Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[KLP] Klaipėdos infrastruktūros projektai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Eimantas
    replied
    Platės kelias į Girulius

    VIGANTAS DANILAVIČIUS

    Girulių plentas ir Pamario gatvė bus rekonstruoti.

    Savivaldybės teritorijų planavimo komitetas vakar pritarė Pamario gatvės rekonstrukcijos su gretimų teritorijų rekreacine infrastruktūra detaliajam planui.

    Bendrovės „Pamario projektai“ vadovas Romualdas Gailius sakė, kad nesiseka suderinti plano su įvairiomis žinybomis.

    „Jų reikalavimai prieštarauja vienių kitiems“, - teigė R.Gailius.

    Anot jo, rekonstruojant kelią reikia pastatyti lietaus nuotekų valymo įrenginius. Tačiau neaišku, kur išleisti išvalytą vandenį. „Tiesiai į jūrą - negalima, nes niekas neleis skersai paplūdimio tiesti vamzdžių. Nors dabar nevalytos lietaus nuotekos upeliais suteka į Baltiją“, - sakė R.Gailius.

    Jo teigimu, neracionalu išvalytą lietaus vandenį Giruliuose nukreipti į miesto lietaus kanalizaciją, nes tai labai brangu.

    Įmanoma nuvesti nuotekų trasą į „Klaipėdos naftos“ valymo įrenginius.

    Girulių plentas ir Pamario gatvė po rekonstrukcijos bus platesni, tačiau išliks dviejų juostų, nes neįmanoma gauti leidimo kirsti Girulių mišką keliui platinti.

    Šalia rekonstruojamo kelio planuojama įrengti naujų mašinų stovėjimo aikštelių, kitas - pertvarkyti. Bus nutiestos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, kad būtų saugu išvažiuoti iš stovėjimo vietų.

    Numatoma kloti šaligatvius, įrengti apšvietimą.

    "Klaipėda"

    Komentuoti:


  • win2k3
    replied
    Miestiečiai plūsta kelininkus, o šie - prastą orą



    Nepaisant to, kad tiek miesto valdininkai, tiek patys kelininkai tvirtina gatvių remonto darbus vykstant sklandžiai ir pagal grafiką, klaipėdiečiai tvirtina visai ką kita.

    Pirmųjų teigimu, visos per žiemą atsivėrusios duobės bus užlopytos iki birželio vidurio, vėliausiai - iki liepos. Šie darbai uostamiesčio savivaldybei atsieis apie 1,6 mln. litų.

    Tačiau kasmet vis tas pačias kalbas girdintys ir tuos pačius vaizdus miesto gatvėse regintys klaipėdiečiai reikalauja ištisinių dangų. Jų įsitikinimu, lopyti duobes - tai tas pats, kas išmesti pinigus į balą.

    Daugelis skambinusiųjų į redakciją teigia iki šiol niekaip neperprantantys kelininkų darbo metodų. "Vakarų ekspreso" skaitytojus ypač piktina tai, kad paruoštos asfaltuoti gatvių duobės neretai tampa spąstais vairuotojams. "Kaip galima išpjauti gatvėje didžiausias duobes ir kelias dienas sėdėti prie jų rankas sudėjus?" - piktinosi kasdien iš pietinės miesto dalies į darbą centre važinėjantis ponas Saulius, turėdamas omenyje vadinamąjį Mokyklos gatvės tiltą. Su panašia problema jau kuris laikas susiduria ir važinėjantieji viaduku virš Herkaus Manto gatvės.

    Be to, daugelio skambinusiųjų netenkina ir kelininkų darbo kokybė. Pasak pono Dariaus, jei kelininkai sąžiningai atliktų savo darbą, tikrai nereikėtų kasmet apie tas pačias duobes tupinėti. "Galbūt jie tai daro specialiai - kad dar ilgai darbo nepritrūktų?" - samprotavo ponas Darius.

    Skaitytojų įsitikinimu, magistralines gatves apskritai derėtų remontuoti savaitgaliais ar naktimis, kai eismas ne toks intensyvus - tokiu būdu pavyktų išvengti kamščių.

    Nepatogumai neišvengiami

    Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus teigė su kelininkams mestais kaltinimais kategoriškai nesutinkąs. "Žmonėms visada viskas atrodo blogai. Blogai, kai nieko nedarom, tačiau vos pradedam remontuoti - vėl blogai. Tada pasipila skundai dėl transporto kamščių, dėl neva per lėtai vykstančių darbų, dėl to, kad jie apskritai prastai organizuojami. Žmonės apskritai tapo labai nepakantūs, - guodėsi A. Šimkus. - Ką tik grįžau apžiūrėjęs gatves. Iš tiesų nemažai išfrezuota duobių Mokyklos gatvėje, Šilutės plente, tačiau kol lyja, asfaltavimo darbų pradėti neįmanoma."

    Pasak A. Šimkaus, esama ir dar vieno dalyko - šiais metais frezuojama didesniais gabalais. "Taip dirbant duobių lopymas būna kur kas efektyvesnis. Gi lopant mažais gabaliukais neretai atsitinka taip, kad vieną duobę užlopai, o netrukus šalia jos atsiveria kita", - kelininkų darbo subtilumus aiškino A. Šimkus. Pasak valdininko, jei darbas atliktas kokybiškai, bent dvejus metus duobė toje pačioje vietoje tikrai neatsivers.

    A. Šimkui antrino ir duobėtas gatves remontuojančios UAB "Klaipėdos keliai" vadovas Juozas Rukšėnas. Pasak bendrovės direktoriaus, kelininkai dirba pagal tam tikrą technologiją - pirmiausia išfrezuoja duobes, o tik vėliau imasi jas asfaltuoti. Tik tokiu būdu, pasak J. Rukšėno, įmanoma maksimaliai panaudoti turimą techniką ir pajėgas. Be to, sakė bendrovės vadovas, įtakos turi ir permainingi pajūrio orai. "Juk nepilsi asfalto į pilną vandens duobę", - sakė J. Rukšėnas.

