Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    8,3 mln. Eur užsakymą gilinti Klaipėdos Malkų įlanką gavo „Jan de Nul“

    Klaipėdos jūrų uosto Malkų įlanką toliau gilins Belgijos uostų akvatorijų gilinimo ir valymo bendrovė „Jan de Nul“.

    Uosto direkcija su įmone praėjusią savaitę pasirašė 8,3 mln. Eur vertės sutartį, pagal ją bendrovė darbus atliks iki 2020 metų spalio pabaigos, nurodoma viešųjų pirkimų sistemoje.

    Įmonė turės iškasti apie 753.000 kubų grunto, kad neišgilintoje įlankos dalyje būtų pasiektas 14,5 metro gylis.

    Uosto atstovė Dovilė Ringis BNS yra sakiusi, kad išgilinus įlankos akvatoriją, bus pagerintos laivų eismo sąlygos įlankoje, padidintas jo saugumas, terminalai galės saugiai priimti „Post Panamax“ tipo laivus.

    Pirmo etapo įlankos gilinimo darbus už 15,63 mln. Eur atliko Olandijos įmonė „Van Oord“.

    Visam Malkų įlankos gilinimo ir aplinkosaugos projektui skirta 57 mln. Eur ES sanglaudos fondo lėšų.

    Įlankoje veikia bendrovės Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT), „Klasco“, Malkų įlankos terminalas, Vakarų laivų gamykla (VLG) ir jos antrinė įmonė „Vakarų krova“.

    Comment


      Klaipėdos uostas pagal krovą Baltijos šalyse pirmauja ketvirtus metus iš eilės

      Klaipėdos uostas solidžiausią Baltijos valstybėse krovą skelbia jau ketvirtus metus iš eilės.

      Per tris šių metų ketvirčius Klaipėdos uoste perkrauta 34,6 mln. t krovinių – 2,8% daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė uosto direkcija.

      Latvijos susisiekimo ministerijos duomenimis, krova Rygos uoste palyginamuoju laikotarpiu sunyko 10,5% iki 23,9 mln. t, Ventspilio – išaugo 10,1% iki 16,6 mln. t, Liepojos – sumenko 3,8% iki 5,3 mln. t.

      Penkis uostus valdanti „Tallinna Sadam“ pranešė, jog krova juose per devynis šių metų mėnesius buvo 8,3% kuklesnė nei prieš metus – 14,3 mln. t.

      Naftos perdirbimo ir transportavimo bendrovės „Orlen Lietuva“ valdomame Būtingės naftos terminale sausį-rugsėjį perpilta 7,3 mln. t naftos – 4,6% daugiau nei tuo pat metu pernai.

      Rugsėjį — mažiau

      Vien rugsėjį Klaipėdos jūrų uoste krauta 3,3 mln. t krovinių. Tai yra 6,2% mažiau nei prieš metus.

      Augant žemės ūkio produktų krovai, per 9 mėnesius labiausiai (6,9%) augo birių krovinių krova, BNS pranešė uostas.

      Šiemet į uostą atplaukė 4.996 laivai – 0,3% daugiau, apsilankė 338,4 tūkst. keleivių – 5,3% daugiau.

      Vien rugsėjį į Klaipėdos uostą atplaukė 472 laivai (iš jų – 357 krovininių) – 10,8% mažiau nei pernai rugsėjį, jais plaukė 27.200 keleivių – 11,6% daugiau. Uoste apsilankė 4 kruiziniai laivai (1 mažiau) ir 3.400 jų keleivių – 73% daugiau.

      Būtingės naftos terminalas rugsėjį pekrovė 898,800 t – 31,2% mažiau nei 2018-ųjų rugsėjį.

      Per Būtingės terminalą „Orlen Lietuva“ nuo 2006-ųjų vidurio importuoja naftą tik savo reikmėms.

