Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis?

[Laurmit]

Praeitam šimtmety Vilniaus plėtrą konsultavo kanadiečiai (CUI). Valdininkai sėkmingai juos išūdijo. Po to sekė vokiečiai, švedai, suomiai, izraeliečiai, lenkai su ketinimais investuoti į miestą. Vėl sėkmingai atsilaikėm. Dabar nebėra nei vieno, kam svarbu daugiau nei savo pasturgalis. Vid kelionė automobiliu auga, aplinkkelius puošia kalninės pušys, vieno aukšto statiniai artėja prie sostinės centro. O savivaldybė rūpinasi dviračių takais ir A juostomis.

[Riedis]

Įdomu kaip pakistų kelionės automobiliu į prekybcentrius, jei stovėjimo aikšteles prie jų apmokestintų. Kad ir simbolišku 1€. Gal baigtųsi kasdieninis apsipirkinėjimas automobiliu ir truputį pažvelgtų į netolimos ateities perspektyvą - užsipirktų visai savaitei į priekį.

[Laurmit]

Įdomu kaip pakistų kelionės automobiliu į prekybcentrius, jei stovėjimo aikšteles prie jų apmokestintų. Kad ir simbolišku 1€. Gal baigtųsi kasdieninis apsipirkinėjimas automobiliu ir truputį pažvelgtų į netolimos ateities perspektyvą - užsipirktų visai savaitei į priekį.

Regulioja ne mokestis, o komunikacija. Žmonės važiuoja ten, kur nemokamas patogus parkingas. Kitaip tariant, kad sutaupytų €1, automobilio panaudos už €3. Reik reguliuoti patirtis apsiperkant, o ne kliūtis.

[Dovydas]

Automobilių kiekis pradeda mažėti tik tada, kaip žmonių pajamos krenta. Net tie patys olandai turi didesnį automobilių kiekį gyventojui nei mes, jie tik į miesto centą juo nevažiuoja.

Lietuvoje tikrai yra daug erdvės automobilių skaičiaus mažėjimui. Pažįstu Vilniuje šeimą, kuri turi 7 ar 8 automobilius. Gyvena Šeškinėje. Žmona teisių neturi, į darbą labiausiai mėgsta vaikščioti pėsčiomis. Eina ne tiesiausiu, bet maloniausiu keliu parko takeliais, užtrunka 35-40min. Visi automobiliai priklauso vyrui. Kodėl tiek daug? Nes vienam reikia paremontuoti pavarų dėžę, kitam lempas, trečias kažkodėl silpnai traukia ir t.t. Pigiai pirko, galvojo kad pasiremontuos, o tuomet gal parduos, gal sau pasiliks. Taip per porą dešimtmečių prisikaupė visas transporto parkas. Kaimynai kartais paburba dėl užimtų vietų kieme, tai karts nuo karto perstato į gretimą kiemą. Parkavimo vieta juk nieko nekainuoja, ar ne taip?

Dar vieną tokį patį žmogų su nuosavu senų automobilių parku pažįstu Kelmėje. Pigiai nuperka, kažkiek pakrapšto, paskui nusivylęs dar pigiau parduoda. Ir perka kitą. Jo kieme nuolatos stovi 4-5 automobiliai. Nes parkavimas juk nekainuoja. Nežinau kiek labai tokie atvejai yrapaplitę.

Savivaldybė nori per 10 metų sumažinti automobilių skaičių 1000 gyventojų 8%. Manau, kad visai realu.

Įdomu kaip pakistų kelionės automobiliu į prekybcentrius, jei stovėjimo aikšteles prie jų apmokestintų. Kad ir simbolišku 1€. Gal baigtųsi kasdieninis apsipirkinėjimas automobiliu ir truputį pažvelgtų į netolimos ateities perspektyvą - užsipirktų visai savaitei į priekį.

Apmokestinti arba ženkliai sumažinti tas milžiniškas aikšteles, kaip pvz Šiaurės miestelyje prie Rimi, ir pan. Būtų daug riksmo, nes žmogui, visą gyvenimą į parduotuvę važiavusiam automobiliu tektų tuos keletą šimtą metrų paėjėti pėsčiomis. Eiti savomis kojomis - juk tai taip neįprasta! Galimas teigiamas pašalinis efektas - sumažėtų didžiųjų prekybos centrų plotai, bet atsirastų daugiau mažų krautuvėlių "arčiau namų".

