Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Vilniaus tramvajus

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Sula
    replied
    Parašė evvt Rodyti pranešimą

    Tai o riedmenys metro ir tramvajaus esant vienodai keleivių talpai kaina daug skiriasi? Nes nors lengvesni tram riedmenys tačiau atrodo sudėtingesni nei elementarus metro vagonai . Kodėl jie brangesni nesuprantu. Bet svarbiausia kiek brangesni. Kai yra žinoma kiek vs kiek tada galima jau pereit prie klausimo kas geriau.
    Metro vagonas beveik visada yra talpesnis nei tramvajaus. Pvz.: Maskvos 86 serijos vagonas talpina virš 300 žm., o visas tramvajus Vitjaz iš 3-jų dalių - apie 250 keleivių.

    Komentuoti:


  • evvt
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Tramvajus irgi būna po žeme. O metro kartais būna pilnai ant žemės ar labai mažai po žeme, ar ant estakadų, kaip kad kokiame Niujorke ar Berlyne. Po žeme ar ant žemės - ne kriterijus. Pagrindinis kriterijus metro tai ar tramvajus yra riedmenys ir eismo taisyklės, kuriomis naudojamasi organizuojant VT eismą - geležinkelio ar automobilių.
    Tai o riedmenys metro ir tramvajaus esant vienodai keleivių talpai kaina daug skiriasi? Nes nors lengvesni tram riedmenys tačiau atrodo sudėtingesni nei elementarus metro vagonai . Kodėl jie brangesni nesuprantu. Bet svarbiausia kiek brangesni. Kai yra žinoma kiek vs kiek tada galima jau pereit prie klausimo kas geriau.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Tramvajus irgi būna po žeme. O metro kartais būna pilnai ant žemės ar labai mažai po žeme, ar ant estakadų, kaip kad kokiame Niujorke ar Berlyne. Po žeme ar ant žemės - ne kriterijus. Pagrindinis kriterijus metro tai ar tramvajus yra riedmenys ir eismo taisyklės, kuriomis naudojamasi organizuojant VT eismą - geležinkelio ar automobilių.

    Komentuoti:


  • evvt
    replied
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    Tramvajus (bėginis miesto transportas) yra metro (bėginis miesto transportas), tik po žeme. Taip kad abidvi temos yra apie tą patį.
    parašysi 10 kartų kad kas po žeme tai tas - metro, žiū 11 kartą jau visi įtikės šita nesamone.

    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    Kad metro tema buvo užrakinta ir dar tebėra man rodos. Ten kažkas perkėlė ar papostino vieną postą apie metro, po to nebesimatė atsakymo rašymo laukelio.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    Čia tema apie tramvajų ar apie metro?
    O gal tas temas sujungti ir pavadinti kokiu nors kitu pavadinimu.
    Tramvajus (bėginis miesto transportas) yra metro (bėginis miesto transportas), tik po žeme. Taip kad abidvi temos yra apie tą patį.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Čia tema apie tramvajų ar apie metro?
    O gal tas temas sujungti ir pavadinti kokiu nors kitu pavadinimu.

    Komentuoti:


  • Efka_01
    replied
    Omg, ir vėl Vilnius su tuo savo metro. Nu kiek galima....

    Komentuoti:


  • Silber418
    replied
    Lyginti kainų tiesiog taip negalima. Galutinę kainą lemia geologinė situacija ir svarbiausių gamtinių kliūčių likvidavimas, taip pat žemės kaina urbanistinėse teritorijose, projekto kaina, gyventojų iškeldinimo, pašalinių veiksnių (triukšmas ir t.t.) įtakos gyvenimo kokybei mažinimo kaina ir t.t. Vilniuje žemės kaina mažesnė negu jau minėtuose Amsterdame ar Helsinkyje, todėl šiuo atžvilgiu galima sutaupyti ir investuoti papildomas lėšas į technologinius sprendimus ar pan. Manau, kad vietos bendrovių dalyvavimas metro projekto įgyvendinimo procese ne mažiau svarbus. Jeigu nėra mokestinių niuansų, greičiausiai, naudinga samdyti vietos specialialstus.
    Paskutinis taisė Silber418; 2018.10.09, 17:40.

