Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Paveldosaugininkai savavaliauja uosto teritorijoje?

    Vakar uostamiestyje vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje nutarta kreiptis į Vyriausybę ir prašyti, kad ji įpareigotų atsakingas institucijas iš esmės spręsti kultūros paveldo teritorijų ribų klausimą uosto teritorijoje ir jo prieigose. Šiuo metu uoste susidaro tiesiog anekdotinės situacijos.

    Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, į Kultūros ministeriją dėl kultūros paveldo teritorijų ribų keitimo jūrų uosto teritorijoje. Uostininkai mano, kad ten, kur nėra jokių saugomų objektų arba nebeįmanoma nieko atstatyti, reikėtų bent jau mažinti tokių teritorijos ribas. Tačiau iš Aplinkos ministerijos gautas raštas, kad keisti ribas nėra pagrindo.

    Su ribų problema susiduria AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“), Vakarų Baltijos laivų statykla ir Krovinių terminalas. Buvęs „Klasco“ generalinis direktorius Audrius Pauža tikina, kad šios bendrovės nuomojamoje teritorijoje nėra nė vieno saugotino objekto. Pasak jo, tas pats Kultūros paveldo departamentas neprieštaravo, kad būtų užpiltas žiemos uostas, o dabar daro kliūtis dėl pirso paplatinimo 10 metrų.

    A. Pauža sakė, kad uoste yra unikalių atvejų. Viena kompanija savo iniciatyva atstatė pastatą, kuris dabar gražiai atrodo. Atvažiavo Kultūros paveldo departamento atstovai ir pareiškė, kad tai bus jų pastatas. „Mes manome, kad turėtų būti atskirta uosto dalis. Problema apima visą uostą, tai nėra vienos kompanijos klausimas. Manau, pakoregavus tų teritorijų ribas ginčai tarp uosto ir miesto išnyks, uostas galės vystytis“, - sakė jis.

    UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika informavo, kad prieš metus Vilhelmo kanalo ribos netyčia atsidūrė už Perkėlos gatvės. Prasidėjusios naujos statybos pateko į kultūros paveldo teritoriją. Jo teigimu, išplėstos kultūros paveldo teritorijos ribos trukdo įgyvendinti investicinį projektą - tiesti geležinkelį. Pasak V. Šileikos, jeigu klausimas nebus greitai išspręstas, tai darys nemažą įtaką kompanijos krovinių srautams.

    Minėtos tarybos narys, Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas replikavo, jog istorijos nepakeisi, ar bus pakeistos ribos, ar ne.

    Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas teigė, kad miesto ir uosto pozicijos Vilhelmo kanalo teritorijos klausimu sutampa. Anot jo, taip išeina, kad iš terminalo negali būti nutiesta geležinkelio linija ir išvežti kroviniai. Jau prieinama iki anekdotinių situacijų. Pasak jo, istorijos klastoti negalima, tačiau teritorijų reglamentus tikrai būtų galima keisti. Jo manymu, Vilhelmo kanalo klausimui spręsti turėtų būti sudaryta atskira specialistų komisija.

    Klaipėdos miesto Savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška nemano, kad turėtų būti apkarpytas tiek Klaipėdos senamiestis, tiek naujamiestis, tačiau dėl reglamentų galima diskutuoti. Jo teigimu, ribas nustatyto Vilniuje prie kultūros paveldo departamento įkurta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos taryba. Pirmiausia ji turėtų pritarti ribų koregavimui.

    Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus manymu, reikėtų prašyti Vyriausybės kreiptis į atsakingas institucijas, kad visi kelti klausimai būtų išanalizuoti ir priimti atitinkami sprendimai. „Didžiausia blogybė ta, kad Uosto direkcija kaip atsakinga valstybės įmonė apie Kultūros paveldo departamento priimtus sprendimus sužinojo visiškai atsitiktinai. Manau, kad su mumis nesuderinus tokie sprendimai neturėtų būti priimami. Uosto teritorija nėra eilinis objektas mūsų valstybėje, tai labai svarbus ekonominis ir strateginis valstybinis objektas“, - sakė jis.

    Comment


      Ekspertai atnaujino išorinio uosto galimybių studiją

      UAB „Smart Continent LT“ atnaujino 2011 m. „Inros Lackner AG“, UAB „Ernst & Young Baltic“, SIA „Estonian, Latvian & Lithuanian Environment“ konsultantų konsorciumo parengtą Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją. Atnaujintos studijos pagrindu bus kreiptasi į LR Vyriausybę dėl LR Vyriausybės nutarimo, kuriuo išorinis (giliavandenis) uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

      2040 metais Klaipėdos uosto ir išorinio uosto pajėgumas galėtų siekti 133,45 mln. tonų. Jeigu išorinis uostas nebūtų statomas, tikėtina, kad, atsižvelgiant į pasaulines konteinerizacijos tendencijas, esamo Klaipėdos uosto konteinerių krovos pajėgumo nebeužteks. Tokias išvadas pateikė UAB „Smart Continent LT“ ekspertai, atnaujinę Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją.

      „Smart Continent LT“ ekspertų teigimu, 2040 metais pagal realų scenarijų per Klaipėdos uostą bus gabenama 87 mln. tonų, pagal optimistinį – 104,3 mln. tonų, didžiausias augimas – konteinerių. Pagal realų scenarijų būtų kraunama 26,57 mln. tonų konteinerių, pagal optimistinį – 35,37 mln. tonų konteinerių. Didžiausią įtaką šiam augimui, pagal regresinį modelį parengtą prognozę, turės konteinerių krovos augimas pasaulyje – nuo 2010 iki 2017 m. konteinerių srautai pasaulyje augo vidutiniškai 5,8 proc. kasmet. Nestatant išorinio uosto, pagal realų scenarijų, esamo konteinerių krovos pajėgumo neužteks.

      Ekspertų manymu, iš viso numatomas tik išorinio uosto krovos pajėgumas 2040 metais – 39,4 mln. tonų, iš kurių konteinerių krovai – 26,4 mln. tonų. Bendras Klaipėdos uosto ir išorinio uosto pajėgumas 2040 metais – 133,45 mln. tonų. Studijoje rašoma, kad 2040 metais per Klaipėdos uostą (įskaitant išorinį uostą) kroviniai bus gabenami ekologiškai ir subalansuotai – vos 21 proc. krovinių pasiektų uostą kelių transportu.

      Atnaujintoje studijoje akcentuojama esamo ir išorinio uosto vystymo ekonominė nauda, nepriklausomai nuo to, ar uostas būtų statomas ties Melnrage, ar ties Būtinge, nes 2040 metais galėtų būti sukurta 25–30 tūkst. darbo vietų. Šis indeksas apskaičiuotas vadovaujantis kitų išorinių uostų patirtimi. Ekspertai, atnaujindami studiją, analizavo dvi galimas išorinio uosto vietos alternatyvas – Melnragę ir Būtingę.

      „Vertinant kompleksiškai, pagal sąnaudų–naudos santykį, Melnragės alternatyva yra beveik 2 kartus naudingesnė ir daugiau kaip 540 mln. Eur pigesnė. Be to, dėl Būtingės varianto, įgyvendinti šioje vietoje tokio masto projektą būtų labai sudėtinga. Būtingės alternatyva yra vos 550 metrų nuo Lietuvos–Latvijos sienos ir patenka į Būtingės geomorfologinio draustinio teritoriją – tai labai apsunkina šios teritorijos vystymą“, – teigė UAB „Smart Continet LT“ direktorius dr. Andrius Jaržemskis. Specialistai, įvertinę ne vieną kriterijų, nurodo, kad pastatyti išorinį uostą ties Būtinge reikėtų 1,163 mlrd. Eur, uostas ties Melnrage kainuotų 619 mln. Eur.

