Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis?

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #61
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Esmė yra persodinti žmones į VT, ir, kad jis būtų apkrautas.
    Reikia skatinti žmones naudotis VT, o ne juos drastiškai priversti persėsti į jį.
    Tokia problema egzistuoja tik keliuose didesniuose miestuose (tuose, kurie turi bent kokį normalesnį VT), o kitose teritorijose (kaimuose, mažose gyvenvietėse) automobilio naudojimas yra labai menkas. Tas labai matosi pažiūrėjus į eismo intensyvumo keliuose statistiką, ypač krašto bei rajoninių kelių.

    Toks didelis mokestis gali turėti ir kiek kitokį efektą. Kadangi nemažai žmonių turi poreikį važinėti ne tik mieste, tai jie vis tiek ieškotų galimybių susimokėti ir išlaikyti automobilį. Jau tuomet galima pamiršti visokias P+R sistemas, nes mokant po 167 lt/mėn. niekas nežais su tokiais dalykais. Jeigu aš dabar dar pasinaudoju VT keliaudamas po miestą, tai mokėdamas nemažą sumą už automobilį naudočiausi tik juom, nes taip labiau atsipirktų jo turėjimas. Bet kokiu atveju nepamatuotai dideli mokesčiai turėti dideles socialines bei ekonomines pasekmes, ir prisidėtu prie emigracijos skatinimo.

    Comment


      #62
      Emigraciją skatina ne dideli mokesčiai, o mažos pajamos bei kiti dalykai, kad ir teisingumo nebuvimas. Valstybė neproporcingai daug išleidžia kelių priežiūrai ir remontui, kai kitoms sritims trūksta pinigų. Be to valstybės renkamas akcizas, mokesčiai už komercinį transportą ir vinjetės atitenka tik valstybinės reikšmės keliams. Tuo tarpu rajonų bei miestų keliams pinigus turi krapštyti pačios savivaldybės. Kažkiek rajoniniams keliams ir gatvėms numeta valstybė (ar iš akcizo, ar kitų biudžeto įplaukų - nežinau). O juk būtent gal net pusė ir daugiau viso eismo Lietuvoje vyksta miestuose ir rajoniniuose keliuose. Tačiau jų priežiūrai ir remontui savivaldybės netgi priverstos imti paskolas iš bankų!

      Comment


        #63
        Parašė ZuluDrag Rodyti pranešimą
        Mokestis 2000Lt/metus tikrai sumazintu asmeninio transporto skaiciu. Taciau tai paliestu butent neturtingiausius gyventojus. Dauguma ju gyvena _rajonuose_. Jiems VT vistiek netampa alternatyva, nes nevisur jis kursuoja. Taigi, kaukiriais atvejais zmones net darba prarastu, bo nebutu galimybes dasigaut iki darbo vietos kaskart laiku.
        Parašė sleader Rodyti pranešimą
        Čia tikriausiai ir kalbate apie tą mokestį už magistralinius kelius, kurio sumokėjimo patvirtinimas yra vinjetės. Jis mokamas ne TA metu.

        Nežinau kodėl tikslas turėtu būti mažinti automobilizaciją. Gal tuomet išvis reikia skatinti grįžimą amžiais atgal ir važinėjimą arklių tempiamais vežimais. Pats teigiate, kad VT neišvystytas ir artimiausiu metu jis dėl lėšų stygiaus nepasieks bent jau minimalaus poreikių tenkinimo lygio (pvz. kaimuose, mažuose miesteliuose ir pan.), o siūlote milžiniškas mokesčio sumas. T.y. iš vidutinio gyventojo atimama galimybė turėti t.p., nes tas mokestis jam tiesiog neįkandamas, bet jokios alternatyvos jam nepaliekama. Reikia tiesiog reguliuoti automobilių skaičių, bet mokestis turi būti prieinamas, o ne protu nesuvokiamas. Jau ir taip 300 lt prilygtu vieno mėnesio išlaidoms kurui.
        Ne, vinjetės yra mokestis už važiavimą tik A1-A18 keliais, jei neklystu, o transporto priemonės savininko ar valdytojo mokestis mokamas TA metu.
        O kas gero iš automobilizacijos? Ar kas skaičiavo, kiek milijardų per metus išplaukia iš šalies už kurą, automobilius ir jų detales... Kažkaip niekas to nevertina, tačiau skaičiuoja, kiek gi milijardų iškeliauja į Rusiją už dujas ir elektrą... Tai pateikiamas kaip vienas iš argumentų už naują atominę, ar už saulės energetiką... Žmonės neproporcingai daug išleidžia transportui, nes neturi alternatyvos kitaip keliauti. Taip, mokestis yra didelis ir aš jo nesiūlau įvesti iš karto. Turėtų būti pereinamasis laikotarpis, kai įvestas mokesti iš pradžių būtų nedidelis, tačiau kasmet augtų. Lygiagrečiai valstybė turėtų investuoti į VT.