    Pasak "Klaipėdos kelių" direktoriaus, dirbti naktimis tikrai neketinama, nes nuo to tik nukentėtų darbų kokybė, bet to, smarkiai išaugtų jų kaina. Už naktinį darbą, sakė J. Rukšėnas, tektų mokėti vos ne dvigubai brangiau. "Mūsų žmonės ir taip dirba nuo 7-os ryto iki šešių vakaro, be to, ir šeštadieniais, todėl, palyginti su praėjusiais metais, šiemet duobės lopomos kur kas sparčiau, - sakė "Klaipėdos kelių" direktorius. - Aš suprantu, kad tvarkant judrias gatves miestiečiai patiria nemažai nepatogumų, tačiau kitos išeities nėra."

    Pasak A. Šimkaus, duobėtas gatves planuojama sutvarkyti iki birželio vidurio. Šie darbai miestui kainuos apie 1,6 mln. litų.

    Ištisinės dangos - jau gegužę

    Specialistai nė nebando neigti, kad, užuot kasmet lopius duobes, kur kas naudingiau būtų visur pakloti ištisines asfaltbetonio dangas ir po to mažiausiai dešimt metų ramiai sau gyventi. Deja, vos pradėjus apie tai mąstyti iškart susiduriama su amžinąja problema - lėšų stygiumi.

    Vis dėlto, sakė A. Šimkus, kasmet ieškoma būdų bent dalį uostamiesčio gatvių padengti ištisine danga. Šiemet tokius darbus planuojama pradėti apie gegužės vidurį - vos tik bus paskelbtas konkurso ištisinėms asfaltbetonio dangoms kloti nugalėtojas. Tada bus paskelbtas ir tokiu būdu tvarkysimų gatvių sąrašas.

    Preliminarus tokių gatvių sąrašas jau yra, ir jis tikrai netrumpas. Visoms jame išvardytoms gatvėms nepriekaištingai sutvarkyti reikėtų apie 25 mln. litų. Kol kas turima tik apie 5 milijonus, tad teks daryti atranką.

    Ištisine asfalto danga padengtoms gatvėms suteikiama 10-12 metų garantija.

    Pasak A. Šimkaus, šiomis dienomis jau pradėti Kretingos gatvės rekonstrukcijos darbai. Čia darbuojasi UAB "Lemminkainen Lietuva" žmonės. Tam, kad gyventojai patirtų kuo mažiau nepatogumų, gatvė bus tvarkoma atkarpomis. Nuo vakar uždaryta šios magistralės dalis nuo Panevėžio iki Mažojo Kaimelio gatvės. Eismas bus nukreipiamas aplinkinėmis gatvėmis, į jas bus perkeltos ir autobusų stotelės.

    Šis projektas, pasak A. Šimkaus, bus įgyvendinamas trejus metus. Pirmajame etape, kurį tikimasi užbaigti šiais metais, ketinama rekonstruoti nuo Panevėžio iki Girininkijos gatvės. Šiems darbams skirta apie beveik 6 mln. litų. Bendra projekto vertė - apie 18 mln. litų.

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Gatvėms trūksta milijonų

    VIGANTAS DANILAVIČIUS

    Prieš artėjančius savivaldos rinkimus politikai stengiasi išleisti kuo daugiau pinigų miesto tvarkymui.

    Uostamiesčio savivaldybė ketina drąsiau imti paskolas, nes išnaudojo tik apie ketvirtadalį leistino kreditų limito.

    Reikia ir stotelės

    Remontuotinų miesto kelių sąraše yra daugiau nei 20 blogiausios būklės gatvių. Visų jų remontui reikėtų per 25 mln. litų. Skirta tik 5 mln. litų.

    Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus sakė, kad reikėtų asfaltuoti Taikos prospektą nuo Statybininkų prospekto iki Smiltelės gatvės. Anot jo, nuo dviračių tako iki Taikos prospekto reikia ištisinę dangą kloti Debreceno gatvėje ir jos vakarinėje dalyje įrengti autobusų stotelę.

    Pasak A.Šimkaus, Šilutės plentą reikia asfaltuoti nuo Baltijos prospekto žiedo iki Smiltelės gatvės.

    Direktoriaus teigimu, Sausio-15-osios gatvė turėtų būti remontuojama nuo Taikos prospekto iki Tilžės gatvės. Anot jo, reikia naujos ištisinės dangos Rumpiškės gatvės ruože, prie Marijos Taikos Karalienės bažnyčios.

    „Manto gatvę reikia asfaltuoti nuo Liepų gatvės iki Biržos tilto“, - sakė A.Šimkus. Jis teigė, kad savivaldybė remontui gatves parinks po konkurso.

    „Jei ištisinėms dangoms pritrūks pinigų, bus užklotos blogiausių kelių duobės“, - paaiškino departamento direktorius.

    Perpus mažiau

    Miesto ūkio komitete savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėja Violeta Staskonienė priminė, kad pernai ištisinėms dangoms buvo skirta 10 mln. litų. O šiemet perpus mažiau.

    Miesto ūkio komiteto pirmininkas Benediktas Petrauskas abejojo, ar sugebės kelininkai panaudoti 10 mln. litų. Anot A.Šimkaus, jei būtų aišku, kad pinigus paskirs, tai rangovai neieškotų darbo kitur ir lėšas panaudotų.

    Kanalizacija - į Rimkus

    2006-aisiais bus tęsiama Šiaurinio išvažiavimo iš jūrų uosto, Verslo ir Metalo gatvių statyba Laisvosios ekonominės zonos teritorijoje. Toliau tvarkys Turgaus ir Kretingos gatves.

    Pasak V.Staskonienės, šiemet suplanuota iki Rimkų gyvenvietės nuo Jūrininkų prospekto nutiesti magistralinę lietaus kanalizaciją.

    „Tik tada, kai bus lietaus kanalizacija, galėsime asfaltuoti Rimkų gyvenvietės gatves“, - paaiškino vedėja.

    Įmonės „Klaipėdos regiono keliai“, kuri prižiūri pagrindinę gyvenvietės Rimkų gatvę, direktoriaus pavaduotojas Vytautas Gružas sakė, kad šiemet šios gatvės neremontuos ir neaišku, ar bus skirta lėšų kitąmet, nors rekonstrukcijos projektas parengtas.

    Šiemet prasidėjo S.Dariaus ir S.Girėno bei J.Janonio gatvių rekonstrukcija.

    Pasak vedėjos, bus rekonstruojamas J.Janonio gatvės ruožas iki įvažiavimo kelio į KLASCO.

    Anot V.Staskonienės, grįsta Sportininkų gatvės dalis nuo Manto gatvės iki Sportininkų gatvės sankryžos šiemet nebus restauruojama. Tik bus parengtas restauravimo projektas.

