Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Šventosios uostas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Šventosios uostas

    Biurokratizmas pjauna Šventosios uostą

    Vidmantas Matutis

    Šventosios uosto statyba užsitęs dėl to, kad neparengti dokumentai.

    Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius pasirašė dokumentą, kuriame numatyta Šventosios uostui statyti iš Europos Sąjungos paramos skirti 220 mln. litų. Tai reiškia, kad Šventojoje uostas galėtų būti pradėtas statyti jau ir šiemet.

    Tačiau realiai, kaip teigė A.Butkevičius, statyba prasidės ne anksčiau kaip 2009 metais. Tokius terminus pateikė Klaipėdos uosto hidrotechninių objektų statybos specialistai.

    Didžiausiu Šventosios uosto statybos stabdžiu tapo tai, kad buvo įsivelta į teisminius ginčus dėl teritorijos su “Energetiko” bendrove.

    Dėl to, kad netinkamai buvo parengtas detalusis planas, kuris teisme užginčytas, uosto statytojai patirs keliasdešimt milijonų litų nuostolių. Atsakomybę dėl to turėtų prisiimti ankstesnė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos vadovybė.

    Priminsime, kad prieš 3 metus dar buvo kalbama apie 150 mln. litų sumą, reikalingą Šventosios uostui statyti. Tačiau kol ginčytasi teisme, smarkiai išaugo hidrotechninių objektų statybos kainos. Jos nėra nusistovėjusios ir toliau didėja. Todėl 2009 metais jau gali nebeužtekti numatytos sumos.

    Apie tai, ką reikia padaryti iki 2009 metų, vakar vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje kalbėjo Klaipėdos uosto infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas.

    Anot jo, reikia atlikti detaliojo plano korektūrą, esamų uosto molų ir krantinių tyrimą, padaryti teritorijos skaitmeninę nuotrauką, geologinį inžinerinį kartografavimą, parengti poveikio aplinkai įvertinimą, atskirus techninius projektus. Vien reikalingų dokumentų parengimas kainuotų apie 12 mln. litų.

    Taip pat turėtų būti parengtas Šventosios uosto vystymo generalinis planas. Jį už Ispanijos vyriausybės pinigus siūlosi padaryti Ispanijos kompanija “Alatec”.

    www.klaipeda.daily.lt
    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

    #2
    Ale ot su gaisatim Lietuvoj tai visada. Galetu teismai pasiskubint bent.
    Tik nepakantumas teisės pažeidimams ir optimizmo skleidimas atves mūsų valstybę į tiesos kelią :)

    Comment


      #3
      Šventosios uostas

      Sujaukta Šventosios uosto vizija
      Kodėl reikalingas Šventosios uostas?

      1 Jis priimtų Būtingės naftos terminalo plūduro aptarnavimo laivus –vilkikus ir katerius. Dabar jie dvi valandas plaukia į Klaipėdą apie 50 km, o iki Šventosios būtų tik apie 10 kilometrų.

      2 Naujame uoste būtų numatytos vietos šiaurinėje Baltijos jūros dalyje patruliuojantiems valstybės institucijų - pasienio, karo, aplinkosaugos laivams. Čia stovėtų gelbėjimo laivai, kurie galėtų greitai nuplaukti prie plūduro, jei išsilietų nafta.

      3 Atsirastų specializuotos krantinės žvejų laivams ir sugautoms žuvims iš jų iškrauti. Būtų skatinama pramoginė žūklė.

      4 Pavyktų pritraukti Baltijos jūroje plaukiojančias užsieniečių jachtas, motorlaivius.

      5 Atstačius Šventosios uostą, būtų įvykdytas ES reikalavimas, kad Baltijos ir Šiaurės jūrų valstybės sudarytų sąlygas pramoginiams laivams pasislėpti uoste įvairių pavojų atvejais kas 50 pakrantės kilometrų. Dabar nuo Klaipėdos atrimiausias uostelis yra Liepoja, iki kurios per 100 kilometrų.

