Vilniaus tramvajus

[PornStar]

Tai kaip ten Vilniuj su tuo tramvajum? Atrodo kad vis maziau ir maziau apie ji girdeti... Gal jus zinot kokiu naujienu?

[Al1]

Kitur elektrifikacija buvo daroma jau kokiais 1895-1905, o Vilnius iki Pirmojo pasaulinio taip ir "nesuspėjo". O paskui iš viso išardė, nes autobusai atseit pigiau. Su Klaipėda taip pat gavosi grynai ubagiškas variantas. Kaunas tarpukaryje irgi turėjo galimybę elektrifikuoti tiek konkę, tiek ir siaurąjį geležinkelį, bet pasirinko ubagiška variantą.

[Lettered]

Taigi ne elektrinio, o konkės. Planas tas tai elektrinio tramvajaus vienas iš kelių buvusių preliminarių planų.

Tai ir kitų miestų tuo metu tramvajai buvo traukiami arklių, būtų ir Vilniuje elektrifikavę, bet tam projektui skirtus pinigus pavogė Pilsudskis.

[Al1]

Įgyvendintą, turėjo net 3 linijas.

Taigi ne elektrinio, o konkės. Planas tas tai elektrinio tramvajaus vienas iš kelių buvusių preliminarių planų.

[Lettered]

Planą turėjo, deja, neįgyvendintą.

Įgyvendintą, turėjo net 3 linijas.

[Al1]

Ten jis jau prieš 100 metų pastatytas. Daugelis Europos miestų turėjo tramvajus. Vilnius 1897 m. buvo 10-as pagal gyventojus Rusijos imperijoje, bet taip ir nesugebėta įrengti normalaus tramvajaus.

Tuo tarpu provincijos miestai tokie kaip Žitomiras, Vinica ir kiti turėjo jau elektrinį tramvajų... Netgi Liepoja turėjo ir vis dar turi.

[MindesAcc]

Tramvajus Vilniuje buvo pries 100 metu, tik tuo momentu jis arkliu buvo traukiamas - jeigu teisingai prisimenu. Vilniaus tramvajaus begius dar gali pamatyti Tramvaju gatveje.

[Sula]

Prieš daugiau nei 100 metų ir Vilnius turėjo tramvajų. :)

Planą turėjo, deja, neįgyvendintą.

[Lettered]

Ten jis jau prieš 100 metų pastatytas. Daugelis Europos miestų turėjo tramvajus. Vilnius 1897 m. buvo 10-as pagal gyventojus Rusijos imperijoje, bet taip ir nesugebėta įrengti normalaus tramvajaus.

Prieš daugiau nei 100 metų ir Vilnius turėjo tramvajų. :)

[Sula]

Ten jis jau prieš 100 metų pastatytas. Daugelis Europos miestų turėjo tramvajus. Vilnius 1897 m. buvo 10-as pagal gyventojus Rusijos imperijoje, bet taip ir nesugebėta įrengti normalaus tramvajaus.

[Lettered]

Austrija, Lincas

Tik truputį virš 200 tūkst. gyventojų turintis miestas turi 5 tramvajaus linijas, o Vilnius net vienos nesugeba pasistatyti.

[Al1]

O neatskyrus tramvajus bus viso VT stabdis ir nieko geria už tai, ką turime, nebus. Dar yra daug neišnaudotų galimybių - dažninti VT eismą, didinti talpą, optimizuoti maršrutus, jau nekalbant apie pačių A juostųs, VT šviesoforų įdiegimą, sankryžų pertvarkymą ir gatvių paplatinimą tik dėl VT, kai kuriose vietose, kur "butelio kakliukas".

