Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rail Baltica II

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • hobo
    replied
    Pasirodo, kad pries pora savaiciu Latvijos transporto ministras Talis Linkaits pasake, kad RailBaltica II projektas bus atidetas 2 metams, nes nera pinigu: Delfi.lv -- Linkaits: 'Rail Baltica' kavēsies par vismaz diviem gadiem

    Matyt, tai ir bus svajones pabaiga. Ir uz anksciau supirktus prie trasos sklypus niekam neiseis gauti pinigu. RIP
    Paskutinis taisė hobo; 2019.03.05, 04:30.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    RailBaltica II trasa jau pažymėta latviškame www.BalticMaps.eu žemėlapyje
    Būsimo geležinkelio trasa matosi priartinus iki stambaus mastelio 1:76 000.

    1. Latvijos-Lietuvos siena - Vaškai (Pasvalio r.)


    2. Vaškai - Joniškėlis (Pasvalio r.)


    3. Joniškėlis - Mikoliškis (Pasvalio ir Panevėžio r. riba)


    4. Mikoliškis - Panevėžys (Panevėžio r.)


    5. PANEVĖŽYS


    6. Panevėžys- Ėriškliai (Panevėžio r.)


    7. Ėriškiai (Panevėžio r.) - Panevėžio ir Kėdainių rajonų riba


    8. Panevėžio ir Kėdainių rajonų riba - Šėta (Kėdainių r.)


    9. Šėta - Žeimiai (Kėdainių r. ir Jonavos r.)


    10. Žeimiai - JONAVA (Jonavos r.)


    11. JONAVA - Palemonas (KAUNAS) (Jonavos ir Kauno r.)

    http://www.balticmaps.eu/

    Komentuoti:


  • liutass
    replied
    Vistiek idomiausia bus tai, ka darys su ta vingiuojancia nesamone Kaunas - Lenkijos siena...

    Komentuoti:


  • Vidma
    replied
    „Rail Baltica“ vėžę nuo Kauno iki Ramygalos projektuos ispanai
    Sekundė,AKTUALIJOS2019.03.01 08:16

    „RB Rail AS“ komisija konkurso „Projektavimo ir projektavimo priežiūros paslaugos naujai linijai Kaunas-Ramygala“ laimėtoja paskelbė Ispanijos įmonę „IDOM Consulting, Engineering, Architecture, S.A.U“.

    Iš viso pasiūlymus pateikė keturi konsorciumai. Ekonomiškai naudingiausiu pripažintas 6 979 893 EUR (be PVM) vertės „IDOM Consulting, Engineering, Architecture, S.A.U“ pasiūlymas.

    Per 24 mėnesius kompanija turės parengti šio ruožo geležinkelio pamatų ir antstatų statybos bei detalųjį techninį projektus. Taip pat bus atlikta statybos vietų analizė, vertės inžinerijos studija, parengti pagrindinis ir techninis projektai. Laimėtojas taip pat turės užtikrinti projekto priežiūrą statybos darbų metu.

    Sutartis bus pasirašyta kovo mėnesį, atlikus visas viešųjų pirkimų įstatymo reikalaujamas procedūras.

    „Paskelbę pirmųjų detaliojo techninio projektavimo konkursų laimėtojus pasiekėme dar vieną labai svarbų „Rail Baltica“ projekto tikslą. Esame patenkinti laimėjusios kompanijos sukaupta patirtimi ir kalibru. Jie pritaikys patirtį, sukauptą plėtojant didžiausią Europoje Ispanijos greitojo geležinkelio tinklą, kur maksimalus projektinis traukinių greitis siekia 310 km/val.“, – teigė „RB Rail AS“ laikinasis vadovas Ignas Degutis.

    Lietuvoje „Rail Baltica“ ruožo Kaunas-Ramygala iki ilgis sieks 78 km. Preliminariame techniniame projekte numatyta, kad šiame ruože bus septyni kelio viadukai, 11 geležinkelio viadukų, trys žalieji tiltai ir keturi geležinkelio tiltai, įskaitant ir ilgiausią geležinkelio tiltą Baltijos šalyse. Tilto per Neries upę ilgis – 1,7 km.

