Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rail Baltica II

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • rmss
    replied
    Ten nebent dar pritaikyti tiltą pėstiesiems, dviračiams ir elektriniams paspirtukams .

    Komentuoti:


  • themanual
    replied
    O kam ten tiltas automobiliams? Kokius kelius jis turėtų sujungti?

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Nebūtina daryti kosminio Lyduvėnų tilto-2.
    Pagrindinės problemos Lietuvoje yra ne statyba, o žemių paėmimas. Tiesiog iškart galėjo rezervuoti žemių automobilio tilto statybai.

    Komentuoti:


  • DKL
    replied
    Labai gaila, kad kartu nėra projektuojamas automobilių tiltas
    Nu niekaip negaliu suprasti kam per visą daugiau nei kilometro pločio slėnį, kur pačios upės vaga tėra gal tik 100 m. pločio, tiesti automobilių tiltą. Nebent tik norint apasijuokti prieš visą pasaulį kaip didžiausi pinigų švaistūnai. Tiesti per slėnį geležinkelio tiltą yra objektyvi būtinybė dėl riboto galimo nuolydžio, bet tik ne automobilių tiltui
    Paskutinis taisė DKL; 2020.06.17, 21:18.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Labai gaila, kad kartu nėra projektuojamas automobilių tiltas

    Pilotas.lt 2020.06.15
    STATYS 1,5 KM ILGIO TILTĄ: Viešinamas „Rail Baltica“ atkarpos Šveicarija-Žeimiai projektas
    Ispanijos kompanija IDOM pristatys „Rail Baltica“ atkarpos Šveicarija-Žeimiai projektinius pasiūlymus.
    Už „Rail Baltica“ sekcijos Kaunas-Ramygala detalųjį techninį projektavimą atsakinga Ispanijos kompanija IDOM liepos 1-ąją pristatys Jonavos rajone esančios atkarpos Šveicarija-Žeimiai projektinius pasiūlymus. Ši atkarpa yra 12,2 km ilgio, joje numatyti 2 kelių viadukai, 1 geležinkelio viadukas, 1 kelių tunelis, 2 regioninės stotelės ir 1 pralanka. (...) Siekiant užtikrinti geležinkelio ir gyventojų saugumą, visoje „Rail Baltica“ linijoje nebus vieno lygio sankirtų. Šioje atkarpoje bus uždaryti 4 vietiniai keliai. Geležinkelį kirsti bus galima vidutiniškai kas 4 kilometrus.

    Šioje atkarpoje projektuojamas ir įspūdingas naujas inžinerinis statinys – 1,5 km ilgio tiltas per Neries upę. Tai bus vienas ilgiausių, 1,5 km ilgio, geležinkelio tiltų Baltijos šalyse. Saugant aplinką, pačioje upėje nebus nei vienos atramos – 150 m. geležinkelio tilto kabos virš upės tam, kad žuvys galėtų laisvai migruoti, o vandens augmenija – vešėti.
    Viešas „Rail Baltica“ atkarpos Šveicarija-Žeimiai projektinių pasiūlymų svarstymas vyks liepos 1 dieną 17 val. Jonavos savivaldybėje – A.Kulviečio salėje (Žeimių g. 13, Jonava).


    http://pilotas.lt/2020/06/15/statybo...iai-projektas/

    Komentuoti:


  • Audrys
    replied
    S. Skvernelis nesureikšmina „Rail Baltica“ projekto pabrangimo

    Europos auditoriams įvardijus europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ rizikas, susijusias su projekto pabrangimu, statybos terminais ir ekonomiškumu, premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad nepaisant auditorių pastebėjimų, „Rail Baltica“ projektas buvo įvertintas bene geriausiai iš audituotų didžiųjų Europos Sąjungos (ES) infrastruktūros projektų.

    Ministras pirmininkas nesureikšmino ir „Rail Balticos“ pabrangimo, pabrėždamas, kad pabrango visi aštuoni šiuo metu vykdomi audituoti didieji ES infrastruktūros projektai.

