Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis?

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Garbanius
    replied
    Vilniečio kortele spėju keis JUDU kortelė, nors man dabartinis Vilniečio kortelės mėlynos-žalios-geltonos spalvų spektras tikrai buvo vykęs, kaip ir pilkas autobusų dažymas su juosta viršuje.. Beje vidiniai skelbimai prie vairuotojo vis dar klijuojami su šia juosta?

    Komentuoti:


  • liootas
    replied
    Dar prie ilgo sąrašo nepamirškite ir Vilniečio kortelės pridėti, kuri irgi gražiai įsipaišo į vieno prekės ženklo nebuvimą

    Komentuoti:


  • Mettal
    replied
    Parašė taccido Rodyti pranešimą
    Logotipai pavaizduoti ant beveik kiekvienos transporto įmonės ir tvarkaraščio. Tai kodėl ne prekės ženklas?
    Na, galima ir taip laikyti.

    Komentuoti:


  • taccido
    replied
    Parašė Horn Rodyti pranešimą

    5. Tai ir iki šiol pas mus Vilniaus mieste panašiai buvo - daug kur dominavo tos pačios SISP spalvos tik tiesa, jog pats pavadinimas nebuvo tinkamas kaip brand'as ir realiai visi įrankiai, paslaugos ar produktai turėdavo savo atskirus pavadinimus (o tam tikrais atvejais net ir dizainai seni, visai kitokie buvo). Naujas JUDU ir apjungs visus SISP įrankius, paslaugas po vienu vardu.
    1. Kaip pats rašei 5 punkte VVT logotipas niekur neturi figuruoti. Kas yra senoji svetainė? Kur JUDU | SISP logo viršuje kairėje? Nes čia naujoji ir ji visad ir bus
    Senoji – tai violetinė „Susisiekimo paslaugų“ svetainė, kuri nei iš šio, nei iš to atsiranda. Pavyzdžiui čia: http://www.vilniustransport.lt/lt/news/view/?id=1469 arba http://www.vilniustransport.lt/lt/pages/view/?id=50
    Tikiuosi, liks tik judu.lt
    Pala, o tai kodėl VVT? Juk tai vežėjas ir keleiviui jis turi rūpėti tik tada, jei jam reikia atsiimti pamestą daiktą. Net nusiskundimai visų pirma turėtų eiti per VT organizatorių.
    Tavo tiesa, susipainiojau domenuose.

    VBB, VBN, VRR, MVV - tai nėra "prekės ženklai". Tai yra įstaigos, kurios atsako už VT koordinavimą tame regione ir po jomis jau yra kitos įstaigos kaip kad BVG ar MVG, kurios užsiima jau mažesniu teritoriniu vienetu. Lietuvoje mes turim tik vieno lygmens įstaigas, atsakančias tik už savo savivaldybę.
    Logotipai pavaizduoti ant beveik kiekvienos transporto įmonės ir tvarkaraščio. Tai kodėl ne prekės ženklas?


    Tikėkimės JUDU pagerins situaciją, bet ambicijos menkos.

    Komentuoti:


  • Mettal
    replied
    Parašė taccido Rodyti pranešimą

    3. Jei iš tikrųjų nauja el. bilieto sistema vadinsis JUDU, tai bent jau vienas žingsnis į priekį.
    Greičiausiai m.Ticket ir m.Parking kaip atskirų programėlių neliks, bet tai atsitiks ne šiandien ir ne rytoj. Tokio mąsto persitvarkymams ir "rebrandingam" reikia laiko.

    5. Kaip minėjau, Vokietijoje yra trečdalio ar pusės Lietuvos dydžio regionai, kur visos transporto priemonės pažymėtos vienu prekės ženklu. Visi tvarkaraščiai, schemos ir bilietai pasiekiami iš to prekės ženklo programėlės/svetainės.
    VBB, VBN, VRR, MVV - tai nėra "prekės ženklai". Tai yra įstaigos, kurios atsako už VT koordinavimą tame regione ir po jomis jau yra kitos įstaigos kaip kad BVG ar MVG, kurios užsiima jau mažesniu teritoriniu vienetu. Lietuvoje mes turim tik vieno lygmens įstaigas, atsakančias tik už savo savivaldybę.

    Jeigu Vilniuje tas JUDU būtų kaip „stoginis“ prekės ženklas visam VT, figūruojantis ant kiekvieno bilieto ir transporto priemonės (nesvarbu, kokia įmonė), tada suprasčiau tą naujo pavadinimo įvedimą. Kartu reikėtų pradėti ir priemiestinius maršrutus bei traukinius integruoti, ir uždėt tą patį prekės ženklą. Taip žmonėms ateitų supratimas, kad galioja tie patys bilietai, ir susikurtų vieningas įvaizdis.
    Vargu, ar JUDU yra skirtas išeiti už Vilniaus m. interesų ribų.

    nors šalia JUDU figūruoja Susisiekimo paslaugų, o ne VVT logotipas
    Pala, o tai kodėl VVT? Juk tai vežėjas ir keleiviui jis turi rūpėti tik tada, jei jam reikia atsiimti pamestą daiktą. Net nusiskundimai visų pirma turėtų eiti per VT organizatorių.