      Comment


        Parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrasis planas
        Pirmą kartą istorijoje parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrasis planas, numatantis būtinas ir ilgalaikes uosto plėtros kryptis, skelbia Susisiekimo ministerija...
        Skaityti daugiau: https://www.diena.lt/naujienos/klaip...-planas-935955
        Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

        Comment


          Klaipėdos uoste bus gilinamas kanalas ir rekonstruojamas molas

          Panaudodama Europos Sąjungos (ES) lėšas, Susisiekimo ministerija ketina gerinti jūrų transporto eismo sąlygas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Į valstybės projektų sąrašą įtraukti du projektai, kuriais bus sumažintas bangavimo poveikis laivų judėjimui uosto akvatorijoje bei iki 15 metrų gilinamas laivybos kanalas. Taip pat bus įrengtos saugų eismą gerinančios bei oro taršą mažinančios aplinkosaugos priemonės.

          Siekiant išspręsti nepakankamo gylio problemą ir išlaikyti uosto konkurencingumą regione, bus atliekami jūrų uosto laivybos kanalo gilinimo darbai, – rašoma pranešime spaudai. Po jų sumažės uosto infrastruktūros apribojimai ir jų poveikis 13,8 m grimzlės laivų judėjimui uosto akvatorijoje, sudarytos palankesnės sąlygos jūrų transporto eismui.

          Laivybos kanalas bus tobulinamas taip, kad laivai, kurių grimzlė didesnė kaip 13,4 m, galėtų būti pakrauti maksimaliai iki 13,8 m, išnaudojamas laivų techninis potencialas. Įgyvendinus projektą ir laivybos kanalą pagilinus iki 15 metrų padidės logistinės grandinės efektyvumas, mažės krovinių gabenimo laikas, taip pat dėl efektyvesnio laivyno panaudojimo ir mažėjančio laivų skaičiaus bus sumažinta oro tarša. Bendra projekto vertė siekia 19,4 mln. eurų. Darbus planuojama atlikti iki 2022 m. kovo mėnesio pabaigos.

          Siekiant sumažinti bangavimo poveikį laivų judėjimui uosto akvatorijoje, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste bus atliekama bangolaužių (molų) rekonstrukcija. Įvykdžius numatytus darbus planuojama, kad dienų, kurių metu dėl oro sąlygų ilgesni kaip 250 metrų laivai negali patekti į uosto akvatoriją, skaičius bus kaip įmanoma mažesnis.

          Įgyvendinus projektą padidės laivybos saugumas ir logistinės grandinės efektyvumas, trumpės krovinių gabenimo laikas. Laivai mažiau laiko praleis išoriniame reide, todėl mažės ir oro tarša. Bendra projekto vertė siekia 57,4 mln. eurų, o darbus ketinama užbaigti iki 2023 m. II ketvirčio.

          Comment


            Uosto direkcijos pajamos pernai siekė 64,1 mln.

            Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos praėjusių metų finansiniai rodikliai bei įgyvendintų investicijų apimtys rodo sugeneruotą dar didesnę naudą valstybės ekonomikai. Lietuvos transporto sektorius sukuria apie 14 proc. Lietuvos BVP, o Klaipėdos uosto ir su juo susijusios veiklos sugeneruoja ženklią šio sektoriaus BVP dalį.

            Praėję metai Klaipėdos jūrų uoste buvo išskirtiniai pagal įgyvendintas investicijas. 2019 m. į uosto infrastruktūrą investuota 80,8 mln. Eur – du kartus daugiau nei 2018 m. ir beveik tris kartus daugiau negu 2017 m. Yra apskaičiuota, jog vienas euras, valstybės investuotas į uosto infrastruktūrą, paskatina dvigubai didesnes verslo investicijas.

            „Uosto direkcija yra atsakinga už uosto infrastruktūros plėtrą, todėl pagrindinės mūsų investicijos yra nukreiptos į uosto tobulinimą – laivybos kanalą, krantines, bangolaužius, privažiuojamuosius kelius ir geležinkelius. Kad galėtume priimti didžiausius laivus, kurie gali įplaukti į Baltijos jūrą, reikia užtikrinti tinkamas navigacines sąlygas, pasiekti maksimalius gylius ir laivybos kanale, ir prie krantinių, pasirūpinti, kad laivus būtų galima pakrauti maksimaliai. Tik taip išliksime konkurencingi rinkoje“, – sako Vidmantas Paukštė, Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas.

