Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[PAN] Panevėžio eismas ir infrastruktūros projektai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Mieste intensyviai vykdomi gatvių remonto darbai

    Pavasarį LR Vyriausybė, įgyvendindama Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, numatė Lietuvos kelių remontui skirti 150 mln. Eur. Panevėžio miesto savivaldybė pateikė 8 paraiškas ir gavo virš 3 mln. 120 tūkst. Eur miesto gatvėms taisyti ir rekonstruoti.

    Click image for larger version

Name:	fghjk.jpg
Views:	1230
Size:	285,6 kB
ID:	1831043

    Šiuo metu Panevėžyje vyksta intensyvūs gatvių atnaujinimo darbai. Centrinėje miesto dalyje Katedros g. vykdomi paprastojo remonto darbai, kurie turėtų būti baigti spalio 8 d. Katedros g. remonto darbams skirta 44 tūkst. 400 Eur.

    Nuo spalio 9 d. bus pradėti vykdyti Kėdainių g. rekonstrukcijos darbai. Planuojama, kad iki šių metų gruodžio vidurio turėtų būti baigti gatvės dangos pagrindų įrengimo darbai, o kitąmet – asfaltuojama, įrengiamas pėsčiųjų ir dviračių takas, apšvietimas. Atkreipiame gyventojų dėmesį, kad gatvės rekonstrukcijos metu bus ribojamas eismas nuo Bajoriškių g. iki Kėdainių g. 29. Šios gatvės atkarpos atnaujinimo darbų kaina – 400 tūkst. Eur.

    Nuo spalio 12 iki spalio 23 d. bus atliekami S. Kerbedžio gatvės paprastojo remonto darbai – atnaujinama asfalto danga, tvarkomi šaligatvio bortai. Siekiant kuo mažiau trikdyti eismą ir sukelti kuo mažiau nepatogumų gyventojams, gatvės asfaltavimo darbai bus atliekami nuo 17 iki 24 val. Bus draudžiama statyti automobilius, eismas vyks viena puse. S. Kerbedžio gatvė bus asfaltuojama iki pat Pušaloto, Nemuno ir J. Janonio g. žiedinės sankryžos. Šiuos darbus numatoma atlikti už 350 tūkst. Eur. Besinaudojančius viešuoju transportu informuojame, kad 7-ojo maršruto autobusai nuo 17 val. važiuos Marijonų, Pušaloto g., sustodami pakeliui esančiose stotelėse. Keleiviai apie pasikeitusį maršrutą bus informuojami autobusuose ir stotelėse.

    Artimiausiu metu kelininkai remonto darbus pradės Tiekimo g. Jos atnaujinimui skirta 227, 9 tūkst. Eur. „Kiek įmanoma labiau stengiamės, kad vieni gatvių atnaujinimo darbai keistų kitus. Tikimės, kad orai bus palankūs ir rangovams nesutrukdys darbų užbaigti laiku“, - sako Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga.

    Minėtų gatvių remonto darbus atlieka ir juos užbaigs AB „Panevėžio keliai“, Kėdainių g. rekonstrukcijos darbus atliks sutartį pasirašiusi UAB „JK ranga“. Finansavimas numatytas iš Susisiekimo ministerijos, Kelių priežiūros ir plėtros programos, miesto biudžeto bei kitų šaltinių.

    https://panevezys.lt/lt/naujienos/pa...este-utq3.html

    Comment


      Parašė Audrys Rodyti pranešimą

      Sekantis etapas lauks Kranto g. atnaujinimas, o po to dar planuose yra ir Perkūno, Š. Mero, Birutės ir T. Moigio gatvių atnaujinimo darbai, na dėl A. Smetonos, A. Kisino ir Panevėžio Bataliono gatvių lieka neišku. Visos gatvės priklauso sienamiesčio ribai.
      Kitais metais turi judėt Respublikos g. atkarpa prie Garso, apie daugiau nieko nešnekėta kol kas. Nė viena iš mažųjų gatvelių pagal esamą planą be 2022 tikrai nebus tvarkomos. Pirmenybė bus taikoma gatvėms prie naujosios autobusų stoties

      Comment


        Straipsnio data: 2020 m. spalio 22 d.

        Automobilių stovėjimo aikštelė Panevėžyje per naktį tapo mokama: gyventojai piniginių atverti nenusiteikę

        Perkant automobilį ne mažiau nei jo kaina svarbu ir kur teks laikyti mašiną, jei gyveni daugiabutyje ir neturi garažo.

        Click image for larger version

Name:	automobiliu-aikstele-panevezyje-85554027.jpg
Views:	906
Size:	278,4 kB
ID:	1842334

        Maždaug 85,3 tūkst. gyventojų turinčiame Panevėžyje, „Regitros“ duomenimis, įregistruota apie 56 tūkst. transporto priemonių. Panevėžio statinių naudotojų sąraše dabar yra 758 daugiabučiai namai, dalis jų net neturi automobilių stovėjimo aikštelių.

        Tokia situacija, regis, pati diktuoja sąlygas mokamų automobilių aikštelių verslui. Visgi kloti kelias dešimtis eurų už tai, kad grįžęs namo visada turėsi vietos automobiliui, kol kas nėra įprasta. Ypač jei mokesčio paprašoma už vietą, kur kelis dešimtmečius mašinos buvo rikiuojamos veltui.

        Panevėžyje, Statybininkų gatvėje, 46, 48 ir dar bene penkių aplinkinių daugiabučių gyventojai daug metų nesukdami galvos automobilius statydavo greta namų esančioje erdvioje, asfaltuotoje aikštelėje. O vieną dieną rado tvorą, vaizdo kameras ir nuomos mokestį. Tada ir paaiškėjo, kad ši teritorija privati ir savininkas nenusiteikęs toliau užsiimti labdara. Dabar vienas kitas vairuotojas naudojasi jo pasiūlyta paslauga: moka nuomą ir stato automobilius aptvertoje, stebimoje aikštelėje. Tačiau daugelis suka ratus ieškodami nemokamos vietos automobiliui.

        „Automobilių daugėja, kai kurios šeimos ne po vieną jų turi. Natūralu, kad tokiuose kvartaluose rasti vietos mašinai pastatyti vakarais labai sudėtinga. Aš dirbu pamainomis, kai grįžtu vėlai vakare, ta sena krepšinio aikštelė būdavo vienintelis išsigelbėjimas“, – pasakoja vieno Statybininkų gatvės daugiabučio gyventoja Rasa.

        Click image for larger version

Name:	automobiliu-aikstele-panevezyje-85554053.jpg
Views:	885
Size:	139,7 kB
ID:	1842335

        Rado tvoras

        Vieną dieną Rasa, ieškodama vietos automobiliui, erdvioje asfaltuotojoje aikštelėje išvydo tveriamą tvorą. Šią statę darbininkai paaiškino, kad įrengiama nauja mokama transporto stovėjimo aikštelė. „Tie vyrai man pasakė, kad tai privati valda, jei norėsiu čia statyti mašiną, kainuos 20 eurų per mėnesį. Vėliau, kai aikštelė bus sutvarkyta ir bus sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, mokestis pakils iki 30 eurų. Kiti vairuotojai apie tai rašytinius įspėjimus rado ant automobilių langų“, – pasakojo Rasa. Panevėžietė stebisi, kas galėjo duoti leidimą privatizuoti visuomenei taip reikalingą teritoriją: vien jos daugiabutyje – 100 butų, o kieme tik 8 vietos automobiliams.

        „Keista, kad vidury daugiabučių namų kvartalo atsiranda privatus sklypas. Kažkada gyventojai buvo sugalvoję toje aikštelėje statyti požeminius garažus, bet niekas neleido, nes ten vaikų žaidimų vieta. O kaip dabar leidimai gauti?“ – pasipiktinusi Rasa.

        Įžvelgė verslo nišą

        Daugiabučių namų supamoje teritorijoje įrengta mokama automobilių stovėjimo aikštelė užima trečdalį nemenko sklypo.

        „Norėčiau pabrėžti, kad aptverta teritorija nėra žaidimų aikštelė – gyventojai to nesupranta. Krepšinio aikštelė kitame gale, kur žmonės dabar stato automobilius, o mano sklypas yra transporto paskirties, čia leistina laikyti automobilius“, – teigė mokamos aikštelės savininkas.

        Asfaltuotą sklypą jis tvirtino nusipirkęs prieš tris keturias savaites ir tuoj pat pradėjęs planuoti laisvą nišą Panevėžyje turintį verslą – automobilių stovėjimo aikštelę. Privačioje 19 arų aikštelėje, pasak verslininko, stovėjimo vietos bus išnuomojamos pagal sutartį. „Šis sklypas jau seniai privatus, bet ankstesnis savininkas jame nieko nedarė. Žmonės buvo pripratę 40 metų naudotis laisva vieta, o vieną rytą ji buvo užtverta ir todėl dabar pyksta“, – aiškina aikštelės savininkas.

        Click image for larger version

Name:	automobiliu-aikstele-panevezyje-85554069.jpg
Views:	881
Size:	145,4 kB
ID:	1842336

        Anot jo, skelbimas apie parduodamą sklypą Statybininkų gatvėje buvo platinamas kone dvejus metus. „Nenustatinėsiu, iš kur ir kokiu būdu ankstesnis savininkas buvo gavęs šitą sklypą. Aš jį pirkau iš privataus asmens“, – tvirtina aikštelės šeimininkas.

        Anot jo, kai kurie gyventojai jau naudojasi nuomos paslauga ir džiaugiasi, nes nebereikia vargti užkimštuose kiemuose ieškant vietos automobiliui.

        Žinojo, kad privatu

        Statybininkų g. 46-ojo namo bendrijos pirmininkė Birutė Stulginskienė patvirtina seniai žinojusi apie privatizuotą žemės sklypą daugiabučių namų apsupty. Prieš daug metų, anot jos, vietos bendrijų vadovai buvo įspėti, kad asfaltuotos aikštelės savininkas gali vieną dieną pareikšti teisę į savo turtą.

        „Aš pati su tuo savininku nekalbėjau, bet, kaip ir kiti kaimynai, laiptinėje radau skelbimą apie draudimą laisvai statyti mašinas dalyje aikštelės. Čia automobilius anksčiau palikdavo mažiausiai septynių aplinkinių namų gyventojai“, – pasakojo B. Stulginskienė.

        Šio daugiabučio bendrija su kaimyniniais namais jau seniai derina naujų automobilių vietų įrengimą kiemuose. Tam gyventojai netgi sutiktų aukoti žaliąsias zonas.

        „Turime įvairių planų ir galimybių dėl žaliosios vejos prie mūsų namų, kur galėtume įsirengti automobilių stovėjimo vietas. Bet bendrijai labai sunku surinkti lėšų tokiems dalykams, žmonės labai nenori mokėti papildomų pinigų už geresnes sąlygas gyventi“, – pripažįsta pirmininkė.

