Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis?

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    A, tai sujungiami mikriukai čia. Kokia nauda iš to sujungiamumo tai neaišku, nes vistiek riekės tiek pat energijos juos judinti, na nebent kad be tarpų gal daugiau tilps kelyje.

    Comment


      Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
      A, tai sujungiami mikriukai čia. Kokia nauda iš to sujungiamumo tai neaišku, nes vistiek riekės tiek pat energijos juos judinti, na nebent kad be tarpų gal daugiau tilps kelyje.
      Galima "persėsti" į pasirinktą kryptį judant tokiam sąstatui. Bet tai tik viena iš koncepcijų.

      Comment


        Parašė Sula Rodyti pranešimą

        Galima "persėsti" į pasirinktą kryptį judant tokiam sąstatui. Bet tai tik viena iš koncepcijų.
        Na jeigu susijungs kaip vizulkėje, tai persėsti tikrai neišeis, nes bus draudžiama jau vien dėl pavojaus. Šiaip nelabia matau pranašumo prieš esamą VT. Tipo išvežiuos individualiai? Tai gal tada čia tiesiog taxi?

        Comment


          Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

          Na jeigu susijungs kaip vizulkėje, tai persėsti tikrai neišeis, nes bus draudžiama jau vien dėl pavojaus. Šiaip nelabia matau pranašumo prieš esamą VT. Tipo išvežiuos individualiai? Tai gal tada čia tiesiog taxi?
          Ten toliau video susijungia atsiveriant pertvaroms. Be to, lygtais tie krėslai susilanksto.
          Ir taip, taip gaunasi asmeninio ir viešo transporto kombinacija. Ten gi galima išsikviesti modulį pagal maršrutą ir keleivių poreikį iš apps'o.
          Tai yra koncepcija. Manau, kad tai perspektyvi kryptis. Nebūtinos fantastinės technologijos. Galima naudoti kaip cargo. Šiuo metu viskas, manau, atsiremia į autonomizaciją.

          Comment


            Parašė Sula Rodyti pranešimą

            Ten toliau video susijungia atsiveriant pertvaroms. Be to, lygtais tie krėslai susilanksto.
            Ir taip, taip gaunasi asmeninio ir viešo transporto kombinacija. Ten gi galima išsikviesti modulį pagal maršrutą ir keleivių poreikį iš apps'o.
            Tai yra koncepcija. Manau, kad tai perspektyvi kryptis. Nebūtinos fantastinės technologijos. Galima naudoti kaip cargo. Šiuo metu viskas, manau, atsiremia į autonomizaciją.
            Aš nesutinku. Manau kad šią funkcija jau atlika visokie uberiai ir boltai ir toks technologinis kombinavimas būtų tiesiog labai brangi alternatyva, kuria ir gali leisti tik visokie dubajai dėl PR iš naftos pinigų.

            Autonomizacija bus betkuriuo atveju (VT manau vieni iš pimų, nes fiksuotas maršrutas), bet tai kaiptik padidins asmeninio automobilio vartojimą, nes dabar bus nebe "stoviu valandą kamštyje", o "skaitau knygą valandą, kol mane veža".
            Paskutinis taisė MedinisStrazdas; 2020.05.27, 10:04. Priežastis: gramatika

            Comment


              Parašė Sula Rodyti pranešimą

              Ten toliau video susijungia atsiveriant pertvaroms. Be to, lygtais tie krėslai susilanksto.
              Ir taip, taip gaunasi asmeninio ir viešo transporto kombinacija. Ten gi galima išsikviesti modulį pagal maršrutą ir keleivių poreikį iš apps'o.
              Tai yra koncepcija. Manau, kad tai perspektyvi kryptis. Nebūtinos fantastinės technologijos. Galima naudoti kaip cargo. Šiuo metu viskas, manau, atsiremia į autonomizaciją.
              Kuo būtent perspektyvi? Iš principo tobulos automatizacijos atveju privatūs automobiliai niekuo nesiskirtų nuo šitokių sistemų. Tik nebūtų vaizdinės taršos ir nereiktų statyti papildomos infrastruktūros.

              Comment


                Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                Kuo būtent perspektyvi? Iš principo tobulos automatizacijos atveju privatūs automobiliai niekuo nesiskirtų nuo šitokių sistemų. Tik nebūtų vaizdinės taršos ir nereiktų statyti papildomos infrastruktūros.
                Visų pirma tai ne privatūs automobiliai, net ne asmeniniai. Pvz.: Lazdynuose parkuotųsi kelių lygių aikštelėse palei Erfurto ar Architektų g. ir lauktų iškvietimų (o gal dar kažkas racionalesnio būtų sugalvota prie pačių daugiabučių ar net jų viduje). Antras dalykas tas, kad asmeniniai nesijungia prie kažko bendram tikslui pasiekti, o šitie grupuotųsi pagal susisiekimo algoritmus su galimybe keleiviams persėsti ar greičiau judėti. Trečia, tokios sistemos gali jungtis į darinius palyginamus su dabartiniu VT pagal bendrą talpą. Pvz.: dešimtys modulių suvažiuoja ant platformos važiuojančios magistrale Vilnius-Kaunas (auto arba bėgiais) Tokiu būdu ilgesnėmis distancijomis jie nenaudoja savo jėgainės, gali pasikrauti, jei yra poreikis. Yra galimybė persėsti į modulį važiuosianti kitur. Ir, kaip minėjau, yra cargo pervežimų galimybė. Dabartinis VT krovinių apskritai beveik neveža.
                Paskutinis taisė Sula; 2020.05.27, 10:23.