        Parašė sleader Rodyti pranešimą
        Pervežimų verslui infrastruktūra yra praktiškai toks pats "darbo įrankis" kaip ir transporto priemonė. Geležinkeliai praktiškai tik iš krovinių vežimo išlaiko infrastruktūrą, oro uostai, vandens uostai irgi renka infrastruktūros mokesčius, tai kodėl vežti keliais turėtu nieko nekainuoti? Ir visas išlaikymas turėtu būti finansuojamas iš biudžeto.
        Tai gal ir kurą valstybė turėtų nemokamai dalinti???
        Paskutinis taisė Al1; 2013.02.06, 16:44.

        Comment


          #64
          Parašė Al1 Rodyti pranešimą
          Emigraciją skatina ne dideli mokesčiai, o mažos pajamos bei kiti dalykai, kad ir teisingumo nebuvimas. Valstybė neproporcingai daug išleidžia kelių priežiūrai ir remontui, kai kitoms sritims trūksta pinigų. Be to valstybės renkamas akcizas, mokesčiai už komercinį transportą ir vinjetės atitenka tik valstybinės reikšmės keliams. Tuo tarpu rajonų bei miestų keliams pinigus turi krapštyti pačios savivaldybės. Kažkiek rajoniniams keliams ir gatvėms numeta valstybė (ar iš akcizo, ar kitų biudžeto įplaukų - nežinau). O juk būtent gal net pusė ir daugiau viso eismo Lietuvoje vyksta miestuose ir rajoniniuose keliuose. Tačiau jų priežiūrai ir remontui savivaldybės netgi priverstos imti paskolas iš bankų!
          Mažas pajamas dar labiau aptirpdo visokie nelogiškai dideli mokesčiai.

          Valstybė anaiptol išleidžia ne daug (ne per daug). Akcizo į KPPP (kelių priežiūros ir plėtros programą) patenka viso labo 55 proc. Iš šios dalies dar yra nubraukiama kažkiek procentų kitoms valstybės reikmėms. T.y. kelių naudotojai negauna tinkamo lygio infrastruktūros ir jos priežiūros, jeigu atsižvelgti į tai ką jie sumoka.
          Net ir 300 lt dydžio visuotinas infrastruktūros naudotojo mokestis leistu sukaupti nemažą dalį pajamų į kelių priežiūros programą. Jeigu prie to paties padidinus ir akcizo dalį tenkančią keliams, bei pakeitus KPPP perskirstymą (iš esmės visą ta infrastruktūros naudotojų mokestį nukreipiant vietiniams savivaldybių keliams (gatvėms)), gautume pakankamą (optimalų) finansavimą ir valstybinės, ir vietinės reikšmės keliams.

          Comment


            #65
            Mokesčiai yra Lietuvoje vieni mažiausių Europos Sąjungoje. Kaip ir pajamos. Štai dėl ko žmonės bėga iš Lietuvos. Dabar gi piktinamasi, kad keliai prasti, bet važiuojantieji neapmoka visos realios jų eksploatacijos išlaidų. Reikia turėti omenyje, kad apie ketvirtadalis sudeginamo kuro yra kontrabandinis ir čia prarandama milžiniška dalis akcizo keliams. Be to geležinkelių sunaudojamas dyzelinis kuras taip pat apmokestintas akcizu, ir mokesčiai eina konkuruojančio automobilių transporto infrastruktūrai palaikyti. Geležinkelių akcizus skyrus tam, kam jie ir priklauso - geležinkelių infrastruktūrai finansuoti, automobilių keliams tektų dar mažiau. Todėl anksčiau ar vėliau akcizų jau nebepakaks keliams išlaikyt. Nes jų išlaikymo kaštai tik augs. Galiausiai savivaldybės jau ir dabar nebepajėgios išlaikyti deramos gatvių ir rajoninių kelių infrastruktūros, ką jau kalbėti apie plėtra. Vadinasi teks perskirstyti tą patį akcizą. O pajamos iš akcizo nelabai turi galimybių didėlti, nes automobilizacija jau įsisotinusi, o akcizai yra fiksuoti (nuo kuro kainos nepriklauso) ir praktiškai maksimalūs. Vadinasi reikės įvesti tiesioginį mokestį. Valstybė vargu ar jau atiduos kitoms reikmėms naudojamą akcizo dalį.

