Šioje vietoje kur Kernavės susijungia su Ozo kiek keistai padaryta. Kam jie paliko nenaudojamą ruoželį tarp sklypo ir parkingo (naujai įrengto?), o dvirtakį su šaligatviu pasuko į kairę (žiūrint schemą)? Esu beveik tikras, kad ateityje šis Kernavės ruožas bus perdaromas dėl plėtros aplinkinių teritorijų ir/ar kokio gal net tunelio įrengimo skersai Ozo gatvės. Čia mano tokios paviršutniškos pirmosios mintys greitai užmetus akį.
Parkingas ten buvo visada, o parkingai Vilniuje yra kaip karvės Indijoje, todėl niekam net į galvą negalėjo ateiti jį panaikinti. Iš kitos pusė - gal ir gerai, gal kada nors kas nors sugebės tarp gatvės ir licėjaus sklypo ribos įkišti kokį siaurą pastatą ir ta vieta mažiau primins dykynę...
O tai gal kas turit kokios inside info, kas tuomet vyksta su pirkimu? (čia apie Narbuto g. taką)
Aš klausiau atsakingų kokia stadija pirkimo, tai atsakė, kad negali pasakyt dėl vykstančių procedūrų. Jei būtų nutrauktas, tai nutrauktų ir tiek. Tai matyt vyksta tikrinimai, gal deramasi ar kas.
Nenustebčiau, jei ten susiję su tuo, kad PP dvirtakių plotis buvo suderintas 3,5 m. Kituose (A juostų) PP pasimatė, jog dvirtakiai susiaurinti iki 2,5 m ar 3 m, o viešoje erdvėje pasipiktinusiai visuomenei „Vilnius Juda” pataikavo, jog užpirks daugiau asfalto nei projekte numatyta, kad būtų platesni takai! LOL
Kernavės-Ozo sankryža. Ar čia viskas gerai su horizontaliu ženklinimu? Važiuojantys dviračių taku neturi pirmenybės prieš šalutine gatve (Kernavės) važiuojančias mašinas?
Kernavės-Ozo sankryža. Ar čia viskas gerai su horizontaliu ženklinimu? Važiuojantys dviračių taku neturi pirmenybės prieš šalutine gatve (Kernavės) važiuojančias mašinas?
Turi, juk takas yra sudėtinė kelio dalis, kuris šiuo atveju yra pagrindinis dviratininkams. Tai kad nėra trikampių ir prieš perėją nereiškia, jog šalutiniu keliu važiuojantis gali nepraleisti dviratininko. Tokiu atveju beveik niekur neturėm piremybės su dviračiu, nes trikampiukų buvimas horizontaliame žymėjime labiau išimtis nei taisyklė.
O jei visgi kažkas užmuš dviratininką ir teismas nuspręs, jog dviratininkas neturėjo piremybės, tai ne dėl trikampiukų buvimo o tik dėl to, jog pripažins šį dviračių taką nesant gatvės dalimi, o tik tai jog jis šioje vietoje priartėja prie gatvės, o realiai yra takas nuo senvagės parko iki Kalvarijų LIDL per visokius kiemus. Dėl to gal ir reiktų nepalikti šitos vietos taip ir reikalauti aiškaus žymėjimo nes šitas išplitęs teisinis neapibrėžtumas yra gyvybės ir mirties klausimas.
Beje ten toliau link Kalvarijų gatvės važiuojant takas kerta kiemo gatvelę, kur jau takas tikrai tolokai nuo Ozo g. ir manau ten dviratininkas tikrai neturi pirmenybės pagal dabartinę situaciją. Šiaip su horizontaliu žymėjimu padėtis visur labai bloga, važiavau prieš kelis mėnesius Laisvės pr taku tai vienoje vietoje nebuvo išvis horizontalaus žymėjimo nors takas jau antrus ar trečius metus skaičiuoja, o ta vieta pasirodė labai probleminė su keliais įvažiavimais iš eilės ir blogu matomumu.
Turi, juk takas yra sudėtinė kelio dalis, kuris šiuo atveju yra pagrindinis dviratininkams. Tai kad nėra trikampių ir prieš perėją nereiškia, jog šalutiniu keliu važiuojantis gali nepraleisti dviratininko. Tokiu atveju beveik niekur neturėm piremybės su dviračiu, nes trikampiukų buvimas horizontaliame žymėjime labiau išimtis nei taisyklė.
Bet kelio ženklas irgi stovi arčiau Ozo g., o ne ten, kaip turėtų stovėti (dešiniau nuo perėjos ir tako):
Atsitiktinis pavyzdys iš NL. Kaip turėtų būti:
Arba šitas
Teisybės dėlei, panašių teisingų pavyzdžių yra ir Vilniuje. Bet ne šiuo atveju.
John pilnai teisus, gelbėja nebent tai, jog prieš perėją yra šachmatai, tai galbūt vairuotojui mažiau drąsos važiuot agresyviai per dvirtakį.
Va tokią ženklų kombinaciją, kaip foto NL, buvau siūlęs įrengti Laisvės pr., kur dabar vystomi biurai su nauja gatve (seno beisbolo stadiono vietoje). Statybos į pabaigą, išvysim pirmą tokių ženklų įrengimo pavyzdį Lietuvoje. Jei nieks nieko nesabotavo vėlesnėse stadijose.
59. Dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams.
60. Dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.
59. Dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams.
60. Dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.
Tikrai. Yra nutarimas, kuriame dviratininkas netgi neslepė, jog pažeidė tą KET punką ir vis tiek vairuotojas pripažintas kaltu ir apeliacija netenkinta.
