Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis?

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Mettal
    replied
    Parašė taccido Rodyti pranešimą

    Su reklamavimu ir pavadinimais viešajame transporte tikra betvarkė:
    1. Įmonės „Susisiekimo paslaugos“ svetainė kažkodėl yra vilniustransport.lt
    2. Maršrutų tvarkaraščiai kažkodėl yra stops.lt
    3. Programėlė vadinasi „Trafi“
    4. Bilietas vadinasi m.ticket
    5. „Vilniaus viešasis transportas“ trumpinamas kaip VVT, bet nuėjus į vvt.lt atsidaro kažkokia latviška el. parduotuvė
    6. Dviračių nuoma vadinasi Cyclocity
    7. Traukiniams miesto tarifai negalioja, tvarkaraščiai prieinami tik atskiroje svetainėje traukiniobilietas.lt! O įmonė vadinasi LTG Link.
    8. Vilniaus rajono autobusų tvarkaraščius reikia žiūrėti per visimarsrutai.lt, pirkti autobusubilietai.lt, bet tik TOKS ir Kautros...
    1. vilniustransport.lt yra konkrečiau ir intuityviau, nei "Susisiekimo paslaugos". Beje, yra sisp.lt, tiems kas nori trumpesnio pavadinimo.
    2. stops.lt domenas priklauso Merakui (kas jie tokie yra aprašyta jų svetainėje). Naujoji (beta) SĮSP interneto svetainė rodo tvarkaraščius "integruotai", todėl nebereikia eiti tiesiai į stops.lt
    3. Trafi yra atskira įmonė ir programėlė nėra oficialus SĮSPo produktas.
    4. m.Ticket ir m.Parking yra oficialios SĮSPo programėlės VT bilietams ir atsiskaitymui už parkavimą.
    5. VVT nekalti, kad trumpiausius domenus jau kažkas yra išgraibstęs dar prieš įsikuriant įmonei (tai buvo 2011-ais). Yra vilniausviesasistransportas.lt arba vilniausvt.lt
    7. traukiniobilietas.lt yra intuityviau, nei ltglink.lt
    8. Čia jau nugrybauta į lankas. visimarsrutai.lt yra geriausias būdas pasiklysti, nebent planuojama kelionė mieste, kuriame veikia Merako stops.lt sistema. Vilniaus rajono tvarkaraščiai yra autobusubilietai.lt (bet neaišku kokio naujumo), Trafi arba kai kurių vežėjų interneto svetainėse. TOKS ir Kautra neturi priemiestinių maršrutų aplink Vilnių. autobusubilietai.lt neprekiauja bilietais Vilniaus rajono maršrutams.

    Parašė Horn Rodyti pranešimą
    Patikslinsiu:
    2. Maršrutų tvarkaraščiai yra Open data principu, tad yra integruota ir pagrindinėje svetainėje, ir programėlėse, ir su Trafi pagalba pasiekia Google Maps.
    Merakas eksportuoja maršrutų tvarkaraščių duomenis GTFS formatu miestams, kurie naudoja jų įrankius. Tai nėra visiškai tas pats, kas yra pateikiama per stops.lt. Google Maps patys tiesiogiai pasiima GTFSą be jokių tarpininkų pagalbos.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Parašė taccido Rodyti pranešimą
    Su reklamavimu ir pavadinimais viešajame transporte tikra betvarkė:
    3. Programėlė vadinasi „Trafi“
    Tai nėra savivaldybės programėlė, savivaldybę ją tik kartais pareklamuoja.

