Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[KLP] Klaipėdos infrastruktūros projektai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • URBANISTAS
    replied
    Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
    Debreceno gatvės remontui – dar ne pabaiga
    http://www.ve.lt/?data=2008-09-05&ru...rub=1190113119
    Ar ten ne tavo foto laikraštyje? Nes vardai sutampa....

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Debreceno gatvės remontui – dar ne pabaiga
    http://www.ve.lt/?data=2008-09-05&ru...rub=1190113119

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Ir dabar įmanoma, aišku ne piko metu.

    Įdomu ar Debreceno gatvė jau priimta naudojimui? Šiandien pravažiavau ir užtaikiau ant žemiau dangos (keliais centimetrais) esantį šulinio dangtį, tai toks jausmas, kad gatvė išasfaltuota ne prieš kelias savaites, o prieš kelis metus. Specialiai taikiau ant šulinių užvažiuoti, ir visi taip. Pyktis ima, ar bent kas, susijęs su transporto organizavimu ir infrastruktūros plėtra Klaipėdoje, atlieka darbą ir turi sveiko proto?

    Komentuoti:


  • Fanas
    replied
    Klaipėda - nesibaigiančio remonto gniaužtuose

    http://www.ve.lt/?data=2008-09-01&ru...204778&gem=hot

    Komentuoti:


  • win2k3
    replied
    Keletas nuotrauku sia tema.

    Vakar atradau nebloga keliuka nuo siaurinio isvaziavimo iki gyvenamojo kvartalo, nors daugiausia naudos tam kvartalui ir yra:



    Kretingos gatves tesinys:





    Tilto per Dange ties SBA baldais rekonstrukcija:







    Tauralaukio pagrindinei gatvei verkiant reikia gatves rekonstrukcijos ir saligatviu:



    Paskutinis taisė win2k3; 2008.08.12, 10:05.

    Komentuoti:


  • URBANISTAS
    replied
    Į gatves - dar milijonas


    Uostamiestyje planuojama papildomai panaudoti 1,4 mln. litų gatvėms tvarkyti: tokią sumą prie jau gautų 10 mln. litų skyrė Lietuvos automobilių kelių direkcija.800 tūkst. litų planuojama panaudoti Melnragės gatvių tiesimui, vandens bei kanalizacijos nuotekų sistemos tvarkymui. Tiesa, lėšų žadėjo skirti ir AB "Klaipėdos nafta", tačiau tam nepritarė Ūkio ministerija, į kurią dėl to ketina su pretenzija kreiptis Klaipėdos miesto tarybos nariai.

    Taip pat miesto Tarybos narių prašoma pritarti, kad būtų leista panaudoti apie 300 tūkst. litų Danės ir jachtų uostelio krantinių sutvarkymui. Papildomų pinigų reikia, kad būtų sutvarkytas didesnis plotas, ypač - Danės gatvėje. Sutvarkyti aplinką norima nuo Šiaurės rago iki pat Biržos tilto.

    240 tūkst. Savivaldybės lėšų turėtų būti skirta Tauralaukyje esančios Vėjo gatvės sutvarkymui. Prie šios sumos 270 tūkst. litų nusprendė pridėti namus Tauralaukyje statanti bendrovė ir privatūs asmenys.

    Taip pat numatyta skirti keliasdešimt tūkstančių litų Dubysos gatvės rekonstrukcijos pradiniams projektiniams darbams atlikti. Kadangi šalia šios gatvės turėtų iškilti universali sporto ir pramogų arena, vietoje esamų dviejų norima įrengti keturias eismo juostas.

    Denisas NIKITENKA

    http://www.ve.lt/?data=2008-07-24&ru...&id=1216832339

    Komentuoti:


  • URBANISTAS
    replied
    Duobėms lopyti – daugiau lėšųMilda Skiriutė

    Klaipėdiečiai galės džiugtis aplopytomis gatvėmis, o ligoniai ir jų artimieji – prie gydymo įstaigos įrengta nauja automobilių stovėjimo aikštele.

    Vakar posėdžiavusi miesto taryba išdalijo per milijoną litų, skirtų susisiekimui gerinti.

    Miesto gatvių remontui skirta 300 tūkst. litų, už kuriuos bus lopomos duobės, prižiūrima danga.

    Padidinus finansavimą planuojama suremontuoti apie 6 tūkst. 300 kvadratinių metrų miesto gatvių asfalto dangos. Iš viso šiemet šiems darbams skirta 650 tūkst. litų.

