Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[VLN] Dviračių takai Vilniuje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Įkalnės diskriminuoja bobutės su fixais lakstančias

    Comment



      Parašė alga Rodyti pranešimą

      Pirma, kaip kiti sakė, su nesveiku keliu žmonės vengs važiuoti dviračiu. Jei nevengs važiuoti lygumoj, 5% įkalnė nebus kliūtis su šiuolaikiniais bėgiais.
      Trečia, o per plikledį pėsčiom ten eiti bus įmanoma? Turėtų būt pabarstyta arba išvalyta tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams.
      Ketvirta, 500W tai tebuvo iliustracija, kad važiavimo į kalną greitis priklauso ne tiek nuo kelio parametrų, kiek nuo dviratininko, taigi negalima įkalnės traktuoti kaip projektinio greičio reikalavimo neatitikimo. Beje, norint 30 km/h greičiu varyti į 4% įkalnę, vidutiniam 70 kg dviratininkui prireiks 440 W, kas irgi yra už senukų su skaudančiais keliais galimybių ribų.
      Pirma, STR ne vien į bėginius dviračius orientuotas. Pats mindavau BMX'u į Narbutą, kur vienas bėgis.
      Trečia, STR limitas yra 5 % pėstiesiems. Eiti įmanoma, bet nepatogu eiti maksimaliomis nuolydžio reikšmėmis tokį labai ilgą atstumą, kaip Narbuto kalnas. Dabar ten laiptai, kuriuos naikins. Taip pat, pėsčiajam pargriūnant mažesnė rizika susižaloti ir tuo labiau sužaloti kitus. Tai jei nespės pabarstyti tą pačią sekundę, tai VMS išrašys nedarbingumo lapelį tai dienai nunešti į darbą?
      Ketvirta, jei statistinis pilietis neišmins projektinio greičio, tai galima įkalnę traktuoti kaip projektinio greičio reikalavimo neatitikimą. STR orientuotas ne tik į sportiškai stipriausius, bet į visus visuomenės narius.

      Parašė alga Rodyti pranešimą

      Pastebėkime, kad jūsų pateikti spiraliniai viadukai niekur nėra naudojami reljefui išlyginti, o priešingai -- sukurti aukščių skirtumą ten, kur jo nėra, ir kur nėra galimybių įtalpinti ilgą pylimą ar rampą.
      Ar tikrai? 4 spiralės, 2 pandusai, 1 serpantinas. Va tokioje situacijoje VMS darytų taip – šone dar gal lentelę įkaltų: „Atsargiai, slidu! Viršyjamas nuolydis!”:

      Click image for larger version

Name:	Dafne Schippers Bridge, Utrecht, NL_VMS.jpg
Views:	318
Size:	611,9 kB
ID:	1848890

      Parašė Lakis Rodyti pranešimą

      Tai ka iseina, kad nebedarys to Olso g. dviraciu tako jau?
      Užstabdę buvo mano pavėluotu prašymu jau po PP. Dabar patikrinau, matau pakoregavo pagal vieną mano pastabą (atskyrė dvirtakį nuo šaligatvio 70 cm veja, įskaitant bortus) ir pritarė pasiūlymams šiandien (dokumentas apačioje prie datos): https://vilnius.lt/lt/numatomo-stati...-projektavima/

      Parašė themanual Rodyti pranešimą

      Ir vėlgi Narbuto kalnas nebūtų ta vieta nuo kurios pradėčiau įrenginėti serpantinus, pandusus, viadukus ir t.t.
      Tai Narbute niekam net nekilo mintis laikytis STR nuolydžių. Lazdynuose pasiūlė pigiau, bet blogiau ir su 14,1 % nuolydžiu vienoje vietoje (nurodyta, kad tiesiama esamais pramintais takais, apie lyginimus neužsiminta, net jei lygintų kažkiek – net nepriartėtų prie normatyvų, Naugarduko g. (8 % buvo minėti) irgi padaryta be panduso už „Mo”.

      Tad kur tada dar siūlytum pandusus ar serpantinus? Tik Šeškinėj? Į Gariūnus, kur beveik tik sportininkai mina ir nėra žmonių? Į Europos parką jau suprojektuota (irgi ten tik sportininkai).