    4. Tai ir reikia sumažinti nereikalingų pavadinimų kiekį.
    Tai ko gero taip ir bus. Tiesiog ne viskas vyksta iš karto.

    Vietoj tų propagandinių darnaus judumo straipsnių galėjo geriau keleivių informavimą gerinti.
    DJMP kiekviena savivaldybė rengė atskirai ir ten buvo keliami aukštesnio lygmens tikslai, nei sukurti naują svetainę, tvarkaraščius teikti ne PDFais, rodyti išvykimus iš visų stotelių, o ne "nuo stoties". Tokiems dalykams reikalingas valstybinio lygio sprendimas, kuriuo turėjo tapti visimarsrutai.lt, bet, kaip matom, netapo. Ten ne tik kad nesukontroliuotas pusės savivaldybių tvarkaraščių suvedimas, bet dar ir pačios stotelės ir maršrutai oficialiuose dokumentuose yra su absurdiškom klaidom ir net neatitinkantys faktinės kelių infrastruktūros.

    Komentuoti:


  • Horn
    replied
    Parašė taccido Rodyti pranešimą
    5. Tai čia ir problema, kad nėra visą viešąjį transportą vienijančio prekės ženklo. Kaip minėjau, Vokietijoje yra trečdalio ar pusės Lietuvos dydžio regionai, kur visos transporto priemonės pažymėtos vienu prekės ženklu. Visi tvarkaraščiai, schemos ir bilietai pasiekiami iš to prekės ženklo programėlės/svetainės. O konkreti vežanti įmonė užsirašo savo pavadinimą ant transporto priemonės kur nors kampe, taip pat tvarkaraštyje kampe užrašomas įmonės pavadinimas ir kontaktai, bet šiaip dominuoja transporto susivienijimo ženklas. Todėl visiškai nesvarbu, kokia įmonė laimi konkursą vienais metais, kokia kitais – gali keistis nors dešimt kartų, bet bendras VT prekės ženklas išlieka su vieningu pavadinimu ir t. t.
    Jeigu Vilniuje tas JUDU būtų kaip „stoginis“ prekės ženklas visam VT, figūruojantis ant kiekvieno bilieto ir transporto priemonės (nesvarbu, kokia įmonė), tada suprasčiau tą naujo pavadinimo įvedimą. Kartu reikėtų pradėti ir priemiestinius maršrutus bei traukinius integruoti, ir uždėt tą patį prekės ženklą. Taip žmonėms ateitų supratimas, kad galioja tie patys bilietai, ir susikurtų vieningas įvaizdis.
    1. Jeigu internetinis adresas konkretesnis ir intuityvesnis, tai reiškia, kad „Susisiekimo paslaugos“ nevykęs pavadinimas. Ir, kaip minėjau aukščiau, 5 punkte, Vilniaus VT neturi bendro pavadinimo/prekės ženklo. Jeigu JUDU tokiu taps, tai valio.
    Beje, ką tik atradau, kad giliau įėjus į „Susisiekimo paslaugas“, atsiduriama senoje violetinėje svetainėje su senu logotipu O judu.lt automatiškai peradresuoja į beta.vilniustransport.lt, nors šalia JUDU figūruoja Susisiekimo paslaugų, o ne VVT logotipas
    5. Tai ir iki šiol pas mus Vilniaus mieste panašiai buvo - daug kur dominavo tos pačios SISP spalvos tik tiesa, jog pats pavadinimas nebuvo tinkamas kaip brand'as ir realiai visi įrankiai, paslaugos ar produktai turėdavo savo atskirus pavadinimus (o tam tikrais atvejais net ir dizainai seni, visai kitokie buvo). Naujas JUDU ir apjungs visus SISP įrankius, paslaugas po vienu vardu.
    1. Kaip pats rašei 5 punkte VVT logotipas niekur neturi figuruoti. Kas yra senoji svetainė? Kur JUDU | SISP logo viršuje kairėje? Nes čia naujoji ir ji visad ir bus

    Komentuoti:


  • taccido
    replied
    Patikslinsiu:
    2. Maršrutų tvarkaraščiai yra Open data principu, tad yra integruota ir pagrindinėje svetainėje, ir programėlėse, ir su Trafi pagalba pasiekia Google Maps.
    3. Kol kas yra dvi programėlės: SISP priklausantis m.Ticket ir privatus Trafi. Viena jų turbūt galėtų keisti pavadinimą.
    5. VVT nėra vienintelis vežėjas. Dar yra Transrevis. Bet tą galima rasti daugumoje Europos miestų ir tai sveikintina.
    8. Vilniaus rajono tvarkaraščius bent jau Trafi turi ir juos vertina planuojant kelionę.

