Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[LT-PL] GIPL. Magistralinis Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    [LT-PL] GIPL. Magistralinis Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis

    Bus pasirašyta Lietuvos-Lenkijos dujotiekio finansavimo sutartis

    Europos Sąjunga skirs 295,4 mln. eurų paramos magistraliniam Lietuvos ir Lenkijos dujotiekiui (GIPL). Lietuvai, neoficialiomis BNS žiniomis, teks apie 85 mln. eurų, tačiau dalis šios sumos bus sumokėta kaip kompensacija Lenkijai.

    Spalio 15 dieną Briuselyje pasirašant susitarimą dėl GIPL finansavimo, dalyvaus Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerai Laimdota Straujuma, Taavi Roivas ir Ewa Kopacz, taip pat Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Junckeris, pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP. „Aš dar kalbėsiuosi apie detales. Neturiu abejonių, kad šis susitarimas yra naudingas Lenkijai, tačiau apie detales jus informuosiu po to“, - žurnalistams teigė Lenkijos premjerė. Pasak PAP, Europos Sąjunga 558 mln. eurų vertės projektui skirs 295 mln. eurų - arba 53 proc. jo vertės

    Lietuva tikėjosi, kad ES padengs kiek daugiau nei 60 proc. visos 136 mln. eurų vertės investicijos - tai yra daugiau nei 80 mln. eurų. Tačiau atmetus Lenkijai skirtą dalį (kitą dalį turės padegti „Amber Grid“), Lietuvos įmonei liks apie 55 mln. eurų, taigi, paramos intensyvumas bus mažesnis.

    Pernai paskelbtu Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūros (ACER) sprendimu, Lietuva Lenkijai už maždaug 558 mln. eurų vertės projektą kompensuos 54,9 mln. eurų, Latvija - 29,4 mln. eurų, o Estija - 1,5 mln. eurų. Lenkijos išlaidos projektui sieks 422 mln. eurų. Energetikos viceministras Aleksandras Spruogis anksčiau teigė, kad susitarimas tenkina visas puses, o Lietuvai pavyko išsiderėti geresnes sąlygas. Premjeras Algirdas Butkevičius rugsėjo viduryje pranešė, kad Baltijos šalims, Lenkijai ir Europos Komisijai pavyko susitarti dėl dujų jungties projekto, kuris buvo įstrigęs, Lenkijai reiškiant nepasitenkinimą dėl finansavimo sąlygų. 534 kilometrų ilgio Lietuvos-Lenkijos dujotiekio projektui Europos Komisija pernai spalį suteikė aukščiausią prioritetinį statusą.

    http://www.delfi.lt/verslas/energeti....d?id=69238882

    http://balsas.tv3.lt/naujiena/848705...imo-klausimams

    #2
    Koją pakišo kaimynų ambicijos
    2014-ųjų gegužę Latvijos ir Estijos šalių reguliuotojams nepalaikius GIPL projekto, jo įgyvendinimas buvo atidėtas metams. Tuomet projekto investicijų paskirstymas tarp naudos gavėjų perduotas nagrinėti Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūrai (ACER) – ji pernai paskelbė, kad Lenkijai bus skirta 85,8 mln. eurų kompensacija: 54,9 mln. eurų sumokės Lietuva, 29,4 mln. eurų – Latvija ir 1,5 mln. eurų – Estija.
    http://www.lrytas.lt/verslas/energet...-ambicijos.htm

    Comment


      #3
      Briuselyje pasirašyta istorinė sutartis, itin svarbi Lietuvai
      Jau po penkerių metų Lietuva į Lenkiją galės eksportuoti dujas naujuoju dujotiekiu. Dėl jo statybų finansavimo Briuselyje pasirašyta sutartis. ES tam skyrė 295,4 mln. eurų paramos. Tačiau lieka neaišku, koks 2020 metais bus dujų poreikis Baltijos regione – šalys pereina prie biokuro.
      Strateginė dujų jungtis, kurios ilgis sieks daugiau nei 500 km, bus nutiesta iki 2019 m. pabaigos.