                Comment


                  Parašė Sula Rodyti pranešimą

                  Visų pirma tai ne privatūs automobiliai, net ne asmeniniai. Antras dalykas tas, kad asmeniniai nesijungia prie kažko bendram tikslui pasiekti. Trečia, tokios sistemos gali jungtis į darinius palyginamus su dabartiniu VT pagal bendrą talpą. Pvz.: dešimtys modulių suvažiuoja ant platformos važiuojančios magistrale Vilnius-Kaunas (auto arba bėgiais) Tokiu būdu ilgesnėmis distancijomis jie nenaufdoja savo jėgainės, gali pasikrauti, jei yra poreikis. Yra galimybė persėsti į modulį važiuosianti kitur. Ir, kaip minėjau, yra cargo pervežimų galimybė. Dabartinis VT krovinių apskritai beveik neveža.
                  Pirmas aspektas yra neigiamas, tai perspektyvos čia mažai. Esant automatizacijai jungiasi ar ne nelabia bus svarbu, nes tarpai galės būti daug mažesni ne idabar.

                  Trečias teiginys yra apsurdiškas. Tam pačiam masės kiekiui važiuoti reikės tiek pat energijos, nesvarbu jis važius kartu ar atskirai.

                  Dabartinis VT veža krovinius. Pvz dviračiai.

                  Comment


                    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

                    Pirmas aspektas yra neigiamas, tai perspektyvos čia mažai. Esant automatizacijai jungiasi ar ne nelabia bus svarbu, nes tarpai galės būti daug mažesni ne idabar.

                    Trečias teiginys yra apsurdiškas. Tam pačiam masės kiekiui važiuoti reikės tiek pat energijos, nesvarbu jis važius kartu ar atskirai.

                    Dabartinis VT veža krovinius. Pvz dviračiai.
                    Dėl to galima diskutuoti.
                    Atskiras modulis gal negalėtų pasiekti Kauno be pakrovimo, bet to 200-250 km/h greičiu, ant platformos galėtų pasikrauti. Irgi galima diskutuoti. O kaip su persėdimu? Kai pvz.: dalis lazdyniečių ir žirmūniečių važiuotų į Šilainius ir Šančius, kažkas atsijungtų Elektrėnuose...
                    Dabartinis VT veža juokingias mąstais. Dviračiai - VT?
                    Senukuose užsisakiau dažų - atveš už 3 dienų....
                    Štai dabar turiu realius du skubius siuntinius. Pašto kurjeris atvyks... iki 17:00. Pristatys rytoj. Superracionali operacija.
                    Juolab cargo modulis gali būti vos ne dėžė ant ratų (propelerių?)
                    Paskutinis taisė Sula; 2020.05.27, 10:34.

                    Comment


                      Parašė Sula Rodyti pranešimą

                      Dėl to galima diskutuoti.
                      Atskiras modulis gal negalėtų pasiekti Kauno be pakrovimo, bet to 200-250 km/h greičiu, ant platformos galėtų pasikrauti. Irgi galima diskutuoti. O kaip su persėdimu? Kai pvz.: dalis lazdyniečių ir žirmūniečių važiuotų į Šilainius ir Šančius, kažkas atsijungtų Elektrėnuose...
                      Dabartinis VT veža juokingias mąstais. Dviračiai - VT?
                      Senukuose užsisakiau dažų - atveš už 3 dienų....
                      Jei atskiras modulis negali pasiekti, tai du kartu irgi negalės pasiekti, nebent antras veš ne keleivius, o baterijas.

                      Dėl pakrovimo, čia manau galime dabar atmesti, ypač kalbant apie 10 metų į priekį, nes reikėtu perdaryti infrastruktūrą.

                      Persėdimų išvengsi išvis jeigu važiuosi nuosavu auto arba pavežėjimų paslauga (kas realiai čia ir būtų). Taigi čia pranšumo nėra, greičiau diskonfortas pesėdinėti.

                      Dviračiai - cargo pavizdys. Bet veža juokingais todėl kad turim specializuotus isuntų vežėjus. Galėjai iš citybee pasiimti puskrovininį ir atsivežti šiandien? Daugumai ir į nuosavo bagažinę tilps nebent labai daug dažysi.