        Dar šiais metais Statybininkų gatvės 46-ojo namo bendrija galėtų teikti prašymą įrengti 28 vietų aikštelę palei savo namą ant vejos. Samdytas architektas rado tinkamos teritorijos tokiai infrastruktūrai, elektros tiekimo įmonė irgi davė leidimą, bet tolesni darbai atsirėmė į finansavimą.

        „Apskaičiavome, kad preliminariai vienam butui už aikštelės įrengimą reikėtų mokėti 700 eurų. Su tokia suma kol kas sutinka tik vienas kitas. Baisu sumanymą tęsti, o paskui nebus kas už jį moka“, – sako B. Stulginskienė.

        Kas antram – po automobilį

        Kad daugiabučių namų supamas sklypas Statybininkų gatvėje 42A yra privatus ir jo savininkas šioje vietoje teisėtai įrengia mokamą stovėjimo aikštelę, patvirtino ir Savivaldybė.

        Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo Sauliaus Glinskio duomenimis, ji seniai buvo grąžinta savininkui pagal nuosavybės teisę į toje vietoje kadaise turėtą žemę. Tačiau naujasis sklypo valdytojas kol kas nėra kreipęsis į Savivaldybę dėl leidimo automobilių stovėjimo aikštelei įrengti.
        Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Daliaus Vadlugos teigimu, greta privataus sklypo likusi laisva didelės teritorijos dalis yra valstybinė ir gali būti pritaikyta automobiliams rikiuoti, jei tik gyventojai sutinka prie to finansiškai prisidėti.

        „Prie to privataus sklypo yra apie 100 vietų aikštė valstybinėje teritorijoje. Statybininkų gatvės namų bendrijos, jei gyventojai sutinka prisidėti 30 procentų, gali kreiptis į Savivaldybę dėl esamos stovėjimo aikštelės padidinimo“, – aiškina D. Vadluga.

        Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/panevez....d?id=85553879

        Comment


          Straipsnio data: 2020 m. spalio 27 d.

          Pėsčiųjų perėja Panevėžyje kelia diskusijas: kol vieni sako, kad ji saugi, kiti tikina, kad nelaimė – už kampo

          Panevėžyje yra vos kelios nežymėtos perėjos, tačiau miestiečius jos glumina – dauguma įsitikinę, kad kirsti gatvę tokioje vietoje nėra taip saugu, kaip įprastoje perėjoje.

          Click image for larger version

Name:	nezymeta-pereja-85583579.jpg
Views:	900
Size:	189,2 kB
ID:	1842342

          Bėgte į kitą pusę

          Specialistai tvirtina priešingai: įrengiant šias perėjas gelbstimos gyvybės, nes einantieji per gatvę nežymėtoje vietoje priversti būti atidesni.

          Panevėžietė Jurgita taip nemano. Pasak jos, Smėlynės gatvės pabaigoje šalia 15-ojo autobuso sustojimo vietos įrengta iškili saugos salelė nė iš tolo nepanaši į saugią vietą pereiti gatvę. Iš autobuso išlipę žmonės esą priversti bėgte leistis prie salelės, o tada laukti progos perbėgti į kitą gatvės pusę, kur net nėra kaip nueiti į pėsčiųjų taką – tik įprastas žolės ruožas prie gatvės.

          Kadangi eismas Smėlynės gatve intensyvus – prieš miesto ribą kai kurie vairuotojai nevengia ir greičio pedalą spūstelėti, tad kirsti gatvę, Jurgitos pastebėjimu, pavojinga ir suaugusiesiems, ir vaikams.

          Dėl tokios situacijos panevėžietė pasakoja kreipusis į miesto Savivaldybę. Iš ten gavusi raštą, kuriame teigiama, kad minėtoje vietoje įrengta nežymėta perėja su iškiliąja saugos salele, apšviesta, taigi pritaikyta pėstiesiems. Artimiausiu metu žymėti šios perėjos kelio ženklais ir horizontaliojo ženklinimo linijomis neplanuojama.

          „Ką reiškia nežymėta perėja? O tą, kad automobiliai neprivalo sustoti ir praleisti pėsčiųjų“, – piktinasi Jurgita. Atsitikus nelaimei, sako, dar nežinia, kas būtų kaltas – automobilio vairuotojas ar pėsčiasis, kuris kirto gatvę ne per oficialią pėsčiųjų perėją.

          „Ar reikia laukti nelaimės ir tik tada spręsti problemą? – klausia panevėžietė, pati auginanti du pradinukus. – Kas bus atsakingas, jeigu toje vietoje bus nutrenktas vaikas?

          “ Pasak jos, niekas ir neprašo čia įrengti šviesoforu reguliuojamos perėjos.

          „Bet jeigu būtų oficiali pažymėta perėja, automobiliai sustotų praleisti ir nereikėtų nesaugiai lakstyti per gatvę“, – įsitikinusi ji.

          Teks palaukti rekonstrukcijos

          Sąvoka nežymėta perėja atsirado ne taip seniai – prieš keletą metų.

          Panevėžio miesto Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Daliaus Vadlugos aiškinimu, pagal apibrėžimą nežymėta perėja yra inžinerinėmis priemonėmis – nuožulniais kelio bortais, iškiliąja saugos salele ar kitomis – pėsčiųjų eismui pritaikyta perėjimo per kelią ar gatvę vieta. Ji nežymima nei kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“, nei horizontaliojo ženklinimo linijomis.

          Šiuo metu Panevėžio mieste yra 7 nežymėtos perėjos. Smėlynės gatvės gale tokia įrengta dėl to, kad žymėta perėja neatitiko tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, teigia D. Vadluga.

          „Pėsčiasis šioje perėjoje pirmumo neturi, bet yra sudarytos sąlygos saugiai kirsti gatvę, įsitikinus, kad nėra automobilių, – tai yra įrengtas apšvietimas, saugumo salelės, prieigos.“

          Bet ilgai taip esą nebebus. Rekonstruojant Smėlynės gatvę atsiras ir ženklais pažymėta pėsčiųjų perėja.

          „Gatvės rekonstrukcijos darbus, priklausomai nuo gauto finansavimo, tikimės pradėti kitais metais“, – žada D. Vadluga.

          Apgaulingas saugumas

          Kad pėsčiųjų perėjos nėra saugiausia vieta pėstiesiems, specialistai kalba jau ne vienerius metus. Žinoma, kaltos dėl to ne jos pačios, o vairuotojai ir pėstieji, neretai užmirštantys elementariausias Kelių eismo taisykles.

          „Dauguma pėsčiųjų įsivaizduoja, kad jiems pėsčiųjų perėja yra labai saugi ir šventa. Statistika rodo visai ką kita“, – patikina Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Virginijus Mačėnas.

          Vien šiemet Panevėžyje žuvo trys pėstieji. Du iš jų – tamsiuoju paros laiku ir būtent pėsčiųjų perėjose. Dar 22 žmonės perėjose buvo sužaloti.

          Pareigūno manymu, tą lemia apgaulingas saugumo jausmas: perėja einantis pėsčiasis įsivaizduoja esąs matomas ir saugomas Kelių eismo taisyklių. Apie tai, kad vairuotojas gali jo nepastebėti, artėdamas prie perėjos nesumažinti greičio, ne visada susimąstoma.

          Deja, tokios tendencijos vyrauja visoje šalyje, pripažįsta V. Mačenas.

          Ir atsižvelgiant į jas atsirado nežymėtos perėjos. Specialistams tam tikrose vietovėse įvertinus transporto, pėsčiųjų srautus, kitus kriterijus, rengiami perėjimai su pakelta salele, kad vairuotojai būtų priversti mažinti greitį, o pėsčiasis, nesant tradicinio „zebro“ – dairytis į šalis ir elgtis atsargiau, praleisti automobilius.

          Reikėtų prisiminti taisykles

          Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko teigimu, natūralu, jog miestiečiai piktinasi, kai automobilininkai jų nepraleidžia. Bet iš tikrųjų tai išeina tik į gera.

          „Pėsčiasis tada dairosi – jis nežūsta, nėra sužalojamas“, – sako V. Mačėnas ir primena, jog ateityje nežymėtų perėjų Panevėžyje atsiras daugiau. Kaip jau įrengtoji Tulpių gatvėje netoli Panevėžio apylinkės prokuratūros.

          Pareigūno teigimu, mokant vaikus saugaus eismo ypač akcentuojama, kad eiti per gatvę galima tik perėjoje.

          „Bet kur jų nėra, tai ką, vaikas nepereis gatvės? Taisyklės tada sako, kad eini iki artimiausios sankryžos, bet pėsčiasis ir čia neturi pirmumo“, – primena jis.

          Jei nei perėjos, nei sankryžos arti nėra, praleidus visus automobilius, galima ir kitoje vietoje pereiti gatvę. O nežymėtos perėjos – saugesnis variantas tą padaryti.

          Pasak V. Mačėno, tėvai turi tai paaiškinti atžaloms ir mokyti pirmiausia būti atsargiems. Juolab kad, jo pastebėjimu, ne kiekvienas vairuotojas irgi žino, kur pėstieji gali kirsti gatvę.

          Kelių policijos tarnybos viršininko šypsosi ir pats ne kartą į darbą eidamas pėsčias girdėjęs vairuotojų replikų.

          „Einu per sankryžos kertamąją dalį ir girdžiu: „Ką, nežinai, kur reikia eiti per gatvę?! Eik per perėją!“ Tenka gražiai atsakyti: „Vairuotojau, pasiskaitykite Kelių eismo taisykles.“

          Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/panevez....d?id=85583437

          Comment


            Straipsnio data: 2020 m. spalio 29 d.

            Panevėžio gatvės šviesėja, bet kai kurios vietos vis dar skęsta tamsoje: baiminasi vakarais grįžti namo

            Nors Panevėžio miesto savivaldybė kartu su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku rengia viešosios ir privačios partnerystės projektą, kurio pagrindu modernizuojamas gatvių apšvietimo sistema ir mieste taps šviesiau, tačiau šviesa neužplūs miegamųjų daugiabučių gyvenamųjų rajonų, privačių aikštelių. Kiemų apšvietimas – pačių gyventojų problema.

            Click image for larger version

Name:	apsvietimas-85610039.jpg
Views:	883
Size:	120,7 kB
ID:	1842370

            Į naujienų portalo JP redakciją jau ne sykį kreipėsi panevėžiečiai ir skundėsi, kad vakarais išeiti į kai kuriuos Panevėžio daugiabučių kiemus – nesaugu. Esą tą nesaugumo jausmą sukelia neapšviestos gatvės, tamsūs kiemai.

            Šviesos užgęsta parduotuvei baigus darbą

            Tokia tamsa skundžiasi Kniaudiškių gatvės gyventoja Monika B. Moteris susijaudinusi pasakojo, kad baugu vakare, po 22 val., pereiti per neapšviestą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią priešais „Iki Šermutas“ prekybos centrą.

