Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Kelių mokesčiai ir kelių priežiūra

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Kelių mokesčiai ir kelių priežiūra

    Parašė Creatium Rodyti pranešimą
    Valstybė turi prioritetų: pastoviai tvarkomi ir tiesiami nauji keliai. Kitose šalyse yra normalu, kai kelias pastatomas ir valdomas privačių investuotojų. Tik tenai tie keliai yra apmokestinami. Nori to paties čia?
    Bet Lietuvoje sunkusis transportas ir taip moka už važinėjimą pagrindiniais keliais.
    Absoliuti žodžio laisvė - demokratinės valstybės pagrindas.

    #2
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    Bet Lietuvoje sunkusis transportas ir taip moka už važinėjimą pagrindiniais keliais.
    O aš kalbėjau tik apie sunkųjį transportą? Keliais naudojamės visi, tai visi ir susimokėkim.

    Comment


      #3
      Parašė Creatium Rodyti pranešimą
      O aš kalbėjau tik apie sunkųjį transportą? Keliais naudojamės visi, tai visi ir susimokėkim.
      Kodėl visi? Pradėti reikia nuo galingų automobilių (60kW ir galingesni).
      Absoliuti žodžio laisvė - demokratinės valstybės pagrindas.

      Comment


        #4
        Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
        Kodėl visi? Pradėti reikia nuo galingų automobilių (60kW ir galingesni).
        Automobilio galingumas niekaip nedaro įtakos kelio dėvėjimuisi. Todėl kelių mokestį (arba auto mokestį - tai kiek kitas dalykas, kurį galima būtų diferencijuoti pagal taršą) turi mokėti visi.

        Comment


          #5
          Kaip galingumas nedaro įtakos? Daro ir tiesioginę. Koks mažalitražis vabalas kur kas mažiau įtakoja kelią nei koks visureigis. Šiaip tai lengvieji automobiliai ne tiek kad kelius laužo, kiek juos užkemša, dėl ko kelių pralaidumas mažėja. O sunkesnis transportas juo laužo. Taigi mokestis turi būti visiems, aišku, diferencijuotas pagal galingumą. Nieko čia naujo neišgalvosi. Ir dabar visi su automobilių eksploatacija susiję normatyviniai dokumentai operuoja galingumu ir variklio tūriu, jie įeina į formules ir t.t.

          Parašė dainiauskas Rodyti pranešimą
          Iš komentarų matosi, kad nelabai suvokiat kas yra tas PPP ir kuo jis skiriasi nuo paprasto lizingavimo.
          Pasiskaitykit apie UK patirtį, nustebsit:
          https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/266818/07_PPP_28.11.13.pdf

          Dabar greitai neradau, bet šnekama apie 20% sutaupymą, kai projektą vysto bei eksploatuoja tos srities specialistai.
          Kas šneka? Kur? Stebuklų nebūna. Niekur privatus verslas, prisisiurbęs prie valdiško lovio netaupys. Visi tie skaičiavimai yra niekas, nes per 20 metų daug kas pasikeis. Kiek po 10 metų asfalto remontas kainuos ar valymas niekas nežino. Tikrai ne mažiau. Tai arba valstybė jau dabar turi mokėti su didele atsarga, arba kainos bus keliamos pagal aplinkybes ir primokama, o galiausiai išeis taip, kad deklaruota projekto vertė išaugs. Reikia suprasti, kad PPP stumia kapitalas, nes tik jam vienam tai naudinga - vienas užsakymas ir garantuotas prisisiurbimas prie valstybės kišenės 20 metų. Stabilus pajamų šaltinis.
          Paskutinis taisė Al1; 2016.05.16, 19:54.

          Comment


            #6
            Galima diferencijuoti pagal ratų skaičių. Keturi ratai – 100€, dviratis - 50€, o kojos galėtų būti po 5€ kiekviena.
            Lietuva visiems.

            Comment


              #7
              Parašė abruo Rodyti pranešimą
              Galima diferencijuoti pagal ratų skaičių. Keturi ratai – 100€, dviratis - 50€, o kojos galėtų būti po 5€ kiekviena.
              Bus pigiau tada joti...
              Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

              Comment


                #8
                Galite ardytis kiek norite, bet Lietuva viena nerenka mokesčio už lengvuosius automobilius visoje ES. Iš čia ir pagalvinė automobilizacija, iš čia ir viešojo transporto nunykimas, iš čia ir chaotinė urbanizacija, tiksliau dezurbanizacija. Mokesčiai stabdo automobilizaciją ir tai yra labai gerai. Valstybė gali
                išleisti pinigus ir kitoms svarbioms reikmėms, o automobilistai apsimoka už infrastuktūrą.

