Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Perka laivus

    JELENA LISTOPAD

    Lietuvos jūrų laivininkystė perka du laivus.

    Šiandien iš Feodosijos į Klaipėdą grįžta parduoto seno Lietuvos balkerio „Kapitonas Šimkus“ įgula. Ji perdavė laivą naujam savininkui.

    Tačiau be laivo likusiems jūrininkams nedarbas negresia. Šiomis dienomis Lietuvos jūrų laivininkystė turi įsigyti du modernius to paties tipo sausakrūvius.

    Jau suformuotos jų įgulos. Kovo 7 dieną numatyta laivus priimti. Kompanijos administracija dar nepatvirtino įsigijusi laivus. Todėl apie juos žinoma nedaug.

    „Klaipėdos“ žiniomis, abu perkami laivai, kurių tonažas beveik 17 tūkst. tonų, kiek daugiau nei prieš dešimtmetį statyti Lenkijoje. Jų techninė būklė gera.

    Laivas „Clipper Falcon“ dar nenuleido Bahamų vėliavos. Dabar jis yra Norvegijoje, kur ir bus perduotas lietuvių įgulai.

    Naujoji motorlaivio „Clipper Eagle“ įgula jo priimti vyks į Jungtines Amerikos Valstijas.

    Įsigijus šiuos sausakrūvius, Lietuvos jūrų laivininkystės trampiniame laivyne vėl bus 19 laivų.

    Vykdydama laivyno atnaujinimo programą, valstybei priklausanti kompanija stengiasi išsaugoti parduodamų ir perkamų laivų balansą, kad jų skaičius nesikeistų.

    www.klaipeda.daily.lt
    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

    Comment


      UOSTO PLĖTOJIMAS. Šiandien nuo 10 val. Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36) vyks Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdis. Bus apsvarstyta „Memelio miesto“ iniciatyva pakeisti žemės sklypo Naujojoje Sodo g. 3 paskirtį iš gamybinės-industrinės į bendravisuomeninę. Taip pat bus pateikta informacija apie žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos keitimą, Šventosios uosto generalinį
      planą.

      www.klaipeda.daily.lt
      Paskutinis taisė Eimantas; 2009.05.05, 21:59.
      GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

      Comment


        Uostas sieks kompensacijos

        VIDMANTAS MATUTIS

        Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius aktyvins veiksmus dėl giliavandenio uosto statybos prie Melnragės.

        Vakar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje iš esmės atsisakyta uostui priklausančios 6,87 ha „Laivitės“ teritorijos.

        Čia esančius statinius nupirkusi bendrovė „Memelio miestas“ nori įrengti poilsio, pramogų ir gyvenamųjų namų kompleksą.

        Uosto plėtojimo taryba sutiko, kad būtų rengiamas teritorijos detalusis planas, pagal kurį keistųsi tos žemės paskirtis.

        Iškelta ir papildoma sąlyga, kad žiemos uoste būtų laikomi tik prekybiniai laivai.

        Naujausiame uosto plane jau pažymėta, kad teritorija Naujojoje Uosto g. 3 nebepriklauso uostui. Į šią teritoriją „Memelio miestas“ planuoja investuoti 587 mln. litų.

        Dar turi pritarti Vyriausybės strateginio vystymo komitetas. Kai tam pritarė uostas, problemų nebeturėtų kilti.

        Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas teigė, kad sprendimas miesto centre leisti vystyti pramogoms ir turizmui skirtus objektus yra europietiškas. Taip daroma daugelyje Vakarų Europos uostamiesčių. Tačiau, anot S.Dobilinsko, uostams už tai kompensuojama kitomis teritorijomis.

        Klaipėdoje prie vandens uostui tinkamų teritorijų nėra. Užsiminta, kad turėtų būti svarstoma galimybė leisti statyti giliavandenį uostą prie Melnragės.

        Šį mėnesį savivaldybės taryboje turėtų būti svarstomas Klaipėdos miesto bendrasis planas.

        Po apklausos, kur klaipėdiečių nuomonės pasidalino beveik po lygiai, savivaldybė nebeplanuoja Bendrajame plane pažymėti privažiavimo kelią į giliavandenį uostą. Motyvuota tuo, kad neparengtas galimo uosto poveikio aplinkai įvertinimas.

        Susisiekimo ministras A.Butkevičius teigė, jog inicijuos, kad būtų rengiamas poveikio aplinkai dokumentas, kuris kainuotų nuo 2 iki 5 mln. litų.

