Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[KLP] Klaipėdos infrastruktūros projektai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Eimantas
    replied
    Sunkvežimių srautai dusina uostą ir miestą

    Vidmantas Matutis

    Šiandien Klaipėdos uoste, ko gero, nerasi nė vienos bendrovės, kuri būtų patenkinta tuo, kaip į jos teritorijas pristatomi arba išvežami kroviniai. Netgi susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius pripažino, kad privažiavimo į uostą geležinkeliai ir keliai kelerius metus buvo vystomi vangiai.

    Yra didžiulių ne tik geležinkelių, bet ir automobilių įvažiavimo į uostą problemų. Šiaurinis išvažiavimo iš uosto kelias jau yra sutvarkytas, tačiau jis daugiau naudojamas lengviesiems automobiliams į pajūrį patekti ar į Palangą išvažiuoti nei kroviniams į uostą gabenti. Pietinio, taip pat centrinio išvažiavimo iš uosto kelių rekonstrukcijos dar yra tik planuose.

    Lenda į kaimynų teritoriją

    Smarkiai daugėja krovinių pietinėje uosto dalyje. Kompanijos dūsta ne tik dėl geležinkelių, bet ir automobilių srautų. Ypač sunkioje padėtyje atsidūrė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“.

    Į ją iš „Draugystės“ geležinkelio stoties gabenant krovinius, sąstatus, kad jie patektų į „Klaipėdos Smeltės“ iškrovimo kelius, tenka maždaug pusvalandžiui įstumti į „Begos“ teritoriją. „Klaipėdos Smeltė“ per parą priima penkis geležinkelio sąstatus. Maždaug tiek pat jų rieda ir į „Begą“.

    Kaskart tenka kruopščiai derinti, kad geležinkeliais gabenami krovinių srautai nesikirstų. Tai daryti tampa vis sunkiau. Tiek į „Klaipėdos Smeltę“, tiek į „Begą“ krovinių daugėja. Pernai į „Klaipėdos Smeltės“ teritoriją, įskaitant ir joje esančias kitas bendroves, buvo atgabenta 3,6 mln. tonų krovinių arba 50 procentų daugiau nei 2006 metais. Šiemet planuojamas beveik 700 tūkst. tonų augimas. „Bega“ pernai krovė per 3 mln. tonų krovinių. Ji kiekvienais metais planuoja maždaug vieno milijono tonų augimą.

    Šių metų vasarą „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje bus įrengti penki papildomi geležinkelio keliai. Tai šiek tiek palengvins krovinių tiekimą geležinkeliais į „Klaipėdos Smeltę“.

    Krovinių pristatymas geležinkeliais tiek į „Klaipėdos Smeltę“, tiek į „Begą“ visiškai bus išspręstas įrengus antrąją geležinkelio liniją.

    Tačiau ji paaštrins krovinių gabenimo į „Klaipėdos Smeltę“ automobiliais problemas.

    Norėtų viaduko

    Įvažiuojant į „Klaipėdos Smeltės“ teritoriją tenka kirsti pagal Nemuno gatvę einantį geležinkelį. Šalia planuojama įrengti ir antrąją geležinkelio liniją. Dvi geležinkelio atšakos paralyžiuotų automobilių įvažiavimą į „Klaipėdos Smeltę“.

    „Įvažiuoti automobiliais į mūsų bendrovės teritoriją jau šiandien yra problemiška. Per vienintelius vartus kiekvieną parą pravažiuoja apie tūkstantis automobilių. Iš jų vien sunkusis transportas sudaro apie 550 vienetų. Automobiliai rieda į mūsų bendrovės Konteineriu ir Šaldytuvų terminalus, Klaipėdos šaldytuvų terminalą, „Translitą“, „Litbaną“, Birių krovinių terminalą. Per parą maždaug po du tūkstančius kubinių metrų grunto sunkvežimiai gabena ir prie statomų krantinių. Dėl automobilių transporto srauto pradedame dusti. Prie vartų nuolat susidaro eilės“, - teigė bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška. Ypač automobilių srautai didėja dėl bendrovės teritorijoje pradėjusio veikti naujo Konteinerių terminalo. Per parą vien į jį važiuoja apie du šimtai sunkvežimių. Jų dar daugės. Terminale, kuris pernai krovė 40 tūkst. TEU konteinerių, šiais metais jau planuojama krauti 80 tūkst. TEU, o vėlesniais metais – net 150 tūkst. TEU.