      Comment


        Parašė themanual Rodyti pranešimą
        Jeigu judintum idealius kūnus, tuomet teoriškai fizikinis darbas bus lygus (lyginti beje reikia ne W, o Wh arba J), bet realybėje žmogus nėra idealus variklis ir judant statesne įkalne kiekvienas nukrypimas nuo idealaus kadenso (laiku nepasukto švaistiklio reikalingu energijos kiekiu) sukels ženklesnius inercijos nuostolius (inertiškesniam/sunkesniam dviratininkui jie bus didesni)
        Kokie dar inercijos nuostoliai? Yra 4 vietos, kur gali nueit dviratiniko mechaninis darbas: padangų ir dviračio mechanizmų trintis, masės kėlimas į viršų, aerodinaminis pasipriešinimas, ir stabdžių trintis, jei juos naudoji. Inercija (kinetinė energija) išnaudojama toms jėgoms įveikti. Jei įsibėgėti buvo sunkiau, tai ir riedėsi toliau.

        reikės daugiau pastangų palaikyti greitį ir vien tai kainuos papildomą energiją, tuomet žmogaus širdis pradės šiek tiek sparčiau plakti, kvėpavimas galimai paintesyvės, o tam reikės dar energijos.
        Kita vertus, lėkštesnė įkalnė ilgiau užtruks įveikti, bus daugiau energijos išleista baziniam metabolizmui, o taip pat ir oro pasipriešinimui įveikti. ;-)

        Taip pat pasiekus tam tikrą apatinę greičio ribą (jei statesnė įkalnė tuomet tikėtina absoliuti dauguma naudos lengvesnę pavarą ir rinksis įveikti įkalnę mažesniu greičiu su mažesne galia) reikės daugiau energijos palaikyti pusiausvyrai. O jei labai stati įkalnė, tai tuomet dar ir gravitacija gali tapti reikšminga sukibimo klausime, kuomet net ir su rekordiškai žema pavara nepavyks užkilti, jei danga dėl oro sąlygų ar dulkių bus tuo metu slidesnė.
        Come on, kalba eina apie 5% Narbuto kalną, o ne takus grioviais, kur trūksta bėgių ir praslysta padangos.

        Comment


          Parašė dondc Rodyti pranešimą
          Tai Narbute niekam net nekilo mintis laikytis STR nuolydžių. Lazdynuose pasiūlė pigiau, bet blogiau ir su 14,1 % nuolydžiu vienoje vietoje (nurodyta, kad tiesiama esamais pramintais takais, apie lyginimus neužsiminta, net jei lygintų kažkiek – net nepriartėtų prie normatyvų, Naugarduko g. (8 % buvo minėti) irgi padaryta be panduso už „Mo”.

          Tad kur tada dar siūlytum pandusus ar serpantinus? Tik Šeškinėj? Į Gariūnus, kur beveik tik sportininkai mina ir nėra žmonių? Į Europos parką jau suprojektuota (irgi ten tik sportininkai).
          Na aš labai tikiuosi kad Narbuto bus bent jau išlygintas gradientas sulyg gatve, manau to šiuo metu pakaktų.

          O siūlyčiau pradžioje trijose vietose: Šeškinėje ties esama trasa ir nauja trasa per būsimą stadioną, taip pat prie Trinapolio vienuolyno labai reiktų. T.y. ten kur daug vietos ir galima rezultatą pasiekti pasikasinėjus šlaitais. Deja dabar net jei savivaldybė ir pasirašytų tai medžių gelbėtojai blokuotų viską iki kol pribresim suprasti, jog tokie projektai lengvai kompensuoja trumpalaikę žalą gamtai.

          Beje viadukas per Upės g. link K18b bus vienas pirmųjų tokių olandiškų sprendimų, kur bus pasiektas geriausias gradiento ir traso ilgio santykis nevertinant šiek tiek prastesnių ir daug pigesnių sprendimų kaip viaduko nebuvimas.