        Prieš kurį laiką A.Butkevičius teigė, jog, kol bus ministras, neleis uoste statyti gyvenamųjų namų. Vakar jis aiškino, kad buvęs pastatytas prieš faktą, nes „Memelio miestas“ nupirko „Laivitės“ pastatus ir turi teisę vystyti verslą.

        www.klaipeda.daily.lt
        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

        Comment


          Lietuvoje mažėja laivų savininkų ir laivų

          Vida BORTELIENĖ

          Per praėjusius metus į Lietuvos Respublikos jūrų laivų registrą buvo įtraukta 20 laivų, o išbraukti iš sąrašo - 26. Verslininkai norėtų, kad Europos Sąjungos laivybos politika būtų įgyvendinama sparčiau.

          Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) direktorius Evaldas Zacharevičius mano, kad laivų savininkai tik kalba apie galimybę išregistruoti laivus iš Lietuvos dėl verslininkus netenkinančių verslo sąlygų ir neįžvelgia grėsmingų tendencijų. Pasak jo, dabartinis laivų skaičiaus mažėjimas yra planinio laivyno atnaujinimo pasekmė. Šių metų pradžioje registre buvo 169 įvairių tipų laivai, kurių bendras tonažas (BT) sudarė 473 437 tonas. Tačiau sutrumpėjus laivų sąrašui sumažėjo ir BT.

          Laivyba nuvertinta

          "Žvejybinių laivų sumažėjo, kai žvejai atsisakė verslo ir supjaustė laivus į metalo laužą pagal Europos Sąjungos direktyvas. Dėl to per porą metų praradome bemaž 30 laivų savininkų. Dabar jų yra 72. Didžiųjų prekybinių ir krovininių laivų sumažėjo dėl išpardavimo. Pardavęs seną laivą naujo nenupirksi", - kalbėjo Zacharevičius.

          Tačiau Lietuvos laivų savininkų asociacijos, vienijančios 8 įtakingiausias įmones, prezidentas Vytautas Lygnugaris abejoja, ar verslininkai po metų kitų dar norės laivuose kelti nacionalinę vėliavą, jei nauja Europos Sąjungos laivybos politika Lietuvoje bus įgyvendinama tokiu lėtu tempu.

          "Dar 2004 metų rugpjūtį Vyriausybės strateginis komitetas numatė priemones didinti laivybos konkurencingumą, tačiau iš trijų pritaikyta tik viena - fizinių asmenų mokesčio jūrininkams lengvata, nulinis tarifas. Buvo planuota, kad pakeitus Pelno mokesčio įstatymą nuo šių metų laivybos įmonės galės mokėti pasirinktinai pelno arba fiksuotą tonažo mokestį, tačiau Seimas šio klausimo dar nesvarstė. Vis dėlto tikiuosi, jog šiemet pataisą priims. Tik neaišku, kada bus įgyvendinta pagrindinė priemonė - sumažintas jūrininkų socialinio draudimo mokestis. Kodėl laivų savininkai turi mokėti dvigubą socialinio draudimo mokestį: savo valstybei ir tarptautiniam savitarpio draudimo klubui?" - klausė Lygnugaris.

          Ketvirtadalis verslo - užsienyje

          Šiuo metu Lietuvos jūrų laivų registre yra 66 konvenciniai prekybiniai laivai, kurių BT viršija 100 tonų. 2006 metais tokių buvo 70, 2005-aisiais - 76.

          Bendrovių pozicijos rinkoje per metus nepasikeitė - Lietuvos jūrų laivininkystės, "DFDS Lisco", "Limarko" laivybos kompanijos laivų tonažas, kaip ir anksčiau, drauge sudaro apie 90 proc. BT. Žvejybos sektoriuje vyrauja bendrovė "Baltlanta".

          LSLA direktoriaus žiniomis, šiemet net trys įmonės ketina pirkti laivų, bet pats nėra tikras, ar verslininkai juos registruos Lietuvoje. Tačiau Zacharevičiaus negalėjo atsakyti į LŽ klausimą apie šalyje nematomą laivybos verslą, nes LSLA nerenka ir neturi duomenų apie lietuvių laivus, registruotus užsienyje.

          Tokia statistika besidomintis Lygnugaris sakė prieš porą metų skaitęs kvalifikacinės bendrovės "Lloyd" skelbtus duomenis, kad 20 proc. Lietuvos piliečiams priklausiančio mūsų šalies BT registruota svetur. "Iš pokalbių su kolegomis galiu spręsti, jog šiuo metu 25-30 proc. BT registruota ne Lietuvoje. Juk, pavyzdžiui, ES narės Latvija ir Malta taiko mokesčių lengvatas, tad mūsų laivai gali plaukioti su šių valstybių vėliavomis", - samprotavo verslininkas.