    Jau trejus metus „Klaipėdos Smeltės“ bendrovės atstovai nuolat prašo įrengti papildomą išvažiavimą į Baltijos prospektą. Susikirtimo su geležinkeliu vietoje reikėtų įrengti viaduką. Taip pat reikėtų nutiesti maždaug 50 metrų ilgio kelio ruožą. Jis jungtųsi su planuojamu įrengti įvažiavimo keliu į naująjį Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalą. Šis terminalas dar nepradėtas statyti. Tačiau Susisiekimo ministerija ir Uosto direkcija jį įsipareigojo pastatyti iki 2010 metų.

    Įstrigo detalusis planas

    R.Juška teigė suprantąs, kad viadukas nebus pastatytas šiandien ar rytoj. Jis galėtų atsirasti po poros metų, jei būtų geranoriškas požiūris į aštrėjančią įvažiavimo į „Klaipėdos Smeltę“ problemą. Dabar, jo teigimu, tik vyksta diskusijos.

    „Uosto direkcija turi padaryti uosto ir jo rezervinės teritorijos tarp Baltijos prospekto tęsinio ir Senosios Smiltelės gatvės detalųjį planą. Planuojant antrąjį geležinkelį niekas nenori svarstyti problemos dėl „Klaipėdos Smeltės“ įvažiavimo. Uosto direkcija ir Susisiekimo ministerija turėtų mus išgirsti. Šalia Keleivių ir krovinių terminalo planuojama įrengti Pilies kontrolės postą. Jame bus tikrinami ir į „Klaipėdos Smeltę“ vykstantys automobiliai. Todėl pats geriausias variantas būtų netoli posto įrengti ir įvažiavimo į „Klaipėdos Smeltę“ kelią. Šalia esančioje laisvoje uosto rezervinėje teritorijoje galima įrengti ir sunkvežimių stovėjimo aikštelę. Viskas puikiausiai susidėliotų. Uosto direkcija nuo 2004 metų negali padaryti detaliojo plano. Rengiant Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo detalųjį planą buvo galima įtraukti ir „Klaipėdos Smeltės“ išvažiavimo kelią. Ir toliau nėra daroma jokių žingsnių, kad atsirastų tinkamas „Klaipėdos Smeltės“ išvažiavimo kelias. Kai už ES pinigus bus pastatyta antroji geležinkelio linija, pagal galiojančią tvarką kelerius metus nebus galima daryti jokių rekonstrukcijų. Įvažiavimo į „Klaipėdos Smeltę“ reikalai bus nukelti maždaug penkmečiui“, - tikino R.Juška.

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas teigė, kad detalusis planas stringa dėl to, jog „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje yra daug neišspręstų klausimų.

    „Pačios bendrovės neapsisprendžia ką daryti, yra daug nebaigtų teismų bylų. Išvažiavimo kelio į Baltijos prospektą įrengimas būtų logiškas žingsnis, bet reikia daug ką įvertinti. Savivaldybės nuostata yra tokia, kad, kol nebus sutvarkytos Baltijos prospekto žiedinės sankryžos, iš uosto nereikėtų leisti papildomo automobilių srauto. Uostas dėl išvažiavimų sunkiai skinasi kelią. Tikimės, kad surasime kompromisinį sprendimą“, - aiškino S.Dobilinskas.

    Iš tiesų minėtas detalusis planas strigo dėl vykusių konfliktų. Tačiau dabar tarp „Klaipėdos Smeltės“ ir Birių krovinių terminalo pasirašomos bendradarbiavimo ir partnerystės sutartys. Bus sprendžiami daugelis buvusių nesusipratimų. Tačiau, anot R.Juškos, detaliojo plano rengimas dėl to nepajudės. Nuo „Klaipėdos Smeltės“ nepriklausantys ginčai tebevyksta ir dėl į „Klaipėdos hidrotechniką“ geležinkeliui tiesti reikalingos teritorijos.

    Todėl R.Juška siūlė, kad būtų rengiamas Pilies kontrolės posto statybos specialusis detalusis planas, kur būtų įtraukta ir naujo išvažiavimo iš „Klaipėdos Smeltės“ teritorija.