          Comment


            Parašė alga Rodyti pranešimą

            Kokie dar inercijos nuostoliai? Yra 4 vietos, kur gali nueit dviratiniko mechaninis darbas: padangų ir dviračio mechanizmų trintis, masės kėlimas į viršų, aerodinaminis pasipriešinimas, ir stabdžių trintis, jei juos naudoji. Inercija (kinetinė energija) išnaudojama toms jėgoms įveikti. Jei įsibėgėti buvo sunkiau, tai ir riedėsi toliau.
            Važiuojant lyguma dėl trinties tarkim reikia 50W palaikyti greitį x. Jei nebūtų trinties, tuomet palaikyti greitį reiktų 0W, tai yra inercija, o jėgoms įveikti reikalingos kitos jėgos.

            Inercija kyla iš mūsų judėjimo ir nuostolių nebūtų jeigu veiktume kaip idealus variklis kuris palaiko pastovų kadencą su pastovia jėga ir iš to judame idealiai pastoviu greičiu. Deja mes nesame idealūs ir visos kreivės (kadenco, power delivery ir iš to sekančios greičio) yra ne tiesės, o pastoviai banguoja. Kiekvieno tokio minimalaus nukrypimo metu atsiranda inercijos nuostoliai, nes netenkame greičio, kurį ant sekančio sūkio turime kompensuoti norėdami palaikyti norimą greitį.

            Šie nuostoliai yra proporcingi įkalnės statumui, nes kuo ji statesnė tuo didesnė dalis gravitacijos vektoriaus veikia priešinga kryptimi mūsų judėjimo krypčiai (o nėra statmenas kaip kad judant lyguma). Sunkesnis asmuo bus labiau inertiškas ir teoriškai šitie nuokrypiai turėtų jį mažiau veikti, bet praktiškai jeigu nesugebi palaikyti kadenco tuomet didesnis svoris reikš tik tai, jog kompensuoti nuostolius bus sunkiau ir turėsi didesnį bangavimą galios outpute (panašiai kaip balansuoti stipriai apkrautą dviratį - iš pusiausvyros išmušti sunkiau, bet jau kai išsimuša tuomet reikia daugiau pastangų grįžti pusiausvyron - ir dar dažnai sunkiau tai padaryti tiksliai ir yra perkompensuojama - dėl to siekiamybė bus kuo mažesnis svoris, kuris vis dar pakankamai inertiškas išlaikyti stabilumui pagal judėjimo specifiką ir santykio su aplinka per trintį dinamiką).

            Šitos jėgos gerai pasijaučia su fixu tiesiai per pedalus įkalnėse kuomet akimirkai išsimuši iš idealaus kadenco tegu net ir vos per vieną RPM. Jei rate stovi freewheelas tuomet pojūtis šiek tiek sudėtingesnis, jauti jėgą kuri veikai ne tiesiai į pedalus bet stengiasi išmušti engagement'ą hube ir tiesiog sunkiau gaunasi įveikti chainringo dead spotus. Su ovalu panašesnis pojūtis į fixo, nors mechanizmas ir visai kitoks.

            Taip pat iš šalies problema išryškėja stebint paprastus žmones minančius įkalnėse: visi turime idealų kadencą, kurį net ir paprastam žmogui palaikyti lygumoje visai nesudėtinga, tačiau įkalnėse prasideda tampymasis net ir laiku pasirinkimus tinkamą žemesnę pavarą, o vėlgi itin stačiose įkalnėse kartais ta pavara būna ant tiek žema, jog greitis krenta iki tokio, kur jau eikvojama energija pusiausvyros išlaikymui.

            Ypač gerai treniruoti sportininkai su super smooth power delivery gali šituos nuostolius visiškai minimizuoti, todėl tokie dalykai kaip ovaliniai chainringai vis dar yra asmeninio preferenco reikalas tarp profesionalų (nors Wiggins išpopuliarino, Froome po to laimėjo keturis ar kiek ten TdF), bet aš juos labai rekomenduočiau visiems megėjams ir geriausiai privalumai pasimato būtent įkalnėse (dėl to dabar labai jie išpopuliarėjo ir tarp MTB dviratininkų, kur treiluose dar sudėtingiau palaikyti tolygią minimo jėgą).

