Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Šiaurės Europos keliai [DK, NO, SE, FI, IS]

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Šiaurės Europos keliai [DK, NO, SE, FI, IS]

    Kiek peržiūrėjau Infrastruktūros ir susisiekimo forumą, neradau nei vienos temos apie šio regiono šalių kelius ir jų tinklą. Kadangi, tai išskirtinis regionas savo gamta, bei savo įvairiu landšaftu (kalnai, lygumos, fjordai...), todėl į kelių infrastruktūra investuojama ganėtinai daug.
    Šioje temoje siūlau pasidalinti informacija, bei padiskutuoti apie šių valstybių kelių tinklus:
    • [DK] Danija (Denmark)
    • [FI] Suomija (Finland)
    • [SE] Švedija (Sweden)
    • [NO] Norvegija (Norway)
    • [IS] Islandija (Iceland)
    Paskutinis taisė groundzer; 2010.05.15, 12:07.

    #2
    Pirma, trumpai apie Danijos kelių tinklą.
    Danijoje yra nutiesta apie 1071 km. kelių. Pirmasis greitkelis Danijoje atidarytas 1956 m. Jis buvo pavadintas Hørsholmvejen. Vėliau pervadintas į Helsingørmotorvejen ir pažymėtas E47 numeriu.



    Europinio reikšmės greitkelių sąrašas

    Esbjerg - Øresundsbron E20
    Hirtshals - Nørresundby E39
    Frederikshavn - Padborg E45
    Helsingør - Rødbyhavn E47
    Helsingør - Eskildstrup E55

    Šalies reikšmės keliai

    Odense - Svendborg 9
    Skødstrup - Herning 15
    Høje Gladsaxe - Allerød 16
    Brande - Herning 18
    Bernstorffsvej - Hørsholm 19
    Hvidovre - Holbæk 21
    Ballerup - Ishøj O4

    Comment


      #3
      E45 Padborg - Kolding







      Daugiau nuotraukų:
      http://picasaweb.google.nl/ASWchris/E45PadborgKolding#

      Nuotraukų autorius (photo author) ChrisZwolle

      Comment


        #4
        E45 Kolding - Frederikshavn







        Daugiau nuotraukų:
        http://picasaweb.google.nl/ASWchris/...Frederikshavn#

        Nuotraukų autorius (photo author) ChrisZwolle

        Comment


          #5
          Kelios nuotraukos iš Pietų Švedijos
          Foto 2000.08

          Ėlando (Öland) sala su žemynu ties Kalmaro miestu sujungta 3-4 km ilgio tiltu


          Ölando saloje, kaip ir estiškose Saaremoje ir Hyjumoje (Hiiumaa) įžymybės tos pačios - vėjo malūnai, akmenys, avys, jūra, švyturiai. Tik šitoje saloje žymiai daugiau mašinų
          Malūnai prie pat tilto. matosi žemynas


          Lerkaka. Šitoje vietovėje, kaip ir Angloje Saaremos saloje, yra penki vėjo malūnai.


          Eismo trikdžiai
          Paskutinis taisė Romas; 2014.12.12, 23:06.

          Comment


            #6
            Kaip ir kiekvienoje šalyje, Švedijoje yra eismo ypatumų
            (+)
            - Gera kelių būklė
            - Mažas intensyvumas
            - Labai geras ženklinimas, net ir šalutiniuose keliuose pažymėtos ašinės linijos ir kelkraščiai
            - Nereikia žinoti, koks standartinis greitis už miesto ar miestuose - abiejose kelio pusėse apžymėtos ženklų poros. Artėjant prie miesto: 70-70, miesto pakraštyje 50-50, prieš mokyklą 30-30, toleiau vėl 50-50 ir 90-90.
            - Gražūs vaizdai, daug stovėjimo aikštelių. Didžiausias kultūrinis šokas turbūt tas, kad ten nėra šiukšlių dėžių, bet aikštelėse jokių šiukšlių

            (-)
            Kadangi Švedijoj nutariau važinėti pagal švediškas taisykles (nenorėjau susipažinti su švediškų baudų dydžiais), tai buvo gana varginantis užsiėmimas
            - Ten beveik niekas nepažeidinėja taisyklių ir vienas kito nelenkia. Tai ir važiuoja tuščiame kelyje tokia 3-5 mašinų kolona kaip Molėtų plente savaitgalį vakare.
            Kai naktį važiavau vienas, tai iš pradžių buvo gana nejauku, kai kažkas prisiveja ir sėdi "ant uodegos" nelenkdamas. Pasirodo, ten jie taip įpratę.
            - Brangu (tada kuras ten kainavo dvigubai brangiau nei LT). Bet šis atotrūkis vis mažėja

            Comment


              #7
              Småland

              Kelias dienas gyvenom pietinėje Smolando (Småland) provincijoje tarp Vesterviko (Västervik) ir Oska(r)šhamno (Oskarshamn).