[MedinisStrazdas]

Aš irgi stengiuosi tik pėsčiomis. Žmonės keistai žiūriu, kai į kuprinę maistą kraunu.

Na va, o aš esu "neekologiškas" ir naudoju plastinkinį maišą. Tiesa, maišą atsinešu pats ir tą patį maišą naudoju ilgiau nei tie "ekologiški" medžiaginiai tarnuaja. Bet va, mane už tai žada apmokestinti

Kuprinė dar nieko, aš kai dar mokiausi VU su lagaminu vaikščiodavau nes labai efektyvu nešiotis A4 lapus nesuglamžant. Bet va pakeliui namo užsukdavau apsipirkti. Tai pardavėjų akys buvo didelės kai į lagamina žmogus pieną grūda

Lietuvoje tikrai yra daug erdvės automobilių skaičiaus mažėjimui. Pažįstu Vilniuje šeimą, kuri turi 7 ar 8 automobilius. Gyvena Šeškinėje. Žmona teisių neturi, į darbą labiausiai mėgsta vaikščioti pėsčiomis. Eina ne tiesiausiu, bet maloniausiu keliu parko takeliais, užtrunka 35-40min. Visi automobiliai priklauso vyrui. Kodėl tiek daug? Nes vienam reikia paremontuoti pavarų dėžę, kitam lempas, trečias kažkodėl silpnai traukia ir t.t. Pigiai pirko, galvojo kad pasiremontuos, o tuomet gal parduos, gal sau pasiliks. Taip per porą dešimtmečių prisikaupė visas transporto parkas. Kaimynai kartais paburba dėl užimtų vietų kieme, tai karts nuo karto perstato į gretimą kiemą. Parkavimo vieta juk nieko nekainuoja, ar ne taip?

Dar vieną tokį patį žmogų su nuosavu senų automobilių parku pažįstu Kelmėje. Pigiai nuperka, kažkiek pakrapšto, paskui nusivylęs dar pigiau parduoda. Ir perka kitą. Jo kieme nuolatos stovi 4-5 automobiliai. Nes parkavimas juk nekainuoja. Nežinau kiek labai tokie atvejai yrapaplitę.

Savivaldybė nori per 10 metų sumažinti automobilių skaičių 1000 gyventojų 8%. Manau, kad visai realu.

Apmokestinti arba ženkliai sumažinti tas milžiniškas aikšteles, kaip pvz Šiaurės miestelyje prie Rimi, ir pan. Būtų daug riksmo, nes žmogui, visą gyvenimą į parduotuvę važiavusiam automobiliu tektų tuos keletą šimtą metrų paėjėti pėsčiomis. Eiti savomis kojomis - juk tai taip neįprasta! Galimas teigiamas pašalinis efektas - sumažėtų didžiųjų prekybos centrų plotai, bet atsirastų daugiau mažų krautuvėlių "arčiau namų".

Tu nesupratai ką aš norėjau parodyti - automobilių kiekis vienam žmogui nėra automobilizmo matas. Šalys kuriuose kaip visi čia mano nėra automobilizmo turi didesnį auto/žmogui santykį.

O tokie 8 automobilių turėtojai tikrai nėra tipiniai lietuviai. Vidutinė šeima turi vieną automobilį ir tas auto/žmonių santykis tą ir parodo. Iš tokių šeimų automobilį atimsi tik tokiu atveju, jeigu apmokestinsi jį tiek, kad jie tiesiog nebeįpirks jo išlaikyti.

O šiaip čia ne parkavimo vietos mokestis, o normalus automobilio mokestis padėtų. Net jei ir paimsi tą dabartinį registravimo mokestį ir padarysime jį metiniu tokie 8 auto savininkai susitvarkys patys.

Savivaldybė gali norėti ką nori, bet automobilių kiekis didėja ir jis didės proporcingai pajamų didėjimui, kas dabar vyksta bent jau nemažai daliai gyventojų.

Nemanau kad padaugėtu mažų parduotuvėlių. Yra netoli manęs mažų krautuvėlių pora. Vistiek einu į prekybcentrį. Ten dėl didesnio pirkėjų skaičiaus šviežesni produktai.

[Laurmit]

Savivaldybė nori per 10 metų sumažinti automobilių skaičių 1000 gyventojų 8%. Manau, kad visai realu.

