau, apsilankė 38 575 keleiviai, tai 6,4 proc. arba 2 336 keleiviais daugiau nei 2018 m. sausio–kovo mėn.

    Vertinant 2019 m. I ketvirčio rezultatus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamos padidėjo 3,7 proc. 2019 m. sausio–kovo mėn. pajamos siekė 15,4 mln. Eur, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 14,9 mln. Eur.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Ilgins keleivinių jūros keltų pirsą

    Uoste iki kitų metų rugpjūčio planuojama prailginti keleivinių jūrų keltų pirsą, kad nuo 2021 metų prie jo galėtų švartuotis nauji DFDS laivai.


    Sutaupė pinigų

    Uosto direkcijos skelbtą pirso prailginimo konkursą laimėjo ir sutartis pasirašyta su bendrovėmis „Statmax“ iš Telšių ir „Tramera“ iš Klaipėdos. Pirso prailginimas kainuos 1,4 mln. eurų be PVM.

    Tai yra pigiau nei buvo planuojama svarstant pirso prailginimo technines sąlygas. Tuomet buvo minima 2,2 mln. eurų suma.

    Prailginti pirsą numatyta per 485 dienas. Realiai paskutinis terminas numatytas iki kitų metų rugpjūčio vidurio.

    Pirso prailginimo darbai nėra kokie nors išskirtiniai. Klaipėdos uoste jau yra atliktas ne vienas toks prailginimas. Išskirtinė aplinkybė yra gal tik tai, kad darbus atliks lietuviškos bendrovės. Iki šiol Klaipėdos uoste prie didesnių krantinių statybos ar rekonstrukcijos objektų dažniausiai dirbdavo kompanijos iš Latvijos.


    Patobulins švartavimą

    Pirsas, kurio plotis yra 24 metrai, bus prailgintas 50 metrų. Tiksliau nuo dabartinio pirso galo bus nutiestas tiltelis iki naujai suformuojamo 24 metrų ilgio palo. Atskira pirso konstrukcija bus įrengta ant plieninių vertikalių ir pasvirusių polių. Ant polių bus sumontuotas antstatas. Tokio tipo pirso prailginimas yra pakankamai tvirtas, jo įrengimas kainuoja pigiau nei statyti ištisinį pirsą.

    Įrengti palą leidžia ateityje prie prailginto pirso planuojamų švartuojamų laivų paskirtis. Jūrų keltai yra iškraunami per laivugalį. Prailgintas pirsas su palu yra iš esmės reikalingas tam, kad laivas būtų tinkamai prišvartuotas. Specialiai dėl naujų keltų švartavimo bei įvertinus ligšiolinę pirsų naudojimo patirtį bus pertvarkyta ir dabartinių švartavimo stulpelių išdėstymo tvarka. Dėl to netgi buvo atlikta speciali studija.

    Po rekonstrukcijos prie krantinių vyks ir papildomas gilinimas iki 14 metrų.


    Keltai bus ilgesni

    Abi pirso krantinės buvo baigtos statyti 2013 metais. Greitas noras jas tobulinti sukėlė tam tikrų klausimų.

    Laivyboje vyksta greiti pokyčiai. Laivai nuolat didėja ir jiems būtina kaip galima greičiau pritaikyti uostų konstrukcijas.

    Jūrų keltų laivybos kompanija DFDS paskelbė, kad nuo 2021 metų Klaipėdos uoste norėtų naudoti naujos kartos efektyvesnius, o tuo pačiu ir per 25 metrus nei dabar ilgesnius keltus. Dabartiniai jūrų keltai yra iki 200 metrų ilgio.

    Po rekonstrukcijos 80A krantinė pailgės nuo 252 iki 302 metrų, o 81A krantinė - nuo 287 iki 337 metrų. Prie 80A krantinės bus švartuojami iki 200 metrų ilgio keltai, o prie 81A krantinės iki 228 metrų ilgio keltai. 81A krantinė visiškai atitiks DFDS naujo kelto poreikius. Kitas ilgasis keltas būtų švartuojamas prie 80 krantinės.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Uosto direkcija valstybės biudžetą papildė 28 mln. eurų

    Susisiekimo ministro įsakymu VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija valstybės biudžetą papildė gausiau, nei planuota. Į valstybės biudžetą perversta 28 mln. eurų siekianti pelno įmoka.