            „Prekybos centras dirba iki 22 val. Jam užsidarius užgęsta šviesos – automobilių stovėjimo aikštelė priešais parduotuvę paskęsta tamsoje. Todėl, jei grįžti namo gerokai po 22 val. vakaro, nejauku keliauti tamsoje. Dar šiek tiek šviesos tenka nuo Klaipėdos gatvės pusės, bet kuo giliau į kiemus, tuo tamsiau“, – skundėsi ji.

            Paaiškinimo neišgirdo

            Panevėžietė Monika neslėpė, jog ypač neramu grįžti buvo tuomet, kai Panevėžyje pasklido žinia apie šiame mikrorajone užpultus vyrus.

            „Užpuolimai buvo visai netoli nuo mūsų ir grįžti namo tamsoje – nejauku. Kreipiausi į Panevėžio miesto savivaldybę, kad paaiškintų, ar galima apšviesti automobilių stovėjimo aikštelę Kniaudiškių g. 6 bent jau iki 24 val. Mano kreipimasis buvo perduotas Miesto infrastruktūros skyriui, bet konkretaus atsakymo nesulaukiau. Tiesa, teko bendrauti su šio skyriaus darbuotoju, bet nepasakyčiau, kad bendravimas buvo malonus. Tik sužinojau, kad ši, po 22 val. vakaro, neapšviesta aikštelė priklauso privatininkams“, – aiškino moteris.

            Aikštelė privati

            Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Darius Linkonas trumpai paaiškino, kad automobilių stovėjimo aikštelė Kniaudiškių g. 6 – privati.

            „Dalis šios aikštelės priklauso parduotuvei „Iki Šermutas“, o kita – privati. Todėl jų apšvietimas nuo Savivaldybės nepriklauso. Negalime reguliuoti, kaip turėtų būti apšviesta aikštelė ir kiek laiko šviestų lempos“, – sakė D. Linkonas ir pasiūlė apšvietimo klausimą aiškintis su skyriaus specialistu Arvydu Šatu.

            Click image for larger version

Name:	apsvietimas-85610065.jpg
Views:	869
Size:	77,5 kB
ID:	1842371

            Prijungti negali

            Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas A. Šatas naujienų portalui JP detaliai išaiškino, kad miesto dalyje, netoli prekybos centro „Iki Šermutas“, yra bent kelios automobilių stovėjimo aikštelės.

            „Beveik visos jos – privačios. Tiek aikštelės nuo Klaipėdos gatvės pusės, tiek nuo Kniaudiškių. Šiek tiek geresnė situacija yra nuo Kniaudiškių gatvės pusės. Ten dalis aikštelės – neprivatizuota ir priklauso valstybei. Kitos aikštelės šioje miesto dalyje – privačios, bet dėl asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, jų paviešinti negaliu“, – teigė A. Šatras ir papildė:

            „Negalime ir įtakoti privatininkų, kad aikštelės apšviestos būtų iki vėlyvo vakaro. Be to, neturime teisės prijungti prie miesto apšvietimo, nes privačių aikštelių savininkams tai kainuotų. Situacija keistųsi, nebent su jais būtų tariamasi.“

            Pateikė papildomą projektą

            Pasiteiravus, gal situacija miesto apšvietime keisis, kai bus įgyvendintas projektas, pasinaudojus ELENA paramos priemones, A. Šatas paaiškino:

            „Pateikėme projektą gauti papildomą finansavimą. Tačiau paraiška yra vertinama ir neaišku, ar bus skirtas papildomas finansavimas. Jeigu gausime finansavimą, galbūt apšvietimas šioje miesto dalyje – daugiabučių namuose – bus pagerintas.“

            Modernizuos gatvių apšvietimą

            Panevėžio miesto savivaldybė įgyvendina projektą, kurį pabaigus bus užtikrintas kokybiškas, efektyvus ir modernus visų gatvių apšvietimas. Projektas įgyvendinamas pasinaudojus ELENA paramos priemones.

            Įgyvendinus projektą bus atnaujinti pasenę įrenginiai, užtikrinant atitikimą apšvietimo, eismo saugumo, aplinkosaugos ir kitus reikalavimams, didinant energijos vartojimo efektyvumą.

            Techninę pagalbą Panevėžio miesto savivaldybei rengiant VPSP projektą suteikė bendrovių „KPMG Baltics“, „Glimstedt“ ir „Ekotermija“ konsorciumas, kurį fondo ELENA lėšomis pasamdė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.

            Modernizuojant gatvių apšvietimą ketinama pakeisti per 6400 šviestuvų su natrio lempomis, 500 atramų, apie 19 km elektros tinklų, 148 valdymo punktus.

            Projekto partneris savo ar skolintomis lėšomis turės inventorizuoti esamą apšvietimą, suprojektuoti ir įdiegti energijos taupymo priemones, eksploatuoti naująją sistemą. Sutartis su juo bus sudaroma 15 metų. Šiam laikui Panevėžio miesto savivaldybė prisiims finansinius įsipareigojimus investuotojui.

            Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/panevez....d?id=85609953

            Comment


              Straipsnio data: 2020 m. lapkričio 13 d.

              Gatvės rekonstrukcija Panevėžyje privertė gyventojus griebtis už galvų: masiškai guldoma medžių alėja

              Kone avarinės būklės Kėdainių gatvės rekonstrukcija į modernią, su pėsčiųjų ir dviračių takais kai kuriuos panevėžiečius privertė stvertis už galvos.

              Click image for larger version

Name:	medziai-85725173.jpg
Views:	897
Size:	245,4 kB
ID:	1842388

              Čia masiškai guldoma iš pažiūros sveikų medžių alėja. Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius tvirtina, kad juos buvo būtina šalinti, mat visi ne tik kėlė pavojų tiek vairuotojų, tiek ir pėsčiųjų saugumui, bet dargi yra ir invaziniai. Tokiems kirsti ne tik nereikalingas leidimas, bet netgi rekomenduojama šalinti.

              Panevėžietė Aušra Činkaitė, praėjusį sekmadienį vaikštinėdama netoli rekonstruojamos Kėdainių gatvės, nustėro nuo pamatyto vaizdo: medžiai buvo masiškai išguldyti. Kitoje gatvės pusėje dalis dar šlamėjo, tačiau visi iki vieno buvo pažymėti pjauti.

              „Kelias nuo pat rekonstrukcijos pradžios buvo uždarytas tiek automobiliams, tiek ir pėstiesiems, tad pamatyti, kas čia vyksta, visuomenė negalėjo. Mano supratimu, nupjauti visi sveiki medžiai – kamienai nei išpuvę, nei sutrūniję. Nesu gamtos specialistė, bet bent jau plika akimi nematyti, kad medžiai būtų sergantys ar jiems kas būtų negerai“, – kalbėjo A. Činkaitė.

              Anot jos, šie medžiai sodinti dar senais laikais, kai gyvavo Staniūnų dvaras. Ir buvo tikra gatvės puošmena, mat vešėjo išskirtinai dideli ir išvaizdūs.

              „Nežinau, ar mieste dar kur yra tokių didelių ir gražių medžių, gal nebent kokiuose parkuose. Jie sudarė gražią alėją. Ar tikrai buvo būtina iškirsti visus medžius, ar nebuvo galimybės pasiekti savo tikslų lanksčiau žiūrint į gamtą?“ – piktinosi netoli šios vietos užaugusi A. Činkaitė.

              Apie kirtimus negirdėjo

              Panevėžietė internete bandžiusi ieškoti informacijos apie vykdomus kirtimus, tačiau niekur nerado, kad būtų bent užsiminta, jog gatvės rekonstrukcija pareikalaus tokios aukos.

              „Visa informacija tik tokia, kad rekonstrukcijos darbai prasidės nuo spalio 9-osios. Daugiau nieko. Panevėžio savivaldybei parašiau laišką, prašydama paaiškinti, kodėl buvo būtina tuos gražius medžius iškirsti. Kol kas sulaukiau atsakymo, kad mano užklausą gavo. Kaip ir visose valdiškose įstaigose, tikriausiai atsakymo sulauksiu po dvidešimties dienų, bet tuomet bus išguldyti visi medžiai“, – susirūpinusi A. Činkaitė.

              Anot jos, puiku, kad bus atnaujinta Kėdainių gatvė ir įrengti nauji dviračių ir pėsčiųjų takai. Tačiau, panevėžietės nuomone, tą buvo galima daryti nekertant medžių, o ieškant kompromiso, pavyzdžiui, šaligatvį ir dviračių taką įrengti tik vienoje kelio pusėje, kitoje paliekant ošti medžius.

              „Naujų madų nususę medeliai nė iš tolo negali prilygti stotingiems ir brandiems medžiams, kurie Kėdainių gatvėje auga jau daugybę metų. Kodėl gyventojai neturėjo galimybės susipažinti su šiuo projektu? Juk tai jiems reikia ten gyventi“, – nesuvokiama A. Činkaitei.

              Click image for larger version

Name:	medziai-85725199.jpg
Views:	870
Size:	163,0 kB
ID:	1842389

              Šalina invazinius

              Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna patvirtino, kad Kėdainių gatvės rekonstrukcijos plane tikrai buvo numatyta iškirsti palei gatvę augančius medžius. Anot jo, tokį sprendimą lėmė dvi priežastys. Visų pirma, Kėdainių gatvė apsodinta invaziniais medžiais – uosialapiais klevais. Tokiems kirsti ne tik kad nereikia jokių leidimų, bet netgi rekomenduojama savivaldybėms juos naikinti. Be to, anot T. Juknos, šie klevai gana seni ir nuo stipresnio vėjo gali lūžti, taip sukeldami grėsmę tiek žmonių saugumui, tiek ir jų turtui.

              Kita priežastis, nulėmusi, kad šiuo metu Kėdainių gatvėje burzgia pjūklai, yra ta, jog rekonstrukcijos metu numatyta ne tik sutvarkyti pačią gatvę, bet ir įrengti pėsčiųjų bei dviračių takus. O tokiai infrastruktūrai reikia iš pakelės pašalinti augmeniją.

              „Kėdainių gatvė bus sutvarkyta šiuolaikiškai, todėl buvo būtina atnaujinti ir želdinius. Tame pačiame projekte yra numatyta, kad vietoj išpjautų medžių bus pasodintos liepaitės. Sprendimas jau priimtas, darbai prasidėję. Tokių neigiamų atsiliepimų gana dažnai sulaukiame. Vieniems niekaip neįtiksi, bet kiti džiaugiasi atnaujinamu miestu ir nauja infrastruktūra“, – kalbėjo T. Jukna.

              Jo teigimu, vykdant miesto atnaujinimo projektus visuomet stengiamasi išsaugoti medžius, tačiau kiekviena situacija skirtinga. Šiuo atveju medžių būklę įvertino Savivaldybės Želdinių komisijos specialistai.