    Vykdys pažadus

    Prasidėjo gatvių duobių remontas, kuris tęsis du mėnesius.

    Darbai vyko Joniškės, Mokyklos gatvėse bei Šilutės plente. Gatvių duobių remontui planuojama skirti 1,3 mln. litų.

    Miesto ūkio komitetas prašys, kad gatvių duobėms būtų skirta 300 tūkst. litų papildomai.

    Anot A.Šimkaus, iki vasaros turėtų būti atliekamas daugiabučių kiemų kelių remontas.

    Miesto ūkio komitetas reikalaus, kad šiemet kiemų keliams būtų skirta 4,5 mln. litų. Kol kas numatoma 1,3 mln. litų.

    Tarybos sekretorius Artūras Šulcas priminė, kad ne kartą buvo įsipareigota sutvarkyti visų daugiabučių namų kiemų kelius, todėl pažadus reikia vykdyti.

    Bris į skolas

    Komitete buvo kalbėta, kad reikia skolintis pinigų kelių rekonstrukcijoms, nes savivaldybė gali imti kreditus tik investiciniams projektams.

    A.Šulcas mano, kad iš paskolų rekonstruojant kelius didesnė dalis kelių fondo ir miesto biudžeto lėšų liktų gatvių, kiemų duobėms lopyti ir ištisiniams dangų ruožams kloti.

    Pasak savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Rūtos Kambaraitės, savivaldybė yra skolinga bankams 11 mln. litų. „Iš viso savivaldybė gali pasiskolinti 45 mln. litų“, - paaiškino vedėja.

    Ji sakė, kad planuojama pasiskolinti dar 4,5 mln. litų Biržos tilto remontui ir Tiltų gatvės ruožo restauracijai nuo Turgaus gatvės iki Danės upės.

    "Klaipėda"

    Komentuoti:


  • Edgaex
    replied
    Atėjo gatvių remonto metas

    2006-04-13 Gyventojų informavimo tarnybos vyr. specialistas Andrius Juškevičius



    Klaipėdos miesto savivaldybė šiemet planuoja rekonstruoti ir remontuoti įvairias uostamiesčio gatves.

    Klaipėdos miesto įmonės, individualių gyvenamųjų namų kvartalų gyventojai bei miestiečiai nuolat domisi miesto gatvių, kvartalų bei susisiekimo infrastruktūros plėtra bei atnaujinimu.

    Šiuo metu stambiausiems projektams jau yra numatytos lėšos. 2006 metais bus tęsiami darbai šiuose pagrindiniuose infrastruktūros objektuose:

    - Šiaurinio išvažiavimo iš jūrų uosto statyba;

    - Turgaus gatvės restauracija;

    - S.Dariaus ir S.Girėno bei J.Janonio gatvių rekonstrukcija;

    - Kretingos gatvės rekonstrukcija;

    - Lėbartų kapinių išplėtimas bei kolumbariumo statyba;

    - Verslo ir Metalo gatvių statyba laisvosios ekonominės zonos teritorijoje;

    - Nuotekų kolektoriaus statyba laisvosios ekonominės zonos teritorijoje;

    - Rimkų gyvenvietės gatvių rekonstrukcija.

    Šiuo metu vyksta Viešųjų pirkimų konkursas miesto gatvių remonto, įrengiant ištisinę asfaltbetonio dangą, rangovams parinkti. Remontuotinų gatvių sąraše yra daugiau nei 20 blogiausios būklės gatvių. Visų jų remontui reikėtų virš 25 mln. litų. Šiandien suplanuoti tik 5 mln. litų.

    Kaip ir kiekvienais metais, pirmiausiai darbai bus vykdomi magistralinėse gatvėse, kur didžiausi transporto srautai bei važinėja visuomeninis transportas, taip pat tvarkomos centrinės miesto gatvės.


    http://www.klaipeda.lt/klaipeda/cont...F4746164617373

    Komentuoti:


  • UMBAS
    replied
    Idejai ne maziau 100 metu Galejot ir isitikinti

    Komentuoti:


  • Tomasl
    replied
    Keista, arba pilietis tikrai tik sapalioja,(gal meras tai žino) arba svaigsta savivaldybė.
    Niekada nevalia atsakyti "utopinių" projektų, jai juos imonama įgyvendinti.
    Kasdienybės pilnas pasaulis

    Komentuoti:


  • win2k3
    replied
    O meras pasake tam mokslinciui, kad nesvaigtu

    Komentuoti:


  • WILD_WEST
    replied
    Keltuvų idėją pasiūlęs mokslininkas liko nieko nepešęs

    Vienas uostamiesčio mokslininkas siūlo tilto per Kuršių marias nestatyti, o Klaipėdą ir Smiltynę verčiau sujungti oro linija - keleivius kelti keltuvais, o ne aplinką smarkiai teršiančiais keltais. Tačiau miesto merui ši idėja pasirodė "iš fantastikos srities".

    Vakar Savivaldybėje apsilankęs naujadaros bendrovės "Eksponentė" direktorius Stasys Paulauskas, garsėjantis įvairiausiomis utopinėmis idėjomis, pranešė jau suradęs investuotojus savo projektui ir tam, kad galėtų dirbti toliau, tenorįs miesto valdžios palaiminimo.

    S. Paulausko teigimu, oro linijos labai padėtų spręsti susisiekimo su Smiltyne problemą. Anot mokslininko, pakaktų pastatyti dvi apie 80 metrų atramas abiejose marių pusėse. Keltuvų judėjimas vyktų maždaug 50 metrų aukštyje, tad laivybai nekliudytų. Pasak "Eksponentės" vadovo, tai ne tik pagerintų susisiekimą, bet ir būtų puiki atrakcija turistams, mat tokiame aukštyje atsivertų įspūdingi Kuršių nerijos nacionalinio parko vaizdai. Tiesa, bilietas kainuotų nepigiai - apie 15 litų asmeniui - tačiau S. Paulauskas neabejoja, kad naujoji paslauga būtų populiari.

    S. Paulauskas tvirtino, kad visą projektą įgyvendintų jo vadovaujama naujadaros bendrovė, o miestui esą finansiškai visai nereikėtų prisidėti. Merui ir Savivaldybės valdininkams jis demonstravo Kanados kompanijos "Greta Energy INC" raštą, esą garantuojantį investicijas šiam projektui.

