Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis?

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Esmė tame, kad stengtis nedaryti kažko yra labai lenva ir pigu.
    Klausimų keliama irgi labai daug. Bet kažkodėl Seimas neperrenkamas kas du mėnesiai, Putinui neleidžiama padaryti tvarkos Marijos žemėj, gėjai nesusodinami į psichuškes, žmonių nuodyjimas skiepais iki šiol neuždraustas...

    P.S.neužsiciklinkime ties vienos gatvės projektu, čia kur kas platesnė tema.
    Tai taip, bet taip jau visuomenėje vyksta. Ir čia ne vienintelis atvejis kai vietos gyventojai nori, kad nieko nebūtų daroma. Čia kaip ir su prekybcentriu prie namų kur nors Kalnėnuose, gamykla prie suburbijos kvartalo etc. Esmė, kad norintiems, kad kažkoks projektas vyktų tada reikia ieškoti kompromisų: įrengti garso sieneles nuo prekybcentrio ir aplink pasodinti miškelį, pasirūpinti, kad gamykla neterštų, sumažinti gatvės greitį/intensyvumą, atitverti ar sukišti į tunelį etc.
    Post in English - fight censorship!

    Comment


      Parašė index Rodyti pranešimą

      Tai taip, bet taip jau visuomenėje vyksta. Ir čia ne vienintelis atvejis kai vietos gyventojai nori, kad nieko nebūtų daroma. Čia kaip ir su prekybcentriu prie namų kur nors Kalnėnuose, gamykla prie suburbijos kvartalo etc. Esmė, kad norintiems, kad kažkoks projektas vyktų tada reikia ieškoti kompromisų: įrengti garso sieneles nuo prekybcentrio ir aplink pasodinti miškelį, pasirūpinti, kad gamykla neterštų, sumažinti gatvės greitį/intensyvumą, atitverti ar sukišti į tunelį etc.
      Kodėl reikia ieškoti kompromisų jeigu besipriešinanti nuomonė yra kvaila. Jeigu mokyklos valytoja nenori atominės elektrinės tai tada darom kompromisą ir statom puse? Ai ne, pasirodo tada išvis uždarom, nes nieko nenusimanantis ir visiškai nesuprantantis apie tai žmogus nubalsavo referendume kad nenori.

      Tiek garso sienelės (higieninės normos) tiek tarša (aplinkosauga) yra reglamentuota ir jais turi būti pasirūpinta nepriklausomai nuo to ar yra besipriešinantis ar ne.

      Comment


        Parašė index Rodyti pranešimą

        Tai taip, bet taip jau visuomenėje vyksta. Ir čia ne vienintelis atvejis kai vietos gyventojai nori, kad nieko nebūtų daroma. Čia kaip ir su prekybcentriu prie namų kur nors Kalnėnuose, gamykla prie suburbijos kvartalo etc. Esmė, kad norintiems, kad kažkoks projektas vyktų tada reikia ieškoti kompromisų: įrengti garso sieneles nuo prekybcentrio ir aplink pasodinti miškelį, pasirūpinti, kad gamykla neterštų, sumažinti gatvės greitį/intensyvumą, atitverti ar sukišti į tunelį etc.
        "Norintys" neturi galimybių, nes dažniausiai neturi jokių finansų.
        Dėl Šiaurinės neturi resursų net mokesčius administruojanti organizacija.
        Beje, kiek žinau, mano rajone ir kituose gyventojai nori, kad būtų įrengta daugiau parkavimo vietų (man tai neaktualu - jau rašiau). Net siūlo dalinai prisidėti finansais. Tačiau juos atstovaujantis organas atmeta šiuos pageidavimus vadovaudamasis kažkokiais, kaip jūs sakote, politiniais motyvais.