              Akcentuoja saugumą

              Pagrindinis Kėdainių gatvės rekonstrukcijos tikslas, pasak direktoriaus, yra saugumas. Ši gatvė jungia miestą su rajonu, šalia kuriasi naujas gyvenamųjų namų kvartalas, ja judėjimas tik intensyvės. Anot T. Juknos, nemažai vaikų eina pėsčiomis į mokyklą, bet nesant pėsčiųjų tako tokia kelionė nėra saugi.

              „Sprendimai visuomet priimami atsižvelgiant į daug aspektų. Jeigu medžiai yra saugotini, ieškome įvairiausių sprendimų. Bet jeigu norime turėti naują infrastruktūrą, kai kuriuos medžius, ypač invazinius, reikia šalinti. Jeigu atnaujinus infrastruktūrą paliekami seni ir pavojingi medžiai, po kelerių metų turėsime tik skylę su nupjautu kamienu ir vėl teks sukti galvą, kaip viską ištaisyti, kad tvarkingai atrodytų“, – pabrėžė direktorius.

              Daugiau sutvarkytų gatvių

              Kėdainių gatvė rekonstruojama iš vadinamojo COVID-19 fondo. Tai Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planas, skirtas šalies savivaldybėms, pasirengusioms gerinti susisiekimą su teritorijomis, kuriose kuriamos darbo vietos. Gautos lėšos nukreipiamos valstybinės ir vietinės reikšmės keliams taisyti ir rekonstruoti. Panevėžio savivaldybė tam gavusi beveik milijoną eurų, iš jų 400 tūkst. eurų skirta Kėdainių gatvės rekonstrukcijai.

              „Esame suplanavę daugybę infrastruktūros projektų, tik visiems jiems neturime pakankamai lėšų. Kur tik įmanoma, bandome visur teikti paraiškas, kad miestas būtų kaip įmanoma labiau atnaujintas“, – kalbėjo T. Jukna.

              Šiuo metu jau parengta apie dešimt infrastruktūros projektų. Prioritetų sąraše pirmasis įrašytas Smėlynės gatvės atnaujinimas. Tam lėšų tikimasi ir iš valstybės rezervo. Vos prieš dvi savaites Inovacijų reikalų ministerijai pateikta paraiška Elektronikos gatvės mazgui rekonstruoti, kad būtų galima nuo Senamiesčio gatvės nukreipti automobilių srautus. Taip pat gautas patvirtinimas, jog skirta lėšų rekonstruoti Pramonės ir Janonio gatvių sankryžą, darbus pradėti numatoma jau kitąmet.

              Nors šiemet planuota sutvarkyti tris miesto gatves, tačiau iš COVID-19 fondo gavus lėšų, renesanso sulaukė net dešimt jų: Pramonės, J. Janonio, Katedros, S. Kerbedžio, M. Tiškevičiaus gatvės, taip pat iš dalies šio fondo lėšomis finansuota ir Elektros gatvės rekonstrukcija. Sutvarkyti ir šalia daugelio tų gatvių besidriekiantys pėsčiųjų ir dviračių takai.

              „Šiemet turėjome lėšų tik Šiaurinei gatvei. Biudžete tiek pinigų nėra, tad vienintelis būdas – ieškoti kitų galimų finansavimo šaltinių. Bėda, kad paprastai gautą paramą reikia panaudoti per pusę metų. Dedant maksimalias pastangas tas įmanoma – beveik visi numatyti darbai pajudėję“, – teigė T. Jukna.

              Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/panevez....d?id=85724931

              Comment


                Straipsnio data: 2020 m. lapkričio 18 d.

                Panevėžio centre išmontuotiems parkomatams rado naujas vietas

                Dėl Panevėžio centro rekonstrukcijos automobiliais užkimštų kaimyninių gatvelių irgi laukia naujiena. Dėl rekonstrukcijos darbų išmontavus aštuonis parkomatus, penkiems iš jų numatyta vieta naujose teritorijose. Tačiau toks siūlymas tuoj pat sulaukė kritikos.

                Click image for larger version

Name:	parkavimas-panevezyje-85765525.jpg
Views:	886
Size:	138,6 kB
ID:	1842398

                Iki rekonstrukcijai uždarant Elektros, Vasario 16-osios bei Kranto ir Respublikos gatvių atkarpas, visame mieste veikė 41-as parkomatas. Kelininkams pradėjus darbus, dalis jų tapo laikinai nebereikalingi.

                Dabar penkis tokius Savivaldybė siūlo įrengti naujose vietose.

                Šiuo metu komitetų, o paskui ir miesto Tarybos bus prašoma pritarti transporto priemonių stovėjimo apmokestinimui nuo 8 iki 17 val. darbo dienomis Š. Mero, Anykščių, Topolių gatvėse, Smėlynės gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Draugystės“ stadiono ir A. Jakšto gatvėje nuo Maironio tako link Smėlynės g.

                Click image for larger version

Name:	parkavimas-panevezyje-85765569.jpg
Views:	867
Size:	119,9 kB
ID:	1842399

                Pigiau nei didmiesčiuose mano nuomonės komentaras: (Skamba lyg Panevėžys butu priskirtas oficialiai nebe prie didmiesčių).

                Pasak šio projekto rengėjų, uždarius eismą Panevėžio centrinėje dalyje, šiose vietose gerokai išaugo transporto srautai, ypač darbo dienomis.

                „Dabar karantinas, tad miestas natūraliai ištuštėjo. Bet iki tol buvo laikas, kai tiesiog buvo neįmanoma pervažiuoti tomis gatvėmis. Automobiliai jose eilėmis rikiavosi nuo ankstaus ryto ir vėliau atvykusiam ten niekaip nepavykdavo rasti laisvos vietos. Tas nuolatinis automobilių sukimas aplink centrą teršia orą, gadina gatves ir gaišina visų laiką“, – komentavo Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Ina Urbonavičienė.

                Ar apmokestinti automobilių stovėjimą naujose vietose, turės spręsti miesto Taryba. Jau dabar pirmuosiuose komitetų posėdžiuose plečiama mokesčio teritorija politikų sutinkama labai prieštaringai.

                „Nors Panevėžyje stovėjimo mokestis tesiekia 30 centų už valandą, o tai yra gerokai pigiau nei didmiesčiuose, miestelėnai vis tiek parkomatų plėtrą laiko pasipinigavimu“, – pastebi I. Urbonavičienė.

                Pajamos krito

                Demontuotų parkomatų perkėlimas į naujas vietas, I. Urbonavičienės teigimu, ne tik palengvintų vairuotojams rasti laisvą vietą, bet ir iš dalies kompensuotų miesto centro remonto metu už automobilių stovėjimą negaunamas lėšas.

                Skaičiuojama, kas per dešimt šių metų mėnesių, kai eismo srautus pakoregavo ir karantinas, ir miesto centre uždarytos gatvės, už automobilių stovėjimą mokamose vietose surinkta 22 proc. mažiau pinigų nei per tą patį laikotarpį pernai.

                Pasak I. Urbonavičienės, baigus centrinių gatvių rekonstrukciją, parkomatai iš Š. Mero, Anykščių, Topolių, Smėlynės gatvių bei Maironio tako grįžtų atgal. Jei srautai išsisklaidytų, neliktų prasmės tų aparatų laikyti naujose zonose.

                Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/panevez....d?id=85765495

                Comment


                  Po Smėlynės gatvės rekonstrukcijos – dar vienas žiedas
                  Sekundė,
                  Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ,
                  Aktualijos
                  2020.12.12 14:00


                  Panevėžio savivaldybė planuoja jau kitąmet pradėti vienos prasčiausių ir judriausių mieste Smėlynės gatvės rekonstrukciją.

                  Per keturis etapus būtų suremontuotas gatvės ruožas nuo geležinkelio pervažos iki miesto ribos. Savivaldybė numačiusi, kad darbai galėtų užtrukti trejetą metų. Administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, rekonstrukcijos metu bus įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, nauji lietaus nuotekų tinklai, modernus gatvės apšvietimas, atnaujintos autobusų stotelės, o Smėlynės gatvės sankryža su naująja Šiaurine gatve rekonstruota į žiedinę.

                  Pretenduoja į valstybės lėšas

                  Skaičiuojama, kad Smėlynės gatvei rekonstruoti prireiks 4,3 mln. eurų. Bent dalį lėšų Savivaldybė tikisi gauti iš valstybės rezervo. Tam turi spėti iki sausio 5-osios pateikti paraišką. Finansavimo iš valstybės rezervo sulaukia pagal patvirtintą metodiką vertinamos ir daugiausia balų surinkusios savivaldybių paraiškos. T. Juknos nuomone, šiose lenktynėse dėl valstybės pinigų Smėlynės gatvės projektas turi nemažai šansų. Ar Panevėžio lūkesčiai pasiteisins, paaiškės balandį. Miesto vadovai planuoja, kad pirmieji rekonstrukcijos darbai pajudėtų jau birželį ir truktų trejus metus ...........................

                  ........................... Keisis eismo tvarka

                  Prasidėjus Smėlynės gatvės rekonstrukcijai, eismą planuojama nukreipti sutvarkytomis Paliūniškio, Rožių, Liublino, Bruknynės gatvėmis bei iki pavasario numatoma užbaigti Šiaurine gatve. „Projektas tikrai sudėtingas, daug inžinerinių tinklų, ko gero, rekonstruojamas atkarpas teks uždaryti paliekant važiavimą Smėlynės gatve tik ten gyvenantiesiems“, – sako T. Jukna. Miesto ir Panevėžio rajono savivaldybės taip pat kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją ir dėl dviračių bei pėsčiųjų tako rekonstrukcijos nuo miesto ribos iki Piniavos. Gautas atsakymas, kad šis klausimas bus svarstomas.

                  Comment


                    Parašė Vidma Rodyti pranešimą
                    Panevėžio savivaldybė planuoja jau kitąmet pradėti Smėlynės gatvės rekonstrukciją
                    Per keturis etapus būtų suremontuotas gatvės ruožas nuo geležinkelio pervažos iki miesto ribos. Savivaldybė numačiusi, kad darbai galėtų užtrukti trejetą metų.
                    Kažkaip keista skaityti kad vieną iš pagrindinių išvažiavimų iš miesto tvarkys keturiais etapais net trejus metus
                    Turint omeny, kad niekaip nebaigiamas A17/A9 Nausodės viadukas, tai nelieka ir alternatyvaus marštuto į Rygos pusę per Panevėžį.

                    [QUOTE]Prasidėjus Smėlynės gatvės rekonstrukcijai, eismą planuojama nukreipti sutvarkytomis Paliūniškio, Rožių, Liublino, Bruknynės gatvėmis bei iki pavasario numatoma užbaigti Šiaurine gatve.

                    https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...vienas-ziedas/[QUOTE]
                    Sudomino Šiaurinė gatvė. Kažkada rodė per TV, kad rekonstrukcija įstrigusi.
                    Įdomu, kokia jos tiesimo būklė - kokiose vietose jau leidžiamas eismas.