    Komentuoti:


  • Horn
    replied
    Parašė taccido Rodyti pranešimą

    Su reklamavimu ir pavadinimais viešajame transporte tikra betvarkė:
    1. Įmonės „Susisiekimo paslaugos“ svetainė kažkodėl yra vilniustransport.lt
    2. Maršrutų tvarkaraščiai kažkodėl yra stops.lt
    3. Programėlė vadinasi „Trafi“
    4. Bilietas vadinasi m.ticket
    5. „Vilniaus viešasis transportas“ trumpinamas kaip VVT, bet nuėjus į vvt.lt atsidaro kažkokia latviška el. parduotuvė
    6. Dviračių nuoma vadinasi Cyclocity
    7. Traukiniams miesto tarifai negalioja, tvarkaraščiai prieinami tik atskiroje svetainėje traukiniobilietas.lt! O įmonė vadinasi LTG Link.
    8. Vilniaus rajono autobusų tvarkaraščius reikia žiūrėti per visimarsrutai.lt, pirkti autobusubilietai.lt, bet tik TOKS ir Kautros...

    Jeigu JUDU iš tikrųjų pakeis bent dalį šitos betvarkės, tada gerai. Bet geriausiu atveju panaikins tik m.ticket, o visa kita mišrainė liks.
    Patikslinsiu:
    2. Maršrutų tvarkaraščiai yra Open data principu, tad yra integruota ir pagrindinėje svetainėje, ir programėlėse, ir su Trafi pagalba pasiekia Google Maps.
    3. Kol kas yra dvi programėlės: SISP priklausantis m.Ticket ir privatus Trafi. Viena jų turbūt galėtų keisti pavadinimą.
    5. VVT nėra vienintelis vežėjas. Dar yra Transrevis. Bet tą galima rasti daugumoje Europos miestų ir tai sveikintina.
    8. Vilniaus rajono tvarkaraščius bent jau Trafi turi ir juos vertina planuojant kelionę.

    Papildymui nepaminėti paslaugų pavadinimai:
    Viešojo transporto bilietų kortelė - Vilniečio kortelė;
    Automobilių parkavimo programėlė - m.Parking;
    Statyk ir važiuok aikštelės;

    Kalnas darbų, bet su laiku norisi tikėtis bus aiškiau.

    Komentuoti:


  • taccido
    replied
    Parašė Horn Rodyti pranešimą
    Naujas keliavimo būdus Vilniuje apjungiantis vardas: JUDU
    http://judu.lt/vilnius/
    Su reklamavimu ir pavadinimais viešajame transporte tikra betvarkė:
    1. Įmonės „Susisiekimo paslaugos“ svetainė kažkodėl yra vilniustransport.lt
    2. Maršrutų tvarkaraščiai kažkodėl yra stops.lt
    3. Programėlė vadinasi „Trafi“
    4. Bilietas vadinasi m.ticket
    5. „Vilniaus viešasis transportas“ trumpinamas kaip VVT, bet nuėjus į vvt.lt atsidaro kažkokia latviška el. parduotuvė
    6. Dviračių nuoma vadinasi Cyclocity
    7. Traukiniams miesto tarifai negalioja, tvarkaraščiai prieinami tik atskiroje svetainėje traukiniobilietas.lt! O įmonė vadinasi LTG Link.
    8. Vilniaus rajono autobusų tvarkaraščius reikia žiūrėti per visimarsrutai.lt, pirkti autobusubilietai.lt, bet tik TOKS ir Kautros...

    Jeigu JUDU iš tikrųjų pakeis bent dalį šitos betvarkės, tada gerai. Bet geriausiu atveju panaikins tik m.ticket, o visa kita mišrainė liks.


    ---Transporto stilius, pavadinimai ir bilietai: Austrija ir Vokietija---

    Vokietijos situacija: transporto susivienijimai

    Vokietijoje dažniausiai visur matomas pavadinimas yra arba vežanti bendrovė, arba to regiono transporto (ir tarifų) susivienijimai, pvz., BVG (Berlynas), VBB (Berlyno-Brandenburgo transporto susivienijimas) MVV (Miuncheno), AVV (Augsburgo), VGN (Niurnbergo), HVV (Hamburgo – pirmasis pasaulyje transporto susivienijimas nuo 1965 m.) ir pan. Pavadinimas dažniausiai yra trijų-keturių raidžių junginys, suformuotas taip, kad būtų lengviau ištarti.