        Comment


          Not Just Bikes kalba apie gatves vs kelius. Aišku iš JAV/Kanados perspektyvos, kur šitie dalykai yra ekstremalūs, bet Lietuvai, deja, irgi gana smarkiai galioja. Ypač Kaune

          Comment


            Parašė John Rodyti pranešimą
            Not Just Bikes kalba apie gatves vs kelius. Aišku iš JAV/Kanados perspektyvos, kur šitie dalykai yra ekstremalūs, bet Lietuvai, deja, irgi gana smarkiai galioja. Ypač Kaune
            Manau, pas mus didžiausia problema su antros rūšies pagal olandišką tipologiją keliais, kurie pagrinde dominuoja už senamiesčių ribų (modernistinio planavimo pasekmė), kurie tarnauja tranzitui, tačiau juose pilna nesaugių taškų - perėjų, kurių yra per mažai, įsukimų į kiemus, prekybos taškus. Pavyzdys Vilniuje būtų Kareivių gatvė, ir pirmas Šiaurinės gatvės etapas bus panašus. Pas mus dažnai būna kažkokie absurdiški kratiniai, kur remontai bando spręsti saugumą, aplinkos aptarnavimo ir pralaidumo funkcijas iš karto. O ramaus eismo gatvės spendžiamos geltonais skydais, gulinčiais policininkais, vietoje to, kad būtų formuojamas intuityvus gatvės profilis, be papildomų ženklų vairuotojui suteikiantis informaciją apie saugumą ir greitį. Dar, aišku, geriausias variantas, kai įvažiavimas į kiemus pasidaro shortcutu nenorintiems stovėti kamštyje

            Comment


              Parašė Zefyras Rodyti pranešimą

              Manau, pas mus didžiausia problema su antros rūšies pagal olandišką tipologiją keliais, kurie pagrinde dominuoja už senamiesčių ribų (modernistinio planavimo pasekmė), kurie tarnauja tranzitui, tačiau juose pilna nesaugių taškų - perėjų, kurių yra per mažai, įsukimų į kiemus, prekybos taškus. Pavyzdys Vilniuje būtų Kareivių gatvė, ir pirmas Šiaurinės gatvės etapas bus panašus. Pas mus dažnai būna kažkokie absurdiški kratiniai, kur remontai bando spręsti saugumą, aplinkos aptarnavimo ir pralaidumo funkcijas iš karto. O ramaus eismo gatvės spendžiamos geltonais skydais, gulinčiais policininkais, vietoje to, kad būtų formuojamas intuityvus gatvės profilis, be papildomų ženklų vairuotojui suteikiantis informaciją apie saugumą ir greitį. Dar, aišku, geriausias variantas, kai įvažiavimas į kiemus pasidaro shortcutu nenorintiems stovėti kamštyje
              Na yra ir teigiamų pavyzdžių: Didlaukio g., Naugarduko g., Šimulionio g. Galima ten prisikabinti prie daug ko, bet progresas visgi yra. Nauji projektai (Algirdo) bus apskritai gana neblogi. Tai supratimas yra ir bent jau į teisingą pusę einama.

              Comment


                Stroad - lietuviškai gal ketvė? Siūlau tokį vertimą. Skamba panašiai į pelkė, pekla, kerpė - nepravažiuojama, nepraeinama, sena (aka seni standartai arba apkerpėję įpročiai ir suvokimas).

                Comment


                  Stiprus video, bandysiu suregzti mintis, ką aš galvoju

                  Gana ilgai buvo gyventa pagal tą "amerikietišką svajonę" su viso to išplaukiančioms pasekmėm. Įdomu stebėti amerikiečio perspektyvą, kuris lyg įspėja mus lietuvius, kad "stop, nežiūrėkit pagaliau į tą USA, turite vos ne kaimynines šalis, kurių pavyzdžiai mūsų gatves padarytų saugesnes ir jaukesnes..." Aš pats daug ką permąsčiau, kad iš ties reiktų supaprastinti kelių statybos kategorijas ir padaryti jas pagal olandišką pavyzdį, liktų greitkeliai, keliai ir gatvės, ir dažniausiai nieko tarp jų, jokių kelgatvių ar pseudogreitkelių. Dėl Lietuvos, realistiškai žiūrint, traukinys dar ilgai važiuos, bet bėgant dešimtmečiams yra vietos optimizmui.