Vilnius strategiškai planuojamas, kad žmonės kuo daugiau naudotų automobilį. Miestus augina vartojimas (dešimtadalis finansuoja NT), o Bendram plane temai lygiai paragrafas.

[Robyla]

Lietuvoje tikrai yra daug erdvės automobilių skaičiaus mažėjimui. Pažįstu Vilniuje šeimą, kuri turi 7 ar 8 automobilius. Gyvena Šeškinėje. Žmona teisių neturi, į darbą labiausiai mėgsta vaikščioti pėsčiomis. Eina ne tiesiausiu, bet maloniausiu keliu parko takeliais, užtrunka 35-40min. Visi automobiliai priklauso vyrui. Kodėl tiek daug? Nes vienam reikia paremontuoti pavarų dėžę, kitam lempas, trečias kažkodėl silpnai traukia ir t.t. Pigiai pirko, galvojo kad pasiremontuos, o tuomet gal parduos, gal sau pasiliks. Taip per porą dešimtmečių prisikaupė visas transporto parkas. Kaimynai kartais paburba dėl užimtų vietų kieme, tai karts nuo karto perstato į gretimą kiemą. Parkavimo vieta juk nieko nekainuoja, ar ne taip?

Dar vieną tokį patį žmogų su nuosavu senų automobilių parku pažįstu Kelmėje. Pigiai nuperka, kažkiek pakrapšto, paskui nusivylęs dar pigiau parduoda. Ir perka kitą. Jo kieme nuolatos stovi 4-5 automobiliai. Nes parkavimas juk nekainuoja. Nežinau kiek labai tokie atvejai yrapaplitę.

Savivaldybė nori per 10 metų sumažinti automobilių skaičių 1000 gyventojų 8%. Manau, kad visai realu.



Apmokestinti arba ženkliai sumažinti tas milžiniškas aikšteles, kaip pvz Šiaurės miestelyje prie Rimi, ir pan. Būtų daug riksmo, nes žmogui, visą gyvenimą į parduotuvę važiavusiam automobiliu tektų tuos keletą šimtą metrų paėjėti pėsčiomis. Eiti savomis kojomis - juk tai taip neįprasta! Galimas teigiamas pašalinis efektas - sumažėtų didžiųjų prekybos centrų plotai, bet atsirastų daugiau mažų krautuvėlių "arčiau namų".

Jeigu matai, kad kieme ilgą laiką stovi neeksploatuojama transporto priemonė - rašai į savivaldybę (yra nurodytas el. paštas), pridedi automobilio nuotrauką. 14 dienų bėgyje savininkas gauna pranešimą, kad automobilis bus pašalintas iš aikštelės. Nesant savininko reakcijai, automobilis nuvežamas į specializuotą aikštelę.

[John]

Jeigu matai, kad kieme ilgą laiką stovi neeksploatuojama transporto priemonė - rašai į savivaldybę (yra nurodytas el. paštas), pridedi automobilio nuotrauką. 14 dienų bėgyje savininkas gauna pranešimą, kad automobilis bus pašalintas iš aikštelės. Nesant savininko reakcijai, automobilis nuvežamas į specializuotą aikštelę.

Su sąlyga, kad automobilis neturi techninės apžiūros pagal reikalingus terminus.

[John]

Čia toks linksmesnis, susijęs su darnaus judumo tema. Vayrotojei ir kelių marozai straikina atgal

Vilniaus vairuotojų kantrybė išseko: reikalauja atšaukti nesuprantamus eismo pakeitimus
https://www.lrytas.lt/auto/saugus-ei...simt-12825373/

Vilniaus vairuotojai pakilo į kovą su eismo organizavimą sostinėje turinčiais užtikrinti savivaldybės valdininkais. Vairuotojai surašė peticiją, kuria reikalaujama atšaukti, peticijos autorių nuomone, nesuprantamus ir transporto grūstis didinančius eismo organizavimo pakeitimus Vilniuje.

Keletas linksmesnių citatų:

Deklaruojant rūpinimąsi eismo saugumu yra dirbtinai kuriami ir didinami eismo kamščiai ties kiekvienu transporto žiedu (žieduose sumažinta eismo juostų, panaikinta galimybė persirikiuoti žiede, palikta tik po vieną juostą atskirai krypčiai, dėl ko net savaitgaliais driekiasi eilės ties kiekvienu žiedu), naikinamos eismo juostos, jas atiduodant dviračių takeliams ir parkavimui (Naugarduko gatvė).

