Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[VLN] Vilniaus miesto viešojo transporto istorija

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Stingray
    replied
    14 maršruto troleibusas stotelėje "Valakampių II-asis pliažas". Metai - nežinomi.

    Šaltinis: 15min.lt
    https://www.15min.lt/media-pasakojim...gu-palanga-934

    Komentuoti:


  • ssnaiperis
    replied
    Įdomu šių laikų kuro statistiką pamatyti kiek konkretus autobusas "valgo" kuro tam tikram maršrute

    Komentuoti:


  • mskapss
    replied
    Labai idomi informacija, ypač lyginant su pvz. 2015 sąnaudomis.
    Pora keistų dalykų - lyg ir B741-B841 yra itin panašūs su B941, bet pastarojo kuro norma pora litrų didesnė. Ar tai tikėtina dėl maršruto (nes B941 vienas vienetas ir neparankus maršrutas) ar jame kažkas kitaip.
    Antra, bent pagal normas Ikarus'ai buvo taupesni už analogiško dydžio Karosas - gal būt šis skirtumas atsiradęs dėl automatinės pavarų dėžės, nes trumpų mechaninėm dėžėm Karosa sąnaudos analogiškos 260'ajam.
    Trečia, Scania tikras kuro siaubas

    Update: 2015 ataskaitoje nurodytas kuro suvartojimo skaičius 2015m - 49L/100km, 2014 - 48L/100km. Tikėtiniausia priežastis spėčiau - kondicionieria
    Paskutinis taisė mskapss; 2020.05.03, 20:24.

    Komentuoti:


  • Commodore64
    replied

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Pilaitis Rodyti pranešimą
    Iškilo dar toks vienas klausimas, bet į jį atsakyti greičiausiai galės tik senesni žinovai. Nuo 1972 iki 80-ųjų pabaigos Vilniuje važinėjo Ikarus 180. Nors jų nuotraukų tikrai labai mažai, visose, kurias pavyko rasti, jie važinėja 10, 22 arba 23 maršrutais. Ar yra žinoma, kuriomis kryptimis dar galėjo važinėti šie Ikarusai?
    Tai, kiek prisimenu, jie visur važinėjo, kur įmanoma.

    Komentuoti:


  • Pilaitis
    replied
    Iškilo dar toks vienas klausimas, bet į jį atsakyti greičiausiai galės tik senesni žinovai. Nuo 1972 iki 80-ųjų pabaigos Vilniuje važinėjo Ikarus 180. Nors jų nuotraukų tikrai labai mažai, visose, kurias pavyko rasti, jie važinėja 10, 22 arba 23 maršrutais. Ar yra žinoma, kuriomis kryptimis dar galėjo važinėti šie Ikarusai?

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Kelios nuotraukos iš A.Rietmann parodos Energetikos muziejuje
    Foto 2019.12












    Paskutinis taisė Romas; 2020.03.07, 17:29. Priežastis: Pridėtos nuotraukos

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Šią knygą išleido Šveicarijos Arbono miesto muziejus už Lenkijos pagalbos tautiečiams Rytuose fondo ir kitų Lenkijos remėjų lėšas; niekas leidėjų neįpareigoja palikti egzempliorių Lietuvos bibliotekose.
    Alfredo Rietmanno knygos "W oparach diesla. Szwajcar w Wilnie 1937-1940" tiražas 1000 egzempliorių.
    Reikėtų pabandyti susirasti lenkų kultūros namus Naugardukio gatvėje arba sekti naujienas Ričardo Žičkaus naujienas puslapyje "Gatvės gyvos".

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    O bibliotekose tos knygos nebus?

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Rietmanno prisiminmus ir nuotraukas iš 1937-1940 m. Vilniaus gimtajame autoriaus Arbono mieste surado transporto istorijos žinovas Ričardas Žičkus.
    Dalyvavusiųjų Ričardo Žičkaus ekskursijoje laukė siurprizas.

    Gavome dovanų Rietmanno knygą su puikiu tekstui ir dar daugiau tarpukario Vilniaus nuotraukomis.
    Knygos pavadinimas "W oparach diesla. Szwajcar w Wilnie 1937-1940" / "Dyzelio [variklio] dūmuose. Šveicaras Vilniuje 1937-1940

    https://twitter.com/fundacjappnw?lang=es

    Tiesa, yra du niuansai:
    1) Kadangi knygos leidimą apmokėjo Lenkijos rėmėjai (fondas „Parama lenkams rytuose”, ir kt.) knygos negalima nusipirkti, tik gauti dovanų
    2) Knyga išleista lenkų kalba

    Kodėl tai yra, išsamiai paaškino parodos iniciatorius R.Žičkus

    Delfi.lt 2019.12.06
    Kokį prieškario Vilnių matė šveicaras, vadovavęs autobusų garažui
    - Taigi ieškodamas informacijos apie šveicariškus „Saurer“ autobusus prisikasėte iki žmogaus, kuris moksliniame šaltinyje paminėjo A. Rietmanno prisiminimus ir jo darytas fotografijas. Kas vyko toliau?