    Tie transporto susivienijimai yra tam tikros organizacijos, koordinuojančios skirtingų VT įmonių veiklą tame regione. Dažniausiai būna ir atitinkamas bendras tarifas. T.y. visame tame regione bilietus galima nusipirkti nuėjus į to regiono transporto susivienijimo svetainę. Tiesa, skirtinguose susivienijimuose bilieto kainos apskaičiavimas ir tam tikri ypatumai skiriasi (pvz. vaikų, anūkų nemokamas vežimasis ir panašiai). Vokiečiai kartais ir patys situaciją vadina „tarifų džiunglėmis“, nes regionuose būna skirtingos tarifinės zonos (ir kaina priklauso nuo kertamų zonų skaičiaus). Kai kurių zonų kaina būna skaičiuojama du kartus arba yra fiksuota priemoka (dažniausiai miesto centrinei zonai). Galbūt didžiausias privalumas yra bendra bilietų sistema, paprastas įsigyjimas ir abonementiniai bilietai, grupiniai bilietai. Pavyzdžiui, nusipirkęs bilietą, gali nemokamai važiuoti su dar keliais žmonėmis. Arba už tam tikrą priemoką vežtis iki 5 papildomų žmonių. Lietuvoje grupėmis keliauti neskatinama.

    Mažesnis transporto susivienijimas gali apimti vieną miestą ir jo apylinkes, kas atitiktų kokio vieno Lietuvos rajono plotą. O didžiausi susivienijimai yra Niurnbergo regiono VGN ir Berlyno bei Brandenburgo žemių VBB. Pastarasis yra didžiausias ir užima 30 000 kv. km (t. y. pusė Lietuvos).

    „Stoginis“ prekės ženklas ir bendras tarifas

    Jeigu Berlyno ir Brandenburgo žemes apima vienintelis susivienijimas VBB, tai panašaus ploto Badeno-Viurtembergo žemėje yra 22 skirtingi. Tačiau kad keliaujantiems per kelis susivienijimus regioniniais traukiniais ar autobusais nereikėtų perkalioti atskirų bilietų ir šiaip atsirastų patogesni tarifai, sukurtas naujas „stoginis“ prekinis ženklas bwegt. Čia žemės trumpinys bw (bė-vė) sujungtas su žodžiu „juda" (bė-vėgt). Kartu atsirado nauji bwtarif bilietai, kombi-bilietai ir panašiai (žinoma, mėnesiniai, metiniai ir kitokie abonementai).
    Vis dėlto esmė yra ne tik autobusų ir traukinių suderinimas, taktiniai tvarkaraščiai, bet ir vizualinis identitetas – visi regioniniai ir priemiestiniai traukiniai dabar išdažyti firminėmis spalvomis – geltona ir juoda. Visada vaizduojamas bendras bwegt logotipas, o šalia mažesniu ir ne tokiu ryškiu šriftu atitinkamas privačios bendrovės (laimėjusios konkursą) pavadinimas.

    Taigi, tokius integravimus ir vizualinius identitetus suprantu. Nes nusipirkti vienkartinius, mėnesinius ir metinius bilietus bei sužinoti tvarkaraščius pusės Lietuvos dydžio plote galima iš vienos svetainės/programėlės, ir tas pats pavadinimas yra ir ant bilieto, ir ant autobuso/traukinio, ir internetinėje svetainėje.

    Paminėsiu dar vieną dalyką – kai kuriuose miestuose ir dviračių nuoma, ir kartais net automobilių nuoma yra ne privati. Ir turi tą patį pavadinimą, kaip ir transporto bendrovė/susivienijimas. Pvz. Niurnberge transporto bendrovė vadinasi VAG, o dviračių nuoma – VAG Rad. Augsburge transportas yra swa Bus & Tram, dviračiai – swa Rad, automobiliai – swa Carsharing.