[themanual]

Toks tramvajus nieko neišspręstų. Bergždžiai sukiškit pinigai. Varšuvos pavyzdys - tramvajus gal 98 proc. važiuoja atskira juosta, fiziškai atskirta nuo viso eismo, kuria nevyksta joks kitas VT eismas, arba jis labai ribotas, kai kur, kur siaura, kai kuriose stotelėse ar senamiestyje su ypač mažu kito transporto eismu tose gatvėse. Tai tada galima užtikrinti gerą geitį. O tramvajai, važiuojantys bendrame sraute su autobusais ir troleibusais, neturės jokio privalumo ir jokios A juostos nepadės. Dar koks ožys sustos ant bėgių ar taip, kad vagonas kabins galą ir visas VT eismas strigs. Tuo tarpu autobusas ar troleibusas tokią kliūtį apvažiuos.

Pas mus noint pilnai atskirti iškart susiduriama su vietos problema bet kurioje trasoje einančioje arčiau centro. Reikia tuomet naujų tiltų ir visokių estakadų ar brangiai prakirsti visiškai naują trasą. O šiaip juk yra miestų, kur tramvajaus trasa naudojasi ir kitos transporto priemonės, ypač prie visokių sankryžų, ne tokie dažni gedimai, galų gale pritaisai bamperį ir gali nusistumti sugedusį autobusą O jei rimtai tai kažkur mačiau video labai ilgo troleibuso, kuris atrodo panašiai į tramvajų. Manau tokie irgi būtų geresnis sprendimas pakeisti greituosius autobusus nei pvz koks BRT.

[Al1]

Toks tramvajus nieko neišspręstų. Bergždžiai sukiškit pinigai. Varšuvos pavyzdys - tramvajus gal 98 proc. važiuoja atskira juosta, fiziškai atskirta nuo viso eismo, kuria nevyksta joks kitas VT eismas, arba jis labai ribotas, kai kur, kur siaura, kai kuriose stotelėse ar senamiestyje su ypač mažu kito transporto eismu tose gatvėse. Tai tada galima užtikrinti gerą geitį. O tramvajai, važiuojantys bendrame sraute su autobusais ir troleibusais, neturės jokio privalumo ir jokios A juostos nepadės. Dar koks ožys sustos ant bėgių ar taip, kad vagonas kabins galą ir visas VT eismas strigs. Tuo tarpu autobusas ar troleibusas tokią kliūtį apvažiuos.

[themanual]

Grįždamas namo stebėjau sausakimšus autobusus, nors dar penkių lygtais nebuvo ir pradėjau svarstyti, kad gal tramvajus ir nėra toks utopinis dalykas Vilniuje, jeigu atsisakai idealaus varianto.

Tarkim, jeigu bėgiai būtų tiesiami įprastinėse A juostose ir visas VT dalintųsi tomis juostomis?
1. Taip, greičio potencialas nebūtų išnaudojamas pilnai, bet sutvarkius ir visur įrengus A juostas pagreitėtų VISAS VT.
2. Nereiktų sukti galvos kaip įtalpinti bėgius gatvėse, kurios nebuvo tiestos kaip miesto greitkeliai. Taip pat nereiktų statyti naujų tiltų ar net kastis po žeme kaip kažkas siūlė.
3. Būtų išlaikomos įprastos bendros stotelės, o centre esančiose gatvėse nereiktų galvoti kaip sutalpinti stoteles gatvių vidury.
4. Būtų paprasčiau išlaikyti esamus nedubliuojančius maršrutus gatvėse, kuriomis judėtų tramvajus.
5. Būtų ekologiškiau už greituosius autobusus ir mažiau zulintume padangas.
6. Ir turbūt svarbiausia - būtų sprendžiama perpildyto įprasto VT problema piko metu. Niekad nesigilinau, bet spėju, jog dėl netolygaus apkrovimo reikia ir neoptimalaus skaičiaus transporto priemonių ir vairuotojų, o talpus tramvajus nuimtų disbalanso nuo pagrindinių maršrutų. Nes dabar tikrai kai kurie maršrutai piko metu atrodo yra ant savo galimybių ribos ir nepatrauklūs teoriškai galintiems persėsti iš automobilio į VT, bet nenorintiems spaustis kaip silkės statinėse.