            Pagal preliminarius, neaudituotus rezultatus, bendrosios VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamos pernai siekė 64,1 mln. Eur – tai yra maždaug trečdaliu milijono eurų didesnės pajamos, nei 2018 m.

            „Kuo efektyviau dirba jūrų uostas, tuo didesnė nauda yra generuojama valstybei. Kasmet Klaipėdos uosto direkcija solidžiai papildo valstybės biudžetą, akivaizdu, kad matant tokius gerus finansinius rezultatus, Uosto direkcijos indėlis į biudžetą ir šiais metais liks ženklus. Nors krovos apimtys dėl globalių priežasčių uoste 2019 m. nebeaugo taip sparčiai, tačiau finansiniai uosto rodikliai gerėja, valstybės įmonė dirba efektyviai“, – teigia susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

            Didžiąją pajamų dalį sudaro laivų savininkų sumokėtos rinkliavos už naudojimąsi uostu – 56,3 mln. Eur, tai yra beveik 75 tūkst. Eur daugiau, nei 2018 m. rinkliavos. Žemės nuomos pajamos pernai buvo 7,53 mln. Eur – 161 tūkst. eurų didesnės negu užpernai. Uosto direkcijos pajamos didėjo šeštus metus iš eilės ir 2019 m. buvo didžiausios per visą istoriją.

            Preliminariais, neaudituotais duomenimis, per 2019 m. valstybės įmonė uždirbo apie 34 mln. Eur pelno (prieš pelno mokestį) – panašiai kiek ir 2018 m.

            Comment


              Klaipėdos uoste bus rekonstruojami bangolaužiai

              Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė konkursą uosto bangolaužių rekonstrukcijai, kuri ateityje leis padidinti uosto konkurencingumą ir užtikrins dar saugesnę laivybą. Nuo bangų uostą saugantys bangolaužiai pastatyti maždaug prieš pusantro šimto metų.

              "Norime pakviesti Lietuvos ir užsienio rangovus aktyviai dalyvauti uosto bangolaužių rekonstrukcijos konkurse. Laukia dideli ir reikšmingi darbai – rekonstrukcijos metu numatoma sustiprinti esamą pietinį ir šiaurinį bangolaužius, nekeičiant jų konfigūracijos. Abu bangolaužiai bus paaukštinti, dalyje hidrotechninių statinių bus įrengtos atraminės sienutės“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas, Vidmantas Paukštė.

              Esama Klaipėdos uosto įplaukos infrastruktūra užtikrina, kad ramaus oro sąlygomis uosto įplaukos kanalo techniniai parametrai yra tinkami visiems laivams saugiai įplaukti į uostą. Tačiau, esant didesniam bangavimui, siekiant užtikrinti saugumą, laivų įplaukimams į uostą yra taikomi apribojimai, ypač didiesiems laivams. Kadangi pastaraisiais metais į uostą atplaukia vis daugiau didesnių parametrų laivų, dėl nepalankių meteorologinių sąlygų ilgėja laivų eismo ribojimo laikas, tad atitinkamai ilgėja visos krovinių logistikos grandinės laikas. Planuojama, kad po rekonstrukcijos turėtų sumažėti dienų, kai dėl oro sąlygų ilgesni kaip 250 metrų laivai negali patekti į uosto akvatoriją – taip padidės ir laivybos uoste saugumas, ir logistinės grandinės efektyvumas.

              "Pagrindinė bangolaužių funkcija – saugoti uosto įplaukos kanalą nuo išorinių jūros veiksnių. Tačiau puikiai suvokiame, kad daugybę metų jie turi ir socialinę funkciją – bangolaužiai yra klaipėdiečių bei miesto svečių traukos objektai. Kad po rekonstrukcijos saulėlydžius jūroje žmonės galėtų stebėti patogiau, yra numatyta ant pietinio bangolaužio įrengti ir apžvalgos aikšteles gyventojams“, – pasakoja V. Paukštė.