      Atnaujintos studijos pagrindu bus kreiptasi į LR Vyriausybę dėl LR Vyriausybės nutarimo, kuriuo išorinis (giliavandenis) uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Kol kas nėra aišku, kokia gali būti pasirinkta išorinio uosto vieta – ties Melnrage ar Būtinge. Vieta bus parinkta tik tada, kai bus parengta naujojo Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcija.

      Comment


        Paskutinės pastabos uosto bendrajam planui

        Vakar buvo paskutinė diena, kai visuomenės atstovai galėjo pateikti savo pastabas ir siūlymus dėl parengto Klaipėdos uosto bendrojo plano. Daugelis suinteresuotų asmenų tai padarė viešai baigiamojo susirinkimo-konferencijos metu Klaipėdos valstybinėje jūrų uosto direkcijoje (KVJUD).

        Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė informavo, jog į gautas pastabas ir siūlymus bus atsakyta per 10 darbo dienų. Atsakymai bus viešinami KVJUD svetainėje. Tikimasi, kad dar šį rudenį dokumentą patvirtins Vyriausybė.

        Maksimali plėtra

        Planą rengiančios UAB „Sweco Lietuva“ Aplinkos padalinio Planavimo grupės vadovas Remigijus Šimkus susirinkusiems į baigiamąją konferenciją priminė, kad uosto bendrasis planas rengiamas nuo 2015 metų, akcentavo, jog tai yra valstybinio lygmens dokumentas ir pristatė pagrindinius jo sprendinius. Uosto plėtra numatyta tiek pietinėje Klaipėdos miesto dalyje, tiek šiaurinėje.

        Pietinėje uostamiesčio dalyje numatoma įsisavinti 70 ha iš esamos 337 ha ploto rezervinės uosto teritorijos ir suformuoti apie 80 ha ploto naują teritoriją Kuršių mariose prie Kiaulės nugaros. Šiaurinėje miesto dalyje, prie Pirmosios Melnragės, planuojama statyti 130 ha dydžio išorinį uostą Baltijos jūroje.

        Numatyta, jog naujose uosto teritorijose būtų statomi daugiausia pramonės ir sandėliavimo paskirties objektai bei kuriama inžinerinė infrastruktūra. Uosto statiniai būtų nuo 12 iki 120 metrų aukščio, dauguma 30 metrų aukščio. Teritorijos užstatymo tankis 80 proc.

        Specialusis planas - susisiekimui

        „Susisiekimo sistemai bus rengiamas specialusis planas“, - pažymėjo R. Šimkus. - Numatoma, kad į uostą bus patenkama trimis koridoriais, kurie eis per Klaipėdos miestą. Šiaurinėje dalyje kalbama apie viaduko per geležinkelį rekonstrukciją Lideikio gatvėje, bei naujos 2 lygių sankryžos įrengimą Melnragėje. Centrinėje miesto dalyje planuojamas Baltijos prospekto tęsinys iki Nemuno gatvės ir Nemuno gatvės tęsinys nuo Minijos iki Kalnupės gatvės, taip pat Kalnupės gatvės rekonstrukcija įrengiant garso sienutes. Pietinėje miesto dalyje planuojama viaduko per geležinkelį statyba bei pietinis aplinkkelis su nauja sankryža ties Kairių gatve.

        .....

        Diskusijoje paliestas ir giliavandenio uosto statybos poveikio Baltijos jūros krantams klausimas. Pasak A. Urbio, poveikis krantams „bus iki Palangos, o jokių sprendinių, kaip tai bus sprendžiama, nėra“.

        UAB „Sweco Lietuva“ Aplinkosaugos padalinio Aplinkosaugos grupės vadovas Vytautas Belickas patikslino, kad poveikis krantams tikrai bus. Tai parodė atliktas hidrodinaminis modeliavimas vertinant bangų sklaidą ir pernašų potencialą.

        „Giliavandenis uostas bangų sklaidą sumažintų 8,5 kilometro į šiaurę ir 11,5 kilometro į pietus. Ties I Melnrage erozija sumažėtų, tačiau iškyla rizika jai persikelti į teritoriją tarp I ir II Melnragės. Mokslininkai siūlo likti prie sprendinio papildyti krantus smėliu, niekas nesiūlo krantines betonuoti“, - teigė V. Belickas.

        Prie Pirmosios Melnragės planuojama statyti 130 ha dydžio išorinį uostą Baltijos jūroje.

        Comment


          Uostui reikalingi ir pustuščiai konteinervežiai

          Klaipėdoje nerimsta klausimų lavina, kodėl didieji konteineriniai laivai, vadinamieji „dičkiai“, pas mus plaukia pustuščiai?

          Paskutinė „dičkių“ stotelė

          Praėjusią savaitę Klaipėdos uoste apsilankė dar vienas didžiulis laivas 366 m ilgio konteinervežis „MSC Fillippa“. Tai jau trečiasis šiemet tokio dydžio laivas po „MSC Francesca“ ir „MSC Topaz“.

          Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas Adomas Alekna paaiškino paprastai.

          Klaipėda yra paskutinysis uostas ilgame tų konteinerinių laivų maršrute, kurie plaukia tarp Australijos ir Šiaurės Europos. Iki Klaipėdos konteineriniai laivai atplaukia didžiąją dalį konteinerių jau iškrovę kituose Europos uostuose. Taip pat iš Klaipėdos jie ir paima pirmuosius konteinerius, kurie keliauja į kitus tų konteinervežių kelyje esančius uostus. Susirinkę konteinerius įvairiuose Europos uostuose į tarpokeaninius reisus didieji konteinervežiai jau išplaukia pilni.

          Tai, kad į Klaipėdą atplaukusių laivų konteineriai yra triumuose tik apsunkina Klaipėdos uosto krovėjų darbą. Dėl gerokai prailgėjusių STS kranų trosų paimti konteinerį iš triumo yra žymiai sunkiau nei nuo denio.

          Įprasta, kad prieš atplaukiant į Klaipėdą didžiųjų konteinerinių laivų paskutiniu uostu Europoje buvo Vokietijos Hamburgo ar Bremenhafeno uostai. Tie laivai, kaip tikino A.Alekna, pakeliui dar užsuktų ir į Lenkijos Gdynės uostą, bet to nedaro. Gdynės uosto apsisukimo rato ilgis yra tik 330 metrų, kai Klaipėdos uoste yra 600 metrų apsisukimo ratas.

          Konteinerių krovos šuolis

          Tai, kad didieji konteineriniai laivai plaukia pustuščiai yra tik vizualus vaizdas. Realiai vertinant pagal Klaipėdos uosto mastelius jie atgabena palyginti daug konteinerių.

          Klaipėdos uoste pasijuto. Didžiuosius laivus priimanti „Klaipėdos Smeltė“ šių metų pusmečio krovą palyginti su praėjusiais metais padidino net 80,4 proc. Per pusmetį krauta 151345 TEU konteinerių. Vien šiemet birželį krauta 49464 TEU konteinerių. Iš jų 26142 TEU sudarė vadinami „tranšipmento“ (paskirstymo kitiems uostams) konteineriai.

          Bendrai šiemet per pusmetį Klaipėdos uoste buvo 41316 TEU „tranšipmento“ konteinerių. Jų kiekis Klaipėdos uoste išaugo daugiau kaip 10 kartų.