          "Pilkajame" sąraše

          Lietuvos laivynas 2001 metais buvo išbrauktas iš vadinamojo juodojo sąrašo, į kurį įtraukti laivai dėl nevykdomų tarptautinių saugios laivybos reikalavimų uostuose turi būti tikrinami nuolat, ir pateko į "pilkąjį". Atsidurti prestižiniame "baltajame" sąraše trukdo per didelis dėl pažeidimų sulaikytų laivų skaičius: 2005 metais - 8 atvejai, 2006-aisiais - 5.

          Šiuos sąrašus sudaranti laivybos priežiūros organizacija Paryžiaus memorandumas, vienijanti 22 šalis, kasmet nustato tikrintų ir

          sulaikytų laivų santykio vidurkį. Trejus metus jo neviršijanti šalis gali pretenduoti į "baltąjį" sąrašą. Nors pernykštis Paryžiaus memorandumo vidurkis bus žinomas tik gegužę, mažai tikėtina, kad Lietuva atsidurs tarp tvarkingiausiųjų.

          "2004 metais mūsų rodiklis buvo žemesnis nei nustatytas 3,88 proc., tačiau užpernai ir pernai padidėjo atitinkamai iki 4,77 ir 6,4 procento. Pažeidimai smulkūs, padaryti dėl žmonių aplaidumo, tačiau gavus iš užsienio pranešimus tenka bausti ir laivų kapitonus, ir savininkus", - aiškino Zacharevičius.

          Pernai užsienio uostuose tris kartus buvo sulaikyti Lietuvos jūrų laivininkystės laivai, bet LSLA švelniai baudė įmonę, nors Administracinio teisės pažeidimo kodekso 117 straipsnis numato baudas iki 20 tūkst. litų. Laivybos saugumą kontroliuojančios institucijos vadovas džiaugėsi, kad laivų savininkai pradeda suprasti prevencijos svarbą ir jau pajuto, jog LSLA gali jiems padėti išvengti nepelnytų sankcijų užsienio uostuose.

          lzinios.lt

          Comment


            Per 2007 m. sausio-vasario mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 4,09 mln. t krovinių. Tai +13,7 proc. daugiau nei per atitinkamą 2006 m. laikotarpį.

            http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/...;2007;month;3;
            Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

            Comment


              KROVOS ŠUOLIS. Klaipėdos uoste šiemet krauta 4,093 mln. tonos krovinių - 13,7 proc. daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Didžiausi augimo tempai pasiekti birių trąšų (39,9 proc.), naftos produktų (29,1 proc.) ir konteinerių (22,6 proc.) krovos įmonėse. Per du mėnesius bendras uostą aplankiusių keleivių skaičius išaugo 21,9 procento. Būtingės terminalas šiemet perkrovė 0,6 mln. tonų naftos - dukart daugiau nei pernai tuo pat metu.

              www.klaipeda.daily.lt
              GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

              Comment


                Keltą „Klaipėda“ graikai pavertė pragaru

                JELENA LISTOPAD

                Pernai liepą Graikijos kompanijai parduotą Lietuvos keltą „Klaipėda“ naujasis savininkas spėjo visiškai nudrengti, o jame dirbančių mūsų jūrininkų gyvenimą paversti pragaru.

                Dabar laivas vadinasi „Celtic Mist“, plaukioja su Kipro vėliava. Po ilgiau nei pusmetį trukusio remonto ir rekonstrukcijos jis neseniai atplaukė į Angliją. Ten turėjo aptarnauti Portsmuto ir Šerburgo (Prancūzija) laivybos liniją.

                Tačiau Portsmuto jūrinė valdžia uždraudė keltui plaukti į reisą. Jo techninė būklė įvardinta kaip „siaubinga“. Klasifikacijos bendrovė „Lloyd“, kuri kokybės sertifikatą (ISM Code) laivui išdavė dar tada, kai šis priklausė kompanijai „DFDS LISCO“, paskelbė, kad dokumentas negalioja.

                Naujasis kelto „Klaipėda“ savininkas pristatė du denius ir taip keleivių vietų skaičių padidino nuo 12 iki 190. Tačiau antstatas pavojingai pakrypo. Po „remonto“ pavojų gyvybei kelia ir darbas mašinų skyriuje.

                Paaiškėjo ir nepavydėtina įgulos padėtis. Jos daugumą sudaro Lietuvos jūrininkai. Graikijos kompanija „Celtic Link Ferries“ laiku nemokėjo atlyginimų, vertė dirbti viršvalandžius be papildomo apmokėjimo.