    Inovacija: Augsburgo plokščias mobilumo mokestis

    Ir įdomumas tas, kad Augsburgas praktiškai pirmasis miestas Vokietijoje, 2020 metais įsivedęs plačiai nuskambėjusią naujovę – plokščią mokestį. Pirmuosius 6 mėnėsius, už 83 €/mėn. galima ne tik važinėti viešuoju transportu dviejose pagrindinėse zonose, bet ir 30 min. nemokamai dviračiu (keletą kartų per dieną) ir iki 15 val. arba 150 km automobiliu (viršijus taikomas mokestis). Taigi, iš principo esi supermobilus už neblogą kainą. Kai kuriuose kituose miestuose vien tik mėnesinis bilietas kainuoja 70-90 €/mėn., ir be jokių dviračių, juo labiau automobilių. Jeigu gyveni toliau nuo centro, tolimesnėje zonoje – kaina dar keliais ar keliolika eurų didesnė su kiekviena papildoma zona. Todėl svarstoma, ar kituose miestuose nereikėtų įgyvendinti tokio plokščio mokesčio, kuris padarytų mobilumą be asmeninio automobilio patraukliu. Berlyne siūlomas toks plokščias metinis bilietas, tačiau jį privaloma tvarka turėtų įsigyti kiekvienas gyventojas. Bet čia jau kita istorija.

    Austrijos 1-2-3 klimato bilietas

    Nekalbu jau apie Austriją, kur praeitą mėnesį buvo nuspręsta įvesti „1-2-3 klimato bilietą“. Labai paprasta ir įdomi koncepcija. Vokietijos miestuose iš politikų ir ne tik vis pasigirsta idėja padaryti metinį transporto bilietą už 1 € per dieną (t. y. atpiginti transportą iki simbolinio mokesčio). Vienoje ir kai kuriose Austrijos žemėse metinis bilietas iš tikrųjų kainuoja vos ~365 €, tačiau naujasis Austrijos „1-2-3-Klimaticket“ pranoksta visas šias idėjas daugybę kartų.
    Už 1 € per dieną gali nusipirkti metinį bilietą savo transporto žemėje. Austrija buvo pati pirmoji šalis, dar 1997 metais visoje teritorijoje įsivedusi transporto susivienijimus (kiekviena žemė turi nuosavą). Žemių plotai: nuo 3 iki 19 tūkst. kv. m, gyventojų skaičius nuo 200 tūkst. iki 1,6 mln.
    Už 2 € per dieną galima įsigyti metinį bilietą dviejose žemėse.
    Už 3 € per dieną gali nusipirkti metinį bilietą visai šaliai! Šalies plotas: 83 000 kv. km, Lietuvos – 65 000 kv. km, tiesa, gyventojų tankumas dvigubai didesnis nei Lietuvoje (106>43). Šis bilietas atsiras jau kitais metais.
    Be viso to, bus papildomai finansuojami naktiniai traukinių maršrutai šalies viduje, o vidiniai skrydžiai papildomai apmokestinti. Žinoma, visas viešasis transportas pamažu tarpusavyje derinamas ir kursuoja pagal taktinį tvarkaraštį.


    Tad turint visa tai omenyje, pasakykit man, kas yra tas JUDU? Ar tai yra naujas bendras tarifas ir informacinė sistema visam Vilniaus regionui? Ar tai yra naujas prekinis ženklas visiems autobusams, troleibusams ir priemiestiniams traukiniams į Trakus ir N. Vilnią? Ar tai yra dviračių nuoma ar kokie nors patrauklūs tarifai, bilietai, tvarkaraščiai, pasiūlymai, programėlės? NE, tai tik dar vienas nereikalingas pavadinimas su nuliu turinio prie jau esamos mišrainės. Gėda.

    P.S. pranešimas išėjo ilgokas ir praktiškai pavirto į tinklaraščio straipsnį, bet jau seniai knietėjo parodyti tuos pavyzdžius. Jau net Latvijoj traukiniuose yra tarifų zonos. O čia Vilnius orą vadina naujais vardais su 3 P+R aikštelėmis ir atskirais bilietais iki N. Vilnios.
    Paskutinis taisė taccido; 2020.07.14, 01:37.