            Comment


              #66
              Parašė Al1 Rodyti pranešimą
              Lengvieji automobiliai negadina dangos, tačiau užkemša gatves. O gatvių pralaidumo didinimas kainuoja kur kas daugiau nei provėžų šalinimas. Be to provėžos nesusidarytų, jei būtų normaliai įrengiamas pagrindas po asfaltu. Kažkam yra labai naudinga, kad kelius ir gatves reikėtų taisyti kuo dažniau...
              Mano mieste gatvių niekas neužkiša, žmona važinėja į darbą kaime iki jos gatvės irgi neužkištos, kad galėtų nuvažiuoti ryte į darbą jokio VT nėra, tai dėl ko aš turiu mokėti papildomai mokestį?

              Comment


                #67
                Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                Dabar gi piktinamasi, kad keliai prasti, bet važiuojantieji neapmoka visos realios jų eksploatacijos išlaidų. Reikia turėti omenyje, kad apie ketvirtadalis sudeginamo kuro yra kontrabandinis ir čia prarandama milžiniška dalis akcizo keliams. Be to geležinkelių sunaudojamas dyzelinis kuras taip pat apmokestintas akcizu, ir mokesčiai eina konkuruojančio automobilių transporto infrastruktūrai palaikyti. Geležinkelių akcizus skyrus tam, kam jie ir priklauso - geležinkelių infrastruktūrai finansuoti, automobilių keliams tektų dar mažiau. Todėl anksčiau ar vėliau akcizų jau nebepakaks keliams išlaikyt. Nes jų išlaikymo kaštai tik augs. Galiausiai savivaldybės jau ir dabar nebepajėgios išlaikyti deramos gatvių ir rajoninių kelių infrastruktūros, ką jau kalbėti apie plėtra. Vadinasi teks perskirstyti tą patį akcizą.
                Iš dalies sutinku, tačiau esmė, kad važiuojantieji sumoka tą savo dalį, bet valstybė pinigus sumetusi į bendrą katilą ir ten pamaišiusi, samčiu ištraukia tik vos pusę tos sumos ir ją skiria keliams. Čia netgi neskaičiuojant kontrabandinio kuro, pinigų surenkama pakankamai, tik nepakankamai jų paskirstoma. Nežinau kokia dalis sumokamo akcizo tenka Lietuvos geležinkeliams, tai sunku pasakyti kas liktu be šios dalies. Tačiau manau jog likusios dalies (su sąlyga, kad į KPPP įkristu ne 55 proc.) pakaktų optimaliam finansavimo modeliui. Vietiniams savivaldybės keliams reikėtų papildomų pinigų, kurių šaltinis ir būtų tas visuotinas infrastruktūros naudotojo mokestis (papildomai tiems, kurie jo iki šiol nemoka).

                O pajamos iš akcizo nelabai turi galimybių didėlti, nes automobilizacija jau įsisotinusi, o akcizai yra fiksuoti (nuo kuro kainos nepriklauso) ir praktiškai maksimalūs. Vadinasi reikės įvesti tiesioginį mokestį. Valstybė vargu ar jau atiduos kitoms reikmėms naudojamą akcizo dalį.
                Pajamos iš akcizo ne visai tiesiogiai siejasi su automobilių skaičiumi. Čia svarbesnė dalis yra nuperkamo ir sunaudojamo kuro kiekis. Automobilizacijos lygis Lietuvoje nėra mažas (nors kaip jau minėjau statistika neatitinka realybės), tačiau atliekamas transporto darbas nėra aukštumose. T.y. dalis automobilių nuvažiuoja labai mažus atstumus ir tuo pačiu nuperka nedaug kuro. Visa tai susiję su ekonomine situacija ir žmonių pajamomis. Turėdami daugiau pajamų, žmonės daugiau keliautų ir automatiškai nupirktų daugiau kuro bei sumokėtų daugiau akcizo. O tam tikros išlaidos kelių priežiūrai (pvz. valymas, barstymas, žolės šienavimas, šiukšlių rinkimas, ženklai ir t.t.) nepriklauso nuo pravažiuojančio transporto ir jo nuvažiuojamų kilometrų (iki tam tikro ribos).

                Čia siūlytos drastiškos priemonės kaip priversti žmones atsisakyti automobilio ir persėsti į viešąjį transportą, turėtu didelį neigiamą efektą būtent kelių sektoriaus finansavimui. O mūsų kelių tinklas nėra perteklinis ir netgi sumažėjus transporto skaičiui, praktiškai visus kelius reikėtu prižiūrėti kaip ir dabar. Juk per 20 metų., kai t.p. skaičius gerokai padidėjo, kelių skaičius ir ilgis nedaug tepasikeitė. Racionaliausia būtų siekti didesnio kiekio legalaus (su akcizais) kuro naudojimo, bet tuo pačiu skatinti nevažinėti tam tikrose zonose (didžiuosiuose miestuose).
                Paskutinis taisė sleader; 2013.02.06, 19:12.