          „Konteinerių krovoje Klaipėdos uoste įvyko didžiulis šuolis. Džiugu, kad „Klaipėdos Smeltė“ pradėjo dirbti didesnėmis apsukomis“, - svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

          Jis džiaugėsi, kad sėkmingai dirba ir „Klaipėdos konteinerių terminalas“. Bendra Klaipėdos uosto konteinerių krova birželį buvo net 85,8 proc. didesnė nei pernai.

          „Dabar „Klaipėdos Smeltės“ krovos potencialas yra maždaug 1 mln. TEU per metus. Tai 10 mln. tonų. Įsivaizduokime, kokios yra „Klaipėdos Smeltės“ galimybės, kai ji savo krovą nuo 1,5 mln. tonų per metus pakels iki 10 milijonų. Uostas gaus daugiau rinkliavų iš laivų. Uosto direkcija daugiau pinigų galės nukreipti uostui vystyti. Tai bus didelė paspirtis visam Klaipėdos uostui:, - akcentavo Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas.

          Comment



            Grūdų kiekiai uoste išaugo dvigubai

            Į Klaipėdos uostą intensyviau juda grūdai, bet jų kiekis nėra toks, kad susidarytų kamščiai, kaip yra buvę ankstesniais metais.


            Sausros įtaka jaučiama

            Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas teigė, kad šiemet per pusmetį grūdų derlius uoste buvo 33 proc. mažesnis nei pernai. Dar jautėsi praėjusių lietingų metų rezultatas. Šiemet sausra, kuri vėlgi greičiausiai pakenkė grūdų augintojams. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, šiemet iš Lietuvos gali būti eksportuota 4,35 mln. tonų grūdų. Ir tai būtų 24,8 proc. mažiau nei pernai, kai eksportas siekė 5,78 mln. tonų. A.Drungilas tikisi, kad tos prognozės dėl beveik 25 proc. mažesnio derliaus neišsipildys. Jis kalbėjęsis su žemdirbių atstovais ir šie patvirtinę, kad miežių ir kukurūzų, kurie daugiausiai naudojami kaip pašarinės kultūros pačioje Lietuvoje derlius yra prastas, o štai kviečių ir žiemkenčių - neblogas. Tikimasi, kad per uostą keliaus nemažas grūdų kiekis, nes sausra pakenkė visoms ES šalims ir grūdų derliai daug kur yra prasti. Javų supirkimo kainos pastebimai šoktelėjo per praėjusias tris savaites. Dėl to žemdirbiams naudinga nieko nelaukiant grūdus eksportuoti. Nuomos vagonus iš Baltarusijos Šiemet nuostabą sukėlė tai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ iš Baltarusijos nuomoja specialiai grūdams gabenti skirtus vagonus. Dalis grūdų tais vagonais turėtų būti atgabenama ir į Klaipėdos uostą.


            Nuomos vagonus iš Baltarusijos

            Šiemet nuostabą sukėlė tai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ iš Baltarusijos nuomoja specialiai grūdams gabenti skirtus vagonus. Dalis grūdų tais vagonais turėtų būti atgabenama ir į Klaipėdos uostą.

            Lietuvos geležinkeliai turi maždaug 1,1 tūkstantį specialų grūdų gabenimo vagonų, bet norint sėkmingai be strigimo gabenti grūdus jų reikia apie 1,5 tūkstančio. Ir uostas suinteresuotas, ir Lietuvos geležinkeliai siekia, kad kuo daugiau grūdų į uostą būtų gabenama geležinkeliais. Lietuvoje pradėta taikyti grūdų pritraukimo į geležinkelius akcija. Lietuvos geležinkelių atstovas Martynas Burba aiškino, kad grūdų gabenimo vagonų problema atsirado todėl, kad mūsų šalies geležinkeliuose daug kur vyksta infrastruktūros gerinimo darbai, todėl traukinių pralaidumas yra sumažėjęs, vagonai ilgiau užsibūna keliuose.


            Išsivalė grūdų sandėlius

            Klaipėdos uoste esant reikalui grūdus gali krauti net 5 kompanijos. Didžiausią grūdų krovos pajėgumą turi Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, „Malkų įlankos terminalas“. KLASCO vienu metu 3 kupoliniuose sandėliuose ir 10 silosų gali sukaupti 109 tūkst. tonų grūdų ir per metus krauti per 2 mln. tonų grūdų. Terminale prie 13,8 grimzlės krantinės vienu metu gali būti kaupiama ir pakraunama į laivus iki 9 skirtingų produktų. Per parą KLASCO grūdų terminalas gali iškrauti apie 150 geležinkelio vagonų ir 250 sunkvežimių, o į laivus pakrauti apie 14 tūkst. tonų grūdų. Universalus „Begos“ birių žemės ūkio produktų eksporto-importo terminalo pajėgumas 4 mln. tonų per metus. Vienu metu terminalas gali sukaupti iki 300 tūkst. kubinių metrų grūdų. Jos krovos į sandėlius pajėgumas 1200 t per valandą, į laivus 1500 t per valandą. Specializuoto „Malkų įlankos terminalo“ grūdų sandėliavimo galimybės 140 tūkst. tonų. Terminalas per metus gali krauti apie 1 mln. tonų grūdų. Vien šiemet per birželį Malkų įlankos terminale į laivus pakrauta beveik 100 mln. tonų praėjusių metų derliaus grūdų. Vien į „Panamax“ 229 m ilgio laivą „Everest“ buvo pakrauta 44 tūkst. tonų grūdų. Palyginti negilias krantines turinčiam „Malkų įlankos terminalui“ tai didelis iššūkis. Be jau minėtų trijų pagrindinių krovos bendrovių grūdus uoste dar gali krauti „Klaipėdos konteinerių terminalas“. Jo ro-ro ir generalinių krovinių terminale prie 128 ir 128 krantinių pirso įrengtas nedidelis birių krovinių mazgas. Jis sandėliuose gali sukaupti iki 50 tūkst. tonų grūdų ir kitos žemės ūkio produkcijos. Įvairius žemės ūkio produktus 20 tūkst. tonų talpos birių krovinių terminale gali krauti ir „Vakarų krova“. Galima palyginti, kad per 7 metus grūdų ir maisto produktų krova Klaipėdos uoste išaugo daugiau nei dvigubai: nuo 1,53 mln. tonų 2010 m. iki 3,85 mln. tonų 2017 m.

            Comment


              KLASCO taiko naują aplinkosaugos priemonę

              Olandų kompanijos „Wuvio“ sukurtas produktas „Frecocrust“ nuo pramonės dulkių išbandytas Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO terminale. Juo apipurkšta naftos kokso rietuvė, iki šiol dengta brezentu.

              Prižiūrint specialistui iš Olandijos trečiadienį nauju ekologišku skysčiu, sukurtu krakmolo pagrindu, apipurkšta naftos kokso krūva. Krovinio rietuvę apipurškus „Frekocrust“ ir vandens mišiniu, susiformuoja permatoma pluta, kuri neleidžia krovinio dulkėms sklisti į aplinką net esam gūsingam vėjui, ji atspari stipriai liūčiai.

              Olandų sukurta technologija daro trejopą poveikį – užtikrina švarią darbo aplinką, neleidžia dulkėms sklisti į tolesnę aplinką ir mažinta teritorijos valymo išlaidas.

              Sausi ir vėjuoti orai, buvę pastarosiomis savaitėmis, kėlė gretimo Vitės kvartalo gyventojų susirūpinimą dėl KLASCO poveikio miesto aplinkai.