    Komentuoti:


  • Horn
    replied
    Naujas keliavimo būdus Vilniuje apjungiantis vardas: JUDU
    http://judu.lt/vilnius/

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Visų pirma tai ne privatūs automobiliai, net ne asmeniniai. Pvz.: Lazdynuose parkuotųsi kelių lygių aikštelėse palei Erfurto ar Architektų g. ir lauktų iškvietimų (o gal dar kažkas racionalesnio būtų sugalvota prie pačių daugiabučių ar net jų viduje).
    Autonominis citybee galėtų daryti tą patį. Arba privatus auto galėtų parkuotis toliau ir atvažiuoti kai reikia. Galima ir pusiau citybee kai sakykim įmonė autoparką naudoja kaip vidinį dalinimosi šaltinį

    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Antras dalykas tas, kad asmeniniai nesijungia prie kažko bendram tikslui pasiekti, o šitie grupuotųsi pagal susisiekimo algoritmus su galimybe keleiviams persėsti ar greičiau judėti.
    Persėdimas turbūt vienintelis skirtumas. Bet klausimas kiek naudingas tas persėdimas. Kiek mačiau reklamuojant šitą idėją, paprastai ir akcentuojamas privatumas. Be to persėdimas gerokai apribotų salono projektavimą. Būtų problemų su didesnių gabaritų keleiviu bagažu ir t.t.

    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Trečia, tokios sistemos gali jungtis į darinius palyginamus su dabartiniu VT pagal bendrą talpą. Pvz.: dešimtys modulių suvažiuoja ant platformos važiuojančios magistrale Vilnius-Kaunas (auto arba bėgiais) Tokiu būdu ilgesnėmis distancijomis jie nenaudoja savo jėgainės, gali pasikrauti, jei yra poreikis..
    Iš efektyvumo pusės - autonominiai galėtų jungtis į traukinukus ir taupyti degalus. Pvz būtų galima pajungt autonominius auto už fūrų. Dėl persėdimo taip, nesigautų. Bet ir šiaip klausimas ki

    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Ir, kaip minėjau, yra cargo pervežimų galimybė. Dabartinis VT krovinių apskritai beveik neveža.
    Krovininis transportas galėtų jungtis į bendrą traukinį. Kiekvieno modulio šiaip ar taip neapsimokėtų pritaikyti krovinių gabenimui ir būtų atskiri krovininiai moduliai.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Dėl to galima diskutuoti.
    Atskiras modulis gal negalėtų pasiekti Kauno be pakrovimo, bet to 200-250 km/h greičiu, ant platformos galėtų pasikrauti. Irgi galima diskutuoti. O kaip su persėdimu? Kai pvz.: dalis lazdyniečių ir žirmūniečių važiuotų į Šilainius ir Šančius, kažkas atsijungtų Elektrėnuose...
    Dabartinis VT veža juokingias mąstais. Dviračiai - VT?
    Senukuose užsisakiau dažų - atveš už 3 dienų....
    Jei atskiras modulis negali pasiekti, tai du kartu irgi negalės pasiekti, nebent antras veš ne keleivius, o baterijas.

    Dėl pakrovimo, čia manau galime dabar atmesti, ypač kalbant apie 10 metų į priekį, nes reikėtu perdaryti infrastruktūrą.

    Persėdimų išvengsi išvis jeigu važiuosi nuosavu auto arba pavežėjimų paslauga (kas realiai čia ir būtų). Taigi čia pranšumo nėra, greičiau diskonfortas pesėdinėti.

    Dviračiai - cargo pavizdys. Bet veža juokingais todėl kad turim specializuotus isuntų vežėjus. Galėjai iš citybee pasiimti puskrovininį ir atsivežti šiandien? Daugumai ir į nuosavo bagažinę tilps nebent labai daug dažysi.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    Pirmas aspektas yra neigiamas, tai perspektyvos čia mažai. Esant automatizacijai jungiasi ar ne nelabia bus svarbu, nes tarpai galės būti daug mažesni ne idabar.

