Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis?

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Ginthus
    replied
    Manau bus į temą, apie kamščius, judumą ir Downs-Thomson paradoksą. Geriau vieną video pažiūrėti, nei kelis puslapius prirašyti:
    https://youtu.be/RQY6WGOoYis
    Paskutinis taisė Ginthus; 2020.03.09, 15:50.

    Komentuoti:


  • AudriusV
    replied
    Šiek tiek apie iš miestų praktikos įrengiant apsaugotus dviračių takus. Kaip suprantu nieks ilgai nesikeitė, kol pagrindiniu postūmiu netapo tragiškas įvykis.
    https://www.youtube.com/watch?v=SFbnyIsSlLA

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
    Įdomus straipsnelis - suomių mokslininkai skaičiuoja, ar Helsinkyje nereikėtų įvesti nemokamo viešojo transporto (kaip Taline ), ir koks būtų rezultatas.
    Išvada: nemokamas viešasis transportas pritraukia daugiau keleivių, bet daugiausia pakeičia vaikščiojimą pėsčiomis ir dviračiais. Persėdančių į VT iš automobilių beveik nėra. Veiksmingesnis yra parkavimo kainos didinimas. O dar svarbiau - VT greitis (jeigu kelionė VT trunka dvigubai ilgiau nei automobiliu, VT tampa "lochovozu", kuriuo naudojasi tik tie, kurie neturi kitų galimybių).

    Free-of-charge public transport isn't free, Finnish experts say
    "If a door-to-door journey on public transport takes as long as it does by car, half of commuters will take public transport and half will drive their cars. If the same trip by bus or train is one-and-a-half times longer, public transport use drops by 25 percent. If the journey is twice as long as in a car, then no one other than those who have no other means will use public transport," Liimatainen said.

    The director of customer experience at Helsinki Regional Transport Authority HSL, Mari Flink, said free public transport would encourage unnecessary and excessive use of the services at the expense of society.
    "There's no justification to take public transport trips for one or two bus stops. I'd rather walk," Flink said.

    Walking and cycling levels decreased during trials of free public transport in Mariehamn, Åland, and the same phenomenon occurred after Tallinn made its transportation system free.

    https://yle.fi/uutiset/osasto/news/f...s_say/11147862
    VZ.LT 2020.03.06
    Nemokamas viešasis transportas: graži idėja, nemažinanti spūsčių
    Liuksemburgas ką tik tapo pirmąja pasaulio šalimi, kurioje visu viešuoju transportu galima naudotis nemokamai. Nykštukinė valstybė seka tokį sprendimą jau seniau priėmusių miestų pavyzdžiu, tačiau patirtis rodo, kad nemokamas viešasis transportas taupo dalies gyventojų pinigus, bet beveik nepadeda pasiekti žaliųjų tikslų ir nemažina automobilių gatvėse skaičiaus.

    Nuo kovo 1 d. Liuksemburge visi gali nemokamai keliauti tramvajais, autobusais ir traukiniais. Iki šiol metinis bilietas, suteikiantis teisę važiuoti visų rūšių viešuoju transportu, šioje šalyje kainavo 440 Eur. Vis dėlto bilietų pardavimai į bendrą 500 mln. Eur viešojo transporto biudžetą sunešdavo vos apie 8%. Dabar ši suma bus dengiama iš šalies iždo. Tiesa, pirmos klasės traukinių bilietai išliks mokami.
    Kiek daugiau nei 600.000 gyventojų turintis Liuksemburgas tapo pirmąja valstybe, priėmusia tokį sprendimą, bet pati nemokamo viešojo transporto idėja nėra nauja. Skaičiuojama, kad pasaulyje yra apie 100 miestų, kuriuose už viešojo transporto paslaugas mokėti nereikia.

    Nors viešuoju transportu Liuksemburge nuolat naudojasi apie 40% gyventojų, Transporto ministerijos duomenimis, šalies gyventojai labiau vertina asmeninius automobilius – jais vykstama į 47% verslo ir 71% laisvalaikio kelionių.
    (...)

