Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Maršrutas Vilnius-Kaunas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • liutass
    pradėjo temą Maršrutas Vilnius-Kaunas

    Maršrutas Vilnius-Kaunas

    "Lietuvos geležinkeliai" pirks du dviaukščius traukinius
    | 2005 09 14 14:35:54 |

    Valstybės valdoma šalies geležinkelių tinklo valdytoja "Lietuvos geležinkeliai" pirks dviaukščius traukinius. Iki šiol tokių traukinių Lietuvoje nebuvo.

    Bendrovė paskelbė viešąjį konkursą dviem dviejų aukštų elektriniams traukiniams, kuriuos sudarys po 3 vagonus, įsigyti.

    Tai bus keleiviniai traukiniai, vežiosiantys maršrutu Vilnius-Kaunas, nes tik šis maršrutas skirtas elektriniams traukiniams.

    "Dviaukščiai traukiniai užima mažiau vietos, kadangi mūsų patalpos pagal aukštį jiems tinka. Be to, jų talpa - kaip 5-6 vagonų ilgio traukinių, dėl mažesnio riedėjimo ploto bus mažesnės keleivių aptarnavimo juose išlaidos", - Eltai sakė "Lietuvos geležinkelių" keleivių vežimo valdybos viršininko pavaduotojas technikai Pavelas Rusas.

    Pardavėjų pasiūlymų įmonė lauks iki lapkričio 8 dienos, pirmąjį traukinį tikimasi gauti ateinančių metų pabaigoje, antrąjį - 2007 metų gegužės viduryje.

    Pasak bendrovės pirkimo ir sutarčių skyriaus viršininko Antano Petniūno, šiuo metu maršrutu Vilnius-Kaunas važinėjantys traukiniai yra seni - 15 metų senumo.

    "Lietuvos geležinkeliai" turi 214 keleivinių vagonų ir 9,492 tūkst. prekinių vagonų bei 306 lokomotyvus.

    Valstybės valdomi "Lietuvos geležinkeliai" investicijoms šiemet pirmąjį pusmetį skyrė 119,6 mln. litų.

    "Lietuvos geležinkeliai" pernai uždirbo 72 mln. litų grynojo pelno - 5,5 karto daugiau nei 2003 metais, bendrovės apyvarta išaugo 11,2 proc. - iki 1,02 mlrd. litų.

    ELTA
    Idomu, ar tilps pro Palemono tuneli

  • Al1
    replied
    Tai LG balamūtina, 3 klasę išduoda už 2. Bet juk akivaizdus skirtumas yra, kur antra klasė Klaipėdos traukiniuose, ir kokia "antra" klasė Pesose 620M. Kas dėl komforto su autobusu, tai Pesos 620M komfortu autobuso nepralenkia. Tik kad tualetas didelis.

    Komentuoti:


  • Vitas
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą

    Ką reiškia nereikia? 15 minučių tam skiriama. Taip, Vilniaus - Klaipėdos traukiniai dažnai vėluoja, nors vėlavimas nedidelis, bet 10-15 min. dažnai pasitaiko. O dar iki 15 minučių bereikalingo žaidimo Jonavoje. Atkabinimas už trunka apie 10 min. bet sukabinimas 15 min. Be to dar kartą kartoju, kad Pesa 620M yra netinkama važiuoti į Klaipėdą - tik 3 klasė. Autobuse komforto daugiau. Be to dar kartą kartoju, kad Pesa 730ML turės trauktį tą 620M, o tai reiškia, kad nukentės greitis, pagreitis ir visa kelionė dar labiau pailgės. Niekas šitomis nesąmonėmis neužsiims. Pilnavertiškai sukabinami tarpusavyje gali būti tik traukiniai, kurie tam pritaikyti, t.y. gali dirbti kaip daugelio vienetų junginys. Šveicarijos geležinkeliai dirba preciziškai, nors ir ten vėlavimų pasitaiko. Bet visgi kur kas mažiau nei pas mus. Tarp Kauno ir Šiaulių reikia bent 5 porų traukinių kasdien, kad jie galėtų konkuruoti su autobusais. Taip pat reikia, kad juose būtų 2 klasės salonas. Pesos tam netinka.
    620M antra ar trečia klasė - galima ginčytis. Nors asmeniškai - 2'ai klasei nepriskirčiau, nors ne viename tvarkaraštyje matęs 2 klasę. Autobusas kad ir koks komfortabilus būtų konfortu traukinio neaplenks... Dėl sukabinimų/atkabinimų trukmės nediskutuoju, bet esu matęs iš Kauno 21:50h išvykstantį traukinį Kaunas-Marijampolė, kai važiavo sukabinti DR1A ir 620M.