Taip pat transporto srauto „perkrautose“ gatvėse, (kaip pvz Švitrigailos, Kalvarijų) visai dienai viena juosta leidžiama važiuoti tik autobusams, o visi kiti vairuotojai priversti važiuoti vienintele juosta. Normalus specialistas ieškotų būdų sukurti papildomą juostą autobusams nenaikinant dviejų juostų bendram transportui.

Remdamiesi aukščiau išdėstytu prašome: 1. Kuo greičiau panaikinti „patobulinimus“ visuose Vilniaus miesto eismo žieduose, atstatant prieš tai buvusį eismo juostų ženklinimą ir eismo žiedų pralaidumą. 2. Grąžinti eismo juostas, kurios panaudotos dviračių takeliams ir parkavimuisi, miesto transportui. Dviračių takelius ir parkavimosi vietas kurti papildomai, nemažinant esamos transporto struktūros. 3. Pakeisti atsakingus už šiuos „patobulinimus“ asmenis kompetentingais darbuotojais, kurie iš esmės spręstų miesto transporto eismo organizavimą mažinant šviesoforų ir didinant apvažiavimo sprendimų skaičių.“

[rmss]

lrytas Vilniaus temomis išvis neverta net skaityti.

[Lettered]

Kai net vadai taip kalba, tai nieko keisto, kad eiliniams mentams ir parkavimas ant šaligatvių ar žolės yra ok, nes nėra kur parkuotis arba koks chuliganiškas vairavimas irgi ok, nes čia tik normalus persirikiavimas. Toks vaizdas, kad Lietuvai po truputį europietiškėjant, kelių policija liko 90's stiliaus.

[vaidasp]

Kai net vadai taip kalba, tai nieko keisto, kad eiliniams mentams ir parkavimas ant šaligatvių ar žolės yra ok, nes nėra kur parkuotis arba koks chuliganiškas vairavimas irgi ok, nes čia tik normalus persirikiavimas. Toks vaizdas, kad Lietuvai po truputį europietiškėjant, kelių policija liko 90's stiliaus.

JAV policija turi bėdų su juodaodžiais, mūsų - su pėsčiaisiais. Pėstieji irgi svarbūs - toks galėtų būti šūkis pas mus.

[kutas]

Urbanistikos temoje buvo iškelta mintis, kad VT į darbą miesto centre galima nuvažiuoti greičiau, nei asmeniniu automobiliu. Susimąsčiau apie asmeninę patirtį - gyvenu Naujamiestyje (netoli Smolensko g.), dirbu Žvėryne (netoli Vytauto / Upės g. sakryžos), t.y. centro pakraštyje. Tiek prie namų, tiek prie darbo stovėjimas apmokestintas (geltona zona). Per šį pusmetį reguliariai, t.y. ne vieną-du kartus, naudojau skirtingus būdus nuvykti į darbą. Kaip bežiūrėčiau, mano atveju, vertinant kelionės laiko, kainos ir komforto aspektais laimi automobilis. Priežastys, kodėl jo nenaudoju - susijusios tik su gyvenimo būdo pasirinkimu.

Vidutinė kelionės trukmė nuo namų durų iki darbo durų:

Pėsčiomis: 50 min.
Kelionė: 4,3km per Vingio parką arba 45 min. 3,7km palei tranzitines gatves.
Kuo patrauklus: aktyvi veikla, daugiausiai laisvės rinktis tempą, maršrutas per parką puiki proga atitrūkti nuo miesto gyvenimo.
Kuo nepatrauklus: reikalauja daug laiko - beveik 2h per dieną, maršrutai palei tranzitines gatves turbūt labiau žalingi, nei naudingi.
Kas padidintų / sumažintų patrauklumą: žaliųjų koridorių buvimas / nebuvimas, jeigu vienintelė alternatyva būtų eiti 4 km palei magistralines gatves - nesirinkčiau šio būdo.