              Bangolaužių rekonstrukcijai bus panaudotos ES sanglaudos fondo lėšos, darbus ketinama užbaigti 2023 metais. Rekonstravus juos, ateityje ir toliau bus gerinamos navigacinės sąlygos, kad dėl hidrometeorologinių sąlygų laivų eismą tektų riboti dar rečiau. Tam planuojama laivybos kanalo kryptį pasukti 103–283 laipsniais.

              Šiaurinis bangolaužis buvo statomas nuo 1834 m. iki 1884 m., o pietinis – nuo 1847 m. iki 1861 m. Dabartinis pietinio bangolaužio ilgis – 1 374 m, o šiaurinio – 733 m. Antstato konstrukcija įrengta iš akmenų, supiltų tarp medinių polių. Viršvandeninė dalis sumūryta iš akmenų, vėliau apibetonuota.

              Comment


                Malkų įlankoje - pabaigtuvių nuotaikos

                Netrukus Klaipėdos uoste žymėsime svarbų istorinį įvykį - oficialiai bus paskelbta, kad Malkų įlankoje pasiektas 14,5 metro gylis. Pietinėje uosto dalyje dirbančioms kompanijoms tai prilygsta revoliuciniam perversmui. Apie tokią perspektyvą kalbėta ir svajota mažiausiai dvidešimt metų. Be to, iš laivų dokų duobių išvalius užterštą gruntą pašalinta grėsmė Kuršių marių ekologinei būklei. Taigi galima sakyti, kad įgyvendinant šį projektą nušauti du zuikiai.

                Šiuo metu jau eina į pabaigą antro etapo įlankos gilinimo darbai, kuriuos atlieka Belgijos įmonė „Jan de Nul“. Pirmo etapo gilinimo darbus vykdė Olandijos įmonė „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.“ Gilinimo darbai buvo vykdomi nuo įplaukos į Malkų įlanką iki akvatorijos dalies priešais 144 krantinę.

                Priminsime, kad prieš pradedant Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 m darbus, pirmiausia reikėjo sutvirtinti šlaitą. 2017 m. už buvusio Jūrų perkėlos terminalo buvo įrengta po vandeniu daugiau kaip 1 km ilgio krantosaugos sienutė, kainavusi apie 10 mln. eurų. Darbus atliko UAB „Latvijas tilti“. Įgyvendintas pirmas didelis šlaito tvirtinimo projektas Klaipėdos uoste.

                Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projektui, kurį sudarė keli etapai, iš viso panaudota 28,2 mln. eurų iš Europos Sąjungos (ES) sanglaudos fondų. Pirmojo etapo gilinimo sutarties vertė - 15,6 mln. eurų. Beje, iš viso 2014-2020 metų finansavimo laikotarpiu Klaipėdos uosto tobulinimo projektams skirta 93,7 mln. eurų ES sanglaudos fondų lėšų.

                Įmonėms - naujos galimybės

                Infrastruktūros plėtros darbai Malkų įlankoje laikomi istoriniais todėl, kad jie iš esmės pakeis šioje uosto dalyje dirbančių įmonių sąlygas - jos galės visiškai pakrauti ir remontuoti „Panamax“ tipo laivus.

                „Džiaugiamės, kad artėja prie pabaigos labai reikšmingas Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 m projektas, atversiantis visiškai kitas galimybes šioje uosto dalyje veikiančioms įmonėms. Šį projektą istoriniu vadiname dar ir dėl to, kad prieš pradedant gilinimo darbus buvo įgyvendinta nemažai svarbių parengiamųjų aplinkosaugos projektų„, - teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas Vidmantas Paukštė.