                    Gal kas nors gali papaišyti kokia trasa numetoma apylanka.
                    Nelabai supratau, kaip ji eis Rožių gatve, kei ji rodoma vien vakarinėje Smėlynės g. pusėje.

                    www.maps.lt

                    Comment


                      Patvirtintas Panevėžio žvyruotų gatvių asfaltavimo prioritetų sąrašas

                      Panevėžio miesto savivaldybės Taryba patvirtino žvyruotų gatvių asfaltavimo prioritetų sąrašą.

                      Click image for larger version

Name:	atsisiųsti-10-960x639.jpeg
Views:	521
Size:	361,5 kB
ID:	1850195

                      „Savivaldybės užsakymu UAB „Kelprojektas“ rugpjūtį parengė Panevėžio miesto transporto sektoriaus galimybių studiją žvyruotų gatvių asfaltavimo eiliškumui nustatyti. Šios studijos metu buvo išnagrinėtos Panevėžyje esančios 43,675 km sudarančios 106 žvyruotos gatvės, objektyviai įvertintas asfaltavimo poreikis ir prioritetai. Darbo grupė, įvertinusi galimybių studiją, parengė 2 sąrašus: gatvių su žvyro danga bei gatvių su žvyro danga, kuriose buvo įrengtas frezuoto asfalto sluoksnis ir atliktas viengubas paviršiaus apdorojimas bitumine emulsija, paskleidžiant dolomitinę skaldelę, asfaltavimo sąrašus. Dėka šių duomenų Savivaldybė galės racionaliai paskirstyti lėšas, numatytas žvyruotų gatvių asfaltavimui“, – sako Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

                      Sudarant asfaltavimo eilę buvo vertinamas gatvės eismo intensyvumas, ar yra lankytinų, verslo, įmonių objektų, gatvės užstatymo tankis ir užbaigtumas, dviračių takų situacija, koks yra gyvenamųjų namų ir suteiktų adresų skaičius, gatvės techninė būklė, vandens surinkimo sistemos būklė, gatvių kategorijos, inžinerinių tinklų būklė ir užbaigtumas, surenkamų gatvių, vedančių į žvyruotą gatvę skaičius.

                      Atsižvelgiant į tai, jog dauguma gatvių jau buvo įrašytos į nekilnojamojo turto registrą, Tarybos posėdyje taip pat buvo patikslintas Panevėžio miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašas. Šiame sąraše nurodytoms gatvėms yra suteikti numeriai, nurodyti pavadinimai, išbrauktas ir papildomai įrašytas vienas skersgatvis, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pakeisti gatvių ilgiai – 196 km gatvių iš 229,1 t. y. 83,2 proc. visų gatvių.

                      Šis sąrašas bus teikiamas Lietuvos automobilių kelių direkcijai, kuri sudaro Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatą, pagal kurią dalis lėšų kasmet paskirstoma savivaldybėms.

                      Skaitykite plačiau JP.lt:
                      https://jp.lt/patvirtintas-panevezio...itetu-sarasas/

                      Comment


                        Panevėžio miesto gatvių apšvietimo projektui skirtas finansavimas

                        Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Panevėžio miesto savivaldybės inicijuotam projektui „Panevėžio miesto gatvių apšvietimo modernizavimas“ skirtas 2 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansavimas.

                        Click image for larger version

Name:	atsisiųsti-6-960x639.jpeg
Views:	524
Size:	225,4 kB
ID:	1850197

                        „Gatvių apšvietimo modernizavimas – neatsiejama kompleksinio Panevėžio atsinaujinimo dalis. Įvykdžius šią modernizaciją bus užtikrinamas ne tik kokybiškas gatvių apšvietimas, bet ir pagerintas saugumas miesto gatvėse“, – teigia Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

                        Įgyvendinant projektą planuojama kompleksiškai modernizuoti 54 gatvių ar gatvių dalių apšvietimo tinklus (pakeičiant šviestuvus, atramas ir kabelinius tinklus), visų miesto gatvių ir viešųjų erdvių šviestuvus pakeisti į efektyvesnius LED šviestuvus, pakeisti 124 apšvietimo valdymo skydus, įdiegti nuotolinę apšvietimo valdymo ir stebėsenos programą.

                        Projektą įgyvendinti planuojama per 24 mėnesius nuo sutarties pasirašymo.

                        Skaitykite plačiau JP.lt:
                        https://jp.lt/panevezio-miesto-gatvi...-finansavimas/

                        Comment


                          Panevėžyje daugės išmaniųjų sankryžų

                          Eismo dalyvių saugumas ir gatvių pralaidumas dažnai dedami ant skirtingų svarstyklių lėkščių. Jau netrukus vienoje judriausių Smėlynės ir S. Kerbedžio gatvių sankryžoje eismą reguliuos išmanusis šviesoforas. Planuojama jau šįmet tokius pat šviesoforus pradėti montuoti dar šešiose sankryžose bei įrengti vieną žiedinę.

                          Click image for larger version

Name:	panevezys-86182597.jpg
Views:	346
Size:	184,3 kB
ID:	1858477

                          Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, Smėlynės ir S. Kerbedžio gatvių sankryža buvo viena problemiškiausių vietų ne tik dėl gausesnių eismo srautų, bet ir čia registruotų eismo įvykių. Smėlynės gatvėje įrengus žiedinę sankryžą, vairuotojams tapo patogiau išvažiuoti iš abipus kelio išsidėsčiusių trijų prekybos centrų. Eismo pralaidumas padidėjo, bet panaikinus čia ilgus metus buvusią pėsčiųjų perėją – ne pėsčiųjų saugumas.

                          „Dabartinio žiedo vietoje panaikinus buvusią perėją automobilių pralaidumas žymiai pagerėjo, bet kai kurie gyventojai ir toliau judrioje gatvėje migruoja iš vienos pusės į kitą, keldami grėsmę tiek savo pačių, tiek vairuotojų saugumui“, – sakė T. Jukna.

                          Anot jo, kartu su policija ieškota įvairių sprendimo būdų. Išmanieji šviesoforai Smėlynės ir S. Kerbedžio g. sankryžoje pasirodė geriausia alternatyva. Šiuo metu baigiami derinimo darbai: matuojami automobilių srautai ir pagal gautus sankryžos apkrovos rodmenis bus suderintos šviesoforo programos.

                          „Kaip rangovas informavo, visi darbai jau atlikti ir šviesoforas bus paleistas visai netrukus, kai tik bus parinkta optimaliausia programa, valdanti transporto srautus“, – teigė administracijos direktorius.

                          Saugumas prieš sekundes

                          Nuo dabar Smėlynės ir S. Kerbedžio gatvėje veikiančio šviesoforo išmanusis skirsis tuo, kad visi eismo srautai bus atskirti – numatyti du atskiri ciklai tiek pėstiesiems, tiek atliekantiems posūkį į kairę pusę. Dėl to visiems eismo dalyviams teks šiek tiek ilgiau palaukti žalio šviesoforo ženklo.

                          „Šią sankryžą labai ilgai analizavome, buvo vertinti keli aspektai ir galiausiai priimtas sprendimas, kad būtina rekonstruoti į išmaniąją. Kito sprendimo ten nelabai ir sugalvosi. Jeigu paliktume taip, kaip yra dabar, kai kairieji posūkiai nepridengti, o pėstieji nėra atskirti nuo automobilių judėjimo, ir toliau turėtume sudėtingą situaciją. Maksimalus saugumas yra svarbiau nei tos kelios sekundės laukiant prie šviesoforo“, – pabrėžė T. Jukna.

                          Sankryžos rekonstrukcija kainavo apie 100 tūkst. eurų. Pasak administracijos direktoriaus, tam kooperuotos lėšos iš kelių šaltinių – Savivaldybės biudžeto, Kelių direkcijos, taip pat apie 30 tūkst. eurų prisidėjo ir prekybos centras. Šis tą buvo įsipareigojęs gaudamas Savivaldybės leidimą statyboms.

                          Išmaniųjų daugės

                          Renesanso laukia Pramonės ir J. Janonio gatvių sankryža – čia šviesoforą pakeis žiedas. Pasak T. Juknos, taip būtų iki galo sutvarkytas transporto mazgas, reikalingas J. Janonio gatvės gale veikiančios laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plėtrai. Jis užtikrins transporto srautų netrukdomą išvažiavimą tiesiai į aplinkkelį iš miesto pramonės rajono, kuriame susitelkusi didžioji dalis įmonių.

                          Artimiausiais metais numatyta, kad išmanieji šviesoforai turėtų atsirasti ir vietoj dabar veikiančių vienų seniausių šviesoforų J. Basanavičiaus ir Vilniaus gatvių, J. Basanavičiaus ir Ukmergės g., J. Biliūno g.–Velžio kelio–Vilniaus g.–Pajuostės pl., J. Basanavičiaus g. ir Savanorių aikštės, Vilniaus g. ir Ramygalos g., J. Basanavičiaus g. ir Elektros g. Visos šios sankryžos, išskyrus J. Biliūno g. –Velžio kelio–Vilniaus g.–Pajuostės pl., bus sujungtos į bendrą koordinuoto valdymo sistemą.

                          Laukia finansavimo

                          Prieš kurį laiką parengtas Marijonų ir Stoties gatvių sankryžos rekonstrukcijos projektas. Anot T. Juknos, jeigu tik bus gautas finansavimas iš valstybės rezervo, bus galima pradėti darbus. Dėl finansavimo trūkumo kol kas įstrigo ir Projektuotojų–Klaipėdos–Dariaus ir Girėno gatvių sankryžos projektas. Čia taip pat buvo numatyta įrengti žiedinę sankryžą. Beliko tik išsiimti statybos leidimą ir rasti finansavimo šaltinių.

                          „Praėjusiais metais į gatves kai kur buvo grąžintos ir žaliosios rodyklės, tačiau per metus kai kurias jų vėl turėsime nuimti, nes Transporto kompetencijų agentūra davė pastabų, jog dalis jų nesaugios. Ilgainiui žaliųjų rodyklių neturės likti visai“, – pabrėžė T. Jukna.

                          Grįžtama atgal

                          Pernai į gatves Panevėžyje buvo sugrąžinta septyniolika žaliųjų rodyklių jų ankstesnėse vietose. Iš viso šalies savivaldybės nuo 2020-ųjų sausio Transporto kompetencijų agentūrai pateikė 267 prašymus iš naujo įrengti žaliąsias rodykles, iš jų buvo patenkinti vos 107. Apie 40 proc. prašymų grąžinti žaliąsias rodykles atmesta dėl blogo matomumo sankryžose. Panevėžiui rekomenduota įrengti devynias papildomas naujas sekcijas.

                          Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Virginijus Mačėnas teigė, kad valstybės, kuriose šios žaliosios rodyklės pirmiausia atsirado, jau seniai jų atsisakė.