    "Suradome galimybių pritraukti užsienio kapitalą. Smiltynė - tikras klondaikas, bet mes jo neišnaudojame", - sakė S. Paulauskas. Jo pirminiais paskaičiavimais, oro linijos įrengimas galėtų kainuoti apie 10 mln. eurų.

    Susisiekimą oru direktorius vadino itin perspektyviu. "Jau 2008 metais bus parduotas pirmasis skraidomobilis. Tai amerikiečių išradimas, šiuo metu derinami įstatymai dėl oro erdvės naudojimo. Iš mašinų gamintojų sulaukiama didelio pasipriešinimo, tačiau šis pažangus dalykas turėtų išplisti labai greitai", - aiškino S. Paulauskas.

    Tačiau miesto valdžia mokslininko laukto palaikymo nepažadėjo. Merui Rimantui Taraškevičiui S. Paulausko pasiūlymas pasirodė iš "fantastikos srities" - nepakankamai rimtas ir argumentuotas. "Šiandien man sunku įsivaizduoti tokio dalyko įgyvendinimą", - sakė miesto vadovas.

    Taip pat pažymėta, kad Savivaldybės pritarimo šiuo atveju neužtektų: reikalingas Vyriausybės, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir net UNESCO, kurios saugomų objektų sąraše yra Kuršių nerija, palaiminimo. Tuo tarpu S. Paulausko manymu, dėl to problemų nekiltų, nes, anot jo, Austrijoje ir Vokietijoje keltuvų linijos jau puikiai veikia net ir valstybės saugomose teritorijose.

    Valdininkai siūlė S. Paulauskui pirmiausia parengti galimybių studiją, kuri atsakytų į daugelį klausimų, tačiau direktorius primygtinai prašė Savivaldybės pritarimo keltuvų idėjai. "Mes neleisime pinigų studijai, jei nebus sutikimo", - pareiškė jis. Tačiau meras mokslininkui pakartojo negalįs duoti palaikymo "visiškai žalioms idėjoms".

    "Klaipėda su šiuo projektu labai atsigautų", - toliau bandė įtikinėti S. Paulauskas. "Klaipėda atsigaus ir be keltuvo per Kuršių marias, galite būti ramus", - griežtai jam atsakė R. Taraškevičius.

    Susitikimu su miesto valdžia S. Paulauskas akivaizdžiai nusivylė - jis priekaištavo turįs daug pažangių idėjų, tačiau jos esą taip ir lieka nerealizuotos. Mokslininkas tai laiko trumparegiškumu.
    www.ve.lt
    Paskutinis taisė WILD_WEST; 2006.04.07, 23:38.

    Komentuoti:


  • Edgaex
    replied
    Klaipėdiečius ir miesto svečius siūloma ateityje vežioti specialiais oro linijų keliais

    Uostamiesčio vadovams pasiūlyta tarp Klaipėdos ir Smiltynės įrengti ore kabantį lyno kelią, kuriuo specialiais vagonėliais miestiečiai ir turistai be didesnių keblumų pasiektų paplūdimius ar Jūrų muziejų.

    Projekto iniciatoriaus bendrovės “Eksponentė“ vadovo Stasio Paulausko teigimu, oro linijų kelias ne tik sujungtų Kuršių neriją su žemynu, bet taip ateityje galėtų būti sprendžiama ir miesto susisiekimo problema.

    „Klaipėdai reikalingas transportas, bet ne tik krovininis, ar keleivinis, o ir rekreacinis, nekenkiantis aplinkai, jos neteršiantis. Visame pasaulyje oro lyno keliai yra įrengiami ir miestuose ir kalnuose, ir virš vandens telkinių“,- sakė Stasys Paulauskas.

    Pasako jo, šį projektą finansuotų viena Kanados bendrovių, kuri esą jau užsakiusi ore kabančio lyno kelio atsiradimo Klaipėdoje galimybių studiją.

    Manoma, kad specialūs vagonėliai oru skrietų apie 50 metrų aukštyje. Tiesa, kol kas dar neaišku, ar ši nauja transporto priemonė netrukdytų intensyviai laivybai Kuršių mariose. Taip pat neaiški ir Nacionalinio parko pozicija, mat šiuo metu bet kokiai invazijai į Unesco globojamą Kuršių neriją itin priešinamasi.

    Beje, prieš kelis metus miesto vadovai jau buvo sulaukę pasiūlymo įrengti oro linijų kelią tarp miesto ir Smiltynės. Tačiau užsienio investuotojai netrukus šios idėjos atsisakė.


    http://www.delfi.lt/news/economy/aut...php?id=9253919

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    R. Taraškevičiaus teigimu, ypač sėkmingas buvęs susitikimas su ūkio ministru Petru Čėsna. Jo rezultatai ypač turėtų nudžiuginti dažnai važinėjančiuosius Pievų gatve. "Jos atnaujinimas - vienas iš prioritetinių miesto projektų. Bendra jo vertė - arti 6 mln. litų. Ministras patikino, kad pinigai šiam projektui įgyvendinti bus skirti. Jei susitarimą pavyks pasirašyti antrą pusmetį, - prognozavo R. Taraškevičius, - tikėtina, kad ateinančiais metais gatvė bus sutvarkyta. Tada gyvenantieji Kretingos gatvėje galės greičiau patekti į Liepų gatvę, kartu sumažės transporto srautai šiaurinėje miesto dalyje."

    Uostamiesčio vadovas teigė taip pat gavęs patikinimą, kad bus skirta lėšų ir Kretingos gatvei rekonstruoti. Šios svarbios miesto magistralės atnaujinimas iš viso kainuos 19 mln. litų. Vien parengiamiesiems darbams bus skirtas milijonas litų. Kretingos gatvę planuojama sutvarkyti ateinančiais metais.

    www.ve.lt

    Komentuoti:


  • UMBAS
    replied
    Uždarys gatvę

    Vairuotojų laukia dar vienas jų kantrybės patikrinimas.

    Bus rekonstruojamas J.Janonio gatvės ruožas nuo įvažiavimo kelio į bendrovę Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją (KLASCO), S.Dariaus ir S.Girėno gatvė iki Priestočio gatvės.

    Miesto savivaldybė leido bendrovei „Klaipėdos keliai“ nuo šių metų balandžio 1-osios iki birželio 30 dienos nutraukti transporto eismą J.Janonio gatve.