                      Comment


                        Parašė Sula Rodyti pranešimą
                        Visų pirma tai ne privatūs automobiliai, net ne asmeniniai. Pvz.: Lazdynuose parkuotųsi kelių lygių aikštelėse palei Erfurto ar Architektų g. ir lauktų iškvietimų (o gal dar kažkas racionalesnio būtų sugalvota prie pačių daugiabučių ar net jų viduje).
                        Autonominis citybee galėtų daryti tą patį. Arba privatus auto galėtų parkuotis toliau ir atvažiuoti kai reikia. Galima ir pusiau citybee kai sakykim įmonė autoparką naudoja kaip vidinį dalinimosi šaltinį

                        Parašė Sula Rodyti pranešimą
                        Antras dalykas tas, kad asmeniniai nesijungia prie kažko bendram tikslui pasiekti, o šitie grupuotųsi pagal susisiekimo algoritmus su galimybe keleiviams persėsti ar greičiau judėti.
                        Persėdimas turbūt vienintelis skirtumas. Bet klausimas kiek naudingas tas persėdimas. Kiek mačiau reklamuojant šitą idėją, paprastai ir akcentuojamas privatumas. Be to persėdimas gerokai apribotų salono projektavimą. Būtų problemų su didesnių gabaritų keleiviu bagažu ir t.t.

                        Parašė Sula Rodyti pranešimą
                        Trečia, tokios sistemos gali jungtis į darinius palyginamus su dabartiniu VT pagal bendrą talpą. Pvz.: dešimtys modulių suvažiuoja ant platformos važiuojančios magistrale Vilnius-Kaunas (auto arba bėgiais) Tokiu būdu ilgesnėmis distancijomis jie nenaudoja savo jėgainės, gali pasikrauti, jei yra poreikis..
                        Iš efektyvumo pusės - autonominiai galėtų jungtis į traukinukus ir taupyti degalus. Pvz būtų galima pajungt autonominius auto už fūrų. Dėl persėdimo taip, nesigautų. Bet ir šiaip klausimas ki

                        Parašė Sula Rodyti pranešimą
                        Ir, kaip minėjau, yra cargo pervežimų galimybė. Dabartinis VT krovinių apskritai beveik neveža.
                        Krovininis transportas galėtų jungtis į bendrą traukinį. Kiekvieno modulio šiaip ar taip neapsimokėtų pritaikyti krovinių gabenimui ir būtų atskiri krovininiai moduliai.

                        Comment


                          Naujas keliavimo būdus Vilniuje apjungiantis vardas: JUDU
                          http://judu.lt/vilnius/

                          Comment


                            Parašė Horn Rodyti pranešimą
                            Naujas keliavimo būdus Vilniuje apjungiantis vardas: JUDU
                            http://judu.lt/vilnius/
                            Su reklamavimu ir pavadinimais viešajame transporte tikra betvarkė:
                            1. Įmonės „Susisiekimo paslaugos“ svetainė kažkodėl yra vilniustransport.lt
                            2. Maršrutų tvarkaraščiai kažkodėl yra stops.lt
                            3. Programėlė vadinasi „Trafi“
                            4. Bilietas vadinasi m.ticket
                            5. „Vilniaus viešasis transportas“ trumpinamas kaip VVT, bet nuėjus į vvt.lt atsidaro kažkokia latviška el. parduotuvė
                            6. Dviračių nuoma vadinasi Cyclocity
                            7. Traukiniams miesto tarifai negalioja, tvarkaraščiai prieinami tik atskiroje svetainėje traukiniobilietas.lt! O įmonė vadinasi LTG Link.
                            8. Vilniaus rajono autobusų tvarkaraščius reikia žiūrėti per visimarsrutai.lt, pirkti autobusubilietai.lt, bet tik TOKS ir Kautros...

                            Jeigu JUDU iš tikrųjų pakeis bent dalį šitos betvarkės, tada gerai. Bet geriausiu atveju panaikins tik m.ticket, o visa kita mišrainė liks.


                            ---Transporto stilius, pavadinimai ir bilietai: Austrija ir Vokietija---

                            Vokietijos situacija: transporto susivienijimai

                            Vokietijoje dažniausiai visur matomas pavadinimas yra arba vežanti bendrovė, arba to regiono transporto (ir tarifų) susivienijimai, pvz., BVG (Berlynas), VBB (Berlyno-Brandenburgo transporto susivienijimas) MVV (Miuncheno), AVV (Augsburgo), VGN (Niurnbergo), HVV (Hamburgo – pirmasis pasaulyje transporto susivienijimas nuo 1965 m.) ir pan. Pavadinimas dažniausiai yra trijų-keturių raidžių junginys, suformuotas taip, kad būtų lengviau ištarti.