Iš esmės planas būtų toks, kad nuosekliai susitvarkom A juostas ženklnimo ir kur įmanoma - platinimo būdu (Pilaitės pr, Narbuto g., Laisvės pr.), pertvarkom eismą ir sankryžas (pirmiausia užkliūva Kalvarijų su Vilniaus g.) kur reikia ir tuomet be didelių revoliucijų įvedinėjam tramvajaus linijas vieną po kitos.
Tuo tarpu pilnai izoliuoto VT svajonę paliktume ateičiai požeminio metro pavidalu, o greičiau - įdarbinant geležinkelį maršrutu Paneriai - Naujoji Vilnia su Park'n'Ride aikštelėmis galuose.

Tramvajus manau geriausias variantas Vilniaus dydžio miestui, beto aš ir centre jo nekiščiau po žeme, kaip dabar ir kiti miestai nekiša, kurie naujai stato tramvajaus linijas, net senamiesčiuose, tai tik mažina patrauklumą (reikia laipioti, kaip į požomines perėjas), plius automobiliams tiek pat lieka vietos gatvėse ir tai vėl neskatina persėsti į VT.

Aš įsivaizduoju mūsų Pylimo g. galėtų panašiai atrodyti panašiai kaip 1oje foto, reitkų tik įprastą eismą iškelti ir palikti gatvę VT ir dviračiams. Manau centre tranzitui pakaktų vienakrypčių Švitrigailos ir Mindaugo g. panašiai kaip dabar yra Mindaugo ir Pylimo g.

[Rijikas]

Pirmiausia namų darbeliai:

Esu parašęs apie 20 A4 formato lapų rišlaus ir tankaus teksto SĮ Susisiekimo paslaugos, į kuriuos gavau 4,5 lapo išplėstomis eilutėmis nerišlaus teksto, sumėtyto iš pranešimų spaudai ir pradedant nuo "Adomo ir Ievos" istorija ir apie nieką. Su malonumu dalinuosi atsakymais, kurie aktualūs aptariamais klausimais:

Kur bilietų automatai stotelėse (apie tr. priemonėse esamų komposterių patogumą, aiškumą ir grafinį apipavidalinimą patyliu)?

Dėl automatinių bilietų pardavimo/papildymo automatų.
Šiuo metu kelionės bilietus galima įsigyti įvairiais būdais: pildant Vilniečio kortelę e. bilietais ir/ar e. pinigais, įsigyjant bilietus per mobiliąsias programėles arba įsigyti vienkartinius bilietus iš vairuotojo.
Vilniečio kortelę galima papildyti savitarnos tinklalapyje https://mano.vilniustransport.it/, o taip pat visose bilietų platinimo vietose, pažymėtose Vilniečio kortelės ženklu: SĮ „Susisiekimo paslaugos“ klientų aptarnavimo centruose, „Narvesen“ prekybos vietose, kioskuose „Lietuvos spauda“, „Spauda“, prekybos centruose „Maxima“, Lietuvos pašto skyriuose, „PayPost“ skyriuose. Iš viso yra galimybė įsigyti viešojo transporto bilietus 260 platinimo vietų, bei 570 platinimo taškų.
Šiuo metu planuojama atnaujinti elektroninio bilieto sistemą, kuri suteiks daugiau galimybių bilietų platinimo kanalų ir platinimo tinklų plėtrai. Naujojoje sistemoje numatytas atsiskaitymas banko kortelėmis viešojo transporto priemonėse.

Ar aišku?

4. Kodėl krokodilai yra XXI a. miesto transporte? Bilietai nespausdinami, o plėšomi, ir dar pasibaigia? Ir vairuotojai dar turi grabalioti centus iš kišenių (užsienyje yra specialūs centų laikikliai...)