                Comment


                  #9
                  Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                  Kaip galingumas nedaro įtakos? Daro ir tiesioginę. Koks mažalitražis vabalas kur kas mažiau įtakoja kelią nei koks visureigis.
                  Čia tas pats, kas sakyti, kad pomidorai sultingesni už obuolius, nes yra raudoni.

                  Transporto priemonės svoris kenkia keliui, o ne galingumas. Dirbtinai padidintos galios variklis nedarys daugiau žalos keliui, negu gamyklinis. Va, kad galingumas gali būti susijęs su svoriu - tai tikrai. Tačiau vėl gi įtaką keliui daro svoris, o ne galingumas, arklio galios, sukimo momentas ar dar koks nors variklio su svoriu nesusijęs parametras.

                  Comment


                    #10
                    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                    Kaip galingumas nedaro įtakos? Daro ir tiesioginę. Koks mažalitražis vabalas kur kas mažiau įtakoja kelią nei koks visureigis. Šiaip tai lengvieji automobiliai ne tiek kad kelius laužo, kiek juos užkemša, dėl ko kelių pralaidumas mažėja. O sunkesnis transportas juo laužo. Taigi mokestis turi būti visiems, aišku, diferencijuotas pagal galingumą. Nieko čia naujo neišgalvosi. Ir dabar visi su automobilių eksploatacija susiję normatyviniai dokumentai operuoja galingumu ir variklio tūriu, jie įeina į formules ir t.t.



                    Kas šneka? Kur? Stebuklų nebūna. Niekur privatus verslas, prisisiurbęs prie valdiško lovio netaupys. Visi tie skaičiavimai yra niekas, nes per 20 metų daug kas pasikeis. Kiek po 10 metų asfalto remontas kainuos ar valymas niekas nežino. Tikrai ne mažiau. Tai arba valstybė jau dabar turi mokėti su didele atsarga, arba kainos bus keliamos pagal aplinkybes ir primokama, o galiausiai išeis taip, kad deklaruota projekto vertė išaugs. Reikia suprasti, kad PPP stumia kapitalas, nes tik jam vienam tai naudinga - vienas užsakymas ir garantuotas prisisiurbimas prie valstybės kišenės 20 metų. Stabilus pajamų šaltinis.
                    Kas šneka nurodžiau, UK valdžia, kuri jau 20 metų vykdo PPP projektus. Jei principas neaiškus tai nereikia skleist dezinformacijos. PPP principas yra tas, jog investuojanti įmonė yra suinteresuota pastatyta gal ir brangiau, nei galėtų valstybė, tačiau ji statytų su mintimi, kad eksploatuos statinį, o tai reiškia reikia nusimatyti jo eksploatavimo kaštus, dėl to perkama geresnė įranga, prižiūrimas pats statinys ir t.t. Tuo tarpu valstybė nežiūri pirkimuose kainos/kokybės santykio, dėl to valstybiniai projektai pasmerkti būti ekonomiškai nenaudingai, nes net ir pastačius pigiai, jo eksploatacija bus brangi, kadangi sukišti visi pigiausiai mechanizmai, jis energetiškai neefektyvus ir pan.
                    http://www.efoto.lt/user/29794/nuotraukos

                    Comment


                      #11
                      Nu ka mes lyginame. Zaporožietį ir MB. Britanija ir Lietuva. Jei Lietuva būtų kaip Britanija... Žinom tą lietuvišką verslą... Jau pilna nevykusių ir žalingų privataus verslo "investicijų" į valdišką turtą. O visa kita kas parašyta - tipinės Laisvos rinkos instituto apologetų frazės. Valstybė neefektyvi, verslas efektyvus. Žinom jau 25 metus skleidžiamus LLRI paistalus. Ir aplamai, joks privatus verslas jokioje valstybėje nesuinteresuotas kokybe. Daiktai kuo toliau, tuo labiau vienadieniški gaminami. Kodėl keliai turi būti išimtis? Juk daroma ne sau, daroma ribotam laikui ir svarbu, kad tą laiką atlaikytų. O paskui tai jau valstybės problemos. Gal vieną kartą reikia atskirti, kai verslas daro sau, ir kai daro pardavimui, tame tarpe ir valstybei.