    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Nematau didelės problemos Pylimo g. ir Kalvarijų g. dvi juostas atiduoti tramvajui. Dar didesniuose miestuose taip daroma ir nekyla problemų. Kainuotų 10 kartų pigiau nei kasti po žeme ir padidėtų motyvacija važiuoti tramvajumi, kai su automobiliu nebeišeitų taip lengvai pravažiuoti.
    Na taip, bet požeminis transportas būtų gerokai greičiau, kai nereikėtų sukinėtis prie Sodų g. ar stoti prie šviesoforų. O dar vairavimo kultūra pas mus...

    Komentuoti:


  • evvt
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Nereikia laipioti po žeme ir gaišti laiko, kvėpuoti smirdančiais bėgiais, būti sutrauktam skervėjų ir šiaip būti ne dienos šviesoje bei nieko pro vagonų langus nematyti, čia panašiai kaip kirsti gatvę antžemine perėja ir požemine.
    O bet gatvėj laukiant reik kvėpuoti auto išmetamosiomis dujomis. O kuom smirda bėgiai? traukinių bėgiai kažkaip niekuom nesmirda man . Kad miestas toks pažįstamas ir nusibodę tos pačios gatvės tuo pat maršrutu visą gyvenimą trinantis kad geriau nieko nematyt pro langą ir nesiblaškyt be reikalo, be to daugelis dabar ne pro langus o į telefonus žiūri tai tie vaizdai tokie ir svarbūs. Dėl turistų tai koks ten procentas viešajam transporte. O skersvėjai ir lietus labiau paviršiuj gi ne po žeme?Ar kaip?

    Komentuoti:


  • evvt
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Aš esu važiavęs su daug variantų, žymiai lygiau važiuoja, patogesnis įlipimas/išlipimas, punktualumas, tolygesnis stabdymas/ekseleracija.

    Beje, dėl sąnaudų, vienas iš naujausių Europoje tramvajaus projektų Liuksemburge, su viadukais, tuneliais, atkarpa senamiestyje ir pan., biudžetas 565 mln. Eur, ilgis 16 km, gaunasi 35 mln. EUR/km. Niujorke naujausia metro linija kainavo 1,7 mlrd. USD/km, Londone 350 mln. USD/km, Amsterdame 400 mln. USD/km., tai skirtumas ženklus, apie 10 kartų ir daugiau.

    https://www.citylab.com/transportati...e-anymore/456/
    O Londono Niujorko ir Amsterdamo tos linijos nepožeminės kartais? Nes nu jei taip tai turbūt lyginti būtų nelabai sąžininga?

    Dar radau ir aš kai ką iš cia:
    https://pedestrianobservations.com/2...costs-revised/

    pvz
    Thessaloniki: I can’t find any ex post numbers, but in 2005 the budget for the first phase, under construction to be opened in 2016, was €798 million for 9.6 km: $104 million/km. The second phase received bids last year and is expected to open in 2017, with an estimated cost of €518 million for 4.78 km: $135 million/km. Both phases are fully underground.

    arba
    Helsinki Westmetro: under construction since 2009 with completion expected in 2015, €714 million for 13.5 kilometers: $66 million/km. The line is fully underground.

    Barcelona Sants-La Sagrera tunnel: built 2008-11, €179.3 million for 5.8 km: $39 million/km. This project is intercity but fully underground


    Ps. kodėl taip kainos skiriasi? dėl grunto? ar dėl ko?
    Paskutinis taisė evvt; 2018.10.09, 16:29.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Parašė R.D. Rodyti pranešimą
    1. Tamvajus juda ant bėgių, todėl jo stabilumo neveikia jokios duobės, todėl iš esmės gana tolygus važiavimas.
    2. Tramvajai dažnai turi savo trasas, kurios kai kur kertasi su automobilių. Visaip būna, bet iš esmės jis juda dažniausaii nepriklausomai nuo automobilių esimo, todėl viskas vyksta sklandžiau;
    3. Tranvajus (bent jau Europos miestuose pastebėjau) daug tylesnė transporto priemonė negu autobusai.
    4. Jeigu tranvajus turi savo trasą, todėl gali judėti labai greitai nepriklausomai nuo automobilių eismo, o tai paspartina keliavimą iš taško a į b.