    „Visi aštuoni (audituoti – BNS) projektai yra pabrangę, atsirado papildomi darbai, papildomos jungtys, tame tarpe Vilnius-Kaunas, yra jungtis Rygoje, susijusi su geležinkelio stotimi, Taline – su tramvajumi“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė S. Skvernelis.

    „Šitas projektas („Rail Baltica“ – BNS) Europos Komisijos ir Audito Rūmų yra vertinamas kaip geriausiai pažengęs ir turintis mažiausias rizikas“, – pridūrė jis.

    Pasak S. Skvernelio, visuminės Europos Audito Rūmų (EAR) išvados rodo, kad Lietuva yra sektinas pavyzdys „Rail Baltica“ įgyvendinime.

    Jis taip pat pabrėžė, kad projektas yra labiausiai pažengęs į priekį iš visų audituotų, ypač kalbant apie Lietuvoje padarytus darbus.

    „Šiuo metu ES vystomi devyni mega infrastruktūriniai projektai, aštuoni jų buvo audituoti ir iš jų visų aštuonių „Rail Balticos“ projektas yra mažiausiai rizikingas, labiausiai pažengęs į priekį, ypač kalbant apie Lietuvos darbus“, – sakė S. Skvernelis.

    Auditoriai taip pat abejojo „Rail Baltica“ ekonomiškumu, tačiau premjeras sako, kad projektas turi gerą galimybę atsipirkti.

    „Šiais maršrutais važinės tiek mūsų Baltijos valstybių, Suomijos, Lenkijos keleiviai, taip pat kroviniai“, – teigė jis.

    „Nepamirškime, kad šis projektas labai svarbus kalbant apie mūsų nacionalinį saugumą, kalbant apie reikalingos įrangos, technikos galimą perdislokavimą, kalbant apie kitus dalykus, susijusius su mūsų valstybės saugumu“, – pabrėžė S. Skvernelis.

    EAR antradienį paskelbė aštuonių didžiųjų ES infrastruktūros projektų audito išvadas, kuriose teigiama, kad šie projektai turi būti įgyvendinami sparčiau, norint pasiekti infrastruktūros tinklo poveikį laiku.

    Be „Rail Balticos“ auditoriai taip pat vertino tokius projektus kaip greitasis geležinkelis tarp Liono ir Turino, Brenerio pagrindinis tunelis ar Baskijos greitojo geležinkelio tinklas „Basque Y“ bei jo jungtis su Prancūzija.

    Tai, kad iš audituotų projektų „Rail Baltica“ yra vienas geriausių, trečiadienį BNS sakė ir EAR narys Rimantas Šadžius.

    „Rail Baltica“ integruos Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Vykdant projektą, nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos pasienio bus nutiesta europinio standarto (1435 mm) elektrinė 870 kilometrų ilgio geležinkelio vėžė keleiviniams ir krovininiams traukiniams.

    Projektas didžiąją dalimi finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų, jo įgyvendinimas atidžiai prižiūrimas Europos Komisijos, taip pat Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės valdžios institucijų.

    https://jp.lt/s-skvernelis-nesureiks...to-pabrangimo/

    Komentuoti:


  • Audrys
    replied
    R. Šadžius: iš audituotų projektų „Rail Baltica“ yra vienas geriausių

    Trijų Baltijos šalių įgyvendinamas europinės vėžės geležinkelio projektas „Rail Baltica“ iš Europos Audito Rūmų (EAR) vertintų Europos transporto projektų atrodo bene geriausiai, teigia EAR narys Rimantas Šadžius.

    Pasak jo, EAR audituoti aštuoni jungčių projektai, susiję su devyniais pagrindiniais Europos transporto koridoriais, yra maždaug vienodos 5-7 mlrd. eurų vertės, todėl juos galima palyginti.

    „Iš šių projektų „Rail Baltica“ ir pagal brandą, ir pagal eigą, ir pagal savo perspektyvą atrodo bene geriausiai. (…) Tas lyginimas, aišku, yra sąlyginis, nes kiekvienas projektas turi savo vidinę struktūrą, prielaidas, istoriją, priėmimą visuomenėje, tarptautines implikacijas“, – BNS sakė R. Šadžius.