                      Parašė Creatium Rodyti pranešimą
                      Čia tas pats, kas sakyti, kad pomidorai sultingesni už obuolius, nes yra raudoni.

                      Transporto priemonės svoris kenkia keliui, o ne galingumas. Dirbtinai padidintos galios variklis nedarys daugiau žalos keliui, negu gamyklinis. Va, kad galingumas gali būti susijęs su svoriu - tai tikrai. Tačiau vėl gi įtaką keliui daro svoris, o ne galingumas, arklio galios, sukimo momentas ar dar koks nors variklio su svoriu nesusijęs parametras.
                      Taigi paaiškinau, kad sunkiasvoriai labiau kelią gadina, o lengvieji kelius tiesiog užkemša, mažindami jų pralaidumą. Už ką ir turi susimokėti. Kad nekurti skirtingų mokesčių, galima viską apvienyti į vieną mokestį, kuris skirtingai būtų apskaičiuojamas lengviesiems ir sunkiesiems automobiliams.

                      Comment


                        #12
                        Kai bus viskas apjungta į vieną mokestį, kuris skaičiuojamas pagal neaišku ką, tikriausiai ir lėšos iš šio mokesčio bus skiriamos neaišku kam, pvz. pensijų didinimui.
                        Mokestis turi būti aiškus ir tikslinis. Jeigu tai kelių naudotojo mokestis, tai mokama už naudojimąsi juo. Ir visai nesvarbu ar aš pasinaudosiu važiuodamas automobiliu su 50 kW ar su 250 kW. O surinktos lėšos keliauja į KPPP infrastruktūros priežiūrai bei plėtrai.
                        Jeigu mokestis būtų ekologiniais tikslais, tai kriterijus irgi turi būti ne galingumas, o taršos rodikliai. Tačiau už šį mokestį surinktos lėšos ir turėtų būti naudojamos ekologinio transporto plėtrai (elektromobilių įkrovimo stotelės, subsidijos perkantiems elektromobilius ar pan.), bei VT plėtrai.

                        Comment


                          #13
                          Parašė Creatium Rodyti pranešimą
                          ...Transporto priemonės svoris kenkia keliui, o ne galingumas. ...
                          Tiesa, tačiau, 350kW variklis išvystis greičius kurious su 50kW varikliu greičiausiai vargu ar įmanoma. Teoriškai automobilis važiuojantis greitesniu greičiu padarys daugiau žalos keliui negu automobilis kuris važiuos lėčiau. Jeigu neklystu mašina važiuojanti 100km/h per valanda greičiu padarys dvigubai daugiau žalos (kad ir kokia ta žala bebūtų) negu mašina važiuojanti 50km/h. (Tas pats galioja 60km/h vs 120 km/h, 70km/h vs 140km/h it t.t.)

                          Yra logiška moketį kelt atitinkamai nuo variklio galingumo/taršos rodiklių. (Jeigu mokestis keliam ir taršai yra bendras) Bent jau tokia praktika galioja užsienio šalyse kur į kelių mokestį dažnai įskaičiuotas ir taršos mokestis.

                          Lietuvoj, bent jau sunkiajam transportui panaši taisyklė galioja perkant vinjete. Sunkvežimiai su Euro IV-VI varikliais moka ~25% mažiau (metų tarifas) negu sunkvežimiai su Euro I-III varikliais.

                          Comment


                            #14
                            Parašė Creatium Rodyti pranešimą
                            Transporto priemonės svoris kenkia keliui, o ne galingumas. Dirbtinai padidintos galios variklis nedarys daugiau žalos keliui, negu gamyklinis. Va, kad galingumas gali būti susijęs su svoriu - tai tikrai. Tačiau vėl gi įtaką keliui daro svoris, o ne galingumas, arklio galios, sukimo momentas ar dar koks nors variklio su svoriu nesusijęs parametras.
                            Nepatinka pagal galingumą - galima įvesti pagal svorį (pvz, iki 1.5 tonos - nemoka, sunkesni - moka). Bet progresinė skalė turi būti, reikia skatinti žmones važinėti su nedidelėmis mašinomis.
                            Absoliuti žodžio laisvė - demokratinės valstybės pagrindas.