    Trečias teiginys yra apsurdiškas. Tam pačiam masės kiekiui važiuoti reikės tiek pat energijos, nesvarbu jis važius kartu ar atskirai.

    Dabartinis VT veža krovinius. Pvz dviračiai.
    Dėl to galima diskutuoti.
    Atskiras modulis gal negalėtų pasiekti Kauno be pakrovimo, bet to 200-250 km/h greičiu, ant platformos galėtų pasikrauti. Irgi galima diskutuoti. O kaip su persėdimu? Kai pvz.: dalis lazdyniečių ir žirmūniečių važiuotų į Šilainius ir Šančius, kažkas atsijungtų Elektrėnuose...
    Dabartinis VT veža juokingias mąstais. Dviračiai - VT?
    Senukuose užsisakiau dažų - atveš už 3 dienų....
    Štai dabar turiu realius du skubius siuntinius. Pašto kurjeris atvyks... iki 17:00. Pristatys rytoj. Superracionali operacija.
    Juolab cargo modulis gali būti vos ne dėžė ant ratų (propelerių?)
    Paskutinis taisė Sula; 2020.05.27, 10:34.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Visų pirma tai ne privatūs automobiliai, net ne asmeniniai. Antras dalykas tas, kad asmeniniai nesijungia prie kažko bendram tikslui pasiekti. Trečia, tokios sistemos gali jungtis į darinius palyginamus su dabartiniu VT pagal bendrą talpą. Pvz.: dešimtys modulių suvažiuoja ant platformos važiuojančios magistrale Vilnius-Kaunas (auto arba bėgiais) Tokiu būdu ilgesnėmis distancijomis jie nenaufdoja savo jėgainės, gali pasikrauti, jei yra poreikis. Yra galimybė persėsti į modulį važiuosianti kitur. Ir, kaip minėjau, yra cargo pervežimų galimybė. Dabartinis VT krovinių apskritai beveik neveža.
    Pirmas aspektas yra neigiamas, tai perspektyvos čia mažai. Esant automatizacijai jungiasi ar ne nelabia bus svarbu, nes tarpai galės būti daug mažesni ne idabar.

    Trečias teiginys yra apsurdiškas. Tam pačiam masės kiekiui važiuoti reikės tiek pat energijos, nesvarbu jis važius kartu ar atskirai.