            Dėl bazinio metabolizmo nesukčiau galvos, nes eksperimento metu lėkštesnę įkalnę galima įveikti didesniu greičiu ir laikas bus tas pats (o dėl mano išvardintų priežasčių energijos kaina bus mažesnė, dėl to statesnė įkalnė turėtų netgi šiek tiek labiau pakelti bazinį metabolizmą nei lėkštesnė). O jei laiko nesutapdinam, tuomet vis tiek reiktų vertinti ir po treniruotės pakitusį bazinį metabolizmą, kurį labiau pakels intensyvi trumpam laike, o ne ištęsta treniruotė tegu ir su tokiomis pat išlaidomis.


            Parašė alga Rodyti pranešimą
            Come on, kalba eina apie 5% Narbuto kalną, o ne takus grioviais, kur trūksta bėgių ir praslysta padangos.
            Čia labiau apie statesnes įkalnes turėjau omeny, bet esant tam tikroms oro sąlygoms ir minimali įkalnė turi reikšmės sukibimui, net ir dygliuotos padangos lygumoje lengviau kabinasi į tą patį ledą nei įkalnėje.
            Narbuto kalne sakyčiau daug aktualesni pusiausvyros energiniai nuostoliai, esu matęs kylančių ant lengviausios pavaros greičių vos spartesniu už pėstyjį kuomet jau akivaizdžiai matosi jog reikia daugiau pastangų palaikyti pusiausvyrai, todėl tai tikrai nėra taip jau nereikšminga nesugebantiems palaikyti didesnio greičio



            P.S. dar pamiršau paminėti vieną aspektą, jog dažnas mindamas mažesnėje įkalnėje sugeba lengviau palaikyti optimalią savo kvėpavimui sedėseną
            Paskutinis taisė themanual; 2020.12.23, 01:25.

            Comment


              Parašė themanual Rodyti pranešimą
              Važiuojant lyguma dėl trinties tarkim reikia 50W palaikyti greitį x. Jei nebūtų trinties, tuomet palaikyti greitį reiktų 0W, tai yra inercija, o jėgoms įveikti reikalingos kitos jėgos.<snip>
              Tai yra visiškos blėnys. Nebesiginčysiu, nes beprasmiška.

              Comment


                Parašė dondc Rodyti pranešimą
                Ketvirta, jei statistinis pilietis neišmins projektinio greičio, tai galima įkalnę traktuoti kaip projektinio greičio reikalavimo neatitikimą. STR orientuotas ne tik į sportiškai stipriausius, bet į visus visuomenės narius.
                Statistinis pilietis ir lygumoj neišmina 30km/h. O nuo kalniuko tiesia linija bijo ir užspaudžia stabdžius. „Projektinis greitis“ reiškia kokiu greičiu saugu lykros vikingui prasilėkt, o ne kokiu greičiu vyks eismas.

                Comment


                  Parašė dondc Rodyti pranešimą

                  plikledžio metu gamtinis takas saugiau, nes jis neslysta.
                  Kuo daugiau kalbat tuo daugiau panašu kad gamtiniais takais nesate bandęs važiuoti. vienintelis takas kuris neslysta yra tas, kuris buvo nuvalytas.

                  Parašė dondc Rodyti pranešimą
                  Ketvirta, jei statistinis pilietis neišmins projektinio greičio, tai galima įkalnę traktuoti kaip projektinio greičio reikalavimo neatitikimą. STR orientuotas ne tik į sportiškai stipriausius, bet į visus visuomenės narius.
                  Statistinis pilietis išvis dviračiu nevažiuos, tai tada išvis gal dviračių takų nestatom?


                  Comment


                    Parašė alga Rodyti pranešimą

                    Tai yra visiškos blėnys. Nebesiginčysiu, nes beprasmiška.
                    Šitas blėnys yra pirmas Niutono dėsnis. Grynoji jėga reikalinga tik pagreičiui įgyti, greitis palaikomas kai suminė jėga yra nulis, pvz Žemė sukasi aplink Saulę milžinišku greičiu bet jam palaikyti niekas pedalų Žemės centre nemina.

                    Jeigu judantį dviratininką staiga nustotų veikti visos rūšies trinties jėgos tuomet jam palaikyti jo greitį taip pat nereiktų papildomos energijos. Žinoma be trinties ratai neturėtų sukibimo ir pats minimas prarastų prasmę, bet minti ir nebereikėtų, nes dviratis tiesiog skrietų.

