Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[VLN] Dviračių takai Vilniuje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • index
    replied
    Elementari fizika. Darbas atliekamas tas pats, bet lėčiau pakelti kūną į viršų galios reikia mažiau t.y. įmanoma ir silpnesniam dviratininkui.

    Komentuoti:


  • themanual
    replied
    Parašė alga Rodyti pranešimą
    Antra, kad ir kiek pandusų nepridarytum, kalno aukščių skirtumas niekur nedings, ir kalnui įveikti reikalingų pastangų (energijos) kiekis niekur nedings.
    Dėl šito turiu paprieštarauti, pandusai gali ženkliai sumažinti reikalingą energijos kiekį užkilti į kalną, ypač sunkesniems dviratininkams su daugiau mantos.

    Jeigu judintum idealius kūnus, tuomet teoriškai fizikinis darbas bus lygus (lyginti beje reikia ne W, o Wh arba J), bet realybėje žmogus nėra idealus variklis ir judant statesne įkalne kiekvienas nukrypimas nuo idealaus kadenso (laiku nepasukto švaistiklio reikalingu energijos kiekiu) sukels ženklesnius inercijos nuostolius (inertiškesniam/sunkesniam dviratininkui jie bus didesni), reikės daugiau pastangų palaikyti greitį ir vien tai kainuos papildomą energiją, tuomet žmogaus širdis pradės šiek tiek sparčiau plakti, kvėpavimas galimai paintesyvės, o tam reikės dar energijos.

    Taip pat pasiekus tam tikrą apatinę greičio ribą (jei statesnė įkalnė tuomet tikėtina absoliuti dauguma naudos lengvesnę pavarą ir rinksis įveikti įkalnę mažesniu greičiu su mažesne galia) reikės daugiau energijos palaikyti pusiausvyrai. O jei labai stati įkalnė, tai tuomet dar ir gravitacija gali tapti reikšminga sukibimo klausime, kuomet net ir su rekordiškai žema pavara nepavyks užkilti, jei danga dėl oro sąlygų ar dulkių bus tuo metu slidesnė.

    Idealiu atveju manau reikėtų ir greitų trasų žemyn ir vingiuotų aukštyn. Bet kai kur tam reikia vietos, kai kur brangių sprendimų ir vis tiek vis dar esame tame etape, kai reiktų teikti prioritetą kilometrams ir kokybiškai dangai. O visapusiškai apgalvoti sprendimai ateis su laiku ir jie ne pakeis senus, o juos papildys ir tai yra gerai, nes leisdamasis žemyn nuo Narbuto kalno nenorėčiau vingiuoti serpantinais, bet nebūčiau prieš kildamas į viršų minant su visa šeima ar leisdamasis žemyn kai takas pasidaro slidus dėl oro sąlygų. Ir vėlgi Narbuto kalnas nebūtų ta vieta nuo kurios pradėčiau įrenginėti serpantinus, pandusus, viadukus ir t.t.
    Paskutinis taisė themanual; 2020.12.22, 19:56.

    Komentuoti:


  • Lakis
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Kas geriau toje Oslo gatvės vietoje - atkarpa ne pagal STR ar dabartinė situacija, kai žmonės arba sukinėjasi ratais kvadratais, leidžiasi tikrai mažiau saugiu nusileidimu per pievutę ar išvis mina VA? Su visais VMS pomėgiais padėt skersą ant įstatymų, labai gaila, kad nepadėjo ten, kur tikrai reiktų padėti. Kiek pamenu nekostminių sprendimų kaip padaryti 100% legaliai lyg ir nebuvo...
    Tai ka iseina, kad nebedarys to Olso g. dviraciu tako jau?

    Komentuoti:


  • alga
    replied
    Parašė dondc Rodyti pranešimą
    Tai važiuodamas plokščiu šaligatviu galiu įdėjęs papildomų pastangų prieš pakilimą didinti pagreitį, taip didindamas greitį, taip labiau išnaudodamas kinetnę energiją kilimo metu, t. y. tikslui pasiekti būtų išnaudojamas ir pagreitis. Ne?
    Pagreitis ir greitis susiję kaip greitis ir padėtis. (Greitis -- vietos išvestinė pagal laiką, pagreitis -- greičio išvestinė pagal laiką.) Kinetinė energija priklauso nuo greičio. Pagreitis, kalbant apie įsibėgėjimą prieš kalną, yra ne vietoj panašiai, kaip į klausimą "kur tu esi?" atsakyti "Judu link tavęs 30 km/h greičiu".