    Dabartinis VT veža krovinius. Pvz dviračiai.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Kuo būtent perspektyvi? Iš principo tobulos automatizacijos atveju privatūs automobiliai niekuo nesiskirtų nuo šitokių sistemų. Tik nebūtų vaizdinės taršos ir nereiktų statyti papildomos infrastruktūros.
    Visų pirma tai ne privatūs automobiliai, net ne asmeniniai. Pvz.: Lazdynuose parkuotųsi kelių lygių aikštelėse palei Erfurto ar Architektų g. ir lauktų iškvietimų (o gal dar kažkas racionalesnio būtų sugalvota prie pačių daugiabučių ar net jų viduje). Antras dalykas tas, kad asmeniniai nesijungia prie kažko bendram tikslui pasiekti, o šitie grupuotųsi pagal susisiekimo algoritmus su galimybe keleiviams persėsti ar greičiau judėti. Trečia, tokios sistemos gali jungtis į darinius palyginamus su dabartiniu VT pagal bendrą talpą. Pvz.: dešimtys modulių suvažiuoja ant platformos važiuojančios magistrale Vilnius-Kaunas (auto arba bėgiais) Tokiu būdu ilgesnėmis distancijomis jie nenaudoja savo jėgainės, gali pasikrauti, jei yra poreikis. Yra galimybė persėsti į modulį važiuosianti kitur. Ir, kaip minėjau, yra cargo pervežimų galimybė. Dabartinis VT krovinių apskritai beveik neveža.
    Paskutinis taisė Sula; 2020.05.27, 10:23.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Ten toliau video susijungia atsiveriant pertvaroms. Be to, lygtais tie krėslai susilanksto.
    Ir taip, taip gaunasi asmeninio ir viešo transporto kombinacija. Ten gi galima išsikviesti modulį pagal maršrutą ir keleivių poreikį iš apps'o.
    Tai yra koncepcija. Manau, kad tai perspektyvi kryptis. Nebūtinos fantastinės technologijos. Galima naudoti kaip cargo. Šiuo metu viskas, manau, atsiremia į autonomizaciją.
    Kuo būtent perspektyvi? Iš principo tobulos automatizacijos atveju privatūs automobiliai niekuo nesiskirtų nuo šitokių sistemų. Tik nebūtų vaizdinės taršos ir nereiktų statyti papildomos infrastruktūros.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Ten toliau video susijungia atsiveriant pertvaroms. Be to, lygtais tie krėslai susilanksto.
    Ir taip, taip gaunasi asmeninio ir viešo transporto kombinacija. Ten gi galima išsikviesti modulį pagal maršrutą ir keleivių poreikį iš apps'o.
    Tai yra koncepcija. Manau, kad tai perspektyvi kryptis. Nebūtinos fantastinės technologijos. Galima naudoti kaip cargo. Šiuo metu viskas, manau, atsiremia į autonomizaciją.
    Aš nesutinku. Manau kad šią funkcija jau atlika visokie uberiai ir boltai ir toks technologinis kombinavimas būtų tiesiog labai brangi alternatyva, kuria ir gali leisti tik visokie dubajai dėl PR iš naftos pinigų.

    Autonomizacija bus betkuriuo atveju (VT manau vieni iš pimų, nes fiksuotas maršrutas), bet tai kaiptik padidins asmeninio automobilio vartojimą, nes dabar bus nebe "stoviu valandą kamštyje", o "skaitau knygą valandą, kol mane veža".
    Paskutinis taisė MedinisStrazdas; 2020.05.27, 10:04. Priežastis: gramatika

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    Na jeigu susijungs kaip vizulkėje, tai persėsti tikrai neišeis, nes bus draudžiama jau vien dėl pavojaus. Šiaip nelabia matau pranašumo prieš esamą VT. Tipo išvežiuos individualiai? Tai gal tada čia tiesiog taxi?
    Ten toliau video susijungia atsiveriant pertvaroms. Be to, lygtais tie krėslai susilanksto.
    Ir taip, taip gaunasi asmeninio ir viešo transporto kombinacija. Ten gi galima išsikviesti modulį pagal maršrutą ir keleivių poreikį iš apps'o.
    Tai yra koncepcija. Manau, kad tai perspektyvi kryptis. Nebūtinos fantastinės technologijos. Galima naudoti kaip cargo. Šiuo metu viskas, manau, atsiremia į autonomizaciją.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Galima "persėsti" į pasirinktą kryptį judant tokiam sąstatui. Bet tai tik viena iš koncepcijų.
    Na jeigu susijungs kaip vizulkėje, tai persėsti tikrai neišeis, nes bus draudžiama jau vien dėl pavojaus. Šiaip nelabia matau pranašumo prieš esamą VT. Tipo išvežiuos individualiai? Tai gal tada čia tiesiog taxi?

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
    A, tai sujungiami mikriukai čia. Kokia nauda iš to sujungiamumo tai neaišku, nes vistiek riekės tiek pat energijos juos judinti, na nebent kad be tarpų gal daugiau tilps kelyje.
    Galima "persėsti" į pasirinktą kryptį judant tokiam sąstatui. Bet tai tik viena iš koncepcijų.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    A, tai sujungiami mikriukai čia. Kokia nauda iš to sujungiamumo tai neaišku, nes vistiek riekės tiek pat energijos juos judinti, na nebent kad be tarpų gal daugiau tilps kelyje.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
    nežinau kas yra "pumpurinis" VT.
    Tai iš atskirų modulių sudarytos sistemos. Kur atskiri moduliai gali jungtis į mažesnius ar didelius "traukinius" magistraliniam ar net tarpmiestiniam judėjimui, o po to atsijugti atskiriems privažiavimams. Panašiai kaip savaeigiai traukinių vagonai. Yra variantai su "motininiu nešėju", yra ir be jo. Vienas iš realių variantų: https://www.next-future-mobility.com/