Viešuoju transportu: 40 min.
Kelionė: 10min/0,4km nuo durų iki stotelės + 5 min. atsarga stotelėje + 25min / 3,6km autobusu + 10min/0,4km nuo stotelės iki darbo.
Kuo patrauklus: nebent tuo, kad esi apsaugotas nuo oro sąlygų ir nereikia judėti - man asmeniškai abu šie veiksniai nelabai reikšmingi.
Kuo nepatrauklus: nekontroliuoji situacijos, "esi gabenamas", trunka daugiausiai laiko, psichologiškai sunku, kai dažnai stoviniuoji, dažni vėlavimai dėl spūsčių.
Kas padidintų / sumažintų patrauklumą: tiesesnis maršrutas, mažiau stabčiojimų, mažesni nukrypimai nuo tvarkaraščių / spūsčių mažinimas.

Dviračiu: 24min.
Kelionė: 5min - iškraustyti iš buto + 15min / 3,7km + 3 min prirakinimui saugykloje prie darbo.
Kuo patrauklus: visi privalumai, kaip ir einant pėsčiomis, bet dvigubai greitesnis tempas.
Kuo nepatrauklus: pagrindinė problema, kad dviratį laikyti turiu sąlygas tik bute 4-tame aukšte - kiekviena kelionė reikalauja nemažai pastangų, prisineša purvo ir pan., apie 1km atkarpa be dviračių takų, žiemą ne visada prižiūrėti dviračių takai
Kas padidintų / sumažintų patrauklumą: patrauklumą smarkiai padidintų saugykla namo kieme, nenutrūkstantys dviračių takai

Trumpalaikė automobilio nuoma: 24 min.
Kelionė: 1-10min/0-0,5km iki automobilio + 12 min/3,9km automobilyje + 2min/0,1km iki darbo
Kuo patrauklus: automobilio komfortas ir greitis, laisvė pasirinkti maršrutą, galimybė važiuoti į vieną pusę / grįžti atgal kitu būdu.
Kuo nepatrauklus: brangiausias variantas, retais atvejais arti nebūna laisvų automobilių, pasyviausias ir neekologiškiausias būdas keliauti, didina eismo srautus
Kas padidintų / sumažintų patrauklumą: patrauklumas mažėtų, jeigu būtų sunku rasti parkavimo vietą prie darbo.

E-paspirtuku: 15 min.
Kelionė: 3,7km
Kuo patrauklus: visi dviračio privalumai, išskyrus fizinį aktyvumą, kompaktiškas ir lengvas, gali pasiimti į VT
Kuo nepatrauklus: sunku važiuoti per duobes ir nelygumus, atkarpose be dviračių takų ir normalių šaligatvių (galimai priklauso nuo modelio), žiemą ne visada prižiūrėti esami takai
Kas padidintų / sumažintų patrauklumą: nenutrūkstantis dviračių takų tinklas.

Asmeniniu automobiliu: 15 min.
Kelionė: 1-2min/0-0,1km iki automobilio + 11 min/3,9km automobilyje + 2min/0,1km iki darbo
Kuo patrauklus: komfortiškiausias ir, kaip bebūtų keista, greičiausias būdas nusigauti iki darbo; nebereikia grįžti namo, jei po darbo važiuoji į užmiestį ar prireikia nusigabenti/parsigabenti kažkokius daiktus dienos metu.
Kuo nepatrauklus: pasyviausias ir neekologiškiausias būdas keliauti, didina eismo srautus
Kas padidintų / sumažintų patrauklumą: didelė parkavimo vietos prie darbo kaina (bent 100 Eur/mėn) arba jei taptų sunku rasti parkavimo vietą prie darbo, taip pat didėjantis kelionės laikas.


Įdomu, kokios kitų patirtys. Mano atvejis gal kiek netipinis, tuo, kad važiuodamas automobiliu beveik nesusidurčiau su kamščiais / nesukčiau ratų ieškodamas parkavimo vietos. Bet įtariu, kad ir bendrai žiūrinti, viešasis transportas nusileidžia bendra kelionės trukme automobiliui, nes iki jo reikia nueiti, sulaukti, jis stoja stotelėse, stringa tuose pačiuose kamščiuose.

[Creatium]

Būtų įdomu pamatyt tavo pradinį ir paskutinį kelionės taškus. Bent preliminarius. Šiaip žiūrint, tai panašu, kad visais atvejais tenka važiuot ar eit kiek ratu. Pavyzdžiui, per Vingio parką tai yra tik vienas tiltas. Jeigu dirbi kur nors pačioje apačioje, tai turbūt virš 1 km gaunasi papildomo kelio į vieną pusę. Kitu atveju - per Jasinskio tiltą - nei patogu, nei ypatingai greičiau (kažkokiu būdu reikia kirsti GV gatvę, gaunasi daug zigzagavimo). Situaciją turbūt smarkiai pagerintų papildomas tiltas kur nors nuo Čiurliono g. link Žvėryno.