    Iš viso paskelbti 7 iš 11 ruožų detaliųjų techninių projektų pirkimai, kurie sudaro 57% visos „Rail Baltica“ linijos. Estijoje vykdomas detaliojo techninio projekto pirkimas ruožui nuo Latvijos-Estijos valstybių sienos iki Talino. Latvijoje vykdomi dviejų iš keturių ruožų projektavimo pirkimai. Lietuvoje taip pat vykdomi dviejų iš keturių ruožų pirkimai – nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos valstybių sienos.

    Komentuoti:


  • Vidma
    replied
    Informacija apie „Rail Balica“ projektą

    2018.12.31
    PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖ
    Parengė Komunikacijos skyrius

    LR Vyriausybė parengė nutarimo „Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo pradžios“ projektą.

    Planavimo tikslai – nustatyti optimalias „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depo plėtros teritorijas; numatyti susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingas teritorijas ir sudaryti sąlygas šios infrastruktūros darniai plėtrai.

    Planavimo organizatoriai – Susisiekimo ministerija (Gedimino pr. 17, 01505 Vilnius, tel. (8 5) 261 2363, el. p. sumin@sumin.lt, interneto svetainė sumin.lrv.lt), kontaktiniai asmenys: Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento Plėtros ir logistikos skyriaus vedėjas Vytautas Palevičius (tel. (8 5) 239 3965, el. p. vytautas.palevicius@sumin.lt) ir patarėja Gražina Šiaučiūnaitė (tel. (8 5) 239 3994, el. p. grazina.siauciunaite@sumin.lt);

    AB „Lietuvos geležinkeliai“ (Mindaugo g. 12, LT-03603 Vilnius, faksas (8 5) 2692128, projekto „Rail Baltica“ interneto svetainė www.rail-baltica.lt) kontaktiniai asmenys: Projektų valdymo departamento Projektų parengimo skyriaus vyriausioji specialistė Inga Joteikienė (tel. (8 5) 269 2734, el. paštas inga.joteikiene@litrail.lt), vyriausioji specialistė Kristina Račkauskaitė (tel. (8 5) 269 2235, el. paštas kristina.rackauskaite@litrail.lt) ir vyresnysis specialistas Mykolas Dumbrava (tel. (8 5) 269 2179, el. paštas mykolas.dumbrava@litrail.lt).

    Pastaba. Susipažinti su Vyriausybės nutarimo projektu galima iki sausio 16 d. Su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais – Susisiekimo ministerijoje, jos interneto svetainėje, AB „Lietuvos geležinkeliai“, jos interneto svetainėje, į planuojamą teritoriją patenkančių savivaldybių interneto svetainėse, jų skelbimų lentose ir visose atitinkamų savivaldybių seniūnijų skelbimų lentose.

    Panevėžio apskrityje informacija skelbiama šiose savivaldybėse ir jų seniūnijose:

    • Panevėžio miesto (www.panevezys.lt);
    • Panevėžio rajono (www.panrs.lt);
    • Kupiškio rajono (www.kupiskis.lt);
    • Pasvalio rajono (www.pasvalys.lt);
    • Rokiškio rajono (www.rokiskis.lt);
    • Biržų rajono (www.birzai.lt).

    Pasiūlymus dėl planavimo tikslų prašome siųsti Susisiekimo ministerijai.

    Daugiau informacijos – www.rail-baltica.lt.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Bye bye, Baiba
    Baibos Rubesos įgaliojimai RB valdybos pirmininkės poste baigiasi spalį. Ji atsistatydina anksčiau.