    Estijos sostinė Talinas viešąjį transportą nemokamą padarė 2013 m. Praėjus trejiems metams, atlikta analizė parodė, kad viešajame transporte keleivių skaičius išaugo maždaug 8%, tačiau per tą patį laikotarpį panašiu tempu didėjo ir automobilių srautas.
    Tai Talino savivaldybę privertė imtis papildomų veiksmų – daugiau eismo juostų skirti tik viešajam transportui ir didinti automobilių stovėjimo gatvėse kainą. Per trejus metus iki 2019-ųjų automobilių srautas centrinėje dalyje sumažėjo 10%.

    Vienuolikos autobusų maršrutais 2016-aisiais nemokamai leidęs važinėti Prancūzijos Obanės miestas keleivių skaičių juose per trejus metus išaugino net 142%, tačiau automobilių srautas sumažėjo vos 10%.
    (...)

    Gyventojų mobilumo įpročius nagrinėjantys mokslininkai sako, kad nemokamas viešasis transportas motyvuoja į jį sėsti trumpoms kelionėms ir pavažiuoti atstumą, kuris kitu atveju veikiausiai būtų nueinamas pėsčiomis.

    https://www.vz.lt/transportas-logist...inanti-spusciu

    Komentuoti:


  • Kukumalu
    replied
    Parašė vilijampolietis Rodyti pranešimą
    Liuksemburgas ką tik tapo pirmąja pasaulio šalimi, kurioje visu viešuoju transportu galima naudotis nemokamai. Nykštukinė valstybė seka tokį sprendimą jau seniau priėmusių miestų pavyzdžiu, tačiau patirtis rodo, kad nemokamas viešasis transportas taupo dalies gyventojų pinigus, bet beveik nepadeda pasiekti žaliųjų tikslų ir nemažina automobilių gatvėse skaičiaus.


    Plačiau: https://www.vz.lt/transportas-logist...inanti-spusciu

    Ir prie to pačio neblogas Tom Scott filmukas https://www.youtube.com/watch?v=feCQPD9DSOA kuriame paminimos traipsnyje praleistos detalės, pagrinde tai kad - kol nevažinės transportas dažnai ir patikimai, tol ne tiek svarbu mokamas jis ar nemokamas.

    Komentuoti:


  • vilijampolietis
    replied
    Liuksemburgas ką tik tapo pirmąja pasaulio šalimi, kurioje visu viešuoju transportu galima naudotis nemokamai. Nykštukinė valstybė seka tokį sprendimą jau seniau priėmusių miestų pavyzdžiu, tačiau patirtis rodo, kad nemokamas viešasis transportas taupo dalies gyventojų pinigus, bet beveik nepadeda pasiekti žaliųjų tikslų ir nemažina automobilių gatvėse skaičiaus.

    Nuo kovo 1 d. Liuksemburge visi gali nemokamai keliauti tramvajais, autobusais ir traukiniais. Iki šiol metinis bilietas, suteikiantis teisę važiuoti visų rūšių viešuoju transportu, šioje šalyje kainavo 440 Eur. Vis dėlto bilietų pardavimai į bendrą 500 mln. Eur viešojo transporto biudžetą sunešdavo vos apie 8%. Dabar ši suma bus dengiama iš šalies iždo. Tiesa, pirmos klasės traukinių bilietai išliks mokami.

    Kiek daugiau nei 600.000 gyventojų turintis Liuksemburgas tapo pirmąja valstybe, priėmusia tokį sprendimą, bet pati nemokamo viešojo transporto idėja nėra nauja. Skaičiuojama, kad pasaulyje yra apie 100 miestų, kuriuose už viešojo transporto paslaugas mokėti nereikia.

    Nemokamas viešasis transportas nemažai kainuoja savivaldybių biudžetams, tačiau jo šalininkai sako, kad toks sprendimas atsiperka, nes mažina spūstis ir taršą, be to, atkrinta bilietų platinimo, IT sistemų išlaikymo kaštai.