                            Tie transporto susivienijimai yra tam tikros organizacijos, koordinuojančios skirtingų VT įmonių veiklą tame regione. Dažniausiai būna ir atitinkamas bendras tarifas. T.y. visame tame regione bilietus galima nusipirkti nuėjus į to regiono transporto susivienijimo svetainę. Tiesa, skirtinguose susivienijimuose bilieto kainos apskaičiavimas ir tam tikri ypatumai skiriasi (pvz. vaikų, anūkų nemokamas vežimasis ir panašiai). Vokiečiai kartais ir patys situaciją vadina „tarifų džiunglėmis“, nes regionuose būna skirtingos tarifinės zonos (ir kaina priklauso nuo kertamų zonų skaičiaus). Kai kurių zonų kaina būna skaičiuojama du kartus arba yra fiksuota priemoka (dažniausiai miesto centrinei zonai). Galbūt didžiausias privalumas yra bendra bilietų sistema, paprastas įsigyjimas ir abonementiniai bilietai, grupiniai bilietai. Pavyzdžiui, nusipirkęs bilietą, gali nemokamai važiuoti su dar keliais žmonėmis. Arba už tam tikrą priemoką vežtis iki 5 papildomų žmonių. Lietuvoje grupėmis keliauti neskatinama.

                            Mažesnis transporto susivienijimas gali apimti vieną miestą ir jo apylinkes, kas atitiktų kokio vieno Lietuvos rajono plotą. O didžiausi susivienijimai yra Niurnbergo regiono VGN ir Berlyno bei Brandenburgo žemių VBB. Pastarasis yra didžiausias ir užima 30 000 kv. km (t. y. pusė Lietuvos).

                            „Stoginis“ prekės ženklas ir bendras tarifas

                            Jeigu Berlyno ir Brandenburgo žemes apima vienintelis susivienijimas VBB, tai panašaus ploto Badeno-Viurtembergo žemėje yra 22 skirtingi. Tačiau kad keliaujantiems per kelis susivienijimus regioniniais traukiniais ar autobusais nereikėtų perkalioti atskirų bilietų ir šiaip atsirastų patogesni tarifai, sukurtas naujas „stoginis“ prekinis ženklas bwegt. Čia žemės trumpinys bw (bė-vė) sujungtas su žodžiu „juda" (bė-vėgt). Kartu atsirado nauji bwtarif bilietai, kombi-bilietai ir panašiai (žinoma, mėnesiniai, metiniai ir kitokie abonementai).
                            Vis dėlto esmė yra ne tik autobusų ir traukinių suderinimas, taktiniai tvarkaraščiai, bet ir vizualinis identitetas – visi regioniniai ir priemiestiniai traukiniai dabar išdažyti firminėmis spalvomis – geltona ir juoda. Visada vaizduojamas bendras bwegt logotipas, o šalia mažesniu ir ne tokiu ryškiu šriftu atitinkamas privačios bendrovės (laimėjusios konkursą) pavadinimas.

                            Taigi, tokius integravimus ir vizualinius identitetus suprantu. Nes nusipirkti vienkartinius, mėnesinius ir metinius bilietus bei sužinoti tvarkaraščius pusės Lietuvos dydžio plote galima iš vienos svetainės/programėlės, ir tas pats pavadinimas yra ir ant bilieto, ir ant autobuso/traukinio, ir internetinėje svetainėje.

                            Paminėsiu dar vieną dalyką – kai kuriuose miestuose ir dviračių nuoma, ir kartais net automobilių nuoma yra ne privati. Ir turi tą patį pavadinimą, kaip ir transporto bendrovė/susivienijimas. Pvz. Niurnberge transporto bendrovė vadinasi VAG, o dviračių nuoma – VAG Rad. Augsburge transportas yra swa Bus & Tram, dviračiai – swa Rad, automobiliai – swa Carsharing.

                            Inovacija: Augsburgo plokščias mobilumo mokestis

                            Ir įdomumas tas, kad Augsburgas praktiškai pirmasis miestas Vokietijoje, 2020 metais įsivedęs plačiai nuskambėjusią naujovę – plokščią mokestį. Pirmuosius 6 mėnėsius, už 83 €/mėn. galima ne tik važinėti viešuoju transportu dviejose pagrindinėse zonose, bet ir 30 min. nemokamai dviračiu (keletą kartų per dieną) ir iki 15 val. arba 150 km automobiliu (viršijus taikomas mokestis). Taigi, iš principo esi supermobilus už neblogą kainą. Kai kuriuose kituose miestuose vien tik mėnesinis bilietas kainuoja 70-90 €/mėn., ir be jokių dviračių, juo labiau automobilių. Jeigu gyveni toliau nuo centro, tolimesnėje zonoje – kaina dar keliais ar keliolika eurų didesnė su kiekviena papildoma zona. Todėl svarstoma, ar kituose miestuose nereikėtų įgyvendinti tokio plokščio mokesčio, kuris padarytų mobilumą be asmeninio automobilio patraukliu. Berlyne siūlomas toks plokščias metinis bilietas, tačiau jį privaloma tvarka turėtų įsigyti kiekvienas gyventojas. Bet čia jau kita istorija.