                Iki šio džiugaus momento reikėjo nueiti ilgą ir sudėtingą kelią. Visų pirma gilinimo darbų Malkų įlankoje nebuvo galima pradėti todėl, kad AB Vakarų laivų gamyklos plaukiojančiųjų dokų duobėse buvo susikaupę daug užteršto grunto. Dokų duobės nebuvo valytos nuo sovietmečio, nuo tų laikų, kai dar nebuvo draudžiama laivus dažyti specialiais dažais, kuriuose buvo nemažai tributilalavo. Tuos dažus naudoti buvo uždrausta tik 2008 m. Kadangi užterštas gruntas kėlė grėsmę Kuršių marių ekologinei būklei, vien dėl to reikėjo valyti dokų duobes, jau nekalbant apie tai, kad dokų duobės seniai buvo praradusios projektinį gylį. Norint tai padaryti buvo būtina išspręsti užteršto grunto sutvarkymo klausimą.

                Vienintelė Baltijos šalyse

                Pietinėje uosto dalyje vietoje sovietmečiu nebaigtos statyti valčių prieplaukos buvo įrengta speciali užteršto grunto aikštelė - įgyvendintas unikalus projektas. Po Smeltės pusiasaliu nutiestas požeminis vamzdynas.

                Išsiurbtas gruntas iš dokų duobių transportuojamas į aikštelę slėginiais vamzdžiais, kurių bendras ilgis - apie 1 km. Aikštelėje gruntas nusausinamas naudojant visiškai gamtai nekenksmingą technologiją. Transportuojama masė sumaišoma su flokuliantu, kuris palengvina vandens atskyrimą nuo užteršto grunto. Paskui masė išskirstoma antžeminiais vamzdžių tinklais į geotekstilinius konteinerius, vadinamuosius maišus. Juose ir lieka izoliuotas nusausintas gruntas.

                Kol kas tokio tipo aikštelė yra vienintelė Baltijos šalyse. Joje laikomas visas iš dokų duobių iškastas užterštas gruntas. 2013-2018 m. buvo iškasta ir šioje aikštelėje sutalpinta 259 220 kubinių metrų užteršto grunto.

                Pasaulinė praktika rodo, kad taip išvalytas gruntas gali būti labai racionaliai panaudotas kaip statybinė medžiaga naujoms teritorijoms formuoti. Tai buvo daroma plėtojant Skandinavijos uostus. Panaudojant minėtą dumblo apdorojimo metodą Turku uoste Suomijoje buvo supilta uostui reikalinga teritorija. Tokia pati grunto sutvarkymo technologija buvo taikyta ir kituose Suomijos uostuose - Hamina ir Vuosari (Vuosaari). Sukauptą iškastą gruntą racionaliai panaudojo ir norvegai - taip jie plėtojo Trondheimo (Trondheim) ir Kadetangeno (Kadettangen) uostus.

                Comment


                  Klaipėdos uostas planuoja naujus gylius

                  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė projektavimo paslaugų sutartį dėl vidinio jūrų uosto kanalo dalies išgilinimo iki 15 m gylio. Didesnis gylis yra būtinas siekiant pagerinti Klaipėdos uosto laivybos saugumą didiesiems laivams ir padidinti transporto grandinės efektyvumą.

                  Besikeičiančios pasaulinės tendencijos lemia, kad laivybos verslo efektyvumą siekiama užtikrinti statant ir eksploatuojant vis didesnius laivus. Stengdamosi prisitaikyti prie šių tendencijų ir užtikrinti laivybos eismo saugumą, uostų administracijos, atsakingos už uostų veiklą, atitinkamai plėtoja infrastruktūrą. Ne išimtis ir Klaipėdos uostas.

                  „Uostui yra svarbu pagerinti laivų eismo sąlygas, sumažinant infrastruktūrinius apribojimus didiesiems laivams. Pagilinus uostą, atsiras galimybė pilniau pakrauti laivus, tai reiškia, kad bus efektyviau išnaudojamos pervežimo didžiaisiais laivais galimybės. Didėjant transportavimo laivais efektyvumui, mažės krovinių gabenimo sąnaudos“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas, Vidmantas Paukštė.

                  Šiuo metu šiaurinės uosto dalies atkarpoje gylis siekia 15 m, o leistina maksimali grimzlė yra 13,8 m. Numatoma, kad uostas bus gilinamas iki 15 m nuo šiaurinės uosto dalies iki Malkų įlankos. Gilinimo darbai iš dalies bus finansuojami ES sanglaudos fondo lėšomis.