    Nors viešuoju transportu Liuksemburge nuolat naudojasi apie 40% gyventojų, Transporto ministerijos duomenimis, šalies gyventojai labiau vertina asmeninius automobilius – jais vykstama į 47% verslo ir 71% laisvalaikio kelionių.

    Francois Bauschas, Liuksemburgo transporto ministras, pristatydamas vyriausybės sprendimą teigė, kad valstybė pirmiausia siekia gerinti mobilumo kokybę, tačiau automobilių srauto mažinimas taip pat yra motyvuojantis veiksnys, ypač spūstimis garsėjančioje sostinėje.

    Vis dėlto miestų, kuriuose viešasis transportas nemokamas jau ne vienus metus, patirtis rodo, jog vien to neužtenka, kad atsisakyti automobilių nuspręstų didelė gyventojų dalis – nors viešojo transporto keleivių skaičius išauga, mašinų gatvėse beveik nesumažėja.
    Automobilių neatsisako

    Estijos sostinė Talinas viešąjį transportą nemokamą padarė 2013 m. Praėjus trejiems metams, atlikta analizė parodė, kad viešajame transporte keleivių skaičius išaugo maždaug 8%, tačiau per tą patį laikotarpį panašiu tempu didėjo ir automobilių srautas.

    Tai Talino savivaldybę privertė imtis papildomų veiksmų – daugiau eismo juostų skirti tik viešajam transportui ir didinti automobilių stovėjimo gatvėse kainą. Per trejus metus iki 2019-ųjų automobilių srautas centrinėje dalyje sumažėjo 10%.

    Vienuolikos autobusų maršrutais 2016-aisiais nemokamai leidęs važinėti Prancūzijos Obanės miestas keleivių skaičių juose per trejus metus išaugino net 142%, tačiau automobilių srautas sumažėjo vos 10%.

    Gyventojų mobilumo įpročius nagrinėjantys mokslininkai sako, kad nemokamas viešasis transportas motyvuoja į jį sėsti trumpoms kelionėms ir pavažiuoti atstumą, kuris kitu atveju veikiausiai būtų nueinamas pėsčiomis.

    „Galimybė nemokamai važiuoti autobusais gali keisti elgesį žmonių, kurie paprastai daugiau vaikščioja ar apskritai nekeliauja, bet dauguma gyventojų vis tiek yra labiau linkę pasikliauti savo automobiliais, nes tai jiems patogiau ir greičiau“, – „Huffington Post“ sako Rosalie Ray, Kolumbijos universiteto mokslų daktarė.

    Pasak jos, jei pagrindinis tikslas yra sumažinti automobilių srautus, reikia daugiau priemonių – riboti įvažiavimą į senamiesčius, didinti parkavimo mokesčius. Taip pat gerinti viešojo transporto paslaugų kokybę ir prieinamumą.
    Geri viešieji ryšiai

    Vokietijos transliuotojas RTL atkreipia dėmesį, kad Liuksemburgo sprendimas viešąjį transportą padaryti nemokamą yra ir neblogas šalies viešųjų ryšių žingsnis. Liuksemburgas ne tik susilaukė gausybės dėmesio visos Europos žiniasklaidoje, bet ir pasiuntė žinutę: valstybė, garsėjanti kaip ypač brangi, rodo dosnumą.

    Tarptautinį poveikį pripažįsta ir Xavier Bettelis, Liuksemburgo ministras pirmininkas.

    „Mes tikime, kad šis sprendimas atitinka tautos prekės ženklo koncepciją. Žmonės žinos, kad lankantis Liuksemburge jiems nereikia jaudintis dėl kainų, jie gali tiesiog sėsti į autobusą ar traukinį ir keliauti kur tik nori“, – vyriausybės vadovą cituoja RTL.

    Tiesa, nemokamas viešasis transportas Liuksemburge nebuvo įvestas staiga. Penkios šalies savivaldybės nemokamą transportą pasiūlė dar 1997 m., o nuo 2016 m. visoje šalyje nemokamai gali važinėti studentai.