    R.Juška atmetė teiginius, kad įrengti viaduką iš „Klaipėdos Smeltės“ į Baltijos prospektą neleidžia savivaldybė. Jis parodė savivaldybės administracijos direktoriaus Aloyzo Každailevičiaus raštą, kur neprieštaraujama, kad viadukas būtų statomas.

    Užsakys transporto studiją

    Ar per viaduką į Baltijos prospektą riedantis sunkusis transportas neužkimštų ir taip sudėtingų žiedinių sankryžų? R.Juška teigė, kad yra atliktas tyrimas, kur nurodyta, jog iš „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalo riedantis transportas Baltijos prospekto apkrovimą padidintų tik keturiais procentais.

    Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius akcentavo, kad Klaipėdos regiono keliams vystyti bus skiriamos didžiulės lėšos. Šiemet rugsėjį planuojama pradėti rekonstruoti Jakų žiedinę sankryžą. Pirmajame etape už 100 mln. litų bus įrengtas tiesioginis išvažiavimas iš Klaipėdos į autostradą. Planuojama įrengti ir Klaipėdos uosto pietinį aplinkkelį.

    „Priėmėme sprendimą parengti automobilių kelių studiją, susietą su Klaipėdos uosto veikla. Ji atsakys, kokiomis kryptimis turi būti nukreipti uosto transporto srautai. Bus analizuojamas ir viaduko iš „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalo klausimas“, - teigė susisiekimo ministras A.Butkevičius.

    Iš studijos, kurią ketinama užsakyti dar šiemet, Bus aišku, ar galės judėti transportas iš „Klaipėdos Smeltės“ į autostradą tiesioginiu keliu Baltijos prospektu. Kiek anksčiau miesto savivaldybė buvo pareiškusi, kad nesutiks, jog transportas judėtų Baltijos prospektu, kol nebus rekonstruotos žiedinės sankryžos su Taikos prospektu ir Šilutės plentu. To daryti kol kas nenumatoma. Ketinama rekonstruoti tik vieną Baltijos prospekto sankryžą – susikirtimą su Minijos gatve.

    R.Juška sakė, jog sutiktų, jei transportas būtų nukreiptas ir Nemuno gatve į Minijos gatvę bei Jūrininkų prospektą, kad tik greičiau pajudėtų viaduko po geležinkeliu statybos.

    Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus pastebėjo, kad tik dabar, kai konteinerių srautai Klaipėdos uoste smarkiai auga, iškilo problemos dėl išvažiavimo kelio iš „Klaipėdos Smeltės“. Anot jo, iškilusių problemų staigiai spręsti nepavyksta - projektų nėra, o planavimo procedūros Lietuvoje sudėtingos.

    www.kl.lt

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Yra netoliese ir S.Nėries.

    Komentuoti:


  • Taut.
    replied
    Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
    J.Janonio gatvė – be asfalto

    Eglė Petkutė

    Miesto valdžios ketinimai rekonstruoti J.Janonio gatvę, paveldosaugininkams kelia nerimą. Šią akmenimis grįstą gatvelę norima užpilti asfaltu, tačiau paveldo saugotojai žada to neleisti.

    Norėtų asfaltuoti

    J.Janonio gatvės gyventojams dar kurį laiką teks kęsti išsiklaipiusius šaligatvius ir nelygų, triukšmą keliantį grindinį.

    Planai gatvę iš pagrindų sutvarkyti išdėstyti popieriuje, tačiau nuo pernai guli valdininkų stalčiuose.

    Darbų pradžią stabdo nežinia. Kol kas neaišku, kiek tam prireiks pinigų ir iš kur jų paimti.

    „Šią gatvę būtinai reikia tvarkyti. Techninį projektą parengėme dar praėjusiais metais. Norėtųsi ją išasfaltuoti, tačiau paveldosaugininkai mums greičiausiai neleis to daryti“, – svarstė meras Rimantas Taraškevičius.

    Nėra pinigų ir leidimo
    Nors šiemet gatvių remontui skirta keliais milijonais litų daugiau nei pernai, vienai pagrindinių gatvių pinigų, regis, pinigų pritrūks.