    Parašė Ignalina Rodyti pranešimą
    Kaip tik atsilaisvino 630m pesos, jos patogesnės negu 620.
    Nedaug atsilaisvino tų 630M
    Paskutinis taisė Vitas; Vakar, 11:05.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Parašė 1G2G Rodyti pranešimą

    Traukiniai tikrai konkurencingi tarp Vilniaus ir Jonavos, o ypač Kėdainių. Vilnius-Kėdainiai traukiniu užtrunka apie 1,5 h, o autobusu - mažiausiai 2,5h. Tai labai reikšmingas skirtumas. Tik traukinių reikia daugiau, o sustojimo vietas reikia pritraukti arčiau miestų centro - tada konkurencingumas dar padidėtų.
    Tai dėl šito niekas ir nesiginčija.

    Parašė Petr Rodyti pranešimą

    Matyt taisyklės jau n metų yra nepakeistos, jei tiek daug laiko skiriama. Na netinka 620M, tai tegul kitą modelį ten priskiria. Iš viso tokiam maršrutui reiktų lyg 8 Pesų - 4 Kaunui, 4 Vilniuj (jei po 1 Pesa išvyksta iš Kauno ir Vilniaus). 730 ML LG turi 7 vienetus, 630M 3 vienetus. Iš visų (6) traukinių porų 5 poros galėtų būti iš 730ML ir viena iš 630M. Jei didėsnis srautas iš Vilniaus, tai dar yra 1 likusi 730ML ir viena 630M. Čia bent ne vasaros sezonui taip galėtų būti.

    O kai TEPas su vagonais, tai teisiog kabinti Pesą kaip papildomą vagoną prie traukinio.

    Sukabinimas dviejų 730ML ar 630M tikrai neturėtų trukti daugiau negu 5 min. Detalių nežinau, na bet ta sukabinimo technika tikrai negali labai daug skirtis nuo tų pačių Siemensų ar Stadlerių.
    Taisyklės taisyklėmis, gal keliomis minutėmis ir sutrumpėtų tas laikas, jei jas pakeistų, bet jis yra baigtinis ir konkretus. Per 3 ar 5 minutes tai neįvyks. Čia ne manevrinis šilumvežis, kuris gali prisikabinti porą vagonų ir be stabdžių magistralės prisijungimo ir pastumdyti kelynu.

    Ką reiškia kito modelio automotrisę paskirti? LG jų įvairių turi ir neribotą kiekį? Visa esmė, kad LG neturi tinkamų riedmenų.


    Komentuoti:


  • Petr
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą

    Ką reiškia nereikia? 15 minučių tam skiriama. Taip, Vilniaus - Klaipėdos traukiniai dažnai vėluoja, nors vėlavimas nedidelis, bet 10-15 min. dažnai pasitaiko. O dar iki 15 minučių bereikalingo žaidimo Jonavoje. Atkabinimas už trunka apie 10 min. bet sukabinimas 15 min. Be to dar kartą kartoju, kad Pesa 620M yra netinkama važiuoti į Klaipėdą - tik 3 klasė. Autobuse komforto daugiau. Be to dar kartą kartoju, kad Pesa 740ML turės trauktį tą 620M, o tai reiškia, kad nukentės greitis, pagreitis ir visa kelionė dar labiau pailgės. Niekas šitomis nesąmonėmis neužsiims. Pilnavertiškai sukabinami tarpusavyje gali būti tik traukiniai, kurie tam pritaikyti, t.y. gali dirbti kaip daugelio vienetų junginys. Šveicarijos geležinkeliai dirba preciziškai, nors ir ten vėlavimų pasitaiko. Bet visgi kur kas mažiau nei pas mus. Tarp Kauno ir Šiaulių reikia bent 5 porų traukinių kasdien, kad jie galėtų konkuruoti su autobusais. Taip pat reikia, kad juose būtų 2 klasės salonas. Pesos tam netinka.
    Matyt taisyklės jau n metų yra nepakeistos, jei tiek daug laiko skiriama. Na netinka 620M, tai tegul kitą modelį ten priskiria. Iš viso tokiam maršrutui reiktų lyg 8 Pesų - 4 Kaunui, 4 Vilniuj (jei po 1 Pesa išvyksta iš Kauno ir Vilniaus). 730 ML LG turi 7 vienetus, 630M 3 vienetus. Iš visų (6) traukinių porų 5 poros galėtų būti iš 730ML ir viena iš 630M. Jei didėsnis srautas iš Vilniaus, tai dar yra 1 likusi 730ML ir viena 630M. Čia bent ne vasaros sezonui taip galėtų būti.