    Eismas bus organizuotas pagal suderintą schemą.

    Kelio ženklus ketinama pastatyti prieš pat prasidedant rekonstrukcijai.

    Daugiausiai nepatogumų patirs sunkiojo transporto vairuotojai.

    Kaip sakė Eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Ramanauskas, šios transporto priemonės į KLASCO galės atvažiuoti tik viena kryptimi - iš Minijos gatvės pusės.

    Dėl to Naujoji Uosto gatvė bus dar labiau apkrauta nei dabar.

    Savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus sakė, kad „Klaipėdos kelių“ bendrovė gatvių ruožą tvarkys keliais etapais.

    Pirmiausiai bus rekonstruojamas J.Janonio gatvės ruožas nuo įvažiavimo kelio į KLASCO iki Sportininkų gatvės.

    Vėliau - S.Dariaus ir S.Girėno gatvė nuo Sportininkų gatvės iki viaduko per Herkaus Manto gatvę.

    „Klaipėdos keliai“ konkursą laimėjo pasiūlę atlikti gatvės rekonstrukciją už 8 mln. litų.

    Daugiau nei pusę pinigų skirs Europos Sąjungos fondas.

    Kas skirs likusias lėšas, kol kas nežinia. Anksčiau šio privažiavimo į uosto teritoriją kelio rekonstrukcijos darbus žadėjo finansuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

    Kaip sakė A.Šimkus, dabar ji šio įsipareigojimo atsisakė.

    Bendrovės „Klaipėdos keliai“ gamybos direktorius Algirdas Pau-lauskas neatmetė tikimybės, kad darbai, jei trukdys prasti orai, gali prasidėti vėliau nei numatyta.

    AUŠRA LUKAUSKIENĖ
    "Klaipėda"

    Komentuoti:


  • ArTuRAs
    replied
    Klaipėdos miesto centrinės dalies žiedinių gatvių tinklo kūrimas
    2006-01-10

    Projekto vykdytojas: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

    Projekto pavadinimas: Klaipėdos miesto centrinės dalies žiedinių gatvių tinklo kūrimas (J. Janonio, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių rekonstrukcija)

    Projekto numeris: BPD04-ERPF-1.1.0-01-04/0082

    Įgyvendinimo vieta: Klaipėda

    Paramos suma: 5,826 mln. litų

    Projekto vertė: 8,332 mln. litų

    Įgyvendinimo trukmė: iki 2007 m. birželio 30 d.


    Bendrasis šio projekto tikslas – pagerinti susisiekimą Klaipėdos mieste. Konkretus projekto tikslas – rekonstruoti J. Janonio, S. Dariaus ir S. Girėno gatves.

    Projekto įgyvendinimo metu planuojama:

    atnaujinti, praplatinti ir sustiprinti esamą važiuojamąją dalį;

    įrengti pėsčiųjų taką;

    pėsčiųjų perėjimo vietose įrengti pažemintus bortelius neįgaliesiems;

    rekonstruoti esamas bei įrengti naujas stovėjimo aikšteles;

    pastatyti modernų šviesoforą J. Janonio ir Sportininkų gatvių sankryžoje;

    įrengti lietaus kanalizaciją;

    rekonstruoti gatvių apšvietimą;

    siekiant sumažinti triukšmo poveikį gyventojams (adresas Smilties Pylimo Nr. 2) S. Dariaus ir S. Girėno gatvės kairėje pusėje numatyta įrengti triukšmo slopinimo sienutę.



    Numatoma, kad rekonstravus gatves, sumažės neįskaitiniai autoįvykiai, laiko nuostoliai ir gatvių priežiūros kaštai.

    Pagal 2004 m. gruodžio 31 dieną sudarytą paramos teikimo sutartį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai skirta iki 5 825 775 Lt parama, iš kurių iki 4 369 331,25 Lt – iš Europos regioninės plėtros fondo ir iki 1 456 443,75 Lt – iš valstybės biudžete Susisiekimo ministerijai numatytų bendrojo finansavimo lėšų.

    Projektas vykdomas kartu su partneriu valstybės įmone Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kuri prie projekto įgyvendinimo taip pat prisideda savo lėšomis.

    2005 m. gruodžio 22 d. pasirašyta sutartis su rangovu AB „Klaipėdos keliai“.

    Komentuoti:


  • win2k3
    replied
    Miestiečiams teks keisti vairavimo įpročius vel


    Uostamiesčio vairuotojams prognozuojamas neramus laikotarpis - šiais metais pradedama kai kurių svarbių miesto magistralių rekonstrukcija, todėl važiuojantiesiems automobiliais teks rinktis aplinkinius maršrutus, o ir juose dalintis kelią su sunkiasvoriu transportu.

    Netrukus prasidės pirmasis S. Dariaus ir S. Girėno gatvės rekonstrukcijos etapas - bus iš naujo tiesiama bei platinama šios gatvės atkarpa nuo pagrindinių KLASCO vartų (t.y., dalis Naujosios Uosto gatvės) iki Sportininkų gatvės.

    "Bus rekonstruotas vairuotojams, ypač nepažįstantiems miesto, daug problemų keliantis posūkis prie "Global" klubu - čia bus įrengta dar viena eismo juosta", - "Vakarų ekspresui" sakė Klaipėdos VPK Eismo priežiūros skyriaus vyresniojo specialistas Gintaras Ramanauskas.

    Jo teigimu, visą S. Dariaus ir S. Girėno gatvių rekonstrukciją atlikti numatyta per 14 mėnesių. Antrasis jos etapas - nuo Sportininkų gatvės iki Herkaus Manto gatvės viaduko.

    Pripažįstama, kad ir paprasti miestiečiai, ir sunkiasvorio transporto vairuotojai dėl šių darbų patirs daug nepatogumų - pirmiesiems kelionei į Sportininkų gatvės rajoną teks rinktis aplinkinius kelius, o antriesiems teks gerokai pagalvoti, kaip pasiekti KLASCO (į šią kompaniją kasdien atvažiuoja 70-75 vilkikai).

    "Galima prognozuoti, kad dėl to padidės eismo intensyvumas centrinėje miesto dalyje - greičiausiai krovininis transportas į KLASCO važiuos Tilžės, Sausio 15-osios, Pilies bei Naująja Uosto gatvėmis. Tą pajus ir savus automobilius vairuojantys miestiečiai, tačiau kitos išeities nėra", - konstatavo G. Ramanauskas.

