Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[LT] Viešojo transporto istorija

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #21
    Kauno autobusų stotis Nemuno g. 1929m. (Kauno apskrities viešoji biblioteka).


    Autobuso reklama 1928m. spaudoje.
    Paskutinis taisė AutoLiet; 2011.03.26, 08:25.

    Comment


      #22
      www.visualrian.ru

      1971 m. Vilnius, Ikarus 556.

      Comment


        #23
        Pirmasis Siemens AG troleibusas (Berlynas, Vokietija, 1882).

        Tačiau šitie projektai buvo užmiršti ir apleisti 20-čiai metų...

        Comment


          #24
          1933m.

          Comment


            #25
            "Sumodernizuotas", "kuzovas".. kalbininkams darbo nemažai. Ačiū už įdomų straipsnelį.
            Exp@nding h¤rizons

            Comment


              #26
              Parašė Furbo Rodyti pranešimą
              Pirmasis Siemens AG troleibusas (Berlynas, Vokietija, 1882).
              Atvaizdas

              Tačiau šitie projektai buvo užmiršti ir apleisti 20-čiai metų...
              Paskutinis taisė Tigras; 2011.07.26, 13:35.

              Comment


                #27
                Kaunas 1936m.



                Comment


                  #28
                  Lietuvoje tarpukaryje buvo gan intensyviai naudojami vietos resursai.