                          Ne vieneri metai einama tuo keliu, kad sankryžose nei automobilių, nei pėsčiųjų srautai nesikirstų. Anot jo, kiekvienas, suprantantis, kad saugumas keliuose turėtų būti svarbiausias, suvokia, jog išmaniosios sankryžos – geriausias sprendimas. Pasak pareigūno, kitaip galvoja tie, kuriems svarbiausia kelionės vietą pasiekti keliomis sekundėmis greičiau. V. Mačėno pastebėjimu, Panevėžyje didelių eismo spūsčių net ir piko valandomis retai kada pasitaiko.

                          „Nesuprantu ir nesuprasiu tų, kurie pritarė šių žaliųjų rodyklių sugrąžinimui. Einame prie to, kad sankryžose tiek automobilių, tiek pėsčiųjų srautai visai nesikirstų, o rodyklių sugrąžinimas vėl tuos srautus dubliuoja. Nors vairuotojai, sukantys per žalią lentelę, turėtų praleisti pėsčiuosius, puikiai matome, kad praktikoje kartais yra kitaip. Pabandyk esant prastam matomumui sustoti ir laukti, kol užsidegs žalia šviesoforo šviesa, stovintieji iš galo ims pypsinti ar pro langus rodyti nepadorius gestus“, – kalbėjo V. Mačėnas.

                          Kaltininkas – skubėjimas

                          Pasak Kelių policijos tarnybos viršininko, nereikia nė statistikos pamatyti, kad išmaniosios sankryžos užtikrina saugumą. Pavyzdžiui, Aukštaičių–Nemuno–Ramygalos gatvių sankryža Panevėžyje buvo viena avaringiausių. Prieš pat jos rekonstravimo pabaigą ši vieta paženklinta skaudžios nelaimės, kai į kairę sukantis autobusas mirtinai parbloškė per perėją einančią moterį.

                          „Ta sankryža išties buvo itin probleminė, o dabar viena saugiausių mieste. Taip, reikia šiek tiek palaukti, bet ar tos kelios minutės mūsų gyvenime kainuoja tiek daug, kad jų nebūtų galima laukti? Nereikia burti iš kavos tirščių, ar dabar susidarys spūstys ties Smėlynės ir S. Kerbedžio gatve, ar ne. Gyvenimas parodys, bet blogiau tikrai nebus“, – patikino V. Mačėnas.

                          Anot viršininko, dažniausia eismo nelaimių priežastis ne sudėtingos eismo sąlygos, didelis greitis ar kitos priežastys, o skubėjimas. Kartais ir 30 kilometrų per valandą greitis gali būti per didelis.

                          „Žaliosios rodyklės tuo ir pavojingos, kad psichologiškai skatina vairuotoją važiuoti net nepristabdžius. O kai lyja ir tamsu, pėsčiojo galima ir nepamatyti. Galima ir neviršyti leidžiamo greičio, bet ir tie 30 kilometrų per valandą sankryžoje sukant gali baigtis tragedija. Skubėjimas – dažniausia nelaimių ir skaudžių eismo įvykių priežastis“, – pastebi V. Mačėnas.

                          Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/panevez....d?id=86182509

                          Comment


                            Centrinėse Panevėžio gatvėse – intensyvūs darbai: pasakė, kada tikimasi juos užbaigti

                            Panevėžyje ir toliau atnaujinama centrinė miesto dalis – Laisvės aikštės prieigos. Panevėžio miesto savivaldybė su Panevėžio statybos trestu dar pernai vasarą pasirašė sutartį dėl 2-ojo etapo rangos darbų. Rangos darbai vyksta Elektros, Vasario 16-osios gatvėse iki A. Smetonos gatvės sankryžos.

                            Click image for larger version

Name:	gatviu-remontas-panevezys-86211783.jpg
Views:	342
Size:	234,2 kB
ID:	1858499

                            Šiuo projekto įgyvendinimo etapu tvarkoma Elektros ir Vasario 16-osios gatvės iki A. Smetonos sankryžos: iš asfalto į trinkeles pakeista jų danga, trinkelėmis iškloti šaligatviai, rekonstruoti lietaus nuotekų tinklai. Statybos darbų vertė – 1 mln. eurų. Darbus planuojama baigti iki 2021-ųjų pabaigos.

                            Antrasis etapas džiugina

                            Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna džiaugiasi, kad miesto centre vyksta darbai.

                            „Džiugu, kad vyksta antrojo etapo Laisvės aikštės atnaujinimo darbai. Šis kompleksinis visos centrinės dalies sutvarkymas leis džiaugtis moderniu miesto veidu“, – teigia Savivaldybės administracijos direktorius T. Jukna.

                            Užbaigs dar šiais metais

                            Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga aiškino, kad projekto vertė 962 325 eurai.

                            „Techninį projektą parengė Viešosios įstaigos „Studija 501“ architektai A. Balčiūnaitė, I. Bogušaitė, M. Karanevskis, M. Kildaitė ir M. Norvila. Ši įstaiga laimėjo architektūros koncepcijos konkursą. Rekonstruotos gatvės atrodys, kaip ir Respublikos gatvės jau rekonstruota dalis. Darbų pabaiga pagal sutartį numatyta šių metų gruodžio 28 dieną“, – sakė D. Vadluga.

                            Click image for larger version

Name:	gatviu-remontas-panevezys-86211777.jpg
Views:	320
Size:	111,6 kB
ID:	1858500

                            Įgaus senamiesčio įvaizdį

                            Pasak Miesto infrastuktūros skyriaus vedėjo, po rekonstrukcijos Elektros ir Vasario 16-osios gatvės turėtų įgauti senamiesčio gatvių vaizdą – buvusią asfalto dangą pakeis trinkelės, jomis bus iškloti ir šaligatviai, rekonstruoti lietaus nuotekų tinklai, apšvietimas.

                            „Gatvių rekonstrukcijos darbai vyksta ir žiemą. Šiuo metu užpilamas ant paruošto pasluoksnio skaldos pasluoksnis. Tai daroma todėl, kad gyventojai ir aptarnaujantis transportas žiemą galėtų privažiuoti prie pastatų. Rekonstruotomis gatvėmis transportas galės važiuoti tik tada, kai bus užbaigti statybos darbai ir statybvietė perduota ir priimta iš rangovo“, – aiškino D. Vadluga.

                            Archeologiniai tyrimai darbų nestabdo

                            Pasiteiravus, ar sutrukdė gatvių rekonstrukcijos darbams archeologiniai tyrinėjimai, Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas mano, kad nelabai.

                            „Manau, kad iki sutarties termino bus atlikti visi statybos darbai ir archeologiniai kasinėjimai bendram sutarties terminui įtakos neturės“, – pareiškė D. Vadluga ir pokalbį baigė informavęs, kada prasidės Respublikos gatvės rekonstrukcijos darbai nuo Vasario 16-osios gatvės sankryžos:

                            „Darbus planuojame prasidėti dar šiais metais, kai bus atlikti archeologiniai kasinėjimai. Planuojame, kad gatvės atkarpos renovacija prasidės gegužės – birželio mėnesį.“

                            Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/panevez....d?id=86211715

                            Comment


                              Bus superinė pagrindų kokybė iš skaldos ir sniego mišinio...

                              Comment


                                Panevėžyje buvęs vaikų darželis užleidžia vietą automobiliams

                                Vieną labiausiai Panevėžyje užkimštų Smėlynės gatvę nuo automobilių bus bandoma vaduoti įrengiant naują stovėjimo aikštelę. Jai atiduodamas visas prieš vienuolika metų uždaryto ir vaiduokliu virtusio „Saulutės“ lopšelio-darželio Trumpojoje gatvėje sklypas. Naujosios aikštelės projektavimo paslaugą nupirkusi Savivaldybė planuoja, kad dar šįmet bus perkami ir jos įrengimo darbai.

                                Click image for larger version

Name:	aikstele-86401581.jpg
Views:	156
Size:	167,3 kB
ID:	1865341

                                Gąsdinantis, ne kartą degęs, apleistas ir pastogės arba ekstremalių pojūčių ieškančių prašalaičių lankomas buvusio vaikų darželio pastatas Trumpojoje gatvėje dar šįmet turėtų būti pradėtas griauti. Visą maždaug hektaro teritoriją numatyta užleisti automobiliams.

                                Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, maždaug 20 tūkst. eurų kainuosiantis stovėjimo aikštelės projektas turėtų būti parengtas per šešis mėnesius ir dar šiais metais teritorija atiduota statybininkams.

                                „Iš tiesų buvo įvairiausių pasvarstymų sklypą panaudoti kitoms reikmėms, bet įvertinus parkavimo galimybes Smėlynės gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelė šioje vietoje yra būtinybė“, – teigė T. Jukna.

                                Darželį sulygins su žeme

                                Neįrengus naujos aikštelės, Smėlynės gatvėje, greta Respublikinės Panevėžio ligoninės, automobilių stovėjimo problema ateityje taptų dar skausmingesnė.

                                „Jau dabar toje vietoje yra parkavimo problema, o ateityje privalėsime uždrausti stovėjimą Smėlynės gatvės dešinėje pusėje link S. Kerbedžio gatvės. Tokiose C kategorijos gatvėse galės likti tik izoliuotos stovėjimo vietos, taigi, kitos išeities nelieka, kaip tik ieškoti vietos aikštelei“, – teigė T. Jukna.

                                Anot jo, buvo svarstoma būsimai aikštelei atriekti tik dalį sklypo, visgi galiausiai apsispręsta griauti likusį darželio pastatą ir visoje teritorijoje projektuoti vietas automobiliams. Jų skaičius, pasak direktoriaus, paaiškės projektuojant. Statybos techninis reglamentas numato, jog įrengiant atvirą automobilių statymo aikštelę privaloma išlaikyti tam tikrus atstumus nuo gyvenamųjų pastatų. Manoma, kad joje galėtų tilpti preliminariai 200 automobilių.

                                Šiuo metu Smėlynės gatvėje greta Respublikinės Panevėžio ligoninės stovėjimo vietos apmokestintos. Ar kainuos pasistatyti automobilį ir naujoje aikštelėje, pasak T. Juknos, – ateities klausimas ir jį spręs miesto Taryba.

                                Galvos skausmas vietiniams

                                Tuščią ir apleistą „Saulutės“ teritoriją išnaudoti automobilių stovėjimo aikštelei Savivaldybę jau ne vienerius metus spaudžia ir aplinkiniai gyventojai, pasipiktinę dėl laisvuose užkampiuose ir net privačių namų kiemuose paliekamų automobilių. Šioje Panevėžio dalyje darbo dienomis automobilių koncentracija bene didžiausia mieste.

                                „Nuo tada, kai apmokestino automobilių stovėjimą prie ligoninės, aplinkinių gyventojų situacija tikrai pablogėjo. Nenorintys mokėti ne tik užstato įvažiavimus į privačius kiemus, bet vos ir į vidų neįvažiuoja. Labai nesmagu, kai po langais svetimi automobiliai stovi. Būna, kad ir vakare grįžti namo ir randi prie savo durų kažkieno paliktą automobilį. Labai reikia tos aikštelės, mums ji būtų išsigelbėjimas“, – viliasi V. Pikšrytė.