    RB Rail' izpilddirektore Baiba Rubesa atkāpjas no amata
    LV: http://m.delfi.lv/bizness/article.php?id=50432235
    RU: http://m.rus.delfi.lv/biznes/article.php?id=50432421

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Tai jūs norite matyti tą, ką norite. Ataskaita neigia, kad geležinkelis nesvarbi transporto priemonė? Neigia ją kaip transporto rūšį? Tik sako, kad lėšos naudojamos neefektyviai, o gaunama nauda neatitinka deklaruotos prieš tiesimą. Kas čia su kuo kertasi? Nesvarbu, kad RB yra tarpvalstybinis projektas, esmė tame, kad ir ji nėra ekonomiškai pagrįsta. Kaip bus remiama RB, pamatysime. Visų pirma ES branduolį sudarančios šalys nenuskriaus savęs, ir, užuot, rėmusios RB, parems kokį eilinį greitųjų geležinkelių projektą Vokietijoje ar Švedijoje...

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė alga Rodyti pranešimą

    Aš tai tos ataskaitos santraukoj išskaitau, kad greitasis geležinkelis yra labai svarbi transporto rūšis, ES nepajėgs jos vystyti taip greitai, kaip suplanavus, o problema yra ta, kad šalys narės vysto savo nacionalinius projektus, kurių nejungia į integruotą Europos tinklą pagal TEN-T gaires, bei stato greitesnes ir brangesnes linijas, nei faktiškai išnaudojama. RB kaip tik yra transnacionalinis projektas pagal TEN-T koridorių, taigi atitinka ES siekius ir bus skatinamas bei remiamas.
    Exactly. Al1 arba neskaitė (nes nemoka angliškai skaityti), arba tikėjosi, kad niekas nesivargins skaityti.
    o ataskaita iš esmės neigia Al1 teiginius. Apsikvailino :)

    Komentuoti:


  • alga
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Trumpai tariant, tiesiant greituosius geležinkelius švaistomi milijardai, o nauda būna gerokai mažesnė, nei deklaruojama tiesiant linijas. Didžiausias interesas tiesti greituosius geležinkelius išeina iš geležinkelius tiesiančių kompanijų. Viena iš auditorių rekomendacijų - griežtai vertinti greitųjų geležinkelių reikalingumą ir pirmiausia išnaudoti galimybes modernizuoti esamus geležinkelius didesniems greičiams, o ne tiesti naujus.

    Taigi, RailBalticos fanai, su didele tikimybe ES nurėš pinigus greitųjų geležinkelių tiesimui ir visų pirma visokioms RB, kuri nėra ekonomiškai pagrįsta, o didelę dalį to, ką galima būtų pasiekti pervežimuose su RB, ypač krovinių, galima padaryti ir modernizavus esamą geležinkelį.
    Aš tai tos ataskaitos santraukoj išskaitau, kad greitasis geležinkelis yra labai svarbi transporto rūšis, ES nepajėgs jos vystyti taip greitai, kaip suplanavus, o problema yra ta, kad šalys narės vysto savo nacionalinius projektus, kurių nejungia į integruotą Europos tinklą pagal TEN-T gaires, bei stato greitesnes ir brangesnes linijas, nei faktiškai išnaudojama. RB kaip tik yra transnacionalinis projektas pagal TEN-T koridorių, taigi atitinka ES siekius ir bus skatinamas bei remiamas.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Štai kokį tyrimą atliko jo rezultatus ir paskelbė ES Europos Audito Rūmai.

    A European high-speed rail network: not a reality but an ineffective patchwork

    https://www.eca.europa.eu/Lists/ECAD...ED_RAIL_EN.pdf

    Trumpai tariant, tiesiant greituosius geležinkelius švaistomi milijardai, o nauda būna gerokai mažesnė, nei deklaruojama tiesiant linijas. Didžiausias interesas tiesti greituosius geležinkelius išeina iš geležinkelius tiesiančių kompanijų. Viena iš auditorių rekomendacijų - griežtai vertinti greitųjų geležinkelių reikalingumą ir pirmiausia išnaudoti galimybes modernizuoti esamus geležinkelius didesniems greičiams, o ne tiesti naujus.