      6 Iš Klaipėdos į Šventąją pradėtų plaukioti nedideli turistiniai laivai – tai skatintų miestelio verslą.
      http://www.kelias.net/2900.html

      Šventosios uostas: pradžia padaryta
      Susisiekimo ministerijos teikimu atkuriamam Šventosios valstybiniam jūrų uostui Vyriausybė paskyrė 15,3 ha ploto žemės sklypą ir 209,6 ha išorinę akvatoriją. Jie bus naudojami uosto molams, krantinei, laivybos kanalui ir kitai infrastruktūrai įrengti.
      www.ve.lt

      Entuziastai atgaivino Šventosios uostą
      "Pasirodo, iš Šventosios uosto puikiausiai galima plaukti net iki 0,5 metro grimzlės laiveliu - praplaukėme be jokių problemų. Ir mes buvome ne vieninteliai - visą savaitgalį Šventosios uoste zujo motoriniai laiveliai, vandens motociklai. Mes, plaukusieji buriniu katamaranu, tiesiog norėjome parodyti, kad Šventosios uostas turi teisę į gyvenimą. Kad ir toks, koks jis yra dabar", - pasakojo Šventosios turizmo asociacijos atstovas Kęstutis Oginskas.
      http://www.ve.lt/naujienos/jura/entu...ntosios-uosta/

      Šventosios ir Klaipėdos uostams - atskiros direkcijos?
      http://www.ve.lt/naujienos/jura/sven...os-direkcijos/

      Šventosios uostas neturėtų tapti Klaipėdos "sandėliuku"
      http://www.ve.lt/naujienos/jura/sven...deliuku-67141/

      Šventosios uostas taps ispanišku
      http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/l...aps-ispanisku/

      2010-05-31, 08:08
      Ispaniškas Šventosios uostas

      Uostas – krante ir jūroje

      Pagal „2 B“ variantą Šventosios uoste tilptų per 655 laivai. Iš jų uosto akvatorijoje būtų vietų beveik 495 laivams, ant kranto – maždaug 160. Taip pat būtų numatyta vieta ir vienam iki 70 metrų ilgio nedideliam kruiziniams laivui priimti.

      Šventosios uostą sudarytų vidinė dalis dabartinėje įlankoje ir išorinė dalis jūroje „atitverta“ molais.

      V.Karolis minėjo, kad pagal „2 B“ variantą bangolaužiai būtų maždaug 400 metrų ilgio. Pagal kitus variantus numatyti net iki 800 metrų ilgio bangolaužiai. Jūriniai įrenginiai, kaip žinia, labiausiai ir didina uostų statybų kainas.

      Pagal visus variantus atstatomame Šventosios uoste būtų panašūs gyliai: 4 metrai vidiniame uosto dalyje iki jūros kranto linijos ir 6 metrai išorinėje dalyje.

      Pagal „2 B“ variantą uosto dalyje būtų jachklubas, buriavimo mokykla, sausi dokai, laivų remonto ir priežiūros dalis, restoranai, parduotuvės. Atplaukusiems turistams uoste būtų teikiamos elektros, vandens tiekimo, buitinio aptarnavimo, bevielio interneto paslaugos.
      http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uo...-uostas-281140

      Šventosios uostas atsipirktų po 30 metų
      http://www.ve.lt/uploads/img/2010-05-25/ke91.jpg
      Atstatymo schema.
      http://www.ve.lt/naujienos/jura/sven...tu-po-30-metu/

      2010-06-28, 05:00
      Ar Šventosios uostą atstatinėsime be pinigų?

      http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uo...u-285836/psl-1

      Šventosios uostui reikia rasti 211 milijonų
      http://www.ve.lt/naujienos/jura/sven...-211-milijonu/

      2010-08-03, 16:47
      Kitąmet Šventosios uoste jau švartuosis jachtos
      Oficialiai skelbta, kad Šventosios uosto statybos, kurioms skiriami Europos Sąjungos pinigai, prasidės 2013 ir baigsis 2015 metais.
      Šiuo metu Šventosios uoste yra apie 450 metrų ilgio krantinės dalis, kur galima galvoti apie jachtų švartavimą. E.Gentvilas abejojo, kad pavyks paruošti visą krantinę, bet maždaug 100 metrų dalyje jachtos galėtų švartuotis.