                Tenykščiai laikraščiai rašė, kad įgula „priėjo ribą, išsekusi fiziškai ir morališkai“. Reikalaujama ją nedelsiant išsiųsti namo.

                Į šeimininko ir įgulos konfliktą įsikišo Tarptautinės transportininkų federacijos (ITF) ir Didžiosios Britanijos jūrininkų profsąjungos „Nautilus“ inspektoriai. Nepatikrintais duomenimis, į laivą buvo kviesta ir policija.

                Pavyko nustatyti, kad buvusioje „Klaipėdoje“ dabar lieka 15 Lietuvos jūrininkų. Laivo savininkas žada iki kovo 12 dienos juos išsiųsti namo.

                Kovo 7 dieną du įgulos nariai atskrido į Klaipėdą. Jie patvirtino, kad laivo savininkas jūrininkams surengė tikrą pragarą. Remonto metu vertė atlikti nebūdingus darbus, o jų imtis per pačią kaitrą, kai nedirbo net graikai. Iš laivo antstato į apačią perkelta įgula gyveno ir maitinosi antisanitarinėmis sąlygomis.

                Mašinų skyriuje atsirado dujų ar tepalų garų, nuo kurių mašinų komandos narių kūnus nusėjo dėmės. Gydytojas, į kurį kreipėsi jūrininkai, griebėsi už galvos. Jo išrašytus vaistus nukentėjusiesiems atvežė tik po kelių dienų. Vienas jų, išsikovojęs, kad būtų išregistruotas iš laivo, atvykęs į oro uostą sužinojo, jog už užsakytą bilietą turįs sumokėti pats.

                Dviem jūrininkams, kurie pirmieji grįžo namo, atlyginimus ir pinigus už viršvalandinį darbą padėjo gauti jūrininkų profsąjungos inspektoriai. Jie žadėjo stebėti, kad laivo savininkas prieš išvykimą visiškai atsiskaitytų ir su kitais Lietuvos jūrininkais.

                www.klaipeda.daily.lt
                GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                Comment


                  Turkija į Skandinaviją nusitaikė per Klaipėdą

                  Jelena Listopad

                  Vakar į Klaipėdą atvykę turkų transportininkai domėjosi galimybėmis per mūsų uostą savo krovinius transportuoti į Vakarų Europą ir Skandinaviją.

                  Turkų delegacija, vadovaujama transporto ministro Binalio Jildirimo, susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus kvietimu atvyko dvie-

                  jų dienų vizito. Ji apžiūrėjo Klaipėdos uostą, lankėsi jūrų krovinių kompanijose „Bega“, „Klaipėdos terminalo grupė“ ir KLASCO.

                  Lietuvos ir Turkijos transportininkai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje diskutavo, kaip efektyviau panaudoti geležinkelio liniją, kuria konteinerinis traukinys „Vikingas“ sujungė Juodąją bei Baltijos jūras.

                  Pasak B.Jildirimo, Turkija pasirengusi dalyvauti bendrame Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos geležinkelininkų bei Klaipėdos, Odesos ir Iljičiovsko uostininkų projekte dėl konteinerinio traukinio „Vikingas“, kuris gabena ir sunkvežimius. Iljičiovsko – Derindžės (Turkija) jūrų perkėla šį transporto koridorių gali pratęsti į pietus, o Klaipėdos uostas – per Baltijos jūrą į Vakarus.

                  „Šiuo transporto koridoriumi turkiškų krovinių kol kas gabenama nedaug. Norime atkreipti krovinių savininkų dėmesį į jį, kaip į patogesnį bei pigesnį kelią į Vakarus. Iš 50 tūkstančių sunkvežimių, kurie iš Turkijos keliauja į Europą, didžioji dalis galėtų naudotis „Vikingu“, - tvirtino Turkijos transporto ministras.
                  www.klaipeda.daily.lt
                  GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                  Comment


                    BALTARUSIJOS KROVINIAI. Baltarusija žada svarstyti galimybę padidinti kalio trąšų ir naftos produktų gabenimą per Klaipėdos uostą. Baltarusijos atstovai dvišalėje Lietuvos ir Baltarusijos prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo komisijoje, kuri posėdžiavo Vilniuje, rekomenduoja atitinkamoms įmonėms peržiūrėti kalio trąšų vežimo tarifus.

                    www.klaipeda.daily.lt
                    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                    Comment


                      Šventosios uosto statyboms - 220 mln. litų iš ES fondų 2007.03.09 | 10:00
                      http://www.balsas.lt/naujienos/verslas/straipsnis55347

                      Į Šventosios uosto statybai formuojamą investicijų portfelį netrukus pradės tiestis pretendentų rankos. Uostui iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų numatyta skirti 220 mln. litų.