                    AIšku gravitacijos vektorius liktų, bet jis nukreiptas 90 laipsnių žemyn ir mūsų įgyto greičio minimo kryptimi neįtakotų, bet vis tiek dar atsirastų pagreičio vektorius link Žemės centro, kuris įprastomis sąlygomis pastoviai keltų trintį mus spausdamas prie Žemės paviršiaus, todėl šis hipotetinis judėjimas tarkim važiuojant nuo liepto galo į ežerą truktų tik akimirką, kol gravitacija mus tėkštų žemyn į vandenį. Realiai pamatyti dviratininką judant be pastangų ant Žemės paviršiaus reiktų kad jo pirminis greitis sutaptų su Žemės orbitiniu greičiu jo altiudėje ir tam, kad jo kelyje būtų tik lyguma ir nepasipainiotų kalnai į kuriuos jis įsirėžtų, t.y. iš esmės dviratininkas taptų palydovu.

                    Beje trintis ir tai kad neturime trajektorijos aplink Žemę vien jūra be kliūčių yra dvi priežastys (na dar yra tai kad jie būtų nepraktiški ir pavojingi, bet čia žiūriu iš mokslinės eksperimentinės pusės), kodėl neturime satelitų skriejančių jūros lygyje, nes reikalingas teorinis orbitinis greitis vos 1 procentu didesnis nei Žemoji Žemės Orbita.
                    Paskutinis taisė themanual; 2020.12.23, 11:51.

                    Comment


                      Parašė alga Rodyti pranešimą

                      Antra, kad ir kiek pandusų nepridarytum, kalno aukščių skirtumas niekur nedings, ir kalnui įveikti reikalingų pastangų (energijos) kiekis niekur nedings.
                      Tai kam daro? Juk kalno aukščių skirtumas niekur nedingo. Raudona žymi alga ideologiją:

                      Click image for larger version

Name:	The Big Gate Road, Tianmen Mountain, China.jpg
Views:	1069
Size:	251,8 kB
ID:	1848977

                      Parašė themanual Rodyti pranešimą

                      Na aš labai tikiuosi kad Narbuto bus bent jau išlygintas gradientas sulyg gatve, manau to šiuo metu pakaktų.

                      O siūlyčiau pradžioje trijose vietose: Šeškinėje ties esama trasa ir nauja trasa per būsimą stadioną, taip pat prie Trinapolio vienuolyno labai reiktų. T.y. ten kur daug vietos ir galima rezultatą pasiekti pasikasinėjus šlaitais. Deja dabar net jei savivaldybė ir pasirašytų tai medžių gelbėtojai blokuotų viską iki kol pribresim suprasti, jog tokie projektai lengvai kompensuoja trumpalaikę žalą gamtai.

                      Beje viadukas per Upės g. link K18b bus vienas pirmųjų tokių olandiškų sprendimų, kur bus pasiektas geriausias gradiento ir traso ilgio santykis nevertinant šiek tiek prastesnių ir daug pigesnių sprendimų kaip viaduko nebuvimas.
                      Būsimas viadukas už Baltojo tilto, nors ir labai laukiamas, bet iš esmės, tai nebūtų visiškai naujas sprendimas dviračiams pakilti aukštyn, o labiau rekonstrukcija, nes jau dabar yra pandusas (tiesa neįgaliujų, o ne dviratinnkų) išlaikantis tinkamą peraukštėjimą, esant reikalui pasinaudoti plikledžio metu. Tiesa, atrodo baigiasi jis tik ties viduriniąja terasa (toliau laiptukai):

                      Click image for larger version

Name:	download.png
Views:	1064
Size:	1,72 MB
ID:	1848978

                      Comment


                        Parašė dondc Rodyti pranešimą

                        Tai kam daro? Juk kalno aukščių skirtumas niekur nedingo. Raudona žymi alga ideologiją:

                        Click image for larger version  Name:	The Big Gate Road, Tianmen Mountain, China.jpg Views:	9 Size:	251,8 kB ID:	1848977
                        Šitam kely ne <4%, o apie 8% pavaizduotoj vietoj. Bet palygint Narbuto "kalną" su šituo, drąsu

                        Comment


                          Parašė dondc Rodyti pranešimą
                          Ta atkarpa, kurios neįmini, dar yra žymiai lengvesnė, nei minant Architektų vakarine puse.