                            Austrijos 1-2-3 klimato bilietas

                            Nekalbu jau apie Austriją, kur praeitą mėnesį buvo nuspręsta įvesti „1-2-3 klimato bilietą“. Labai paprasta ir įdomi koncepcija. Vokietijos miestuose iš politikų ir ne tik vis pasigirsta idėja padaryti metinį transporto bilietą už 1 € per dieną (t. y. atpiginti transportą iki simbolinio mokesčio). Vienoje ir kai kuriose Austrijos žemėse metinis bilietas iš tikrųjų kainuoja vos ~365 €, tačiau naujasis Austrijos „1-2-3-Klimaticket“ pranoksta visas šias idėjas daugybę kartų.
                            Už 1 € per dieną gali nusipirkti metinį bilietą savo transporto žemėje. Austrija buvo pati pirmoji šalis, dar 1997 metais visoje teritorijoje įsivedusi transporto susivienijimus (kiekviena žemė turi nuosavą). Žemių plotai: nuo 3 iki 19 tūkst. kv. m, gyventojų skaičius nuo 200 tūkst. iki 1,6 mln.
                            Už 2 € per dieną galima įsigyti metinį bilietą dviejose žemėse.
                            Už 3 € per dieną gali nusipirkti metinį bilietą visai šaliai! Šalies plotas: 83 000 kv. km, Lietuvos – 65 000 kv. km, tiesa, gyventojų tankumas dvigubai didesnis nei Lietuvoje (106>43). Šis bilietas atsiras jau kitais metais.
                            Be viso to, bus papildomai finansuojami naktiniai traukinių maršrutai šalies viduje, o vidiniai skrydžiai papildomai apmokestinti. Žinoma, visas viešasis transportas pamažu tarpusavyje derinamas ir kursuoja pagal taktinį tvarkaraštį.


                            Tad turint visa tai omenyje, pasakykit man, kas yra tas JUDU? Ar tai yra naujas bendras tarifas ir informacinė sistema visam Vilniaus regionui? Ar tai yra naujas prekinis ženklas visiems autobusams, troleibusams ir priemiestiniams traukiniams į Trakus ir N. Vilnią? Ar tai yra dviračių nuoma ar kokie nors patrauklūs tarifai, bilietai, tvarkaraščiai, pasiūlymai, programėlės? NE, tai tik dar vienas nereikalingas pavadinimas su nuliu turinio prie jau esamos mišrainės. Gėda.

                            P.S. pranešimas išėjo ilgokas ir praktiškai pavirto į tinklaraščio straipsnį, bet jau seniai knietėjo parodyti tuos pavyzdžius. Jau net Latvijoj traukiniuose yra tarifų zonos. O čia Vilnius orą vadina naujais vardais su 3 P+R aikštelėmis ir atskirais bilietais iki N. Vilnios.
                            Paskutinis taisė taccido; 2020.07.14, 01:37.
                            100 minčių – miestai, transportas ir idėjos

                            Comment


                              Parašė taccido Rodyti pranešimą

                              Su reklamavimu ir pavadinimais viešajame transporte tikra betvarkė:
                              1. Įmonės „Susisiekimo paslaugos“ svetainė kažkodėl yra vilniustransport.lt
                              2. Maršrutų tvarkaraščiai kažkodėl yra stops.lt
                              3. Programėlė vadinasi „Trafi“
                              4. Bilietas vadinasi m.ticket
                              5. „Vilniaus viešasis transportas“ trumpinamas kaip VVT, bet nuėjus į vvt.lt atsidaro kažkokia latviška el. parduotuvė
                              6. Dviračių nuoma vadinasi Cyclocity
                              7. Traukiniams miesto tarifai negalioja, tvarkaraščiai prieinami tik atskiroje svetainėje traukiniobilietas.lt! O įmonė vadinasi LTG Link.
                              8. Vilniaus rajono autobusų tvarkaraščius reikia žiūrėti per visimarsrutai.lt, pirkti autobusubilietai.lt, bet tik TOKS ir Kautros...

                              Jeigu JUDU iš tikrųjų pakeis bent dalį šitos betvarkės, tada gerai. Bet geriausiu atveju panaikins tik m.ticket, o visa kita mišrainė liks.
                              Patikslinsiu:
                              2. Maršrutų tvarkaraščiai yra Open data principu, tad yra integruota ir pagrindinėje svetainėje, ir programėlėse, ir su Trafi pagalba pasiekia Google Maps.
                              3. Kol kas yra dvi programėlės: SISP priklausantis m.Ticket ir privatus Trafi. Viena jų turbūt galėtų keisti pavadinimą.
                              5. VVT nėra vienintelis vežėjas. Dar yra Transrevis. Bet tą galima rasti daugumoje Europos miestų ir tai sveikintina.
                              8. Vilniaus rajono tvarkaraščius bent jau Trafi turi ir juos vertina planuojant kelionę.