    Jo teigimu, viena pagrindinių „Rail Baltica“ projekto audito išvadų yra susijusi su ekonominio tvarumo rizika, kuri vertinta pagal potencialius keleivių ir krovinių srautus.

    „Traukos zonoje, kuri apima teritoriją 60 minučių kelio atstumu nuo „Rail Baltica“ geležinkelio, nėra pakankamai daug gyventojų. Kol kas mes taip pat nematome ir nusistovėjusių geležinkelio krovinių srautų iš šiaurės į pietus ir atgal. Be to, planuojamam geležinkelio krovinių srautui jau yra stiprūs konkurentai – krovinių pervežimas keliais ir jūra“, – aiškino R. Šadžius.

    Jis pabrėžė, kad toks vertinimas nereiškia, kad „Rail Baltica“ projektas yra negyvybingas.

    „Mes taip tikrai nesakome ir taip nemanome, tačiau tiek keleivių, tiek krovinių klausimus ateityje reikės išspręsti. Manau, kad krovinių srautas savaime didės, keleivių taip pat turėtų atsirasti,todėl tas keleivių ir krovinių pervežimo derinys gali būti gyvybingas“, – sakė R. Šadžius.

    Pasak jo, EAR vertinimas, kad projekto kaina išaugo pusantro karto iki maždaug 7 mlrd. eurų neišsiskiria iš kitų projektų, o pabrangimą lėmė konkrečios ir suprantamos priežastys.

    „Mūsų vertintų aštuonių projektų bendra sąmatinė vertė nuo jų patvirtinimo iki dabar išaugo nuo 38 mlrd. iki 54 mlrd. eurų, arba beveik pusantro karto. „Rail Baltica“ brangimas, įskaitant ir galimą pabrangimą, kurio nėra sąmatose, bet kurį mes taip pat įvertinome, atitinka šitą vidurkį, o jis yra nulemtas daugiausiai papildomų projekto elementų“, – aiškino R Šadžius.

    „Tai yra jungtis Kaunas-Vilnius, sudėtinga atšaka į Rygos oro uostą bei tramvajaus linija Taline, siekiant užtikrinti keleivių srautą. Šitie elementai buvo pridėti prie projekto ir natūralu, kad jis dėl to pabrango“, – pridūrė jis.

    R. Šadžiaus teigimu, kalbant apie „Rail Baltica“ projektą taip pat yra svarbu, kaip jis bus integruotas su Suomija šiaurėje ir Lenkija pietuose.

    „Su Lenkija mes matėme šiokių tokių bėdų, lenkai savo pusėje dar nėra suderinę perspektyvoje krovinių srautų būsimu geležinkeliu ir regioniniais geležinkeliais. Bet teko girdėti, kad Lenkija aktyviai tuo užsiima ir iš tikrųjų yra įsijungusi“, – sakė R. Šadžius.

    „Rail Baltica“ integruos Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Vykdant projektą, nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos pasienio bus nutiesta europinio standarto (1435 mm) elektrinė 870 kilometrų ilgio geležinkelio vėžė keleiviniams ir krovininiams traukiniams.

    Projektas didžiąją dalimi finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų, jo įgyvendinimas atidžiai prižiūrimas Europos Komisijos, taip pat Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės valdžios institucijų.

    https://jp.lt/r-sadzius-is-audituotu...nas-geriausiu/

    Komentuoti:


  • Audrys
    replied
    Viceministras: Lietuva pasirengusi pastatyti „Rail Baltica“ iki 2026-ųjų

    Europos auditoriams perspėjus apie daugiau nei 2 mlrd. eurų pabrangusį europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektą bei suabejojus galimybe jį baigti laiku, Lietuvos susisiekimo viceministras tvirtina, jog projektą Lietuva užbaigs iki 2026-ųjų.