    Močiutė ar senukas po kelio operacijos išvystys 100 W galią ir galės niekur nekilti, nes niekur neužkils. Kaip pačiam seksis plikledžio metu su tais 500 W kylant į viršų?
    Pirma, kaip kiti sakė, su nesveiku keliu žmonės vengs važiuoti dviračiu. Jei nevengs važiuoti lygumoj, 5% įkalnė nebus kliūtis su šiuolaikiniais bėgiais.
    Antra, kad ir kiek pandusų nepridarytum, kalno aukščių skirtumas niekur nedings, ir kalnui įveikti reikalingų pastangų (energijos) kiekis niekur nedings.
    Trečia, o per plikledį pėsčiom ten eiti bus įmanoma? Turėtų būt pabarstyta arba išvalyta tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams.
    Ketvirta, 500W tai tebuvo iliustracija, kad važiavimo į kalną greitis priklauso ne tiek nuo kelio parametrų, kiek nuo dviratininko, taigi negalima įkalnės traktuoti kaip projektinio greičio reikalavimo neatitikimo. Beje, norint 30 km/h greičiu varyti į 4% įkalnę, vidutiniam 70 kg dviratininkui prireiks 440 W, kas irgi yra už senukų su skaudančiais keliais galimybių ribų.

    Pirma, kam keisti normas, jeigu normos nustatytos ministerijos aukščiausios kvalifikacijos komandų? Tam yra įstatymai, kad kiekvienos situacijos nereiktų visuomenei permąstyti ir gyventume, kaip žmonės, o ne žvėrys (su 500 W galia).

    Antra, derėtų naudotis ne dešimtmečio senumo STR nuostatomis, o suvestine redakcija nuo 2020-03-10.
    Na, iškėlėt klausimą, kodėl žmonėms nerūpi „įstatymų“ laikymasis, pabandžiau atsakyti.

    Pastebėkime, kad jūsų pateikti spiraliniai viadukai niekur nėra naudojami reljefui išlyginti, o priešingai -- sukurti aukščių skirtumą ten, kur jo nėra, ir kur nėra galimybių įtalpinti ilgą pylimą ar rampą.

    Komentuoti:


  • dondc
    replied
    Kol oficialiausiu lygmeniu paišomi lynų keltuvai, kaip kokioj Šveicarijoj, tai neporinkit, kad kažkokie prabetonuoti pandusiukai kainuoja per daug, kai tą patį Narbuto taką, etc. finansuoja ES.

    Komentuoti:


  • Picusiaubas
    replied
    Parašė dondc Rodyti pranešimą
    Dokumentas-žemėlapis parengtas dar šiemet, tai wtf? „Ne ant prikolo” jis sudarytas:
    https://vilnius.lt/wp-content/upload...2020-01-29.pdf
    Na nes kaip galima rimtai vertinti dokumentą, kuriame pripaišyta kažkokių lynų keltuvų kurių niekas neplanuoja statyti

    Komentuoti:


  • dondc
    replied
    Parašė themanual Rodyti pranešimą
    Manau jog norėjo kaip geriau, dviračių tako turbūt išvis neplanavo ir paskum sugalvojo, jog gera mintis būtų padaryti jungtį. Dėl šaligatvio per daug nepergyvenčiau, pėsčiųjų ten bus nulis.
    O kurie bus – neužlips plikledžio metu, nes laiptai nenumatyti viršyjus 5 % nuolydį. Ir taip, plikledžio metu gamtinis takas saugiau, nes jis neslysta.

    Nulio nebus, nes vienas va jau sėdi, ir takus kažkas pramynė:

    Click image for larger version  Name:	nulis.png Views:	0 Size:	1,57 MB ID:	1848775
    Paskutinis taisė dondc; 2020.12.22, 13:42.