    O kai TEPas su vagonais, tai teisiog kabinti Pesą kaip papildomą vagoną prie traukinio.

    Sukabinimas dviejų 730ML ar 630M tikrai neturėtų trukti daugiau negu 5 min. Detalių nežinau, na bet ta sukabinimo technika tikrai negali labai daug skirtis nuo tų pačių Siemensų ar Stadlerių.

    Komentuoti:


  • 1G2G
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą

    Vienas traukinys ir dar tik atskiromis dienomis mažai kam reikalingas. Juo gali naudotis tik tam tikra tikslinė keleivių grupė. Šiuo atveju studentai. Net ir kasdien 1 kartą per dieną toks traukinys tai tas pats kas nieko. Kai autobusų yra apie 16 kasdien ir dar kelis atskiromis dienomis. Trumpesnis laikas ir kaina mažai ką reiškia. Tuo labiau, kad traukinys turi šiuos privalumus tik važiuojantiems į Radviliškį ir Šiaulius. Į Kėdainius jau privalumo nėra, o apie Jonavą iš viso galima nekalbėti. Stotis užkampyje, į miestą dar reikia nusigauti. Kaip ten su miesto autobusais - neaišku. Ar prie visų traukinių yra priderinti reisai ir kiek jie laukia vėluojant traukiniui. Visokios Dotnuvos, Gimbogalos iš viso mažai kam reikalingos, nes stotys yra toli nuo miestelių ar kaimų. Studentus dar tėvai gali atvažiuoti pasiimti, o patys žmonės važiuos autobusais, nes jų irgi virš 10 per dieną važiuoja.
    Daugumai žmonių traukinio reikia tada, kada jiems reikia, o ne kada gali LG. Studentams tinka, tai ir važinėja jie. Važiuotų penktadieniais ryte iš Kauno, tai vežtų 10-15 keleivių ir viskas. Kažkas pasikeistų, jei LG Kaunas - Šiauliai paleistų bent 5 poras traukinių kasdien. Bet automotrisės tam netinka. Komforto lygis per žemas.
    Traukiniai tikrai konkurencingi tarp Vilniaus ir Jonavos, o ypač Kėdainių. Vilnius-Kėdainiai traukiniu užtrunka apie 1,5 h, o autobusu - mažiausiai 2,5h. Tai labai reikšmingas skirtumas. Tik traukinių reikia daugiau, o sustojimo vietas reikia pritraukti arčiau miestų centro - tada konkurencingumas dar padidėtų.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Parašė Petr Rodyti pranešimą