    Rimkų gyvenvietės gatvių rekonstrukcijai atseikėta per 920 tūkst. litų.

    Pasak Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjos Violetos Staskonienės, būtent tokios sumos trūko, kad būtų užbaigti šiemet šioje vietoje numatyti darbai.

    Daugiau nei 325 tūkst. litų skirta dviejų šimtų vietų automobilių stovėjimo aikštelės statybai prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės.

    Šiemet čia numatoma įrengti jos lietaus nuotekų tinklus ir pagrindus asfaltbetonio dangai. Kitąmet žadama pakloti dangą.

    Iš viso šiemet aikštelės statybai savivaldybė skyrė daugiau kaip 525 tūkst. litų.

    Prieš dvejus metus buvo apskaičiuota, jog šie darbai atsieis per milijoną litų.

    Galutinė aikštelės darbų kaina bus nustatyta atlikus viešojo pirkimo procedūras.

    Lietuvos kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos savivaldybei vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, remontuoti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti 2008 metams skyrė per 10 mln. litų.

    Iš jų nepaskirstytų buvo likę daugiau nei 1,5 mln. litų, kurie išdalinti vakar.

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Susiję pranešimai iškelti į temą [KLP] Kretingos gatvės rekonstrukcija

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Susiję pranešimai iškelti (arba dalinai nukopijuoti) į naują temą [KLP] Rimkų kelio rekonstrukcija

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    /\ Jei autoriaus pavardė nenurodyta, pagal nutylėjimą pranešimo autorius turbūt yra ir straispnelio autorius

    Beje, būtų neblogai, jei būtų nuorodos į straipsnį internete arba bent laikraštį ir datą.

    Komentuoti:


  • arturiux
    replied
    Klaipėdos gatvių laukia šviesesnė ateitis

    Terminai nežinomi, tačiau darbai - aiškūs. Su tokiu šūkiu į magistralinių Klaipėdos gatvių rekonstrukciją žiūri miesto valdžia.

    Šiomis dienomis Šilutės plente, ties buvusiu "Rasos" kombinatu, įrengiama nauja apsisukimo vieta. Ji turės ir būtinus saugaus bei patogaus eismo atributus - lėtėjimo ir greitėjimo juostas.

    "Autosalono" žiniomis, šie darbai susiję su būsimojo "Senukų" prekybos ir pramogų komplekso atsiradimu ties vadinamuoju Baltijos žiedu. Būtent šių statybų iniciatoriai ir finansuoja minėtos apsisukimo vietos įrengimą Šilutės plente.

    Eismo saugumui, vairuotojų patogumui bei mažesnei aplinkos taršai tarnaujančių lėtėjimo ir greitėjimo juostų laukia ir Baltijos bei Taikos prospektų apsisukimo vietos, tačiau jos, kitaip nei Šilutės plentas, privataus kapitalo nedomina. O tai reiškia, kad jų įrengimas užtruks neapibrėžtą laikotarpį.

    "Visas vietas - ir Taikos prospekte, ties Debreceno bei Naujakiemio gatvėmis, ir Baltijos prospekte - žinome. Ta problema tikrai yra, lėtėjimo ir greitėjimo juostų ten tikrai reikia. Jos ir bus, tik kada, tiksliai pasakyti sunku", - "Autosalonui" aiškino uostamiesčio Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus.

    Pasak jo, minėtos juostos išvardintose vietose bus įrengiamos tada, kai Baltijos ir Taikos prospektai bus arba rekonstruojami, arba juose bus klojama ištisinė danga.

    "Pavyzdžiui, netrukus imsime kloti naują ištisinę dangą Debreceno gatvėje. Vykdant darbus Debreceno gatvės gale, ties sankryža su Taikos prospektu, atsiras lėtėjimo juosta sukantiems į dešinę automobiliams", - sakė valdininkas.

    Jis tikino žinąs ir kitą "skaudžią" vairuotojams vietą - Šilutės plento susiaurėjimą iki dviejų eismo juostų ties "Kauno" stotele.

    "Jau yra patvirtintas detalusis planas, bus rengiamas projektas, ir gatvė šioje vietose išplatės iki 3 eismo juostų", - žadėjo A. Šimkus, tiesa, irgi negalėjęs pasakyti, kada vairuotojai jau galės džiaugtis tokių planų vaisiais.