                  Comment


                    #29

                    Pirmąjį troleibusą, jei taip galima vadinti vežimą su laidais, Ernstas Werneris von Siemensas išbandė 1882 metų balandį. Idėja pasirodė ne tokia jau bloga, todėl vis tobulėdami troleibusai atsirasdavo įvairiose šalyse. 2010 metais troleibusų linijas pasaulyje naudojo 315 miestų.
                    Pirmieji troleibusai
                    Taigi praėjo beveik 130 metų nuo to laiko, kai pirmasis troleibusas (tada jis vadinosi elektromotas) praūžė Berlyno gatvėmis. Kadangi tą vežimą su laidais išrado Ernstas Werneris von Siemensas, galima drąsiai teigti, kad pirmasis pasaulyje troleibusas buvo „Siemens“ troleibusas. Tiesa, istorikai mano, kad išrandant troleibusą Ernstui Siemensui didelę įtaką darė Anglijoje gyvenantis jo brolis Carlas Wilhelmas Siemensas. Su savo elektriniu vežimu Ernstas eksperimentavo beveik du mėnesius. Visą tą laiką (iki 1882 m birželio vidurio) Berlyno priemiestyje Halensee veikė 540 m ilgio eksperimentinė troleibuso linija. Turbūt negalima sakyti, kad ji veikė sėkmingai: istorinių šaltinių duomenimis, laidai buvo labai arti vienas kito, todėl pūstelėjus vėjui jie susiliesdavo ir įvykdavo trumpas sujungimas.
                    1882 m. birželio viduryje eksperimentai nutrūko, pirmoji pasaulio linija buvo uždaryta. Kas nutiko, galime tik spėlioti. Gal patį Siemensą elektra taip pakratė, kad jam daugiau net šalia elektros stulpų pėsčiomis vaikščioti nebesinorėjo, o gal išradėjas nustojo tikėti idėjos perspektyva. Kad ir kaip ten būtų, troleibuso idėja buvo primiršta ilgam.
                    Po viso to stojo kelerių metų tyla. Ta kryptimi dirbo amerikiečiai, bet iš esmės jie nieko naujo neatrado – užpatentavo troleibuso ūsus su ritinėliu, bet tokie šiais laikais nenaudojami.
                    1900 metais Paryžiaus parodoje vėl buvo pademonstruota kažkas panašaus į troleibusą, tačiau didžiausias perversmas įvyko metais vėliau, kai dabartiniame Vroclave gyvenęs vokiečių inžinierius Maxas Shiemannas sumanė nutiesti du lygiagrečius kontaktinius laidus ir naujos konstrukcijos troleibusų ūsus. Būtent šio žmogaus idėjomis ir naudojamasi dabar. Aišku, visa ta technika patyrė daug modernizacijų, tačiau pati idėja išliko tokia pati, kokią sugalvojo Maxas Shiemannas, sukūręs pirmąjį keleivinį troleibusą, važinėjusį Byletalio miestelyje netoli Drezdeno. Tiesa, tas troleibusas važinėjo neilgai, tik trejus metus.
                    Trūkumai
                    D. Britanijos miestai Lidsas ir Bradfordas buvo pirmieji, kuriuose troleibusai pradėjo važinėti reguliariai. Tai įvyko 1911 metais. Tačiau dabar nė viename jų troleibusų nėra – iš pradžių jų atsisakė Lidsas ir kiti D. Britanijos miestai, o 1972 metais paskutiniuoju tapo Bradfordas. Troleibusų atsisakymo priežasčių gali būti ne viena, nes, be privalumų, ši visuomeninė susisiekimo priemonė turi ir tokį patį ilgą trūkumų sąrašą, todėl ne kiekviename mieste racionalu įrenginėti troleibusų linijas, ne kiekviename mieste daugėjant gyventojų ir transporto priemonių racionalu laikyti troleibusus. Troleibusų privalumai labai aiškūs – tai elektrinė, miesto atmosferos neteršianti (nors kažkas elektrą vis tik gamina ir teršia kitur) transporto priemonė, kuriai, kitaip nei tramvajui, nereikia bėgių. Tačiau troleibusas visų pirma yra nerangi, gatves užkemšanti transporto priemonė, o jei dar atsiranda problemų dėl kontaktinio tinklo, tai sugeba užkimšti ir kokią nors svarbią transporto arteriją. Troleibusas perveža mažiau žmonių, vienam žmogui pervežti sunaudoja kur kas daugiau elektros energijos nei tramvajus, todėl, palyginti su pastaruoju, troleibusas nėra ekonomiškas. Troleibusas – lėtaeigė transporto priemonė, tam tikrose vietose (kelio remontas, kontaktinio tinklo šakotuvų vietose) privalanti labai sumažinti greitį. Troleibusai labiau nei tramvajai jautresni kontaktinio tinklo apledėjimui, galų gale troleibusų kontaktinio tinklo laidų raizgalynė neprisideda prie miesto vaizdo estetikos.
                    Vis tik, nepaisant trūkumų, troleibusai važinėja įvairiuose viso pasaulio miestuose. Paprastai jie važinėja ten, kur racionalu naudoti troleibusus. Daugelis miestų planuoja išplėsti troleibusų tinklus, nemažos viltys siejamos su hibridiniais troleibusais, turinčiais baterijas ar net dyzelinį variklį.
