Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis?

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Liuksemburgas ką tik tapo pirmąja pasaulio šalimi, kurioje visu viešuoju transportu galima naudotis nemokamai. Nykštukinė valstybė seka tokį sprendimą jau seniau priėmusių miestų pavyzdžiu, tačiau patirtis rodo, kad nemokamas viešasis transportas taupo dalies gyventojų pinigus, bet beveik nepadeda pasiekti žaliųjų tikslų ir nemažina automobilių gatvėse skaičiaus.

    Nuo kovo 1 d. Liuksemburge visi gali nemokamai keliauti tramvajais, autobusais ir traukiniais. Iki šiol metinis bilietas, suteikiantis teisę važiuoti visų rūšių viešuoju transportu, šioje šalyje kainavo 440 Eur. Vis dėlto bilietų pardavimai į bendrą 500 mln. Eur viešojo transporto biudžetą sunešdavo vos apie 8%. Dabar ši suma bus dengiama iš šalies iždo. Tiesa, pirmos klasės traukinių bilietai išliks mokami.

    Kiek daugiau nei 600.000 gyventojų turintis Liuksemburgas tapo pirmąja valstybe, priėmusia tokį sprendimą, bet pati nemokamo viešojo transporto idėja nėra nauja. Skaičiuojama, kad pasaulyje yra apie 100 miestų, kuriuose už viešojo transporto paslaugas mokėti nereikia.

    Nemokamas viešasis transportas nemažai kainuoja savivaldybių biudžetams, tačiau jo šalininkai sako, kad toks sprendimas atsiperka, nes mažina spūstis ir taršą, be to, atkrinta bilietų platinimo, IT sistemų išlaikymo kaštai.

    Nors viešuoju transportu Liuksemburge nuolat naudojasi apie 40% gyventojų, Transporto ministerijos duomenimis, šalies gyventojai labiau vertina asmeninius automobilius – jais vykstama į 47% verslo ir 71% laisvalaikio kelionių.

    Francois Bauschas, Liuksemburgo transporto ministras, pristatydamas vyriausybės sprendimą teigė, kad valstybė pirmiausia siekia gerinti mobilumo kokybę, tačiau automobilių srauto mažinimas taip pat yra motyvuojantis veiksnys, ypač spūstimis garsėjančioje sostinėje.

    Vis dėlto miestų, kuriuose viešasis transportas nemokamas jau ne vienus metus, patirtis rodo, jog vien to neužtenka, kad atsisakyti automobilių nuspręstų didelė gyventojų dalis – nors viešojo transporto keleivių skaičius išauga, mašinų gatvėse beveik nesumažėja.
    Automobilių neatsisako

    Estijos sostinė Talinas viešąjį transportą nemokamą padarė 2013 m. Praėjus trejiems metams, atlikta analizė parodė, kad viešajame transporte keleivių skaičius išaugo maždaug 8%, tačiau per tą patį laikotarpį panašiu tempu didėjo ir automobilių srautas.

    Tai Talino savivaldybę privertė imtis papildomų veiksmų – daugiau eismo juostų skirti tik viešajam transportui ir didinti automobilių stovėjimo gatvėse kainą. Per trejus metus iki 2019-ųjų automobilių srautas centrinėje dalyje sumažėjo 10%.

    Vienuolikos autobusų maršrutais 2016-aisiais nemokamai leidęs važinėti Prancūzijos Obanės miestas keleivių skaičių juose per trejus metus išaugino net 142%, tačiau automobilių srautas sumažėjo vos 10%.

    Gyventojų mobilumo įpročius nagrinėjantys mokslininkai sako, kad nemokamas viešasis transportas motyvuoja į jį sėsti trumpoms kelionėms ir pavažiuoti atstumą, kuris kitu atveju veikiausiai būtų nueinamas pėsčiomis.

    „Galimybė nemokamai važiuoti autobusais gali keisti elgesį žmonių, kurie paprastai daugiau vaikščioja ar apskritai nekeliauja, bet dauguma gyventojų vis tiek yra labiau linkę pasikliauti savo automobiliais, nes tai jiems patogiau ir greičiau“, – „Huffington Post“ sako Rosalie Ray, Kolumbijos universiteto mokslų daktarė.

    Pasak jos, jei pagrindinis tikslas yra sumažinti automobilių srautus, reikia daugiau priemonių – riboti įvažiavimą į senamiesčius, didinti parkavimo mokesčius. Taip pat gerinti viešojo transporto paslaugų kokybę ir prieinamumą.
    Geri viešieji ryšiai

    Vokietijos transliuotojas RTL atkreipia dėmesį, kad Liuksemburgo sprendimas viešąjį transportą padaryti nemokamą yra ir neblogas šalies viešųjų ryšių žingsnis. Liuksemburgas ne tik susilaukė gausybės dėmesio visos Europos žiniasklaidoje, bet ir pasiuntė žinutę: valstybė, garsėjanti kaip ypač brangi, rodo dosnumą.