    Papildymui nepaminėti paslaugų pavadinimai:
    Viešojo transporto bilietų kortelė - Vilniečio kortelė;
    Automobilių parkavimo programėlė - m.Parking;
    Statyk ir važiuok aikštelės;
    3. Jei iš tikrųjų nauja el. bilieto sistema vadinsis JUDU, tai bent jau vienas žingsnis į priekį.
    5. Tai čia ir problema, kad nėra visą viešąjį transportą vienijančio prekės ženklo. Kaip minėjau, Vokietijoje yra trečdalio ar pusės Lietuvos dydžio regionai, kur visos transporto priemonės pažymėtos vienu prekės ženklu. Visi tvarkaraščiai, schemos ir bilietai pasiekiami iš to prekės ženklo programėlės/svetainės. O konkreti vežanti įmonė užsirašo savo pavadinimą ant transporto priemonės kur nors kampe, taip pat tvarkaraštyje kampe užrašomas įmonės pavadinimas ir kontaktai, bet šiaip dominuoja transporto susivienijimo ženklas. Todėl visiškai nesvarbu, kokia įmonė laimi konkursą vienais metais, kokia kitais – gali keistis nors dešimt kartų, bet bendras VT prekės ženklas išlieka su vieningu pavadinimu ir t. t.
    Jeigu Vilniuje tas JUDU būtų kaip „stoginis“ prekės ženklas visam VT, figūruojantis ant kiekvieno bilieto ir transporto priemonės (nesvarbu, kokia įmonė), tada suprasčiau tą naujo pavadinimo įvedimą. Kartu reikėtų pradėti ir priemiestinius maršrutus bei traukinius integruoti, ir uždėt tą patį prekės ženklą. Taip žmonėms ateitų supratimas, kad galioja tie patys bilietai, ir susikurtų vieningas įvaizdis.

    Parašė Mettal Rodyti pranešimą
    1. vilniustransport.lt yra konkrečiau ir intuityviau, nei "Susisiekimo paslaugos". Beje, yra sisp.lt, tiems kas nori trumpesnio pavadinimo.
    2. stops.lt domenas priklauso Merakui (kas jie tokie yra aprašyta jų svetainėje). Naujoji (beta) SĮSP interneto svetainė rodo tvarkaraščius "integruotai", todėl nebereikia eiti tiesiai į stops.lt
    3. Trafi yra atskira įmonė ir programėlė nėra oficialus SĮSPo produktas.
    4. m.Ticket ir m.Parking yra oficialios SĮSPo programėlės VT bilietams ir atsiskaitymui už parkavimą.
    5. VVT nekalti, kad trumpiausius domenus jau kažkas yra išgraibstęs dar prieš įsikuriant įmonei (tai buvo 2011-ais). Yra vilniausviesasistransportas.lt arba vilniausvt.lt
    7. traukiniobilietas.lt yra intuityviau, nei ltglink.lt
    8. Čia jau nugrybauta į lankas. visimarsrutai.lt yra geriausias būdas pasiklysti, nebent planuojama kelionė mieste, kuriame veikia Merako stops.lt sistema. Vilniaus rajono tvarkaraščiai yra autobusubilietai.lt (bet neaišku kokio naujumo), Trafi arba kai kurių vežėjų interneto svetainėse. TOKS ir Kautra neturi priemiestinių maršrutų aplink Vilnių. autobusubilietai.lt neprekiauja bilietais Vilniaus rajono maršrutams.

    Merakas eksportuoja maršrutų tvarkaraščių duomenis GTFS formatu miestams, kurie naudoja jų įrankius. Tai nėra visiškai tas pats, kas yra pateikiama per stops.lt. Google Maps patys tiesiogiai pasiima GTFSą be jokių tarpininkų pagalbos.
    1. Jeigu internetinis adresas konkretesnis ir intuityvesnis, tai reiškia, kad „Susisiekimo paslaugos“ nevykęs pavadinimas. Ir, kaip minėjau aukščiau, 5 punkte, Vilniaus VT neturi bendro pavadinimo/prekės ženklo. Jeigu JUDU tokiu taps, tai valio.
    Beje, ką tik atradau, kad giliau įėjus į „Susisiekimo paslaugas“, atsiduriama senoje violetinėje svetainėje su senu logotipu O judu.lt automatiškai peradresuoja į beta.vilniustransport.lt, nors šalia JUDU figūruoja Susisiekimo paslaugų, o ne VVT logotipas

    2, 3. Žinau, kad Trafi yra privatus reikalas.
    4. Tai ir reikia sumažinti nereikalingų pavadinimų kiekį.
    7. Tai taip, nes „LTG Link“ yra šiek tiek perteklinis pavadinimas. Jeigu kitose šalyse yra kelių raidžių trumpiniai (PKP, RŽD, BČ, Eltron, DB, SBB, ÖBB), tai pas mus prie visai normalaus trumpinio dar ir kažkoks neaiškus žodis pridėtas. Galėjo tik popieriuose pavadinti „LTG Link“ arba palikti „LTG keleiviams“, o ant traukinių rašyti tik LTG. Tokiu atveju būtų lengva ateityje įvesti traukinių markes – LTG InterCity ar LTG Regio (dabar būtų LTG Link Intercity, LTG Link Regio – ilga ir nepatogu). Na, bet dabartiniai trys pavadinimai turi savo logiką, trispalvės spalvas, tai variantas tikrai nėra blogas.
    8. visimarsrutai.lt iš tikrųjų pasibaisėtina svetainė, kurioje sunku susigaudyti paprastam žmogui. Kai kur neaiškiai įvesti ir neoperatyviai atnaujinami tvarkaraščiai, naujienų skiltis tuščia. O daugumos mažesnių miestų (pradedant nuo Marijampolės ir einant žemyn) VT info pateikimas nuosavų autobusų parkų svetainėse žiaurus, Windows 95 lygio.
    Vietoj tų propagandinių darnaus judumo straipsnių galėjo geriau keleivių informavimą gerinti. Nes dabar jeigu kokiai tetai reikia paaiškint, kur surast Alytaus tvarkaraščius, tai turiu rodyt į stops.lt/alytus, jeigu kaimo autobusų tvarkaraščius, tai į visimarsrutai.lt (kuriuo baisu pasikliaut), o jei į tarpmiestinius, tai autobusubilietai.lt...