Biški bus iš kitos operos, bet:

Dėl bilietų kainos naktinių maršrutų autobusuose.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi LR kelių transporto kodeksu, LR vietos savivaldos, LR transporto lengvatų įstatymais, priėmė nutarimą, jog naktiniuose vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutuose galioja bilietas, įsigytas iš vairuotojo. Kitos rūšies bilietai naktiniuose vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutuose negalioja.
Norime atkreipti dėmesį, kad keleivių vežimas nakties metu nėra pirmo būtinumo paslauga, o naktinių maršrutų autobusuose nevykdoma įprastinė keleivių kontrolė. Daugelyje kitų Europos miestų naktiniame viešajame transporte taip pat galioja tik specialus viešojo transporto bilietas.
Siekiant įvertinti susisiekimo poreikį ir optimizuoti naktinių maršrutų tinklą, keleivių srautai naktinių maršrutų autobusuose taip pat nuolat stebimi, o maršrutai bei tvarkaraščiai koreguojami remiantis tyrimų rezultatais.

Šiaip mažuma TOKIŲ miestų, kur reikia spec. bilieto, bet ką čia šoksi prieš argumentą “VISUR TAIP YRA”

8. Nesąmoningi važiavimo intervalai, reikia maršrutų optimizavimo.

Dėl maršrutų numeracijos.
Viešojo transporto sistemos paprastumas ir aiškumas vartotojams – svarbus kriterijus populiarinant viešąjį transportą, todél mintis įvesti nesidubliuojančią maršrutų numeraciją, nepriklausomai nuo viešojo transporto rūšies, mūsų įmonėje svarstyta ne kartą. Šiuo metu kaip tik atliekame parengiamuosius darbus šiai korekcijai įgyvendinti. Po pokyčių Vilniaus miesto viešojo transporto maršrutų numeracija nebesidubliuos nei tarpusavyje, nei su rajonų viešojo transporto maršrutų numeracija.
Dėl viešojo transporto darbo planavimo.
Viešojo transporto darbas planuojamas įvertinus susisiekimo poreikį, aplinką, infrastruktūrą, kainą, atsižvelgiant į miesto strateginius planus, teritorijų planavimo dokumentus ir kitus teisės aktus, teritorijos užstatymą, gyventojų ir darbo vietų intensyvumą ir kt. Autobusų ir troleibusų darbo laikas, kursavimo dažnis, greitųjų autobusų stabdymas ar nestabdymas konkrečiose stotelėse parenkami remiantis esamos situacijos analize, sukauptais duomenimis, kuriuos gauname iš keleivių skaičiavimo įrangos, keleivių srautų tyrimų, keleivių pasitenkinimo apklausų, įmonių darbuotojų keliavimo įpročių apklausų. [ane? Galvojau pagal orų prognozes sudarinėja tvarkaraščius] Siekdami užtikrinti kokybiškas paslaugas, nuolat bendradarbiaujame su įvairiomis institucijomis, organizacijomis ir įmonėmis.
Sudarant tvarkaraščius, labai svarbus veiksnys yra Vilniaus miesto įmonių, mokslo ir kitų įstaigų darbo laikas. Viešojo transporto poreikis rytinio ir vakarinio piko metu išauga, tuomet greitųjų autobusų kursavimo dažnis yra 4-7 min. Dienos ir vakaro metu, esant mažesniam keleivių skaičiui, kas 10 min. kursuojantys greitųjų maršrutų autobusai būtų neefektyvūs, prisidėtų prie neigiamo poveikio aplinkai - didintų transporto priemonių keliamą garsą ir taršą. [siūliau atsisakyti vėlų vakarą visokių kartą į pusvalandį važiuojančių maršrutų, vietoje to greituosius paversti į paprastus ir juos bei kitus pagrindinius sudažninti; tai taip išeitų, kad geriau pravažiuos keturiomis skirtingomis kryptimis keli pustuščiai autobusai nei vienas “dažno” kursavimo]
Vadovaujantis VDJP, viešojo transporto kursavimo dažnumas turi būti užtikrinamas suformuojant hierarchinę viešojo transporto aptarnavimo lygmenų sistemą:
greituoju viešuoju transportu aptarnaujamos tankiai užstatytos ir užstatomos teritorijos,
pagrindiniais viešojo transporto maršrutais aptarnaujami gyvenamieji ir darbo vietų rajonai, o nutolę miesto palydovai - ekspresiniais maršrutais.
netolygiai apgyvendinti, mažo tankumo gyvenamieji rajonai ir darbo vietos, aptarnaujamos privežamaisiais viešojo transporto maršrutais, kurių paskirtis privežti keleivius iki greitųjų ir pagrindinių maršrutų.
VDJP viešojo transporto paslaugų suteikimas pagal tam tikrus kriterijus suskirstytas į 4 zonas, kuriose, priklausomai nuo gyventojų ir darbo vietų skaičiaus stotelés traukos zonoje, keleivių aptarnavimo kokybė užtikrinama maršrutinio transporto reisų skaičiumi per dieną (5-24 val.) ir per valandą.
Organizuojant Vilniaus miesto viešojo transporto darbą pagal aukščiau įvardintus kriterijus, viešojo transporto sistema tampa efektyvesnė ir atitinka VDJP iškeltus tikslus.