    Vairavimo įpročius - šįkart visam laikui - teks pakeisti ir Statybininkų prospekte bei Žardininkų ir Gedminų gatvėse gyvenantiems klaipėdiečiams.

    Šiame prospekte bus įrengta nauja sankryža - panaikinus apsisukimo vietas ir dalį skiriamosios žaliosios juostos, įvažiavimas į minėtas gatves bus reguliuojamas šviesoforų.

    Tiesa, kol kas neaiški šių darbų atlikimo data - mat sankryža bus įrengiama vietoje dabartinės automobilių stovėjimo aikštelės Statybininkų prospekto ir Gedminų gatvių susikirtimo pašonėje pastačius naują prekybos centrą, o šio projektas kol kas tik derinamas.

    Nors ir būta prieštaraujančių balsų, pasak G. Ramanausko, uždrausti sunkiojo transporto, važiuojančio iš uosto ir į jį, eismo Statybininkų prospekte neketinama.

    "Vakarų ekspresas" jau rašė, kad šiais metais, greičiausiai rudenį, bus rekonstruota ir Minijos gatvė nuo Baltijos prospekto iki Kalnupės gatvės. Atkarpa nuo pastarosios gatvės iki Naikupės gatvės praplatės iki keturių eismo juostų, bus įrengtos papildomos eismo juostos sukantiesiems į kairę.

    Be to, jau gegužės mėnesį Kalnupės ir Minijos gatvių sankryžoje turėtų būti įrengtas šviesoforas.

    Beje, pasak G. Ramanausko, visi trys šviesoforai (nuo Baltijos prospekto iki Kalnupės gatvės) bus suderinti vadinamosios žaliosios bangos principu. Tačiau, anot jo, taip sureguliuoti kitų Minijos gatvės šviesoforų artimiausiu metu neįmanoma - tą būtų galima padaryti tik iš naujo rekonstruojant atkarpą nuo Agluonos iki Bijūnų gatvės.

    Antrajame darbų etape, spėjama, kitais metais, Minijos gatvė bus rekonstruota galutinai - Kalnupės gatvės iki Jūrininkų prospekto

    Komentuoti:


  • Edgaex
    replied
    Klaipėdos gatvės ir keliai bus tvarkomi ir modernizuojami

    2006-01-25 Gyventojų informavimo tarnybos vyr. specialistas Andrius Juškevičius



    Klaipėdos miesto mero Rimanto Taraškevičiaus ir Lietuvos valstybinės kelių direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojo Petro Tekoriaus susitikimo metu buvo aptartas kai kurių miesto gatvių tvarkymas ir modernizacija.

    Sausio 25 dieną vykusio susitikimo metu didžiausias dėmesys buvo skirtas trims objektams – Rimkų ir Tilžės gatvių statybai bei Jakų transporto žiedo modernizavimui. P.Tekoriaus atvykimas į Klaipėdą buvo suderintas ankstesnio mero R.Taraškevičiaus susitikimo su susisiekimo ministru Petru Čėsna ir Kelių direkcijos vadovais.

    Aptarus bendruosius šių objektų projektavimo ir finansavimo reikalus, P.Tekorius užtikrino, kad vėliausiai 2008 m. bus pradėta statyti nauja Rimkų gatvė.

    Tilžės gatvės rekonstrukcijos projektas jau baigiamas rengti, jis gali būti įtrauktas į 2007-2013 m. biudžetą, o lėšų jo vykdymui bus prašoma iš ES struktūrinių fondų.

    Uostamiesčiui aktualiausias yra Jakų transporto žiedo modernizavimas. P.Tekorius minėjo, kad bendra šio projekto vertė gali siekti apie 140 mln. litų – dviems etapams paskirstant po lygias dalis. Šiemet tik bus pradėtas rengti Jakų žiedo modernizavimo projektas, o 2008 metais gali prasidėti statybos darbai.

    „Mums šis transporto mazgas labai svarbus ir mes visą laiką rodysime iniciatyvą, kad jis kuo sparčiau judėtų. Mes nuolat važinėsime į Vilnių, judinsime atitinkamas žinybas, kad projekto įgyvendinimas nesustotų vietoje“, - sakė meras R.Taraškevičius.

    Kelių direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojas P.Tekorius pasiūlė laikiną Jakų žiedo autotransporto pralaidumo didinimo sprendimą – žiedo prieigose ir jo viduje automobilių greitį riboti iki 30-40 km/h: lėčiau važiuojant žiedo viduje į jį būtų lengviau patekti, mažėtų transporto kamščiai.


    Laukui Jakų žiedo modernizavimo. Turbūt pamenat kokiu jį žada paverst

    Komentuoti:


  • ArTuRAs
    replied
    Nuotrauka prie straipsnio:

    Komentuoti:


  • Edgaex
    replied
    Bastionų gatvė - istorinė

    Aušra Lukauskienė

    Buvusio tabako fabriko teritoriją kirsianti ir Bangų bei Danės gatves sujungsianti magistralė bus pavadinta Bastionų gatve.

    Šį vardą suteikti dar nenutiestai gatvei Įžymių žmonių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijai pasiūlė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.

    Greta to, gatvei jis siūlė kitą – Malūnų – pavadinimą, bet su juo nesutiko kai kurie komisijos nariai, pareiškę, kad gali atsirasti painiavos, nes mieste yra Malūnininkų gatvė. Komentuodamas Bastionų gatvės pavadinimą, J. Genys pastebėjo, kad 1627-1629 metais miestas buvo pradėtas juosti olandiško tipo įtvirtinimais. Buvo supilti maždaug 3,5 m aukščio pylimai ir bastionai („bastionas“ - išsikišusi tvirtovės sienos dalis, iš kurios tvirtovė ginama sparnine ugnimi), aplink kuriuos iškasti grioviai – fosos. Darbai buvo baigti XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje. Kadangi miestą iš rytų ir pietų pusių apjuosė bastioniniai įtvirtinimai, iš šiaurės saugojo Naujoji Danės upė, todėl patekti į miestą galima buvo tik pro trejus – Tilto, Kūlių, Malūnų – vartus. Pastarieji du buvo įrengti po žemių pylimu.