    Komentuoti:


  • dondc
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Kiek pamenu nekostminių sprendimų kaip padaryti 100% legaliai lyg ir nebuvo...
    Tai jei jau legaliai, tai turėjo čia jungtį daryti į Architektų g., kaip nurodo BP prioritetai, dar žinant, jog ant nosies naujo tilto statybos, o esamas šaligatvis tragiškos būklės:

    Parašė themanual Rodyti pranešimą

    Danga tragiškos būklės, todėl lengvumas tik teorinis iki kol bus sutvarkyta.
    Manau dar geresnį rezultatą galima pasiekti be viadukų tiesiog įrengiant taką šalia Laisvės pr.,3.8% gaunasi

    Click image for larger version

Name:	pr..png
Views:	404
Size:	333,8 kB
ID:	1848773

    Komentuoti:


  • themanual
    replied
    Manau jog norėjo kaip geriau, dviračių tako turbūt išvis neplanavo ir paskum sugalvojo, jog gera mintis būtų padaryti jungtį. Dėl šaligatvio per daug nepergyvenčiau, pėsčiųjų ten bus nulis.

    Komentuoti:


  • dondc
    replied
    Bendrajame plane nurodyta kur suplanuoti takai. Tai gal tegul pradžiai juos įgyvendina, o ne slapta nesilaiko suderintų projektinių pasiūlymų ir projektuoja pažeidžiant įstatymus? Jie ne tik pradėjo tiesti per statų taką, bet ir sukniso šaligatvį, nuo normalaus iki minimalaus pločio ir dar be apsaugos zonų. Absurdas.

    Dokumentas-žemėlapis parengtas dar šiemet, tai wtf? „Ne ant prikolo” jis sudarytas:
    https://vilnius.lt/wp-content/upload...2020-01-29.pdf

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė dondc Rodyti pranešimą
    Pigiau aišku varyt, kaip dabar varo – neteisėtai keistas projektas pastatant pusę tako palei Oslo g., o kita pusė planuotos atkarpos – užblokuota. Tarp pėsčiųjų viaduko virš Oslo g. iki Laisvės pr. tuneliuko ties „Litexpo”.
    Kas geriau toje Oslo gatvės vietoje - atkarpa ne pagal STR ar dabartinė situacija, kai žmonės arba sukinėjasi ratais kvadratais, leidžiasi tikrai mažiau saugiu nusileidimu per pievutę ar išvis mina VA? Su visais VMS pomėgiais padėt skersą ant įstatymų, labai gaila, kad nepadėjo ten, kur tikrai reiktų padėti. Kiek pamenu nekostminių sprendimų kaip padaryti 100% legaliai lyg ir nebuvo...

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė dondc Rodyti pranešimą
    Viešai savivaldybės deklaruojamas tikslas mažinti keliones mašinom ir drastiškai didinti dviračiu. Tikslas, kad tas senukas ar močiutė ir kt. mintų.
    Koks skirtumas ką savivaldybė deklaruoja, jeigu man kelią skaudą dviračio neminsiu.

    Komentuoti:


  • dondc
    replied
    Viešai savivaldybės deklaruojamas tikslas mažinti keliones mašinom ir drastiškai didinti dviračiu. Tikslas, kad tas senukas ar močiutė ir kt. mintų.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Močiutė ar senukas po kelio operacijos ar taip ar taip nevažiuos dviračiu, tai koks skirtumas kiek galios jie išvystys.

    O tokiais žiediniais užkilimais teko Vienoje pravažiuoti, tai man nepatiko. Bet gal čia priprasti reikia, važiavau tik kartą.

    Komentuoti:


  • dondc
    replied
    Šį projektą finansuoja ES. Jei su ja nesugebam pasistatyti pagal patvirtintas normas, tai niekada nesugebėsim. Užsibrėžti judumo tikslai nebus pasiekti.

    Pigiau aišku varyt, kaip dabar varo – neteisėtai keistas projektas pastatant pusę tako palei Oslo g., o kita pusė planuotos atkarpos – užblokuota. Tarp pėsčiųjų viaduko virš Oslo g. iki Laisvės pr. tuneliuko ties „Litexpo”.
    Paskutinis taisė dondc; 2020.12.22, 10:04.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Gal pirma reiktų pasidaryt padorų pusėtinų dvirtakių tinklą, o ne svaigt apie kostminį sprendimą, kuris suvalgytų dešimtmečio biudžetą?