    Liuksemburgas taip pat ketina investuoti į naujas tramvajų linijas ir „park and ride“ automobilių aikšteles, kad paskatintų gyventojus dažniau rinktis viešąjį transportą.

    „Nemokamas viešasis transportas yra vyšnia pyrago viršuje, atspindinti visą judumo strategiją. Bet, savaime suprantama, pyragas turi būti iškeptas. Tai reiškia investicijas į infrastruktūrą“, – sako Žaliųjų partijai atstovaujantis transporto ministras F. Bauschas.


    Plačiau: https://www.vz.lt/transportas-logist...inanti-spusciu

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
    Čia Zero ryškiai sumaišė skaičius, nes Londoans skiria beveik 1% o ne 10%.
    Tuomet Vilnius skiria (kartu su gretutiniais projektais) panašias sumas:

    Skaičiuojama, kad bendros investicijos į dviračių ir dalies pėsčiųjų infrastruktūros gerinimą šiemet sieks apie 7 mln. eurų.

    https://vilnius.lt/lt/2019/04/09/ged...viraciu-takai/

    Komentuoti:


  • acetonas
    replied
    Parašė zero Rodyti pranešimą

    Juokingas sumas ?! Londonas apie 10 proc. savo biudžeto skiria dviračių infrastruktūrai gerinti - tai milžiniški pinigai (214 milijonų svarų kasmet). Nepaisant to, dviratinininkų skaičiaus augimas stagnuoja (tiesiog hipsterių skaičius yra baigtinis). Norint toliau auginti dviratininkų skaičių, jau reikės represinių priemonių. Manau visur 4-5 proc. yra dviratininkai savo noru, visi kiti - priverstiniai (kaip Amsterdame - ten nelabai kitų galimybių palikta)
    Tai jei P. Vileišio g. paverstu dviračių gatve irgi sakytum, kad valdžia imasi represijų prieš tave. Juk jei butu geras dviračių takas palei upę iki pats centro, puse Antakalnio gyventojų esant geram orui persėstu į dviračius. Kam stovėti 30 min kamštyje, jei per 15 min būtu galima patogiai nuvažiuoti iki centro. Jei tingi minti elektrinis paspirtukas yra.
    Tas pats gautusi sujungus patogiais dviračių takais Žirmūnus, Šnipiškes, Naujamiestį ir Naujininkus su centru. Plius Naujininkus ir Naujamiestį galima būtu sujungti su greitimais pramoniniais rajonais pakankamai trumpais takais, kuriais dauguma žmonių lengvai galėtu numinti.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Čia Zero ryškiai sumaišė skaičius, nes Londoans skiria beveik 1% o ne 10%.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė zero Rodyti pranešimą

    Juokingas sumas ?! Londonas apie 10 proc. savo biudžeto skiria dviračių infrastruktūrai gerinti - tai milžiniški pinigai (214 milijonų svarų kasmet). Nepaisant to, dviratinininkų skaičiaus augimas stagnuoja (tiesiog hipsterių skaičius yra baigtinis). Norint toliau auginti dviratininkų skaičių, jau reikės represinių priemonių. Manau visur 4-5 proc. yra dviratininkai savo noru, visi kiti - priverstiniai (kaip Amsterdame - ten nelabai kitų galimybių palikta)
    Londono biudžetas toks kuklus?
    Vilniaus berods apie 700 mln. EUR bus.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė zero Rodyti pranešimą

    Juokingas sumas ?! Londonas apie 10 proc. savo biudžeto skiria dviračių infrastruktūrai gerinti - tai milžiniški pinigai (214 milijonų svarų kasmet))
    O tai koks čia tas Londono biudžetas? 2,14 mlrd. svarų? Tai čia kiek, 2 kartus daugiau nei Vilniaus?