Tai kaip suprantu sistema jau yra efektyvi

9. Kodėl per televizorius rodo reklamą pilnu formatu? Būna net du televizoriai vienoje vietoje, bet kokias dešimt sekundžių reikia žiūrėti į reklamas, kol parodomos stotelės (dažnai neteisingos, savo akimis įsitikinau). Užsienio pavyzdys: rodyti reklamą apie 70 % TV ploto, o likusiame VISADA yra rodomos stotelės.

Dėl keleivių informavimo.
Visose naujose viešojo transporto priemonėse yra įrengtos informacinės švieslentės, kuriose rodoma keleiviams aktuali informacija. Norime atkreipti dėmesį, kad nurodant švieslentės ekrane maršruto kryptį, joje pirmiausia nurodomas rajonas, iš kurios viešojo transporto priemonė išvyksta, tada nurodomi tarpiniai geografiniai objektai ir galutinis maršruto punktas.
Per ateinančius metus planuojame plėsti realaus laiko informacijos švieslenčių tinklą Vilniaus miesto viešojo transporto stotelėse ir papildomai įrengti 20 vnt. keleivių informavimo ekranų.
Siekiant paskatinti keleivius elgtis viešajame transporte mandagiai, kultūringai, empatiškai, mūsų iniciatyva viešojo transportu ekranuose, socialiniuose tinkluose, Youtube kanale, pradinėse mokyklose rodomi edukaciniai filmukai. Filmukų turinys:
užleisti vietą vyresniems, neįgaliesiems, tėvams su mažais vaikais ir nėščiosioms; viešajame transporte elgtis taip, kad netrukdytume kitiems keleiviams. švara viešajame transporte;
įlipus į autobusą neužstoti kelio kitiems, paeitigilyn. Pasiruošti išlipti iš autobuso dar prieš jam sustojant;
perkant iš vairuotojo bilietą turėti smulkių monetų; [tau atsakymas į "Ir vairuotojai dar turi grabalioti centus iš kišenių (užsienyje yra specialūs centų laikikliai...)"]
naudotis viešuoju transportu tik įsigijus bilietą. Planuojame tokio pobūdžio edukaciją tęsti ir toliau.

[taccido]

Skiriu naujų transporto rūšių šalininkams. Pirmiausia namų darbeliai:

1. Kur paaukštinti stotelių borteliai, kad įlipimas būtų viename lygyje, o nuotolis - keli cm (dabar dažniausiai reikia lipti žemyn ant asfalto į balą, nes autobusas sustoja per metrą - jūs tai vadinate greitaisiais autobusais)?
2. Persėdimų mazguose ir stotyje: kur didelės vientisos stoginės?
3. Kur bilietų automatai stotelėse (apie tr. priemonėse esamų komposterių patogumą, aiškumą ir grafinį apipavidalinimą patyliu)?
4. Kodėl krokodilai yra XXI a. miesto transporte? Bilietai nespausdinami, o plėšomi, ir dar pasibaigia? Ir vairuotojai dar turi grabalioti centus iš kišenių (užsienyje yra specialūs centų laikikliai...)
5. Kur realus P&R tinklas (o ne "ant juoko" trys aikštelės neaiškiose vietose)?
6. Kur integruoti geležinkelio bilietai į N. Vilnią, oro uostą, kitus rajonus?
7. Kodėl troleibusų kontaktinis tinklas nepagerinamas lėtose vietose?
8. Nesąmoningi važiavimo intervalai, reikia maršrutų optimizavimo.
9. Kodėl per televizorius rodo reklamą pilnu formatu? Būna net du televizoriai vienoje vietoje, bet kokias dešimt sekundžių reikia žiūrėti į reklamas, kol parodomos stotelės (dažnai neteisingos, savo akimis įsitikinau). Užsienio pavyzdys: rodyti reklamą apie 70 % TV ploto, o likusiame VISADA yra rodomos stotelės.
ir t. t.