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Užimtus domenus galima atsiimti. Teismų praktika tokiais atvejais domenai yra paimami neatlygintinai, nebent užimtu domenu jau yra vykdoma aktyvi komercinė veikla. Domain squatingas nelabai praeina šiais laikais.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Paprasčiausia yra kaip Minske arba Londone. Tiesiog naudoji savo Revolut ar bet kokią kitą banko kortelę ar telefoną ir nereikia aiškintis nei puslapių, nei appsų, nei dar kokių pavadinimų.

    Komentuoti:


  • Mettal
    replied
    Parašė taccido Rodyti pranešimą

    Su reklamavimu ir pavadinimais viešajame transporte tikra betvarkė:
    1. Įmonės „Susisiekimo paslaugos“ svetainė kažkodėl yra vilniustransport.lt
    2. Maršrutų tvarkaraščiai kažkodėl yra stops.lt
    3. Programėlė vadinasi „Trafi“
    4. Bilietas vadinasi m.ticket
    5. „Vilniaus viešasis transportas“ trumpinamas kaip VVT, bet nuėjus į vvt.lt atsidaro kažkokia latviška el. parduotuvė
    6. Dviračių nuoma vadinasi Cyclocity
    7. Traukiniams miesto tarifai negalioja, tvarkaraščiai prieinami tik atskiroje svetainėje traukiniobilietas.lt! O įmonė vadinasi LTG Link.
    8. Vilniaus rajono autobusų tvarkaraščius reikia žiūrėti per visimarsrutai.lt, pirkti autobusubilietai.lt, bet tik TOKS ir Kautros...
    1. vilniustransport.lt yra konkrečiau ir intuityviau, nei "Susisiekimo paslaugos". Beje, yra sisp.lt, tiems kas nori trumpesnio pavadinimo.
    2. stops.lt domenas priklauso Merakui (kas jie tokie yra aprašyta jų svetainėje). Naujoji (beta) SĮSP interneto svetainė rodo tvarkaraščius "integruotai", todėl nebereikia eiti tiesiai į stops.lt
    3. Trafi yra atskira įmonė ir programėlė nėra oficialus SĮSPo produktas.
    4. m.Ticket ir m.Parking yra oficialios SĮSPo programėlės VT bilietams ir atsiskaitymui už parkavimą.
    5. VVT nekalti, kad trumpiausius domenus jau kažkas yra išgraibstęs dar prieš įsikuriant įmonei (tai buvo 2011-ais). Yra vilniausviesasistransportas.lt arba vilniausvt.lt
    7. traukiniobilietas.lt yra intuityviau, nei ltglink.lt
    8. Čia jau nugrybauta į lankas. visimarsrutai.lt yra geriausias būdas pasiklysti, nebent planuojama kelionė mieste, kuriame veikia Merako stops.lt sistema. Vilniaus rajono tvarkaraščiai yra autobusubilietai.lt (bet neaišku kokio naujumo), Trafi arba kai kurių vežėjų interneto svetainėse. TOKS ir Kautra neturi priemiestinių maršrutų aplink Vilnių. autobusubilietai.lt neprekiauja bilietais Vilniaus rajono maršrutams.

    Parašė Horn Rodyti pranešimą
    Patikslinsiu:
    2. Maršrutų tvarkaraščiai yra Open data principu, tad yra integruota ir pagrindinėje svetainėje, ir programėlėse, ir su Trafi pagalba pasiekia Google Maps.
    Merakas eksportuoja maršrutų tvarkaraščių duomenis GTFS formatu miestams, kurie naudoja jų įrankius. Tai nėra visiškai tas pats, kas yra pateikiama per stops.lt. Google Maps patys tiesiogiai pasiima GTFSą be jokių tarpininkų pagalbos.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Parašė taccido Rodyti pranešimą
    Su reklamavimu ir pavadinimais viešajame transporte tikra betvarkė:
    3. Programėlė vadinasi „Trafi“
    Tai nėra savivaldybės programėlė, savivaldybę ją tik kartais pareklamuoja.