                              Papildymui nepaminėti paslaugų pavadinimai:
                              Viešojo transporto bilietų kortelė - Vilniečio kortelė;
                              Automobilių parkavimo programėlė - m.Parking;
                              Statyk ir važiuok aikštelės;

                              Kalnas darbų, bet su laiku norisi tikėtis bus aiškiau.

                              Comment


                                Parašė taccido Rodyti pranešimą
                                Su reklamavimu ir pavadinimais viešajame transporte tikra betvarkė:
                                3. Programėlė vadinasi „Trafi“
                                Tai nėra savivaldybės programėlė, savivaldybę ją tik kartais pareklamuoja.

                                Comment


                                  Parašė taccido Rodyti pranešimą

                                  Su reklamavimu ir pavadinimais viešajame transporte tikra betvarkė:
                                  1. Įmonės „Susisiekimo paslaugos“ svetainė kažkodėl yra vilniustransport.lt
                                  2. Maršrutų tvarkaraščiai kažkodėl yra stops.lt
                                  3. Programėlė vadinasi „Trafi“
                                  4. Bilietas vadinasi m.ticket
                                  5. „Vilniaus viešasis transportas“ trumpinamas kaip VVT, bet nuėjus į vvt.lt atsidaro kažkokia latviška el. parduotuvė
                                  6. Dviračių nuoma vadinasi Cyclocity
                                  7. Traukiniams miesto tarifai negalioja, tvarkaraščiai prieinami tik atskiroje svetainėje traukiniobilietas.lt! O įmonė vadinasi LTG Link.
                                  8. Vilniaus rajono autobusų tvarkaraščius reikia žiūrėti per visimarsrutai.lt, pirkti autobusubilietai.lt, bet tik TOKS ir Kautros...
                                  1. vilniustransport.lt yra konkrečiau ir intuityviau, nei "Susisiekimo paslaugos". Beje, yra sisp.lt, tiems kas nori trumpesnio pavadinimo.
                                  2. stops.lt domenas priklauso Merakui (kas jie tokie yra aprašyta jų svetainėje). Naujoji (beta) SĮSP interneto svetainė rodo tvarkaraščius "integruotai", todėl nebereikia eiti tiesiai į stops.lt
                                  3. Trafi yra atskira įmonė ir programėlė nėra oficialus SĮSPo produktas.
                                  4. m.Ticket ir m.Parking yra oficialios SĮSPo programėlės VT bilietams ir atsiskaitymui už parkavimą.
                                  5. VVT nekalti, kad trumpiausius domenus jau kažkas yra išgraibstęs dar prieš įsikuriant įmonei (tai buvo 2011-ais). Yra vilniausviesasistransportas.lt arba vilniausvt.lt
                                  7. traukiniobilietas.lt yra intuityviau, nei ltglink.lt
                                  8. Čia jau nugrybauta į lankas. visimarsrutai.lt yra geriausias būdas pasiklysti, nebent planuojama kelionė mieste, kuriame veikia Merako stops.lt sistema. Vilniaus rajono tvarkaraščiai yra autobusubilietai.lt (bet neaišku kokio naujumo), Trafi arba kai kurių vežėjų interneto svetainėse. TOKS ir Kautra neturi priemiestinių maršrutų aplink Vilnių. autobusubilietai.lt neprekiauja bilietais Vilniaus rajono maršrutams.

                                  Parašė Horn Rodyti pranešimą
                                  Patikslinsiu:
                                  2. Maršrutų tvarkaraščiai yra Open data principu, tad yra integruota ir pagrindinėje svetainėje, ir programėlėse, ir su Trafi pagalba pasiekia Google Maps.
                                  Merakas eksportuoja maršrutų tvarkaraščių duomenis GTFS formatu miestams, kurie naudoja jų įrankius. Tai nėra visiškai tas pats, kas yra pateikiama per stops.lt. Google Maps patys tiesiogiai pasiima GTFSą be jokių tarpininkų pagalbos.
                                  Viešojo transporto temų rodyklė >>

                                  Comment


                                    Paprasčiausia yra kaip Minske arba Londone. Tiesiog naudoji savo Revolut ar bet kokią kitą banko kortelę ar telefoną ir nereikia aiškintis nei puslapių, nei appsų, nei dar kokių pavadinimų.
                                    Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                                    Comment


                                      Užimtus domenus galima atsiimti. Teismų praktika tokiais atvejais domenai yra paimami neatlygintinai, nebent užimtu domenu jau yra vykdoma aktyvi komercinė veikla. Domain squatingas nelabai praeina šiais laikais.

                                      Comment


                                        Patikslinsiu:
                                        2. Maršrutų tvarkaraščiai yra Open data principu, tad yra integruota ir pagrindinėje svetainėje, ir programėlėse, ir su Trafi pagalba pasiekia Google Maps.
                                        3. Kol kas yra dvi programėlės: SISP priklausantis m.Ticket ir privatus Trafi. Viena jų turbūt galėtų keisti pavadinimą.
                                        5. VVT nėra vienintelis vežėjas. Dar yra Transrevis. Bet tą galima rasti daugumoje Europos miestų ir tai sveikintina.
                                        8. Vilniaus rajono tvarkaraščius bent jau Trafi turi ir juos vertina planuojant kelionę.

