Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Klaipėdos uoste pasiruošta remontuoti didžiuosius laivus

    AB "Vakarų laivų gamykla“ (VLG) įmonių grupė verčia naują istorijos puslapį – baigia įgyvendinti ketvirtį amžiaus puoselėtą strateginį planą remontuoti "Panamax“, "Postpanamax“, "Aframax“ tipo laivus. Tam skirtas pirmasis plaukiojantis dokas, kuris yra didžiausias Baltijos šalyse ir kurio keliamoji galia siekia 33 tūkst. tonų, sutelktomis Uosto direkcijos, įmonės pastangomis jau pastatytas į nuolatinę savo vietą. Pirmąjį laivą remontui jis priims artimiausiu metu, užbaigus paskutinius pasiruošimo darbus.

    VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika pabrėžė, kad teko tikrai daug ir kantriai dirbti, kol planas sukurti Klaipėdoje "Panamax“, "Postpanamax“, "Aframax“ tipo laivų remonto pajėgumus virto realybe. Pagaliau bendrovei atsiveria durys į visiškai naują rinką, kur laukia ženkliai didesnės galimybės. Užbaigus pirmą Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projekto etapą, VLG įmonių grupės laivų remonto pajėgumai išaugs net keletą kartų ir ženkliai prisidės prie grupės pardavimų augimo, kas labai svarbu lėtėjant globaliai ekonomikai.

    "Šio Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projekto etapo užbaigimas mums – džiugus istorinis momentas. VLG įmonių grupės veikla pasieks visiškai naują lygmenį, kas leis lygiaverčiai konkuruoti su didžiausiomis Vakarų Europos laivų remonto įmonėmis. Siekdami šio tikslo, per trejus metus, patys į technologijų ir gamybos vystymą investavome 100 mln.Eur, tačiau tokių rezultatų nebūtų be Susisiekimo ministerijos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos indėlio. Šis projektas neabejotinai yra puikus viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys, o dabar kartu lauksime grąžos. Planuojame, kad mūsų laivų remonto pajėgumai išaugs keletą kartų, augant gamybos apimtims, bus sukurta net iki kelių šimtų naujų darbo vietų, o iš atvykstančių laivų bus generuojami papildomi mokesčiai valstybei. Kursime naują pridėtinę vertę įmonių grupės užsakovams, pačiai įmonei, Klaipėdos uostui, miestui bei visai Lietuvai“, – pabrėžė A.Šileika.

    "Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projektas šiuo metu yra tarp prioritetinių Uosto direkcijos projektų ir galime pasidžiaugti, kad čia veikiančioms įmonėms netrukus bus sudarytos visiškai kitokios sąlygos plėtoti veiklas. Malkų įlankos akvatorijos gilinimo iki 14,5 m darbai yra užbaigti, o šiuo metu rekonstruojama eilė krantinių, kuriomis naudojasi šioje įlankoje dirbančios įmonės. Didžiuojamės, kad šiandien AB "Vakarų laivų gamykla“, galėdama remontui priimti didžiuosius laivus, yra pajėgi konkuruoti su didžiausiomis Vakarų Europos įmonėmis ir reprezentuoti Klaipėdos uostą ir Lietuvą, kaip stipri laivų remonto ir statybos rinkos dalyvė“, – teigia VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

    Tai – nepaskutinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijos į Malkų įlanką. Dabar dėmesys bus skiriamas krantinėms. Atnaujinus 135–136 krantines, bus užbaigtas pirmasis įmonės nuomojamų krantinių rekonstrukcijos etapas. Yra poreikis įgyvendinti ir antrą etapą, kurio tikslas – išvystyti ir pagerinti laivybą Malkų įlankoje, startuos 133–134 ir 131–132 krantinių demontavimu. Jo metu taip pat bus prailginta ir rekonstruota 129–130 krantinė. A.Šileika pažymėjo, kad būtent dėl bendrovės teritorijoje esančių krantinių dabar kyla daugiausia klausimų.

    "Gamykla pastatyta prieš daugiau nei pusšimtį metų, tad esanti nuomojama infrastruktūra yra fiziškai nusidėvėjusi, nebeatitinka šiuolaikinių laivybos tendencijų ir poreikių, riboja įmonės galimybes išnaudoti savo technologinį potencialą, pajėgumus remontuoti laivus bei vykdyti krovą. Antras įmonės krantinių rekonstrukcijos etapas užbaigtų Malkų įlankos plėtros projektą, ir taip būtų pagerintos sąlygos čia įsikūrusioms uosto kompanijoms, navigacija akvatorijoje, kur atsirastų galimybė apsisukti iki 300 metrų ilgio laivams. Tikimės, kad bendromis pastangomis bus rasti sprendimai, kurie pateisintų būtinas investicijas, o grąža valstybei iš laivų remonto ir statybos tinkamai įvertinta“, – pabrėžė A.Šileika.