                    LK-1 ir MTB-82D
                    Lietuvos troleibusų istorija glaudžiai susieta su SSRS troleibusų istorija. Tačiau su LK-1 Lietuva neturi nieko bendro. Tokiu pavadinimu į gatves išriedėjo pirmasis tarybinis troleibusas. Jis buvo pavadintas Kaganovičiaus – Stalino bendražygio, CK Politinio biuro nario ir žinomo valstybės veikėjo, beje, prisidėjusio prie represijų organizavimo – garbei. 1957 m. šis tarybinis aktyvistas buvo paskelbtas antipartinės grupuotės nariu, o po ketverių metų pašalintas iš Komunistų partijos.
                    Pirmasis Vilniaus troleibuso maršrutas buvo ilgesnis – 7,8 km. 1956 m. lapkričio pradžioje į mūsų sostinės gatves išvažiavo septyni MTB-82D markės troleibusai. Kaunui eilės teko palaukti iki 1965 m. gruodžio 31-osios, tačiau čia pirmasis troleibusas jau buvo importinis – iš tuometinės socialistinės Čekoslovakijos.
                    Iki Antrojo pasaulinio karo troleibusus gamino Jaroslavlio automobilių gamykla, tačiau planus pakoregavo prasidėjęs karas. Po karo gamyba Jaroslavlyje nebuvo atnaujinta. Vyriausybė sukonstruoti ir pagaminti naujo tipo troleibusą patikėjo karinei aviacijos gamyklai Nr. 82, esančiai šalia Maskvos, Tušino rajone.
                    Būtent ten 1945 m. atsirado MTB-82. Iššifruoti nesunku: MTB – Maskvos TroleiBusas. Iš dalies naujasis troleibusas priminė prieškarinį. Jame panaudota tokia pati rėmo konstrukcija, nebuvo automatinio valdymo, tačiau atsirado ir naujovių. Visų pirma – metalinis korpusas, kuris buvo ilgaamžis ir patvarus. Vėliau mašinos priekį pakeitė paprastesnis vertikalus paviršius, patobulinta elektros įranga. Taip atsirado populiariausia modifikacija MTB-82D. Dar vėliau dalis detalių ir sprendimų panaudota to paties konstruktorių biuro, kuriant tramvajaus vagoną MTV-82.
                    1950-aisiais šalies vadovybė vėl nurodė gamyklai Nr. 82 grįžti prie karinės produkcijos, tramvajai buvo perkelti į Rygą, o MTB-82D atidavė į Saratovo srities Engelso miesto Urickio (vėlgi revoliucijos ir politinis veikėjas) vardo gamyklą.
                    Iki 1960 m. MTB-82D tapo plačiausiai SSRS naudojamu troleibusų modeliu, o tada jį pakeitė ZiU-5.
                    Iš viso MTB-82 markės troleibusų buvo pagaminta per 5 tūkstančius. 1955 m. gamybos apimtys siekė 320 mašinų per metus. MTB-82D gamyba nutraukta 1961 m., tačiau smulkiaserijinė gamyba vyko dar metus. Kutaisyje paskutinis tokio modelio troleibusas keleivius nustojo vežioti 1983 m.
                    MTB-82D svėrė 9,25 tonos, buvo 10,4 m ilgio, 2,6 m pločio ir 3,67 m aukščio. Maksimalus greitis – 55 km/h. Šis troleibusas keleivius įleido per dvejas duris, jame atsisėsti galėjo 38 keleiviai, o iš viso važiuoti 86 žmonės. Troleibusą varė 80 kW galios variklis.
                    Sakoma, kad visus MTB-82D trūkumus, kurių būta nemažai, kompensavo itin didelis patikimumas, patvarumas ir maži reikalavimai vairuotojo ir aptarnaujančiojo personalo kvalifikacijai.
                    „Škoda-8Tr“ ir „Škoda-9Tr“
                    Nuo 1960-ųjų pradžios Vilniaus troleibusų parkas ėmė pirkti „Škoda-8Tr“, Čekoslovakijoje gaminamą transporto priemonę. Ir ne tik Vilniaus. Šis troleibusas tapo pirmuoju čekoslovakų troleibusu, oficialiai parduodamu SSRS šalims. Įvežimas į „socializmo tvirtovę“ prasidėjo 1956 m., o Čekoslovakijoje 8Tr pradėti gaminti 1950-ųjų viduryje.
                    Troleibuso ilgis buvo 10,7 m, plotis 2,5 m, o aukštis 3,3 m. Tuščias jis svėrė 10 tonų, galėjo vežti 78 žmones, kurių 19 sėdėdavo. 110–120 kW variklis išspausdavo iki 50 km/h greitį. Per 1955–1961 m. į kelius išriedėjo 742 troleibusai.
                    Šį modelį pirko ne tik SSRS šalys. 8Tr važinėjo Kinijos, Lenkijos, Vokietijos gatvėmis. Paskutinis troleibusas Čekoslovakijos gatves paliko tik 1982 m.