    Click image for larger version

Name:	IMG_3541_150512.jpg
Views:	465
Size:	226,9 kB
ID:	1809403

    Pasak Gyčio Mažeikos, Europos Audito Rūmų (EAR) antradienį paskelbta ataskaita sudarys gerą rekomendacijų rinkinį „Rail Baltica“ projektui.

    „Noriu dar kartą patvirtinti – Lietuva yra pasirengusi įgyvendinti projektą iki 2026 metų. Šiam tikslui pasiekti Lietuvoje nereikia atlikti jokių esminių projekto valdymo reformų“, – BNS perduotame komentare sakė G. Mažeika.

    Anot jo, Lietuva dar šiemet planuoja parinkti rangovą ruožo nuo Kauno iki Latvijos sienos statyboms, o pačias statybas pradėti jau kitais metais.

    „Minėtiems darbams atlikti esame pateikę 328 mln. eurų paraišką papildomam finansavimui“, – sakė viceministras.

    Jis pastebėjo, kad auditoriams kilo klausimų dėl ekonominio „Rail Baltica“ atsiperkamumo, biudžeto didėjimo kontrolės ir ilgalaikio finansavimo.

    G. Mažeikos nuomone, auditoriai tiksliai įvardijo problemų esmę. Viceministras išreiškė viltį, kad ilgalaikis „Rail Baltica“ finansavimas bus keliamas derybose dėl 2021-2027 metų ES finansinės paramos.

    „Savo ruožtu mes kartu su partneriais dedame visas pastangas valdyti projekto biudžetą tiek kontroliuodami brangius techninius sprendimus, tiek ir didindami grąžą. Pavyzdžiui, atkarpa Kaunas-Vilnius reikšmingai padidina viso projekto socioekonominį atsiperkamumą“, – sako G. Mažeika.

    EAR antradienį pareiškė, kad „Rail Baltica“ kaina išaugo beveik 2,4 mlrd. ir ateityje gali dar didėti. Be to, EAR suabejojo projekto ekonomiškumu bei jo įgyvendinimu numatytu laiku – iki 2026 metų.

    Apie riziką projekto nebaigti laiku ir viršyti numatytą biudžetą metų pradžioje perspėjo ir Baltijos šalių auditoriai.

    Lietuvos valdžios pareigūnai taip pat yra neoficialiai užsiminę, kad projektui gali pritrūkti finansavimo – preliminariai skaičiuojama, kad jo vertė išaugo nuo 5,8 mlrd. iki 7,8 mlrd. eurų, tačiau yra maža tikimybė, jog Europos Sąjunga skirs dar 2 mlrd. eurų.

    Iki 2026 metų numatoma nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos pasienio nutiesti europinio standarto (1435 mm) elektrinę geležinkelio vėžę keleiviniams ir krovininiams traukiniams. Geležinkelis bus 870 kilometrų ilgio.

    https://jp.lt/viceministras-lietuva-...-iki-2026-uju/

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Delfi.lt 2020.06.16
    Europos auditoriai ištyrė „Rail Baltica“ projektą: vėluos, kainuos daugiau ir nebus ekonomiškai efektyvu

    Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą
    Dėl signalizacijos irgi yra klausimų: DE viena, PL - kita, LT/LV/EE - trečia. Tai arba lokomotyvo brigada keičiama ties signalizacijos zonos riba, arba turi būti parengtos brigados, turinčios teisę važiuoti visose sistemose. Jie visoje trasoje įdiegta ETCS, reikalai kažkiek supaprastėja ir viskas vėl atgula ant LG, nes jau ne kiekvienas jų mašinistas gali įvažiuoti į RB II.
    1. Dar ne vienas mašinistas pasaulyje neturi teisės dirbti RB II.
    2. Apmokyti mašinistą dirbti su kitokią signalizacija/ryšio įranga galima labai greitai.
    3. Kada ta RB II bus? Jeigu bus.
    Dar šių metų vasario mėnesį Baltijos šalių transporto ministrai sutarė, kad „Rail Baltica“ turi būti užbaigta iki 2026 m., tačiau EAR ataskaitoje tokio optimizmo nėra: „Rail Baltica“ greičiausiai bus užbaigta iki 2030 m.
    https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=84543389
    Paskutinis taisė Romas; 2020.06.16, 20:45. Priežastis: Pridėtas pavadinimas

