Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rail Baltica II

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Gator
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Kai bus, tada ir galėsi čia ant manęs varyti. O kol kas jokios RB2 nėra. Ta, kuri yra, tai RB, o ne RB2.
    Tavo prognozė buvo, kad kažkurį 2019 metų mėnesį jau galutinai bus paaiškėję, kad RB2 apskritai nebus.

    Už tos prognozės akcentavimą net žmonės išbabinti kažkodėl iš šios temos buvo.

    Komentuoti:


  • Kosovo
    replied
    Ir dar nepamirškite Košicės - Vienos 1520 mm geležinkelio. Rusijos vėžė plinta į vakarus

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Ir Marijampolėje susikirtinas, ir Jiesioje "aplinkosaugininkai" uždraudė statyti viaduką, todėl ir ten susikirtimas dviejų vėžių viename lygmenyje. 2-3 traukiniams per dieną RB vėže tai nieko tokio.
    Kol Lietuva jau 7 metus tiesia RB, Lenkija žada per du metus rekonstruoti 1520 mm vėžės geležinkelį nuo sienos su Baltarusija iki Geniušių (buv. S. Peterburgo - Varšuvos linija). Dabar veikia 1520 mm ruožas tik iki Sokulkos. Tarybiniais laikais tai buvo galingas perkrovimo iš vienos vėžės į kitą sistema. Atspėkite, per kur greičiau keliaus dar daugiau tranzitinių krovinių iš Rytų į Europą?

    https://www.rynek-kolejowy.pl/wiadom...icy-94564.html

    Komentuoti:


  • Petr
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą

    Na tiesiog tavo prognozių track record'as yra labai nekoks. Tai dėl to siūlau žmonėms rimtai nevertinti tavo pasisakymų.
    Na keletas prognozių išsipildė: traukiniai LG iki Šeštokų taip ir nevažiuoja, nors daug peronų pristatyra tarp Marijampolės ir Šeštokų. Signalizacijos taip ir nėra.

    O nuo jūsų tamsta komentarų jokios naudos ir savo pasiūlymus galite sau palikti.

    Komentuoti:


  • Petr
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    RB 2 dar nėra iš viso. Tai, kas yra - vienkelis ir kol kas vis dar be signalizacijos.
    Atsiprašau, sumaišiau, turėjau omeny RB I. Pažiūrėjau jūsų apžvalgą su nuotraukomis. Į greitąjį geležinkelį tai yra visai nepanašu. Vien tas kryžiavimas 1435 ir 1520 Marijampolėje, kodėl priimtas toks sprendimas?

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Kai bus, tada ir galėsi čia ant manęs varyti. O kol kas jokios RB2 nėra. Ta, kuri yra, tai RB, o ne RB2.
    Na tiesiog tavo prognozių track record'as yra labai nekoks. Tai dėl to siūlau žmonėms rimtai nevertinti tavo pasisakymų.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Kai bus, tada ir galėsi čia ant manęs varyti. O kol kas jokios RB2 nėra. Ta, kuri yra, tai RB, o ne RB2.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Nepamirškim, kad Al1 nuolat rašė pievas, kaip RB2 tikrai nebus ir kaip viskas ten nesąmonė. Dabar jau aišku, kad bus. Tai tikėti jo prognozėmis ir paaiškinimais yra maždaug tas pats, kas skaityti horoskopus.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Ne absurdiškai, o tokia realybė. Todėl ir sakau, kad ES durniai sėdi? Ar labai protingi Lietuvoje, kad ES išdurti nori antrą RB tiesdami nuo Lenkijos iki Kauno?

    Komentuoti:


  • alga
    replied
    Tai nori pasakyti, kad ES parėmė vienkelį be signalizacijos imperiniais vingiuotais pylimais, taigi pinigų normaliai naujai greitai linijai nebeduos? Man tai skamba absurdiškai.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    RB 2 dar nėra iš viso. Tai, kas yra - vienkelis ir kol kas vis dar be signalizacijos.

    Komentuoti:


  • Petr
    replied
    RB II yra tik vienas kelias ar dvikelis? Ir ar signalizacijos iki šiol nėra?