                Comment


                  #68
                  Parašė lietus Rodyti pranešimą
                  Mano mieste gatvių niekas neužkiša, žmona važinėja į darbą kaime iki jos gatvės irgi neužkištos, kad galėtų nuvažiuoti ryte į darbą jokio VT nėra, tai dėl ko aš turiu mokėti papildomai mokestį?
                  Valstybė nekontroliuoja, kiek ir kur tu važinėji. Todėl turi automobilį - mokėk. Kai visus kaip baronus sučipuos, tada galėsi reikalauti, kad mokestis būtų už kiekvieną kilometrą.

                  Parašė sleader Rodyti pranešimą
                  Iš dalies sutinku, tačiau esmė, kad važiuojantieji sumoka tą savo dalį, bet valstybė pinigus sumetusi į bendrą katilą ir ten pamaišiusi, samčiu ištraukia tik vos pusę tos sumos ir ją skiria keliams. Čia netgi neskaičiuojant kontrabandinio kuro, pinigų surenkama pakankamai, tik nepakankamai jų paskirstoma. Nežinau kokia dalis sumokamo akcizo tenka Lietuvos geležinkeliams, tai sunku pasakyti kas liktu be šios dalies. Tačiau manau jog likusios dalies (su sąlyga, kad į KPPP įkristu ne 55 proc.) pakaktų optimaliam finansavimo modeliui. Vietiniams savivaldybės keliams reikėtų papildomų pinigų, kurių šaltinis ir būtų tas visuotinas infrastruktūros naudotojo mokestis (papildomai tiems, kurie jo iki šiol nemoka).


                  Pajamos iš akcizo ne visai tiesiogiai siejasi su automobilių skaičiumi. Čia svarbesnė dalis yra nuperkamo ir sunaudojamo kuro kiekis. Automobilizacijos lygis Lietuvoje nėra mažas (nors kaip jau minėjau statistika neatitinka realybės), tačiau atliekamas transporto darbas nėra aukštumose. T.y. dalis automobilių nuvažiuoja labai mažus atstumus ir tuo pačiu nuperka nedaug kuro. Visa tai susiję su ekonomine situacija ir žmonių pajamomis. Turėdami daugiau pajamų, žmonės daugiau keliautų ir automatiškai nupirktų daugiau kuro bei sumokėtų daugiau akcizo. O tam tikros išlaidos kelių priežiūrai (pvz. valymas, barstymas, žolės šienavimas, šiukšlių rinkimas, ženklai ir t.t.) nepriklauso nuo pravažiuojančio transporto ir jo nuvažiuojamų kilometrų (iki tam tikro ribos).

                  Čia siūlytos drastiškos priemonės kaip priversti žmones atsisakyti automobilio ir persėsti į viešąjį transportą, turėtu didelį neigiamą efektą būtent kelių sektoriaus finansavimui. O mūsų kelių tinklas nėra perteklinis ir netgi sumažėjus transporto skaičiui, praktiškai visus kelius reikėtu prižiūrėti kaip ir dabar. Juk per 20 metų., kai t.p. skaičius gerokai padidėjo, kelių skaičius ir ilgis nedaug tepasikeitė. Racionaliausia būtų siekti didesnio kiekio legalaus (su akcizais) kuro naudojimo, bet tuo pačiu skatinti nevažinėti tam tikrose zonose (didžiuosiuose miestuose).
                  Iki krizės buvo visas akcizas skiriamas keliams. Ir tai nepakako... Pažiūrėk, kokios apgailėtinos gatvės miestuose. O juk būtent miestuose ir vyksta gal apie pusė viso automobilių eismo. Taip kad be papildomo mokesčio niekaip. O ir ES žada suvienodinti mokesčių skaičiavimo principus už automobilį visoje ES. Taip kad mokestis bus.
                  Kontrabandinis kuras sudaro didelę dalį - vien tik dyzelio apie ketvirtadalį nuo parduodamų legaliai. Manau, kad geležinkelių dalis gali siekti apie 5 proc. 2011 m. LG kurui išleido apie 211 milijonų litų (iš http://vkc.vtf.lt/imones-informacija?id=1). Vien tik akcizo apie 50 milijonų gali būti grubiai įvertinus.

                  Keleivio kilometrų skaičiumi važiuojant automobiliais Lietuva irgi neatsilieka nuo labiausiai išsivysčiusių ES šalių. Taip kad didelių rezervų akcizo surinkimo augimui šioje srityje taip pat NĖRA. Tranzitinis transportas dažniausiai iš viso neperka kuro Lietuvoje, nes pas kaimynus pigesnis.