              KLASCO įdiegtas naujas ir anksčiau taikytas krovinių tvarkymo ir taršos suvaldymo priemones šiomis dienomis pristatė žurnalistams ir gyventojams.

              Buvo parodytas vandens rūko patrankų efektyvumas vykdant geležies rūdos krovą. Jų kompanija turi 6, dar 2 numatoma įsigyti. Taip pat visi galėjo įsitikinti, kad birių krovinių rietuvės apipurkštos ekologišku iš olandų kompanijos įsigytu produktu - tirpinta celiulioze. Kadangi ši medžiaga nėra pakankamai atspari liūtims, KLASCO įsigijo tinkamesnį mūsų oro sąlygoms produktą, sukuriantį tvirtesnę plėvelę. Kalbėta, kad KLASCO teritorijoje ir privažiavimo keliuose, o taip pat Vitės kvartalo gatvėse, nuolat valomos dulkės. Gyventojai patikinti, kad tarša suvaldyta ir į miestą nesklis.

              Gyventojams buvo papasakota ir apie gamybinės veiklos planus. KLASCO generalinis direktorius Vytautas Kaunas sakė, kad teritorijoje planuojamos naujos aikštelės, kurios leis išplėsti krovos plotą ir sumažinti rietuvių aukštį. Kai bus rekonstruotos jūrų perkėlos terminalo krantinės Smeltės pusiasalyje, ten numatoma perkelti dalį birių krovinių. Paraiška rekonstruoti Smeltės pusiasalio KLASCO krantines yra pateikta.

              Taip pat derinama sutartis su Klaipėdos universiteto mokslininkais, dirbančiais oro tyrimų srityje, kurie galėtų paaiškinti taršos šaltinius, dulkių kilmę ir jų įtaką aplinkai. Rengiama nauja KLASCO poveikio aplinkai mažinimo programa, kurioje bus išvardintos įdiegtos ir numatytos priemones bei investicijų terminus.

              Comment


                R. Masiulis: investicijos į transporto infrastruktūrą tik didės

                Stabilios strateginės investicijos į vieną svarbiausių Lietuvos ekonomikai susisiekimo sektorių gerins transporto – geležinkelių, kelių, jūrų ir oro uostų – infrastruktūrą, užtikrins didėjančius krovinių ir keleivių vežimo pajėgumus.

                "Pastaruoju metu pasigirdusius teiginius apie neva mažėjančias investicijas laikau arba politinėmis spekuliacijomis arba verslo grupių, nepatenkintų skaidriais konkursais bei aiškiu planavimu ir kurioms skubotumas pirkimuose yra proga kelti kainas, interesų apraiška. Investicijos vykdomos stabiliai, skaidriai ir valstybiškai. Artimiausius dvejus metus numatomos augančios investicijos į infrastruktūros gerinimą padidins krovinių ir keleivių aptarnavimo pajėgumus, stiprins šalies ekonominį konkurencingumą. Svarbu, kad tai finansuojama ne tik biudžeto lėšomis – valstybės valdomos įmonės investuoja ir daug savo pačių uždirbtų lėšų“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

                -----

                407 mln. eurų investicijos uoste – prielaida augimui

                Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2018–2021 m. planuoja investuoti 407 mln. eurų, iš jų daugiau kaip 70 proc. (293 mln. eurų) numatyta krantinėms ir molams statyti bei rekonstruoti, 18 proc. (73 mln. eurų) – uosto akvatorijos ir krantinių gilinimo darbams. Ilgalaikė Klaipėdos uosto veiklos rodiklių analizė rodo, kad investicijos į uosto infrastruktūrą yra esminė krovinių srauto augimo prielaida. Pavyzdžiui, 2001–2017 m. laikotarpiu apie 2,5 karto padidėjęs uosto direkcijos ilgalaikis turtas sudarė sąlygas tiek pat kartų padidinti ir krovos rezultatus – nuo 17,2 mln. tonų 2001 m. iki 43,17 mln. tonų 2017 m. Įgyvendinus numatytus investicinius projektus, uosto direkcija planuoja iki 2040 m. pasiekti 100 mln. tonų krovą.

                -----

                Comment


                  "Klaipėdos Smeltė" Suomijoje perka 12 kranų

                  LKAB „Klaipėdos Smeltė“ planuoja apie 2023-iuosius krauti 1 mln. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Tam pradėta ruoštis jau dabar. Užsakyta 12 naujų kranų, priimami į darbą nauji darbuotojai. Iki kitų metų pabaigos jų bus priimta dar 100.

                  Pasak „Klaipėdos Smeltės“ generalinio direktoriaus Rimanto Juškos, bendrovė maždaug prieš tris savaites pasirašė sutartį dėl dviejų didžiųjų konteinerinių STS kranų ir 10 RTG kranų pirkimo. Juos gamins ta pati Suomijos kompanija „Konecranes“, gaminusi ir anksčiau kranus „Smeltei“. Šiuo metu dar baigiamos derinti visos procedūros, tačiau kranai jau užsakyti.

                  Planuojama, jog jau kitais metais tie kranai bus atgabenti į Klaipėdą. Dabar dar reikia paruošti jiems aikšteles, įsigyti papildomos technikos ir į darbą priimti naujų darbuotojų.

                  Šiemet gegužę „Smeltės“ konteinerių terminalas pradėjo dirbti kaip konteinerių paskirstymo centras (konteinerius atplukdo didesni laivai, konteineriai Klaipėdoje perkraunami į mažesnius laivus ir išgabenami į kitus uostus). Prie bendrovės naudojamų krantinių pradėti švartuoti pirmieji okeaniniai laivai. Per tuos beveik 4 mėnesius bendrovėje buvo įdarbinti 48 nauji dokininkai. Pasak R. Juškos, iki šių metų pabaigos jų, ko gero, dar bus priimta apie 40, iki kitų metų pabaigos - apie 100 dokininkų.

                  „Klaipėdos Smeltė“ darbuotojus sau rengia pati, turi savo mokymo centrą. Jame 5-6 savaites pasimokiusiems pagal specialias programas žmonėms jau leidžiama dirbti su technika. Juos moko patys bendrovės specialistai.

                  „Šiandien dūzgiame kaip avilyje. Mes visada tikėjome tuo, ką buvo sakę bendrovės savininkai. 2008-aisiais buvo pasaulinė ekonomikos krizė, todėl mes vėlavome investuoti. 2014 metais Krymo krizė sąlygojo tam tikrą sumaištį prekių ir krovinių judėjimo srityje. Mūsų konteinerių terminalas pradėjo veikti 2015 metais. Turėjome savininkui įrodyti savo gebėjimus. Nupirkti kranus, įrengti aikšteles - dar ne viskas. Dar reikia atsakyti į klausimą, ar mes sugebėsime dirbti išlaikydami reikiama tempą ir didelį našumą bei užtikrindami reikiamą kokybę. Dirbome daug ir įrodėme, kad esame patikimi ir stabilūs“, - sakė „Smeltės“ vadovas.

                  Dar nebaigta rengti ir visa infrastruktūra. Buvusioje AB „Progresas“(kombinatas, gaminęs tarą žvejybos pramonei) teritorijoje, kuria dabar naudojasi „Smeltė„, darbai dar nebaigti. Techniniai projektai parengti, statybos leidimai išduoti, nes darbai toje teritorijoje buvo padalinti į penkis etapus. Iš jų padaryti tik beveik trijų etapų darbai. Tikimasi per šiuos ir kitus metus baigti tvarkyti tą teritoriją. Ji bus naudojama konteineriams sandėliuoti. Buvusią „Progreso“ ir „Smeltės“ teritoriją jungia 2016-aisiais pastatyta estakada, kainavusi apie 4 mln. eurų.