    Komentuoti:


  • dondc
    replied
    Parašė alga Rodyti pranešimą

    Siūlau prisiminti, kas yra pagreitis. Stataus kilimo metu gali išnaudoti kinetinę energiją, tai yra įgytą greitį, o ne pagreitį.
    Tai važiuodamas plokščiu šaligatviu galiu įdėjęs papildomų pastangų prieš pakilimą didinti pagreitį, taip didindamas greitį, taip labiau išnaudodamas kinetnę energiją kilimo metu, t. y. tikslui pasiekti būtų išnaudojamas ir pagreitis. Ne?

    Parašė alga Rodyti pranešimą
    Manau, ne taip suprantant STR projektinio greičio sąvoką. 70 kg dviratininkas išvystydamas 500 W galią važiuotų 30 km/h greičiu ir į 5% įkalnę. „30 km/h projektinis greitis“ kaip tik reiškia, kad nėra jokių S vingių ir pandusų, kurių neįmanoma saugiai įveikti tokiu greičiu.
    Močiutė ar senukas po kelio operacijos išvystys 100 W galią ir galės niekur nekilti, nes niekur neužkils. Kaip pačiam seksis plikledžio metu su tais 500 W kylant į viršų?

    Parašė alga Rodyti pranešimą
    Pirma, manau, mūsų dauguma nori sveiką protą atitinkančios infrastruktūros, o ne atitikimo norminiams aktams. Tiesiog tiesus, lygus takas einantis šalia gavės ten ir būtų toks sprendimas. Jei normos neleidžia įgyvendinti sveiko proto sprendinių, gal reikia keisti normas?

    Antra, pagal STR 2.06.04:2014 prie E kategorijos išilginių nuolydžių yra išnaša „** Takai ar šaligatviai šalia gatvės važiuojamosios dalies projektuojami pagal gatvės išilginį nuolydį, tačiau ne didesnį nei 8 %.“ Spėju, čia kaip tik tas atvejis.
    Pirma, kam keisti normas, jeigu normos nustatytos ministerijos aukščiausios kvalifikacijos komandų? Tam yra įstatymai, kad kiekvienos situacijos nereiktų visuomenei permąstyti ir gyventume, kaip žmonės, o ne žvėrys (su 500 W galia).

    Antra, derėtų naudotis ne dešimtmečio senumo STR nuostatomis, o suvestine redakcija nuo 2020-03-10.

    Tavo citata (paryškinta mėlynai) iš pasenusios redakcijos:
    Click image for larger version  Name:	STR_senas.png Views:	0 Size:	54,2 kB ID:	1848525

    Naujojoje nėra jokių žvaigdučių su išimtimis:
    Click image for larger version  Name:	Untitled-1_2.png Views:	0 Size:	59,1 kB ID:	1848526

    Kad nereiktų apie vatus kliedėti (nes dviračių susisiekimas ne į sportininkų parengimą orientuotas), pateiksiu realius pavyzdžius nuo Kinijos iki Nyderlandų.

    Bicycle Skyway, Xiamen, China

    Bicycle Skyway, Xiamen, China.webp.png

    Ölhafen Bridge, Raunheim, Germany

    Ölhafen Bridge, Raunheim, Germany.jpg

    Ölhafen Bridge, Raunheim, Germany 2.jpg

    Cycling through the trees, Limburg, Belgium

    Cycling through the trees, Limburg, Belgium.jpg

    Bicycle Bridge, Nigtevecht, NL

    Bicycle Bridge, Nigtevecht, NL.jpg

    Bicycle Bridge, Nigtevecht, NL 2.jpg

    Bicycle Bridge, Nigtevecht, NL 3.jpg



    Bicycle Bridge, Heerhugowaard, NL

    Bicycle Bridge, Heerhugowaard, NL.jpg

    Bicycle Bridge, Heerhugowaard, NL 4.jpg

    Bicycle Bridge, Heerhugowaard, NL 3.jpg

    Bicycle Bridge, Heerhugowaard, NL 2.jpg

    Dafne Schippers Bridge, Utrecht, NL

    Dafne Schippers Bridge, Utrecht, NL.jpg

    Paskutinis taisė dondc; 2020.12.21, 13:58.