                  Aš ir nesiūlau drąstiškų priemonių - momentaliai įvesti 2000 tūkst. litų mokestį. Tai turėtų būti daroma palaipsniui, lygiagrečiai surenkamus mokesčius skiriant ne vien tik keliams, bet ir VT. Sumažėjus keleivių automobiliai keliai dėvėsis mažiau, o ir platinti jų nereikės. Taip kad lėšos irgi susitaupys. Turint omenyje, kad Lietuva nyksta, tai tų rajoninių šunkelių asfaltuoti ar prižiūrėti per daug irgi nereikia stentis. Nes tai paprasčiausiai pinigų užkasimas į asfaltą. Dabar gi turime neretai labai gerus kelius rajonuose, kuriais per dieną pravažiuoja vos keli šimtai automobilių, o miestuose, kur per dieną pravažiuoja tūkstančiai, lopas ant lopo...

                  Comment


                    #69
                    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                    Pažiūrėk, kokios apgailėtinos gatvės miestuose. O juk būtent miestuose ir vyksta gal apie pusė viso automobilių eismo. Taip kad be papildomo mokesčio niekaip.
                    Ne tik del mazai skiriamu lesu tokia keliu bukle - o ir del per dideliu "otkatu" bei "chalturu" tiesiant ir rekonstruojant kelius. Kokybe tu visu remontu - apgailetina. Ir kol nebus kazkas uz tai atsakingas, tarkim kad ir kazkokios garantijos principu, nieko nesikeis su keliu bukle.

                    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                    O ir ES žada suvienodinti mokesčių skaičiavimo principus už automobilį visoje ES. Taip kad mokestis bus.
                    Gal ES mums cia ka protingo ir pasiulys. Bo mes su savo mokesciu issigalvojimu tai jau visai judam i pievas...

                    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                    Kontrabandinis kuras sudaro didelę dalį - vien tik dyzelio apie ketvirtadalį nuo parduodamų legaliai.
                    O ivedus neadekvaciai didelius mokescius, ta dalis dar padides, bo zmones megins kompensuoti pakilusius mokescius kazkokiais kitais budais.

                    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                    Aš ir nesiūlau drąstiškų priemonių - momentaliai įvesti 2000 tūkst. litų mokestį. Tai turėtų būti daroma palaipsniui, lygiagrečiai surenkamus mokesčius skiriant ne vien tik keliams, bet ir VT.
                    Sakyciau lygiagreciai sudarant galimybe Lietuvos piliciams, taip pat esantiems ir ES pilieciais, uzdirbti ES atlyginimus. Tada ir galesim moketi uz kelius tiek, kiek ir didziosiose ES valstybese. Dabar, deja, budami ubagais, turime tai, ka turime...

                    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                    Dabar gi turime neretai labai gerus kelius rajonuose, kuriais per dieną pravažiuoja vos keli šimtai automobilių, o miestuose, kur per dieną pravažiuoja tūkstančiai, lopas ant lopo...
                    Tai del to, jog rajonuose eismas vietomis is tiesu niekinis. O keliu bukle miestuose dar karta irodo, jog jau laikas baigti lopyti ir taip svaistyti visu musu uzdirbtus pinigus. Reikia nuo pat pradziu teisingai keliu danga deti, o ne chalturinti...

                    Comment


                      #70
                      Ką čia chaltūrinti. Chaltūra tai chaltūra. Bet, pavyzdžiui, Antakalnio g. Vilniuje remonto nemačiusi turbūt 15 metų. Nepamenu kada remontavo ištisai, o ne po kelis metrus ar duobes. O nuolat važinėju... Tiek metų, aišku, kad ir kokybiškiausiai paklota danga nelaikys, esant tokiam eismo intensyvumui.
                      Viską ant ES suversti nori? O iki tol siūlai skolintis iš parazituojančių bankų gatvių lopymui? Ar viešos ir privatačios partnerystės būdu lopyti, kas reiškia dar didesnes išlaidas išsimokant nei bankų atveju?
                      Net ir 2000 Lt per metus mokant, mes nesumokėsime tiek, kiek moka turtingų valstybių gyventojai.

                      Comment


                        #71
                        Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                        Bet, pavyzdžiui, Antakalnio g. Vilniuje remonto nemačiusi turbūt 15 metų. Nepamenu kada remontavo ištisai, o ne po kelis metrus ar duobes.
                        Tai kad ir duobes taip taiso, kad... pernai vasarą neva tvarkė - ir ties buvusia "Rygos" parduotuve, prie įvažiavimo į Žolyno g. - bet ir po tvarkymo duobės tebelikę; visi puikiai žino pilną duobių ruožą nuo "Klinikų" stotelės iki "Šilo" stotelės (važiuojant į centro pusę) - o ar kas tvarkoma?
                        Kiek man yra tekę kalbėti su daugiau išmanančiais žmonėm, nemaža bėda yra šuliniai (ne tik lietaus vandens nutekėjimo, kurie privalo būti, bet ir komunikaciniai, kuriuos kažkokie bepročiai tarybiniais laikais gatvėse sukišo, vietoj to kad tam naudotų šaligatvius) - jie padaryti be gero pagrindo, praktiškai "kabo ore", todėl tai yra viena iš priežasčių, kodėl važiuojant TP, galima dantis išsibarstyt.
                        Už Vilnių be tramvajų!