    Taip, Romai, pasitaisau, tai Vakarų ekspreso dienraščio žurnalisto T. Gukausko straipsnis.
    Paskutinis taisė arturiux; 2008.05.28, 12:41. Priežastis: nuoroda

    Komentuoti:


  • groundzer
    replied
    Po miestą – traukiniu

    Giedrė Balčiūtė

    Priėmus politinį sprendimą geležinkeliu nebegabenti krovinių per Klaipėdos centrą, vėl prabilta apie idėją likusį laisvą geležinkelio ruožą išnaudoti keleivių pervežimui.

    Sumažėtų grūstys

    „Tik rezerviniu likęs ruožas tarp „Draugystės“ ir centrinės geležinkelio stočių yra didžiulis turtas, kurį būtina panaudoti keleiviniam transportui“, – įsitikinęs traukinių panaudojimo keleiviams pervežti ne tik tarp miestų, bet ir mieste idėjos iniciatorius Klaipėdos tarybos narys Rimantas Cibauskas.

    Apie tai padiskutuoti vakar susirinko „Lietuvos geležinkelių“, įvairių logistikos įmonių atstovai, skirtingų savivaldybių vadovai ir politikai.

    Tikimasi, kad Klaipėdoje, kaip alternatyvų viešąją transportą paleidus keleivinius traukinius, sumažėtų automobilių grūstys, iš dalies išsispręstų jų statymo, taip pat ekologinės problemos.

    Į Plungę – per pusvalandį

    Keleivinį transportą Klaipėdoje galima būtų vystyti dviem žiedais. Pirmasis apimtų Klaipėdą ir arčiausiai esančius Gargždų bei Kretingos miestus. Tarp Klaipėdos ir Kretingos jau seniai kursuoja keleiviniai traukiniai. Tačiau jų grafikas nėra patogus dirbantiems žmonėms – traukiniai iš Kretingos išvažiuoja 9, o grįžta 19 valandą.

    Geležinkelio atšaka į Gargždus taip pat yra, todėl paleisti šia kryptimi traukinį nebūtų sudėtinga.

    Antras žiedas sujungtų toliau nuo Klaipėdos nutolusius miestus – Plungę, Telšius, kuriuos traukiniu būtų galima pasiekti per 30-40 minučių. Į šį žiedą norėtų įsijungti ir Skuodas bei Šilutė.

    R.Cibauskas mano, kad tarp visų šių miestų paleidus keleivinius traukinius, vežančius greitai ir nebrangiai, susisiekimas gerokai palengvėtų, o Klaipėda galėtų tapti tikru pusę milijono gyventojų turinčio regiono kultūros, pramogų ir sporto centru.

    Traukinių jau nupirko

    Manoma, kad Klaipėda važiuosiantys traukiniai galėtų tapti puikia susisiekimo priemone ir patiems klaipėdiečiams. Jeigu pavyktų sukurti gerą infrastruktūrą: pastatyti laukimo peronus, nutiesti privažiavimo prie jų kelius, įrengti automobilių ir dviračių stovėjimo aikšteles, tikima, kad klaipėdiečiai mielai jais naudotųsi.

    R.Cibauskas pasakojo, kad idėją būtina kuo greičiau generuoti, nes „Lietuvos geležinkeliai“ jau nusipirko keturis dyzelinius traukinius ir dvi automotrisas, bet dar tebesvarsto, kur jas panaudoti.

    „Turime įrodyti, kad savo naują prekę „Lietuvos geležinkeliai“ panaudotų Klaipėdos regione ir tai duotų didžiausią efektą“, - aiškino politikas.

    www.kl.lt

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Sunkvežimių srautai dusina uostą ir miestą

    Vidmantas Matutis

    Šiandien Klaipėdos uoste, ko gero, nerasi nė vienos bendrovės, kuri būtų patenkinta tuo, kaip į jos teritorijas pristatomi arba išvežami kroviniai. Netgi susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius pripažino, kad privažiavimo į uostą geležinkeliai ir keliai kelerius metus buvo vystomi vangiai.

    Yra didžiulių ne tik geležinkelių, bet ir automobilių įvažiavimo į uostą problemų. Šiaurinis išvažiavimo iš uosto kelias jau yra sutvarkytas, tačiau jis daugiau naudojamas lengviesiems automobiliams į pajūrį patekti ar į Palangą išvažiuoti nei kroviniams į uostą gabenti. Pietinio, taip pat centrinio išvažiavimo iš uosto kelių rekonstrukcijos dar yra tik planuose.