                      Toks lėšų poreikis numatytas susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus šiemet pasirašytame įsakyme dėl objekto finansavimo iš ES fondų, rašo dienraštis "Lietuvos žinios".

                      Tačiau baiminamasi, kad projekto sąmatą gali gerokai išpūsti jau dvejus metus vykstantys interesų dėl žemės konfliktai ir projekto derinimo procedūros.

                      Susidomėjimą Šventosios uosto statybomis rodo užsienio projektavimo kompanijos.

                      Ispanijos inžinerinių sprendimų ir konsultavimo kompanija "Alatec" jau pasiūlė nemokamai parengti Šventosios uosto statybos galimybių studiją.

                      Šaltinis: Balsas.lt

                      Comment


                        manau labai naudinga lietuvai, kad atsiras dar vienas (kad ir nedidelis) jurinis uostas, alternatyvus klaipedai,
                        beje, smetonos laikais (tik nezinau ar pries atgaunant klaipeda 1923, ar po klaipedos aneksijos 1939) buvo pradeta rimtai pletoti uosto infrastruktura, buvo nutiestas netgi gelezinkelis, toje vietoje dabar yra zvirkelis.

                        Comment


                          Kazin ar Sventosios uosta galima vadinti alternatyva Klaipedai. Kiek zinau Sventosios uostas skirtas tik pramoginiams laivams, krova ten nezadama uzsimineti. Beje kame butu naudingumas Lietuvai atsiradus dar vienam krovininiam uostui, jei ir esamo pilnai neisnaudojam? Ne tiek daug mes pajurio turim kad rekreacines zonas mazintumem.

                          Comment


                            Man ir atrodo, kad užtenka mums ir Klaipėdos uosto.Kai pilnai išnaudosime jo galimybes, tada mąstyt apie giliavandenį uostą Melnragėje.
                            Neslidokas :)

                            Comment


                              Na, bet pavyzdziui zvejai kai kurie (mazesnieji) gales keliaut i Sventaja, taip atsilaisvintu krantines Klaipedoj.
                              Galu gale pakranciu apsaugai ten vieta butu irgi palanki.
                              Tik nepakantumas teisės pažeidimams ir optimizmo skleidimas atves mūsų valstybę į tiesos kelią :)

                              Comment


                                Parašė praetor Rodyti pranešimą
                                Na, bet pavyzdziui zvejai kai kurie (mazesnieji) gales keliaut i Sventaja, taip atsilaisvintu krantines Klaipedoj.
                                Galu gale pakranciu apsaugai ten vieta butu irgi palanki.
                                Sunku pasakyt kaip ten su zvejais butu, visgi jiems reikalinga ne tik vieta prisisvartuoti, bet ir infrastruktura (pvz saldytuvai) kuri kurorto labai nepapuostu. Beje siuo metu kiek teko girdeti situacija su mazaisiais zvejybiniais laivais gana prasta, t.y. daug ju iskeliauja i metalo lauza nes savininkam tiesiog taip pelningiau nei uzsiimt zvejyba.

                                Koks vienas pakranciu apsaugos kateris tai tikriausiai bus perkeltas i Sventosios uosta, bet absoliuti dauguma liks ten kur yra. Visgi kontroliuot siena su Karaliauciaus sritim kurkas svarbiau nei su Latvija.

                                Comment


                                  Uostas gali plėstis tik brisdamas į jūrą


                                  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, šiandien laisvų krantinių, prie kurių veiklos galėtų imtis kokia nors nauja kompanija, nebėra. Rezervinės teritorijos turimos tik teoriškai, o realiai uosto veiklai panaudoti galimų žemės plotų beveik nebeliko.

                                  Pasak S. Dobilinsko, tam, kad nauja kompanija galėtų imtis kokios nors veiklos Klaipėdos uoste, ji turi turėti galimybę naudotis krantine, būti išsinuomojusi žemės plotą.

                                  Uosto vadovas pabrėžia, kad pagal galiojančias taisykles žemės nuomos Klaipėdos uoste atsisakyti kieno nors naudai negalima. Jeigu kokia nors kompanija nusprendžia trauktis iš uosto ir lieka laisvas plotas, turi būti skelbiamas konkursas dėl jo nuomos. Todėl uosto kompanija gali būti parduodama tik suprastruktūros arba akcijų dėka. "Kito kelio ateiti į uostą kompanijai nėra. Nebent būtų statomas giliavandenis uostas ties Melnrage, tada jis gal ir atsirastų",- sako Uosto direkcijos vadovas.