                        Comment


                          #72
                          Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                          Iki krizės buvo visas akcizas skiriamas keliams. Ir tai nepakako... Pažiūrėk, kokios apgailėtinos gatvės miestuose. O juk būtent miestuose ir vyksta gal apie pusė viso automobilių eismo.
                          Netiesa. Skiriamos akcizo dalies "pikas" buvo 2008 m. kai buvo pervedama 80 proc. nuo akcizo už benziną ir dyzeliną. Ir būtent tais metais finansavimas atitiko optimalaus finansavimo lygį. Beje už suskystintas dujas buvo pervedama berods 100 proc., kai dabar tik 55 proc. Kitais metais buvo skiriama: „1. Nuo 2005 m. sausio 1 d. į Programos finansavimo sąskaitą pervedama 40 procentų, nuo 2005 m. gegužės 1 d. – 50 procentų, nuo 2006 m. sausio 1 d. – 60 procentų, nuo 2006 m. liepos 1 d. – 70 procentų“. Šaltinis: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsea...s2?a=279776&b=
                          Nėra ko norėti, kad situacija būtų gerai, jeigu tik vienais metais buvo toks finansavimas, koks daugiau ar mažiau tenkina poreikius. Nors miestams tikrai nepakenktų ir didesnės lėšos.

                          Taip kad be papildomo mokesčio niekaip.
                          Neneigiu tokio mokesčio tikslingumo. Tačiau tarifai turi būti protu suvokiami ir pakeliami mokėtojams.

                          Keleivio kilometrų skaičiumi važiuojant automobiliais Lietuva irgi neatsilieka nuo labiausiai išsivysčiusių ES šalių. Taip kad didelių rezervų akcizo surinkimo augimui šioje srityje taip pat NĖRA. Tranzitinis transportas dažniausiai iš viso neperka kuro Lietuvoje, nes pas kaimynus pigesnis.
                          Reikėtu žiūrėti ne keleivio kilometrus, kurie apibrėžia tik viešuoju transportu vežtus keleivius. Čia reikia skaičiuoti vidutinius vienos t.p. nuvažiuojamus kilometrus (vehicle-kilometer), nuo kurių priklauso ir kiek kuro prireiks tiems kilometrams įveikti. O šioje vietoje mes tikrai neparodome didelio rezultato.

                          Sumažėjus keleivių automobiliai keliai dėvėsis mažiau, o ir platinti jų nereikės. Taip kad lėšos irgi susitaupys. Turint omenyje, kad Lietuva nyksta, tai tų rajoninių šunkelių asfaltuoti ar prižiūrėti per daug irgi nereikia stentis. Nes tai paprasčiausiai pinigų užkasimas į asfaltą. Dabar gi turime neretai labai gerus kelius rajonuose, kuriais per dieną pravažiuoja vos keli šimtai automobilių, o miestuose, kur per dieną pravažiuoja tūkstančiai, lopas ant lopo...
                          Kelių priežiūros apimtys vis tiek išlieka tokios pačios. Plėtros vis vien reikės, nes reikia didinti saugumą (diegti inžinerines priemones) ir reikia gerinti susisiekimą (kelio kategoriją) pagrindinėmis, tranzitinėmis magistralėmis. Vietiniai mokesčiai nelabai paveikia tranzitinius srautus.

                          Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                          Net ir 2000 Lt per metus mokant, mes nesumokėsime tiek, kiek moka turtingų valstybių gyventojai.
                          Dabar nežinau tikslių skaičių, bet net ir gerokai turtingesnėse valstybėse tas mokestis berods nesiekia 2000 lt.