    Komentuoti:


  • Horn
    replied
    Parašė taccido Rodyti pranešimą

    Su reklamavimu ir pavadinimais viešajame transporte tikra betvarkė:
    1. Įmonės „Susisiekimo paslaugos“ svetainė kažkodėl yra vilniustransport.lt
    2. Maršrutų tvarkaraščiai kažkodėl yra stops.lt
    3. Programėlė vadinasi „Trafi“
    4. Bilietas vadinasi m.ticket
    5. „Vilniaus viešasis transportas“ trumpinamas kaip VVT, bet nuėjus į vvt.lt atsidaro kažkokia latviška el. parduotuvė
    6. Dviračių nuoma vadinasi Cyclocity
    7. Traukiniams miesto tarifai negalioja, tvarkaraščiai prieinami tik atskiroje svetainėje traukiniobilietas.lt! O įmonė vadinasi LTG Link.
    8. Vilniaus rajono autobusų tvarkaraščius reikia žiūrėti per visimarsrutai.lt, pirkti autobusubilietai.lt, bet tik TOKS ir Kautros...

    Jeigu JUDU iš tikrųjų pakeis bent dalį šitos betvarkės, tada gerai. Bet geriausiu atveju panaikins tik m.ticket, o visa kita mišrainė liks.
    Patikslinsiu:
    2. Maršrutų tvarkaraščiai yra Open data principu, tad yra integruota ir pagrindinėje svetainėje, ir programėlėse, ir su Trafi pagalba pasiekia Google Maps.
    3. Kol kas yra dvi programėlės: SISP priklausantis m.Ticket ir privatus Trafi. Viena jų turbūt galėtų keisti pavadinimą.
    5. VVT nėra vienintelis vežėjas. Dar yra Transrevis. Bet tą galima rasti daugumoje Europos miestų ir tai sveikintina.
    8. Vilniaus rajono tvarkaraščius bent jau Trafi turi ir juos vertina planuojant kelionę.

    Papildymui nepaminėti paslaugų pavadinimai:
    Viešojo transporto bilietų kortelė - Vilniečio kortelė;
    Automobilių parkavimo programėlė - m.Parking;
    Statyk ir važiuok aikštelės;

    Kalnas darbų, bet su laiku norisi tikėtis bus aiškiau.

    Komentuoti:


  • taccido
    replied
    Parašė Horn Rodyti pranešimą
    Naujas keliavimo būdus Vilniuje apjungiantis vardas: JUDU
    http://judu.lt/vilnius/
    Su reklamavimu ir pavadinimais viešajame transporte tikra betvarkė:
    1. Įmonės „Susisiekimo paslaugos“ svetainė kažkodėl yra vilniustransport.lt
    2. Maršrutų tvarkaraščiai kažkodėl yra stops.lt
    3. Programėlė vadinasi „Trafi“
    4. Bilietas vadinasi m.ticket
    5. „Vilniaus viešasis transportas“ trumpinamas kaip VVT, bet nuėjus į vvt.lt atsidaro kažkokia latviška el. parduotuvė
    6. Dviračių nuoma vadinasi Cyclocity
    7. Traukiniams miesto tarifai negalioja, tvarkaraščiai prieinami tik atskiroje svetainėje traukiniobilietas.lt! O įmonė vadinasi LTG Link.
    8. Vilniaus rajono autobusų tvarkaraščius reikia žiūrėti per visimarsrutai.lt, pirkti autobusubilietai.lt, bet tik TOKS ir Kautros...

    Jeigu JUDU iš tikrųjų pakeis bent dalį šitos betvarkės, tada gerai. Bet geriausiu atveju panaikins tik m.ticket, o visa kita mišrainė liks.


    ---Transporto stilius, pavadinimai ir bilietai: Austrija ir Vokietija---

    Vokietijos situacija: transporto susivienijimai

    Vokietijoje dažniausiai visur matomas pavadinimas yra arba vežanti bendrovė, arba to regiono transporto (ir tarifų) susivienijimai, pvz., BVG (Berlynas), VBB (Berlyno-Brandenburgo transporto susivienijimas) MVV (Miuncheno), AVV (Augsburgo), VGN (Niurnbergo), HVV (Hamburgo – pirmasis pasaulyje transporto susivienijimas nuo 1965 m.) ir pan. Pavadinimas dažniausiai yra trijų-keturių raidžių junginys, suformuotas taip, kad būtų lengviau ištarti.

    Tie transporto susivienijimai yra tam tikros organizacijos, koordinuojančios skirtingų VT įmonių veiklą tame regione. Dažniausiai būna ir atitinkamas bendras tarifas. T.y. visame tame regione bilietus galima nusipirkti nuėjus į to regiono transporto susivienijimo svetainę. Tiesa, skirtinguose susivienijimuose bilieto kainos apskaičiavimas ir tam tikri ypatumai skiriasi (pvz. vaikų, anūkų nemokamas vežimasis ir panašiai). Vokiečiai kartais ir patys situaciją vadina „tarifų džiunglėmis“, nes regionuose būna skirtingos tarifinės zonos (ir kaina priklauso nuo kertamų zonų skaičiaus). Kai kurių zonų kaina būna skaičiuojama du kartus arba yra fiksuota priemoka (dažniausiai miesto centrinei zonai). Galbūt didžiausias privalumas yra bendra bilietų sistema, paprastas įsigyjimas ir abonementiniai bilietai, grupiniai bilietai. Pavyzdžiui, nusipirkęs bilietą, gali nemokamai važiuoti su dar keliais žmonėmis. Arba už tam tikrą priemoką vežtis iki 5 papildomų žmonių. Lietuvoje grupėmis keliauti neskatinama.