Vairuotojo pozicija po eismo įvykio, kur jis pasišalino iš eismo įvykio ir buvo pripažintas kaltu:
Apeliantas nurodo nuosekliai neigęs eismo įvykį ir tyčia iš jo pasišalinęs. Jis dviratininko nekliudė ir iš įvykio vietos nepasišalino, nes nebuvo įvykio. Jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad eismo įvykis vis dėlto buvo, būtina nustatyti, kieno veiksmai sąlygojo jo kilimą. Nurodo, kad dviračių takas negali būti pripažintas pagrindiniu keliu Senojo Pilatės kelio atžvilgiu ir nagrinėjamame įvykyje negalima situacija, kad dviratininkas važiavo pagrindiniu, o Apeliantas šalutiniu keliu. Pagal KET 57 punktą, važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį < ... >. Pagal KET 59 punktą, dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. KET 60 punktas nusako, kad dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.
Dviratininko pozicija:
Dviratininkas T. K. apklausiamas teisme parodė, kad važiuodamas 20 km/h greičiu, dviračių taku (kuris yra lygiagrečiai Pilaitės prospektui), likus 40-50 metrų iki susikirtimo su važiuojamąja kelio dalimi (dviračių takas kirto Senąjį Pilaitės kelią) išgirdo automobilio pypsėjimą, pamatė labai greitai atvažiuojančią transporto priemonę, pamanęs, kad vairuotojas kažkur labai skuba, tačiau jis niekaip nereagavo, važiavo nemažindamas greičio, nes žinojo, kad važiuoja pagrindiniu keliu ir todėl turi pirmumo teisę pagal KET ir, anot jo, automobilis turėjo praleisti, nes automobilis iš šalutinio kelio išvažinėjo. Anot nukentėjusiojo T. K., jis, nestabdymas ir nekreipdamas dėmesio į greitai atvažiuojančią mašiną, jautėsi teisus ir drąsiai dviračiu kirto važiuojamąją kelio dalį. Teismui pasiteiravus, ar čia nebuvo kaip tyli principinė kova, kuris kurį praleis, dviratininkas parodė, kad „ taip, važiavome užsispyrę kaip ožiai“. Taip pat teismui pasiteiravus, kaip nuketėjęs T. K. suprato garso signalą, pastarasis paaiškino, kad „turbūt lūkesčių turėta, kad sustočiau ir praleisčiau. Nes jis pakankamai greitai važiavo, kažkur skubėjo“. Iš šių dviratininko parodymų Apeliantas sprendžia, kad nukentėjusysis T. K. matė atvažiuojančią transporto priemonę, ir, kaip jis parodė, greitai važiuojančią, jam signalizuojančią, tačiau sąmoningai nestojo, greičio nemažino, nes buvo įsitikinęs savo pirmumo teise.
Teismo pozicija:
Aukštesniojo teismo vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos konstatuota esant įrodyta, kad Apeliantas pažeidė KET 9, 154 punkto reikalavimus, nepraleisdamas pagrindiniu keliu važiavusio dviračio ir į jį atsitrenkdamas, o po įvykio, pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nėra ginčo dėl to, kad Š. S. važiavo šalutiniu keliu link Pilaitės pr. Šias aplinkybes patvirtina ne tik Apelianto parodymai, bet ir kelio ženklinimas aptariamoje vietoje, kuris yra užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje, taip pat atsispindi ir byloje esančiose nuotraukose. Horizontalusis kelio ženklinimas patvirtina, kad dviračių juosta kerta važiuojamąją šio minėto šalutinio kelio dalį. Esant tokiam ženklinimui, važiavimo pirmumo teisę turėjo dviratininkas. Todėl Apeliantas, važiuodamas šalutiniu keliu bei matydamas dviračiu taku važiuojantį T. K., privalėjo sustoti ir jį praleisti, tačiau to nepadarė.
Pagal pirmumo ženklus, nebent dviratininkas varosi dviratį per perėją - tuomet jis nebe dviratininkas, o pėstysis ir reiktų praleisti bet kokiu atveju.
Bet aš pats važiuodamas automobiliu toje vietoje sustoju ir praleidžiu dviratininkus (ir tą pastebėjau daro dauguma vairuotojų), nes pats mindamas dviratį stengiuosi negaišti ten laiko ir tiesiog persivarau kaip pėstysis, jeigu nepraleidžia manęs (bet tas retai jau bepasitaiko).
Tuo pačiu reiktų pridurti, kad tame pačiame Vilniuje yra sankryžų (ne išvažiavimų iš kiemų), kur ženklas 203 yra atitrauktas ir apima šaligatvį ar bet ką kitą, kas už jo. Tai visiškai nesuprantama, kodėl Ozo/Kernavės atveju padarytas toks absurdiškas ir pavojingas variantas.
O tai čia yra žmonių kurie dviratininkų per pervažas nepraleidžia? Man tai atrodo savaime suprantama, kad juos praleisti reikia. Labiau probleminiai yra paspirtukai kurie 90 laipsniu kampu pasisuka net nelėtėdami ir šauna pro nosį, o tada tikrink ar ABS veikia.
O tai čia yra žmonių kurie dviratininkų per pervažas nepraleidžia? Man tai atrodo savaime suprantama, kad juos praleisti reikia. Labiau probleminiai yra paspirtukai kurie 90 laipsniu kampu pasisuka net nelėtėdami ir šauna pro nosį, o tada tikrink ar ABS veikia.
Dauguma praleidžia, bet yra tokių, kurie nepraleidžia. Esmė visgi ta, kad turi būti daugiau aiškumo, kas turi pirmenybę. Ypač, jeigu kyla konfliktas ar eismo įvykis.
Comment