    „Iš miesto biudžeto lėšų kol kas neskirta, neturime ir leidimo statyboms. Jeigu atsiras papildomų pinigų, gatvės rekonstrukciją pradėsime dar šiemet“, – žadėjo savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėja Violeta Staskonienė.

    Abejoja darbų kokybe

    Paveldo saugotojai sieks, kad remontuojant J.Janonio gatvę nepasikartotų Tiltų gatvės rekonstrukcijos istorija. Dėl nekokybiškai perkloto grindinio specialistai darbų vykdytojams dar tebeturi pretenzijų.

    Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko teigimu, galimybė J.Janonio gatvę iškloti asfaltu nėra svarstoma.

    „Mes norime, kad gatvė būtų grįsta. Ją rekonstruoti būtina sudedant tuos pačius akmenis, kurie nuo vokiečių laikų visą amžių gerai išsilaikė. Senamiestyje yra dar daug gatvių, kurias būtina kuo greičiau tvarkyti. Du trečdalius senojo grindinio reikėtų perkloti iš naujo. Konkursą J.Janonio gatvei tvarkyti skelbs savivaldybė ir mes negalime nurodyti, kokią firmą jai pasirinkti, bet neslėpsiu, kad mums neramu“, – sakė L.Kavaliauskas.

    J.Janonio gatvėje ketinama ne tik perkloti duobėtą grindinį, bet ir šaligatvius, persodinti želdinius, atnaujinti apšvietimo sistemą.
    www.kl.lt
    Janonio gatvė nepriklausomoje Lietuvoje ?

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    J.Janonio gatvė – be asfalto

    Eglė Petkutė

    Miesto valdžios ketinimai rekonstruoti J.Janonio gatvę, paveldosaugininkams kelia nerimą. Šią akmenimis grįstą gatvelę norima užpilti asfaltu, tačiau paveldo saugotojai žada to neleisti.

    Norėtų asfaltuoti

    J.Janonio gatvės gyventojams dar kurį laiką teks kęsti išsiklaipiusius šaligatvius ir nelygų, triukšmą keliantį grindinį.

    Planai gatvę iš pagrindų sutvarkyti išdėstyti popieriuje, tačiau nuo pernai guli valdininkų stalčiuose.

    Darbų pradžią stabdo nežinia. Kol kas neaišku, kiek tam prireiks pinigų ir iš kur jų paimti.

    „Šią gatvę būtinai reikia tvarkyti. Techninį projektą parengėme dar praėjusiais metais. Norėtųsi ją išasfaltuoti, tačiau paveldosaugininkai mums greičiausiai neleis to daryti“, – svarstė meras Rimantas Taraškevičius.

    Nėra pinigų ir leidimo
    Nors šiemet gatvių remontui skirta keliais milijonais litų daugiau nei pernai, vienai pagrindinių gatvių pinigų, regis, pinigų pritrūks.

    „Iš miesto biudžeto lėšų kol kas neskirta, neturime ir leidimo statyboms. Jeigu atsiras papildomų pinigų, gatvės rekonstrukciją pradėsime dar šiemet“, – žadėjo savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėja Violeta Staskonienė.

    Abejoja darbų kokybe

    Paveldo saugotojai sieks, kad remontuojant J.Janonio gatvę nepasikartotų Tiltų gatvės rekonstrukcijos istorija. Dėl nekokybiškai perkloto grindinio specialistai darbų vykdytojams dar tebeturi pretenzijų.

    Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko teigimu, galimybė J.Janonio gatvę iškloti asfaltu nėra svarstoma.

    „Mes norime, kad gatvė būtų grįsta. Ją rekonstruoti būtina sudedant tuos pačius akmenis, kurie nuo vokiečių laikų visą amžių gerai išsilaikė. Senamiestyje yra dar daug gatvių, kurias būtina kuo greičiau tvarkyti. Du trečdalius senojo grindinio reikėtų perkloti iš naujo. Konkursą J.Janonio gatvei tvarkyti skelbs savivaldybė ir mes negalime nurodyti, kokią firmą jai pasirinkti, bet neslėpsiu, kad mums neramu“, – sakė L.Kavaliauskas.