    Mažesnis transporto susivienijimas gali apimti vieną miestą ir jo apylinkes, kas atitiktų kokio vieno Lietuvos rajono plotą. O didžiausi susivienijimai yra Niurnbergo regiono VGN ir Berlyno bei Brandenburgo žemių VBB. Pastarasis yra didžiausias ir užima 30 000 kv. km (t. y. pusė Lietuvos).

    „Stoginis“ prekės ženklas ir bendras tarifas

    Jeigu Berlyno ir Brandenburgo žemes apima vienintelis susivienijimas VBB, tai panašaus ploto Badeno-Viurtembergo žemėje yra 22 skirtingi. Tačiau kad keliaujantiems per kelis susivienijimus regioniniais traukiniais ar autobusais nereikėtų perkalioti atskirų bilietų ir šiaip atsirastų patogesni tarifai, sukurtas naujas „stoginis“ prekinis ženklas bwegt. Čia žemės trumpinys bw (bė-vė) sujungtas su žodžiu „juda" (bė-vėgt). Kartu atsirado nauji bwtarif bilietai, kombi-bilietai ir panašiai (žinoma, mėnesiniai, metiniai ir kitokie abonementai).
    Vis dėlto esmė yra ne tik autobusų ir traukinių suderinimas, taktiniai tvarkaraščiai, bet ir vizualinis identitetas – visi regioniniai ir priemiestiniai traukiniai dabar išdažyti firminėmis spalvomis – geltona ir juoda. Visada vaizduojamas bendras bwegt logotipas, o šalia mažesniu ir ne tokiu ryškiu šriftu atitinkamas privačios bendrovės (laimėjusios konkursą) pavadinimas.

    Taigi, tokius integravimus ir vizualinius identitetus suprantu. Nes nusipirkti vienkartinius, mėnesinius ir metinius bilietus bei sužinoti tvarkaraščius pusės Lietuvos dydžio plote galima iš vienos svetainės/programėlės, ir tas pats pavadinimas yra ir ant bilieto, ir ant autobuso/traukinio, ir internetinėje svetainėje.

    Paminėsiu dar vieną dalyką – kai kuriuose miestuose ir dviračių nuoma, ir kartais net automobilių nuoma yra ne privati. Ir turi tą patį pavadinimą, kaip ir transporto bendrovė/susivienijimas. Pvz. Niurnberge transporto bendrovė vadinasi VAG, o dviračių nuoma – VAG Rad. Augsburge transportas yra swa Bus & Tram, dviračiai – swa Rad, automobiliai – swa Carsharing.

    Inovacija: Augsburgo plokščias mobilumo mokestis

    Ir įdomumas tas, kad Augsburgas praktiškai pirmasis miestas Vokietijoje, 2020 metais įsivedęs plačiai nuskambėjusią naujovę – plokščią mokestį. Pirmuosius 6 mėnėsius, už 83 €/mėn. galima ne tik važinėti viešuoju transportu dviejose pagrindinėse zonose, bet ir 30 min. nemokamai dviračiu (keletą kartų per dieną) ir iki 15 val. arba 150 km automobiliu (viršijus taikomas mokestis). Taigi, iš principo esi supermobilus už neblogą kainą. Kai kuriuose kituose miestuose vien tik mėnesinis bilietas kainuoja 70-90 €/mėn., ir be jokių dviračių, juo labiau automobilių. Jeigu gyveni toliau nuo centro, tolimesnėje zonoje – kaina dar keliais ar keliolika eurų didesnė su kiekviena papildoma zona. Todėl svarstoma, ar kituose miestuose nereikėtų įgyvendinti tokio plokščio mokesčio, kuris padarytų mobilumą be asmeninio automobilio patraukliu. Berlyne siūlomas toks plokščias metinis bilietas, tačiau jį privaloma tvarka turėtų įsigyti kiekvienas gyventojas. Bet čia jau kita istorija.

    Austrijos 1-2-3 klimato bilietas

    Nekalbu jau apie Austriją, kur praeitą mėnesį buvo nuspręsta įvesti „1-2-3 klimato bilietą“. Labai paprasta ir įdomi koncepcija. Vokietijos miestuose iš politikų ir ne tik vis pasigirsta idėja padaryti metinį transporto bilietą už 1 € per dieną (t. y. atpiginti transportą iki simbolinio mokesčio). Vienoje ir kai kuriose Austrijos žemėse metinis bilietas iš tikrųjų kainuoja vos ~365 €, tačiau naujasis Austrijos „1-2-3-Klimaticket“ pranoksta visas šias idėjas daugybę kartų.
    Už 1 € per dieną gali nusipirkti metinį bilietą savo transporto žemėje. Austrija buvo pati pirmoji šalis, dar 1997 metais visoje teritorijoje įsivedusi transporto susivienijimus (kiekviena žemė turi nuosavą). Žemių plotai: nuo 3 iki 19 tūkst. kv. m, gyventojų skaičius nuo 200 tūkst. iki 1,6 mln.
    Už 2 € per dieną galima įsigyti metinį bilietą dviejose žemėse.
    Už 3 € per dieną gali nusipirkti metinį bilietą visai šaliai! Šalies plotas: 83 000 kv. km, Lietuvos – 65 000 kv. km, tiesa, gyventojų tankumas dvigubai didesnis nei Lietuvoje (106>43). Šis bilietas atsiras jau kitais metais.
    Be viso to, bus papildomai finansuojami naktiniai traukinių maršrutai šalies viduje, o vidiniai skrydžiai papildomai apmokestinti. Žinoma, visas viešasis transportas pamažu tarpusavyje derinamas ir kursuoja pagal taktinį tvarkaraštį.