                                  S. Dobilinsko teigimu, naujos kompanijos UAB "Memelio miestas" atsiradimą Klaipėdos uoste sąlygojo tai, kad ji nupirko laivų remonto įmonės AB "Laivitė" pastatus, kuriais buvo užstatyta beveik visa teritorija. Po statiniais žemė išnuomojama ne konkurso tvarka.

                                  Tik Vyriausybei pritarus

                                  Uosto rezervinės teritorijos buvo nustatytos 1993-1994 m. Vyriausybės nutarimais. Konkrečios rezervinės teritorijos uostui perduodamos atsiradus realiems jų panaudojimo poreikiams: parengiamas detalusis planas, atliekami geodeziniai matavimai, priimamas atitinkamas Vyriausybės nutarimas.

                                  Tokiu būdu į uosto teritoriją jau įtraukta 92,19 ha rezervinių teritorijų (Smeltės pusiasalyje, plotai į rytus nuo AB Vakarų laivų gamyklos, prie AB "Klaipėdos nafta"). Visi plotai naudojami uosto reikmėms.

                                  S. Dobilinsko teigimu, pradėjus rengti rezervinių teritorijų detaliuosius planus atsiranda daugybė trukdžių, paaiškėja, jog daug ko jose daryti negalima. Pavyzdžiui, rengiant detalųjį rezervinės teritorijos planą prie "Klaipėdos Smeltės" 50 m pločio ruožas prie gatvės turėjo būti paliktas sanitarinei zonai.

                                  Atsisakoma 48 ha rezervinės teritorijos, kurioje yra Smeltės bendruomenės gyvenamasis kvartalas. Uosto direkcija nusprendė tai padaryti dar prieš trejus metus. Jeigu tos gyvenvietės reikės uosto plėtrai, tai nepaisant to, ar ji bus rezervinė, ar ne, vis tiek reikės iškeldinti žmones nuperkant jiems butus kitur.

                                  Pasak S. Dobilinsko, jeigu prie uosto rezervinių teritorijų nebūtų gyvenamųjų namų ar kitokių statinių, jos jau seniai būtų buvusios panaudotos uosto reikmėms.

                                  Nymatyta paskirtis

                                  Parengta 12,55 ha rezervinės teritorijos tarp Baltijos prospekto tęsinio ir Varnėnų gatvės dokumentacija. Šis plotas skirtas statyti uoste keleivių ir krovinių terminalą.

                                  Parengtas 2,12 ha ploto uosto rezervinės teritorijos prie Burių gatvės detalusis planas. Čia bus pastatytas Molo pasienio kontrolės detalaus tikrinimo punktas.

                                  Geležinkelio ir naujos Nemuno gatvės statybai bus panaudota 1,8 ha rezervinės teritorijos tarp Nemuno ir Žalgirio gatvių.

                                  Perspektyvinės teritorijos

                                  Projektuojamos ir perspektyvinės rezervinės teritorijos. Keičiantis planavimo tikslams, iki šiol neužbaigtas apie 9 ha ploto rezervinės teritorijos tarp Nemuno, Minijos ir Varnėnų gatvių detalusis planas. Prie jūrų krovos kompanijos "Bega" esančioje rezervinėje teritorijoje norėta įkurti logistikos centrą, tačiau paaiškėjo, kad trąšų sandėlis prie Nemuno gatvės negali būti statomas.

                                  2,5 ha ploto rezervinė teritorija prie šiaurinio molo turėtų būti panaudota jungčiai su giliavandeniu uostu. Planuota panaudoti AB "Klaipėdos nafta" plėsti apie 8 ha valstybinės reikšmės miško. Beje, nemažoje rezervinėje teritorijoje arčiau uosto vartų yra miškas.

                                  Teritorijų nuoma

                                  Rezervinės uosto teritojos taip pat yra nuomojamos. Pavyzdžiui, LKAB "Klaipėdos Smeltė" nupirko AB "Lietuvos farmacija" statinius rezervinėje teritorijoje prie Strėvos g., tad bendrovei bus išnuomotas šis sklypas. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) nupirko pastatą rezervinėje teritorijoje prie šiaurinio molo ir 9 metams išsinuomojo 0,56 ha žemės sklypą.

                                  Kitiems su uostu nesietiniems laikiniems nuomotojams, egzistuojantiems nuo senų laikų, nustatomi labai trumpi nuomos terminai.

                                  Beliko tik vanduo

                                  Vertinant realiai, rezervinių teritorijų uoste beveik nebelieka. Teritoriją, kurioje bus statoma valčių prieplauka, Uosto direkcija išsinuomojo iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos. Todėl kitos išeities, S. Dobilinsko manymu, norint plėtoti uostą, kaip tik bandyti atsikovoti teritoriją jūroje, nebėra.