    Tarptautinį poveikį pripažįsta ir Xavier Bettelis, Liuksemburgo ministras pirmininkas.

    „Mes tikime, kad šis sprendimas atitinka tautos prekės ženklo koncepciją. Žmonės žinos, kad lankantis Liuksemburge jiems nereikia jaudintis dėl kainų, jie gali tiesiog sėsti į autobusą ar traukinį ir keliauti kur tik nori“, – vyriausybės vadovą cituoja RTL.

    Tiesa, nemokamas viešasis transportas Liuksemburge nebuvo įvestas staiga. Penkios šalies savivaldybės nemokamą transportą pasiūlė dar 1997 m., o nuo 2016 m. visoje šalyje nemokamai gali važinėti studentai.

    Liuksemburgas taip pat ketina investuoti į naujas tramvajų linijas ir „park and ride“ automobilių aikšteles, kad paskatintų gyventojus dažniau rinktis viešąjį transportą.

    „Nemokamas viešasis transportas yra vyšnia pyrago viršuje, atspindinti visą judumo strategiją. Bet, savaime suprantama, pyragas turi būti iškeptas. Tai reiškia investicijas į infrastruktūrą“, – sako Žaliųjų partijai atstovaujantis transporto ministras F. Bauschas.


    Plačiau: https://www.vz.lt/transportas-logist...inanti-spusciu

    Comment


      Parašė vilijampolietis Rodyti pranešimą
      Liuksemburgas ką tik tapo pirmąja pasaulio šalimi, kurioje visu viešuoju transportu galima naudotis nemokamai. Nykštukinė valstybė seka tokį sprendimą jau seniau priėmusių miestų pavyzdžiu, tačiau patirtis rodo, kad nemokamas viešasis transportas taupo dalies gyventojų pinigus, bet beveik nepadeda pasiekti žaliųjų tikslų ir nemažina automobilių gatvėse skaičiaus.


      Plačiau: https://www.vz.lt/transportas-logist...inanti-spusciu

      Ir prie to pačio neblogas Tom Scott filmukas https://www.youtube.com/watch?v=feCQPD9DSOA kuriame paminimos traipsnyje praleistos detalės, pagrinde tai kad - kol nevažinės transportas dažnai ir patikimai, tol ne tiek svarbu mokamas jis ar nemokamas.

      Comment


        Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
        Įdomus straipsnelis - suomių mokslininkai skaičiuoja, ar Helsinkyje nereikėtų įvesti nemokamo viešojo transporto (kaip Taline ), ir koks būtų rezultatas.
        Išvada: nemokamas viešasis transportas pritraukia daugiau keleivių, bet daugiausia pakeičia vaikščiojimą pėsčiomis ir dviračiais. Persėdančių į VT iš automobilių beveik nėra. Veiksmingesnis yra parkavimo kainos didinimas. O dar svarbiau - VT greitis (jeigu kelionė VT trunka dvigubai ilgiau nei automobiliu, VT tampa "lochovozu", kuriuo naudojasi tik tie, kurie neturi kitų galimybių).

        Free-of-charge public transport isn't free, Finnish experts say
        "If a door-to-door journey on public transport takes as long as it does by car, half of commuters will take public transport and half will drive their cars. If the same trip by bus or train is one-and-a-half times longer, public transport use drops by 25 percent. If the journey is twice as long as in a car, then no one other than those who have no other means will use public transport," Liimatainen said.

        The director of customer experience at Helsinki Regional Transport Authority HSL, Mari Flink, said free public transport would encourage unnecessary and excessive use of the services at the expense of society.
        "There's no justification to take public transport trips for one or two bus stops. I'd rather walk," Flink said.

        Walking and cycling levels decreased during trials of free public transport in Mariehamn, Åland, and the same phenomenon occurred after Tallinn made its transportation system free.

        https://yle.fi/uutiset/osasto/news/f...s_say/11147862
        VZ.LT 2020.03.06
        Nemokamas viešasis transportas: graži idėja, nemažinanti spūsčių
        Liuksemburgas ką tik tapo pirmąja pasaulio šalimi, kurioje visu viešuoju transportu galima naudotis nemokamai. Nykštukinė valstybė seka tokį sprendimą jau seniau priėmusių miestų pavyzdžiu, tačiau patirtis rodo, kad nemokamas viešasis transportas taupo dalies gyventojų pinigus, bet beveik nepadeda pasiekti žaliųjų tikslų ir nemažina automobilių gatvėse skaičiaus.