    Lenda į kaimynų teritoriją

    Smarkiai daugėja krovinių pietinėje uosto dalyje. Kompanijos dūsta ne tik dėl geležinkelių, bet ir automobilių srautų. Ypač sunkioje padėtyje atsidūrė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“.

    Į ją iš „Draugystės“ geležinkelio stoties gabenant krovinius, sąstatus, kad jie patektų į „Klaipėdos Smeltės“ iškrovimo kelius, tenka maždaug pusvalandžiui įstumti į „Begos“ teritoriją. „Klaipėdos Smeltė“ per parą priima penkis geležinkelio sąstatus. Maždaug tiek pat jų rieda ir į „Begą“.

    Kaskart tenka kruopščiai derinti, kad geležinkeliais gabenami krovinių srautai nesikirstų. Tai daryti tampa vis sunkiau. Tiek į „Klaipėdos Smeltę“, tiek į „Begą“ krovinių daugėja. Pernai į „Klaipėdos Smeltės“ teritoriją, įskaitant ir joje esančias kitas bendroves, buvo atgabenta 3,6 mln. tonų krovinių arba 50 procentų daugiau nei 2006 metais. Šiemet planuojamas beveik 700 tūkst. tonų augimas. „Bega“ pernai krovė per 3 mln. tonų krovinių. Ji kiekvienais metais planuoja maždaug vieno milijono tonų augimą.

    Šių metų vasarą „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje bus įrengti penki papildomi geležinkelio keliai. Tai šiek tiek palengvins krovinių tiekimą geležinkeliais į „Klaipėdos Smeltę“.

    Krovinių pristatymas geležinkeliais tiek į „Klaipėdos Smeltę“, tiek į „Begą“ visiškai bus išspręstas įrengus antrąją geležinkelio liniją.

    Tačiau ji paaštrins krovinių gabenimo į „Klaipėdos Smeltę“ automobiliais problemas.

    Norėtų viaduko

    Įvažiuojant į „Klaipėdos Smeltės“ teritoriją tenka kirsti pagal Nemuno gatvę einantį geležinkelį. Šalia planuojama įrengti ir antrąją geležinkelio liniją. Dvi geležinkelio atšakos paralyžiuotų automobilių įvažiavimą į „Klaipėdos Smeltę“.

    „Įvažiuoti automobiliais į mūsų bendrovės teritoriją jau šiandien yra problemiška. Per vienintelius vartus kiekvieną parą pravažiuoja apie tūkstantis automobilių. Iš jų vien sunkusis transportas sudaro apie 550 vienetų. Automobiliai rieda į mūsų bendrovės Konteineriu ir Šaldytuvų terminalus, Klaipėdos šaldytuvų terminalą, „Translitą“, „Litbaną“, Birių krovinių terminalą. Per parą maždaug po du tūkstančius kubinių metrų grunto sunkvežimiai gabena ir prie statomų krantinių. Dėl automobilių transporto srauto pradedame dusti. Prie vartų nuolat susidaro eilės“, - teigė bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška. Ypač automobilių srautai didėja dėl bendrovės teritorijoje pradėjusio veikti naujo Konteinerių terminalo. Per parą vien į jį važiuoja apie du šimtai sunkvežimių. Jų dar daugės. Terminale, kuris pernai krovė 40 tūkst. TEU konteinerių, šiais metais jau planuojama krauti 80 tūkst. TEU, o vėlesniais metais – net 150 tūkst. TEU.

    Jau trejus metus „Klaipėdos Smeltės“ bendrovės atstovai nuolat prašo įrengti papildomą išvažiavimą į Baltijos prospektą. Susikirtimo su geležinkeliu vietoje reikėtų įrengti viaduką. Taip pat reikėtų nutiesti maždaug 50 metrų ilgio kelio ruožą. Jis jungtųsi su planuojamu įrengti įvažiavimo keliu į naująjį Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalą. Šis terminalas dar nepradėtas statyti. Tačiau Susisiekimo ministerija ir Uosto direkcija jį įsipareigojo pastatyti iki 2010 metų.