    Comment


      Lietuvos laivyną papildė nauji laivai

      Limarko grupės įmonė AB “Limarko laivininkystės kompanija“ įsigijo du vienodo tipo laivus. Dabar bendrovės laivyną sudaro jau aštuoni laivai: 3 laivai konteinervežiai ir 5 refrižeratoriniai laivai.

      Naujai įsigyti AB “Limarko laivininkystės kompanija“ laivai – refrižeratoriai plaukioja po visą pasaulį, o dažniausiai jų maršrutai driekiasi per visą Atlanto vandenyną – nuo Farerų salų iki Vakarų Afrikos krantų bei nuo Folklendų salų iki Šiaurės Ispanijos. Laivai-refrižeratoriai perveža temperatūrinio režimo krovinius, tokius kaip šaldyta mėsa ar žuvis, taip pat ir vaisius bei daržoves.

      Konteineriniai laivai dirba ilgalaikių kontraktų pagrindu ir aptarnauja pastovias linijas Viduržemio jūros regione.

      "Bendrovės laivyno plėtra ir atnaujinimas – nuolatinis mūsų rūpestis. Dėl Covid-19 pandemijos ir nukritusių laivų kainų dabartinėje laivybos rinkoje susiklostė ypatingai palanki situacija plėsti Limarko grupės laivyną. Turėjome puikią progą pasinaudoti šia palankia situacija. Naujai įsigyti laivai dėl savo dydžio ir techninių savybių idealiai atliepia šaldytos žuvies ir jūros produktų pervežimams pasaulinėje rinkoje. Juos įsigiję padidinome savo konkurencinį pranašumą sudėtingoje laivybos rinkoje ir kartu įtvirtinome nuosekliai vykdomą AB “Limarko laivininkystės kompanija” laivyno plėtros strategiją“, – sprendimą didinti bendrovės laivyną grindžia Limarko grupės prezidentas Vytautas Lygnugaris.

      Bendrovė puoselėja tradiciją savo laivus-refrižeratorius pavadinti astronominiais terminais, tad ir naujai įsigytiems laivams suteikti Auroros ir Aurigos vardai. Tuo tarpu konteineriniai laivai yra vadinami muzikos terminų pavadinimais.

      Laivybos bendrovė AB “Limarko laivininkystės kompanija“ priklauso Limarko įmonių grupei, kurios pavaldume penkios įmonės: UAB "Limarko“, AB "Limarko laivininkystės kompanija“, UAB "Limarko jūrų agentūra“, UAB"Baltkonta“ ir atstovybė Baltarusijoje "LimBela logistics“.

      Comment


        Klaipėdos jūrų uostui – aštrūs pandemijos kirčiai, tačiau jau jaučiama viltis

        Koronaviruso pandemija sujaukė ir sumenkino visų pasaulio jūrų uostų veiklą. Ne išimtis ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (KVJU). Tačiau juntamas pagyvėjimas tarptautinėje jūrų transporto rinkoje visiems teikia vilčių, kad rezultatai gerės.

        Tikimasi gausaus javų derliaus

        Per pirmąjį pusmetį Klaipėdos jūrų uoste krauta 22,1 mln. tonų krovinių – 6,6 proc. mažiau negu pernai per tą patį laiką. „Šis laikotarpis buvo nelengvas, tačiau Klaipėdos rezultatai yra geresni negu visų rytų Baltijos pakrantės uostų vidurkis. Per šešis mėnesius krova čia vidutiniškai sumažėjo 7 proc.

        Manome, kad situacija antrajame pusmetyje pagerės – turėtų padaugėti generalinių krovinių, prognozuojamas neblogas javų derlius, o mūsų uoste – pajėgiausi Baltijos regione grūdinių kultūrų krovos terminalai“, – sakė KVJU direkcijos vadovas Algis Latakas.

        Klaipėdos uoste labiausiai sumažėjo skystųjų ir generalinių krovinių apyvarta (13,3 ir 11 proc. lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laiku), nežymiai padidėjo biriųjų krovinių.