                  Per šiuos ir kitus metus „Klaipėdos Smeltė“ ketina investuoti į suprastruktūrą daugiau kaip 50 mln. eurų.

                  Comment



                    Ieškoma, kas atnaujins Klaipėdos konteinerių terminalo krantines


                    Klaipėdos uosto direkcija ieško rangovų, kurie rekonstruos vienos didžiausių uosto krovos bendrovių Klaipėdos konteinerių terminalas naudojamas krantines.

                    Konkursas centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbtas rugpjūčio 29 dieną, dalyvių paraiškų laukiama iki spalio 11 dienos.

                    Uosto Statybos ir eksploatacijos departamento direktorius Giedrius Smaguris BNS anksčiau teigė, jog krantinės bus išgilintos iki 14 metrų.

                    Rekonstravus krantines ir išgilinus Malkų įlankos akvatoriją, prie šių krantinių galės švartuotis "Post Panamax" laivai, todėl Klaipėdos konteinerių terminalas galės didinti krovos apimtis.

                    Klaipėdos konteinerių terminalas praėjusiais metais uždirbo 6,771 mln. eurų grynojo pelno - 5,1 proc. daugiau nei 2016 metais, kai jis buvo 6,442 mln. eurų.

                    Bendrovės pardavimo pajamos pernai padidėjo 8,8 proc. iki 23,143 mln. eurų.

                    Įmonė priklauso Zigmo Petrausko valdomai Klaipėdos terminalo grupei.

                    Comment


                      Investicijų planas uoste bus įvykdytas 100 procentų

                      Šiemet Uosto direkcijai iš Europos Sąjungos fondų skirti 57 mln. eurų finansinės paramos Malkų įlankos sutvarkymo projektui įgyvendinti. 2018 metų direkcijos investicijų planas turėtų būti įgyvendintas 100 proc.

                      „Investicijos - pagrindinė mūsų veikla, pagrindiniai uždaviniai, kuriuos sau keliame ir gauname nurodymus iš savininko, t. y. Susisiekimo ministerijos ir, žinoma, iš Vyriausybės. Mūsų partneriai - krovos ir laivybos kompanijos taip pat investuoja, nes žino, kad mūsų planai bus įvykdyti laiku. Sinergija tarp valstybės ir privataus kapitalo duoda milžinišką grąžą valstybei“, - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

                      Vienas rimčiausių Uosto direkcijos projektų, vykdomų šiuo metu, - Malkų įlankos sutvarkymas. Ši zona jau daug metų buvo nepelnytai užmiršta. Dabar joje norima pasiekti kitą gylį. Bus atliekami ne tik gilinimo iki 14,5 m darbai, bet ir perstatomos krantinės. Tada į įlanką galės įplaukti „Panamax“ ir „Postpanamax“ tipo laivai.

                      Malkų įlankos gilinimo darbai negali būti pradėti tol, kol neišvalytas užterštas gruntas. Šiuo metu jau yra išvalyta 180 tūkst. kub. m užteršto grunto. Tai labai pagerino akvatorijos vandens kokybę.

                      A. Vaitkus pasidžiaugė Malkų įlankos tobulinimo projektui skirta ES parama - 57 mln. eurų. Pasak jo, nuo 2006 metų iki šių metų buvo gauta analogiško dydžio ES paramos suma.

                      Uosto direkcijos vadovo teigimu, investicijų plano įvykdymo procentas Klaipėdos uoste yra didėjantis. 2010-2012 metais jo vidurkis buvo 50 proc., o 2016-2018 m. jis jau viršija daugiau kaip 90 proc.

                      Nuo 2013 metų iki šių metų vidurio į uosto infrastruktūrą investuoti 172 milijonai eurų. Per 2018-2021 metus Uosto direkcija planuoja investuoti 407 mln. eurų. Numatoma ES parama - 94 mln. eurų. 70 proc. visų investicijų planuojama skirti uosto vartams modernizuoti ir krantinėms rekonstruoti.

                      Sutaupyti 55 mln. eurų

                      Per 5,5 metų Uosto direkcija skelbdama rangos konkursus sutaupė beveik 55 milijonus eurų. Todėl kilo diskusija dėl rangos darbų kainų. Rangovai sako, esą atliekant geležinkelio ar kelių tiesimo darbus galima uždirbti daugiau nei uoste.

                      „Daugelis mūsų rangovų jau suprato, kad už darbus uoste mokama laiku, per kelias dienas. Nemažai diskusijų kyla dėl parengtų projektų kokybės, bet su rangovais sutariame gerai ir randame galimybių taupyti. Galbūt kartais konkursų sąlygos yra per griežtos, projektuotojai ne visada įvertina navigacijos ir kitas sąlygas. Vieno projekto kaina dėl to buvo didesnė nei planavome. Tačiau šiemet rangos darbų grafiką stipriai lenkiame. Tikimės, kad metų pabaigoje numatytos lėšos bus investuotos beveik 100 proc.„, - sakė Uosto direkcijos vadovas.

                      Paklaustas, ką Uosto direkcija daro su sutaupytomis lėšomis, A. Vaitkus atsakė, kad šiemet valstybei buvo sumokėta 23 mln. eurų dividendų. Vadovaudamasi griežtu Uosto įstatymu direkcija gautas lėšas investuoja į uosto infrastruktūrą.

                      Gdansko pavyzdys įkvepia

                      Šiandieninė Vyriausybė ragina Uosto direkciją būti komerciška. Privačios kompanijos rangovų atžvilgiu turi daugiau teisių. Jeigu nesusikalba su rangovu, jos gali atsisakyti jo paslaugų kad ir per dieną, o Uosto direkcija galėtų tai padaryti per 4-5 mėnesius.

                      2016 metais Uosto direkcija negalėjo investuoti 2,8 mln. eurų dėl kilusio teisinio ginčo, kurį, beje, laimėjo. Teismų procesai yra gana ilgi. „Manau, teisinė bazė turėtų labiau vystytis ir sudaryti sąlygas valstybės įmonėms dirbti komercinėmis sąlygomis“, - sakė A. Vaitkus.

                      Valstybės investicijos uoste, neskaičiuojant socialinių projektų, duoda grąžą po 2,5-3,5 metų. Atrodo, kad investicijos į Birių krovinių terminalo naudojamas krantines, kurios baigtos rekonstruoti šiemet, atsipirks net po gero pusmečio.

                      Klaipėdos uoste statybos darbų nemažai atlieka latviai. Jie sako, kad dalyvauja konkursuose Lietuvoje todėl, kad Latvijos uostuose tokių darbų nėra.

                      Pasak A. Vaitkaus, vertinant uostus kaimynus, Klaipėdai geras pavyzdys yra Lenkijos Gdansko uostas. Sprendimas statyti jo išorinį uostą buvo priimtas 2007 metais, o prieš tai diskutuota 3 metus. Dėl Klaipėdos išorinio uosto diskusijos vyksta 15 metų. Prieš tai Gdansko uoste buvo kraunama apie 70 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių) per metus, o šiuo metu - 1 mln. 600 tūkst. TEU. Dabar jis yra konteinerių krovos lyderis Baltijos jūros regione. Investicijos į Gdansko išorinį uostą jau atsipirko valstybei - gautos milijardinės lėšos.

