Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rail Baltica II

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • ejs-ejs
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Kaip tai neapkrauta, jei viena iš labiausiai apkrautų vietų. Juk jei linijos kertasi aklai, tai mažėja abiejų linijų pralaidumas.
    Ok, nepažiūrėjau intensyvumų bendrame taške. O argumentacija - tik lėšų taupymas? Veikiančioje linijoje statyti viaduką žymiai sudėtingiau.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Kaip tai neapkrauta, jei viena iš labiausiai apkrautų vietų. Juk jei linijos kertasi aklai, tai mažėja abiejų linijų pralaidumas.

    Komentuoti:


  • ejs-ejs
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Taigi "sutaupę" pinigų ant viaduko statybos, darys akliną skirtingos vėžės kelių susikirtimą. Iešmas skirtas 1435 mm keliui per HE prijungti.
    Ach so ... Racijos yra, nėra ta linija tokia apkrauta ir ko gero nebus.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Taigi "sutaupę" pinigų ant viaduko statybos, darys akliną skirtingos vėžės kelių susikirtimą. Iešmas skirtas 1435 mm keliui per HE prijungti.

    Komentuoti:


  • ejs-ejs
    replied
    Daiva U šį kartą ankstyva. https://www.youtube.com/watch?v=0PbNg01rxAU
    Standartine vėže jau galima važiuoti Kauno tuneliu, nors kelias vis dar uždarytas ženklu.

    Gal kas matėt projektą, kam reikalingas iešmas virš Palemono g, standartinėje vėžėje (https://youtu.be/0PbNg01rxAU?t=809) ?
    Paskutinis taisė ejs-ejs; 2020.09.14, 19:25.

    Komentuoti:


  • ejs-ejs
    replied
    Pagaliau ryškėja 1435 mm kelynas. https://www.youtube.com/watch?v=-YgUlmx3p1s

    Komentuoti:


  • alga
    replied
    Šviežias techno miksas: https://www.youtube.com/watch?v=00iatkHWrKY

    Komentuoti:


  • XOZZIS
    replied
    Palemonas - Kaunas. https://www.youtube.com/watch?v=_KLuLTWOSSY

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Parašė drulia Rodyti pranešimą

    Iškirsta ir Išorų kaime proskyna, irgi nelabai plati.
    geologiniams ar archeologiniams kaip suprantu.

    Komentuoti:


  • drulia
    replied
    Parašė miraged Rodyti pranešimą
    Teko šiandieną apsilankyti paryžiuje, tai nuo Jonavos pusės nedauk iki jo likus yra jau iškirsta proskyna primenanti RB2 trasą,. tik siauroka.. medis virstu pasiektų kitoj proskynos pusėje esantį. bet užtat per iškirstą miškelį jau matosi kažkas šviesaus. Kitoje a6 pusėje tas pats, tik ten nemačiau kiek giliai iškirsta. Neries pusėj tai ten 100-300m to miško tebuvo. Jei kas važiuosite padarykite foto.
    Iškirsta ir Išorų kaime proskyna, irgi nelabai plati.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Iškirto ir iškirto. Jokie fiziniai RB tiesimo darbai dar nevykdomi.

    Komentuoti:


  • miraged
    replied
    Teko šiandieną apsilankyti paryžiuje, tai nuo Jonavos pusės nedauk iki jo likus yra jau iškirsta proskyna primenanti RB2 trasą,. tik siauroka.. medis virstu pasiektų kitoj proskynos pusėje esantį. bet užtat per iškirstą miškelį jau matosi kažkas šviesaus. Kitoje a6 pusėje tas pats, tik ten nemačiau kiek giliai iškirsta. Neries pusėj tai ten 100-300m to miško tebuvo. Jei kas važiuosite padarykite foto.

    Komentuoti:


  • rmss
    replied
    Ten nebent dar pritaikyti tiltą pėstiesiems, dviračiams ir elektriniams paspirtukams .

    Komentuoti:


  • themanual
    replied
    O kam ten tiltas automobiliams? Kokius kelius jis turėtų sujungti?

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Nebūtina daryti kosminio Lyduvėnų tilto-2.
    Pagrindinės problemos Lietuvoje yra ne statyba, o žemių paėmimas. Tiesiog iškart galėjo rezervuoti žemių automobilio tilto statybai.