        Nuo kovo 1 d. Liuksemburge visi gali nemokamai keliauti tramvajais, autobusais ir traukiniais. Iki šiol metinis bilietas, suteikiantis teisę važiuoti visų rūšių viešuoju transportu, šioje šalyje kainavo 440 Eur. Vis dėlto bilietų pardavimai į bendrą 500 mln. Eur viešojo transporto biudžetą sunešdavo vos apie 8%. Dabar ši suma bus dengiama iš šalies iždo. Tiesa, pirmos klasės traukinių bilietai išliks mokami.
        Kiek daugiau nei 600.000 gyventojų turintis Liuksemburgas tapo pirmąja valstybe, priėmusia tokį sprendimą, bet pati nemokamo viešojo transporto idėja nėra nauja. Skaičiuojama, kad pasaulyje yra apie 100 miestų, kuriuose už viešojo transporto paslaugas mokėti nereikia.

        Nors viešuoju transportu Liuksemburge nuolat naudojasi apie 40% gyventojų, Transporto ministerijos duomenimis, šalies gyventojai labiau vertina asmeninius automobilius – jais vykstama į 47% verslo ir 71% laisvalaikio kelionių.
        (...)

        Estijos sostinė Talinas viešąjį transportą nemokamą padarė 2013 m. Praėjus trejiems metams, atlikta analizė parodė, kad viešajame transporte keleivių skaičius išaugo maždaug 8%, tačiau per tą patį laikotarpį panašiu tempu didėjo ir automobilių srautas.
        Tai Talino savivaldybę privertė imtis papildomų veiksmų – daugiau eismo juostų skirti tik viešajam transportui ir didinti automobilių stovėjimo gatvėse kainą. Per trejus metus iki 2019-ųjų automobilių srautas centrinėje dalyje sumažėjo 10%.

        Vienuolikos autobusų maršrutais 2016-aisiais nemokamai leidęs važinėti Prancūzijos Obanės miestas keleivių skaičių juose per trejus metus išaugino net 142%, tačiau automobilių srautas sumažėjo vos 10%.
        (...)

        Gyventojų mobilumo įpročius nagrinėjantys mokslininkai sako, kad nemokamas viešasis transportas motyvuoja į jį sėsti trumpoms kelionėms ir pavažiuoti atstumą, kuris kitu atveju veikiausiai būtų nueinamas pėsčiomis.

        https://www.vz.lt/transportas-logist...inanti-spusciu

        Comment


          Šiek tiek apie iš miestų praktikos įrengiant apsaugotus dviračių takus. Kaip suprantu nieks ilgai nesikeitė, kol pagrindiniu postūmiu netapo tragiškas įvykis.
          https://www.youtube.com/watch?v=SFbnyIsSlLA

          Comment


            Manau bus į temą, apie kamščius, judumą ir Downs-Thomson paradoksą. Geriau vieną video pažiūrėti, nei kelis puslapius prirašyti:
            https://youtu.be/RQY6WGOoYis
            Paskutinis taisė Ginthus; 2020.03.09, 16:50.

            Comment


              Milan Announces Ambitious Scheme To Reduce Car Use After Lockdown
              Milan is to introduce one of Europe's most ambitious schemes reallocating street space from cars to cycling and walking, in response to the coronavirus crisis. The northern Italian city and surrounding Lombardy region are among Europe's most polluted, and have also been especially hard hit by the Covid-19 outbreak. Under the nationwide lockdown, motor traffic congestion has dropped by 30-75%, and air pollution with it. City officials hope to fend off a resurgence in car use as residents return to work looking to avoid busy public transport.

              The city has announced that 35km (22 miles) of streets will be transformed over the summer,
              Milane 35 km gatvių perdarys į pėsčiųjų/dviračių takus.

              Comment


                Parašė sankauskas
                Gal kas galite parekomenduoti Kaune kokių įdomių lankytinų vietų, kad būtų galima palikti automobilį ne toliau kaip 15 metrų nuo įėjimo? Ir, of kos, kad parkingas būtų nemokamas.
                Click image for larger version

Name:	87EFF599-290B-4F6B-926B-A98B0A767BEF.jpeg
Views:	31
Size:	60,3 kB
ID:	1801496
                Vilniuje zinau gera vieta, jei pasisektu, galetu but situacija kaip foto.