                  Projektavimo ir gilinimo projekto priežiūros paslaugų sutartis pasirašyta su UAB „Sweco Lietuva“. Projektavimo darbus numatoma užbaigti šių metų liepos pabaigoje, o gilinimo darbai, parinkus rangovą, tikimasi, galėtų prasidėti kitų metų pradžioje.

                  Comment


                    Lietuviams metų pradžia sėkmingesnė nei kaimynams

                    Metų pradžia regiono jūrų uostuose krovos rekordų nežada. Tačiau vis dėlto, pirmą kartą istorijoje Lietuva perkrautu krovinių kiekiu aplenkė visus tris Latvijos uostus kartu sudėjus. Klaipėdos uoste (kartu su Būtingės terminalu) šių metų sausį perkrauta 3,99 mln. t krovinių. Tuo metu Rygoje, Ventspilyje, Liepojoje iš viso perkrauta 3,88 mln. t, t. y. vidutiniškai trečdaliu mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

                    Sausį Klaipėdos uoste krovinių krauta maždaug 15 proc. mažiau negu per tą patį laikotarpį pernai (2020 m. sausį perkrauta 3,4 mln. t, o 2019 m. sausį krauta 4,0 mln. t). Rygoje krova sumenko 25 proc. (nuo 2,8 mln. t iki 2,1 mln. t), Ventspilyje krovinių krauta maždaug 43 proc. mažiau (iš 2,1 mln. t liko 1,2 mln. t). Liepojoje rezultatas išliko stabilus – krova paaugo 0,4 proc. (2020 m. sausį krauta 570,3 tūkst. t, 2019 m. sausį - 567,8 tūkst. t).

                    Praėjusiais metais Klaipėdos uoste perkrauta 46,3 mln. t krovinių, tai antras geriausias rezultatas uosto istorijoje. Sėkmingesni buvo tik 2018 m., kai Klaipėdos uoste buvo perkrautas rekordinis kiekis krovinių - 46,6 mln. t.

                    Metinei 2019 m. krovai įtakos daugiausia turėjo birių krovinių augimas, t. y. 3,5 proc. arba 0,7 mln. t daugiau, iš viso uoste krauta 20,6 mln. t birių krovinių. šioje grupėje ženkliausias augimas buvo stebimas žemės ūkio produktų krovoje, kuri išaugo net 60,8 proc.

                    Klaipėdos uoste 2019 m. apsilankė 6 776 laivai, iš jų 4 840 krovinius gabenančių laivų, t. y. 2,6 proc. daugiau nei 2018 m.

                    Comment


                      Okeaninių laivų netekusios „Klaipėdos smeltės“ konteinerių krova pernai smuko 34%

                      Į Klaipėdos uostą pernai pavasarį nustojus plaukti didiesiems konteineriniams laivams ir sumažėjus krovinių perskirstymui į Baltijos šalių uostus, didžiausios uosto konteinerių krovos įmonės „Klaipėdos smeltė“ konteinerių krova 2019 metais smuko 34% iki 254.000 TEU (2018-aisiais perkrovė 387.000 TEU), o bendra krova mažėjo 35%.

                      Vien šiemet sausį, palyginti su pernai sausiu, terminalo krova sumažėjo beveik keturis kartus – nuo 40.000 TEU pernai sausį iki 11.570 TEU šiemet.

                      Netiesiogiai tarptautinės krovinių gabenimo bendrovės „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) valdomos „Klaipėdos smeltės“ vadovo Rimanto Juškos teigimu, įmonė investuoja į krovos pajėgumų didinimą, todėl tikimasi, kad laivai sugrįš.

                      „Pernai savininkai priėmė sprendimą transhipmento konteinerių gabenimą per Klaipėdos uostą laikinai sustabdyti, tai faktiškai dirbame tik su importo-eksporto srautais“, – BNS sakė R. Juška.