      Praėjusią savaitę Šventojoje lankėsi Uosto direkcijos infrastruktūros tarnybų atstovai ir įsitikino, kad įplaukimo į dabartinį uostelį kanalą galima perbristi - vandens jame yra maždaug iki kelių.

      „Nedarysime taip, kaip padaryta Drevernoje, kai pastatytas naujas uostelis, o turistiniai laivai į jį negali įplaukti dėl gylio stokos“, - sakė E.Gentvilas.

      Iki kitų metų planuojama ne tik sutvarkyti Šventosios uosto krantinių, rinkliavų dokumentus, bet ir iškasti sąnašas iš laivybos kanalo, išvalyti dabartinio uostelio akvatoriją, paruošti teritorijas prie krantinių. Tai bus daroma už Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pinigus.
      http://www.diena.lt/naujienos/lietuv...jachtos-291606
      GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

      Comment


        #4
        Sovietmečiu būdavo, kad jeigu neatsiperka per 5 metus, vadinas, projektas niekam tikęs
        "I killed the Bank" - Andrew Jackson

        Comment


          #5
          Parašė Kosovo Rodyti pranešimą
          Sovietmečiu būdavo, kad jeigu neatsiperka per 5 metus, vadinas, projektas niekam tikęs
          Dauguma exsovietinių viarslynykų ir dabar taip tebegalvoja

          O jeigu rimtai, sovietmečiu valdžia turėjo begales priemonių priversti projektą atsipirkti ne tik per 5, o kad ir per 3 metus. Juk konkurencijos nebuvo.
          I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

          Comment


            #6
            Kažkada buvau „už“ Šventosios uostą. Dabar. . . Užpilti nereikalingą akvatoriją ir paversti ištisine pramogine – poilsine zona.

            Pajūris – geras, smėlis – geras. Uostas, neabejotinai, visa tai sudarkytų; ištisa poilsio zona būtų perplėšta per pusę. Patį uostą reikėtų stumti kur nors už Šventosios, link Būtingės. Kam brautis į besiformuojantį miesto centrą? Nebent tik 0,8 m grimzlės laivukams.
            Kapitalizmas – sistema atgyvenusi, vedanti į niekur.

            Comment


              #7
              Parašė Combat Rodyti pranešimą
              Kažkada buvau „už“ Šventosios uostą. Dabar. . . Užpilti nereikalingą akvatoriją ir paversti ištisine pramogine – poilsine zona.

              Pajūris – geras, smėlis – geras. Uostas, neabejotinai, visa tai sudarkytų; ištisa poilsio zona būtų perplėšta per pusę. Patį uostą reikėtų stumti kur nors už Šventosios, link Būtingės. Kam brautis į besiformuojantį miesto centrą? Nebent tik 0,8 m grimzlės laivukams.
              Tai niekas ir nekalba apie krovininius laivus. Šiame uoste švartuotusi tik jachtos, pramoginiai laivai, kateriai ir Būtingės plūdurą aptarnaujantys vilkikai.

              Comment


                #8
                Turkijoj, jei yra uostas, keliasdešimt km spinduliu nėra pliažų, niekas nesimaudo, nes vanduo nešvarus. Pas mus kiša tos uostus į kiekvieną laisva km, ir džiaugiames visi nardydami srutose....

                Comment


                  #9
                  Parašė Combat Rodyti pranešimą
                  Kažkada buvau „už“ Šventosios uostą. Dabar. . . Užpilti nereikalingą akvatoriją ir paversti ištisine pramogine – poilsine zona.