    R.Ž. Pradėjau ieškoti kontaktų. Vos ne po dešimtmečio pavyko tiesiogiai susisiekti su Arbono miesto muziejumi. Dabar, kai jau žinau situaciją, suprantu, kodėl tai užtruko taip ilgai – muziejus neturi nei vieno darbuotojo, jį išlaiko miesto bendruomenė. Pareigybės yra, tačiau miestelėnai yra savanoriai. Per M. Koenigą su muziejaus direktoriumi kontaktą pavyko užmegzti 2014 m. 2016 m. išleidau savo knygą „Vilniaus viešasis transportas iki 1941 m.“, o po metų iš šveicarų gavau visų prisiminimų skaitmeninę kopiją.
    (...)

    Pernai parašiau projektą savivaldybei ir gavau minimalų finansavimą. Tai buvo žingsnis į priekį. Jo dėka kovo mėnesį Šlapelių muziejuje atsirado pirmoji paroda.
    Kitoms veikloms lėšų, deja, neužteko.

    Parodos metu daugelis žmonių klausė, kada bus knyga, kurioje galima perskaityti šveicaro prisiminimus. Kaip tik tada atsirado kontaktai su lenkų bendruomene. Netrukus po parodos iš Lenkijos atvyko keleto fondų atstovai. Pristačius idėją, vienas jų „Pagalba lenkams rytuose“ sutiko finansuoti konferenciją Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, šią parodą Energetikos ir technikos muziejuje ir katalogą.

    Kodėl šio fondo katalogas išleistas lenkų kalba, o ne lietuvių?
    R.Ž. Kadangi finansavimas gautas iš Lenkijos, todėl fondas pageidavo, kad projektas maksimaliai pasiektų lenkų bendruomenę.Pirminė idėja buvo katalogą vienu metu išleisti ir lietuvių, ir lenkų kalbomis, t.y. du leidinius arba vieną dvikalbį. Bet kol kas lietuviškam leidiniui nepavyko surasti finansavimo, todėl katalogas pasirodė tik lenkų kalba. Į šį leidinuką sudėjome visas nuotraukas, parodoje bus tik dalis.
    Svarbu paminėti, kad katalogų negalime pardavinėti, tik dovanoti. Būtent tokios nuostatos yra iš finansuotojų pusės, kadangi jie pilnai padengė leidybinio ir kūrybinio procesų išlaidas. Tad jeigu leidiniai kažkur ir atsirastų prekyboje, jų nereikėtų pirkti. Verčiau paieškoti galimybių, kaip šią knygą gauti dovanų. Ne vieną šimtą knygų paliksime Lenkų kultūros namuose.

    Kuri dalis Rietmanno prisiminimų atsirado knygoje? Galbūt po išverstomis jo įžvalgomis yra pateikiami jų paaiškinimai, kontekstas?
    R.Ž. Išvertėme viską. Knygoje atsirado visi prisiminimai nuo pirmo iki paskutinio žodžio.Jokių didžiulių komentarų ar išvedžiojimų nedėjome. Labai smagu, kad pavyko išleisti leidinį neprimetant jokių nuostatų. Kiekvienas perskaitęs gali pasidaryti savo išvadas. Ilgai svarsčiau, ką daryti dėl fotografijų kataloge – jos neturi anotacijų. Fotografijos parodoje jas turi. Kataloge nepridėjau, nes originale jokių anotacijų. Nei vienos nuotraukos kitoje pusėje nėra jokių įrašų. Nusprendžiau, kad ir aš jų nedėsiu. (...)