Bet antžeminis VT greitesnis už automobilį niekada nebus, jeigu kalba neina apie kamščius.

[vaidasp]

Aš visada renkuosi kelionę paspirtuku 25-30 min, nors automobilių 9-15 min. Nėra problemos su parkavimu nei prie darbo, nei prie namų. Jis nemokamas. Automobilis ir sąnaudos jam "įmonės".
Pėsčiomis, VT atmetu, nes trunka virš valandos.

[eigh]

Viešasis transportas iki darbo geriau tik tada, kai prie biuro nėra kur statyti automobilio. Neįsivaizduoju kito atvejo, kada iki darbo nukakti viešuoju būtų greičiau nei automobiliu.

Mano pavyzdys Vilniuje: darbas Konarskio g., namai - Subačiaus g. Iš esmės, reikia nukakti iš vienos senamiesčio pusės į kitą. Atrodo paprasta, BET...

Kelionė viešuoju transportu trunka maždaug 40-45 min.: reikia važiuoti su persėdimu arba per Karaliaus Mindaugo st. arba per Stotį. Jeigu darbe noriu būti 9 val. - iš namų išeiti turėčiau maždaug 8.15 val., jei būčiau nusiteikęs keliomis minutėmis vėluoti, išeiti galėčiau maždaug 8.25 val. Didžiausias minusas - persėdimas ir pilnas troleibusas nuo Karaliaus Mindaugo st. Be to, verta paminėti, kad stotelė yra greta tiek darbo, tiek namų, taigi didžioji sugaišto laiko dalis - autobusuose ir laukiant persėdimo.

Kelionė pėsčiomis - 50 min.

Dviračiu - maždaug 25 min. Aplink nėra oranžinių dviračių nuomos punkto, o saviškio neturiu. Taigi - netinka.

Paspirtuku - manyčiau irgi apie 25 min. Tačiau keliai nelygūs, reikia važiuoti išklerusiu akmeniniu grindiniu. Šaligatviai - irgi baisūs. Netinka, nes bloga infrastruktūra.

Ir galų gale - automobilis. Kelionė trunka 15 minučių, kamštis - nebent Drujos g. įvažiuojant į stoties rajoną. Iš namų išėjęs 8.40 val., darbe būnu dar prieš 9 val.

Žinoma, mano situacija, kaip ir kuto, šiek tiek netipinė - parkavimas prie darbo nemokamas, vietų visada yra. Anksčiau dirbau Gynėjų gatvėje, kur su parkavimu buvo problemų. Tačiau ir ten nuvažiuoti automobiliu buvo kur kas greičiau nei viešuoju transportu.

Kalbant apie kitas keliones, ne į darbą, esmė panaši. Tarkime, noriu nuvažiuoti iki Akropolio: automobiliu tai trunka lygiai tiek pat - 15 minučių, viešuoju - tas pačias 45 min. Net ir iš darbo nuvažiuoti į Akropolį - daug lėčiau nei viešuoju: nors Geležinio Vilko gatve važiuoja 24 autobusas, jis išleidžia ant Šeškinės kalno, po Ozo tiltu. Po to tenka eiti šalikele (atkreipsiu dėmesį, ne šaligatviu, o šalikele) ir kirsti nuovažą iš Ukmergės į Ozo gatvę, kur paprasčiausiai nėra pėsčiųjų perėjos. Kaip ši skandalinga situacija, kai iš judrios stotelės iki vieno didžiausių traukos taškų nusigauti taip sunku, susiklostė - tiesiog protu nesuvokiama.