                          Comment


                            #73
                            Parašė sleader Rodyti pranešimą
                            Dabar nežinau tikslių skaičių, bet net ir gerokai turtingesnėse valstybėse tas mokestis berods nesiekia 2000 lt.
                            Idomumo delei paieskojau skaiciu. Taigi, nezinau kiek tai yra teisybe, bet zmones raso:

                            http://www.vokietija.de/modules.php?...ge;topic=466.0
                            jeigu masina varoma dyzelinu bus metinis keliu mokestis(priklausomai nuo euronormos nuo 280 gali buti iki 400 euru)
                            Sakysim benzininiam automobiliui kurio kubatura 2000 ir CO2 sunaudojimas 200 g/ km gaunais 200 euru mokestis i metus. (vidutinis auto benzo neryjikas)
                            CO2 sunaudojimas yra vokishkame techniniame pase, ji galima susirasti zhynynuose, nes jis priklauso tik nuo automobilio kuro sunaudojimo
                            Jei automobilis kuro ima daug - tai mokestis bus zhymiai didesnis nes kuro sunaudojimas tiesiogiai proporcingas CO2 kiekiui o mokestis kyla kvadratu
                            uzh 150 g/ km automobilius reiks moket tik 100 euru(tai nauji automobiliai ir taupus), o uzh 300g/km automobilius jau 400 euru tai kur jau apie 11 litru benzo nori 100km
                            Nuo kubaturos mokestis priklauso nezhymiai svarbiausia kuro sunaudojimas(kuris tiesiogiai ishsiskaichuoja i CO2)
                            Dyzeliniams - mokestis 75 procentais didesnis.
                            Taigi, net ten standartiniams (ne super sportiniams-galingiems) automobiliams nera to 2000Lt mokescio, kai net bedarbio pasalpa pas juos ~1000Eur. Tai ka apie mus sneket...

                            Comment


                              #74
                              Parašė sleader Rodyti pranešimą
                              Reikėtu žiūrėti ne keleivio kilometrus, kurie apibrėžia tik viešuoju transportu vežtus keleivius. Čia reikia skaičiuoti vidutinius vienos t.p. nuvažiuojamus kilometrus (vehicle-kilometer), nuo kurių priklauso ir kiek kuro prireiks tiems kilometrams įveikti. O šioje vietoje mes tikrai neparodome didelio rezultato.


                              Kelių priežiūros apimtys vis tiek išlieka tokios pačios. Plėtros vis vien reikės, nes reikia didinti saugumą (diegti inžinerines priemones) ir reikia gerinti susisiekimą (kelio kategoriją) pagrindinėmis, tranzitinėmis magistralėmis. Vietiniai mokesčiai nelabai paveikia tranzitinius srautus.

                              Dabar nežinau tikslių skaičių, bet net ir gerokai turtingesnėse valstybėse tas mokestis berods nesiekia 2000 lt.
                              Keleivio kilometrai lygiai taip pat naudojami ir lengvųjų automobilių transportui. Eurostat duomenimis Lietuva yra absoliuti lyderė ES pagal automobiliais nuvažiuotus keleivio kilometrus procentiniame keleivio kilometrų pasiskirstyme pagal transporto rūšis - net 91 proc. (2010 m.). Tik 9 proc. tenka VT. Antra po Lietuvos - Lenkija su 88 proc. Kai tuo tarpu kitų labiausiai išsivysčiusių šalių šis rodiklis siekia 82-86 proc.
                              Kelių priežiūra ir plėtra priklauso nuo transporto intensyvumo. Sumažėjus automobilių skaičiui, reikės mažiau lėšų ir kelių plėtrai, saugumo užtikrinimui. Priežiūra, aišku, kainuos beveik tiek pat.

                              Parašė ZuluDrag Rodyti pranešimą
                              Idomumo delei paieskojau skaiciu. Taigi, nezinau kiek tai yra teisybe, bet zmones raso:

                              http://www.vokietija.de/modules.php?...ge;topic=466.0


                              Taigi, net ten standartiniams (ne super sportiniams-galingiems) automobiliams nera to 2000Lt mokescio, kai net bedarbio pasalpa pas juos ~1000Eur. Tai ka apie mus sneket...
                              Geriau pasidomėk, kiek ten plėšia draudimas. Ir įmokos priklauso nuo automobilio galios bei amžiaus. Taigi, sumoje, automobilio išlaikymas kainuoja daug ir tai kiek tai riboja jo įsigijimą bei naudojimą.
                              Geriau jau imtų didesnius mokesčius valstybė ir investuotų surinktas lėšas į infrastruktūrą, taip pat ir VT, nei pinigai nusėstų privačios draudimo kompanijų savininkų kišenėse...