    J.Janonio gatvėje ketinama ne tik perkloti duobėtą grindinį, bet ir šaligatvius, persodinti želdinius, atnaujinti apšvietimo sistemą.
    www.kl.lt

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Už dvoką – kompensacija

    Eglė Petkutė

    Nemaloniais kvapais gyventojus erzinanti bendrovė „Klaipėdos nafta“ turės pakratyti iždą. Miesto valdžia pareikalavo, kad ji dalį pelno skirtų aplinkinių gyventojų buičiai pagerinti.

    Dar prieš pusmetį savivaldybė kreipėsi į bendrovės valdytoją Ūkio ministeriją, kad ši įpareigotų rekreacinėje zonoje veikiančią įmonę išasfaltuoti Melnragės gatves, sutvarkyti infrastruktūrą.

    „Aplinkinių vietovių gyventojai skundžiasi tarša. Bendrovė galėtų parodyti daugiau geranoriškumo ir skirdama pinigų aplinkai tvarkyti bent iš dalies kompensuotų žmonėms keliamus nepatogumus. Melnragės žmonės vis dar važinėja dulkėtais keliais“, – kalbėjo meras Rimantas Taraškevičius.

    Jo nuomone, bendrovė galėtų skirti 2 mln. litų pelno dalies aplinkai sutvarkyti.

    Bendrovės vadovai linkę pritarti tokiai iniciatyvai, tačiau negailėjo priekaištų ir aplinkiniams gyventojams. „Aplinką tvarkome nuolat, apipjauname medžius, vežame šiukšles, šienaujame žaliuosius plotus. Bet melnragiškiai irgi galėtų labiau pasistengti. Po savaitgalio mums tenka kuopti jų kur papuolė išpilamas šiukšles“, – piktinosi bendrovės „Klaipėdos nafta“ technikos direktorius Algimantas Žičkus.

    Meras svarstė, kad verslininkai galėtų padėti išasfaltuoti ir Labrenciškių, Rimkų, Paupių gyvenviečių žvyrkelius
    www.kl.lt

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Duobės praris milijonus

    Eglė Petkutė

    Klaipėdiečių prašymai suremontuoti duobėtas gatves ir griūvančius tiltus bus išgirsti. Šiemet kelių priežiūrai ketinama skirti 40 proc. daugiau litų nei pernai.

    Uostamiesčio gatvių duobės, netvarkingi šaligatviai ir tiltai šiemet praris daugiau kaip 10 mln. litų. Už juos bus baigta M.Mažvydo alėjos rekonstrukcija, jau parengtas J.Janonio gatvės tvarkymo projektas. Eilės remontui šiemet laukia apie 40 gatvių. Po susitikimo su susisiekimo ministru Algirdu Butkevičiumi Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius klaipėdiečiams pažadėjo, kad šiemet bus remontuojamas tiltas, jungiantis Priestočio ir Mokyklos gatves.

    „Tiltas nėra senas, pastatytas prieš mažiau kaip porą dešimtmečių. Reikės nuimti visą izoliacinę dangą, pakeisti siūles. Tai labai brangu, kainuos apie šešis milijonus litų. Pustrečio milijono pažadėjo ministras, likusius surasime“, – tvirtino R.Taraškevičius.

    Ministerija palaimino ir Taikos prospekto pabaigoje kelyje Tarptautinės perkėlos link esančio tilto rekonstrukcijos planus.

    Kasmet šio objekto remontui iš miesto biudžeto tenka po 150 tūkst. litų. Šiemet arba kitąmet bus parengtas projektas, kuriam jau skirta daugiau kaip milijonas litų. Meras neabejojo, kad šis tiltas po rekonstrukcijos papuoš miestą.

    Per miestą vingiuojančių valstybinės reikšmės kelių remontas įžiebė konfliktą tarp miesto vadovų ir Valstybinės kelių direkcijos. Ministerijos suburta darbo grupė aiškinsis, kam priklauso tvarkyti tokių kelių šaligatvius, apšvietimą, ženklus. „Rimkų gatve, įvaža į Tauralaukį, dalimi Tilžės gatvės iki Jakų žiedo rūpinasi Kelių direkcija, tačiau šaligatvių ji neliečia. Esą tai priklauso miestui. Tačiau mūsų nuomone, visa tokių kelių rekonstrukcija turi būti vykdoma tik iš direkcijos lėšų. Dabar yra absurdiška situacija“, – įsitikinęs R.Taraškevičius.

    www.kl.lt

    Komentuoti:


  • Adiokas
    replied
    Klaipėdoje aikštelės plėsis į žolynus
    http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=16600923

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Į Girulius ves platesnė gatvė

    Giedrė Balčiūtė

    Gali būti, kad ateityje klaipėdiečiai Girulius galės pasiekti greičiau, nes į juos iš Melnragės vedančią Pamario gatvę numatoma rekonstruoti.

