Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis?

[VNS]

Sveikus medžius! Matau, neapgausit!

[Tomas]

Lenkai barbarai medžius iškirto, mes to nedaleisime.

[Sklansky]

Ištrink šitą postą, nes darosi nebejaukiai liūdna, kad taip atsiliekam. Arba parašyk, kad Vokietija

Tai inovacijos taip ir eina: vakaruose atsiranda, poto Lenkija ir tada atkeliauja iki Lietuveles. Pas estus geriau, nes tiesiogine jungtis su skandinavais.

[ttttt]

Ištrink šitą postą, nes darosi nebejaukiai liūdna, kad taip atsiliekam. Arba parašyk, kad Vokietija

Pas mus gi "klimatas kitoks" ir dar "medžiai neprigys tarp juostų nes, per didelė tarša" kaip pvz KP

[VNS]

Ištrink šitą postą, nes darosi nebejaukiai liūdna, kad taip atsiliekam. Arba parašyk, kad Vokietija

[Sklansky]

Varsuva

[index]

Reikalas tik toks, kad čia veikia ir finansavimo prioritetų pasirinkimas - kokią dalį infrastruktūros biudžeto skirti naujoms gatvėms ir viadukams, o kokią viešajam transportui. Jei automobilių infrastruktūrai skirsi 150 milijonų per metus, o viešajam transportui 20, tai matyt niekada to bazinio atnaujinimo nepadarysi ir niekada nebus pinigų ir neateis eilė kažkam kitam. Jei atvirkščiai - gali autobusų parką atnaujinti kad ir per porą metų ir imtis kažko kito.

[abruo]

Norisi, kad pirma išvystytų bent jau kažkokias BRT užuomazgas su nepertraukiamomis arba mažai pertraukiamomis A juostomis, tada truputį G maršrutus keisti tramvajais ar kitu ekologišku atskirtu transportu. Kartais smagiau matyti lėtą brandinimą negu dideles revoliucijas galimai neturint kokybiško vystymo patirties

Būtent. BRT įrengimas surytų milžiniškus pinigus, o tada vėl nusikeltų autobusų ir troleibusų atnaujinimas, tinklo remontas. Geriau pirma sutvarkyti tai, kas yra, atnaujinti visas transporto priemones, sutvarkyti kontaktinį tinklą, įrengti A juostas, o tada galvoti apie BRT. Kai esamas VT pasieks savo galimybių ribą, tada ir BRT reikės. Dabar esamas VT yra pilnai neišnaudojamas dėl elementaraus apleistumo.

[PoDV]

Visi Lietuvos miestų darnaus judumo planai:
https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-srit...-mieste-planai

Tuo tarpu Vilniuje, galima nebesvaičiot apie tramvajus ar BRT, oficialiai nesiūloma naujų transporto rūšių (iš metų senumo straipsnio, kai buvo priimtas planas):
https://www.delfi.lt/multimedija/kve....d?id=78964377

Norisi, kad pirma išvystytų bent jau kažkokias BRT užuomazgas su nepertraukiamomis arba mažai pertraukiamomis A juostomis, tada truputį G maršrutus keisti tramvajais ar kitu ekologišku atskirtu transportu. Kartais smagiau matyti lėtą brandinimą negu dideles revoliucijas galimai neturint kokybiško vystymo patirties

[dondc]

Visi Lietuvos miestų darnaus judumo planai:
https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-srit...-mieste-planai

Tuo tarpu Vilniuje, galima nebesvaičiot apie tramvajus ar BRT, oficialiai nesiūloma naujų transporto rūšių (iš metų senumo straipsnio, kai buvo priimtas planas):
https://www.delfi.lt/multimedija/kve....d?id=78964377

Kalbant apie naujas viešojo transporto priemones, buvo rekomenduota kol kas apie jas negalvoti, nes dar galima išnaudoti efektyviau esamus pajėgumus.

<...> Svarstyta ir apie automobilių eismo uždraudimą sostinės centre, tačiau, pasak pašnekovo, tai neturėtų įvykti iki 2024–2025 m.

[John]

Šimašius gerai visai pasisakė dėl eismo saugumo. Apie perėjas, tvoras, pėsčiųjų saugumą, duomenis ir ką reiktų su tuo daryti.

[Stadionas]

Informacija iš straipsnio

Vilniuje iki šiol yra apie 500 kilometrų neasfaltuotų gatvių. Jų ilgis toks kaip penkios kelionės iš sostinės į Kauną. Ir ne kur nors priemiesčiuose, o sostinės centre. Gatvių be asfalto yra Šnipiškėse, Markučiuose, Naujininkuose.

Skaitykite daugiau: https://naujasis.lrytas.lt/auto/saug...aime-17625543/

Jau ne pirmus metus nesuprantu aš šio miesto prioritetų. Jei kelnės tokios skylėtos, kad net subinė šviečiasi, gal nuo to reikėtų pradėti ir tvarkytis?