    XVIII a. antroje pusėje reikšmę praradę miesto įtvirtinimai imti griauti, grioviai užpilti žemėmis. XX a. išliko vos keli sudėtingos įtvirtinimų sistemos fragmentai.

    Šiandien geriausiai miesto įtvirtinimų vaizdas atsiskleidžia nuo Turgaus gatvės gale esančių bastionų. Iš čia matyti ir apsauginis griovys ir vienintelis išlikęs ravelinas (trikampio formos statinys prieš tvirtovės griovį tarp bastionų). 1994-1997 metais gynybinių įtvirtinimų liekanos buvo restauruotos. Projekto autorius – architektas Vytautas Šliogeris.

    Kadangi naujoji magistralė bus tiesiama palei gynybinių įtvirtinimų liekanas – šią vietą klaipėdiečiai vadina Jono kalneliu, ir komisija, ir politikai sutarė, kad Bastionų pavadinimas jai geriausiai tiks.

    Žemės sklypų Bangų g.7, Gluosnių g.8 ir juos supančios teritorijos detaliojo plano rengėjai sukūrė maketą, kaip ateityje turėtų atrodyti planuojama teritorija ir kokie objektai atsiras šalia ją kertančios Bastionų gatvės. Kadangi naujoji gatvė atsiras bendrovei „Kretingos grūdai“ dabar priklausančioje teritorijoje, šiai bendrovei bus suteikti žemės sklypai abipus gatvės. Vienoje pusėje numatoma statyti administracinius pastatus, kitoje, - arčiau Bangų gatvės, gyvenamąjį kvartalą.

    Teritorijų planavimo specialistai tikisi, kad, nutiesus Bastionų gatvę ir naują tiltą per Danę, sumažės transporto srautai Tiltų gatve.

    www.klaipeda.daily.lt

    Komentuoti:


  • Tomasl
    replied
    Parašė Hunte-r
    Negi buna dideli kamsciai?
    Patikėk manim, kiekviena ryta vakarą , prgr.
    .
    universitetas priverstas buvo pakeisti pradžios laika kad ,kad kiek apmažintu srautą ,bet tai negelbėja.

    Komentuoti:


  • Rimantas
    replied
    As neklaipedietis, bet man atrodo kad to naujo tilto ten nereikia... Negi buna dideli kamsciai? Ir sugadintu kalneli, su kaskokiu paminklu...

    Komentuoti:


  • ArTuRAs
    replied
    Švenčių išvakarėse pakrikštytos naujos gatvės




    Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pagaliau apsisprendė buvusio tabako fabriko teritoriją kirsiančią ir Bangų bei Danės gatves sujungsiančią magistralę pavadinti Bastionų gatve.

    Žymių žmonių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisiją konsultavęs Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys pasiūlė du šios gatvės pavadinimo variantus - Malūnų Kalno ir Bastionų. Siekdami išvengti galimos painiavos - mieste jau esama Malūnininkų gatvės - komisijos nariai nusprendė būsimai magistralei suteikti Bastionų pavadinimą.

    Komentuodamas pastarąjį pasiūlymą J. Genys akcentavo, kad vadinamojo olandiško tipo įtvirtinimais miestas imtas juosti 1627-1629 metais. Juos sudarė 3,5 metro aukščio pylimai, bastionai ir grioviai aplink juos. Šie bastioniniai įtvirtinimai turėjo saugoti miestą iš rytų ir pietų pusės, o Naujoji Danės upė - iš šiaurės.

    18 amžiaus antroje pusėje reikšmę praradę įtvirtinimai imti griauti, grioviai užpilti žemėmis. 20 amžiuje buvo išlikę vos keli sudėtingos įtvirtinimų sistemos fragmentai. Šiandien geriausiai miestą juosusių įtvirtinimų vaizdas atsiskleidžia nuo rytiniame Turgaus gatvės gale esančių bastionų. Iš čia matyti ir apsauginis griovys, vadinamoji fosa, bei vienintelis išlikęs ravelinas - trikampė sala.

    1994-1997 metais šios gynybinių įtvirtinimo liekanos, klaipėdiečių vadinamos Jono kalnelio vardu, buvo restauruotos. Projekto autorius - architektas Vytautas Šliogeris.

    Kadangi naujoji magistralė bus tiesiama palei pat Jono kalnelį, tiek minėtosios komisijos nariai, tiek miesto politikai sutarė Bastionų pavadinimą jai puikiai tinkant.

    Pelenyno pavadinimas nepatiko

    Dėl šios gatvės pavadinimo tartasi nebe pirmą kartą. Rugsėjį siūlyta naująją magistralę pavadinti Pelenyno vardu, tačiau miesto politikų dauguma tam griežtai pasipriešino.

    Motyvai buvo gan įvairūs: pavadinimas sunkiai ištariamas, galintis sukelti nemalonių asociacijų ir šiaip esąs negražus, visiškai nederantis ateityje viena iš centrinių miesto gatvių pretenduojančiai tapti magistralei.

    Kartu buvo suteikti pavadinimai dar dviem miesto gatvėms. Nuo šiol greta Liepojos magistralės suplanuotos naujos gatvelės bus vadinamos Dragūnų ir Šarlotės vardais.

    Apsispręsta dėl įamžinimo ženklų

    Tą pačią dieną miesto Taryba patvirtino ir Žymių žmonių, istorinių datų įvykių įamžinimo Klaipėdos miesto viešose vietose tvarką.

    Iki šiol šie reikalai, pasak Savivaldybės administracijos Socialinio departamento vadovės Nijolės Laužikienės, mieste buvo tvarkomi kiek chaotiškai. Statant įamžinimo ženklus vadovautasi susiklosčiusiomis tradicijomis bei sveiku protu. Tačiau tai, pasak valdininkės, ne visada suveikdavo - tai vienur, tai kitur vis atsirasdavo menkaverčių neva meninių objektų, savavališkai pastatytų skulptūrų, kryžių, be jokio leidimo prie pastatų fasadų pritvirtintų atminimo lentų.

    Patvirtinus tvarką, savivalės nebebus. Dokumente aiškiai reglamentuota, kaip ir kam pateikti prašymus dėl įamžinimo ženklo pastatymo, įvardyta, kas ir kokiais kriterijai vadovaudamasis priims sprendimą leisti įrengti tokį ženklą ar ne, kam bus patikėta jo priežiūra, kokiu atveju iškilią asmenybę ar datą įamžinantis objektas gali būti perkeltas į kitą vietą bei kiti niuansai.