      Tačiau geopolitine prasme nauja jungtis Baltijos šalims atveria naujų galimybių, pavyzdžiui, dujas parduoti Ukrainai. Taip pat prekiauti su Vakarais. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris sakė, kad šiuo susitarimu griuvo dar viena energetinė siena tarp Rytų ir Vakarų.
      http://www.lrytas.lt/verslas/energet...i-lietuvai.htm

      Comment


        #4
        Susijusi žinutė:

        Ukraina ir Lenkija planuoja naują dujų jungtį
        Ukraina ir Lenkija perengė naujo šalis sujungsiančio dujotiekio projekto techninį-ekonominį pagrindimą, pranešė Ukrainos dujotiekių operatorė „Ukrtransgaz“.
        Projektas, kurį planuojama įgyvendinti iki 2020 metų, smarkiai padidintų dujų perpumpavimo pajėgumus – iki 8 mlrd. kubinių metrų per metus iš Lenkijos į Ukrainą ir iki 7 mlrd. kubų dujų per metus iš Ukrainos į Lenkiją.

        Dabartinė Ukrainos ir Lenkijos dujų jungtis leidžia Ukrainai iš Lenkijos importuoti iki 1,5 mlrd. kubų dujų.

        Nauja Ukrainos-Lenkijos dujų jungtis yra Šiaurės-Pietų dujų koridoriaus projekto dalis, siekiant sujungti naująjį Lenkijos suskystintų gamtinių dujų terminalą Svinouiscyje su Ukrainos požeminėmis dujų saugyklomis.
        http://www.15min.lt/verslas/naujiena...gti-664-535361

        Comment


          #5
          Lenkams prireikė dujų jungties su Norvegija
          Lenkijos valstybinė dujų kompanija „PGNiG“ planuoja iki 2022 m. pastatyti dujų jungtį tarp Lenkijos ir Norvegijos.

          Anot PGNiG atstovų, šiuo dujotiekiu Lenkiją per metus pasieks keli milijardai kubinių metrų dujų iš Šiaurės jūros, praneša naujienų agentūra PAP.

          Piotras Wozniakas, PGNiG valdybos pirmininkas, sako, kad galimybė gauti dujų tiesiai iš Šiaurės jūros regiono garantuos Lenkijai energetinę nepriklausomybę ir minimalizuos dujų tiekimo sutrikimų riziką. Energetinę Lenkijos nepriklausomybė turėtų sustiprinti ir neseniai darbą pradėjęs suskystintų gamtinių dujų terminalas Baltijos jūroje.
          Lenkijos gamtinių dujų rinkos lyderė „PGNiG“ turi padalinius Rusijoje, Belgijoje, Pakistane, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Kompanijai taip pat priklauso bendrovė „PGNiG Upstream International AS“ (ankstesnis pavadinimas – „PGNiG Norway AS“), kuri užsiima išteklių paieška Norvegijos kontinentiniame šelfe ir Norvegijos jūroje.
          Šiuo metu planuojamas ir Lenkijos bei Lietuvos dujų sistemų sujungimas. Pernai spalį Briuselyje buvo pasirašyta sutartis dėl Lietuvą ir Lenkiją sujungsiančio dujotiekio GIPL (angl. Gas Interconnection Poland – Lithuania) projekto finansavimo. Pasirašytas susitarimas leis vykdytojams pradėti statybos darbus ir siekti dujotiekio statybos pabaigos iki 2019 m. gruodį.
          Skaičiuojama, kad 534 km ilgio dujų Lietuvos – Lenkijos jungtis kainuos 558 mln. Eur, 295 mln. Eur skirs Europos Komisija, 120 mln. Eur – Lenkija, 54,9 mln. Eur – Lietuva. Investicijos į GIPL projektą Lietuvos teritorijoje sieks iš viso 136 mln. Eur.

          http://vz.lt/sektoriai/energetika/20...s-su-norvegija

          Comment


            #6
            Pradeda dujotiekio į Lenkiją rangovų paiešką

            Lie­tu­vo­je GIPL ver­tė tu­rė­tų siek­ti apie 136 mln. eu­rų. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja Lie­tu­vai pro­jek­tui yra sky­ru­si iki 55 mln. eu­rų. Anot S. Bi­lio, li­ku­sią da­lį bend­ro­vė fi­nan­suos sa­vo­mis ir sko­lin­to­mis lė­šo­mis, ta­čiau su ban­kais po­kal­bių dar ne­pra­dė­jo.