    Tad turint visa tai omenyje, pasakykit man, kas yra tas JUDU? Ar tai yra naujas bendras tarifas ir informacinė sistema visam Vilniaus regionui? Ar tai yra naujas prekinis ženklas visiems autobusams, troleibusams ir priemiestiniams traukiniams į Trakus ir N. Vilnią? Ar tai yra dviračių nuoma ar kokie nors patrauklūs tarifai, bilietai, tvarkaraščiai, pasiūlymai, programėlės? NE, tai tik dar vienas nereikalingas pavadinimas su nuliu turinio prie jau esamos mišrainės. Gėda.

    P.S. pranešimas išėjo ilgokas ir praktiškai pavirto į tinklaraščio straipsnį, bet jau seniai knietėjo parodyti tuos pavyzdžius. Jau net Latvijoj traukiniuose yra tarifų zonos. O čia Vilnius orą vadina naujais vardais su 3 P+R aikštelėmis ir atskirais bilietais iki N. Vilnios.
    Paskutinis taisė taccido; 2020.07.14, 00:37.

    Komentuoti:


  • Horn
    replied
    Naujas keliavimo būdus Vilniuje apjungiantis vardas: JUDU
    http://judu.lt/vilnius/

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Visų pirma tai ne privatūs automobiliai, net ne asmeniniai. Pvz.: Lazdynuose parkuotųsi kelių lygių aikštelėse palei Erfurto ar Architektų g. ir lauktų iškvietimų (o gal dar kažkas racionalesnio būtų sugalvota prie pačių daugiabučių ar net jų viduje).
    Autonominis citybee galėtų daryti tą patį. Arba privatus auto galėtų parkuotis toliau ir atvažiuoti kai reikia. Galima ir pusiau citybee kai sakykim įmonė autoparką naudoja kaip vidinį dalinimosi šaltinį

    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Antras dalykas tas, kad asmeniniai nesijungia prie kažko bendram tikslui pasiekti, o šitie grupuotųsi pagal susisiekimo algoritmus su galimybe keleiviams persėsti ar greičiau judėti.
    Persėdimas turbūt vienintelis skirtumas. Bet klausimas kiek naudingas tas persėdimas. Kiek mačiau reklamuojant šitą idėją, paprastai ir akcentuojamas privatumas. Be to persėdimas gerokai apribotų salono projektavimą. Būtų problemų su didesnių gabaritų keleiviu bagažu ir t.t.

    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Trečia, tokios sistemos gali jungtis į darinius palyginamus su dabartiniu VT pagal bendrą talpą. Pvz.: dešimtys modulių suvažiuoja ant platformos važiuojančios magistrale Vilnius-Kaunas (auto arba bėgiais) Tokiu būdu ilgesnėmis distancijomis jie nenaudoja savo jėgainės, gali pasikrauti, jei yra poreikis..
    Iš efektyvumo pusės - autonominiai galėtų jungtis į traukinukus ir taupyti degalus. Pvz būtų galima pajungt autonominius auto už fūrų. Dėl persėdimo taip, nesigautų. Bet ir šiaip klausimas ki

    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Ir, kaip minėjau, yra cargo pervežimų galimybė. Dabartinis VT krovinių apskritai beveik neveža.
    Krovininis transportas galėtų jungtis į bendrą traukinį. Kiekvieno modulio šiaip ar taip neapsimokėtų pritaikyti krovinių gabenimui ir būtų atskiri krovininiai moduliai.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Dėl to galima diskutuoti.
    Atskiras modulis gal negalėtų pasiekti Kauno be pakrovimo, bet to 200-250 km/h greičiu, ant platformos galėtų pasikrauti. Irgi galima diskutuoti. O kaip su persėdimu? Kai pvz.: dalis lazdyniečių ir žirmūniečių važiuotų į Šilainius ir Šančius, kažkas atsijungtų Elektrėnuose...
    Dabartinis VT veža juokingias mąstais. Dviračiai - VT?
    Senukuose užsisakiau dažų - atveš už 3 dienų....
    Jei atskiras modulis negali pasiekti, tai du kartu irgi negalės pasiekti, nebent antras veš ne keleivius, o baterijas.

    Dėl pakrovimo, čia manau galime dabar atmesti, ypač kalbant apie 10 metų į priekį, nes reikėtu perdaryti infrastruktūrą.

    Persėdimų išvengsi išvis jeigu važiuosi nuosavu auto arba pavežėjimų paslauga (kas realiai čia ir būtų). Taigi čia pranšumo nėra, greičiau diskonfortas pesėdinėti.