                      Comment


                        Klaipėdos uoste tikimasi naujo rekordo

                        Krova Klaipėdos uoste ir toliau auga, tik kiek sumažėjo skystųjų krovinių. Per šių metų rugpjūtį, kuris buvo gana geras, labiausiai augo konteinerių krova. Prognozuojama, kad 2018-aisiais Lietuvos uoste bus perkrauta 45-46 mln. tonų krovinių. Taigi uostas artėja prie naujo metų rekordo.

                        Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, nuo šių metų vidurio matoma skystųjų krovinių mažėjimo tendencija. Naftos produktų krova sumažėjo 21 proc. Be to, rugpjūtį nebuvo kraunamos suskystintosios gamtinės dujos. Pernai jų rugpjūtį buvo krauta beveik 200 tūkst. kub. m.

                        Konteinerių krova tonomis rugpjūtį, palyginti su pernai metų tuo pačiu mėnesiu, augo 111 proc., o skaičiuojant TEU (sąlyginiai jūriniai konteineriai) - 114 proc., ro-ro krovinių tonomis - 8,3 proc., vienetais - 9,8 proc. Trąšų rugpjūtį krauta šiek tiek mažiau.

                        Šių metų 8 mėnesių krova išaugo 7,8 proc., palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu. Pasak A. Vaitkaus, jeigu skystieji kroviniai pasieks ankstesnį lygį, skaičiuojant pagal matematinį modelį šiemet Klaipėdos uoste turėtų būti perkrauta 45-46 mln. t krovinių.

                        Didėjant krovai auga ir Uosto direkcijos pajamos. Padidėjo ir iš žemės nuomos gaunamos pajamos, nes įrengta nauja infrastruktūra. Pajamų iš uosto rinkliavų šiemet per birželį gauta beveik 19 proc. daugiau, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, o per pusę metų - 6,11 proc., t. y. 1 mln. 46 tūkst. eurų daugiau nei pernai. Pasak A. Vaitkaus, tai daugiau nei planuota.

                        Comment


                          Gilinimo darbai Malkų įlankoje - jau lapkritį

                          Gilinimo darbai Malkų įlankoje vis buvo atidedami. Jų negalima buvo pradėti tol, kol nebus pašalintas užterštas gruntas. Pagaliau problemos išspręstos.

                          Šiuo metu jau iškasta 180 tūkst. kub. metrų užteršto grunto. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Vidmanto Paukštės, metus laiko vėluojama pašalinti užterštą gruntą dėl už užsitęsusių teisminių procesų.

                          Vis dėlto jau lapkričio pradžioje planuojama pradėti Malkų įlankos gilinimo pirmo etapo darbus. Jo metu reikės iškasti apie 1,5 mln. kub. m grunto.

                          Konkurso laimėtojas, kuris juos atliks, jau paskelbtas, bet šiuo metu su juo sutartis dar nepasirašyta, tai padaryti tikimasi per rugsėjį, tad V. Paukštė dar nenorėjo jo įvardinti.

                          Paklaustas, ar konkursą laimėjo lietuviai, jis atsakė: „Ne, nei lietuviai, nei latviai tokių darbų neatlieka. Tai tarptautinė gilinimu užsiimanti specializuota įmonė. Gilinimo darbai yra specifiniai, reikia labai daug investuoti į įrangą, kuri labai brangi.“

                          104 krantinės, kuria naudojasi Birių krovinių terminalas, rekonstrukcija jau baigta, prie jos jau gali būti 16,5 m gylis. Toliau rekonstruojamos 105, 106 krantinės, kad prie jų irgi būtų galima pagilinti iki 16,5 m. Šiuo metu 106 krantinėje kalama statinė, čia buvo probleminis ruožas, nelindo įlaidai. Šiemet pagrindiniai darbai turėtų būti padaryti. „Malkų įlankos gilinimo darbai iki 14,5 m prasidės nuo 105 krantinės pabaigos. Bus platinama įplauka, kuri sieks vėliau daugiau kaip 100 metrų„, - sakė V. Paukštė.

                          Comment


                            Racionalus planavimas Klaipėdos uoste leido sutaupyti dešimtis milijonų eurų

                            Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija planuoja, kad šiais metais investicijos uoste bus įvykdytos visu 100 proc. Per septynis šių metų mėnesius yra investuota 22,4 mln. Eur iš 31,5 mln. Eur suplanuotų šių metų investicijų. Investicijų plano vykdymas kasmet vis gerėja. Pavyzdžiui, 2010–2012 investicijų vykdymo vidurkis siekė apie 50 proc, o 2016–2018 vidurkis jau viršijo 90 proc.

                            „Esame valstybės valdoma įmonė, todėl investicijas privalome vykdyti labai apgalvotai ir atsakingai. Uosto direkcija, planuodama investicijas, visada vertina, ar jos atsipirks, ir siekia, kad būtų gauta kuo didesnė nauda valstybei. Nuolat investuojame mes, tikslingai investuoja uosto naudotojai. Šis finansinis mechanizmas veikia darniai ir to rezultatas akivaizdus – Klaipėdos uostas pagal krovos rezultatus tapo lyderiaujančiu uostu visame regione“, – sakė Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas.

                            Racionaliai planuojant ir vykdant investicijas, Uosto direkcijai pavyksta sutaupyti valstybės lėšų. Analizuojant pastarųjų penkerių su puse metų laikotarpį, Uosto direkcija jau sutaupė 54,77 mln. Eur valstybės lėšų. Tokios yra vidutinės metinės Uosto direkcijos pajamos. Planuojama, kad perspektyvoje investicijos į infrastruktūrą tik augs – tam planuojama panaudoti ir daugiau ES struktūrinių fondų lėšų. Puikus ES lėšų panaudojimo pavyzdys – Malkų įlankos gilinimo projektas, kuriam skirta daugiau kaip 57 mln. Eur. Beje, šiomis dienomis Malkų įlankoje baigtas itin reikšmingas vienas iš šio projekto komponentų – įrengta povandeninė krantosaugos sienutė. Po rekonstrukcijos bus galima pagilinti Malkų įlanką iki 14,5 metrų, paplatinti įplaukimo į šią įlanką kanalą ir taip sudaryti geresnes sąlygas pietinėje uosto dalyje dirbančioms bendrovėms.

                            „Esame dėkingi LR susisiekimo ministerijai, LR Vyriausybei, kad projektui įgyvendinti galime pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama. Tai naujos galimybės visoms Malkų lankoje veikiančioms kompanijoms: gilias tradicijas turinčiam ir produktyviai dirbančiam Konteinerių terminalui, unikaliai laivų statybos ir remonto bendrovei Vakarų laivų gamykla, naujus planus pietinėje uosto dalyje kuriančiai KLASCO, sklandžiai veikiančioms kompanijoms „Vakarų krova“ ir Malkų įlankos terminalui. Malkų įlankoje pagerinus navigacines sąlygas, čia bus galima priimti Panamax ir Post Panamax tipo laivus. Šie darbai yra vertingi ir ekologiniu požiūriu – jau dabar Malkų įlankoje yra išvalyta apie 180 tūkst. užteršto grunto“, – pasakojo A. Vaitkus.

                            Apskaičiuota, kad Uosto direkcijos investuotas vienas euras pritraukia du eurus privačių uosto naudotojų investicijų. Investicijos uoste atsiperka vidutiniškai per trejus metus. Ekonominės analizės tyrimais nustatyta, kad į uostą investuotas vienas euras atneša 3,65 euro viešojo sektoriaus pajamų. 2017 metais dėl Klaipėdos uosto veiklos valstybės ir savivaldybių biudžetai pasipildė 768 mln. eurų, dar 22 mln. eurų Uosto direkcija valstybei sumokėjo dividendų. Taigi, 2017 metais valstybė iš uosto veiklos gavo 74 mln. Eur daugiau nei 2016 m.