                                        Papildymui nepaminėti paslaugų pavadinimai:
                                        Viešojo transporto bilietų kortelė - Vilniečio kortelė;
                                        Automobilių parkavimo programėlė - m.Parking;
                                        Statyk ir važiuok aikštelės;
                                        3. Jei iš tikrųjų nauja el. bilieto sistema vadinsis JUDU, tai bent jau vienas žingsnis į priekį.
                                        5. Tai čia ir problema, kad nėra visą viešąjį transportą vienijančio prekės ženklo. Kaip minėjau, Vokietijoje yra trečdalio ar pusės Lietuvos dydžio regionai, kur visos transporto priemonės pažymėtos vienu prekės ženklu. Visi tvarkaraščiai, schemos ir bilietai pasiekiami iš to prekės ženklo programėlės/svetainės. O konkreti vežanti įmonė užsirašo savo pavadinimą ant transporto priemonės kur nors kampe, taip pat tvarkaraštyje kampe užrašomas įmonės pavadinimas ir kontaktai, bet šiaip dominuoja transporto susivienijimo ženklas. Todėl visiškai nesvarbu, kokia įmonė laimi konkursą vienais metais, kokia kitais – gali keistis nors dešimt kartų, bet bendras VT prekės ženklas išlieka su vieningu pavadinimu ir t. t.
                                        Jeigu Vilniuje tas JUDU būtų kaip „stoginis“ prekės ženklas visam VT, figūruojantis ant kiekvieno bilieto ir transporto priemonės (nesvarbu, kokia įmonė), tada suprasčiau tą naujo pavadinimo įvedimą. Kartu reikėtų pradėti ir priemiestinius maršrutus bei traukinius integruoti, ir uždėt tą patį prekės ženklą. Taip žmonėms ateitų supratimas, kad galioja tie patys bilietai, ir susikurtų vieningas įvaizdis.

                                        Parašė Mettal Rodyti pranešimą
                                        1. vilniustransport.lt yra konkrečiau ir intuityviau, nei "Susisiekimo paslaugos". Beje, yra sisp.lt, tiems kas nori trumpesnio pavadinimo.
                                        2. stops.lt domenas priklauso Merakui (kas jie tokie yra aprašyta jų svetainėje). Naujoji (beta) SĮSP interneto svetainė rodo tvarkaraščius "integruotai", todėl nebereikia eiti tiesiai į stops.lt
                                        3. Trafi yra atskira įmonė ir programėlė nėra oficialus SĮSPo produktas.
                                        4. m.Ticket ir m.Parking yra oficialios SĮSPo programėlės VT bilietams ir atsiskaitymui už parkavimą.
                                        5. VVT nekalti, kad trumpiausius domenus jau kažkas yra išgraibstęs dar prieš įsikuriant įmonei (tai buvo 2011-ais). Yra vilniausviesasistransportas.lt arba vilniausvt.lt
                                        7. traukiniobilietas.lt yra intuityviau, nei ltglink.lt
                                        8. Čia jau nugrybauta į lankas. visimarsrutai.lt yra geriausias būdas pasiklysti, nebent planuojama kelionė mieste, kuriame veikia Merako stops.lt sistema. Vilniaus rajono tvarkaraščiai yra autobusubilietai.lt (bet neaišku kokio naujumo), Trafi arba kai kurių vežėjų interneto svetainėse. TOKS ir Kautra neturi priemiestinių maršrutų aplink Vilnių. autobusubilietai.lt neprekiauja bilietais Vilniaus rajono maršrutams.

                                        Merakas eksportuoja maršrutų tvarkaraščių duomenis GTFS formatu miestams, kurie naudoja jų įrankius. Tai nėra visiškai tas pats, kas yra pateikiama per stops.lt. Google Maps patys tiesiogiai pasiima GTFSą be jokių tarpininkų pagalbos.
                                        1. Jeigu internetinis adresas konkretesnis ir intuityvesnis, tai reiškia, kad „Susisiekimo paslaugos“ nevykęs pavadinimas. Ir, kaip minėjau aukščiau, 5 punkte, Vilniaus VT neturi bendro pavadinimo/prekės ženklo. Jeigu JUDU tokiu taps, tai valio.
                                        Beje, ką tik atradau, kad giliau įėjus į „Susisiekimo paslaugas“, atsiduriama senoje violetinėje svetainėje su senu logotipu O judu.lt automatiškai peradresuoja į beta.vilniustransport.lt, nors šalia JUDU figūruoja Susisiekimo paslaugų, o ne VVT logotipas