            Pla­nuo­ja­ma, kad 558 mln. eu­rų ver­tės 534 ki­lo­me­trų il­gio Lie­tu­vos-Len­ki­jos du­jo­tie­kis bus pa­sta­ty­tas iki 2020 me­tų. Len­ki­jos pu­sė­je jis sieks 357 ki­lo­me­trus, o Lie­tu­vo­je – 177 km.

            Vamz­dy­no sta­ty­boms EK iš Eu­ro­pos Są­jun­gos CEF fon­do per­nai spa­lį sky­rė 295 mln. eu­rų, o dar 10 mln. eu­rų – ty­ri­mams. Lie­tu­vai skir­ta 55 mln. eu­rų, Len­ki­jai – 240,3 mln. eu­rų.

            Comment


              #7
              Lietuva jau pradėjo pirkti vamzdžius dujotiekiui į Lenkiją
              http://www.15min.lt/verslas/naujiena...ija-664-613879

              „Amber Grid“ paskelbė pirkimus dėl dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) projekto dalies Lietuvos Respublikos teritorijoje statybos darbų bei statybai reikalingų vamzdžių įsigijimo skelbiamų derybų būdu, rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai.

              Tai Europos Sąjungos bendrojo intereso projekto „Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos“ (GIPL) dalis, kurį AB „Amber Grid“ įgyvendina kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi GAZ-SYSTEM S.A. Šiuo projektu siekiama integruoti Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą.

              Pirkimų laimėtojai bus atsakingi už magistralinio dujotiekio statybai reikalingų vamzdžių pristatymą bei dujotiekio ir dujų apskaitos mazgo statybą. Apie 165 km ilgio 700 mm skersmens magistralinis dujotiekis bus paklotas nuo Lietuvos Jauniūnų kompresorių stoties iki Lietuvos-Lenkijos sienos Lazdijų rajone.

              Paraiškas dalyvauti pirkime dalyviai dėl vamzdžių pirkimo turi pateikti per 30 dienų, dėl statybos darbų – per 70 dienų.

              2016 m. kovo 8 d. Centinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbus GIPL projekto techninių specifikacijų projektus, sulaukta didelio potencialių konkursų dalyvių susidomėjimo.

              Įgyvendinant šį projektą numatoma pastatyti 522 km ilgio 700 mm skersmens magistralinį dujotiekį, kuris sujungs abiejų šalių – Jauniūnų, Lietuvoje ir Rembelszczyznos Lenkijoje kompresorių stotis. Lenkijoje bus nutiesta apie 357 km, Lietuvoje – apie 165 km dujotiekio.

              Projektui skirta finansinė ES parama – 10,6 mln. eurų parengiamiesiems darbams ir 295,4 mln. eurų statybos darbams atlikti. Be ES finansinės paramos GIPL projekto statybos darbus finansuos Lietuva, Latvija ir Estija, pagal tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymo sprendimą padengdamos dalį GIPL infrastruktūros kaštų Lenkijos teritorijoje.

              2015 metais Lietuvos teritorijoje buvo užbaigtos GIPL projekto poveikio aplinkai vertinimo procedūros, pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai ir techninis projektas. 2016 m. rugsėjo mėnesį numatoma gauti statybą leidžiančius dokumentus.

              GIPL projekto statybas Lietuvos teritorijoje numatoma baigti 2019 metų liepą.