    Įstrigo detalusis planas

    R.Juška teigė suprantąs, kad viadukas nebus pastatytas šiandien ar rytoj. Jis galėtų atsirasti po poros metų, jei būtų geranoriškas požiūris į aštrėjančią įvažiavimo į „Klaipėdos Smeltę“ problemą. Dabar, jo teigimu, tik vyksta diskusijos.

    „Uosto direkcija turi padaryti uosto ir jo rezervinės teritorijos tarp Baltijos prospekto tęsinio ir Senosios Smiltelės gatvės detalųjį planą. Planuojant antrąjį geležinkelį niekas nenori svarstyti problemos dėl „Klaipėdos Smeltės“ įvažiavimo. Uosto direkcija ir Susisiekimo ministerija turėtų mus išgirsti. Šalia Keleivių ir krovinių terminalo planuojama įrengti Pilies kontrolės postą. Jame bus tikrinami ir į „Klaipėdos Smeltę“ vykstantys automobiliai. Todėl pats geriausias variantas būtų netoli posto įrengti ir įvažiavimo į „Klaipėdos Smeltę“ kelią. Šalia esančioje laisvoje uosto rezervinėje teritorijoje galima įrengti ir sunkvežimių stovėjimo aikštelę. Viskas puikiausiai susidėliotų. Uosto direkcija nuo 2004 metų negali padaryti detaliojo plano. Rengiant Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo detalųjį planą buvo galima įtraukti ir „Klaipėdos Smeltės“ išvažiavimo kelią. Ir toliau nėra daroma jokių žingsnių, kad atsirastų tinkamas „Klaipėdos Smeltės“ išvažiavimo kelias. Kai už ES pinigus bus pastatyta antroji geležinkelio linija, pagal galiojančią tvarką kelerius metus nebus galima daryti jokių rekonstrukcijų. Įvažiavimo į „Klaipėdos Smeltę“ reikalai bus nukelti maždaug penkmečiui“, - tikino R.Juška.

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas teigė, kad detalusis planas stringa dėl to, jog „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje yra daug neišspręstų klausimų.

    „Pačios bendrovės neapsisprendžia ką daryti, yra daug nebaigtų teismų bylų. Išvažiavimo kelio į Baltijos prospektą įrengimas būtų logiškas žingsnis, bet reikia daug ką įvertinti. Savivaldybės nuostata yra tokia, kad, kol nebus sutvarkytos Baltijos prospekto žiedinės sankryžos, iš uosto nereikėtų leisti papildomo automobilių srauto. Uostas dėl išvažiavimų sunkiai skinasi kelią. Tikimės, kad surasime kompromisinį sprendimą“, - aiškino S.Dobilinskas.

    Iš tiesų minėtas detalusis planas strigo dėl vykusių konfliktų. Tačiau dabar tarp „Klaipėdos Smeltės“ ir Birių krovinių terminalo pasirašomos bendradarbiavimo ir partnerystės sutartys. Bus sprendžiami daugelis buvusių nesusipratimų. Tačiau, anot R.Juškos, detaliojo plano rengimas dėl to nepajudės. Nuo „Klaipėdos Smeltės“ nepriklausantys ginčai tebevyksta ir dėl į „Klaipėdos hidrotechniką“ geležinkeliui tiesti reikalingos teritorijos.

    Todėl R.Juška siūlė, kad būtų rengiamas Pilies kontrolės posto statybos specialusis detalusis planas, kur būtų įtraukta ir naujo išvažiavimo iš „Klaipėdos Smeltės“ teritorija.

    R.Juška atmetė teiginius, kad įrengti viaduką iš „Klaipėdos Smeltės“ į Baltijos prospektą neleidžia savivaldybė. Jis parodė savivaldybės administracijos direktoriaus Aloyzo Každailevičiaus raštą, kur neprieštaraujama, kad viadukas būtų statomas.

    Užsakys transporto studiją

    Ar per viaduką į Baltijos prospektą riedantis sunkusis transportas neužkimštų ir taip sudėtingų žiedinių sankryžų? R.Juška teigė, kad yra atliktas tyrimas, kur nurodyta, jog iš „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalo riedantis transportas Baltijos prospekto apkrovimą padidintų tik keturiais procentais.

    Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius akcentavo, kad Klaipėdos regiono keliams vystyti bus skiriamos didžiulės lėšos. Šiemet rugsėjį planuojama pradėti rekonstruoti Jakų žiedinę sankryžą. Pirmajame etape už 100 mln. litų bus įrengtas tiesioginis išvažiavimas iš Klaipėdos į autostradą. Planuojama įrengti ir Klaipėdos uosto pietinį aplinkkelį.