    https://www.delfi.lt/kultura/naujien....d?id=82984391
    O knyga labai įdomi.
    Autobusai "Saurer" atsirado Vilniuje ir iki 1937 metų jie buvo jau nuvažiavę po kelis šimtus tūkstančių kilometrų. Nors vietomis yra smulkių techninių detalių aprašymų, tačiau galima suprati, kokių pastangų reikėjo, kad visi 33 "Arbonai" važinėtų po miestą.
    Jaunam žmogui atvykusiam iš Šveicarijos į Europos užkampį buvo daug įdomių atradimų - nuo vietinių gyventojų vaišingumo, miesto gatvių būklės pavasarį, streiko 1937 metais iki kultūrinių niuansų bendraujant su mažaisiais valdžios atstovais - nuo policininko iki paštininko.
    Įdomios praktiškai niekur neaprašytos II pasaulinio karo pradžios dienos Vilniuje. Prasidėjus karui kaip Šveicarijos pilietis jis turėjo dvi galimybes - bendradarbiauti su karine valdžia arba turėti nemalonumų. Per tris kartus vis autobusai atliko tris dideles keliones veždami karinius krovinius į pafrontę prei Gardino, Lomžos ir net Varšuvos.
    Įdomus pabėgimo iš pat sovietų panosės aprašymas per Latviją - Švediją. Kažkaip sveika nuovoka suveikė ir A.Rietmannas Lenkijos-Latvijos pasienyje atsidūrė rugsėjo 17 d. paryčiais - tą pačią dieną, kai Sovietija pradėjo invaziją į Lenkijos.

    Kažkur (gal "Vilniaus transporto istorijoje") buvo aprašyta, kad 1939-1940 m. autobusų susiekimas Vilniuje buvo perkeltas iš Kauno, esamą susisiekimą paliekant likimo valiai ir subankrotinant ar likviduojant esamą įmonę.
    1940 metų pradžioje Rietmannas grįžo į Vilnių, kuris tuo metu priklausė Lietuvai. Šioje aprašymo dalyje daug neaiškumų. "Saurer" autobusų parku disponavo Sovietų kariuomenė, turbūt kaip kariniu grobiu nugalėjus Lenkiją. Surankiojus visuose pakampiuose surinktus "Saurerius" ir sukvietus karo išblaškytus darbuotojus visi reikalai buvo sprendžiami su sovietais. O kai beveik visi autobus ai vėl tapo važiuojančiais, juos pasiėmė Sovietų kariuomenė, nes "kitur jie labiau reikalingi".

    Būtų labai gerai, jei atsirastų pinigų išleisti tą įdomią knygą ir lietuviškai.
    Paskutinis taisė Romas; 2019.12.22, 19:18.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Energetikos ir technikos muziejuje veikia A.Rietmann 1937-1940 m. nuotraukų paroda
    2019 m. gruodžio 7-21

    https://www.etm.lt/

    Išvakarėse Vrublevskių bibliotekoje buvo konferencija „Vilnius. Tarpukario motorizacija ir kultūra“
    http://www.mab.lt/lt/naujienos/2525

    Unikalioje parodoje – prieškarinis Vilnius šveicaro akimis

    http://ebus.lt/unikalioje-parodoje-p...eicaro-akimis/


    Be kalėdiniame šurmulyje pasimetusių parodos anonsų buvo ir išsamesnis straipsnis
    Delfi.lt 2019.12.06
    Kokį prieškario Vilnių matė šveicaras, vadovavęs autobusų garažui?

    https://www.delfi.lt/kultura/naujien....d?id=82984391

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Gal menama autobusų stotis buvo šalia to pastato Sierakausko / Jasinskio gatvių kampe, prie kurio parašyta "Piekiełko"

    Komentuoti:


  • R.D.
    replied
    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    Savaitraščio Tygodnik ilustrowany vienas numeris 1930 metais buvo skirtas Vilniui ir Vilniaus kraštui
    1930 Nr.37 (1930.09.13)
    Straipsnyje užsimenama, kad iš Ožeškienės aikštės autobusų stotis bus iškelta į Piekełko (turbūt Aludarių gatvę)
    Įdomu, kur tiksliai galėjo būti naujoji stotis, nes tekste minimas naujas pastatas "gmach nowy stanąl" ir jame naujoji stotis.

    Click image for larger version

Name:	1935 žemėlapis.jpg
Views:	24
Size:	194,3 kB
ID:	1769919
    (1935 m. žemėlapis)

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Savaitraščio Tygodnik illustrowany vienas numeris 1930 metais buvo skirtas Vilniui ir Vilniaus kraštui
    1930 Nr.37 (1930.09.13)


    Švelniai satyrinis straipsnis, pasirašytas pseudonimu Mik
    Iliustracijos Kamil Mackiewicz


    Jame aprašytos dešimtmetį besitęsiantis paminklo Mickevičiui konkursas, autobusų susisiekimas, prastos Vilniaus gatvės, problemos gyventojams dėl keliamo triukšmo autobusų stotyje Ožeškienės aikštėje (plac Orzeszkowej).
    Straipsnyje užsimenama, kad iš Ožeškienės aikštės autobusų stotis bus iškelta į Piekełko (turbūt Aludarių gatvę)



    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Vadinasi prospekte trinkelių dar nebuvo 1934 m.
    Prieš karą Mickevičiaus gatvėje (dab. prospekte) buvo problemų su kelio danga.
    Buvo sutvarkyta tik nedidelė atkarpa, o toliau buvo tik pažadai


    (...)