    Komentuoti:


  • alga
    replied
    Parašė dondc Rodyti pranešimą
    Gradientas mažėtų ne nuo 4,7 % iki 4 %, o iki visai beveik nejuntamo. Status gradientas (su atitinkamais ilgiais, kaip numato STR), būtų tik geltonai pažymėtoje atkarpoje. Prieš kilant aukštyn, normaliu nuolydžių įgautą pagreitį lengva išnaudoti stataus kylimo metu (neslystančia danga, kaip numato STR).
    Siūlau prisiminti, kas yra pagreitis. Stataus kilimo metu gali išnaudoti kinetinę energiją, tai yra įgytą greitį, o ne pagreitį.

    Būtų užtikrintas vidutinis projektinis greitis 30 km/h visoje toje kalno atkaproje. Pastačius, kaip supalnuota dabar 5 %, leis kilti tik 12 km/h greičiu, kas yra dar vienas neatitikimas STR reikalaujamam 30 km/h E kat. takui.
    Manau, ne taip suprantant STR projektinio greičio sąvoką. 70 kg dviratininkas išvystydamas 500 W galią važiuotų 30 km/h greičiu ir į 5% įkalnę. „30 km/h projektinis greitis“ kaip tik reiškia, kad nėra jokių S vingių ir pandusų, kurių neįmanoma saugiai įveikti tokiu greičiu.

    Esmė, kad projektuojama nesilaikant įstatymų, o man nesuvokiama, kaip daugelis tą pateisinat. Nėra pinigų daryti gerai? Nurėžkit nuo gatvių biudžeto, darnaus judumo vertybės aiškios deklaruojamos.
    Pirma, manau, mūsų dauguma nori sveiką protą atitinkančios infrastruktūros, o ne atitikimo norminiams aktams. Tiesiog tiesus, lygus takas einantis šalia gavės ten ir būtų toks sprendimas. Jei normos neleidžia įgyvendinti sveiko proto sprendinių, gal reikia keisti normas?

    Antra, pagal STR 2.06.04:2014 prie E kategorijos išilginių nuolydžių yra išnaša „** Takai ar šaligatviai šalia gatvės važiuojamosios dalies projektuojami pagal gatvės išilginį nuolydį, tačiau ne didesnį nei 8 %.“ Spėju, čia kaip tik tas atvejis.

    Komentuoti:


  • dondc
    replied
    Parašė alga Rodyti pranešimą
    Absurdas! Nėra ten 20% šlaito, kuriame reiktų tokio S vingio. Mano akyse, tokio įtaisymas siekiant gradientą pamažinti nuo 4,7% iki 4,0% padarytų taką objektyviai blogesnį. Gariūnų kalnas kiek, apie 6%? Alternatyvoj per Paneriškių gatvę Neries slėnio šlaite yra ir visi 10%, o serpantininėje "Senojo kelio Vilnius – Kaunas atkarpoje saugomoje visuomenės ir valstybės" 5,2%. Ir nieko, važinėja žmonės tiek Gariūnų gatvės takais, tiek ta „atkarpa“ per mišką. Kas neįveikia tų 6%, turėtų pagalvoti apie elektrinį dviratį.
    S vingis skirtas besileidžiančius tik pristabdyti, kad pandusiniu (geltona linija) nuvažiavimu nepatirtų šoko – būtų statesnis nusileidimas, tada plokščia (be nuolydžio) aikštelė ir tas pasikartotų kelis kartus. Na, kaip yra įėjimai į maisto prekių parduotuves, kaip įrengti užvažiavimai neįgaliesiems – atkreipktie dėmesį į tas rampas. Taip pat, po S'u palystu šaligatvis, nes neturėų laiptų – 5 % pėstiesiems yra legalu.

    Gradientas mažėtų ne nuo 4,7 % iki 4 %, o iki visai beveik nejuntamo. Status gradientas (su atitinkamais ilgiais, kaip numato STR), būtų tik geltonai pažymėtoje atkarpoje. Prieš kilant aukštyn, normaliu nuolydžių įgautą pagreitį lengva išnaudoti stataus kylimo metu (neslystančia danga, kaip numato STR). Būtų užtikrintas vidutinis projektinis greitis 30 km/h visoje toje kalno atkaproje. Pastačius, kaip supalnuota dabar 5 %, leis kilti tik 12 km/h greičiu, kas yra dar vienas neatitikimas STR reikalaujamam 30 km/h E kat. takui.

    Silpni argumentai su 6–10 %, nes aš ir į 22 % (Milošo laiptais) užminu.