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Taigi buvo atvažiavusi pati komisarė į atidarymą ir iki tol dar važinėjo kažkokie atstovai iš ES, kol darbai vyko. Žino jie viską ir pinigų antrai RB nuo iki Lenkijos neduos. O tai reiškia, kad nėra prasmės ir jokiai greitai RB iki Talino. Lenkai protingai daro - RB visų pirma turi modernizuoti esamą geležinkelį ir pakelti jį į naują lygmenį, daroma, kad būtų nauda vidaus susisiekimui. RB Pabaltijyje tai pro šalį lekiantis traukinys, skirtas važiuoti į užsienį ar užsieniečiams vykti tranzitu.

    Komentuoti:


  • Petr
    replied
    Parašė alga Rodyti pranešimą

    Negi ES sėdi visiški maumai, jei nežino, kas konkrečiai buvo nutiesta?
    Na matyt tikrai nežino arba projektas korumpuotas, jei nutiesė tokią RBI

    Komentuoti:


  • alga
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Dar kartą kartoju, ar ES sėdi visiški maumai, kad duotų pinigus dar kartą dar vienai RB tiesti, kai jau viena nutiesta?
    Negi ES sėdi visiški maumai, jei nežino, kas konkrečiai buvo nutiesta?

    Komentuoti:


  • tomczu
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    O čia ir išlenda politinis motyvas. Kodėl turėtų būti tiesiamas greitasis geležinkelis kažkur į užkampį, kai Lenkijos didmiesčiai tarpusavyje nesujungti greitaisiais geležinkeliais. Kaip tai paaiškinti liaudžiai? Kad ES to reikia, kad to reikia Lietuvai, Latvijai ir Estijai? Kodėl Lenkija kažkokiai tai Pribaltikai turi tiesti greitąjį geležinkelį, o patys lenkai savo šalyje važinėti kaip prieš 30 ar 50 metų?
    Kokie dar 30 ar 50 metų? Šiuo metu vos ne pusė Lenkijos geležinkelių tinklo yra išardyta, nes modernizuoja daugybę linijų. Tarp Varšuvos ir kitų pagrindinių šalies miestų 200 km/val. nebus tik iki Poznanės (Gdanskas gaus kitais metais). Šiuo atveju priežastis yra būtent tokia, apie kurią klaidingai kalbėjai Varšuvos-Balstogės atveju - linija jau buvo pilnai modernizuota, ir dar laikais, kai Lenkijoje apie greitąjį geležinkelį dar niekas negalvojo (nes sistema buvo žymiai blogesnės būklės). Todėl šiuo atveju tai išties būtų pinigų švaistymas. O kitos linijos kaip tik gauna vis geresnius parametrus.

    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Taip kad prioritetai bus tikriausiai išdėlioti taip - pirmiau darome greitąjį susisiekimą šalies viduje, o paskui į užsienį. Kas dėl užsienio, tai pirmiau į Berlyną.
    Dėl Berlyno tai situaciją jau paaiškinau (tai ta pati trasa, kuri veda per Poznanę). O susisiekimą šalies viduje juk stipriai gerina, o kad pradėjo žymiai anksčiau nei RB, tai kai kur dar liks 160 vietoj 200 ar 230. Būtent dėl to, kad pirmiau imtasi linijų, kurios yra svarbiausios vidaus susisiekimui, jų parametrai kartais būna šiek tiek žemesni nei RB, nes jas pradėta modernizuoti žymiai anksčiau. Tačiau pagrindinėse trasose bus 200-230.

    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Ten vietinio susisiekimo ir nebūtų.
    Tai kam iš vis, po galais, kelių skaičiumi argumentavai neva nepakankamus linijos parametrus?

    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    250 km/h ir nereikia. Niekur Europoje tokiomis linijomis nevežami krovininiai, o RB nori dar ir krovinius vežti. Krovininiai yra lėti maks 120 km/h ir jiems tokio greičio (250 km/h) nereikia, o sunkūs krovininiai traukiniai tik gadins greitojo geležinkelio infrastruktūrą.
    Mano siūlomas variantas būtų konkurencingas - autobusus aplenktų, su lengvosiomis, aišku, nepakonkuruotų. Nes geležinkelis neina tiesiausiu keliu, automobilių greitkelis yra (bus, kai nuties) eis tiesesniu keliu. Su lėktuvais ar taip ar taip konkurencija nebent tik mažesne kaina. Kas dėl kainos, tai labai jau neaišku, ar ji būtų konkurencinga ir už kokius 20-25 eurus būtų galima nuvažiuoti iš Vilniaus į Varšuvą per 6 val.
    Ok, paeiliui.