    Taigi, RailBalticos fanai, su didele tikimybe ES nurėš pinigus greitųjų geležinkelių tiesimui ir visų pirma visokioms RB, kuri nėra ekonomiškai pagrįsta, o didelę dalį to, ką galima būtų pasiekti pervežimuose su RB, ypač krovinių, galima padaryti ir modernizavus esamą geležinkelį.
    Paskutinis taisė Al1; 2018.09.07, 09:48.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Rygos stotis bus iš esmės modernizuota. Vilniuje rekonstrukcija buvo apie 2002 metus. Tai, ką matome dabar, būtent yra to meto rekonstrukcija. Iki tol buvo berods 197x antros pusės rekonstrukcija. Iki jos buvo pokarinė, kurios metu buvo pastatyta centrinė salė iš miesto pusės ir fligeliai perstatyti.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė liutass Rodyti pranešimą

    O Rygos ne nauja statys RB2 remuose?
    Ne, Rygos centrinė lieka ta pati, gi statys oro uoste (o gal jau net stato?) su visa atšaka.

    Beje, kada ta "rimta" Vilniaus stoties rekonstrukcija buvo? 1950 metais?

    Komentuoti:


  • liutass
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Vilniaus ir Kauno stotys rekonstruotos, Rygos gi tarybinė ir jokios rimtos rekonstrukcijos dar nematė.
    O Rygos ne nauja statys RB2 remuose?

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Vilniaus ir Kauno stotys rekonstruotos, Rygos gi tarybinė ir jokios rimtos rekonstrukcijos dar nematė.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Svarbiausia kad traukinių eismas yra užtikrintas, o visa kita yra antraeilis dilykas.

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Funkcijas atlieka, bet ne puikiai. Vilniaus GS, mano kuklia nuomone, trūksta pastogių peronuose, tvarkingesnės požeminės perėjos (paskutiniu metu pastebiu vis daugiau sutrūkinėjusių plytelių), liftų į viaduką ir pan.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    O kam rekonstruoti tai, kas puikiai atlieka savo funkciją?

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Rail Balticos 3D Rygos geležinkelio stoties vizualizacija: http://edzl.lv/lv/noderiga-informaci...ktiva-pieredze

    O Vilniui ir Kaune liks tokios pačios stotys (nerekonstruotos)?
    Paskutinis taisė lukass; 2018.09.02, 12:33.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Parašė alga Rodyti pranešimą

    Na, buvo 2010 metų Mt. Unpronounceable išsiveržimas, sustabdęs oro susisiekimą visoje Europoje mėnesiui. RB tai draudimo polisas panašiam atvejui.

    Man rodos, kad su geležinkeliu yra taip, kad dabar daromos investicijos naudą neš daugeliui ateinančių kartų. Caro laikais statytas Varšuvos-St.Peterburgo geležinkelis vis dar yra svarbi tiek Lietuvos, tiek Lenkijos transpoto sistemos ašis.
    Dėl tokių atvejų niekas protingas jokių inverticijų nedaro ir nedarys. Nes tikimybė maža, o ir alternatyvos yra. Tuo labiau, kad Lietuvai tiesiogiai tas išsiveržimas įtakos mažai turėjo. Daug didesnė tikimybė, kad geležinkelio pylimą liūtis paplaus ar išsiliejusi upė...

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Bet tie užsukimai Florencijoje į abi puses sudaro 3 km (Bolonijoj nėra tupikių stočių), tuo tarpu į Panevėžį užsukimas nuo dab. planuojamos trasos viso sudarytų 20 km.
    Bet sutinku, kad Panevėžiui stotis už Berčiūnų per toli. Vilties suteikia bent tai, jog numatoma iki RB keleivių stoties atvesti 1520 mm geležinkelį, motrisė vis geriau nei nieko.

    Komentuoti:

Working...
X