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė Dovydas Rodyti pranešimą

    Aš manau, kad svarbiausia yra ne technologinis proveržis, o pasikeitusio mąstymo proveržis.
    Palyginkime, kaip pasikeitė nusikalstamumo mažėjimo proveržis per 20 metų. Tai įvyko ne dėl technologijų. Kodėl sumažėjo kyšius imančių kelių policininkų? Dėl pasikeitusių technologijų, ar dėl pasikeitusio mąstymo?

    Pasikeis mastymas ir parkavimo srityje. Senamiestyje daugiauaukščių parkavimo aikštelių tikrai neprireiks. Technologijos, žinoma, padėtų, bet ne jos yra svarbiausia. Galiu lažintis, kad po 10 metų net patys karščiausi šio forumo automobilistai važiuos į Senamiestį ne nuosavu automobiliu - ir jiems tai patiks!
    Technologijų proveržis kriminalogijoje didelis. Dabar yra daug daugiau kamerų (įskaitant kameras mieste). yra daug lengviau/pigiau atlikti DNR tyrimus ir pan. Nors pas mus nemažai prisidėjo dar ir tai, kad mes bandėme persitarkyti į vakarietišką sistemą vietoj soveitiškos. Beto, daug organizuoto nusikalstamumo persikėlė į saugesnę virtualią erdvę. Yra daug saugiau padirbinėti vogtas kreditines korteles nei eiti išmušinėti iš prekeivių pinigus. Paskutinius 30 metų tokia nusiklastamumo tendencija matoma visame pasaulyje, ne tik pas mus.

    Kiek teko skaitinėti psichologų/sociologų nuomone, mastymo pokyčiai formuojasi kartomis. Norint rimtai pakeisti mastymą reikia kad pasikeistų bent dvi kartos, t.y. 40 o dabartiniu metu gal ir 50 metų kaip minimum.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Čia kalba eina ne apie nusigyvenimą, o apie prasigyvenimą.

    Pvz.: PRT (Personal Rapid Transport) atsiradimas. Pumpurinis VT. Autonominės krovininės/keleivinės kapsulės. Maglev ir hyperloop. Ir t.t.

    Prasigyvenimas automobilių skaičių didina, o ne mažina. Daugiausiai automobilių 1000 gyventojų eurpoje yra liuksemburge - vieno labiausiai turtingų šalių su puikiu viešuoju transportu.

    Privatus autmobilis ir yra PRT, nežinau kas yra "pumpurinis" VT. Autonominiai automobiliai tikrai nesumažins automobilių varotjimų. Kaip tik padidins. Kai automobilis pats gali nuvežti vaiką pas draugus/į burelį/etc tai bus renkamasi dažniau nei dabar.

    Maglev yra tiesiog ekonomiškai neapsimokantis light-rail. Asmeniškai man labai patinka maglev ideja, bet funkciškai tai perims tiek pat srauto kiek ir traukiniai (metro įskaičiuojant).

    Hypeloop (rašosi hype, nes ten be hype daugiau nieko ir nėra) yra visiškai nelogiškas sprendimas kuris būtu superbrangus ir nesuteiktu reikšmingos naudos, ypač trumpose kelionėse. Beje kolkas techniškai nešįmanomas. Nors aišku tas Hypeloo projektas Muskui buvo labai naudingas, daug inžinierinio talento pasamdė per šį scam'ą.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Parašė Maduk Rodyti pranešimą
    ^kelių policininkai retai ima kyšius ne dėl pasikeitusio mąstymo
    Ne visai, dalis ir dėl to.

    Komentuoti:

Working...
X