    STR'ai ir deklaruojamos darnaus judumo vertybės ne el. dviračiams skirtos. Pažiūrėčiau, kaip kiekvienam moksleiviui tėvai prirpirktų el. dviračių (skirtingų dydžių augant) bei pensininkai, kaip prisipirktų. Prisimenu, neretai pensininkai yra nekenčiami forumiečių, tai jo, tegul sėdi savo chruščiovkėse ir nekiša nosies į miestą – juk bomžai, vis tiek neužsidirbo apsigyvenimui Senamiestyje.

    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
    Kaip jau kalbėjome, neįmanomos dėl draustinio teritorijos.


    Dviračio važiavimo sugebėjimai pas žmones yra labai skirtingi, o daugiau važinėjat jie gerėja. Mažas gradientas būtų gerai, bet toks yra miesto reljefas, ir tenka prie to taikytis. O jeigu variklis tvarkingas ir naudoji kokybišką benziną - nesudroši ir didelėmis apsukomis.



    prie ko čia dispečiarinė? Jie turi valyti pagal realias oro salygas. Kiek tia daro - čia kita problema kurią spręsti reiktų labiau nei papildomą 1% ikalnę.
    Atrodo, ne kartą minėjau, jog į draustinį nelendama – žr. žalią ploną punkrytinę leniją nuotraukoje bei VIlniaus plano schemas. Nuo suplanuotos A juostos iki suprojektuoto šaligatvio – 16,8 m. (ne draustinyje). Serpantinas tik nesigautų dėl draustinio, o pandusinės sistemos gaunasi (žr. abejas nuotraukas, abu variantus).

    Reikia ne prie relfejo taikytis, didelei viesuomenės daliai dviračių atsisakant, o pandusus pritaikyti prie reljefų, kaip numato STR (įstatymai), kad neliktų atsikalbinėjimų dėl netinkamo reljefo.

    ---

    Siūlau 3-ią var.: galima daryti it styga tiesų ir greitą nusileidimą dviračiams. Pėstiesiems palikti laiptus, kaip yra šiuo metu, o ties laiptais įrengti neįgaliųjų pandusą, kuriuo esant plikledžiui / sniegui galėtų užkilti dviračiai bei tęsti kelionę plokščiu šaligatviu. Šis variantas man vistiek nepatinka, tad lieku prie to „su geltonai pažymėta atkarpa (su neslysnačia danga)”.

    Esmė, kad projektuojama nesilaikant įstatymų, o man nesuvokiama, kaip daugelis tą pateisinat. Nėra pinigų daryti gerai? Nurėžkit nuo gatvių biudžeto, darnaus judumo vertybės aiškios deklaruojamos.
    Paskutinis taisė dondc; 2020.12.19, 11:20.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė dondc Rodyti pranešimą

    Kodėl neįmanomos? Viskas pagal STR.
    Kaip jau kalbėjome, neįmanomos dėl draustinio teritorijos.

    Forumietis jau parašė, jog atidavus jėgas Lasivės pr., Architektų g. rytinėje dalyje (5,08 %) jėgų užminti nebeužtenka. Narbute gausis 4,7 % idealiausiu atveju (kuris tikrai nesuprojektuotas), t. y. žemes stumdys minimaliai ir vietomis bus tas pilnas maksimumas 5 %. Nors ir legalu 5 % F kat. – net nežiūrint, jot E kat. skirta masėms – prailgintas kilimas maksimumu 5 % yra tas pats, kas važiuoti autostrada automobiliu laikant apsukas ant raudonų apsukų. Galima – bet variklis susidroš ir kitą dieną nebevažiuosi. Su dviračiu išmėginus ekstremumus – irgi nebenorėsi naudotis.
    Dviračio važiavimo sugebėjimai pas žmones yra labai skirtingi, o daugiau važinėjat jie gerėja. Mažas gradientas būtų gerai, bet toks yra miesto reljefas, ir tenka prie to taikytis. O jeigu variklis tvarkingas ir naudoji kokybišką benziną - nesudroši ir didelėmis apsukomis.

    Yra dispečerinė, kur paskambinus iškart (per 5 min.) atvažiuoja nuvalyt?
    prie ko čia dispečiarinė? Jie turi valyti pagal realias oro salygas. Kiek tia daro - čia kita problema kurią spręsti reiktų labiau nei papildomą 1% ikalnę.


    Komentuoti:

Working...
X