              Jisebu (Gissebo).
              Švediško tarimo ypatumai - "Gislaved" padangos tariasi "jislaved", o antras pagal dydį miestas tariasi "Jötebor(g)", o koks nors Larsson - La(r)šun.


              Smålande gamta tokia, kaip Ignalinos apylinkėse, tik yra uolos.
              Ten mažai žmonių, daug žuvų, labai daug grybų (be baravykų ir voveruškų yra tokie grybai fortika - kaip didelės voveruškos su apačia kaip baravyko).

              Viena nuotrauka iš plaukiojimo po ežerą


              Man buvo staigmena, kai sužinojau, kad Švedijoje yra žvyrkelių




              Pakelės vaidas



              Supratau, kad skandinavų mes savo gamta nenustebinsime.

              Comment


                #8
                Pasaulio margumynas apie Švediją. Ten iki 1967 metų eismas vyko kairiąja kelio puse, nors automobilių komponuotė buvo "normali" - europietiška (vairas kairėje). Matyt tada švedai ir atprato lenkti kitus automobilius
                It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                Comment


                  #9
                  Parašė John
                  Kaip su ženklais? Matau mėlynus ir žalius. Kurie yra greitkelio, o kurie paprasti?
                  Žali greitkeliams, o mėlyni skirti vietinės reikšmės keliams ženklinti.

                  Comment


                    #10
                    Parašė blitz
                    Ne taip jis jau smarkiai ir skiriasi nuo pvz. Suomijos, Švedijos ar šiaurinės Vokietijos, nors problemų ten gerokai mažiau. Akivaizdu, kad Lietuva švaisto pinigus su tų dangų "rekonstrukcijomis". Reikia keisti viską iš pamatų. Tai yra blogos naujienos, bet geriau dabar rekonstruoti 100 km., kurie ilgiau tarnaus, nei "rekonstruoti" 300 km. ir vėl daryti tą patį po metų (kas jau buvo daroma su A1 atkarpa Vilnius-Kaunas paskutinius 20 metų).
                    Klimatas skiriasi ir ypač šiaurinėje Suomijos, Švedijos ir Norvegijos dalyje. Tiesa, ten nėra itin daug kelių, nes gyventojų nėra daug. Tačiau nedideliam gventojų skaičiui tenkanti infrastruktūros dalis yra didelė.
                    Exp@nding h¤rizons

                    Comment


                      #11
                      Šį savaitgalį teko šiek tiek pačiupinėti Švedijos kelius (E4 tarp Upsalos ir Stokholmo, E18 tarp Enšiopingo ir Karlstado, E20 nuo Orebro iki Strengneso ir 55 kelią nuo Strengneso iki Upsalos). Įspūdžiai nevienareikšmiai, bet apie juos kartu su nuotraukomis.

                      Pirmiausia - E4. Pagrindinė visos Švedijos magistralė, rytiniu šalies pakraščiu besitęsianti 1590 km nuo Helsingborgo pietuose iki Tornio miesto Suomijoje, prie pat Švedijos sienos. Atkarpa tarp Upsalos ir Stokholmo - eilinė niekuo pernelyg neišsiskirianti magistralė, su 110 km/h greičiu ir pakankamai padoriu ženklinimu.

                      1. Įvažiuojame į E4 prie Upsalos.



                      2.



                      3.



                      4. Įvažiuojame į Stokholmo lėną (Stockholms län).



                      5.



                      6. Nusukimas į Arlandos oro uostą.



                      7. Jokios lėtėjimo juostos išsukant iš magistralės. Vat jums ir išsivysčiusio socializmo valstybė.



                      8.

                      Got sun in my face, sleeping rough on the road

                      Comment


                        #12
                        9. Įvažiuojame į Upplands Väsby savivaldybę.



                        10. Pasitinka ženklas, sveikinantis atvykus į Skandinavijos sostinę.



                        11. Nuo Upplands Väsby kelias jau turi po tris juostas į vieną pusę.



                        12.



                        13.



                        14.



                        15. Stokholme.



                        Iš E4 tiek. Vėliau įdėsiu nuotraukų iš kitų kelių. Ten įdomiau - daugiau švediškų čiūdų ir pričiūdų.
                        Got sun in my face, sleeping rough on the road

                        Comment


                          #13
                          Nebūtum sakęs, jog Švedija ar peintu užtepliojęs ženklų užrašus, galvočiau, kad Lietuva prieš 10 metų
                          http://m.lrytas.lt/-1308629241130735...ms-belieka.htm

                          Comment


                            #14
                            Pamėginsiu išsklaidyti panašumo įspūdį tarp Švedijos ir Lietuvos kelių.