    Anksčiau skelbta, kad Uosto direkcijos pelno įmoka sudarys 70 proc. nuo įmonės paskirstytinojo pelno ir sieks 21,7 mln. Eur. Informacija paskelbta po to, kai Uosto direkcijos valdyba pritarė 2018 m. metinių finansinių ataskaitų rinkiniui, kurį auditavo ūkio subjektų grupė, sudaryta iš apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ ir UAB „Nexia JK“. Taip pat valdybai pristatyta nepriklausomo auditoriaus išvada, 2018 m. veiklos ataskaita bei 2018 m. paskirstytinojo pelno paskirstymo projektas. Valstybės ir savivaldybės įstatymas numato, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo užtikrinti, kad į valstybės biudžetą būtų įmokama ne mažesnė nei 70 proc. ataskaitinių metų paskirstytinojo pelno įmoka.

    Susisiekimo ministro įsakymu Uosto direkcijos pelno įmoka sudarys 90,40 proc. nuo paskirstytinojo pelno, tai yra sieks 28 mln. Eur.

    2018 m. Uosto direkcija į valstybės biudžetą pervedė 22,33 mln. Eur, t. y. 70 proc. 2017 metų paskirstytinojo pelno.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Klaipėdos uostas - antras regione pagal krovos augimą

    Šių metų vasaris krovos augimo atžvilgiu išskirtinis - krovinių perkrauta 15,3 proc. daugiau nei pernai per tą patį mėnesį. Labiausiai didėjo konteinerių krovos apyvarta.

    Pagal krovinių apyvartą Klaipėdos uostas išlieka pirmose Baltijos valstybių gretose. Pernai jame buvo perkrauta 46,6 mln. tonų krovinių, t. y. 7,9 proc. daugiau nei užpernai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamos pernai buvo rekordinės ir sudarė 63,7 milijono eurų, t. y. 7 proc. viršijo 2017-ųjų pajamas. Pernai Uosto direkcija uždirbo beveik 9 proc. daugiau pelno prieš apmokestinimą nei užpernai - 34,6 mln. eurų.

    Šiemet sausio ir vasario mėnesiais buvo perkrauta 7,9 mln. t, 8,8 proc., arba 640 tūkst. tonų, daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vasarį fiksuotas net 15,3 proc. augimas, palyginti su vasariu pernai.

    Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, didėja visų krovinių grupių krova, išskyrus skystuosius krovinius: naftos produktus ir skystas chemines trąšas. Anot jo, vasaris Klaipėdos uostui apskritai išskirtinis, mažėjo tik naftos produktų ir nekrauta suskystintųjų gamtinių dujų, nebuvo atplaukęs nė vienas laivas.

    Tai, kad sumenko skystųjų krovinių apyvarta, pasak A. Drungilo, nieko išskirtinio nėra. Visoje Baltijos jūros rytinėje pakrantėje, įskaitant ir Rusijos uostus, jų apyvarta per pirmus šių metų du mėnesius yra sumenkusi 3,2 proc.

    Per pirmus š. m. du mėnesius Klaipėdos uostas pasiekė didžiausią konteinerių krovos augimą tarp konkuruojančių uostų rytinėje Baltijos pakrantėje - 68,4 proc. skaičiuojant TEU (sąlyginiai jūriniai konteineriai), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Net Sankt Peterburge ši krova didėjo tik 12 proc.

    Pagal visų krovinių srautų augimą Klaipėdos uostas yra antras regione. Ventspilyje krova augo labiau, nes didėjo anglių krova.

    „Mes pagal prieaugį per pirmus du mėnesius tonažo atžvilgiu lenkiame net didžiausią regiono uostą Ust Lugą, kuris pernai perkrovė 99 mln. tonų„, - sakė A. Drungilas.

    Jo teigimu, Uosto direkcija tikisi, kad MSC kompanija tinkamai įvertino testinį rekordinio dydžio konteinervežio „MSC Ingy“ įplaukimą į Klaipėdos uostą pernai gruodžio 19 d. ir bus pradėtos naujos linijos su kitais uostais, ne tik su Australijos.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    VLG įmonių grupės sėkmės istoriją kuria darbuotojai

    Komentuoti:

Working...
X