    „Priėmėme sprendimą parengti automobilių kelių studiją, susietą su Klaipėdos uosto veikla. Ji atsakys, kokiomis kryptimis turi būti nukreipti uosto transporto srautai. Bus analizuojamas ir viaduko iš „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalo klausimas“, - teigė susisiekimo ministras A.Butkevičius.

    Iš studijos, kurią ketinama užsakyti dar šiemet, Bus aišku, ar galės judėti transportas iš „Klaipėdos Smeltės“ į autostradą tiesioginiu keliu Baltijos prospektu. Kiek anksčiau miesto savivaldybė buvo pareiškusi, kad nesutiks, jog transportas judėtų Baltijos prospektu, kol nebus rekonstruotos žiedinės sankryžos su Taikos prospektu ir Šilutės plentu. To daryti kol kas nenumatoma. Ketinama rekonstruoti tik vieną Baltijos prospekto sankryžą – susikirtimą su Minijos gatve.

    R.Juška sakė, jog sutiktų, jei transportas būtų nukreiptas ir Nemuno gatve į Minijos gatvę bei Jūrininkų prospektą, kad tik greičiau pajudėtų viaduko po geležinkeliu statybos.

    Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus pastebėjo, kad tik dabar, kai konteinerių srautai Klaipėdos uoste smarkiai auga, iškilo problemos dėl išvažiavimo kelio iš „Klaipėdos Smeltės“. Anot jo, iškilusių problemų staigiai spręsti nepavyksta - projektų nėra, o planavimo procedūros Lietuvoje sudėtingos.

    www.kl.lt

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Yra netoliese ir S.Nėries.

    Komentuoti:


  • Taut.
    replied
    Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
    J.Janonio gatvė – be asfalto

    Eglė Petkutė

    Miesto valdžios ketinimai rekonstruoti J.Janonio gatvę, paveldosaugininkams kelia nerimą. Šią akmenimis grįstą gatvelę norima užpilti asfaltu, tačiau paveldo saugotojai žada to neleisti.

    Norėtų asfaltuoti

    J.Janonio gatvės gyventojams dar kurį laiką teks kęsti išsiklaipiusius šaligatvius ir nelygų, triukšmą keliantį grindinį.

    Planai gatvę iš pagrindų sutvarkyti išdėstyti popieriuje, tačiau nuo pernai guli valdininkų stalčiuose.

    Darbų pradžią stabdo nežinia. Kol kas neaišku, kiek tam prireiks pinigų ir iš kur jų paimti.

    „Šią gatvę būtinai reikia tvarkyti. Techninį projektą parengėme dar praėjusiais metais. Norėtųsi ją išasfaltuoti, tačiau paveldosaugininkai mums greičiausiai neleis to daryti“, – svarstė meras Rimantas Taraškevičius.

    Nėra pinigų ir leidimo
    Nors šiemet gatvių remontui skirta keliais milijonais litų daugiau nei pernai, vienai pagrindinių gatvių pinigų, regis, pinigų pritrūks.

    „Iš miesto biudžeto lėšų kol kas neskirta, neturime ir leidimo statyboms. Jeigu atsiras papildomų pinigų, gatvės rekonstrukciją pradėsime dar šiemet“, – žadėjo savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėja Violeta Staskonienė.

    Abejoja darbų kokybe

    Paveldo saugotojai sieks, kad remontuojant J.Janonio gatvę nepasikartotų Tiltų gatvės rekonstrukcijos istorija. Dėl nekokybiškai perkloto grindinio specialistai darbų vykdytojams dar tebeturi pretenzijų.

    Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko teigimu, galimybė J.Janonio gatvę iškloti asfaltu nėra svarstoma.

    „Mes norime, kad gatvė būtų grįsta. Ją rekonstruoti būtina sudedant tuos pačius akmenis, kurie nuo vokiečių laikų visą amžių gerai išsilaikė. Senamiestyje yra dar daug gatvių, kurias būtina kuo greičiau tvarkyti. Du trečdalius senojo grindinio reikėtų perkloti iš naujo. Konkursą J.Janonio gatvei tvarkyti skelbs savivaldybė ir mes negalime nurodyti, kokią firmą jai pasirinkti, bet neslėpsiu, kad mums neramu“, – sakė L.Kavaliauskas.