Prioritetai:
pėstieji,
dviračiai,
VT,
aptarnaujantis transportas,
nuosavas transportas.

[Creatium]

Bet, kaip minėta, Šiaurinės gatvės juostų skaičius yra perteklinis, kas atitinkamai skatins automobilizmą ir greičio viršijimą. Nors šiaip jau reikėtų atsižvelgti į numatomus pokyčius modaliniame pasiskirstyme, kas reikštų galimai dar mažesnius lengvųjų automobilių srautus ir galbūt II etapo atsisakymą.
Gerų naujų metų visiems.

Pertekliniu juostų skaičių vadinti aš dar nesiimčiau. Viena vertus čia skaičiuotas tik pirmas etapas, antrojo etapo įtaka pirmojo etapo srautui irgi bus. Taip pat čia neįvertintas ir potencialus aplinkinių gatvių eismo apribojimas. Aišku, visą tai sudėjus reikės atimti tą procentalų privačių auto naudojimo sumažėjimą iš DJMP.

[taccido]

Dėl gatvių siaurinimo nė cypt? Šiais metais pradėti daryti trys pilotiniai projektai:
Didlaukio g. - https://citify.eu/ramaus-eismo-gatve-didlaukio-g/
Šaltkalvių g. - https://citify.eu/ramaus-eismo-gatve-saltkalviu-g/
Jungiamoji g. prie rajono poliklinikos - https://citify.eu/ramaus-eismo-gatve...-poliklinikos/

Pastaroji yra ypač įdomus pavyzdys. Dabar ji yra grynai tranzitinė g. tarp Laisvės pr. ir Ukmergės g. Visas jos srautas bus nuimtas Šiaurinės g. pirmo etapo. Pati gatvė pradėta siaurint, o greta esančių gamybinių patalpų savininkai net įpareigoti susiprojektuoti naują įvažiavimą į teritoriją fūroms (https://citify.eu/jungiamasis-kel-nu...aisves-pr-79a/).

Kitiems metams girdėjau kalbas apie ~10 panašių projektų. Panašios galimybės atsiras nutiesus ir Pavilnionių g., tuomet srautai bus nuimti nuo Gabijos g. ir gretimų gatvių.

Beje, dar kas įdomu - Kernavės g. anksčiau planuota 4 juostų. Bus tiesiama 2 juostų, o vietoje vienos šviesoforinės sankryžos bus žiedas.

Kad planuojama dar 10 tokių projektų, tai gerai. Turbūt sunkoka bus prastumti tokius projektus grynai gyvenamuosiuose rajonuose, nes sumažintas pakilimo juostų plotis, greitis ir parkavimo vietų skaičius tikrai nėra labiausiai gyventojų pageidaujami dalykai.
Bet, kaip minėta, Šiaurinės gatvės juostų skaičius yra perteklinis, kas atitinkamai skatins automobilizmą ir greičio viršijimą. Nors šiaip jau reikėtų atsižvelgti į numatomus pokyčius modaliniame pasiskirstyme, kas reikštų galimai dar mažesnius lengvųjų automobilių srautus ir galbūt II etapo atsisakymą.
Gerų naujų metų visiems.

[index]

Gerai, kad visgi metus užbaigiant kažkokį sutarimą vis gi pasiekiam.

Tai su tavimi kiek pamenu ir buvom priėję kompromisą, kad geriausias variantas yra ne greitkelio tipo gatvė. Bet yra didesnių plačių daugiajuosčių gatvių entuziastų.

[Sula]

Gerai, kad visgi metus užbaigiant kažkokį sutarimą vis gi pasiekiam.

[index]

Nevisai.

Tai pripažįstate, kad visgi gatvę galima būtų nutiesti, tik ne "antro tipo"?

Juolab, miestuose gatvių istoriškai yra įvairių. Naujos planavimo tendencijos atsirado ne taip seniai.

Štai išgirtoji Viena:
https://goo.gl/maps/LvMC6VNAViJZLXdF6
Ringstrasse gabalas.

Kuo ne dar XIX a. pastatytas "Konstitucijos prospektas"?

Iš esmės, taip. Ne miesto greitkelio (ar tarpinio, kaip rašė themanual) tipo gatvė nebūtų blogai, nes tokia kaip infrastruktūros objektas yra patogi judantiems įvairiais būdais.

Ir taip, istoriškai gatvių statė įvairių, bet tai nereiškia, kad tą reiktų tęsti. Greitkelius mieste dažniausiai statė "automobilių amžiuje" 60-70-aisiais. Tik vakarų Europoje ne tai, kad nelabai bestato tokių naujų, bet pasitaiko, net ir esančius panaikina.