Anksčiau gyvenau Pašilaičiuose, Žemynos g. Ten situacija - panaši. Iš Žemynos st. į centrą važiuoja vienintelis autobusas - 46. Tačiau jis liečia tik centro pakraštį, Operos ir Baleto stotelę. 2G autobusas ir 16 troleibusas centrą pravažiuoja iš kitos pusės - per Naujamiestį į Stotį. Persėsti Žaliojo tilto st. taip pat nepatogu - 46 autobusas, prieš atvažiuodamas į šią stotelę, važiuoja pro Operos ir baleto teatrą, kur dažnai sėda į kamštį ir taip kelionė labai prailgėja. Tiesa, dabar Ukmergės g. nutiestas didelis dviračių takas, tačiau keliaujant iki centro atsiremi į pėstiesiems absoliučiai nepritaikytą Pedagoginio žiedą ir žiauriai nejaukų tiltą per Nerį. Situacija kiek geresnė nebent kokiose Fabioniškėse, Santariškėse ar Jeruzalėje. Taip pat yra tekę gyventi ir Saulėtekyje, kur susiekimas - daug geresnis nei centro pašonėje esančioje Subačiaus gatvėje. Paradoksalu.

Kol viešasis transportas gatvėmis tiesiog vilksis, važinės seni troleibusai ir einant į stotelę reikės žiūrėti į tvarkaraštį - šis keliavimo būdas bus tiesiog nepatogus. Vienintėlės išeitys - ne naujų maršrutų ir mikroautobusų pirkimas į miesto pakrasščius kartą į valandą važiuojančiais maršrutais (kaip daroma Kaune, iš dalies ir Vilniuje), ne elektroniniai bilietai, o naujos transporto rūšies (tramvajaus), gerai išvystyto A juostų tinklo kūrimas ir visiškas dabartinio maršrutų tinklo reorganizavimas.

[themanual]

Abu geri pvz, kuomet dviratis/paspirtukas turėtų būti pasirinkimas nr 1 o ne VT kai kalba eina apie alternatyvas automobiliui automobilis tikrai vis dar yra nr1 Vilniuje. Prieš dešimt metų turėjau patirtį spūstyje labai neblogai išsimiegoti (keleivio vietoje) Los Andželo vakarinio piko metu. Po to laiko man visi verkiantys apie Vilniaus kamščius tik juoką kelia.

Savo kelionės pvz nedėsiu, nes ji itin specifiška (gana ilga iš centrinės miesto dalies į priemestį) ir bus tik dar vienas pvz kur automobilsi duoda į kaulus kitoms transporto rūšims. Nepaisant to vis dažniau minu pedalus į darbą, tik dar kol kas mano skoniui būna per tamsu rytais.

Įdomiau būtų išgirsti pavyzdį iš kokių Fabijoniškių į NMC, taip pat iš Pilaitės.

[kutas]

Būtų įdomu pamatyt tavo pradinį ir paskutinį kelionės taškus. Bent preliminarius. Šiaip žiūrint, tai panašu, kad visais atvejais tenka važiuot ar eit kiek ratu. Pavyzdžiui, per Vingio parką tai yra tik vienas tiltas. Jeigu dirbi kur nors pačioje apačioje, tai turbūt virš 1 km gaunasi papildomo kelio į vieną pusę. Kitu atveju - per Jasinskio tiltą - nei patogu, nei ypatingai greičiau (kažkokiu būdu reikia kirsti GV gatvę, gaunasi daug zigzagavimo). Situaciją turbūt smarkiai pagerintų papildomas tiltas kur nors nuo Čiurliono g. link Žvėryno.

Bet antžeminis VT greitesnis už automobilį niekada nebus, jeigu kalba neina apie kamščius.

Gyvenu netoli Smolensko g., dirbu Žvėryne šalia Vytauto / Upės g. sankryžos. Pėsčiomis per Vingio parko tiltą gaunasi ne pats tiesiausias maršrutas, bet galima eiti per parką. Palei Geležinio Vilko g. pro Verslo trikampį truputį tiesiau, bet vengiu to maršruto dėl smogo ir triukšmo. Tuo tarpu dviračiu/paspirtuku palei GV visai gerai.

Daug kelio (apie kilometrą) nusikirstų, jei Goštauto estakada būtų buvusi pritaikyta pėstiesiems. Bet nepritaikė ir matyt nepritaikys.

Birutės / GV krantines turėjo jungti uperis, bet ta idėja turbūt jau negyva.

[eigh]

Abu geri pvz, kuomet dviratis/paspirtukas turėtų būti pasirinkimas nr 1 o ne VT kai kalba eina apie alternatyvas automobiliui automobilis tikrai vis dar yra nr1 Vilniuje. Prieš dešimt metų turėjau patirtį spūstyje labai neblogai išsimiegoti (keleivio vietoje) Los Andželo vakarinio piko metu. Po to laiko man visi verkiantys apie Vilniaus kamščius tik juoką kelia.