    Na tiek tikrai nereikia, gal 5 min max. Dėl vėlavimo - čia ir yra praktiškai vienas traukinys. Lietuvoje jau tikrai toks "intensyvus" eismas, kad traukiniai kasdien vėluoja. Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarioje tokia praktika su dyzelias yra įprasta.
    Ką reiškia nereikia? 15 minučių tam skiriama. Taip, Vilniaus - Klaipėdos traukiniai dažnai vėluoja, nors vėlavimas nedidelis, bet 10-15 min. dažnai pasitaiko. O dar iki 15 minučių bereikalingo žaidimo Jonavoje. Atkabinimas už trunka apie 10 min. bet sukabinimas 15 min. Be to dar kartą kartoju, kad Pesa 620M yra netinkama važiuoti į Klaipėdą - tik 3 klasė. Autobuse komforto daugiau. Be to dar kartą kartoju, kad Pesa 740ML turės trauktį tą 620M, o tai reiškia, kad nukentės greitis, pagreitis ir visa kelionė dar labiau pailgės. Niekas šitomis nesąmonėmis neužsiims. Pilnavertiškai sukabinami tarpusavyje gali būti tik traukiniai, kurie tam pritaikyti, t.y. gali dirbti kaip daugelio vienetų junginys. Šveicarijos geležinkeliai dirba preciziškai, nors ir ten vėlavimų pasitaiko. Bet visgi kur kas mažiau nei pas mus. Tarp Kauno ir Šiaulių reikia bent 5 porų traukinių kasdien, kad jie galėtų konkuruoti su autobusais. Taip pat reikia, kad juose būtų 2 klasės salonas. Pesos tam netinka.

    Komentuoti:


  • Ignalina
    replied
    Kaip tik atsilaisvino 630m pesos, jos patogesnės negu 620.

    Komentuoti:


  • Petr
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Nieko neišspręsi. Sukabinimui reikia apie 15 minučių. Laiko gaišimas, o jei dar pavėluos vienas iš traukinių. Automotrisės nekomfortiškos, tik 3 klasės. Be to jos būtų balastas dyzeliniam traukiniui, o tai sumažintų dinamines charakteristikas ir greitį... Automotrisių variklis turėtų dirbti tik elektros gamybai (reikalingas šildymas, kondicionavimas ir apšvietimas, kitų sistemų veikimas).
    Na tiek tikrai nereikia, gal 5 min max. Dėl vėlavimo - čia ir yra praktiškai vienas traukinys. Lietuvoje jau tikrai toks "intensyvus" eismas, kad traukiniai kasdien vėluoja. Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarioje tokia praktika su dyzelias yra įprasta.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Tai ta siaura vieta atsirado tarybinės rekonstrukcijos metu. Dveji keliai netilps, nes dabar traukinių gabaritai visai kiti nei buvo prie caro ar netgi pokaryje. Jei būtų europietiški gabaritai, tai tilptų. Nors dviaukščiai traukiniai yra eurogabaritų, jie netilptų, be to dar elektrifikacija.

    Komentuoti:


  • Rimas_OK
    replied
    Parašė Vitas Rodyti pranešimą

    Vieni bėgiai tunelyje yra jau pakankamai seniai... Nors kažkur 2007 metais buvo kalbama apie tunelio angos platinimą dvejiems bėgiams, bet renovacijos metu tai liko nepadaryta...
    Cariniais laikais geležinkelio riedmenys nebuvo tokie gigantiški kaip dabar...
    Kad dabar tunelyje galėtų tilpti abeji bėgiai vieni šalia kitų, - nemanau...
    Išties mano žinios iš kažkur buvo klaidingos. Tunelį net praplatino, vieni bėgiai išties jau seniai.
    Įdomu koks plotis reikalingas dviems traukiniams. Po 2007 m. rekonstrukcijos tunelio aukštis – 6,6 metrai, plotis – 8,8 metrai.

    Projekto įgyvendinimo priemonės (2007 m.)
    1285 metrų ilgio Kauno tunelio renovacija apėmė konstrukcijų atnaujinimą didesnės ašinės apkrovos traukiniams. Tunelio dalys, kur didelis vandens prasisunkimas (iš viso 964 m ilgio ruožas), buvo apsaugotos membrana ir gelžbetoniniais tunelio sienų ir skliauto sutvirtinimais. 108 m ilgio siaura ir žema tunelio vieta buvo praplatinta ir paaukštinta išardant plytų mūro ir granito blokų konstrukcijas ir įrengus hidroizoliaciją išliejant naują gelžbetoninį tunelio skliautą. <...> Baigus projektą tunelyje užtikrintas eismo saugumas, daugiau nei dvigubai padidėjo keleivinių ir krovininių traukinių greitis, atsirado daugiau patogumų keleiviams, išsaugotas istorinis paveldas.
    wiki: 1963 m. tunelyje įvyko traukinių avarija, 1964 m. vietoj dviejų paliktas vienas kelias, 1975 m. elektrifikuotas. Paskutinį kartą tunelis remontuotas 1972 m., kai buvo pastatyta atraminė arka, turėjusi sustabdyti konstrukcijų deformacijas. 1976 m. dėl sugriuvusios vandens nuvedimo sistemos, esančios po bėgiais tunelio viduryje, traukinių greitis apribotas iki 40 km/val.<...>
    Po (2007–2009 m.) rekonstrukcijos tunelyje traukiniai gali judėti 83 km/h greičiu.
    Paskutinis taisė Rimas_OK; 2019.12.11, 10:27.