              Comment


                #8
                Keisti dalykėliai su Lenkijos–Lietuvos vamzdžiu: lenkai ketina nusiplauti

                Comment


                  #9
                  Nusiplauti čia per skambiai parašyta, bet akivaizdu, kad ne triukšmas verčia keisti tokio grandiozinio projekto trasą... Kas?
                  As much power as necessary, as much freedom as possible

                  Comment


                    #10
                    Lenkija bando pakišti koją Lietuvai: reikalauja nuolaidų

                    Comment


                      #11
                      Šiaip jau senai reikėjo išmesti ir pateikti ieškinį žalai atlyginti tiems LG vadovus, kurie liepė išardyti bėgius nuo Mažeikių į Latviją. Poelgis 1:1 kaip chuilostanas nupjovė Družbos naftotiekį kai Lietuva nepardavė Mažeikių naftos jiems.

                      Comment


                        #12
                        Dujotiekio į Lenkiją statybų pabaiga atidėta 2,5 metų

                        Lietuvą su Lenkija jungsiančio dujotiekio GIPL statybų pabaiga oficialiai atidedama pustrečių metų laikotarpiui – iki 2021-ųjų pabaigos.

                        Kaip VŽ jau rašė, p. Masiulis yra sakęs, kad nors projekto įgyvendinimas ir bus atidėtas daugiau kaip dviem metams, jis galėtų atpigti iki trečdalio.
                        Be to, pakoreguotasis dujotiekio projektas „leistų apie 10% padidinti dujų transportavimo iš Lietuvos į Lenkiją pajėgumus Klaipėdos Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo veiklos efektyvumą“.
                        Lenkija rugsėjo pradžioje pareiškė ketinanti dėl aplinkosaugos reikalavimų keisti dujotiekio trasą ir ją tiesti iki kitos kompresorių stoties Holovčyce, netoli Baltarusijos sienos – pastaroji nuo Rembelščyznos, iki kurios buvo planuota ankstesnė trasa, nutolusi apie 150 km ir yra arčiau Lietuvos.
                        http://vz.lt/sektoriai/energetika/20...tideta-25-metu

                        Comment


                          #13
                          Lenkijos vyriausybės atstovas, atsakingas už energetikos infrastruktūros plėtrą, įvardino dujotiekio „Baltic Pipe“ statybų kainą: šis Lenkijos-Danijos projektas, atstovo duomenimis, kainuos 1,7 mlrd. eurų.

                          „Baltic Pipe“ dujotiekis turėtų sujungti Norvegijos telkinius Šiaurės jūroje su Lenkija per Daniją. Pagal projektą numatomi trys etapai: Norvegijos bei Danijos dujų perdavimo sistemų sujungimas, Danijos infrastruktūros plėtra, taip pat vamzdyno „Baltic Pipe“, sujungsiančio Lenkiją bei Daniją Baltijos jūros dugnu, statyba. Projekto dalyviai tikisi pradėti dujų pumpavimą dujotiekiu nuo 2022 m. spalio 1 dienos.
                          http://www.delfi.lt/verslas/energeti....d?id=74912714

                          Comment


                            #14
                            Lenkija neatmeta galimybės Lietuvai tiekti dujas

                            Lenkijos energetikos viceministras Michalas Kurtyka interviu Eltai teigė, kad galima tikėtis, jog dujos būtų tiekiamos iš Norvegijos, per Lenkijos planuojamą jūrinį dujotiekį „Baltic Pipe“ arba iš suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo Lenkijoje.
                            Lenkija planuoja 2022 metais baigti „Baltic Pipe“ dujotiekį. Skaičiuojama, kad baigus projektą, bus visiškai atsisakyta „Gazprom“ dujų, kurios Lenkijos rinkoje sudaro apie 63 proc., ir iš Norvegijos atgabenamos dujos sudarys apie 43 proc. Likusiomis dujomis planuojama apsirūpinti per SGD terminalą bei iš vietinės gavybos.
                            Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis GIPL turėtų būti baigtas 2021 metais.
                            http://www.lrt.lt/naujienos/ekonomik...i-tiekti-dujas

                            Comment


                              #15
                              Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
                              Lenkija neatmeta galimybės Lietuvai tiekti dujas

                              http://www.lrt.lt/naujienos/ekonomik...i-tiekti-dujas
                              Lietuva taip pat galėtų tiekti dujas Lenkijai per naują dujotiekį.
                              Absoliuti žodžio laisvė - demokratinės valstybės pagrindas.