                            ...

                            Comment


                              Uostas teisme laimėjo ginčą dėl Vilhelmo kanalo

                              Paveldosaugininkų sprendimas išplėsti kultūros paveldo apsaugos teritoriją pietinėje Klaipėdos uosto dalyje, ties XIX amžiuje atidarytu Karaliaus Vilhelmo kanalu yra neteisėtas, nutarė teismas.

                              Vilnias apygardos administracinis teismas (VAAT) pirmadienį patenkino Klaipėdos uosto direkcijos skundą, BNS informavo teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

                              „Teisėjų kolegija konstatavo, kad nei skundžiamame akte, nei posėdžio garso įraše nėra motyvuota, kodėl ir kuo remiantis į Karaliaus Vilhelmo kanalo ribas 2000-aisiais nepatekusi teritorija jai priskirta 2017 spalio 3 dienos aktu, kokios vertingosios savybės šioje dalyje buvo nustatytos, kaip buvo nustatyta apsaugos nuo fizinio poveikio teritorija ir parinktas jos dydis“, – BNS teigė S. Jacinevičienė-Baltaduonė.

                              Uostas teismo prašė panaikinti pernai spalį Kultūros paveldo departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto dalį, kuria Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorija išplečiama giliau į uostą. Į šią teritoriją pateko vienos didžiausių uosto krovos bendrovių Klaipėdos konteinerių terminalas naudojamas sklypas, kuriame įmonė numato plėtrą.

                              Uosto direkcijos teigimu, papildomų apribojimų ir reikalavimų, susijusių su kultūros vertybės apsauga, nustatymas uosto teritorijos ribose riboja uosto ir jo naudotojų galimybes plėsti krovos ir jai būtinos infrastruktūros plėtrą. Minėta teritorija dar 2000 metais buvo pripažinta nesaugotina ir nevertinga.

                              Sprendimą išplėsti kultūros paveldo apsaugos teritoriją priėmusios Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas Romas Pakalnis BNS rugpjūčio viduryje teigė, kad toks sprendimas priimtas siekiant išsaugoti galimybę ateityje naudotis Karaliaus Vilhelmo kanalu.

                              Teismas įpareigojo paveldosaugininkus iš naujo išnagrinėti klausimą dėl Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso duomenų tikslinimo.

                              VAAT sprendimas per mėnesį gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

                              Daugiau kaip 25 kilometrų ilgio Karaliaus Vilhelmo kanalas nuo Minijos upės iki Klaipėdos atidarytas 1873 metais, jį iškasė prancūzų karo belaisviai. Kanalas iškastas siekiant išvengti audrų Kuršių mariose, kai Nemunu į Klaipėdą buvo plukdoma mediena. Kanalu laivai nustojo plaukioti sovietmečiu.

                              Comment


                                Sveiki. Norėjau pasidomėti kur būtų galimą rasti sąrašą +- visų uostų/prieplaukų Lietuvoje? Tiek jūros, tiek ir vidaus vandenų. Iš esmės, tai reikėtų tų uostų/prieplaukų, kuriose galima išsinuomoti vietą savo laiveliui ar jachtai.

                                Ir taip, aš bandžiau ieškoti, bet informaciją kurią radau yra gana padrika.

                                Comment


                                  R. Karbauskio užantyje - išorinis ekouostas

                                  Comment


                                    Uosto direkcijoje įdiegta antikorupcinė vadybos sistema

                                    VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dar labiau stiprina korupcijos prevencijos sritį. Įmonėje įdiegta antikorupcinė vadybos sistema, pagrįsta standarto LST/ISO 37001:2017 nuostatomis.

                                    "Susisiekimo ministro patvirtintos kovos su korupcija programos strateginis tikslas yra sukurti veiksmingą, kryptingą ir nuoseklią korupcijos prevencijos ir antikorupcinio švietimo sistemą. Pastaraisiais metais Uosto direkcija yra įdiegusi nemažai antikorupcinių priemonių. Įgyvendinant mums keliamus ir išsikeltus uždavinius ir siekiant didinti tiek visuomenės, tiek partnerių pasitikėjimą, buvo priimtas sprendimas Uosto direkcijoje įsidiegti antikorupcinės vadybos sistemą“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

                                    Sistema leis laiku nustatyti visuose Uosto direkcijos veiklos procesuose kylančią korupcijos riziką ir, ją įvertinus, parinkti proporcingas ir efektyvias antikorupcines ir kitas kontrolės priemones. Antikorupcinėje vadybos sistemoje didelis dėmesys skiriamas darbuotojų mokymui bei siekiama, kad kiekvienas darbuotojas būtų atsakingas už korupcijos apraiškų užkardymą.

                                    Siekdama įgyvendinti visuomenės ir suinteresuotų šalių poreikius bei lūkesčius dėl valstybinių įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo, Uosto direkcija, vykdydama veiklą ir teikdama paslaugas, vadovaujasi aukščiausiais veiklos skaidrumo ir tarptautiniais antikorupciniais standartais bei siekia užkirsti kelią konkurencijos ribojimui, korupcinio pobūdžio veikoms ir efektyviai valdyti korupcijos riziką.

                                    Comment


                                      Kam bus išleisti 42 milijonai eurų

                                      Olandijos kompanija „Van Oord“ atliks Malkų įlankos gilinimo darbus, kurių vertė - daugiau kaip 15 mln. eurų, o UAB „Hidrostatyba“ ir Latvijos BMGS kompanija - rekonstrukcijos darbus AB Vakarų laivų gamyklos nuomojamoje teritorijoje, kurių vertė - 27 mln. eurų.

                                      Malkų įlanka ganai ilgai buvo apleista ir į ją nebuvo investuojama. Pagaliau požiūris į šią uosto teritorijos dalį kardinaliai pasikeitė - įžvelgiama didelė perspektyva.

                                      Povandeninė sienutė, be kurios nebuvo galima pradėti Malkų įlankos gilinimo nuo 11 m iki 14,5 m darbų, jau įrengta. Praėjusią savaitę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė sutartį su Olandijos kompanija „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V“ dėl Malkų įlankos gilinimo pirmojo etapo darbų. Reikės iškasti daugiau kaip 1,5 mln. kubinių metrų grunto. Jis bus plukdomas į jūrą ir gramzdinamas sąvartyne. Darbų vertė - 15,6 mln. eurų. Jie turėtų būti baigti kitų metų pabaigoje, tačiau rangovė žada padaryti anksčiau, nei numatyta sutartyje.

                                      Olandai Klaipėdos uoste dirbo 2012-2013 metais, kai buvo gilinamas ir platinamas uosto laivybos kanalas ir statomas Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD)terminalas. Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus prisiminė, kad ši kompanija dirbo labai greitai įgyvendinant SGD terminalo statybos projektą.

                                      Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė pasidžiaugė, kad darbų kaina buvo labai palanki. Šiuo metu pasaulinėje gilinimo darbų rinkoje jaučiamas darbų stygius, tad norima pasinaudoti susidariusia situacija.

                                      Kita sutartis pasirašyta su jungtinės veiklos principu dirbančiomis UAB „Hidrostatyba“ ir Latvijos BMGS kompanija dėl darbų AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) nuomojamoje teritorijoje. Čia bus rekonstruojamos 137-139 krantinės. Pirsas, kurį sudaro 137 ir 138 krantinės, bus nugriautas, dokų duobės rekonstruotos ir pagilintos. Šių gana sudėtingų darbų vertė - 27 mln. eurų skaičiuojant ir PVM. Pagal sutartį darbai turėtų būti padaryti per maždaug dvejus metus.