        Naftos rinkoje – viltingi ženklai

        „Dėl COVID-19 sumenkę prekybos ryšiai tarp Europos ir Azijos padarė neigiamą įtaką konteinerių apyvartos srautui. Jų krauta mažiau beveik visuose rytinės Baltijos regiono uostuose. Tačiau tarptautinės laivybos linijos jau signalizuoja apie rinkos atsigavimą.

        Panaikinti karantino apribojimai Europoje skatina vartojimą, palengva stabilizuojamos naftos kainos. Tai įkvepia vilties, kad metų pabaigoje naftos krovos rezultatai bus geresni“, – optimistiškai į ateitį žvelgia Klaipėdos uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

        Šiemet sausio – birželio mėnesiais į Klaipėdos uostą atplaukė 3100 laivų – 292 mažiau negu pernai, apsilankė 91 022 keleiviai – 44,6 proc. mažiau negu pernai.

        Pasaulinė pandemija koregavo ir keliautojų srautus – paskelbus visuotinį karantiną, į Klaipėdos kruizinių laivų terminalą neatplaukė nė vienas laivas su užsienio turistais – sezonas, galima sakyti, jau palaidotas.

        Jūrų uosto investicijos neįstrigo

        Per pirmąjį pusmetį Klaipėdoje į jūrų uosto infrastruktūros objektų plėtrą investuota apie 24 mln. eurų, penktadalį lėšų iš struktūrinių fondų skyrė Europos Sąjunga.

        Jau baigta gilinti Malkų įlankos akvatorija (pasiektas projektinis 14,5 metro gylis), rekonstruotos krantinės, kuriomis naudojasi krovos kompanijos „Bega“ ir Klasco“.

        Centriniame Klaipėdos terminale pailgintas pirsas, prie kurio švartuojasi autotransportą ir keleivius į Kylio (Vokietija) ir Karlshamno (Švedija) uostus plukdantys Danijos laivybos įmonės „DFDS Seaways“ keltai.

        Iki šiol čia galėjo stovėti 200 metrų ilgio laivai, o po rekonstrukcijos užteks vietos 230 metrų keltams, talpinantiems daugiau krovinių ir keleivių. Du naujos kartos „DFDS Seaways“ keltai jau statomi Kinijoje.

        Pandemija į jūrų verslą įnešė daug sumaišties, bet KVJU vadovai džiaugėsi – per sąstingio laikotarpį neįstrigo nė vienas su uosto infrastruktūros plėtra susijusių valstybės investicijų projektas.

        Įgyvendinami nauji projektai

        „Produktyvus, investicijų grąžą valstybei užtikrinantis KVJU direkcijos lėšų panaudojimas – vienas iš svarbių veiksnių, įtakojančių uosto įmonių veiklą ir jų rezultatus. Šiemet laukia dar ne vienas didelis projektas – planuojame pradėti uosto vartų bangolaužių rekonstrukciją.

        Rengiamas techninis projektas, kurį įgyvendinus šiaurinėje Klaipėdos jūrų uosto dalyje laivybos kanalas iki pirmojo laivų apsisukimo rato bus išgilintas 17 metrų“, – pažymėjo A.Latakas.

        Intensyviausi infrastruktūros tobulinimo darbai šiuo metu vyksta pietinėje Klaipėdos jūrų uosto dalyje.

        Išgilinus Malkų įlanką iki 14,5 metro, bus atnaujinamos Vakarų laivų gamyklos, Malkų įlankos, Klaipėdos konteinerių terminalų krantinės. Baigus darbus ir čia galės švartuotis didesnės grimzlės prekybos laivai.

        Įsibėgėja įmonės vienos „Klaipėdos nafta“ krantinės rekonstrukcija. Baigus visus darbus, maksimalus gylis prie jos turėtų siekti 17 metrų. Vienu metu čia galės švartuotis nebe du, o trys naftovežiai.

        Klaipėdos uoste per trejus metus į infrastruktūros plėtros darbus planuojama investuoti 352,4 mln. eurų, panaudoti 135,2 mln. eurų iš Europos Sąjungos fondų.
        Paskutinis taisė Tylus; 2020.07.31, 21:05.

        Comment


          Pastaruoju metu Uosto infrastruktūros gerinime yra gerų naujienų

          ES lėšos – uosto laivybos kanalui gilinti

          Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį dėl ES finansavimo skyrimo laivybos kanalo gilinimui iki 15 metrų. Projektui Europos Sąjunga skyrė 17,3 mln. Eur. Nuo šiaurinės uosto dalies iki Malkų įlankos padidinus laivybos kanalo gylį bei leistiną laivų grimzlę iki 13,8 m, į uostą atvykstantys laivai galės būti pilniau pakrauti, tai sumažins laivybos intensyvumą – trumpės krovinių gabenimo laikas, mažės oro tarša, bus užtikrinamas dar didesnis laivybos saugumas.