                              Comment


                                #16
                                Gazpromo?

                                Comment


                                  #17
                                  Parašė liutass Rodyti pranešimą
                                  Gazpromo?
                                  Kokios atplaukia per SGD terminalą, tokias ir tiekt..

                                  Comment


                                    #18
                                    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                                    Kokios atplaukia per SGD terminalą, tokias ir tiekt..
                                    Atplaukia Norvegu, o Lenkija tas pacias dujotiekiu gaus

                                    Comment


                                      #19
                                      Parašė liutass Rodyti pranešimą

                                      Atplaukia Norvegu, o Lenkija tas pacias dujotiekiu gaus
                                      Atplaukia jau dabar, ir nusispjaut iš kur ... NO, USA, QA
                                      O vamzdis DK-PL - gal nuties iki 2022

                                      Comment


                                        #20
                                        Dujotiekio projektą tarp Latvijos ir Lietuvos vertins ekspertai
                                        https://verslas.lrytas.lt/energetika...ertai-5281551/
                                        Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ ir Latvijos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius „Conexus Baltic Grid“ pasirašė sutartį su nepriklausoma ekspertų bendrove EY.
                                        Pagal ją pastaroji turės atlikti Latvijos ir Lietuvos dujotiekių jungties pajėgumų padidinimo galimybių studiją ir kaštų-naudos analizę. Ekspertų bendrovė buvo pasirinkta tarptautinio konkurso būdu. Galimybių studijoje bus išanalizuota, koks galimas Latvijos-Lietuvos dujotiekių jungties pajėgumų padidinimo poreikis regiono dujų rinkos poreikiams ir tiekimo saugumui užtikrinti po to, kai bus sukurta kita regioninė infrastruktūra, t.y., nutiestos dujotiekių jungtys tarp Suomijos ir Estijos (Balticconnector) ir tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL). Studija taip pat nustatys reikiamos infrastruktūros techninius parametrus, atliks kaštų-naudos analizę ir išanalizuos kitus su šiuo projektu susijusius duomenis. Pradinis projektas apima Lietuvoje esančios Kiemėnų dujų apskaitos stoties pajėgumų padidinimą ir naujos dujotiekio linijos tiesimą Latvijoje nuo Rygos iki sienos su Lietuva.
                                        Taip pat bus išnagrinėti ir kiti galimi sprendiniai. Latvijos-Lietuvos dujotiekių jungties pajėgumų didinimo projektas yra įtrauktas į Europos Komisijos Bendro intereso projektų sąrašą. Jis taip pat įtrauktas į BEMIP Dujų prioritetinį koridorių. Pirminiai vertinimai rodo, jog Latvijoje, nuo Lietuvos sienos iki Rygos, reikėtų nutiesti naują vamzdyną greta jau esamo (apie 93 km) bei išplėsti Kiemėnų dujų apskaitos stotį Lietuvoje. Kita vertus, yra ir kitų būdų, kaip padidinti jungties pralaidumą su esamais pajėgumais, pavyzdžiui, padidinti Ryga-Panevėžys dujotiekio slėgį Latvijos pusėje. Šiuo metu tarpvalstybiniame sujungimo taške pajėgumai yra 67,6 GWh per parą iš Lietuvos į Latviją ir 65,1 GWh per parą iš Latvijos į Lietuvą. Nauja gamtinių dujų importo kryptis iš Lietuvos į kitas Baltijos šalis (nuo 2014 m. veikianti per Klaipėdos SGD), būsima infrastruktūros plėtra Baltijos šalių gamtinių dujų rinkoje, o būtent GIPL jungties statyba tarp Lenkijos ir Lietuvos (iki 2021 m. pabaigos), taip pat ir Balticconnector statyba tarp Suomijos ir Estijos (iki 2019 m. pabaigos) rodo, kad Latvijos ir Lietuvos dujotiekių jungties svarba vidutinės trukmės perspektyvoje didės. Esami pajėgumai gali riboti prekybą tarp regiono šalių, o tai sumažins bendros Baltijos šalių gamtinių dujų rinkos likvidumą.

                                        Comment

                                        Working...
                                        X