    J.Janonio gatvėje ketinama ne tik perkloti duobėtą grindinį, bet ir šaligatvius, persodinti želdinius, atnaujinti apšvietimo sistemą.
    www.kl.lt
    Janonio gatvė nepriklausomoje Lietuvoje ?

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    J.Janonio gatvė – be asfalto

    Eglė Petkutė

    Miesto valdžios ketinimai rekonstruoti J.Janonio gatvę, paveldosaugininkams kelia nerimą. Šią akmenimis grįstą gatvelę norima užpilti asfaltu, tačiau paveldo saugotojai žada to neleisti.

    Norėtų asfaltuoti

    J.Janonio gatvės gyventojams dar kurį laiką teks kęsti išsiklaipiusius šaligatvius ir nelygų, triukšmą keliantį grindinį.

    Planai gatvę iš pagrindų sutvarkyti išdėstyti popieriuje, tačiau nuo pernai guli valdininkų stalčiuose.

    Darbų pradžią stabdo nežinia. Kol kas neaišku, kiek tam prireiks pinigų ir iš kur jų paimti.

    „Šią gatvę būtinai reikia tvarkyti. Techninį projektą parengėme dar praėjusiais metais. Norėtųsi ją išasfaltuoti, tačiau paveldosaugininkai mums greičiausiai neleis to daryti“, – svarstė meras Rimantas Taraškevičius.

    Nėra pinigų ir leidimo
    Nors šiemet gatvių remontui skirta keliais milijonais litų daugiau nei pernai, vienai pagrindinių gatvių pinigų, regis, pinigų pritrūks.

    „Iš miesto biudžeto lėšų kol kas neskirta, neturime ir leidimo statyboms. Jeigu atsiras papildomų pinigų, gatvės rekonstrukciją pradėsime dar šiemet“, – žadėjo savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėja Violeta Staskonienė.

    Abejoja darbų kokybe

    Paveldo saugotojai sieks, kad remontuojant J.Janonio gatvę nepasikartotų Tiltų gatvės rekonstrukcijos istorija. Dėl nekokybiškai perkloto grindinio specialistai darbų vykdytojams dar tebeturi pretenzijų.

    Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko teigimu, galimybė J.Janonio gatvę iškloti asfaltu nėra svarstoma.

    „Mes norime, kad gatvė būtų grįsta. Ją rekonstruoti būtina sudedant tuos pačius akmenis, kurie nuo vokiečių laikų visą amžių gerai išsilaikė. Senamiestyje yra dar daug gatvių, kurias būtina kuo greičiau tvarkyti. Du trečdalius senojo grindinio reikėtų perkloti iš naujo. Konkursą J.Janonio gatvei tvarkyti skelbs savivaldybė ir mes negalime nurodyti, kokią firmą jai pasirinkti, bet neslėpsiu, kad mums neramu“, – sakė L.Kavaliauskas.

    J.Janonio gatvėje ketinama ne tik perkloti duobėtą grindinį, bet ir šaligatvius, persodinti želdinius, atnaujinti apšvietimo sistemą.
    www.kl.lt

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Už dvoką – kompensacija

    Eglė Petkutė

    Nemaloniais kvapais gyventojus erzinanti bendrovė „Klaipėdos nafta“ turės pakratyti iždą. Miesto valdžia pareikalavo, kad ji dalį pelno skirtų aplinkinių gyventojų buičiai pagerinti.

    Dar prieš pusmetį savivaldybė kreipėsi į bendrovės valdytoją Ūkio ministeriją, kad ši įpareigotų rekreacinėje zonoje veikiančią įmonę išasfaltuoti Melnragės gatves, sutvarkyti infrastruktūrą.

    „Aplinkinių vietovių gyventojai skundžiasi tarša. Bendrovė galėtų parodyti daugiau geranoriškumo ir skirdama pinigų aplinkai tvarkyti bent iš dalies kompensuotų žmonėms keliamus nepatogumus. Melnragės žmonės vis dar važinėja dulkėtais keliais“, – kalbėjo meras Rimantas Taraškevičius.

    Jo nuomone, bendrovė galėtų skirti 2 mln. litų pelno dalies aplinkai sutvarkyti.