                      Siekiant, kad „Klaipėdos smeltė“ taptų vienu iš konteinerių paskirstymo centrų, MSC 2018-aisiais įtraukė Klaipėdą į „Australia Express“ ir „Himalaya Express“ maršrutus, kuriais plaukioja okeaniniai laivai. Tačiau pernai balandį MSC laikinai sustabdė šį sprendimą.

                      „Visiškai nepanikuojame, dirbame, yra sprendimas išlaikyti žmones, techniką, tobulinti procesus, žiūrėti efektyvumą, todėl mūsų tikslai nesikeičia“, – pridūrė jis.

                      Pasak R. Juškos, „Klaipėdos smeltė“ pernai investavo apie 50 mln. Eur, tačiau įmonės vadovas kol kas nesiryžta prognozuoti, kokios įtakos jos rezultatams ateityje turės krovinių mažėjimas. Anot jo, tai priklausys nuo akcininkų sprendimo, ar didieji laivai sugrįš ir kada.

                      „Nėra taip paprasta kompensuoti (krovinių mažėjimą – BNS), kadangi krovinių judėjimas per Klaipėdos uostą susietas su ilgalaikėmis sutartimis. Nėra taip, kad kroviniai gali atsirasti staiga, iš niekur, migruoti iš vieno terminalo į kitą. Juolab, kad mes visą savo veiklą ir pajėgumus daugiausiai orientuojame į konteinerių krovą ir visos investicijos nukreiptos į šitų pajėgumų didinimą. Tikrai nesiblaškome, didiname šita linkme ir lauksime savo tikrųjų savininkų sprendimų“, – teigė R. Juška.


                      „Patys savininkai deda investicijas, kad terminalas ne šiaip sau gražiai atrodytų, bet kad galėtų perkrauti tam tikrą kiekį konteinerių ir aptarnauti tam tikro dydžio laivus“, – pridūrė jis.

                      R. Juška taip pat užsiminė, kad krovinių srautams įtakos gali turėti ir šiuo metu Kinijoje siaučiantis koronavirusas.

                      „Matome kas dedasi, srautai, kurie kaip orientyras turėjo būti iš Tolimųjų Rytų, iš Kinijos ir visa kita, tai mes matome, kas dedasi su koronavirusu, tai tikriausiai turės įtakos ir krovinių gabenimui“, – sakė R. Juška.

                      Klaipėdos uosto rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas BNS sakė, kad konteinerinės linijos nukreipimas nuo Klaipėdos gali būti susijęs su naujais aplinkosaugos reikalavimais mažinant sieros kiekį kure, jie įsigaliojo visuose pasaulio vandenyse.

                      „Klaipėdos smeltės“ vadovo teigimu, sieros kiekio mažinimas sunkiajame kure reiškia didesnius mokesčius laivybos kompanijoms, tačiau jis nesiėmė vertinti, ar tai turėjo įtakos MSC sprendimui.

                      MSC kontroliuojama tarptautinė uostų terminalų operatorė „Terminal Investment“, 2008 metais įsigijusi „Klaipėdos Smeltę“, skelbė, kad jos tikslas ir investicijos bus skirtos Klaipėdą paversti konteinerių paskirstymo centru.

                      Nuo pernai balandžio okeaniniai konteinerius gabenantys MSC laivai plaukia iki Roterdamo, Antverpeno, Brėmerhafeno bei Gdansko ir iš ten kroviniai paskirstomi į kitus uostus.

                      Pernai bendra „Klaipėdos smeltės“ krova mažėjo 35,3% iki 3,3 mln. t (2018 metais – 5,14 mln. t). Be konteinerinių krovinių, įmonė taip pat krauna negabartinius ir sunkiasvorius krovinius, generalinius krovinius, šaldytą produkciją.

                      2019 metų finansinių rezultatų įmonė kol kas nepaskelbė. 2018 metais jos grynasis pelnas augo 3,9 karto iki 7,251 mln. Eur, pajamos – 1,4 karto iki 30,217 mln. Eur.

                      Comment

                      Working...
                      X