                            Comment


                              #15
                              Pradėti reikėtų nuo smirdančių dyzelių apmokestinimo.
                              It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                              Comment


                                #16
                                Apmokestinti reikia visus. Ir lengvuosius taip pat. Motociklus irgi. Tik Lietuvoje tokio mokesčio nėra, kitur ES ir nebūtinai ES jis daug kur yra. Todėl nereikia po to bliauti, kad keliai blogi. Už gerus kelius reikia susimokėti. Akcizo tam tikrai nepakanka. Nereikia išradinėti dviračio. Toks mokestis buvo ir tarybiniais laikais, ir nepriklausomybės pradžioje, tik po to buvo panaikintas, kas iššaukė masinę automobilizaciją.
                                Apmokestinimas turi būti susietas su kuro rūšimi (elektromobiliams galima laikinai (pabrėžiu - laikinai) mokestį padaryti nuliniu ar minimaliu), variklio galia ir automobilio amžiumi. Sunkiajam transportui dar ir masės dedamoji.
                                Paskutinis taisė Al1; 2016.05.17, 07:26.

                                Comment


                                  #17
                                  1. Mokestis turi turėti tikslus - ar pralaidumo, ar ekologijos, ar kelių "laužymo". Čia kuris geresnis nenuspręsime, kaip sniego su smėliu palyginti neišeina.

                                  2. Lietuvoje mokesčiai iš samdomo darbo dirbančiam asmeniui yra dideli, vieni didesnių ES (pagal savo dalį). Akivaizdu, kad įvedus automobilių mokestį teks kažką mažinti. O tam palaikymo nebus.

                                  Comment


                                    #18
                                    2. LLRI kalama nesąmonė. Lietuvoje mokesčiai nėra dideli. Atlyginimai yra juokingi.
                                    1. Galima viename mokestyje įvertinti visus faktorius. Tai jau techninės detalės, kaip jį apskaičiuoti. Faktas tas, kad mokestis reikalingas, o panaudojimas turi būti tikslingas ir ne tik keliams, bet ir viešajam transportui, įskaitant geležinkelius, turi būti nuo jo apibrėžti įstatyme procentai skiriami. Mokesčio tikslas - mažinti automobilizaciją ir išlaikyti kelius. Akivaizdu, kad kuo mažiau automobilių, tuo keliai ilgiau tarnauja, tuo mažiau reikia į juos investuoti. Aišku, ši funkcija (automobilių kiekis ir deramas investicijų į kelius lygis) turi ekstremumą.

                                    Comment


                                      #19
                                      Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                      2. LLRI kalama nesąmonė. Lietuvoje mokesčiai nėra dideli. Atlyginimai yra juokingi.
                                      Nusišnekėjai kaip reikiant. Tarsi mokesčiai nedidėja su atlyginimu... Juk procentus mokam nuo užmokesčio! O tie procentai yra vieni didžiausių ES. Ką tu į tai?

                                      Comment


                                        #20
                                        Kaip suprantu, kai kas yra labai prieš LLRI ir labai už valstybinę/planinę ekonomiką. Aišku tiek viena, tiek kita yra ekstremumai, bet jei visalaik remtis tik antipatija LLRI, tai argumentacijos diskusijoj pasibaigia ties tuo.

                                        Yra daug kriterijų mokesčių surinkime ir paskirstyme. Jų tikslingumas yra vienas, jų paprastas administravimas yra kitas, kartais šie dalykai pjaunasi, pvz tikslinį mokestį gali būti labai brangu apskaičiuot ir surinkti, nors "ant popieriaus" jis atrodo "sąžiningas".

                                        Dėl to "ar Lietuvoj mokesčiai dideli/maži" mes čia tikrai nesutarsim, nes tai skirtingų požiūrių į ekonomiką reikalas, o mes esam skirtingi. Gal apsiribojam tuo, kokie galimi tikslininiai mokesčiai kokį poveikį gali daryt ir kaip.

                                        Parašė Creatium Rodyti pranešimą
                                        Nusišnekėjai kaip reikiant. Tarsi mokesčiai nedidėja su atlyginimu... Juk procentus mokam nuo užmokesčio! O tie procentai yra vieni didžiausių ES. Ką tu į tai?

                                        Comment

                                        Unconfigured Ad Widget

                                        Collapse
                                        Working...
                                        X