    Bendrovės vadovai linkę pritarti tokiai iniciatyvai, tačiau negailėjo priekaištų ir aplinkiniams gyventojams. „Aplinką tvarkome nuolat, apipjauname medžius, vežame šiukšles, šienaujame žaliuosius plotus. Bet melnragiškiai irgi galėtų labiau pasistengti. Po savaitgalio mums tenka kuopti jų kur papuolė išpilamas šiukšles“, – piktinosi bendrovės „Klaipėdos nafta“ technikos direktorius Algimantas Žičkus.

    Meras svarstė, kad verslininkai galėtų padėti išasfaltuoti ir Labrenciškių, Rimkų, Paupių gyvenviečių žvyrkelius
    www.kl.lt

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Duobės praris milijonus

    Eglė Petkutė

    Klaipėdiečių prašymai suremontuoti duobėtas gatves ir griūvančius tiltus bus išgirsti. Šiemet kelių priežiūrai ketinama skirti 40 proc. daugiau litų nei pernai.

    Uostamiesčio gatvių duobės, netvarkingi šaligatviai ir tiltai šiemet praris daugiau kaip 10 mln. litų. Už juos bus baigta M.Mažvydo alėjos rekonstrukcija, jau parengtas J.Janonio gatvės tvarkymo projektas. Eilės remontui šiemet laukia apie 40 gatvių. Po susitikimo su susisiekimo ministru Algirdu Butkevičiumi Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius klaipėdiečiams pažadėjo, kad šiemet bus remontuojamas tiltas, jungiantis Priestočio ir Mokyklos gatves.

    „Tiltas nėra senas, pastatytas prieš mažiau kaip porą dešimtmečių. Reikės nuimti visą izoliacinę dangą, pakeisti siūles. Tai labai brangu, kainuos apie šešis milijonus litų. Pustrečio milijono pažadėjo ministras, likusius surasime“, – tvirtino R.Taraškevičius.

    Ministerija palaimino ir Taikos prospekto pabaigoje kelyje Tarptautinės perkėlos link esančio tilto rekonstrukcijos planus.

    Kasmet šio objekto remontui iš miesto biudžeto tenka po 150 tūkst. litų. Šiemet arba kitąmet bus parengtas projektas, kuriam jau skirta daugiau kaip milijonas litų. Meras neabejojo, kad šis tiltas po rekonstrukcijos papuoš miestą.

    Per miestą vingiuojančių valstybinės reikšmės kelių remontas įžiebė konfliktą tarp miesto vadovų ir Valstybinės kelių direkcijos. Ministerijos suburta darbo grupė aiškinsis, kam priklauso tvarkyti tokių kelių šaligatvius, apšvietimą, ženklus. „Rimkų gatve, įvaža į Tauralaukį, dalimi Tilžės gatvės iki Jakų žiedo rūpinasi Kelių direkcija, tačiau šaligatvių ji neliečia. Esą tai priklauso miestui. Tačiau mūsų nuomone, visa tokių kelių rekonstrukcija turi būti vykdoma tik iš direkcijos lėšų. Dabar yra absurdiška situacija“, – įsitikinęs R.Taraškevičius.

    www.kl.lt

    Komentuoti:


  • Adiokas
    replied
    Klaipėdoje aikštelės plėsis į žolynus
    http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=16600923

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Į Girulius ves platesnė gatvė

    Giedrė Balčiūtė

    Gali būti, kad ateityje klaipėdiečiai Girulius galės pasiekti greičiau, nes į juos iš Melnragės vedančią Pamario gatvę numatoma rekonstruoti.

    Klaipėdos taryba beveik vienbalsiai pritarė Pamario gatvės rekonstrukcijos su gretimų teritorijų rekreacine infrastruktūra detaliajam planui, kuris prieš tai buvo viešai suderintas su visuomene.

    Ateityje numatyta šią gatvę rekonstruoti ir praplatinti iki dviejų eismo juostų. Apskaičiuota, kad šiuo keliu per parą turėtų važiuoti po tūkstantį automobilių.

    Palei rekonstruotą gatvę nusidrieks pėsčiųjų ir dviračių takai. Gatvė turėtų būti ir geriau apšviesta.

    Prie rekonstruojamojo kelio numatyta įrengti septynias naujas automobilių stovėjimo aikšteles pliažų lankytojams, kuriose būtų iki 425 naujų vietų mašinoms.

    Rekonstrukcijos metu numatoma sutvarkyti ir tris esamas aikšteles.

    www.kl.lt

    Komentuoti:

Working...
X