    Klaipėdos taryba beveik vienbalsiai pritarė Pamario gatvės rekonstrukcijos su gretimų teritorijų rekreacine infrastruktūra detaliajam planui, kuris prieš tai buvo viešai suderintas su visuomene.

    Ateityje numatyta šią gatvę rekonstruoti ir praplatinti iki dviejų eismo juostų. Apskaičiuota, kad šiuo keliu per parą turėtų važiuoti po tūkstantį automobilių.

    Palei rekonstruotą gatvę nusidrieks pėsčiųjų ir dviračių takai. Gatvė turėtų būti ir geriau apšviesta.

    Prie rekonstruojamojo kelio numatyta įrengti septynias naujas automobilių stovėjimo aikšteles pliažų lankytojams, kuriose būtų iki 425 naujų vietų mašinoms.

    Rekonstrukcijos metu numatoma sutvarkyti ir tris esamas aikšteles.

    www.kl.lt

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Šiandien.
    Kažkokia aikštelė prie Nemuno gatvės atkarpoje nuo Šešupės iki Rusnės gatvių.


    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    2008 02 19
    Nemuno gatvės atkarpos tarp Naikupės ir Nevėžio gatvių rekonstrukcija:


    Sunkvežimis iš Nevėžio gatvės pasirodė.


    Kaip supratau kelininkai iškvietė policiją, pareigūnas aiškinasi su vietine čigone.


    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    16 pranešimų iškelta ir 4 nukopijuoti į naują temą [KLP] Kamščiai Klaipėdoje

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Statyba. Šiandien Klaipėdos savivaldybėje posėdžiaus Nuolatinės statybos komisija, kuri svarstys valgyklos Šventosios gatvėje 8 rekonstrukcijos į šešis sublokuotus namus, daugiabučio namo Tauralaukio g. 2 statybos, gyvenamojo namo Žilvičių g. 22 rekonstrukcijos, dalį patalpų pritaikant Vaikų dienos centrui, ir kitus techninius projektus. Taip pat žadama svarstyti administracinio pastato Tomo g. 22, kuris yra nekilnojamosios kultūros vertybė, rekonstrukcijos, Laivų pozicionavimo sistemos antenos statybos Burių g. 9, kelio iš Taikos prospekto į Liubeko gatvę statybos, vienuolikos aukštų administracinio pastato statybos Sausio 15-osios g. 6B/Taikos pr. 16A ir kitus projektus.

    www.kl.lt

    Turbūt iškart už BIG2, nes maždaug vidurys gaunasi Taikos prospekto atkarpos nuo Smiltelės gatvės iki Jūrininkų prospekto, o Liubeko gatvė eina paralelei Taikos prospektui.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Iš šios temos pranešimų sukurtos dvi naujos temos:

    [A-13] Klaipėda - Šventoji. KLP rytinis aplinkkelis

    [KLP] Šiaurinis išvažiavimas. Liepų g. rekonstrukcija

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Kretingos gatvės rekonstrukcija nesusijusi su šiuo projektu, tik kertasi. Ir dalis iki geležinkelio stoties jau kuris laikas atnaujinta, Pievų dalinai (gal ir tiktų pastaroji).

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Šiauriniam išvažiavimui sukursiu atskirą temą

    Gal į tą temą įtraukti dar Kretingos ir Pievų gatvių rekonstrukciją?
    (Tuos pranešimus perkelsiu, tik jei bus noras viską matyti kartu)

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    atskirai temai pribrendę:
    - Šiaurinis išvažiavimas ir Liepų g. rekonstrukcija
    - [A-13] Klaipėdos rytinis aplinkelis
    Tik nežinau, į kurią iš tų temų dėti Liepų g. (Gindulių) viaduko nuotraukas
    Man atrodo Palangos plento platinimo projekto dalis tas viadukas, nes nelabai pamenu, kad figuruotų straipsniuose apie Šiaurinį išvažiavimą, bet gal ir klystu.