O dabartinė Vienos Ringstrasse tikriausiai irgi tokia tapo apie 60-uosius. 19 amžiuje ji atrodė truputi kitaip. Jei Šiaurinė gatvė būtų tokia tai ir per parką eidama niekam netrukdytų.

[Sula]

Na, esmė, kad nereikia suplakti visų gatvių į vieną krūvą. Yra keletas jų tipų pvz. įprastos gatvės (kaip charakteringiausią pavyzdį imkim Gedimino prospektą), kurios nėra labai plačios, daug sankryžų, šviesoforų, perėjų dėl ko viršyti 50 km/h iš esmės tampa neįmanoma, dėl mažesnio juostų skaičiaus tampa neįmanoma susidaryti dviejų greičių eismui kur pirma juosta važiuoja leistinu greičiu, o antra ir daugiau - kaip patinka (o koks netyčia įlindęs ir "nepasivelkantis" apmirksimas šviesomis); miesto greitkelio tipo gatvės (charakteringiausias pavyzdys Laisvės prospektas ir Geležinio Vilko gatvė), kur didžioji dalis eismo vyksta nepertraukiamai, griežtai atskirti eismo srautai, labai reti susikirtimai ir perėjos, egzistuoja specialiai dedikuotos eismo juostos viršijantiems leistiną greitį.

Šiaurinė gatvė kol kas planuojama būtent antrojo tipo.

Nevisai.

Tai pripažįstate, kad visgi gatvę galima būtų nutiesti, tik ne "antro tipo"?

Juolab, miestuose gatvių istoriškai yra įvairių. Naujos planavimo tendencijos atsirado ne taip seniai.

Štai išgirtoji Viena:
https://goo.gl/maps/LvMC6VNAViJZLXdF6
Ringstrasse gabalas.

Kuo ne dar XIX a. pastatytas "Konstitucijos prospektas"?

[themanual]

Bevaisė čia diskusija, greitkelis mieste arba miesto greitkelis yra bet kuri gatvė, kurioje arba faktiškai leidžiamas greitis didesnis už KET įrašytą greitį gyvenvietėje (50), arba gatvė tokia plati jog nesant kontrolės srautas judės greitkelio greičiais.

Pagal dabartinį projektą juostų plotis geras, greitis irgi, pėsčiųjų/dviratininkų infra ir apželdinimas tikiuos taip pat, bet juostų tiek kad vaizdas vis tiek bus panašesnis į Laisvės pr ar Ukmergės g nei į tokį kaip turėtų atrodyti C kategorijos gatvė.

Nebus tai nei pilnavertis miesto greitkelis, nei pilnavertė gatvė, o toks hibridas, kurių Vilniuje turime, tik šiek tiek modernesnis (mažesnis srauto greitis ir dviračių takai).

Ir dėl to reikia kaltinti nepabaigtą ir į aplinkkelį nepajungtą Ozo gatvę, nes žiūrint į trūkstamas jungtis tokį Šiaurinės hibridą galima pateisinti.

Dabar mano nuomone daug svarbiau ar pėsčiųjų šviesoforai bus normaliai sureguliuoti (o ne taip kaip prie akropolio) ir ar pamatysime normalų gatvės užstatymą, kuris bus nebent su avansu, jog ateityje vienaip ar kitaip triukšmas ir tarša mažės, bet kol kas tai mažai tikėtina kol nebus Ozo gatvės jungties su aplinkkeliu.

[index]

Tai gal konstruktyviai diskutuokim, kas yra greitkelis ir kas yra gatvė?
Automagistralė A1 4 juostų. Via Baltica 2-jų
Autobusų juostų nėra, šaligatvių nėra, dviračių takų, perėjų, ir net šviesoforų - irgi

Na, esmė, kad nereikia suplakti visų gatvių į vieną krūvą. Yra keletas jų tipų pvz. įprastos gatvės (kaip charakteringiausią pavyzdį imkim Gedimino prospektą), kurios nėra labai plačios, daug sankryžų, šviesoforų, perėjų dėl ko viršyti 50 km/h iš esmės tampa neįmanoma, dėl mažesnio juostų skaičiaus tampa neįmanoma susidaryti dviejų greičių eismui kur pirma juosta važiuoja leistinu greičiu, o antra ir daugiau - kaip patinka (o koks netyčia įlindęs ir "nepasivelkantis" apmirksimas šviesomis); miesto greitkelio tipo gatvės (charakteringiausias pavyzdys Laisvės prospektas ir Geležinio Vilko gatvė), kur didžioji dalis eismo vyksta nepertraukiamai, griežtai atskirti eismo srautai, labai reti susikirtimai ir perėjos, egzistuoja specialiai dedikuotos eismo juostos viršijantiems leistiną greitį.

Šiaurinė gatvė kol kas planuojama būtent antrojo tipo.