    Komentuoti:


  • zero
    replied
    Augti nuo žemos bazės visada lengva. Bet procentaliai - skaičiai išlieka niekingai maži.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė zero Rodyti pranešimą

    Juokingas sumas ?! Londonas apie 10 proc. savo biudžeto skiria dviračių infrastruktūrai gerinti - tai milžiniški pinigai (214 milijonų svarų kasmet). Nepaisant to, dviratinininkų skaičiaus augimas stagnuoja (tiesiog hipsterių skaičius yra baigtinis). Norint toliau auginti dviratininkų skaičių, jau reikės represinių priemonių. Manau visur 4-5 proc. yra dviratininkai savo noru, visi kiti - priverstiniai (kaip Amsterdame - ten nelabai kitų galimybių palikta)
    Vidutiniškai dviračių infrastruktūrai numatyta £169 milijonų per metus iki 2023, miesto biudžetas £18,5 milijardų, tai gaunasi tik 0,9% viso biudžeto, atsižvelginat į tai, kad tai sparčiausiai auganti transporto rūšis ir didmiestyje praktiškiausia, tos investicijos nėra jau tokios didelės.
    Tie jūsų minimi "statomi greitkeliai" tėra nupieštos mėlynos linijos esamose gatvėse, Vilniuje statomi nauji raudoni takai ant plyno lauko kainuoja žymiai daugiau nei tie Londono "greitkeliai" esamoje infrastruktūroje.



    Click image for larger version  Name:	Untitled.png Views:	1 Size:	45,3 kB ID:	1787035

    Komentuoti:


  • zero
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Būtent. Puikus pavyzdys, kaip investavus juokingas sumas galima pasiekti stulbinančių rezultatų, net 2 kartus daugiau dviratininkų vos per kelis metus.
    Juokingas sumas ?! Londonas apie 10 proc. savo biudžeto skiria dviračių infrastruktūrai gerinti - tai milžiniški pinigai (214 milijonų svarų kasmet). Nepaisant to, dviratinininkų skaičiaus augimas stagnuoja (tiesiog hipsterių skaičius yra baigtinis). Norint toliau auginti dviratininkų skaičių, jau reikės represinių priemonių. Manau visur 4-5 proc. yra dviratininkai savo noru, visi kiti - priverstiniai (kaip Amsterdame - ten nelabai kitų galimybių palikta)
    Paskutinis taisė zero; 2020.03.04, 07:54.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė zero Rodyti pranešimą
    Londone dviratininkai sudaro apie 4 proc. nuo viso transporto. 2011 metais buvo apie 2 proc. nuo to laiko į dviračių infrastruktūrą buvo sukištas ne vienas milijardas, pastatyti greitkeliai dviratininkams. Bet paiekė 4 proc. ir nuo to laiko stagnuoja. Iki 2041 metų planuoja pasiekti 6 proc:
    http://content.tfl.gov.uk/travel-in-london-report-9.pdf

    Dauguma dviratininkų - baltieji hipsteriai, kurie mina ne dėl patogumo, o todėl,. kad "trending" :https://www.wired.co.uk/article/cycl...e-superhighway ir kurie yra didelė problema: https://youtu.be/DBP2LTQxqZ8 Beje, LT ta pati problema - pas dviratininkus nulis kultūros, ypač išsiskiria tie, kurie su aptemptomis kelnytėmis laksto - taisyklės jiems negalioja, jie kaip ir BMW vairuotojai save laiko išskirtine kasta.
    Londonas šiaip labai didelis miestas ir dviratininkams nėra pats patogiausias, ypač, kai išvystytas metro/geležinkelių tinklas.
    Aišku, nekultūringi dviratininkai, kurie laksto bet kaip, šaligatviais ir pan. problema, kaip ir vairuotojai, bet tai nėra argumentas nevystyti dviračių infrastruktūros. Ar jums skandinavai, nyderlandai, kur dviratininkų rojus, blogi pavyzdžiai?
    Paskutinis taisė Lettered; 2020.03.04, 07:49.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė zero Rodyti pranešimą
    Londone dviratininkai sudaro apie 4 proc. nuo viso transporto. 2011 metais buvo apie 2 proc. nuo to laiko į dviračių infrastruktūrą buvo sukištas ne vienas milijardas, pastatyti greitkeliai dviratininkams. Bet paiekė 4 proc. ir nuo to laiko stagnuoja. Iki 2041 metų planuoja pasiekti 6 proc:
    http://content.tfl.gov.uk/travel-in-london-report-9.pdf