    Komentuoti:


  • DKL
    replied
    Labai gaila, kad kartu nėra projektuojamas automobilių tiltas
    Nu niekaip negaliu suprasti kam per visą daugiau nei kilometro pločio slėnį, kur pačios upės vaga tėra gal tik 100 m. pločio, tiesti automobilių tiltą. Nebent tik norint apasijuokti prieš visą pasaulį kaip didžiausi pinigų švaistūnai. Tiesti per slėnį geležinkelio tiltą yra objektyvi būtinybė dėl riboto galimo nuolydžio, bet tik ne automobilių tiltui
    Paskutinis taisė DKL; 2020.06.17, 22:18.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Labai gaila, kad kartu nėra projektuojamas automobilių tiltas

    Pilotas.lt 2020.06.15
    STATYS 1,5 KM ILGIO TILTĄ: Viešinamas „Rail Baltica“ atkarpos Šveicarija-Žeimiai projektas
    Ispanijos kompanija IDOM pristatys „Rail Baltica“ atkarpos Šveicarija-Žeimiai projektinius pasiūlymus.
    Už „Rail Baltica“ sekcijos Kaunas-Ramygala detalųjį techninį projektavimą atsakinga Ispanijos kompanija IDOM liepos 1-ąją pristatys Jonavos rajone esančios atkarpos Šveicarija-Žeimiai projektinius pasiūlymus. Ši atkarpa yra 12,2 km ilgio, joje numatyti 2 kelių viadukai, 1 geležinkelio viadukas, 1 kelių tunelis, 2 regioninės stotelės ir 1 pralanka. (...) Siekiant užtikrinti geležinkelio ir gyventojų saugumą, visoje „Rail Baltica“ linijoje nebus vieno lygio sankirtų. Šioje atkarpoje bus uždaryti 4 vietiniai keliai. Geležinkelį kirsti bus galima vidutiniškai kas 4 kilometrus.

    Šioje atkarpoje projektuojamas ir įspūdingas naujas inžinerinis statinys – 1,5 km ilgio tiltas per Neries upę. Tai bus vienas ilgiausių, 1,5 km ilgio, geležinkelio tiltų Baltijos šalyse. Saugant aplinką, pačioje upėje nebus nei vienos atramos – 150 m. geležinkelio tilto kabos virš upės tam, kad žuvys galėtų laisvai migruoti, o vandens augmenija – vešėti.
    Viešas „Rail Baltica“ atkarpos Šveicarija-Žeimiai projektinių pasiūlymų svarstymas vyks liepos 1 dieną 17 val. Jonavos savivaldybėje – A.Kulviečio salėje (Žeimių g. 13, Jonava).


    http://pilotas.lt/2020/06/15/statybo...iai-projektas/

    Komentuoti:


  • Audrys
    replied
    S. Skvernelis nesureikšmina „Rail Baltica“ projekto pabrangimo

    Europos auditoriams įvardijus europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ rizikas, susijusias su projekto pabrangimu, statybos terminais ir ekonomiškumu, premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad nepaisant auditorių pastebėjimų, „Rail Baltica“ projektas buvo įvertintas bene geriausiai iš audituotų didžiųjų Europos Sąjungos (ES) infrastruktūros projektų.

    Ministras pirmininkas nesureikšmino ir „Rail Balticos“ pabrangimo, pabrėždamas, kad pabrango visi aštuoni šiuo metu vykdomi audituoti didieji ES infrastruktūros projektai.

    „Visi aštuoni (audituoti – BNS) projektai yra pabrangę, atsirado papildomi darbai, papildomos jungtys, tame tarpe Vilnius-Kaunas, yra jungtis Rygoje, susijusi su geležinkelio stotimi, Taline – su tramvajumi“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė S. Skvernelis.

    „Šitas projektas („Rail Baltica“ – BNS) Europos Komisijos ir Audito Rūmų yra vertinamas kaip geriausiai pažengęs ir turintis mažiausias rizikas“, – pridūrė jis.

    Pasak S. Skvernelio, visuminės Europos Audito Rūmų (EAR) išvados rodo, kad Lietuva yra sektinas pavyzdys „Rail Baltica“ įgyvendinime.

    Jis taip pat pabrėžė, kad projektas yra labiausiai pažengęs į priekį iš visų audituotų, ypač kalbant apie Lietuvoje padarytus darbus.

    „Šiuo metu ES vystomi devyni mega infrastruktūriniai projektai, aštuoni jų buvo audituoti ir iš jų visų aštuonių „Rail Balticos“ projektas yra mažiausiai rizikingas, labiausiai pažengęs į priekį, ypač kalbant apie Lietuvos darbus“, – sakė S. Skvernelis.

    Auditoriai taip pat abejojo „Rail Baltica“ ekonomiškumu, tačiau premjeras sako, kad projektas turi gerą galimybę atsipirkti.

    „Šiais maršrutais važinės tiek mūsų Baltijos valstybių, Suomijos, Lenkijos keleiviai, taip pat kroviniai“, – teigė jis.