    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    Ateity gali būti (bet kol kas per anksti) atskiros temos Baltijos pr. rekonstrukcijai ir Pietiniam išvažiavimui
    Sutinku.

    - Šiaurinis išvažiavimas ir Liepų g. rekonstrukcija
    Bus išskirta tokia tema? Artimiausiuose planuose esant laisvam laikui ir tinkamam orui planuoju viską nufotografuoti, praktiškai viskas jau padaryta (nežinau tik kaip naujas tiltas per Dangę). Tiesiama tik per nauja Pievų gatvė, bet čia jau ne šis projektas, tik tiek, kad sankryža su Šiaurės prospektu yra.
    Paskutinis taisė Romas; 2007.12.27, 22:54.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
    Iš temos "Pajūrio infrastruktūros projektai", manau, reikia išskirti naują temą "Jakų žiedo rekonstrukcija". Taip pat perkelti susijusius pranešimus iš pirmiau paminėtos temos į temą apie Klaipėdos dviračių takus.
    Prašom: [KLP] Jakų žiedo rekonstrukcija

    Peržiūrėjau visą temą.
    Apie dviračių takus pranešimų visai nedaug, paieškosiu vėliau

    Atskirai temai pribrendę:
    - Šiaurinis išvažiavimas ir Liepų g. rekonstrukcija
    - [A-13] Klaipėdos rytinis aplinkelis
    Tik nežinau, į kurią iš tų temų dėti Liepų g. (Gindulių) viaduko nuotraukas

    - ir apie KLP kamščius temai pranešimų jau dabar pakanka

    Ateity gali būti (bet kol kas per anksti) atskiros temos Baltijos pr. rekonstrukcijai ir Pietiniam išvažiavimui
    Paskutinis taisė Romas; 2007.12.27, 22:19.

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Parašė Adomux Rodyti pranešimą
    /\ planuojama esamoje žalioje tviroje įrengti vartus, kad apriboti pašalinių patekimą prie stovinčių cisternų. O iš kitos pusės planuojama užtverti Burių gatvę, kad apriboti autotransporto, nesusijusio su įmonių veikla, patekimą į rezervuarų apsauginę zoną.
    Privažiavimo keliais vagonai juda, o nėra kaupiami šimtais kaip postovio kelynuose.
    Dabar aiškiau, gerai, kad judėti ten bus galima. O tie vartai, manau, tik simbolinę reikšmę turės, abejoju ar kas ten lenda į gilumą, kai aptverta aplinkui.
    Juda vagonai, bet Pauostyje irgi įmanomas toks variantas kaip su tuo automobiliu, čia dar sudėtingiau jam buvo.

    Komentuoti:


  • Adomux
    replied
    /\ planuojama esamoje žalioje tviroje įrengti vartus, kad apriboti pašalinių patekimą prie stovinčių cisternų. O iš kitos pusės planuojama užtverti Burių gatvę, kad apriboti autotransporto, nesusijusio su įmonių veikla, patekimą į rezervuarų apsauginę zoną.
    Privažiavimo keliais vagonai juda, o nėra kaupiami šimtais kaip postovio kelynuose.

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Parašė Adomux Rodyti pranešimą
    Bandyk, kur dar yra kaupiamos geležinkelio cisternos su šv. naftos produktais ir galima laisvai prieiti ar privažiuoti...
    Pauosčio gel. kelynas yra aptvertas ir saugomas.
    Aptvertas iš šonų, ir nuo tokių atvejų tikrai neapsaugotas (ir kokia tikimybė, kad dar toks atsiras, kuris per bėgius pradės skraidyti automobiliu), nuo poilsio parko pusės gali skristi su automobiliu į Pauosčio kelyną, taip pat neaptverti privažiuojamieji keliai nuo Pauosčio į uostą. Ten nemažas žmonių judėjimas, gal užtverti tą vietą ir svarstoma? ar tik padaryti vartus prie jau esamos žalios tvoros?

    Komentuoti:

Working...
X