                  Pajūris – geras, smėlis – geras. Uostas, neabejotinai, visa tai sudarkytų; ištisa poilsio zona būtų perplėšta per pusę. Patį uostą reikėtų stumti kur nors už Šventosios, link Būtingės. Kam brautis į besiformuojantį miesto centrą? Nebent tik 0,8 m grimzlės laivukams.
                  jeigu nebus uosto tai ir gyvenvietė liks tokia, kaip dabar - tik vasarą atgyjantis kaimas.
                  pagrindiniam pliažui (link palangos) uostas grėsmės nekels, o link būtingės yra toks š. pliažas, kad jo net uostas nesugadins
                  pirtis tautybės neturi (lietuviui geriausia garinė pirtis!)

                  Comment


                    #10
                    Parašė boo Rodyti pranešimą
                    Turkijoj, jei yra uostas, keliasdešimt km spinduliu nėra pliažų, niekas nesimaudo, nes vanduo nešvarus. Pas mus kiša tos uostus į kiekvieną laisva km, ir džiaugiames visi nardydami srutose....
                    Jauti skirtumą tarp 90,66 km (iš jų kuršių nerija apie 50) ir 7205 km ar nelabai?

                    Mes net ne latviai (494) ir tuo labiau ne estai (774 km, su salomis 3794), sugalvojo su Turkija palyginti

                    Ir turėk omeny kad Latvijoj 2,2 mln. gyv, o Estijoj viso labo 1,3 mln.
                    http://m.lrytas.lt/-1308629241130735...ms-belieka.htm

                    Comment


                      #11
                      Parašė boo Rodyti pranešimą
                      Turkijoj, jei yra uostas, keliasdešimt km spinduliu nėra pliažų, niekas nesimaudo, nes vanduo nešvarus. Pas mus kiša tos uostus į kiekvieną laisva km, ir džiaugiames visi nardydami srutose....
                      Nežinai tikros situacijos ir smarkiai perdedi. Visuose Klaipėdos paplūdimiuose kasmet yra atliekami higienos tyrimai ir nustatoma, kad vandens kokybė yra tinkama maudytis. O vandens žydėjimas, dėl kurio atsiranda gausus kiekis dumblo priklauso ne nuo uosto veiklos. Neabejotinai didesnę taršą paplūdimiuose įtakoja patys poilsiautojai, kuriems palikti šiukšles nevietoje yra norma.
                      Paskutinis taisė groundzer; 2010.08.10, 13:30.

                      Comment


                        #12
                        Man tai toks klausimas iškilo nors ne ir į tema, Kuršių mariose nerekomenduojama maudytis berods nuo 198. metų, ar tai kartais ne uosto veiklos padarinys?

                        Comment


                          #13
                          Parašė mag Rodyti pranešimą
                          Man tai toks klausimas iškilo nors ne ir į tema, Kuršių mariose nerekomenduojama maudytis berods nuo 198. metų, ar tai kartais ne uosto veiklos padarinys?
                          TIKRAI NE. Kuršių marių vanduo pro Klaipėdos uostą srūva į jūrą, todėl teršalams patekti į marias labai sunku. Teršalai atplaukia Nemunu. Tiesą sakant, kai 1992m.-1997m. Lietuvoje buvo pramonės sulėtėjimas ar net nuosmukis, teoriškai Nemunas ir Kuršių marios turėjo gerokai apsivalyti, net iki leistinos ribos.
                          Beje, anksčiau didžiausi teršėjai buvo Kaunas (iki pastatant Marvelės valymo įrenginius) ir Sovetsko/Tilžės celiuliozės fabrikas.
                          I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                          Comment


                            #14
                            Parašė music Rodyti pranešimą
                            Jauti skirtumą tarp 90,66 km (iš jų kuršių nerija apie 50) ir 7205 km ar nelabai?