                                  Vidmantas MAŽIOKAS
                                  www.ve.lt
                                  GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                  Comment


                                    Norvegijoje priims naują motorlaivį

                                    Jelena Listopad

                                    Priimti naują motorlaivį „Clipper Falcon“ į Mosjeno uostą Norvegijoje šiandien atvyksta aštuoniolikos Lietuvos jūrų laivininkystės jūrininkų įgula ir kapitonas Aloyzas Juška.

                                    Devynioliktajame kompanijos laive rytoj bus iškelta Lietuvos valstybinė vėliava.

                                    „Clipper Falcon“ - antrasis motorlaivis, kurį Lietuvos jūrų laivininkystė įsigijo šiais metais. Kovo 7 dieną JAV priimtas lygiai toks pat laivas „Clipper Eagle“.

                                    Dėl ekonomiškesnės eksploatacijos kompanija stengiasi įsigyti to paties tipo laivų. Ji jau nusipirko „Romuvą“ su „Voruta“, „Svilą“ su „Stariu“. Laivininkystės trampiniame laivyne yra ir kitų vienos statybos serijos laivų.

                                    Pasak technikos direktoriaus Viktoro Čepio, 1994-1995 metais statytų motorlaivių „Clipper Eagle“ ir „Clipper Falcon“, kurių dedveitas beveik 17 tūkstančių tonų, vardų keisti neketinama, kol galioja sutartis su frachtuotojais.

                                    Valstybei priklausanti kompanija iki metų pabaigos planuoja parduoti dar vieną seną balkerį ir įsigyti modernų laivą.

                                    www.klaipeda.daily.lt
                                    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                    Comment


                                      KONTEINERIAI. Klaipėdos uostas pagal konteinerių krovą ir šiemet išliko lyderis tarp keturių Baltijos šalių uostų. Jame krauta 43,8 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU) - 22,6 proc. daugiau nei 2006-aisiais tuo pat metu. Antrame pagal konteinerių krovą Rygos jūrų uoste jų krauta 1,2 proc. mažiau - iš viso 29,5 tūkst. TEU, Talino uoste - 5,1 proc. daugiau, iš viso 24,7 tūkst. TEU, o Ventspilyje - 1,9 karto daugiau - 2,4 tūkst. TEU.

                                      www.klaipeda.daily.lt
                                      GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                      Comment


                                        Būtingės rinkliavos įstrigo ministerijoje

                                        Vidmantas Matutis

                                        Lietuva yra vienintelė valstybė pasaulyje, kuri už prekybinę laivybą teritoriniuose vandenyse neima rinkliavų. Pateikti siūlymai imti rinkliavas užstrigo Ūkio ministerijos kabinetuose.

                                        Nuo 1999 metų liepos, kai atidarytas Būtingės naftos terminalas, prie plūduro jūroje atplaukė keli šimtai tanklaivių – po 30-50 kasmet. Dėl to valstybė per metus negauna apie 10 mln. litų rinkliavų.

                                        Susisiekimo ministerija yra parengusi nuostatas, kokios rinkliavos turėtų būti renkamos prie Būtingės. Kaip teigė susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus, numatyta imti dvi rinkliavas, pagal kurias per metus būtų gauta 6-9 mln. litų pajamų. Rinkliavų modelis būtų panašus kaip ir Klaipėdos uoste.

                                        Diskriminacinė sutartis

                                        Sveiku protu nesuvokiamas nuolaidas Lietuvos Vyriausybė 20 metų buvo numačiusi taikyti 1999 metų Investicijų sutartyje su JAV “Williams International” kompanija. Lietuva sutiko nuliniu tarifu apmokestinti į Būtingės naftos terminalą prie plūduro atplaukiančius tanklaivius.

                                        Tačiau Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamento direktorius Juozas Darulis teigė, jog Vyriausybės patvirtintuose Būtingės naftos terminalo nuostatuose numatyta, kad “Mažeikių nafta” nustato laivų savininkams mokesčius už tanklaivių atplaukimą, krovos ir švartavimo meistrų paslaugas ir patys renka mokesčius. Šis paaiškinimas įrodo, kad tanklaivių savininkai, plaukdami tiek, tarkim, į “Klaipėdos naftą”, tiek į Būtingę, moka tuos pačius mokesčius, tik Būtingėje jie turi kitokį pavadinimą ir, užuot atitekę valstybei, paprasčiausiai nusėda “Mažeikių naftoje”.