                                        2, 3. Žinau, kad Trafi yra privatus reikalas.
                                        4. Tai ir reikia sumažinti nereikalingų pavadinimų kiekį.
                                        7. Tai taip, nes „LTG Link“ yra šiek tiek perteklinis pavadinimas. Jeigu kitose šalyse yra kelių raidžių trumpiniai (PKP, RŽD, BČ, Eltron, DB, SBB, ÖBB), tai pas mus prie visai normalaus trumpinio dar ir kažkoks neaiškus žodis pridėtas. Galėjo tik popieriuose pavadinti „LTG Link“ arba palikti „LTG keleiviams“, o ant traukinių rašyti tik LTG. Tokiu atveju būtų lengva ateityje įvesti traukinių markes – LTG InterCity ar LTG Regio (dabar būtų LTG Link Intercity, LTG Link Regio – ilga ir nepatogu). Na, bet dabartiniai trys pavadinimai turi savo logiką, trispalvės spalvas, tai variantas tikrai nėra blogas.
                                        8. visimarsrutai.lt iš tikrųjų pasibaisėtina svetainė, kurioje sunku susigaudyti paprastam žmogui. Kai kur neaiškiai įvesti ir neoperatyviai atnaujinami tvarkaraščiai, naujienų skiltis tuščia. O daugumos mažesnių miestų (pradedant nuo Marijampolės ir einant žemyn) VT info pateikimas nuosavų autobusų parkų svetainėse žiaurus, Windows 95 lygio.
                                        Vietoj tų propagandinių darnaus judumo straipsnių galėjo geriau keleivių informavimą gerinti. Nes dabar jeigu kokiai tetai reikia paaiškint, kur surast Alytaus tvarkaraščius, tai turiu rodyt į stops.lt/alytus, jeigu kaimo autobusų tvarkaraščius, tai į visimarsrutai.lt (kuriuo baisu pasikliaut), o jei į tarpmiestinius, tai autobusubilietai.lt...
                                        100 minčių – miestai, transportas ir idėjos

                                        Comment


                                          Parašė taccido Rodyti pranešimą
                                          5. Tai čia ir problema, kad nėra visą viešąjį transportą vienijančio prekės ženklo. Kaip minėjau, Vokietijoje yra trečdalio ar pusės Lietuvos dydžio regionai, kur visos transporto priemonės pažymėtos vienu prekės ženklu. Visi tvarkaraščiai, schemos ir bilietai pasiekiami iš to prekės ženklo programėlės/svetainės. O konkreti vežanti įmonė užsirašo savo pavadinimą ant transporto priemonės kur nors kampe, taip pat tvarkaraštyje kampe užrašomas įmonės pavadinimas ir kontaktai, bet šiaip dominuoja transporto susivienijimo ženklas. Todėl visiškai nesvarbu, kokia įmonė laimi konkursą vienais metais, kokia kitais – gali keistis nors dešimt kartų, bet bendras VT prekės ženklas išlieka su vieningu pavadinimu ir t. t.
                                          Jeigu Vilniuje tas JUDU būtų kaip „stoginis“ prekės ženklas visam VT, figūruojantis ant kiekvieno bilieto ir transporto priemonės (nesvarbu, kokia įmonė), tada suprasčiau tą naujo pavadinimo įvedimą. Kartu reikėtų pradėti ir priemiestinius maršrutus bei traukinius integruoti, ir uždėt tą patį prekės ženklą. Taip žmonėms ateitų supratimas, kad galioja tie patys bilietai, ir susikurtų vieningas įvaizdis.
                                          1. Jeigu internetinis adresas konkretesnis ir intuityvesnis, tai reiškia, kad „Susisiekimo paslaugos“ nevykęs pavadinimas. Ir, kaip minėjau aukščiau, 5 punkte, Vilniaus VT neturi bendro pavadinimo/prekės ženklo. Jeigu JUDU tokiu taps, tai valio.
                                          Beje, ką tik atradau, kad giliau įėjus į „Susisiekimo paslaugas“, atsiduriama senoje violetinėje svetainėje su senu logotipu O judu.lt automatiškai peradresuoja į beta.vilniustransport.lt, nors šalia JUDU figūruoja Susisiekimo paslaugų, o ne VVT logotipas
                                          5. Tai ir iki šiol pas mus Vilniaus mieste panašiai buvo - daug kur dominavo tos pačios SISP spalvos tik tiesa, jog pats pavadinimas nebuvo tinkamas kaip brand'as ir realiai visi įrankiai, paslaugos ar produktai turėdavo savo atskirus pavadinimus (o tam tikrais atvejais net ir dizainai seni, visai kitokie buvo). Naujas JUDU ir apjungs visus SISP įrankius, paslaugas po vienu vardu.
                                          1. Kaip pats rašei 5 punkte VVT logotipas niekur neturi figuruoti. Kas yra senoji svetainė? Kur JUDU | SISP logo viršuje kairėje? Nes čia naujoji ir ji visad ir bus

                                          Comment

                                          Working...
                                          X