                                Click image for larger version

Name:	aikstele-86401575.jpg
Views:	148
Size:	772,5 kB
ID:	1865342

                                Nevėžio seniūnaitės Enrikos Vitonienės teigimu, problemą dėl automobilių statymo Smėlynės gatvėje yra kėlusi ne viena vietos bendruomenė.

                                „Šis miesto planas atliepia gyventojų lūkesčius. Ne tik greta Smėlynės gatvės išsiraizgiusių kišeninių gatvelių gyventojų, bet turbūt visų panevėžiečių, nes šioje vietoje yra labai svarbūs objektai – ligoninė, Vaiko raidos centras, bažnyčia, laidojimo reikmenų parduotuvės“, – mano E. Vitonienė.

                                Ligoninei tapo ankšta

                                Stovėjimo vietų poreikis Smėlynės gatvėje auga kartu su didžiausiu mieste traukos objektu ir darbdaviu daugiau nei 2000-iams žmonių – Respublikine Panevėžio ligonine. Įkurta 1923 m. buvusio dvaro teritorijoje tikint, kad ši ligoninei parinkta vieta yra labai gera – arti miesto centras, puikus susisiekimas. Visgi plečiantis Panevėžiui, XX a. antroje pusėje ligoninė atsidūrė vos ne miesto centre.

                                „Jau tuomet akivaizdžiai buvo aišku, kad ši vieta tokiam strateginės reikšmės objektui yra gerokai per ankšta. Visa tai tapo ypač juntama šiuo metu. Žinia, į ligoninę žmonės nevyksta vedini smalsumo ar iš neturėjimo ką veikti – jie ten vyksta prispausti įvairiausių negalavimų ar artimųjų ligų. Ne visada patogu atvažiuoti viešuoju transportu, o nuosavu automobiliu yra problematiška dėl labai paprastos priežasties – nėra kur pastatyti automobilio“, – sako ligoninės atstovas spaudai Vytautas Riaubiškis.

                                Anot jo, šis probleminis klausimas svarstomas jau senokai ir projektuoti pradedama stovėjimo aikštelė būtų išeitis iš tokios aklavietės.

                                Vizijos nevirto realybe

                                Dėl automobilių aikštelei užleidžiamos buvusio vaikų darželio teritorijos anksčiau kurta ne viena vizija. Savivaldybė bene ketverius metus brandino planą, kaip nuniokotą pastatą prikelti naujam gyvenimui į jį iš Smėlynės g. perkėlus Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotį.

                                Dar 2013 metais Sveikatos apsaugos ir Finansų ministerijos sutarė, kad per trejus metus Panevėžiui iš valstybės biudžeto bus skirta 4 mln. 429 tūkst. eurų įrengti naujoms patalpoms greitosios medikams. Statybos bendrovė, spėjusi nugriauti du darželio vienaaukščius pastatus, sujungtus koridoriumi, išardyti dviaukščio pastato vidų, pakloti lietaus kanalizaciją, vandentiekio įvadus, nutiesti dalį ryšių linijos ir pradėjusi rengti automobilių stovėjimo aikštelę, bankrutavo. O galiausiai ir pati Savivaldybė dėl menko valstybės finansavimo nebematė galimybių statybas išjudinti iš mirties taško – vietoje žadėtųjų milijonų Panevėžiui per metus šiam projektui tekdavo vos po 100 tūkst. eurų per metus.

                                Galiausiai nauja Greitosios medicinos pagalbos stotis iš ankštų patalpų Smėlynės gatvėje išsikėlė į rekonstruotas Sietyno gatvėje, į apleistą statybvietę sugrįžo benamiai, atsirado verslininkų, pradėjusių kurti planus pusiau nugriautame „Saulutės“ darželio pastate įrengti dienos centrą seneliams, bet ir ši vizija pasirodė esanti tik idėjinė.

                                Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/panevez....d?id=86401519

                                Comment


                                  Tikiuosi masto apie dauguaaukštę.

                                  Comment


                                    Į rekonstruojamą gatvę Panevėžyje, atvėrusią ir brutalią sovietmečio istoriją, sugrįš archeologai

                                    Į Panevėžio centre rekonstruojamą Vasario 16-osios gatvę pavasarį vėl grįžta archeologai, o jų dar rudenį šioje vietoje atkasti moterų, vyrų, vaikų, net naujagimių palaikai vėl atguls amžino poilsio, tik į kitą vietą. Juos rengiamasi perlaidoti Venslaviškio gatvėje.

                                    Click image for larger version

Name:	panevezys-86515755.jpg
Views:	148
Size:	193,9 kB
ID:	1865418

                                    Neseniai į Panevėžį iš Vilniaus universiteto parvežti Medicinos fakulteto mokslininkų ištirti dabartinės rajono Savivaldybės pastato prieigose dar 17–18 amžiuje palaidotų panevėžiečių palaikai. Ties šia vieta kasinėdami Vasario 16-osios gatvės šaligatvį, lapkritį archeologai surado net 19-os žmonių kapavietes: septynių vyrų, keturių moterų, vieno paauglio, vieno vaiko, dviejų naujagimių ir keturių nenustatytos lyties bei amžiaus asmenų.

                                    Pasak archeologo Dovilo Petrulio, palaikus tyrę sostinės mokslininkai neaptiko ypatingų žymių ar patologijų. Nustatyta, kad vienas 20–25 metų vyras sirgęs mažakraujyste, kitam buvo lūžęs blauzdikaulis. Nežinoma, kas į kapo duobę paguldė vaikus ir naujagimius. Anot D. Petrulio, tokio amžiaus mirusiųjų kaulai dar labai smulkūs, kad praėjus keliems šimtmečiams tyrinėtojams atskleistų savas paslaptis.

                                    Kol kas istorikams tebelieka mįslė, kokiai religinei bendruomenei priklausė atkastosios kapinės. Mat atsakymą galinčios pasufleruoti įkapės – septynios monetos – aptiktos tik viename kape. Viena moneta rasta kapo duobės viršuje, virš palaikų, kitos 6 rastos mirusiajam iš dešinės prie šono, rankoje. Tai sidabriniai XVI a.–XVII a. pirmos pusės Livonijos ir Žygimanto Vazos šilingai.

                                    Dar vienoje suardytoje, pažeistoje kapavietėje gulėjo žalvarinis peilio rankenos fragmentas, keletas karsto vinių. Tokie tušti kapai D. Petrulio nestebina. Anot jo, 17 a. pab. – 18 a. laidojant nebebuvo į kapą masiškai dedamos įkapės.

                                    Ant kapinių verda gyvenimas

                                    D. Petrulio nuomone, galima tik prielaidą kelti, kad dabartinių Vasario 16-osios ir A. Smetonos gatvių prieigose galėjo būti laidoti evangelikai reformatai. Šios religinės bendruomenės atstovai propagavo kuklumą, jų amžino poilsio vietose neaptinkama kryželių ar medalikėlių, kas būdinga katalikų kapams.

                                    Pagal atkastųjų kapaviečių išdėstymą archeologai spėja, kad šios niekam iki šiol nežinomos kapinaitės apėmė kur kas platesnę teritoriją. Veikiausiai jos driekėsi ir ten, kur dabar verda gyvenimas – stūkso rajono Savivaldybės pastatas.

                                    Vasario 16-osios gatvės šaligatvį atvėrę archeologai atskleidė ne tik miesto istorijos klodus, bet ir sovietmečio šventvagišką brutalumą – kadaise buvusių kapinių vietoje vykdant statybas kapai suardyti, kaulai sutraiškyti, vieno kapo kaukolė buvo netgi užbetonuota gatvės stulpo pamate, kitas kapas rastas po akmeniniais namo pamatais.

                                    Kasinės po STT langais

                                    Vilniaus universiteto mokslininkų ištirtuosius senųjų panevėžiečių palaikus rengiamasi perlaidoti Venslaviškio gatvėje, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus pastato pašonėje. Pasak miesto Savivaldybės paveldosaugininko Benjamino Pučkio, šioje vietoje atitvertame sklype nuo seno laidojami mieste randami palaikai, kai nėra nustatyta, kokiai religinei bendruomenei mirusieji priklausė.

                                    „Prieš porą metų J. Tilvyčio gatvėje atliekant kasinėjimus pagal rastąsias įkapes nustatyta, kad ten, kur driekiasi gatvė, būta stačiatikių kapinių. Atlikus palaikų ekspertizę, palaikai jie perlaidoti stačiatikių kapinaitėse. O Vasario 16-osios gatvėje įkapių nerasta, neįmanoma nustatyti, kokiai konfesijai priklausė ten palaidotieji, archeologai gali pasakyti tik palaidojimo laikmetį ir pobūdį“, – teigė B. Pučkis.

                                    Anot jo, perlaidojant tokius palaikus, neatliekamos ir jokios religinės apeigos – iškasama duobė ir įleidžiamos dėžės su palaikais.

                                    Daugiau žinių apie prieš maždaug du šimtmečius palaidotuosius dabartinėje Vasario 16-osios gatvėje tikimasi iš kitų kasinėjimų. Pasak B. Pučkio, archeologinius tyrimus jau pavasarį numatyta tęsti gatvės važiuojamojoje dalyje priešais Specialiųjų tyrimų tarnybos pastatą bei įvažoje į rajono Savivaldybės automobilių stovėjimo aikštelę.

                                    Vairuotojams teks palaukti

                                    Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojo Dariaus Linkono teigimu, nuo archeologų darbo spartos priklausys ir gatvės rekonstrukcijos eiga. Savivaldybės ir įmonės „Gerbusta“ pasirašytoje rangos sutartyje numatyta, kad Vasario 16-osios g. važiuojamosios dalies remonto darbai turi būti baigti šių metų lapkritį.

                                    „Rangovo vizija baigti iki rugpjūčio, rugsėjo, bet daug priklausys, kaip seksis archeologiniai tyrimai“, – sako D. Linkonas.

                                    Elektros g. atverti vairuotojams planuojama anksčiau.

                                    „Yra planai Elektros gatvę sutvarkyti kuo greičiau, kad remontui uždarius Kranto gatvę, liktų kelias per centrą“, – teigė Savivaldybės atstovas.

                                    Pasak D. Linkono, po rekonstrukcijos ir Vasario 16-osios, ir Elektros gatvės bus analogiškos pernai baigtai rekonstruoti Respublikos gatvei ir įgaus senamiesčio veidą.

                                    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/panevez....d?id=86515563

                                    Comment


                                      Parašė Audrys Rodyti pranešimą
                                      Į Panevėžio centre rekonstruojamą Vasario 16-osios gatvę pavasarį vėl grįžta archeologai, o jų dar rudenį šioje vietoje atkasti moterų, vyrų, vaikų, net naujagimių palaikai vėl atguls amžino poilsio, tik į kitą vietą. Juos rengiamasi perlaidoti Venslaviškio gatvėje.
                                      Čia aišku ne tai norėjo pasakyti bet skaitai šitą ir mastai - iš vienos gatvės perkels į kitą gatvę palaikus.