                    Vis tik SSRS šių modelių nebuvo daug, kur pas populiaresnis tapo „Škoda-9Tr“, pasaulyje atsiradęs 1958 m. Iš tikrųjų tai nebuvo naujas troleibuso modelis, greičiau – modernesnė 8Tr versija. Bandymai vyko kelerius metus, o tada atsirado antrasis prototipas, pagal kurį vėliau pradėti gaminti ir kiti troleibusai. Šis modelis nuo „Škoda-8Tr“ skyrėsi ne tik išvaizda, bet ir tobulesnėmis elektros bei suspausto oro sistemomis.
                    9tr gamyba truko kur kas ilgiau: nuo 1961 m. (serijinė) iki 1982-ųjų. „Škoda-9Tr“ SSRS gatvėmis važinėjo gerokai daugiau nei 5 tūkstančiai. Įdomu tai, kad Rusijoje šių mašinų nebuvo daug, nes jos troleibusų parkus aprūpindavo ZiU gamykla. Viena iš priežasčių – parkų unifikacija. „Škoda-9Tr“ važinėjo Baltijos respublikų, Ukrainos, Gruzijos gatvėmis.
                    9Tr būdavo tiek su dvejomis, tiek su trejomis durimis, tačiau SSRS daugiausiai pirko dvidurį variantą – tai lėmė bilietų pirkimo sistema: keleiviai įlipdavo per galines duris, nusipirkdavo pas konduktorių bilietą ir išlipdavo per priekines. 1956 m. Maskvoje atlikus lyginamuosius bandymus trejų durų troleibusas pripažintas netinkamu miesto sąlygoms.
                    1968 m. Kijeve, Rygoje, Taline ir kai kuriuose kituose miestuose pasirodė vadinamieji troleibusų traukiniai – dviejų „Škoda-9Tr“ junginiai.
                    Jau 1970-ųjų viduryje „Škoda-9Tr“ pripažintas pasenusiu modeliu – pradėti gaminti 14Tr, tačiau pagrindinė „Škoda“ troleibusų pirkėja SSRS atsisakė pirkti naujovę, turėjusią sudėtingą valdymo sistemą, kuri reikalavo ir kvalifikuoto aptarnavimo. 9Tr į SSRS važiavo iki 1982 m. Nutraukus serijinę gamybą daugelis miestų šių troleibusų atsisakė, tačiau kai kurie ir vėliau pirko dėvėtus „Škoda-9Tr“ markės troleibusus kaip atsarginių dalių sandėlį.
                    „Saurer 4IILM“
                    Tuo metu, kai Vilniuje važinėjo pirmieji troleibusai, šveicarų firma „Saurer“ gamino „Saurer 4IILM“. Iš viso šių troleibusų pagaminta labai mažai – tik 12. Elektrinę dalį rengė visai kita kompanija. Deja, šiuo metu nebelikę nė vienos iš jų.
                    Šveicarijos gamintojo sąraše troleibusai nuo 1932 m. užėmė svarbią dalį. Šios mašinos važinėjo ne vienoje Centrinės Europos valstybėje. Beje, kompanijos istorijoje būta ir tamsių dėmių: Antrojo pasaulinio karo metu perdarytus „Saurer“ sunkvežimius BT 4500 ir 5 BHw vokiečiai naudojo kaip dujų kameras.
                    Kalbant apie „Saurer 4IILM“, šios markės troleibusai Šveicarijoje važinėjo net iki 1991 m. Vėliau juos restauravo ir pardavė Lenkijai, kuri troleibusus naudojo pagal tiesioginę paskirtį. Kai lenkai panaikino troleibusų liniją Varšuvoje, beveik visi „Saurer 4IILM“ pateko į muziejus. Trys šios markės troleibusai perduoti Gdynei. Vienintelis Gdynėje likęs troleibusas sutvarkytas ir pasirodo gatvėse, tačiau tik švenčių metu. Primena Kauno „šventinį troleibusą“, bet pastarasis gatvėse pasirodo gerokai dažniau. 2003 m. lenkai pažymėjo troleibusų transporto šešiasdešimtmetį, šventė, žinoma, vyko Gdynėje, o svarbia figūra tapo istorinis „Saurer 4IILM“. Jis kursavo maršrutu Nr. 60 – iš Gdynės į Sopotą, tad tam tikromis valandomis žmonės galėjo pavažiuoti troleibusu, kuris pervežė ne vieną tūkstantį keleivių. Pirmoji troleibusų linija Gdynėje buvo atidaryta 1943-aisiais, ją atidarė Lenkiją užėmusios Vokietijos paskirtas miesto burmistras.
                    Beje, Gdynia šiandien visoje Lenkijoje turi didžiausią troleibusų tinklą. Šio miesto gyventojai gali pasigirti matę daugybės gamintojų įvairių markių troleibusus. Iš pradžių vietinis troleibusų parkas turėjo beveik tik „Henshel“ troleibusus, vėliau – vieną „Mercedes-Benz“, tris „Bussing“. Bėgant metams atsirado „Alfa Romeo“, „Breda“, „Tallero“, JaTB-2, „Fiat“, „Vetra“, „Škoda-8Tr“, „Škoda-9Tr“, ZiU-9, „Jeltcz“, „Ikarus“, „Solaris“, MB. Buvo gautas net vienas „Škoda-11“, tačiau jis dirbo neilgai.
                    Šveicariškas troleibusas yra ilgaamžis. Dalis tos paslapties – aliuminio korpusas. „Saurer 4IILM“ buvo gaminamas iki 1957 m. Jis turėjo net ketverias duris, buvo 11 m ilgio, svėrė beveik 10 tonų, o sėdimų vietų – 17. Iš viso troleibusas galėjo pervežti iki 86 keleivių.
                    I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                    Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                    Comment