Savo kelionės pvz nedėsiu, nes ji itin specifiška (gana ilga iš centrinės miesto dalies į priemestį) ir bus tik dar vienas pvz kur automobilsi duoda į kaulus kitoms transporto rūšims. Nepaisant to vis dažniau minu pedalus į darbą, tik dar kol kas mano skoniui būna per tamsu rytais.

Įdomiau būtų išgirsti pavyzdį iš kokių Fabijoniškių į NMC, taip pat iš Pilaitės.

Taip. Mano atveju, galbūt ir nusipirkčiau dviratį ir stengčiausi važiuoti į darbą juo, tačiau pagrindinė problema - bloga infrastruktūra. Ir net nekalbu apie tai, kad visur turi būti dviračių takai - užtektų tiesiog sutvarkyti šaligatvius, prie perėjų sumažinti bortus ir iš pėstiesiems skirtų vietų išgrūsti automobilius. Dabartinė situacija, nors ir gerėja, yra labai prasta - šaligatvių asfaltas kai kur niekada nebuvo keistas, trinkelės - sutrūkinėjusios ir iškeltos medžių šaknų, parkavimo vietos, ypač prie seniau statytų įvairių biurų pastatų, įrengtos taip, kad pėstiesiems reiktų zigzaguoti plonu šaligatviuku.

Dar vienas sprendimas, kuris pagreintų mano galimybes į darbą važiuoti autobusu - normalių persėdimo mazgų įrengimas. Suprantu, kad greitųjų autobusų visur nepaleisi, A juostų neįrengsi (mano atveju, aplinkinėse gatvėse to tiesiog neįmanoma padaryti), taigi reikia sudaryti kuo palankesnes galimybes persėst. Galima pradėti kad ir nuo stoties - dabar pagrindiniame miesto VT mazge yra tragiškai nepatogu.

Taip pat - oranžinių dviračių tinklo plėtra. Jų kaina - labai konkurencinga, dviračiai - neblogi. Kodėl neįrengus stotelių ne tik pačiame centre, o ir, tarkime, ant kalno Naujamiestyje?

Ir apskritai, automobilizacija, kaip tikriausiai ir daugelis Lietuvos problemų, nėra vienpusė. Kaip kažkas šioje temoje puikiai pastebėjo, per moksleivių atostogas gatvėse daug ramiau. Kol taip skirsis mokyklų lygiai ir tėvai iš visų Balsių, Tarandžių ir Kalnėnų vežios vaikus į miesto centre esančią mokyklą, tol reikės turėti savo automobilį, nes būrį vaikų reikia išvežoti po visą miestą - Kajų į Fabijoniškes, nes ten sustiprinta anglų kalba, Barborą į patį Senamiestį, nes ten yra specialios muzikos klasės, Matuką į Žemuosius Panerius, nes geresnės matematikos mokytojos visam mieste nerasi.

[themanual]

Taip. <..>

Vilniuje to trūksta ir reikia reikalauti, bet aš pats jau susitaikiau, kad kova vyksta dėl nebūtinai artimos ateities, o norint važinėti mažiau automobiliu teks būti kažkokiu pioneriumi ir susitaikyti su esama situacija. Bent man asmeniškai (turinčiam meilę dviračiui nuo jaunystės) barjeras pradėti vėl važinėti buvo labiau psichologinis, nei infrastruktūrinis. Bet aš suprantu, kad infrastruktūra turi būti gera norint pritraukti mases, todėl ir manau, jog vien takų nepakaks, reiks įrenginėti ir saugojimo vietas.
O centre važinėju gatvėmis, paprasčiau ir greičiau nei nardyti tarp pėsčiųjų per kreivus šaligatvius. Gal pradžioj gali būti nejauku, bet kokią Švitrigailos g. ar Savanorių pr. (kur automobiliai greičiau juda) aplenkiu paraleliom gatvėm ir galiu pasakyti, kad vairuotojai (su retomis išimtimis) tikrai pagarbiai žiūri į dviratininkus ir nebando nustumti nuo gatvės Iš tiesų mieste nors automobilių ir daugiau, bet jaučiuosi žymiai saugiau nei užmiestyje vien dėl mažesnių eismo greičių.