    Komentuoti:


  • Vitas
    replied
    Parašė Rimas_OK Rodyti pranešimą

    Kaip suprantu, per praeitą rekonstrukciją panaikino dviejus bėgius, nes tunelį betonavo iš vidaus ir traukiniai matyt nebetilpo prasilenkti. Bet tikriausiai dvieji atskiri bėgiai šalia, be galimybės prasilenkti, būtų tilpę. Ir būtų išvengta susikryžiavimų.

    Kitas klausimas, tai apskritai atrodo nelogiška šiais laikais siaurinti tunelį, kai net caro laikais buvo padaryti dvieji bėgiai. Nueita pigiausiu regreso keliu.
    Vieni bėgiai tunelyje yra jau pakankamai seniai... Nors kažkur 2007 metais buvo kalbama apie tunelio angos platinimą dvejiems bėgiams, bet renovacijos metu tai liko nepadaryta...
    Cariniais laikais geležinkelio riedmenys nebuvo tokie gigantiški kaip dabar...
    Kad dabar tunelyje galėtų tilpti abeji bėgiai vieni šalia kitų, - nemanau...

    Komentuoti:


  • Rimas_OK
    replied
    Parašė Vitas Rodyti pranešimą

    Pirmiausia pagalvoti reiuktų apie greitį išvažiavus iš tunelio, t.y. 1435 mm vėžei atsiskyrus juo bendro kelio su 1520mm vėže. Nueiti pažiūrėti neteko, tai kryžmių markės nežinau - 1/10 ar 1/18 (tikriausiai ne 1/22). Pirmoji leistų 40km/h, antroji 80km/h greitį. Palemono kelyno pradžioje klausimas tas pats... Mažai tikėtina, kad miesto ribose nebus kitokio greičių apribojimo. O atstumas tarp Palemono stoties kelyno galo ir tunelio prieigų nėra didelis - gal 8 ar 9 km, per tiek traukinys iki didelio greičio neįsibėgės...
    Kaip suprantu, per praeitą rekonstrukciją panaikino dviejus bėgius, nes tunelį betonavo iš vidaus ir traukiniai matyt nebetilpo prasilenkti. Bet tikriausiai dvieji atskiri bėgiai šalia, be galimybės prasilenkti, būtų tilpę. Ir būtų išvengta susikryžiavimų.

    Kitas klausimas, tai apskritai atrodo nelogiška šiais laikais siaurinti tunelį, kai net caro laikais buvo padaryti dvieji bėgiai. Nueita pigiausiu regreso keliu.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Nieko neišspręsi. Sukabinimui reikia apie 15 minučių. Laiko gaišimas, o jei dar pavėluos vienas iš traukinių. Automotrisės nekomfortiškos, tik 3 klasės. Be to jos būtų balastas dyzeliniam traukiniui, o tai sumažintų dinamines charakteristikas ir greitį... Automotrisių variklis turėtų dirbti tik elektros gamybai (reikalingas šildymas, kondicionavimas ir apšvietimas, kitų sistemų veikimas).