    Scena degalinėje. Vieta nenurodyta
    Kažkur teko skaityti, kad pirma degalinė buvo Katedros aikštėje

    "Tygodnik illustrowany" 1930 Nr.37 (1930.09.13)
    Biblioteka cyfrowa universytetu Łódzkiego
    https://bcul.lib.uni.lodz.pl/dlibra/...?&meta-lang=pl
    Paskutinis taisė Romas; 2019.12.22, 17:18. Priežastis: Kopija iš temos "Vilnius 1919-1939"

    Komentuoti:


  • mskapss
    replied
    Jei gerai pamenu, gale zemagrinde aikstele turejo vienas iš senų skandinavų, turinčių variklį bazėje - lyg ir #073, gal #075

    Komentuoti:


  • Matytas
    replied
    Parašė aRa Rodyti pranešimą

    Gal ir nustebins, tačiau žemagrindę aikštelę gale turėjo dar 1992 metais į Vilnių iš Zalcburgo atkeliavę autobusai - tikslaus modelio nežinau, bet panašiausia, kad tai buvo Gräf/Steyr LU 200 M11​. Pripratus prie Ikarus-ų, tas jausmas važiuojant stovėti vos ne "ant gatvės" buvo labai neįprastas

    034 ir 037 su laipteliais ir priekyje, ir gale.
    Jei toliau į istoriją, žemagrindes aikšteles prie galinių (plačiausių) durų turėjo baltieji su raudona juosta Ikarus 556 ir 180. Tik šis įlipimas būdavo perskirtas turėklu, kuris neretai lūždavo...
    Paskutinis taisė Matytas; 2019.12.08, 19:13.

    Komentuoti:


  • aRa
    replied
    Parašė Mettal Rodyti pranešimą
    Pirmieji žemagrindžiai autobusai buvo 4 vnt. MAN NL202 (nr. 090-093) bei 3 vnt. sudvejintų Neoplan N4021/3 NF (nr. 275-277). Tada iš midibusų buvo Göppel / MAN (nr. 095). Galbūt dar Van Hool A508 nr. 034 ir 037, bet dėl šitų nesu tikras. Belgiški A508 (061-063) gale turėjo žemagrindę aikštelę, šveicariški (064-066) buvo su laipteliu tiek priekyje, tiek gale. Visa kita buvo gaunama po pirmųjų Volvo atėjimo arba tuo pačiu metu, kaip pvz. didieji Van Hool A300.
    Gal ir nustebins, tačiau žemagrindę aikštelę gale turėjo dar 1992 metais į Vilnių iš Zalcburgo atkeliavę autobusai - tikslaus modelio nežinau, bet panašiausia, kad tai buvo Gräf/Steyr LU 200 M11​. Pripratus prie Ikarus-ų, tas jausmas važiuojant stovėti vos ne "ant gatvės" buvo labai neįprastas

    034 ir 037 su laipteliais ir priekyje, ir gale.

    Komentuoti:


  • rytis001
    replied
    Parašė Mettal Rodyti pranešimą
    Galbūt dar Van Hool A508 nr. 034 ir 037, bet dėl šitų nesu tikras. Belgiški A508 (061-063) gale turėjo žemagrindę aikštelę, šveicariški (064-066) buvo su laipteliu tiek priekyje, tiek gale.
    A508 yra aukštagrindis modelis (be/su aikštele), žemagrindis yra A308.

    Komentuoti:


  • Mettal
    replied
    Pirmieji žemagrindžiai autobusai buvo 4 vnt. MAN NL202 (nr. 090-093) bei 3 vnt. sudvejintų Neoplan N4021/3 NF (nr. 275-277). Tada iš midibusų buvo Göppel / MAN (nr. 095). Galbūt dar Van Hool A508 nr. 034 ir 037, bet dėl šitų nesu tikras. Belgiški A508 (061-063) gale turėjo žemagrindę aikštelę, šveicariški (064-066) buvo su laipteliu tiek priekyje, tiek gale. Visa kita buvo gaunama po pirmųjų Volvo atėjimo arba tuo pačiu metu, kaip pvz. didieji Van Hool A300.

    Komentuoti:


  • Garbanius
    replied
    Vanhool?

    Komentuoti:

Working...
X