                      #30
                      Sveiki, gal ne į temą bet jei norite ar jums idomu modeliai rasykite i grupės "Autobusų ir troleibusų fanai" diskusija "modeliai".

                      Comment


                        #31
                        ZIS-155 dainų šventėje Vilniuje. Žurnalas "Švyturys" 1955m.

                        Comment


                          #32
                          Žurnalas "Mokslas ir technika" 1973m.



                          Comment


                            #33
                            Įdomu.

                            Comment


                              #34
                              O kurioj vietoj būtų dabar?...

                              Comment


                                #35
                                Rygos visai nėra.

                                Comment


                                  #36
                                  Kaip tik D. Britanijoj ardė troleibusų sistemas, tai taip ir gavosi
                                  Rado kuo pasigirt, tik pamiršo faktus paminėt
                                  "I killed the Bank" - Andrew Jackson

                                  Comment


                                    #37
                                    Parašė Kosovo Rodyti pranešimą
                                    Kaip tik D. Britanijoj ardė troleibusų sistemas, tai taip ir gavosi
                                    Rado kuo pasigirt, tik pamiršo faktus paminėt
                                    Aha, bet gailisi dabar, manau, stipriai anglai. Atsilikę tam tikra prasme buvome priekyje - niekas netikėjo tada, kad degalai bus TOKIE brangūs, o be to dar atsiras šiltnamio efektas

                                    Comment


                                      #38
                                      Parašė disident Rodyti pranešimą
                                      Aha, bet gailisi dabar, manau, stipriai anglai. Atsilikę tam tikra prasme buvome priekyje - niekas netikėjo tada, kad degalai bus TOKIE brangūs, o be to dar atsiras šiltnamio efektas
                                      Elektrinis transportas yra ne tik troleibusai, bet ir tramvajai bei metro, pagaliau net elektriniai traukiniai (Lietuvos atveju tai būtų Naujoji Vilnia-Vilnius-Lentvaris, arba Kaunas-Palemonas). Netolimoje ateityje (tikriausiai) ir elektromobiliai bei elektrobusai. Tačiau vis tiek vidutinio dydžio (nuo 350.000 iki 700.000) troleibusai yra labai neblogas sprendimas.
                                      I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                      Comment


                                        #39
                                        KAG-3. Žurnalas "Švyturys" 1956m.



                                        Comment


                                          #40
                                          Parašė AutoLiet Rodyti pranešimą
                                          KAG-3. Žurnalas "Švyturys" 1956m.

                                          Atvaizdas


                                          Atvaizdas
                                          Labai retą nuotrauką radai. Šio modelio KAG-3 niekur neteko matyti. Gal tai buvo bandomoji partija (1956 m.) ir pagaminti tik keli autobusai "plačiąjai tėvynei"?

                                          Comment

                                          Unconfigured Ad Widget

                                          Collapse
                                          Working...
                                          X