                            Kelias 55 (Riksväg 55) jungiantis Upsalą ir Noršiopingą. Ilgis 208 km, nuotraukos darytos važiuojant iš Upsalos pietų kryptimi iki Enšiopingo (Enköping) miesto netoli šiaurinio Malareno ežero kranto. Šiaip graži yra šio kelio atkarpa tarp Enšiopingo ir Strengneso (Strängnäs) į pietus nuo Malareno, bet iš ten kaip sykis nuotraukų nebus.

                            1. Upsaloje.



                            2. Prasideda 55 kelias.



                            3. Išskirtinis bruožas - labai platūs kelkraščiai.



                            4.



                            5. Benzino litras kainuoja ~14,5 kronos (~5,6 lito), dyzelio - 14 kronų (~5,45 lito).



                            6.



                            7. Prasideda įdomesnis kelio ruožas. Tokius kelius kaip ankstesnėse nuotraukose švedai nusprendė perdirbti į 2+1 tipo kelius su apsauginiu barjeru per vidurį. Kas kelis kilometrus keičiasi kryptis kuria važiuojant kelias yra dviejų juostų.



                            8. Išplatėjimas.

                            Got sun in my face, sleeping rough on the road

                            Comment


                              #15
                              9. Dvi juostos...



                              10. ...ir viena juosta.



                              11.



                              12.



                              13.



                              14.



                              15. Tas ženklas dešinėj reiškia stacionarų greičio matuoklį. Tiesa, inkilas paprastai būna įkaltas tuoj už ženklo, tai stabdyt jau gali būti vėloka. Ar inkilai toleruoja nežymų greičio viršijimą nežinau, eksperimentuot kažkaip nesinorėjo.



                              16.



                              Bendrai vertinant šitą 2+1 kelio koncepciją tai sakyčiau, kad tai visgi yra nesąmonė. Saugumo prasme gal ir galima uždėt pliusą, nes susidurti su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu šansų nėra beveik jokių, o perėjimai iš dviejų juostų kelio į vienos juostos kelią yra pakankamai nuosaikūs ir užsiraut ant to barjero reiktų arba užmigt prie vairo, arba būt girtam. Bet patogumo prasme tai yra tragedija. Vėliau važiuojant E18/E20 teko tokioj atkarpoj porai kilometrų užstrigt už 20 km/h važiuojančio traktoriaus. Tokiam kelyje beveik neįmanoma išlaikyt tolygaus greičio, kas reiškia didesnes kuro sąnaudas, jis sunkiai panaudojamas specialiųjų tarnybų automobiliams, o jei siauroje atkarpoje įvyktų avarija arba sugestų kokia fūra, kuriam laikui kelias apskritai būtų užblokuotas.
                              Got sun in my face, sleeping rough on the road

                              Comment


                                #16
                                Parašė Petrozilijus Cvakelmanas Rodyti pranešimą
                                Tokiam kelyje beveik neįmanoma išlaikyt tolygaus greičio, kas reiškia didesnes kuro sąnaudas, jis sunkiai panaudojamas specialiųjų tarnybų automobiliams, o jei siauroje atkarpoje įvyktų avarija arba sugestų kokia fūra, kuriam laikui kelias apskritai būtų užblokuotas.
                                Gal ir tiesą sakai, neapsimoka, nes priešprieša susidūrus ištinka staigi mirtis, netenka kankintis, tai kam jos išvis reikalingos...

                                Comment


                                  #17
                                  Šiaip logikos yra, tuose praplatėjimuose galima aplenkti lėčiau važiuojančius.

                                  Comment


                                    #18
                                    Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                    Gal ir tiesą sakai, neapsimoka, nes priešprieša susidūrus ištinka staigi mirtis, netenka kankintis, tai kam jos išvis reikalingos...
                                    Ne, tai visiem aišku, kad saugiausia būtų išvis automobilių atsisakyt ir važinėt arkliais. Tada nei avarijos baisios, nei benzino kainos.
                                    Got sun in my face, sleeping rough on the road

                                    Comment


                                      #19
                                      Parašė Petrozilijus Cvakelmanas Rodyti pranešimą
                                      Ne, tai visiem aišku, kad saugiausia būtų išvis automobilių atsisakyt ir važinėt arkliais. Tada nei avarijos baisios, nei benzino kainos.
                                      Iš vieno kraštutinumo į kitą Jeigu tikrai tai pareikalautų reikšmingų papildomų kuro sąnaudų, atsirastų antra juosta.

                                      Comment


                                        #20
                                        Keisti man tie 3 juostų keliai, juolab asfalto tik ketvirčiu daugiau reiktų iki 4 juostų kelio, bet saugumo ir patogumo prasme būtų išlošta kur kas daugiau. Beto, kalba eina apie turtingą šalį, ne kokią nors Afriką.

                                        http://foto.terpe.lt/inkelti/20100523/i48_IMG_9002.JPG
                                        Flickr

                                        Comment

                                        Working...
                                        X