    Komentuoti:


  • Lašas
    replied
    Taip turėtų atrodyti 1,5 km ilgio RB tiltas per Neries slėnį Jonavos rajone
    Click image for larger version

Name:	2.JPG
Views:	540
Size:	109,1 kB
ID:	1809161
    Click image for larger version

Name:	1.JPG
Views:	522
Size:	172,8 kB
ID:	1809162
    Paskutinis taisė Lašas; 2020.06.17, 07:04.

    Komentuoti:


  • ejs-ejs
    replied
    Parašė Lašas Rodyti pranešimą

    RB II bus dvibėgis geležinkelis be jokiu vieno lygio sankryžu, susikirtimu ir pan. Dėl RB nežinau.
    Kaunas - Talinas tiesiog fiziškai negali būti vienas signalizacijos blokas.

    ETCS III testuojama DB trasoje. Ir kadangi viska eina radio ryšiu, dinaminiais blokais tai tradiciniai signalizacijos blokai kertasi su čia ideologija. O be tradicinės signalizacijos šviesoforų, esami LG lokomotyvai, neperdaryti į ETCS, į šią trasą įvažiuoti negali.

    Dėl signalizacijos irgi yra klausimų: DE viena, PL - kita, LT/LV/EE - trečia. Tai arba lokomotyvo brigada keičiama ties signalizacijos zonos riba, arba turi būti parengtos brigados, turinčios teisę važiuoti visose sistemose. Jie visoje trasoje įdiegta ETCS, reikalai kažkiek supaprastėja ir viskas vėl atgula ant LG, nes jau ne kiekvienas jų mašinistas gali įvažiuoti į RB II.

    Plius kalbos problema - aviatoriai savo laiku susitvarkė, o geležinkeliui nelabai buvo poreikio.
    Paskutinis taisė ejs-ejs; 2020.06.16, 18:45.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Parašė kasparas.v Rodyti pranešimą
    Nezinau, bet abu kaimynai is virsaus stato ne tik tarptautines stotis, naudojasi proga ir vietinio susisiekimo infros kurimu. Ka pas mus LG visiskai nevazines naujais keliais?
    O kas sako, kad LG važinės? Gal įkurs kokią kompaniją bendrą LT-LV-EE RailBalticai aptarnauti ir LG liks tik infrastruktūros savininke.

    Parašė Garbanius Rodyti pranešimą

    Kaip suprantu, autobusai Panevežyje stoja techniniui sustojimui, kitaip niekas neužsukinėtų. Stotis už miesto garantuotai pritrauktų keleivių skaičių artimą nuliui, tad aš irgi prie tų skeptiškų žmonių, kad kišt milijonus į plyno lauko garantuotai neatsiperkančią investiją yra didelė nesąmonė prisidengiant regionų plėtra.
    Techniniam? Taigi yra reisai be užsukimo į Panevėžį.

    Parašė Lašas Rodyti pranešimą
    Pasigilinkite į viešinamus projektinius siūlymus, juose yra numatytos vietos perspektyvinėms keleivių stotelėms. Vien 12 km atkarpoje nuo Šveicarijos iki Žeimių gyvenviečių yra numatytos dvi stotelės- Jonavos ir Ručiūnų.
    Tai gali būti techninės stotys, ypač Ručiūnų. Gali būti koks kelių susikryžiavimas ir aklikelis drezinoms sustoti, sandėlis su medžiagomis ir viskas.
    Paskutinis taisė Al1; 2020.06.15, 19:50.

    Komentuoti:


  • Lašas
    replied
    Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą
    Ar gerai supratau kas RB / RB II nebus geležinkelio šviesoforų? O jei bus, pagal kokią signalizacijos sistemą bus įrengiami?
    RB II bus dvibėgis geležinkelis be jokiu vieno lygio sankryžu, susikirtimu ir pan. Dėl RB nežinau.