                          Dabar nuo „Litexpo” tuneliuko iki „Iki-Ąžuolas” – 6,8 %:

                          Click image for larger version Name:	1.png Views:	0 Size:	674,7 kB ID:	1847419

                          Architektų g. nuo „Iki-Ąžuolas” jau neatitinka net F kat. – 5,08 %, nors ten gi E kat. su privalomais 4 %. Kai nepatrauklu, tai nieks ir nesinaudoja. Gal tik pora kartų sutikau ten važiuojant kažką. Tiesiant, kaip priklauso, galima pasiekti 4 % be jokių papildomų išvingiavimų tiesiog nuo viaduko iki viaduko – 4,18 %, bet galima išgimdyti iki 4 %:

                          Click image for larger version Name:	5A.png Views:	0 Size:	747,5 kB ID:	1847423 Click image for larger version Name:	6A.png Views:	0 Size:	757,3 kB ID:	1847424
                          Tikrai taip, galima palyginus nesudėtingai šioje vietoje sumažinti nuolydžius, tačiau tam reikia kompleksinio perplanavimo ir nemažų investicijų. Pvz. ta 4,18% vieta turi ne vieną probleminę vietą - pvz. kaip šie laiptai. Tas nuolydis 4,18% labai smagiai pasiskaičiuoja žemėlapyje iki tol, kol neatvažiuoji į vietą ir pamatai, kad tuos 4% tam tikromis atkarpomis išlaikyti sudėtinga. O kur dar medžiai, laiptai, miškelis ir t.t. Bet šis maršrutas, tikrai yra galimas ir perspektyvus siekiant sujungti Karoliniškes su Litexpo. Kita alternatyva būtų nebent tiesti palei Laisvės pr.


                          Tačiau pritariu kitiems forumiečiams - pirmiausiai reikia užtikrinti normalų dviračių takų tinklą, kurį po 10 metų galėsim rekonstruoti bei papildyti. Lazdynuose, Architektų g. dvejose vietose yra kalnas, kur dviračių takas neatitinka STR nuolydžių, bet tai nereiškia kad jo tokio nereikėjo nutiesti. Antruoju etapu, galima mąstyti apie alternatyvius maršrutus su atitinkamais nuolydžiais.

                          Visų pirma reiktų išmokti tiesti dviračių takus, kurių plotis ne tik minimalus 2,50 (nes juk toks STR nepažeidžia), statyti sieneles ir sodinti medžius prie pat dviračių tako (juk dviračiai - ekologija, kaip ir medžiai), prioritetą teikti automobiliams (ties išvažiavimais į kiemus, degalines ir pan. dviračių takų nužemėjimas iki gatvės lygio, nes dviračiai trukdo automobiliams), daryti nežymius reljefo pokyčius (pvz. tarp Vakarinio aplinkelio ir Sietyno g. padarytas bereikalingas dviračių tako nuolydis - ale ten dujotiekis ir negalėjome išlaikyti gatvės lygio), ne visur įrengti autobusų stotelių įvažas (taip neišsikraipys dviračių takas, bus geresnis matomumas).

                          Ir tik tuomet galima mąstyti apie viadukus dviračiams ir pan. Pažiūrėjus į naujai įrengtą dviračių taką Olimpiečių g., taip pat Kareivių g., Linkmenų g... Nu tragedija - negi čia raketų mokslas medį pasodinti 1 metro atstumu nuo dviračių tako, stulpą įrengti bent 0,5 metro atstumu? Stulpus nuo gatvės įrengia tinkamu atstumu, nes STR, o tuo tarpu nuo dviračių tako vadovaujantis PX reglamentu.

                          Comment


                            Vilniaus dviračių takų plėtros istorija iki 2021m. (punktyru pažymėti vykstantys darbai)

                            Click image for larger version

Name:	Vilniaus dviračių takai.jpg
Views:	723
Size:	544,2 kB
ID:	1850098

                            Paspaudus - didesnis

                            Jei pastebėsit netikslumų, prašau duokite žinią.
                            Paskutinis taisė Riedis; 2020.12.29, 09:40.
                            Vilniaus dviračių takų plėtros istorija

                            Comment


                              Nelabai suprantu kokie yra žymėjimo kriterijai. Kad būtų būtent asfaltuoti? Iš trinkelių nesiskaito (Konstitucijos, Gedimino, Rinktinės, Olimpiečių, Žvejų, Arsenalo, Vrublevskio, Šventaragio, Maironio, Drujos ir t.t.), o papaišymas, kaip Naugarduko atkarpoje nuo Švitrigailos g. iki Pylimo g. (kuris jau praktiškai nusitrynė ir šiaip kiek pamenu nupaišytas buvo 2019, o ne 2018) skaitosi kaip naujas dvirtakis?