    Komentuoti:


  • Petr
    replied
    Parašė Gator Rodyti pranešimą
    Tai traukinio žinomumas visiškai kita kalba, faktas, kad srautas nukenčia dėl to, kad traukinio nežino.
    Aš kalbu apie tuos, kurie žino ir, kuriems būtent tuo metu rekia važiuoti.
    Praktiška visi jie rinksis traukinį.
    O išspręsti tą problemą būtų labai paprasta kabinant motrisę (ten gi motrisė?) Jonavoje prie traukinio Vilnius - Klaipėda. Va tau ir traukinys Kaunas - Šiauliai ir Kaunas - Klaipėda. Ir kokie du traukiniai per dieną Kaunas - Šiauliai su visais sustojimais ne pro šalį būtų.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Taip, reisų skaičius skiriasi, reiškiasi, kažkuriuo reisu važiuoja du sukabinti traukiniai. Rytinis iš Kauno tai paskutinis iš Vilniaus, nakvojantis Kaune, tai gaunasi 20 porų, o iš Kauno vienas reisas tik pirmadieniais - ketvirtadieniais. Žinoma, kad galėtų iį Vilniaus važiuot ir vėliau. 19.45 paslinkti į 20.30, o 21.10 į kokią 21.50 val. Bet kol kas tvarkaraštis "karo metų", t.y. kol RB nenuties, tai bus nelabai optimalus.

    Komentuoti:


  • Kaunietis Aidas
    replied
    Ar aš čia vienas pastebėjau, kad skiriasi traukinių kiekis iš Vilniaus ir iš Kauno? Iš Vilniaus išvyksta 19 reisų, o iš Kauno - 21, tiesa, iš pastarojo, tvarkaraštis daug geresnis. Iš Vilniaus pastebiu keistą dalyką - traukinys 19:25 ir 19:45, o sekantis ir paskutinis 21:10, šiek tiek trūksta traukinio 20h ir gal kiek vėliau apie 22h

    Komentuoti:


  • Austras
    replied
    Parašė thomcius Rodyti pranešimą
    Prie pat senos pervažos yra padaryta požeminė perėja, pėstiesiems ir gelbėjimo tarnyboms, jeigu prireiktų.
    Padaryta prie Amalių, bet ne Palemono pervažos.

    Komentuoti:


  • thomcius
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą

    Pačiame tunelyje greitis 40 km/h ir tai ne visame, nes atliekamas stabdžių bandymas. Todėl kryžmės 80 km/h niekas nemontuos. Formaliai 120 km/h gali būti, nes nebeliks pervažų ir perėjų, nebent perėją paliks vietoj Palemono pervažos, kadangi iki naujo viaduko pėsčiomis gaunasi 2 km kilpa. Paliks ten perėją ar iš viso nieko nedarys, kas greičiausiai ir bus padaryta, o ne pastatytas pėsčiųjų tiltas. Bo pinigų nieraa.
    Prie pat senos pervažos yra padaryta požeminė perėja, pėstiesiems ir gelbėjimo tarnyboms, jeigu prireiktų.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Parašė Vitas Rodyti pranešimą

    Pirmiausia pagalvoti reiuktų apie greitį išvažiavus iš tunelio, t.y. 1435 mm vėžei atsiskyrus juo bendro kelio su 1520mm vėže. Nueiti pažiūrėti neteko, tai kryžmių markės nežinau - 1/10 ar 1/18 (tikriausiai ne 1/22). Pirmoji leistų 40km/h, antroji 80km/h greitį. Palemono kelyno pradžioje klausimas tas pats... Mažai tikėtina, kad miesto ribose nebus kitokio greičių apribojimo. O atstumas tarp Palemono stoties kelyno galo ir tunelio prieigų nėra didelis - gal 8 ar 9 km, per tiek traukinys iki didelio greičio neįsibėgės...
    Pačiame tunelyje greitis 40 km/h ir tai ne visame, nes atliekamas stabdžių bandymas. Todėl kryžmės 80 km/h niekas nemontuos. Formaliai 120 km/h gali būti, nes nebeliks pervažų ir perėjų, nebent perėją paliks vietoj Palemono pervažos, kadangi iki naujo viaduko pėsčiomis gaunasi 2 km kilpa. Paliks ten perėją ar iš viso nieko nedarys, kas greičiausiai ir bus padaryta, o ne pastatytas pėsčiųjų tiltas. Bo pinigų nieraa.

    Komentuoti:

Working...
X