                Comment


                  Parašė Milwaukee Rodyti pranešimą

                  Click image for larger version

Name:	87EFF599-290B-4F6B-926B-A98B0A767BEF.jpeg
Views:	31
Size:	60,3 kB
ID:	1801496
                  Vilniuje zinau gera vieta, jei pasisektu, galetu but situacija kaip foto.
                  Šitoje vietoje meras Dviračiųfašistas pastatė Basanavičiaus skulptūrą ir sunaikino šitą nuostabų parkingiuką. Dabar tektų eiti gal net kilometrą, pervargtum dar nedaėjęs restorano.
                  Post in English - fight censorship!

                  Comment


                    Parašė Milwaukee Rodyti pranešimą
                    Vilniuje zinau gera vieta, jei pasisektu, galetu but situacija kaip foto.
                    Atrodo, informacija pasenusi.
                    Per karantiną tame parkinge mašinų kažkodėl nesimato.

                    Comment


                      Vat esminis klausimas, kodėl už rimtesnius ratus paklojęs 200 k Eu, turėčiau eiti iki restorano vieną kilometrą? Ar čia normali praktika pasaulyje?
                      Show must go von!

                      Comment


                        Parašė Romas Rodyti pranešimą
                        Atrodo, informacija pasenusi.
                        Per karantiną tame parkinge mašinų kažkodėl nesimato.
                        Atleiskite, nezinojau. sankauskas , o kaip del sito, ar nebus per toli?

                        Comment


                          Parašė Romas Rodyti pranešimą
                          Šilėnuose prie kaimo nėra aikštelės.
                          Tačiau maža aikštelė nieko negelbės, kai tokios minios plūsta į gamtos prieglobstį. O didelio parkingo regioniniame parke tikrai nereikia

                          Savaitgaliais Šilėnų bažnyčioje 10:00 būna pamaldos; miestiečiai išsimiegoję susirenka vėliau;
                          Turbūt daug nekainuotų apmokestinti po savaitgaliais po 12:00 įvažiavimą ar parkavimą. Automatizavimo su parkomatais ir kameromis gal nereikia - užtektų įdarbinti porą vietinių.
                          Taigi visos problemos tik laikinos, kol žmonės nedirba ir važinėja po pažintinius takus, baigsis karantinas, tada visi grįš į darbus.
                          Flickr

                          Comment


                            Parašė VNS Rodyti pranešimą
                            Vat esminis klausimas, kodėl už rimtesnius ratus paklojęs 200 k Eu, turėčiau eiti iki restorano vieną kilometrą? Ar čia normali praktika pasaulyje?
                            Taip, normali praktika. Ejimo atstumas nepriklauso nuo automobilio vertės. Nors tiek mokant už auto daug problemų galima išspręsti ir statant žydroje zonoje. Gi pinigų vistiek neturi kur dėti.

                            Comment


                              Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

                              Gyvenant bendrai ir už darbus mokama bendrai. Jeigu yra jungtinės veiklos sutartis ar bendrija, tai daugumos sprendimu daroma. Nenori gyventi bendrai - gyveni nuosavame name.
                              Esu girdėjęs bent kelias istorijas, kur daugumos nesusidaro ne dėl babyčių, o dėl pačių automobilių savininkų. Jeigu auto turguje užmetei porą šimtų eurų viršaus ant džipuko, kad galėtum kieme įveikti bordiūrą ir parkuoti ant žolytės, tai negi mesies dar 50?

                              Comment


                                Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

                                Taip, normali praktika. Ejimo atstumas nepriklauso nuo automobilio vertės. Nors tiek mokant už auto daug problemų galima išspręsti ir statant žydroje zonoje. Gi pinigų vistiek neturi kur dėti.
                                Lietuvoje įprasta praktika yra brangų automobilį pirkti iš paskutinių pinigų sumokant lizingo pradinę įmoką ir paskui neturint pinigų net nusipirkti parkingui prie namų. Po to tenka savo prabangią geldą statyti kur nors ant šaligatvio ar užstatant įvažiavimą į garažą, o dienas leisti vaikštant aplink ir rėkaujant ant stukačių, kurie ją fotografuoja ir savivaldybei siunčia.
                                Post in English - fight censorship!

                                Comment


                                  Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
                                  Čia tik su salyga kad visi laikysis KET ir statys tik mokamose aikštelėse, taigi iškarto galima nurašyti kaip nerealistinį scenarijų.


                                  Nors visokių krizių gali būti ateityje, nemanau kad per ateinančius 10 metų mes taip nusigyvensime. Na nebent trečias pasaulinis karas praisdėtų.
                                  Čia kalba eina ne apie nusigyvenimą, o apie prasigyvenimą.