    Irgi matau vienus privalumus. Kiek teko keliauti kitose Europos miestuose, tai su pavydu žiūriu, kad neturime tokios transporto priemonės.
    Kontrargumentai:
    1. Asfaltuoti gatves, kad jose nebūtų duobių yra kur kas pigiau nei palaikyti tramvajaus infrastruktūrą tokią, kad būtų nekreivi bėgiai.
    2. Išskirtos juostos, fiziškai apribotos - BRT tipo. Taip, trabvajui jų reikia šiek tiek siauresnių nei BRT, nes važiuojant bėgiais nuokrypiai į šonus įmanomi tik nušokus nuo bėgių...
    3. Tramvajus gal ir tylesnis, bet vibracijos per gruntą tikrai eina didesnės nei iš transporto su guminiais ratais. Be to tramvajai triukšmingai įveikia susikirtimus, išsišakojimus. Triukšmingai ir lėtai. Ir tai nepriklauso nuo kelio kokybės.
    4. - tai tas pats kas 2.

    Aš ne prieš tramvajų, bet Vilniuje esamo VT gerinimui - nearti dirvonai. Turint omenyje finansines galimybes, nereikia šokinėti aukščiau bambos, reikia planingai ir sistemingai ir nešokinėjant į kraštutinumus dirbti gerinant esamą VT. Jo galimybės tikrai neišnaudotos tiek, kad reikėtų naujos VT rūšies kaip panacėjos...
    Paskutinis taisė Al1; 2018.10.09, 16:23.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė evvt Rodyti pranešimą

    Turėjau omeny kad kuo tramvajus komfortiškiau už metro?
    Nereikia laipioti po žeme ir gaišti laiko, kvėpuoti smirdančiais bėgiais, būti sutrauktam skervėjų ir šiaip būti ne dienos šviesoje bei nieko pro vagonų langus nematyti, čia panašiai kaip kirsti gatvę antžemine perėja ir požemine.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Tramvajus žymiai komfortiškesnė transporto priemonė, kitaip turbūt jokie miestai nestatytų tramvajaus linijų, o tik nupirktų ilgesnių troleibusų?
    Taigi ir troleibusų nėra tuose miestuose... Taip, kai kuriais atvejais, kur keleivių nėra tiek daug (o tokių miestų su šiuolaikiškais tramvajais yra) tikrai pakaktų ir troleibuso - ekologija yra, mažiau išlaidų infrastruktūrai, paprastesnė eksploatacija. Troleibusai galėtų važiuoti dažniau nei tramvajus, kuris važiuoja kas 10-15 min. Atsiprašau, išnaikinti autobusus, kuris veža kas 5-7 min. ir vietoj jų paleisti tramvajų su 15 min intervalu - tiesiog "genialus" sprendimas.

    Komentuoti:


  • evvt
    replied
    Parašė Ginthus Rodyti pranešimą

    Aišku, kad lygiau važiuoja, ant bėgių gi duobių neatsiranda ir lopų nededa, tad ir nekrato.
    Punktualumas be abejo dėl važiavimo ne bendrame sraute. Troleibusams gi išskirti A juostas jau kiaušų trūksta.
    Stabdymas ir akseleracija, jau grynai pačios transporto priemonės techninio išvystymo klausimas. Jei važiuoji pasenusiame kibire, tai ir pojūtis toks.
    Vietoje brangios linijos painvestavus į parko atnaujinimą ir gatvių tvarkymą - rezultatas nenusileis.
    Turėjau omeny kad kuo tramvajus komfortiškiau už metro?

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Parašė evvt Rodyti pranešimą

    Pagal poliklinikų duomenis berods 640K jei neklystu, bet dienos metu gali būt ir iki 800k. Perdaug?
    Miesto poliklinikose pilna rajono gyventojų, kaimuose seniai nebeliko gydytojų...