    „Nepamirškime, kad šis projektas labai svarbus kalbant apie mūsų nacionalinį saugumą, kalbant apie reikalingos įrangos, technikos galimą perdislokavimą, kalbant apie kitus dalykus, susijusius su mūsų valstybės saugumu“, – pabrėžė S. Skvernelis.

    EAR antradienį paskelbė aštuonių didžiųjų ES infrastruktūros projektų audito išvadas, kuriose teigiama, kad šie projektai turi būti įgyvendinami sparčiau, norint pasiekti infrastruktūros tinklo poveikį laiku.

    Be „Rail Balticos“ auditoriai taip pat vertino tokius projektus kaip greitasis geležinkelis tarp Liono ir Turino, Brenerio pagrindinis tunelis ar Baskijos greitojo geležinkelio tinklas „Basque Y“ bei jo jungtis su Prancūzija.

    Tai, kad iš audituotų projektų „Rail Baltica“ yra vienas geriausių, trečiadienį BNS sakė ir EAR narys Rimantas Šadžius.

    „Rail Baltica“ integruos Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Vykdant projektą, nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos pasienio bus nutiesta europinio standarto (1435 mm) elektrinė 870 kilometrų ilgio geležinkelio vėžė keleiviniams ir krovininiams traukiniams.

    Projektas didžiąją dalimi finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų, jo įgyvendinimas atidžiai prižiūrimas Europos Komisijos, taip pat Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės valdžios institucijų.

    https://jp.lt/s-skvernelis-nesureiks...to-pabrangimo/

    Komentuoti:


  • Audrys
    replied
    R. Šadžius: iš audituotų projektų „Rail Baltica“ yra vienas geriausių

    Trijų Baltijos šalių įgyvendinamas europinės vėžės geležinkelio projektas „Rail Baltica“ iš Europos Audito Rūmų (EAR) vertintų Europos transporto projektų atrodo bene geriausiai, teigia EAR narys Rimantas Šadžius.

    Pasak jo, EAR audituoti aštuoni jungčių projektai, susiję su devyniais pagrindiniais Europos transporto koridoriais, yra maždaug vienodos 5-7 mlrd. eurų vertės, todėl juos galima palyginti.

    „Iš šių projektų „Rail Baltica“ ir pagal brandą, ir pagal eigą, ir pagal savo perspektyvą atrodo bene geriausiai. (…) Tas lyginimas, aišku, yra sąlyginis, nes kiekvienas projektas turi savo vidinę struktūrą, prielaidas, istoriją, priėmimą visuomenėje, tarptautines implikacijas“, – BNS sakė R. Šadžius.

    Jo teigimu, viena pagrindinių „Rail Baltica“ projekto audito išvadų yra susijusi su ekonominio tvarumo rizika, kuri vertinta pagal potencialius keleivių ir krovinių srautus.

    „Traukos zonoje, kuri apima teritoriją 60 minučių kelio atstumu nuo „Rail Baltica“ geležinkelio, nėra pakankamai daug gyventojų. Kol kas mes taip pat nematome ir nusistovėjusių geležinkelio krovinių srautų iš šiaurės į pietus ir atgal. Be to, planuojamam geležinkelio krovinių srautui jau yra stiprūs konkurentai – krovinių pervežimas keliais ir jūra“, – aiškino R. Šadžius.

    Jis pabrėžė, kad toks vertinimas nereiškia, kad „Rail Baltica“ projektas yra negyvybingas.

    „Mes taip tikrai nesakome ir taip nemanome, tačiau tiek keleivių, tiek krovinių klausimus ateityje reikės išspręsti. Manau, kad krovinių srautas savaime didės, keleivių taip pat turėtų atsirasti,todėl tas keleivių ir krovinių pervežimo derinys gali būti gyvybingas“, – sakė R. Šadžius.

    Pasak jo, EAR vertinimas, kad projekto kaina išaugo pusantro karto iki maždaug 7 mlrd. eurų neišsiskiria iš kitų projektų, o pabrangimą lėmė konkrečios ir suprantamos priežastys.

    „Mūsų vertintų aštuonių projektų bendra sąmatinė vertė nuo jų patvirtinimo iki dabar išaugo nuo 38 mlrd. iki 54 mlrd. eurų, arba beveik pusantro karto. „Rail Baltica“ brangimas, įskaitant ir galimą pabrangimą, kurio nėra sąmatose, bet kurį mes taip pat įvertinome, atitinka šitą vidurkį, o jis yra nulemtas daugiausiai papildomų projekto elementų“, – aiškino R Šadžius.