                                  Pvz.: PRT (Personal Rapid Transport) atsiradimas. Pumpurinis VT. Autonominės krovininės/keleivinės kapsulės. Maglev ir hyperloop. Ir t.t.

                                  Comment


                                    Parašė Maduk Rodyti pranešimą
                                    ^kelių policininkai retai ima kyšius ne dėl pasikeitusio mąstymo
                                    Ne visai, dalis ir dėl to.

                                    Comment


                                      Parašė Sula Rodyti pranešimą

                                      Čia kalba eina ne apie nusigyvenimą, o apie prasigyvenimą.

                                      Pvz.: PRT (Personal Rapid Transport) atsiradimas. Pumpurinis VT. Autonominės krovininės/keleivinės kapsulės. Maglev ir hyperloop. Ir t.t.

                                      Prasigyvenimas automobilių skaičių didina, o ne mažina. Daugiausiai automobilių 1000 gyventojų eurpoje yra liuksemburge - vieno labiausiai turtingų šalių su puikiu viešuoju transportu.

                                      Privatus autmobilis ir yra PRT, nežinau kas yra "pumpurinis" VT. Autonominiai automobiliai tikrai nesumažins automobilių varotjimų. Kaip tik padidins. Kai automobilis pats gali nuvežti vaiką pas draugus/į burelį/etc tai bus renkamasi dažniau nei dabar.

                                      Maglev yra tiesiog ekonomiškai neapsimokantis light-rail. Asmeniškai man labai patinka maglev ideja, bet funkciškai tai perims tiek pat srauto kiek ir traukiniai (metro įskaičiuojant).

                                      Hypeloop (rašosi hype, nes ten be hype daugiau nieko ir nėra) yra visiškai nelogiškas sprendimas kuris būtu superbrangus ir nesuteiktu reikšmingos naudos, ypač trumpose kelionėse. Beje kolkas techniškai nešįmanomas. Nors aišku tas Hypeloo projektas Muskui buvo labai naudingas, daug inžinierinio talento pasamdė per šį scam'ą.

                                      Comment


                                        Parašė Dovydas Rodyti pranešimą

                                        Aš manau, kad svarbiausia yra ne technologinis proveržis, o pasikeitusio mąstymo proveržis.
                                        Palyginkime, kaip pasikeitė nusikalstamumo mažėjimo proveržis per 20 metų. Tai įvyko ne dėl technologijų. Kodėl sumažėjo kyšius imančių kelių policininkų? Dėl pasikeitusių technologijų, ar dėl pasikeitusio mąstymo?

                                        Pasikeis mastymas ir parkavimo srityje. Senamiestyje daugiauaukščių parkavimo aikštelių tikrai neprireiks. Technologijos, žinoma, padėtų, bet ne jos yra svarbiausia. Galiu lažintis, kad po 10 metų net patys karščiausi šio forumo automobilistai važiuos į Senamiestį ne nuosavu automobiliu - ir jiems tai patiks!
                                        Technologijų proveržis kriminalogijoje didelis. Dabar yra daug daugiau kamerų (įskaitant kameras mieste). yra daug lengviau/pigiau atlikti DNR tyrimus ir pan. Nors pas mus nemažai prisidėjo dar ir tai, kad mes bandėme persitarkyti į vakarietišką sistemą vietoj soveitiškos. Beto, daug organizuoto nusikalstamumo persikėlė į saugesnę virtualią erdvę. Yra daug saugiau padirbinėti vogtas kreditines korteles nei eiti išmušinėti iš prekeivių pinigus. Paskutinius 30 metų tokia nusiklastamumo tendencija matoma visame pasaulyje, ne tik pas mus.

                                        Kiek teko skaitinėti psichologų/sociologų nuomone, mastymo pokyčiai formuojasi kartomis. Norint rimtai pakeisti mastymą reikia kad pasikeistų bent dvi kartos, t.y. 40 o dabartiniu metu gal ir 50 metų kaip minimum.

                                        Comment


                                          Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
                                          nežinau kas yra "pumpurinis" VT.
                                          Tai iš atskirų modulių sudarytos sistemos. Kur atskiri moduliai gali jungtis į mažesnius ar didelius "traukinius" magistraliniam ar net tarpmiestiniam judėjimui, o po to atsijugti atskiriems privažiavimams. Panašiai kaip savaeigiai traukinių vagonai. Yra variantai su "motininiu nešėju", yra ir be jo. Vienas iš realių variantų: https://www.next-future-mobility.com/

                                          Comment

                                          Working...
                                          X