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Skaičiuojant pagal poliklinikų duomenis - jau nedaug trūksta. Įskaičiuojant gyvenančius daugiau ar mažiau nutolusiuose priemiesčiuose (Zujūnai, Riešė, Lentvaris...) galbūt jau ir virš to skaičiaus.
    Gyventojų skaičius su metro tiesimu nėra susijęs. Čia tik TSRS buvo nustatyta tam tikra sistema pagal gyventojų skaičių, nes norinčių turėti metro ar tramvajų miestų buvo daugiau, o galimybės jį nutiesti visiems vienu metu nebuvo. Orientuojantis į kur kas realesnį parametrą - gyventojų tankį - Vilniui ne tik kad metro, bet ir šiuolaikiško tramvajaus nelabai šviečia. Zujūnai, Riešė, Lentvaris (beje, turi gerą ir galėtų turėti dar geresnį susisiekimą su miestu geležinkeliu, tik reikia vidinio Lentvario autobusų maršruto, kuris privežtų atokesnių Lentvario dalių gyventojus prie geležinkelio stoties), yra per toli nutolę ir net ne Vilniaus miesto dalys.
    Paskutinis taisė Al1; 2018.10.09, 16:10.

    Komentuoti:


  • evvt
    replied
    Parašė R.D. Rodyti pranešimą
    Na, čia mano pasvarstymai buvo iš asmeninės patirties. Šiaip neturiu jokių skaičių ir net nežinau, ar tikrai tramvajus yra rentabilesnis už troleibusą ar autobusą. Galbūt kažkas kitas galėtų tai pakomentuoti. Mano tramvajaus vizija yra gana ribota, nes Vilniuje plotai, kur galėtų būti įrengtos linijos, daug kur sunaikintos. Aš matau tramvajų kaip kiek nuo bendro esimo atskirtą transportą. Puiki linija būtų Geležinio vilko g., Pilaitė pr. (apskirtai Pilaitėje galėtų jis neblogai įsipaišyti, nes erdvės yra iki galo). Galbūt Ozo g., nes tarpai tarp juostų tose vietose yra puikūs. O kaip dėl to, ar įmanoma inkorporuoti į bendrą eismą ant esamų kelių? Nežinau. Nemanau, kad į Pylimo g. reikia tramvajaus, kur ir taip judėjimo daug. Apskirtai tokia transporto priemonė galėtų judėti aplink senamiestį. Na, čia aš tik taip svarstau.

    Kas dėl Lenkijos miestų, tai mums iki kokios Varšuvos viešo transporto sistemos kaip iki mėnulio. O ten, beje, veikia puikus tramvajus. Teko nemažai važinėti.
    O ar daug naudos iš traukinio stotis-oro uostas?Atvažiuoja iki stoties ir viskas toliau autobusai/troleibusai. Būtų linija per visą miestą - būtų pilni 3 o ne 1 tuščias vagonas kaip dabar, manau. Taip ir tramvajus galvočiau jei vežtų tik iki centro tai kuo jis geriau už A juostas? Kad duobių nejaučia? tylesnis? Gražiai atrodo? Modernusis?

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Nematau didelės problemos Pylimo g. ir Kalvarijų g. dvi juostas atiduoti tramvajui. Dar didesniuose miestuose taip daroma ir nekyla problemų. Kainuotų 10 kartų pigiau nei kasti po žeme ir padidėtų motyvacija važiuoti tramvajumi, kai su automobiliu nebeišeitų taip lengvai pravažiuoti.
    Suprask viena, kad niekas iš valdžiažmogių tuo tramvajumi ar metro nesinaudos. Todėl jiems nauja VT tik pasipelnijimo (otkatai ir pan.) ir piaro reikalas. Todėl ir šneka visokie paluckiai, kad jei naujas VT bus, tai jis nesikirs su esamo transporto srautais. Suprask, eis po žeme arba ant žemės bet ten, kur nemaišys elitui su automobiliais važinėti.

    Komentuoti:

Working...
X