    Dauguma dviratininkų - baltieji hipsteriai, kurie mina ne dėl patogumo, o todėl,. kad "trending" :https://www.wired.co.uk/article/cycl...e-superhighway ir kurie yra didelė problema: https://youtu.be/DBP2LTQxqZ8 Beje, LT ta pati problema - pas dviratininkus nulis kultūros, ypač išsiskiria tie, kurie su aptemptomis kelnytėmis laksto - taisyklės jiems negalioja, jie kaip ir BMW vairuotojai save laiko išskirtine kasta.
    Būtent. Puikus pavyzdys, kaip investavus juokingas sumas galima pasiekti stulbinančių rezultatų, net 2 kartus daugiau dviratininkų vos per kelis metus.

    P.S. tuo labiau turint omenyje kad Londone dviračiai konkuruoja patogumu ne su automobiliais, o su puikiai išvystytu viešuoju transportu. Perkėlus automobilių išlaikymo kaštus nuo valstybės ant pačių automobilių savininkų, Vilniuje irgi greitai atsirastu tie 4% dviratininkų.
    Paskutinis taisė sankauskas; 2020.03.04, 07:24.

    Komentuoti:


  • zero
    replied
    Londone dviratininkai sudaro apie 4 proc. nuo viso transporto. 2011 metais buvo apie 2 proc. nuo to laiko į dviračių infrastruktūrą buvo sukištas ne vienas milijardas, pastatyti greitkeliai dviratininkams. Bet paiekė 4 proc. ir nuo to laiko stagnuoja. Iki 2041 metų planuoja pasiekti 6 proc:
    http://content.tfl.gov.uk/travel-in-london-report-9.pdf


    Dauguma dviratininkų - baltieji hipsteriai, kurie mina ne dėl patogumo, o todėl,. kad "trending" :https://www.wired.co.uk/article/cycl...e-superhighway ir kurie yra didelė problema: https://youtu.be/DBP2LTQxqZ8 Beje, LT ta pati problema - pas dviratininkus nulis kultūros, ypač išsiskiria tie, kurie su aptemptomis kelnytėmis laksto - taisyklės jiems negalioja, jie kaip ir BMW vairuotojai save laiko išskirtine kasta.




    Paskutinis taisė zero; 2020.03.04, 06:53.

    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Iki Danijos išsivystymo mums dar toli. O kaip reikalai su tuo mums gerokai artimesnėse ir panašesnėse kaimynėse, pvz.: Latvijoje ir Lenkijoje? Kiek teko matyti, tai nekažką. Nors miestų finansavimas overall ten didesnis nei Vilniaus.
    Bet klausimas dėl takų infros išvystymo.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Creatium Rodyti pranešimą

    Ko gero iki tiek, koks procentas yra kokioje Danijoje ar kitose panašių oro sąlygų šalyse, kurios turi didesnius dviračių takų išvystymo lygius.
    Iki Danijos išsivystymo mums dar toli. O kaip reikalai su tuo mums gerokai artimesnėse ir panašesnėse kaimynėse, pvz.: Latvijoje ir Lenkijoje? Kiek teko matyti, tai nekažką. Nors miestų finansavimas overall ten didesnis nei Vilniaus.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Creatium Rodyti pranešimą

    Ko gero iki tiek, koks procentas yra kokioje Danijoje ar kitose panašių oro sąlygų šalyse, kurios turi didesnius dviračių takų išvystymo lygius.
    Ir panašiu reljefu.

    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
    Jeigu pas mus 3% važiuja dviračiu net nesant dviračių takų tinklui, kiek šis procentas išaugtų jeigu būtų skiriama bent tie 3% infrastruktūros biudžeto dviračių takams?
    Ko gero iki tiek, koks procentas yra kokioje Danijoje ar kitose panašių oro sąlygų šalyse, kurios turi didesnius dviračių takų išvystymo lygius.

    Komentuoti:

Working...
X