                            Mes net ne latviai (494) ir tuo labiau ne estai (774 km, su salomis 3794), sugalvojo su Turkija palyginti

                            Ir turėk omeny kad Latvijoj 2,2 mln. gyv, o Estijoj viso labo 1,3 mln.
                            aš ir nesakau,kad reikia tais pačiais skaičiukais naudotis. Tik gal nesam mes jau tokia baisi jūrų valstybė,kad kiekvienam laisvam plotely po uosta daryt? Kartais pamąstai ar nelabai? Tik tiesiogiai viską imi ką matai?

                            Comment


                              #15
                              Parašė boo Rodyti pranešimą
                              aš ir nesakau,kad reikia tais pačiais skaičiukais naudotis. Tik gal nesam mes jau tokia baisi jūrų valstybė,kad kiekvienam laisvam plotely po uosta daryt? Kartais pamąstai ar nelabai? Tik tiesiogiai viską imi ką matai?
                              Esam ir dar kokia jūrų valstybė. Tik daugelis likusios žemyninės Lietuvos dalies gyventojų vengia tai pripažinti.

                              Comment


                                #16
                                Pro lėktuvo langą ...

                                Sunku Lietuvą pavadinti jūrine valstybe. Net ir daugeliui klaipėdiečių tai sunkiai suvokiama, nes net prie marių neišeina prieiti. Labai gerai ši vandens baimė pasireiškia ir Šventosios uoste. Pusiasalis, kuriame galėjo būti kokybiška visuomeninė erdvė kažkieno labai naglai išparceliuotas ir pristatyta tragiškų namukų, kurie iki šiol dar neužbigti. Jie beje trukdys krantinių tvirtinimo darbams ...



                                Iš aukčiau - planai. Esamas ir kaip maždaug bus.

                                Ne problema, kad paplūdimiai skyla per pusę.
                                • Pietinis paplūdimys labiau skirtas tiesiog poilsiui prie vandens. Maudynės, tinklinis, futbolas ir pan.
                                • Šiaurinio paplūdymio aktyvi zona skirta: burlentininkams, jėgos aitvarams, vandens motociklams ir pan. O nuo Šventosios vingio vėl prasidėtų tiesiog paplūdimys. Visa infrastruktūra net ir šiuo metu yra vietoj - tiltelis per upę, privažiavimas iki kopų. Tiesiog ten pastačius kokį kurhauzą ant kopos galėtų turėti civilizuotą priėjimą prie jūros. Ši galimybė privažiuti prie pat jūros galėtų būti panaudota ir neigaliųjų maudyklei. Panšiai kaip Kastrupo maudyklė Kopenhagoj (žr po planais)


                                Taip pat miestelio centras galėtų įsikurti abiejose upės pusėse. Miestas tikrai prieitų prie vandens. Tik klausimas kaip suvaldyti tragišką architektūrą ? Kurios Šventojoje pilna ... Elijos kvartas (nuo moderno iki kaiminio kičo) ir tt.

                                Dar vienas pastebėjimas, kad naujas išorinis uostas prakštiškai neišsikištų už esamo tilto / bunos. Bet visko gali būti, kad atsirastų didesnė įlanka šiaurinėj pusėj ir jūra pradėtų graužti kopas kur yra Šventosios vingis. Visa tai paskaičiuos mokslininkai, bet jei ir atsitiktų toks variantas, tai jį įmanoma išspręsti.



                                Kastrup (Kopenhaga) jūros maudyklė:
                                http://www.archdaily.com/2899/kastru...arkitekter-ab/



                                Paskutinis taisė tricky_kid; 2010.08.10, 22:20.
                                Propoganda ir penas mintims >>>

                                Idėjos, mokslo pasiekimai ir įdomybės
                                www.ted.com

                                Comment


                                  #17
                                  Labai gerai, kad bus tvarkomas molas, nes jam yrant pastaruoju metu buvo pradėję siaurėti paplūdimiai.
                                  Post in English - fight censorship!