    Komentuoti:


  • ejs-ejs
    replied
    Ar gerai supratau kas RB / RB II nebus geležinkelio šviesoforų? O jei bus, pagal kokią signalizacijos sistemą bus įrengiami?

    Komentuoti:


  • stop.this.train
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Tai kad Lietuvoje ir neplanuojamos jokios regioninės stotys ar stotelės. Išskyrus Panevėžio, bet ir ta laukuose. Techninės stotys (pralankos ar pan.) nesiskaito.
    Kiek žinau RB projektuojama ir regioniniams traukiniams, bet pačių regioninių stočių kiekis priklausys tik nuo mūsų pačių ir jos turės būti įrengiamos atskirais projektais.

    Komentuoti:


  • Lašas
    replied
    Pasigilinkite į viešinamus projektinius siūlymus, juose yra numatytos vietos perspektyvinėms keleivių stotelėms. Vien 12 km atkarpoje nuo Šveicarijos iki Žeimių gyvenviečių yra numatytos dvi stotelės- Jonavos ir Ručiūnų.

    Komentuoti:


  • Gator
    replied
    Parašė Garbanius Rodyti pranešimą
    Kodėl čia daug manančių, kad panavežiečiams keleiviams bus įdomu nuvažiuot į Rygą? Kiek tenka važiuoti autobusais, Panevežy nesu matęs įlipančių/išlipančių keleivių
    Gal prazžopsojau, kur būtent dėl Rygos manančių, bet juk važiuos ir į Kauną bei Vilnių traukiniai iš Panevėžio. Jei gerai atsimenu kas buvo skelbiama temoje. Tai kur traukinys, kur autobusas.

    Komentuoti:


  • Garbanius
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Jeigų nebūtų, tada ir komerciai autubusai, kurie skaičiuoja kiekvieną eurą ir minutę, neužsukinėtų. Beto, atsiradus traukiniui, išaugų keleivių skaičius, nes dabar važiuoti su autobusu nelabai daug privalumų lyginant su automobiliu.
    Kaip suprantu, autobusai Panevežyje stoja techniniui sustojimui, kitaip niekas neužsukinėtų. Stotis už miesto garantuotai pritrauktų keleivių skaičių artimą nuliui, tad aš irgi prie tų skeptiškų žmonių, kad kišt milijonus į plyno lauko garantuotai neatsiperkančią investiją yra didelė nesąmonė prisidengiant regionų plėtra.

    Komentuoti:


  • kasparas.v
    replied
    Parašė Lašas Rodyti pranešimą

    Šiuo metu rengiami atkarpų nuo Kauno iki Ramygalos ir nuo Ramygalos iki Latvijos sienos techniniai projektai, atkarpos nuo Kauno iki Ramygalos techninio projekto rengimas juda link pabaigos. Projektinių pasiūlymų medžiagoje matosi, kad projektavimas gerokai pažengęs į priekį https://www.railbaltica.org/lt/visuo...ai-pasiulymai/ https://www.15min.lt/verslas/naujien...os-667-1317080
    Nezinau, bet abu kaimynai is virsaus stato ne tik tarptautines stotis, naudojasi proga ir vietinio susisiekimo infros kurimu. Ka pas mus LG visiskai nevazines naujais keliais?

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Garbanius Rodyti pranešimą
    Kodėl čia daug manančių, kad panavežiečiams keleiviams bus įdomu nuvažiuot į Rygą? Kiek tenka važiuoti autobusais, Panevežy nesu matęs įlipančių/išlipančių keleivių
    Jeigų nebūtų, tada ir komerciai autubusai, kurie skaičiuoja kiekvieną eurą ir minutę, neužsukinėtų. Beto, atsiradus traukiniui, išaugų keleivių skaičius, nes dabar važiuoti su autobusu nelabai daug privalumų lyginant su automobiliu.

    Komentuoti:

Working...
X