                              Comment


                                Taip - asfaltuoti. Trinkelių asmeniškai nemėgstu dėl pojūčio (ypač kai jos suklotos skersai važiavimo krypties), o dėl juostų gatvėse dvejojau, tačiau asfaltuotas pažymėjau (išskyrus Senamiestį, nes ten maišatis ir labai varijuoja dangos).
                                Dėl Naugarduko, ačiū, patikslinsiu - pamiršau, kad 2 etapais daryta.
                                Vilniaus dviračių takų plėtros istorija

                                Comment


                                  Parašė Riedis Rodyti pranešimą
                                  Vilniaus dviračių takų plėtros istorija iki 2021m.

                                  Jei pastebėsit netikslumų, prašau duokite žinią.
                                  Liepkalnio sankryžos kol kas nežymiu (nors iki pat Nemežio atnaujintas bendras pėsčiųjų-dviratininkų takas)
                                  Pažymėtas tvarkingai ir asfaltuotas takas yra Vingio parke nuo Žvėryno pėsčiųjų tilto iki posūkio link Vingio parko aikštyno. Turbūt 2019 m. žymėjimas.

                                  Comment


                                    Ačiū, radau įrodymų, kad 2018m. buvo žymėjimas, o 2017m. - ne. Žinoma yra niuansų, nes visam Vingio parke takai periodiškai buvo atnaujinami, tačiau panašu, kad tik ši atkarpa pažymėta kaip dvirtakis.

                                    Per sudėtinga atsekti kada kuri atkarpa, bet dvirtakių žemėlapyje kokybės prasme (kai bus pilnesnių maršrutų) - būtinai bus pažymėti ir bendri pėsčiųjų-dviratininkų asfaltuoti
                                    Paskutinis taisė Riedis; 2020.12.27, 20:24.
                                    Vilniaus dviračių takų plėtros istorija

                                    Comment


                                      Medeinos gatvėje nėra dviračių tako, bent jau tokio kokį dėčiau į tokį žemėlapį, bet yra atkarpėlė Gabijos gatvėje.

                                      Iš smulkesnių nepažymėtų dar yra Buivydiškių g. (prie LIDL, dar pilku asfaltu), šalia Grigalaukio gatvės tarp namų eina atkarpa, dar man rodos Pilaitėje palei naujus daugiabučius įrengti takai (Tolminkiemio g., Mažvydo g.)

                                      Comment


                                        Ačiū, labai naudinga info - prasprūsta kartais puikiai žinomi gabaliukai. Apie Grigalaukio iš vis nustebau, kad ten toliau raudonas takas veda iki naujesnių daugiabučių.
                                        Pašilaičių žiedus reiks numint panagrinėt, neesu tikras kokiose atkarpose atnaujinta, kur sena denga. Reiks padiferencijuoti, nes projektų "timeline" yra įvardinta 2016m. Medeinos 1km.
                                        Vilniaus dviračių takų plėtros istorija

                                        Comment


                                          Dėl Vinio parko nesupratau komentaro, bet bendras pėsčiųjų ir dviračių takas yra (jei nepanaikino) nuo estrados pietų kryptimi paraleliai gatvės. Takas vingiuoja, bet visi gatve važiuoja. Jei nėra žymimi bendrieji takai, tai tada neturėtų žymėtis ties Gariūnais, etc., nes ten bendrieji ženklai arba miesto vidury bendras takas Miglos g.

                                          • Nepažymėtas dabar baigiamas tuneliukas už Gariūnų su jungiamąja atkarpa;
                                          • nelegali atšaka nuo Laisvės pr./Oslo g. vakarų kryptimi (iki kalvos) (jau pastatyta, šiemet).

                                          Comment

                                          Working...
                                          X