                                  Comment


                                    #18
                                    Parašė mag Rodyti pranešimą
                                    Man tai toks klausimas iškilo nors ne ir į tema, Kuršių mariose nerekomenduojama maudytis berods nuo 198. metų, ar tai kartais ne uosto veiklos padarinys?
                                    Pagrinde tai žemės ūkis (trąšos - nitratai), buitinės atliekos (skalbikliai, valikliai - fosfatai) ir pramonė (sunkieji metalai ir kt gėrybės).

                                    Uostas iš dalies irgi kenkia. Dėl didelio gylio daugiau dienų per metus srūva jūros vanduo į marias. Taigi sulaikydamas visą tą gėrį, kurį atneša Nemunas.

                                    Po truptį padėtis gerėja, bet tiek Lietuvoje dar daug miestų/miestelių prie Nemuno baseino neturi valymo įrenginių, tiek Karaliaučiuje. Tilžės ir Ragainės miestų valymo įrenginiai labai nekokios būklės, bet berods ruošiamas projektas sanglaudos fondo lėšoms gauti, tai padėtis turėtų pagerėti.


                                    Jei norite prisidėti prie švaresnių Kuršių Marių ir Baltijos jūros pakeiskite visus buitinio valymo birzgalus į tuos kurių sudėtyje NĖRA FOSFATŲ ir nesisiokit į jūrą.
                                    Paskutinis taisė tricky_kid; 2010.08.10, 22:35.
                                    Propoganda ir penas mintims >>>

                                    Idėjos, mokslo pasiekimai ir įdomybės
                                    www.ted.com

                                    Comment


                                      #19
                                      Parašė tricky_kid Rodyti pranešimą
                                      Sunku Lietuvą pavadinti jūrine valstybe. Net ir daugeliui klaipėdiečių tai sunkiai suvokiama, nes net prie marių neišeina prieiti. Labai gerai ši vandens baimė pasireiškia ir Šventosios uoste. Pusiasalis, kuriame galėjo būti kokybiška visuomeninė erdvė kažkieno labai naglai išparceliuotas ir pristatyta tragiškų namukų, kurie iki šiol dar neužbigti. Jie beje trukdys krantinių tvirtinimo darbams ...
                                      aš tokiais atvejais sakau, kad valstybės tarnautoją išdavusį leidimą statyti namus praktiškai uosto akvatorijoje, reikia kastruoti, kad panašūs nesidaugintų

                                      Parašė tricky_kid Rodyti pranešimą
                                      Taip pat miestelio centras galėtų įsikurti abiejose upės pusėse. Miestas tikrai prieitų prie vandens.
                                      o palei rytinę krantinę turėtų būti suprojektuota normali miesto gatvė manau (ilgainiui ji taptų mėgstamiausia poilsiautojų tarpe)ir pėsčiųjų promenada (atviros kavinės į uosto pusę), taip pat ir galimybė pasivaikščioti molais (kaip nidoje). bent jau man, tai didžiulis malonumas stebėti laivus ir prie jų triūsiančius jūros žmones
                                      pirtis tautybės neturi (lietuviui geriausia garinė pirtis!)

                                      Comment


                                        #20
                                        Parašė nepolitikas Rodyti pranešimą
                                        o palei rytinę krantinę turėtų būti suprojektuota normali miesto gatvė manau (ilgainiui ji taptų mėgstamiausia poilsiautojų tarpe)ir pėsčiųjų promenada (atviros kavinės į uosto pusę), taip pat ir galimybė pasivaikščioti molais (kaip nidoje). bent jau man, tai didžiulis malonumas stebėti laivus ir prie jų triūsiančius jūros žmones
                                        Geriau palei rytinę krantinę daryti tik pėsčiųjų gatvė su galimybę aptarnaujančiam transportui atvykti anksti ryte. Bet kokia gatvė ir mašinų eismas atskirtų uostelį nuo miesto.
                                        Propoganda ir penas mintims >>>

                                        Idėjos, mokslo pasiekimai ir įdomybės
                                        www.ted.com

                                        Comment

                                        Unconfigured Ad Widget

                                        Collapse
                                        Working...
                                        X