                              Comment


                                #75
                                Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                Geriau pasidomėk, kiek ten plėšia draudimas. Ir įmokos priklauso nuo automobilio galios bei amžiaus. Taigi, sumoje, automobilio išlaikymas kainuoja daug ir tai kiek tai riboja jo įsigijimą bei naudojimą.
                                Geriau jau imtų didesnius mokesčius valstybė ir investuotų surinktas lėšas į infrastruktūrą, taip pat ir VT, nei pinigai nusėstų privačios draudimo kompanijų savininkų kišenėse...
                                Domejausi ir draudimu - taip, zymiai daugiau nei pas mus. Bet tai visiskai nesusije su keliu pletra ir prieziura. Taip pat tai nera tiesiogiai susije su transporto priemoniu skaiciaus mazinimu. Tiesiog jei ju automobilio amziaus vidurkis yra 7 metai, o musu ~15m,- is to ir yra skirtumas draudimo sumoje. Ju automobiliams padaryti nuostoliai vertinami zymiai daugiau, nei musu trantu. Taigi, mes ir mokam maziau...
                                Kas del pinigu patekima i biudzeta, o ne i draudiku kisenes - sutinku. Taciau vien del to imti ir is lempos moketi i biudzeta savo sunkiai uzdirbtus pinigus nenoriu. Jei jie bus panaudoti konkreciai keliams, bei mokestis bus adekvatus musu visu pajamoms - susitaikysiu. Taciau jei ir vel bus fokusai, kaip kad su zemes mokesciu - tai jau tada atsiprasant...

                                Comment


                                  #76
                                  Bukai žiūrint, automobilio savininkui tas pats, kam moka - valstybei ar draudimui. Esmė tik sumos dydyje. Jei ji didelė, tai riboja galimybę turėti automobilį.

                                  Comment


                                    #77
                                    O ribojimas turėti automobilį, riboja žmogaus laisvo judėjimo galimybes, tai yra vieną iš konstitucijoje apibrėžyų prigimtinių žmogaus teisių.

                                    Comment


                                      #78
                                      Manyčiau, pats automobilio turėjimas nėra blogybė. Be jo sunku, pripažinkim. Jo reikia, pripažinkim. Bet smaukytis kasdien su juo nėra butinybės, tai faktas, kurį galėtų ginčyti tik bmw vairuotojas.

                                      Lietuvos automobilizacijos lygis nėra super aukštas, tačiau didmiesčiuose problema jau yra, tad visą apmokestinimo mechanizmą reiktų nukreipti į miestus; tiesiog padaryti keliones automobiliu nepatogias: visas centras (ir kiemai) apmokestinti, naujų automobilių stovėjimo aikštelių(aikštelių, ne vietų prie naujų verslo centrų) neįrenginėti, esamų neplėsti.
                                      Švedijoje kažkuriais metais įvedė spūsčių mokestį, jis buvo labai simbolis - 1 ar 2 eurai (kokiu būdu jie susirinko, neįsivaizduoju; gal per auto numerius, kameras ir pan), ir jau kitą dieną spūsčių nebebuvo. To pakako.
                                      Kai kurie iš jūsų išpažįsta susisiekimo infrastrktūros plėtros religiją; taip, ji svarbi, eismo saugumas, kokybė ir trololo toliau, bet lietuvio mentalitetui tai tik postūmis daugiau lipti į automobilį ir važiuoti 1km.
                                      Asmeniškai mane patį atgraso nuo intensyvaus automobilio naudojimo tokie faktai, kaip kad vidutinis laikas, kuriuo automobilis yra naudojamas pagal pagrindinę t.y. susiskiemo paskirtį yra 1-2 per parą; o prie maždaug 15 m. amerikietis (turbūt konkretaus regiono/miesto), sulaukęs 18 m., buvo praleidęs 3 m AUTOMOBILYJE.

                                      Degalai, draudimas ir visa kita tai fizinė kaina, o kaip įvertinsime socialinę kainą ?

                                      Comment


                                        #79
                                        Parašė lietus Rodyti pranešimą
                                        O ribojimas turėti automobilį, riboja žmogaus laisvo judėjimo galimybes, tai yra vieną iš konstitucijoje apibrėžyų prigimtinių žmogaus teisių.
                                        Niekas neriboja; turi pinigų - pirk.
                                        Kas sakė, kad negali komunikuoti pėstute, dviračiu, mobiliu telefonu, riedučiais, riedlente, viešuoju transportu, arkliu, paspirtuku

                                        Comment


                                          #80
                                          Parašė lietus Rodyti pranešimą
                                          O ribojimas turėti automobilį, riboja žmogaus laisvo judėjimo galimybes, tai yra vieną iš konstitucijoje apibrėžyų prigimtinių žmogaus teisių.
                                          Konstitucijoje to nėra. O jei jau sekti tokia logika, tai beveik viskas turi būti nemokama ir leidžiama, nes tai riboja laisves.

                                          Parašė Andrys Rodyti pranešimą
                                          M
                                          Lietuvos automobilizacijos lygis nėra super aukštas...
                                          Pakankamai aukštas ir siekia išsivysčiusių ES šalių vidurkį. Užtat VT netempia net Lenkijos ar Latvijos, Estijos lygio.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X