          Malkų įlanka atsiveria naujoms galimybėms

          Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės (VLG) dokų rikiuotę jau papildė antras "Panamax“ tipo laivų remontui skirtas plaukiojantis dokas. Jis pastatytas į nuolatinę savo vietą ir jau netrukus galės priimti laivus. Šie pokyčiai simbolizuoja, jog sparčiais žingsniais artėjama Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projekto pirmojo etapo pabaigos link. Praėjusių metų pabaigoje iš Rygoje įsikūrusios laivų remonto įmonės įsigytas plaukiojantis dokas Nr. 170, jau savo nuolatinėje vietoje, šalia didžiausio plaukiojančio doko Baltijos šalyse PD-12, kuris taip pat priklauso VLG įmonių grupei.
          Šiuo metu 201 metro ilgio, 35 metrų pločio ir 30 000 tonų keliamosios galios dokui PD-170, atliekami paskutiniai remonto darbai. Pirmąjį laivą remontui jis priims jau šių metų gruodį. Planuojama, kad pradėjus disponuoti visais trimis turimais dokais − PD-12, PD-170 ir anksčiau didžiausiu laikytu, o dabar mažiausiu tapusiu doku Nr. 219, bendrovės pajėgumai išaugs net keletą kartų, o atsiradus galimybei priimti daugiau laivų modernizacijai ir remontui, VLG užsitikrins dar tvirtesnes pozicijas Europos laivų remonto rinkoje ir sėkmingai galės konkuruoti su didžiosiomis laivų remonto kompanijomis.

          Uoste numatoma laivų statybos ir remonto bei atsinaujinančios energetikos plėtra

          Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos inicijuotam nutarimo projektui, kuriuo siekiama nustatyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai specialųjį įpareigojimą – statyti, modernizuoti ir plėtoti laivų statybos ir remonto bei vėjo elektrinių ir jų komponentų gamybai, surinkimui ir (ar) sandėliavimui reikalingą infrastruktūrą.

          Šis pakeitmas labai svarbus siekiant labiau diversifikuoti uosto veiklą - sudaromos sąlygos gerinti ne vien krovai ir keleivių aptarnavimui naudojamas krantines, bet ir inžinerinei, gamybinei pramonei. Tai sudarys sąlygas uosto įmonėse įdarbinti daugiau žmonių, sukurti daugiau didesnės pridėtinės vertės paslaugų, nors tiesiogiai uosto direkcijai pajamos iš tokių įmonių ir yra mažesnės.

          Comment


            Prieš 14 metų Klaipėda dar buvo tik 4 pagal dydį uostas Baltijos šalyse, o dabar krova jau beveik tokia pat, kokia kitų trijų didžiausių kartu sudėjus.

            Click image for larger version

Name:	Erhqv53XMAAJrBt.jpg
Views:	165
Size:	308,9 kB
ID:	1854296
            Flickr

            Comment


              Sakykim, kad Talinas per paskutinius metus kažkaip sugebėjo stabilizuotis, tai Latvija ojojoj kaip nekažką.
              Show must go von!

              Comment


                Prieš kokias porą savaičių neblogai žinomas ruskelių naciukas žurnalistas Stešinas laikrašty "Komjaunimo tiesa" apie tai, kaip Rusijos uostas Ust-Luga suvarė šprotus į bankrotą ir dabar jau jie keliais šliauš pas rusus, kad grąžintu tranzitą, iš kurio šprotai su vimyratais ir tegali gyventi. Na faktai akivaizdūs, aukščiau įdėtas grafikas puikiai parodo, kad Latvijos ir Estijos uostai labai daug prarado. Bet įdomiau ir juokingiau buvo kita. Į straipsnio komentarus atėjęs estas pradėjo aiškinti kokia turtinga šalis yra Estija, 2 kartus turtingesnė už Lietuvą
                It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                Comment


                  Parašė VNS Rodyti pranešimą
                  Sakykim, kad Talinas per paskutinius metus kažkaip sugebėjo stabilizuotis, tai Latvija ojojoj kaip nekažką.
                  Talinui irgi toli iki 2006 metų krovos, kažin, ar bent kada bepriartės prie tokių dydžių.
                  Flickr

                  Comment

                  Working...
                  X