    Dviračiai - cargo pavizdys. Bet veža juokingais todėl kad turim specializuotus isuntų vežėjus. Galėjai iš citybee pasiimti puskrovininį ir atsivežti šiandien? Daugumai ir į nuosavo bagažinę tilps nebent labai daug dažysi.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    Pirmas aspektas yra neigiamas, tai perspektyvos čia mažai. Esant automatizacijai jungiasi ar ne nelabia bus svarbu, nes tarpai galės būti daug mažesni ne idabar.

    Trečias teiginys yra apsurdiškas. Tam pačiam masės kiekiui važiuoti reikės tiek pat energijos, nesvarbu jis važius kartu ar atskirai.

    Dabartinis VT veža krovinius. Pvz dviračiai.
    Dėl to galima diskutuoti.
    Atskiras modulis gal negalėtų pasiekti Kauno be pakrovimo, bet to 200-250 km/h greičiu, ant platformos galėtų pasikrauti. Irgi galima diskutuoti. O kaip su persėdimu? Kai pvz.: dalis lazdyniečių ir žirmūniečių važiuotų į Šilainius ir Šančius, kažkas atsijungtų Elektrėnuose...
    Dabartinis VT veža juokingias mąstais. Dviračiai - VT?
    Senukuose užsisakiau dažų - atveš už 3 dienų....
    Štai dabar turiu realius du skubius siuntinius. Pašto kurjeris atvyks... iki 17:00. Pristatys rytoj. Superracionali operacija.
    Juolab cargo modulis gali būti vos ne dėžė ant ratų (propelerių?)
    Paskutinis taisė Sula; 2020.05.27, 09:34.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Visų pirma tai ne privatūs automobiliai, net ne asmeniniai. Antras dalykas tas, kad asmeniniai nesijungia prie kažko bendram tikslui pasiekti. Trečia, tokios sistemos gali jungtis į darinius palyginamus su dabartiniu VT pagal bendrą talpą. Pvz.: dešimtys modulių suvažiuoja ant platformos važiuojančios magistrale Vilnius-Kaunas (auto arba bėgiais) Tokiu būdu ilgesnėmis distancijomis jie nenaufdoja savo jėgainės, gali pasikrauti, jei yra poreikis. Yra galimybė persėsti į modulį važiuosianti kitur. Ir, kaip minėjau, yra cargo pervežimų galimybė. Dabartinis VT krovinių apskritai beveik neveža.
    Pirmas aspektas yra neigiamas, tai perspektyvos čia mažai. Esant automatizacijai jungiasi ar ne nelabia bus svarbu, nes tarpai galės būti daug mažesni ne idabar.

    Trečias teiginys yra apsurdiškas. Tam pačiam masės kiekiui važiuoti reikės tiek pat energijos, nesvarbu jis važius kartu ar atskirai.

    Dabartinis VT veža krovinius. Pvz dviračiai.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Kuo būtent perspektyvi? Iš principo tobulos automatizacijos atveju privatūs automobiliai niekuo nesiskirtų nuo šitokių sistemų. Tik nebūtų vaizdinės taršos ir nereiktų statyti papildomos infrastruktūros.
    Visų pirma tai ne privatūs automobiliai, net ne asmeniniai. Pvz.: Lazdynuose parkuotųsi kelių lygių aikštelėse palei Erfurto ar Architektų g. ir lauktų iškvietimų (o gal dar kažkas racionalesnio būtų sugalvota prie pačių daugiabučių ar net jų viduje). Antras dalykas tas, kad asmeniniai nesijungia prie kažko bendram tikslui pasiekti, o šitie grupuotųsi pagal susisiekimo algoritmus su galimybe keleiviams persėsti ar greičiau judėti. Trečia, tokios sistemos gali jungtis į darinius palyginamus su dabartiniu VT pagal bendrą talpą. Pvz.: dešimtys modulių suvažiuoja ant platformos važiuojančios magistrale Vilnius-Kaunas (auto arba bėgiais) Tokiu būdu ilgesnėmis distancijomis jie nenaudoja savo jėgainės, gali pasikrauti, jei yra poreikis. Yra galimybė persėsti į modulį važiuosianti kitur. Ir, kaip minėjau, yra cargo pervežimų galimybė. Dabartinis VT krovinių apskritai beveik neveža.
    Paskutinis taisė Sula; 2020.05.27, 09:23.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Ten toliau video susijungia atsiveriant pertvaroms. Be to, lygtais tie krėslai susilanksto.
    Ir taip, taip gaunasi asmeninio ir viešo transporto kombinacija. Ten gi galima išsikviesti modulį pagal maršrutą ir keleivių poreikį iš apps'o.
    Tai yra koncepcija. Manau, kad tai perspektyvi kryptis. Nebūtinos fantastinės technologijos. Galima naudoti kaip cargo. Šiuo metu viskas, manau, atsiremia į autonomizaciją.
    Kuo būtent perspektyvi? Iš principo tobulos automatizacijos atveju privatūs automobiliai niekuo nesiskirtų nuo šitokių sistemų. Tik nebūtų vaizdinės taršos ir nereiktų statyti papildomos infrastruktūros.

    Komentuoti:

Working...
X