                                      Pasak V. Paukštės, įgyvendinus šį projektą VLG turės galimybę krovai naudoti apie 320 metrų 139 ir 140 krantinių, remontuoti „Panamax“ tipo laivus pastatytame didžiajame doke.

                                      Kitais metais į uosto infrastruktūrą planuojama investuoti 60 mln. eurų. Daugiausia lėšų bus skiriama laivybos kanalui ir uosto vartų rekonstrukcijos įžangai.

                                      Uosto direkcija planuoja perstatyti 21-22 pirsą ir įrengti papildomą kruizinių laivų krantinę, išvystant mariną. Švenčių metų Klaipėdos uostas nesugeba priimti visų laivų, norinčių dalyvauti. Tai socialinis projektas, nes kruizinė laivyba sudaro tik 1,5 proc. direkcijos pajamų ir net nesiekia 0,5 proc. pelningumo. Belieka tikėtis, kad Susisiekimo ministerija palaikys tokią iniciatyvą.

                                      Comment


                                        Malkų įlankoje - istoriniai darbai

                                        Klaipėdos jūrų uosto pietinėje dalyje startuoja didelės apimties projektai, kuriuos įgyvendinus čia veikiančioms įmonėms atsivers naujos galimybės bei gerės ekologinė situacija. Netrukus prasidės Malkų įlankos gilinimo darbai bei grunto iš doko duobių kasimo projektas.

                                        VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė rangos sutartį su Olandijos įmone „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.“ dėl Malkų įlankos akvatorijos gilinimo iki 14,5 m gylio I etapo darbų.

                                        „Infrastruktūros plėtros darbus Malkų įlankoje drąsiai galėčiau pavadinti istoriniais, nes juos įgyvendinus atsiranda visiškai kitos galimybės čia veikiančioms įmonėms. Pagrindinis tikslas yra šioje uosto dalyje turėti 14,5 m gylį, kad būtų galima pilnai pakrauti ir remontuoti Panamax tipo laivus. Noriu pasidžiaugti, kad Malkų įlankos infrastruktūros vystymo darbams skirtas ES finansavimas“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

                                        Planuojama, kad gilinant Malkų įlankos akvatoriją bus iškasta apie 1,5 mln. kub. m grunto. Pirmojo etapo gilinimo sutarties vertė – 15,63 mln. Eur, įskaitant PVM. Bendrovė „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.“ Klaipėdos uoste ne naujokė – ji vykdė laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbus nuo Danės upės žiočių iki Malkų įlankos, taip pat gilino SGD terminalo akvatoriją.

                                        Rugsėjo mėnesį Malkų įlankoje buvo užbaigta įrengti krantosaugos sienutė, kuri buvo būtina prieš pradedant gilinimo darbus.

                                        Visam Malkų įlankos gilinimo ir susijusių aplinkosaugos priemonių įrengimo projektui skirta 57 mln. Eur ES sanglaudos fondo lėšų. Malkų įlankos išgilinimas iki 14,5 m gylio sudarys vienodas sąlygas uoste, padidins navigacijos saugumą, sukurs ne tik ekonominio vystymosi galimybes, bet ir padės plėtoti palankesnių aplinkai transporto priemonių ir daugiarūšio transporto sistemas. Projekto investicijomis prisidedama prie aplinkos apsaugos sąlygų regione gerinimo.

                                        Šiomis dienomis Uosto direkcija pasirašė dar vieną reikšmingą sutartį dėl dokų duobės kasimo, krantinių Nr. 137A, 138A ir 139, kuriomis naudojasi AB Vakarų laivų gamykla, rekonstravimo su geležinkelio kelių statybos ir kitų darbų. Atlikus šiuos darbus bendrovė galės priimti remontuoti bei krauti didesnių parametrų laivus. Taip pat įmonė galės pradėti eksploatuoti neseniai įsigytą didžiausią Baltijos šalyse doką, kuriame bus remontuojami ne tik maksimalių parametrų, bet ir specialios paskirties laivai: ledlaužiai, žvejybiniai laivai, naftos platformas aptarnaujantys laivai ir kt.

                                        Sutartis dėl šių darbų pasirašyta su UAB „Hidrostatyba“ bei AB „BMGS“, veikiančiomis jungtinės veiklos pagrindu. Sutarties kaina – 27,1 mln. Eur.

                                        Comment


                                          Konteinerių krova uoste drastiškai auga

                                          Šių metų trijų ketvirčių krovos rezultatai Klaipėdos uoste rekordiniai. Tiek per sausio-rugsėjo mėnesius nebuvo krauta per visą uosto istoriją - 33,6 mln. tonų krovinių.

                                          Krova šiemet per tris ketvirčius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 6,4 proc., t. y. beveik 2 milijonais tonų. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, tai standartinis augimas, kuris Lietuvos uoste laikosi daugiau nei 15 metų.

                                          Augant krovinių apyvartai Uosto direkcijos pajamos, palyginti su pernai metų trimis ketvirčiais, padidėjo 5,6 proc., ir sudarė 46,7 mln. eurų, pelnas padidėjo beveik 2 mln. eurų.

                                          Uoste didėjo birių krovinių, labiausiai trąšų, krova. Geležies rūdos perkrauta 41 tūkst. t daugiau, ro-ro krovinių - 6,2 proc., t. y. perkrauta 226 tūkst. t daugiau. A. Vaitkaus manymu, prie to prisidėjo ir naujos linijos „TT-Line“ atėjimas į Klaipėdos uostą.

                                          Labiausiai, pasak A. Vaitkaus, tiesiog drastiškai augo konteinerių krova tiek tonomis, tiek sąlyginiais vienetais: tonomis perkrauta 2 mln. 147 tūkst., t. y. 52 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, o TEU (sąlyginiai jūriniai konteineriai) - 193 tūkst. 991 konteineriu daugiau. Konteinerių krovos srityje jau viršytas metų rekordas. Pernai buvo perkrauta 472 tūkst. 998 TEU. Šiemet per tris ketvirčius jų perkrauta 531 tūkst. 444.

                                          Tačiau perkrautas skystųjų krovinių kiekis šiemet Klaipėdos uoste sumažėjo - naftos produktų - 10,5 proc., t. y. 700 tūkst. t mažiau. Uosto direkcija buvo susitikusi su AB „Klaipėdos nafta“ vadovybe ir tikisi, kad kitais metais situacija gerės. Skystų natūralių ir cheminių trąšų krauta apie 108 tūkst. t mažiau, SGD - apie 240 tūkst. t, metalo laužo - 94,5 tūkst. t, cukraus žalaivos - 132 tūkst. t, žemės ūkio produktų - 441 tūkst. t mažiau. A. Vaitkaus teigimu, itin karšta vasara turėjo įtakos perkrautų grūdų kiekiui.

                                          Klaipėda ir toliau išlieka lydere tarp Baltijos šalių uostų. „Klaipėdos uostas drastiškai nuėjo į priekį palikdamas savo konkurentus už nugaros“, - sakė A. Vaitkus. Liepojos (Latvija) uoste krova gerokai išaugo. Prie to prisidėjo ir dalis iš Lietuvos atkeliavusių krovinių. Grūdinės šiaurinės Lietuvos kultūros keliauja Latvijos link. Naudojamasi mažesniu atstumu iki Liepojos nei didesniu iki Klaipėdos.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X