    „Tai yra jungtis Kaunas-Vilnius, sudėtinga atšaka į Rygos oro uostą bei tramvajaus linija Taline, siekiant užtikrinti keleivių srautą. Šitie elementai buvo pridėti prie projekto ir natūralu, kad jis dėl to pabrango“, – pridūrė jis.

    R. Šadžiaus teigimu, kalbant apie „Rail Baltica“ projektą taip pat yra svarbu, kaip jis bus integruotas su Suomija šiaurėje ir Lenkija pietuose.

    „Su Lenkija mes matėme šiokių tokių bėdų, lenkai savo pusėje dar nėra suderinę perspektyvoje krovinių srautų būsimu geležinkeliu ir regioniniais geležinkeliais. Bet teko girdėti, kad Lenkija aktyviai tuo užsiima ir iš tikrųjų yra įsijungusi“, – sakė R. Šadžius.

    „Rail Baltica“ integruos Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Vykdant projektą, nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos pasienio bus nutiesta europinio standarto (1435 mm) elektrinė 870 kilometrų ilgio geležinkelio vėžė keleiviniams ir krovininiams traukiniams.

    Projektas didžiąją dalimi finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų, jo įgyvendinimas atidžiai prižiūrimas Europos Komisijos, taip pat Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės valdžios institucijų.

    https://jp.lt/r-sadzius-is-audituotu...nas-geriausiu/

    Komentuoti:


  • Audrys
    replied
    Viceministras: Lietuva pasirengusi pastatyti „Rail Baltica“ iki 2026-ųjų

    Europos auditoriams perspėjus apie daugiau nei 2 mlrd. eurų pabrangusį europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektą bei suabejojus galimybe jį baigti laiku, Lietuvos susisiekimo viceministras tvirtina, jog projektą Lietuva užbaigs iki 2026-ųjų.

    Click image for larger version

Name:	IMG_3541_150512.jpg
Views:	2046
Size:	226,9 kB
ID:	1809403

    Pasak Gyčio Mažeikos, Europos Audito Rūmų (EAR) antradienį paskelbta ataskaita sudarys gerą rekomendacijų rinkinį „Rail Baltica“ projektui.

    „Noriu dar kartą patvirtinti – Lietuva yra pasirengusi įgyvendinti projektą iki 2026 metų. Šiam tikslui pasiekti Lietuvoje nereikia atlikti jokių esminių projekto valdymo reformų“, – BNS perduotame komentare sakė G. Mažeika.

    Anot jo, Lietuva dar šiemet planuoja parinkti rangovą ruožo nuo Kauno iki Latvijos sienos statyboms, o pačias statybas pradėti jau kitais metais.

    „Minėtiems darbams atlikti esame pateikę 328 mln. eurų paraišką papildomam finansavimui“, – sakė viceministras.

    Jis pastebėjo, kad auditoriams kilo klausimų dėl ekonominio „Rail Baltica“ atsiperkamumo, biudžeto didėjimo kontrolės ir ilgalaikio finansavimo.

    G. Mažeikos nuomone, auditoriai tiksliai įvardijo problemų esmę. Viceministras išreiškė viltį, kad ilgalaikis „Rail Baltica“ finansavimas bus keliamas derybose dėl 2021-2027 metų ES finansinės paramos.

    „Savo ruožtu mes kartu su partneriais dedame visas pastangas valdyti projekto biudžetą tiek kontroliuodami brangius techninius sprendimus, tiek ir didindami grąžą. Pavyzdžiui, atkarpa Kaunas-Vilnius reikšmingai padidina viso projekto socioekonominį atsiperkamumą“, – sako G. Mažeika.

    EAR antradienį pareiškė, kad „Rail Baltica“ kaina išaugo beveik 2,4 mlrd. ir ateityje gali dar didėti. Be to, EAR suabejojo projekto ekonomiškumu bei jo įgyvendinimu numatytu laiku – iki 2026 metų.

    Apie riziką projekto nebaigti laiku ir viršyti numatytą biudžetą metų pradžioje perspėjo ir Baltijos šalių auditoriai.

    Lietuvos valdžios pareigūnai taip pat yra neoficialiai užsiminę, kad projektui gali pritrūkti finansavimo – preliminariai skaičiuojama, kad jo vertė išaugo nuo 5,8 mlrd. iki 7,8 mlrd. eurų, tačiau yra maža tikimybė, jog Europos Sąjunga skirs dar 2 mlrd. eurų.

    Iki 2026 metų numatoma nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos pasienio nutiesti europinio standarto (1435 mm) elektrinę geležinkelio vėžę keleiviniams ir krovininiams traukiniams. Geležinkelis bus 870 kilometrų ilgio.

    https://jp.lt/viceministras-lietuva-...-iki-2026-uju/

    Komentuoti:

Working...
X