Vilniuje arba nieko nedaroma, arba daroma dėl akių. Ir dabar dar norima pirmauti kažkokiais tramvajais, elektriniais autobusais, USB lizdais...

Išvardytus dalykus galima padaryti be tramvajaus, o efektas būtų nemažas ir jaučiamas: 100% pritaikymas neįgaliesiems, patogesnis bilietų pirkimas, patogus laukimas, P&R galimybės. Pvz. kitų miestų gyventojai, tik retkarčiais apsilankantys Vilniuj, kartais net nenori maltis mieste su savo automobiliu ir mielai naudotųsi minėta sistema, bet parodykit, kur persėdimo aikštelės! Galima tam tikruose mazguose galų gale nusipirkt sklypus, padaryt patogų VT žiedą, vidury kokią kepyklėlę įmūryt ir dar uždirbt iš to. Ir priemiestinį transportą integruot tokiu būdu, įrengus tokius mazgus palei kiekvieną pagrindinį įvažiavimą.

Net jei rytoj dieną stebuklingai atsirastų tramvajaus bėgiai, laidai ir depas, tai nepašalins aukščiau paminėtų 9+n trūkumų. Kada ESAMA sistema turės visus šituos dalykus, bus pritaikyta neįgaliesiems ir persėdantiems keleiviams, ir visa sistema veiks sklandžiai, tik tada patikėsiu, kad Vilnius sugebėtų įsivesti naują transporto rūšį.

Žodžiu, jei Petriukas visus metus ruoš pamokas ir tvarkysis kambarį, tik tada gaus iPhoną :)

[Al1]

Pirmyn, pirmyn, kai visas normaliai mąstantis pasaulis elektrifikuojasi, tu siūlai dyzeliuotis. Ne, apie BRT su elektrobusais geriau net neužsimink. O jei nori pigiai "spręsti" VT problemą, tai geriausias pasiūlymas sugrįžti į laukinius 90-uosius ir liberalizuoti visą VT - krūvos maršrutkių, komercinių autobusų ir mikrobų miestui nieko nekainuos.

[Smalsuolis]

BRT pigesnis įrengimas ir nėra vizualinės taršos - stulpų ir bėgių. Nesuprantu, kodėl turim gatves raizgyti bėgiais, statyti atramas, kai iš esmės tramvajus tai troleibusas tik ant bėgių. Kalbu apie tikrą BRT, o ne pseudo, kokie yra dabar G maršrutai.

[AudriusV]

Vienas iš žymių transporto specialistų teigia, kad tramvajaus kaip VT privalumas - tas, kad nereikia kontroliuoti jiems skirtos važiuoti juostos. Šalyse, kur yra tramvajus, KET tik tam tikromis aplinkybėmis leidžia važiuoti tramvajaus juosta kitoms transporto priemonėms. Klausimas: jei taip yra , kur būtų Vilniuje tiesiami tramvajaus keliai, kai nėra tam laisvos vietos kaip skiriamosios juostos ? Vietoje vienos iš dabar naudojamos asfaltuoto kelio juostos ? Keliai po žeme pagal rastus apie metro statybos duomenis kainuotų tarkim >200 mln. EUR/km (gal tramvajui pakaktų mažiau) . Pagal schemą 8.5 km viso apytiksliai kainuotų 1,7 mlrd. EUR . Tai labai brangu. Jei daryti ne po žeme, tai "atimti" juostas politiškai niekas nesiryš.