                                      Comment


                                        Panevėžyje atsiras dar viena žiedinė sankryža: darbai prasidės jau vasarą

                                        Panevėžys sulaukė žinios gaunantis lėšų intensyvėjančio eismo J. Janonio, Pramonės ir Vakarinės sankryžos rekonstrukcijai. Kelininkai darbo turėtų imtis jau vasarą. Sankryžą pertvarkius į žiedinę, vairuotojų laukia pokyčiai ir J. Janonio gatvėje.

                                        Click image for larger version

Name:	panevezys-86538363.jpg
Views:	149
Size:	140,4 kB
ID:	1865430

                                        Vidaus reikalų ministerija šią savaitę patvirtino patenkinanti Panevėžio savivaldybės paraišką – miesto pramoninėje dalyje esančiai sankryžai pertvarkyti skiriama 1,25 mln. eurų ES lėšų. Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, nors esminis argumentas prašant finansavimo buvo susisiekimo pagerinimas su J. Janonio gatvės gale veikiančia laisvąja ekonomine zona (LEZ), sankryžos rekonstrukcija neišvengiamai reikalinga visam pramonės rajonui.

                                        „Šita sankryža suinteresuotas ne tik LEZ, bet ir kitos įmonės. Tai labai svarbus transporto mazgas, žinant, kad šioje miesto dalyje pramonė vystosi labai sparčiai“, – teigė T. Jukna.

                                        Srautai auga

                                        Jau šį pavasarį J. Janonio gatvėje spirito gamyklos statybas planuoja pradėti italų įmonė „Etea Group“. Etilo alkoholio gamyba Panevėžyje turėtų startuoti 2022-ųjų viduryje. Plėtrą planuoja ir LEZ. Šioje teritorijoje apsauginės polietileno pakuotės gamintoja bendrovė „Komex“ iki 2021 metų lapkričio planuoja pastatyti ir įsirengti 18 tūkst. kv. m gamyklos patalpų. Verslo plėtrą šioje pramonės zonoje taip pat numačiusios Švedijos automobilių kabelių pynių ir elektromechaninių sistemų įmonė „AQ Wiring Systems“, elektronikos gamintoja iš Leipcigo (Vokietija) „Leesys“.

                                        Pasak T. Juknos, praėjusiais metais sujungus J. Janonio gatvę su Panevėžio aplinkkeliu, eismas šioje vietoje gerokai suintensyvėjo, tačiau dėl pramonės plėtros transporto srautai turėtų išaugti dar keliskart.

                                        „Jau dabar matome J. Janonio, Pramonės gatvėse žymiai padidėjusį automobilių srautą, situacija ypač sudėtinga vakarinio piko metu. Įvertinus pramonės plėtrą, būsimų eismo krūvių šviesoforinė sankryža neatlaikytų, būtų didžiulės spūstys. Modeliavimo rezultatai parodė, kad dar didėjant transporto intensyvumui tokia sankryža visai užsikimštų“, – sako administracijos direktorius.

                                        Vairuotojų laukia pokyčiai

                                        Atlikta studija parodė, kad J. Janonio, Pramonės ir Vakarinės gatvių sankryžą pertvarkius į žiedinę, transporto priemonių pralaidumas padidėtų keturiskart.

                                        Direktoriaus teigimu, artimiausiu metu numatyta skelbti sankryžos rekonstrukcijos viešųjų pirkimų konkursą, o realūs statybos darbai turėtų prasidėti birželį arba liepą. Juos planuojama užbaigti per ateinančius dvejus metus. T. Jukna pripažįsta, kad keisis ne tik sankryža, bet ir eismo organizavimas J. Janonio gatvėje.

                                        „Rekonstravus sankryžą, turės būti priimti sprendimai ir pačioje J. Janonio gatvėje. B ir C kategorijų gatvėse negalimas automobilių stovėjimas šalikelėje, taip pat kils tam tikrų nepatogumų išvažiuojant iš kai kurių teritorijų, bet eismas turi būti pritaikytas prie šiuolaikinių reikalavimų, kai iš kiemų išvažiuojama ne bet kaip, o dešiniuoju posūkiu ir tik kas 150 m galima sukti į kairę“, – kalbėjo administracijos direktorius.

                                        Užkirto įvažiavimą

                                        J. Janonio, Pramonės ir Vakarinės gatvių sankryžos rekonstrukcija į žiedinę, šioje pramoninėje miesto dalyje įsikūrusio verslo nuomone, palengvins šiuo metu sudėtingą pasukimą iš J. Janonio gatvės į kairę. Tačiau įmonių atstovai teigia jau dabar susiduriantys su sunkumais dėl J. Janonio gatvės ženklinimo.

                                        Dėl to, kad joje tenka sukti ratus, vairuotojų nepasitenkinimas buvo kilęs rudenį, kai po vienos nakties atsirado dvi ištisinės linijos, draudžiančios važiuojantiesiems nuo Nemuno gatvės žiedo sukti į kairę gatvės pusę, kur 3-iuoju numeriu pažymėtoje teritorijoje įsikūrę apie kelios dešimtys įvairių verslo subjektų.

                                        Šiuo adresu veikiančios įmonės „Ramirent“ Panevėžio padalinio vadovo Andriaus Skliausčio teigimu, į teritoriją ties J. Janonio gatvės 3-iuoju numeriu galima patekti per tris įvažas: vidurinė skirta sunkiasvoriam transportui, o esančiose iš šonų išsitenka mažesni automobiliai. Ties abiem pastarosiomis sužymėta punktyrinė linija, tačiau ties vidurine, svarbiausia, paliktos dvi ištisinės, draudžiančios atvažiuojantiesiems nuo Nemuno g. žiedo pasukti kairėn. A. Skliausčio teigimu, visi trys įvažiavimo į J. Janonio g. 3 teritoriją keliai vienodai svarbūs.

                                        „Mums nėra kitos išeities, kaip turėti tris įvažiavimus. Bet mums išaiškino, kad naujai suremontuotose keturių eismo juostų gatvėse, kaip kad J. Janonio g., privaloma laikytis 150 m taisyklės sukant į kairę“, – sako įmonės atstovas.

                                        Anot jo, nuo Nemuno gatvės atvažiuojančios sunkiasvorės dabar važiuoja praktiškai iki Pramonės g. sankryžos, ten apsisuka, sugrįžta ir tada suka dešinėn į kiemą – mažosios įvažos sunkiasvoriam transportui nėra tinkamos.

                                        Keikiasi visi

                                        Vien į J. Janonio g. 3 teritoriją kasdien užsuka kelios dešimtys sunkiasvorių transporto priemonių. Verslininkams pradėjus aiškintis tokio gatvės žymėjimo ypatumus, paaiškėjo, kad punktyrinės linijos buvo nubraižytos tiesiog paėmus gatvės planą ir atskaičiavus kas 150 metrų.

                                        „Bet visiškai buvo ignoruojamas faktas, kokios įmonės veikia J. Janonio gatvėje. Turbūt „Amiliną“, „Vilniaus duoną“ jie dar žinojo, bet daugiau nepasigilino. Punktyras nubraižytas netgi į dabar tuščią sklypą, kur dar tik bus statoma spirito gamykla, o ties įvažiavimu į mūsų teritoriją, kur aktyviai veikia kelios įmonės, matome ištisines linijas. Jei jas braižytų logiškai vertindami, kas kurioje vietoje veikia, gal ir įmanoma suderinti ir Kelių eismo taisyklių, ir verslo interesus, bet jei pagal sausą brėžinį, toliau turėsime tą pačią situaciją, kai vieni važiuoja apsisukti iki sankryžos, kiti rizikuoja kirsdami linijas, bet visi keikiasi“, – stebisi A. Skliaustys.

                                        Jo teigimu, toks gatvės žymėjimas ypač apsunkina darbą dviem J. Janonio g. 3 įsikūrusioms įmonėms, „Ramirent“ nuomoja ekskavatorius, keltuvus – ši technika pervežama automobilinėmis platformomis, taip pat kranai su priekabomis atvažiuoja paimti pastolių. Greta įsikūrusi įmonė, užsiimanti ekskavatorių remontu, o šiuos gabenančios automobilinės platformos priverstos važiuoti per visą gatvę, kad galėtų į kiemą pasukti dešinėn.

                                        „Didelių gabaritų mašinai netgi patogiau sukti į kairę nei dabar į dešinę“, – sako A. Skliaustys.

                                        Griežti reikalavimai

                                        Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos specialisto Tado Martinaičio teigimu, sprendimus dėl gatvių ženklinimo priima ne policija, o Savivaldybės eismo komisija, į kurią įtraukti ir policijos atstovai.

                                        Pasak T. Martinaičio, juostų žymėjimas priklauso nuo daugelio faktorių. Keturių eismo juostų kelyje iš viso neturėtų būti kairėn leidžiančių pasukti punktyrų, išskyrus atvejus, kai įrengtos salelės ar šviesoforai.

                                        Ragina ieškoti išeities

                                        J. Janonio gatvėje veikiančios įmonės „Lietkabelis“ vadovas ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas teigia, jog ištisinėmis linijomis nepatenkintos praktiškai visos šioje gatvėje veikiančios įmonės.

                                        „Mes tikimės, kad tos problemos neliks. Planai koreguoti gatvės žymėjimą, įrengus žiedinę sankryžą, iš tiesų apsunkintų įmonių, esančių J. Janonio gatvėje, veiklą – tiek darbuotojams, tiek klientams, partneriams, pristatant prekes, perkant produkciją. Eismo saugumas, be abejonės, turi būti užtikrinamas, bet tam galima imtis vienokių ar kitokių priemonių“, – sako S. Gailiūnas.

                                        Anot jo, Lietuvoje jau yra pavyzdžių, kai nepasiteisinę eismo reguliavimo sprendimai buvo pakeisti, kaip kad įvyko su nuimtomis, o po to vėl uždėtomis žaliosiomis rodyklėmis į dešinę.

                                        „Visada reikia vadovautis sveika logika, ieškoti variantų, kaip užtikrinti eismo saugumą, bet kad kartu būtų patogu ir įmonėms. Dabar sukant ratais gatvėje ir eismas intensyvesnis, ir apsisukimo vietose automobilių sankaupa bus keleriopai didesnė. Tai nėra gerai. Tai pramonės gatvė ir turi būti atsižvelgta į čia veikiančio verslo interesus. Savivaldybė turėtų imtis veiksmų, kad įmonėms nekiltų problemų, o mes, verslas, taip pat galime įsitraukti ieškant sprendimo ministerijos, Vyriausybės lygmeniu“, – sako S. Gailiūnas.

                                        Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/panevez....d?id=86538281

                                        Comment


                                          "Dasigyvenom" prie Lansbergio...gatvės ženklinimui reikia "sprendimo ministerijos, Vyriausybės lygmeniu“, – sako S. Gailiūnas".

                                          Comment

                                          Working...
                                          X