                  Įdomu, kad minimas Kaunas. Tai turbūt labiausiai amerikietiškas automobilizmo ir gal net kultūrine prasme Lietuvos miestas, lyginčiau turbūt su Midwest, tuo pačiu Kanzasu ir kitomis valstijomis, kurių lokacijų neįsidemėjęs Kaunas tiesiog sekė Rusijos industrinių miestų pavyzdžius, o Rusijos miestai ir šiaip visas tvarkymas labai priminė JAV ir Kanadą, išskyrus tai, kad valdė valstybinės nuosavybės aspektai prieš privačią su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis: autobusai/traukiniai vietoj automobilių, daugiabučiai vietoj privačių namų. Vilnius gana išskirtinis miestas Lietuvoje šiuo požiūriu ir kažko labiau primena buv. Austro-Vengrijos imperijos (ypač Čekijos, Slovakijos) miestus dėl savo kalvotumo. Ten labiau europietiška gatvių statyba, nei "amerikoniška" Kanzasietiška Gal dar galvoju kokią Klaipėdą ir iš bėdos Šiaulius pridėt, bet Klaipėdos gal tik pietinė dalis labiau primena JAV blogus pavyzdžius, o Šiauliai sunku pasakyti.

                  Mažesni Lietuvos miestai galbūt tiesiog maži, kompaktiški, nemažai žalumos, nėra nei pilnai Europa dėl ten paplitusių 1,5+1,5 ir 3+3 gatvių, nei pilnai JAV (vien parkovkės, keletas nuosavų namų ir įvairaus dydžio versliukai).
                  Paskutinis taisė PoDV; 2021.04.29, 19:12.

                  Comment


                    Parašė John
                    Nu Kad Kaunas artimesnis Amerikai kultūrine prasme, yra gana aštrus teiginys. Man Kaunas kultūrine prasme kur kas labiau asocijuojasi su Rusijos provincijos miestais.
                    Dėl kultūros nesiginčiju, bet urbanistine prasme kalbant apie JAV Kaunas toks labiau kaip Los Andželas, kur viskas sukasi aplink automobilius, pradedant gyvenająmą statyba - daugiabučių statoma labai nedaug, dominuoja nuosavi namai priemiesčiuose, po to visa pagrindinė prekyba irgi sukasi aplink didelius PC su dar didesniais parkingais, pagrindinis PC Mega apskritai yra užmiestyje, darbo vietų centre palyginus nedaug, pagrindiniai darbdaviai kaip pvz. Senukai statosi ofisus prie aplinkkelių, kai Vilniuje dominuoja ofisų statybos NMC. Net visokios pasilinksminimo įstaigos dažnai yra ne centre ir orientuotos į atvykstančius automobiliais. Palei upes Kaune visur galima sakyti greitkeliai. Tuo tarpu Vilnius urbanistiškai labiau kaip koks San Franciskas, kur dominuoja pagrindinė statyba ir teritorijų konversijos centre ar aplink jį, daug investuojama į pėsčiųjų bei dviratininkų infrastruktūrą, krantinės/upių pakrantės paliekamos žmonėms, o ne automobiliams.
                    Flickr

                    Comment


                      Iki gegužės vidurio Lietuva turi pateikti Europos Komisijai šalies ekonomikos gaivinimo plana, pagal kurį galėsime gauti daug ES lėšu. Apie trečdalis jo biudžeto turi būti skirta aplinkosaugai ir kovai su klimato kaita. Daugelis kitu ES šaliu numatė lėšu dviračiu taku plėtrai, o Lietuva tam nenumatė... nieko.

                      Grupė mano pažįstamu entuziastu dėl to inicijavo peticija Lietuvos vyriausybei reikalaudami tai pakeisti. Labai palaikau šia iniciatyva ir kviečiu ja paremti čia (pasirašyti galima ir anonimiškai):

                      https://www.peticijos.lt/visos/77883...u-transportui/

                      Comment

                      Working...
                      X