                                        Lietuva politiniais sumetimais JAV kompanijai „Williams International“ buvo pritaikiusi ir daugiau kitų sveiku protu nesuprantamų nuolaidų. Pavyzdžiui, be „Mažeikių naftos“ savininko sutikimo Lietuva negalėjo vystyti Šventosios uosto ir statyti kokio nors hidrotechninio įrenginio pajūryje nuo Latvijos sienos iki Palangos. „Mažeikių naftai“ buvo numatyta reikalavimo teisė skirti ją Šventosios uosto valdytoja, jei toks uostas būtų pradėtas atstatinėti.

                                        Rinkliavos nepajudinamos

                                        Susisiekimo ministerijos sekretorius ArvydasVaitkus teigė, kad Investicijų sutarties 26 punktas dėl Šventosios buvo išspręstas Lietuvai naudingai tuo metu, kai „Mažeikių naftą“ valdė Rusijos „Jukos“ kompanija.

                                        Tuomet buvo keliamas klausimas ir dėl investicijų sutarties 25 punkto, kur buvo numatyta Lietuvai nenaudinga nulinio tarifo rinkliava. Nors siūlymus dėl to buvo pateikęs ir Klaipėdos uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius, punktas iki šiol liko nepajudintas.

                                        V.Lukoševičius siūlė taikyti Klaipėdos uoste ir Būtingės naftos terminale vienodus locmano ir laivo rinkliavų tarifus. Jei prie Būtingės naftos terminalo būtų renkamos rinkliavos, „Mažeikių naftos“ savininkai nenukentėtų. Rinkliavas moka laivų savininkai, todėl ir nesuprantama, kodėl Būtingės naftos terminalo operatoriui buvo taikoma nuolaida.

                                        Panaikinti nuolaidą, mano uosto kapitonas, reikia ir dėl to, kad įvairios valstybinės tarnybos privalo vykdyti Būtingės naftos terminalo priežiūrą, užtikrinti radiolokatoriumi kontrolę plūduro rajone. Nuo 2005 metų suintensyvinta ir į Būtingės naftos terminalą atplaukiančių tanklaivių apžiūros tvarka. Lietuvos saugios laivybos administracijos inspektoriai turi plaukti ir tikrinti kiekvieną tanklaivį, jei prieš tai jis nebuvo 6 mėnesius tikrintas kitame uoste. Tokiam inspektavimui atlikti taikomos pakankamai rimtos išlaidos. Dėl to specialiai netgi buvo nupirktas inspektorius plukdantis jūrinis kateris.

                                        Atviras klausimas lieka ir tai, ar tanklaivius prie Būtingės naftos terminalo galės vesti Lietuvos locmanai. Pradėjus eksploatuoti Būtingės naftos terminalą, buvo atsisakyta Klaipėdos uosto locmanų paslaugų.

                                        Neoficialiai teigta, kad jiems trūksta kompetencijos. A.Vaitkus sakė, kad šiandien atsakingai galįs pareikšti, jog buvo padaryta klaida. Klaipėdos uosto locmanai sugeba saugiai sudėtingame uosto kanale įvesti ir išvesti bei apsukti „Panamax“ tipo laivus, didžiausius kruizinius lainerius. Tai esąs akivaizdus jų aukščiausios kompetencijos įrodymas.

                                        Sutartis nebegaliojanti

                                        Susisiekimo ministerijos sekretorius A.Vaitkus mano, kad 1999 m. pasirašyta Investicijų sutartis su „Williams International“ šiuo metu turėtų būti nebegaliojanti.

                                        Nuo 1999 metų jau antrą kartą pasikeitė „Mažeikių naftos“ savininkai. Dabar ją valdo Lenkijos kompanija „PKN Orlend“.

                                        Susisiekimo ministras, anot A.Vaitkaus, jau kreipėsi į Ūkio ministeriją, kad iš laivų, kurie atplaukia prie Būtingės naftos terminalo plūduro, būtų imamos valstybės rinkliavos.

                                        2004 metais, kai „Mažeikių naftą“ perėmė „Jukos“, Ūkio ministerijos valdininkai tikino, jog klausimas dėl rinkliavų yra nepajudinamas. Dabar, kai susidarė analogiška situacija, „Mažeikių naftą“ perėmus lenkams, Ūkio ministerijos valdininkai ėmėsi naujos tylėjimo taktikos.

                                        www.klaipeda.daily.lt

                                        Privirė košės tada tie koncervai. Dėl tų rinkliavų: arba tai buvo grynai korupcinis sprendimas, arba koncervatoriai tikrai visiški bukapročiai.
                                        Už tuos milijonus jau bent molus naujus buvo galima pastatyti Šventojoje.
                                        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                        Comment

                                        Working...
                                        X