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Atnaujintos gatvės ir tiltai neišvaduos nuo kamščių

    Aušra Lukauskienė

    Klaipėdoje bus tiesiamos gatvės ir atnaujinami tiltai, todėl ilgai turėsime kęsti įvairius nepatogumus. Artimiausiu metu neverta tikėtis greitesnio susisiekimo tarp miesto centro ir miegamųjų rajonų.

    Automobilių daugės

    Miesto planuotojai neįvertino sparčios transporto plėtros. „1997 metais parengtame miesto bendrajame plane perspektyvinės transporto problemos nenagrinėtos, todėl ir sprendimų nebuvo“, - sakė dvylika metų miesto vyriausiuoju architektu dirbęs Ričardas Valatka. Anot jo, dabar, koreguojant miesto bendrąjį planą, matosi, kad padėtis nė kiek negerėja, vėl „plaukiama paviršiumi“.Atrodo, kad tai pradeda suvokti ir planavimo organizatoriai. Parengta Klaipėdos miesto transporto sektoriaus vystymo galimybių studija, kaip manoma, galėtų tapti pagrindu bendrojo plano susisiekimo daliai.

    Uosto direkcijos užsakymu kitų metų sausį Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai pateiks uosto krovinių gabenimo per Klaipėdos miestą galimybių studiją. Į uostą gabenamų krovinių daugės. Bus atsakyta, kokias investicijas reikia numatyti privažiavimo į uostą keliams pertvarkyti.

    Trukdys degalinė

    Žiedinės magistralinių gatvių sankryžos jau seniai atgyveno. Ypač tai akivaizdu matant transporto kamščius visame Šilutės plente ir ypač sankryžoje su pagrindiniu įvažiavimo į miestą keliu - Baltijos prospektu. Sankryža bus dar labiau apkrauta, prie II Smiltynės perkėlos pastačius keleivinių ir krovininių laivų terminalą. Tiesiausias kelias iš jo išvažiuoti - Baltijos prospektu autostrados link. Specialistų nuomone, geresnio sprendimo kaip viaduko Šilutės plente statyba nebus. Ar netaps kliūtimi sankryžai rekonstruoti čia pastatyta „Statoil“ degalinė?

    „Šiandien statybininkai sugeba pastatyti tiltus apeidami kliūtis. Nemanau, kad degalinė trukdys įgyvendinti projektą. Jeigu reikėtų iškeldinti degalinę, tai būtų ypač sudėtinga ir brangu“, - sakė miesto meras Rimantas Taraškevičius.

    „Visada maniau ir šiandien taip galvoju, kad degalinės statyba pagrindinio įvažiavimo į miestą ašyje, prie tokios sankryžos, yra didelė klaida. Net jei nebūtų statomas tiltas“, - sakė R.Valatka. Jo nuomone, degalinę teks iškeldinti. Nebent pasikeitė reikalavimai ir kuro talpyklos gali būti po tiltais.

    Jau pertvarko gatves

    Klaipėdoje didžiausi kamščiai kyla iš miesto pakraščių važiuojant į darbą ir grįžtant atgal.

    Jau pradėta įgyvendinti „Klaipėdos miesto transporto sektoriaus vystymo galimybių studijos“ siūlymus, kuriuos pateikė Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vienas iš jų - šiaurinio išvažiavimo iš uosto kelio statyba. Atsiradus galimybei P.Lideikio gatvės tęsiniu išvažiuoti į Liepų ir Mokyklos gatves, bus paskirstytas transporto srautas iš šiaurinės miesto dalies į pietinę.

    Kitais metais ketinama pradėti rengti ir Jakų žiedo atnaujinimo projektą. Čia nuolat, ir ypač vasarą, susidaro didžiuliai transporto kamščiai.

    Ketinama suprojektuoti dar vieną išvažiavimo iš miesto kelią - nuo Statybininkų prospekto per Šilutės plentą ir Laisvąją ekonominę zoną. Šilutės plente taip pat bus įrengta dviejų lygių žiedinė sankryža su pervažiavimu per geležinkelį. Manoma, kad šie ir daug kitų gatvių tiesimo darbų išspręs nemažai susisiekimo problemų.

    Rekonstruos tiltus

    Kitais metais planuojama pradėti rekonstruoti Biržos tiltą. Reikės pakeisti susidėvėjusį tilto pakėlimo mechanizmą.
    Tiltas, kad nesusidarytų didelių kamščių, bus pradėtas remontuoti tik atnaujinus eismą Liepų gatve į Palangos kelią. Kol vyks tilto remontas, eismas per miesto centrinę dalį bus uždarytas. Pėstiesiems žadama įrengti pontoninį tiltelį per upę. Kartu bus sutvarkytas Tiltų gatvės ruožas nuo Turgaus gatvės iki tilto ir nuo tilto iki Atgimimo aikštės.
    Numatyta kapitališkai remontuoti ir prieš maždaug dvidešimt metų statytą tiltą per Danės upę Mokyklos gatvėje ir viaduką Liepų gatvėje. Valdininkai pripažįsta, kad tilto statytojų darbas buvo blogos kokybės.Atnaujinti tiltą kainuos 3,7 mln. arba 4,9 mln. litų. Tai priklausys nuo to, kurį atnaujinimo variantą pasirinks savivaldybė. Kitų metų miesto biudžete šiam projektui pinigai nėra numatyti. Greičiausiai rekonstrukcija prasidės 2007 metais. Ispanų kompanijai už projektą sumokėjusi per šimtą tūkstančių litų, savivaldybė negali jo pasendinti, nes koregavimas kainuotų brangiai.

    Dalį lėšų dešimtis milijonų litų kainuosiantiems gatvių ir tiltų atnaujinimo projektams tikimasi gauti iš ES Sanglaudos fondo. Klaipėdos savivaldybė siekia parengti kuo daugiau projektų, nes yra tikimybė gauti ir daugiau pinigų.

    Meras R.Taraškevičius džiaugėsi ir tuo, kad atnaujinti kelius padeda ir privačios bendrovės.

    Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos per pastaruosius metus skyrė beveik 8 mln. litų. Papildomai keliams prižiūrėti kasmet iš Kelių priežiūros programos miestas gauna apie 5 – 6 mln. litų.

    "Klaipėda"

    Komentuoti:

Working...
X