    Krovininiai RB ir važiuos iki 120 km/val. greičiu. Jie ir atneš daugiausia pajamų. Taip, situacija šiek tiek netipinė, tačiau šis geležinkelis terminologijoje ir skaitomas greituoju labiau dėl jo reikšmės bei įtakos ligšioliniai transporto sistemai - kitaip būtų 300 km/val., kas tikrai būtų per brangu ir nereikalinga.

    Infrastruktūros jie neturėtų gadinti, nes geležinkelis statomas - priklausomai nuo atkarpos - planuojant maksimalią ašies apkrovą nuo 22,5 iki 25 t. Su lėktuvais bus konkurencija kaina, bet ir ne visi klientai čia sutampa. Lėktuvo persvara, nors yra, ne tokia didelė kaip atrodo, nes oro uostai yra miestų pakraštyje.

    Kelionės laikas tarp Vilniaus ir Varšuvos (nebent absoliučiai niekas nepasikeis tarp Kauno ir sienos su Lenkija) bus apie 5 val., greičiausiai kiek mažiau.

    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Pavyzdžiai neteisingi. Viena yra keliavimas šalies viduje ir visai kas kita į užsienį. Visada daugiau keleivių šalies viduje, nei į užsienį.
    Kas dėl Lenkijos, tai ten VT, o ypač geležinkeliai nebuvo praradęs tiek keleivių kiek Lietuvoje ir greitieji traukiniai atėjo laiku, o ne kai šaukštai po pietų, kai visi skraido ar važinėja su automobiliais ar traukinius nukonkuravo autobusai...
    Taip, su tuo juk aukščiau sutikau, Lietuvoje situacija buvo sugadinta nepalyginamai stipriau. Tik tai nereiškia, kad su tuo dabar nieko nereikia daryti. Atvirkščiai. Tam RB tik padės. O ir Lenkijoje buvo gana didelis geležinkelių regresas (suprantama, žymiai žymiai mažesnis nei Lietuvoje, bet buvo), o dabar jų pozicija kaip tik atstatoma ir jų reikšmė vėl auga.
    Paskutinis taisė tomczu; 2019.12.11, 15:12.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Parašė artexs Rodyti pranešimą
    Labai didelę įtaką keliavimo būdui gali daryti "mados", kaip pvz. Švedijoje skatinama keliauti traukiniais, o ne lėktuvais (flight-shaming). Arba politika - pvz. nuspręs Europos žalieji apmokestinti co2 mokesčiu keliaujančius lėktuvais ir baigsis pigūs trumpi skrydžiai ryanairais.
    Todėl nutiesus greituosius geležinkelius jie gali tapti netgi labai populiarūs.
    Jei ir apmokestins, tai Lietuvos atveju nukentės reisai Vilnius - Ryga. Bet ten ir taip lėktuvais mažai kas keliauja, nes brangu, todėl beveik visi keleiviai yra skrendantys per Rygą su AirBaltic.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Parašė tomczu Rodyti pranešimą

    Balstogė yra žymiai arčiau Varšuvos (190 km) nei Kaunas ar Vilnius, todėl +50 km/h nuimtų tik dešimt-keliolika minučių. Tačiau svarbiausia, kaip pats ir parašiai, yra tai, kad dabar jau keisti visą trasą tarp šių miestų tam, kad būtų 250 km/h, visiškai neapsimoka. O tarp Elko ir Trakiškių taip padarys būtent dėl to, kad ši atkarpa yra anksčiausioje stadijoje, dėl ko toks parametrų pakėlimas nesukuria tiek problemų, nes liniją ir taip reikės tiesinti nepriklausomai nuo greičio.

    Į Krokuvą ir Katovicus (iš dalies ir į Vroclavą) dabar yra 200 km/val., artimiausioje ateityje kels mažiausiai iki 230. Į Poznanę trasą reikėtų perdaryti iš pagrindo, dėl ko dabar greitis nebus keliamas. O Elko-Trakiškių geležinkelio atveju yra patogi situacija, kad linija ir taip turi būti tiesinama.
    O čia ir išlenda politinis motyvas. Kodėl turėtų būti tiesiamas greitasis geležinkelis kažkur į užkampį, kai Lenkijos didmiesčiai tarpusavyje nesujungti greitaisiais geležinkeliais. Kaip tai paaiškinti liaudžiai? Kad ES to reikia, kad to reikia Lietuvai, Latvijai ir Estijai? Kodėl Lenkija kažkokiai tai Pribaltikai turi tiesti greitąjį geležinkelį, o patys lenkai savo šalyje važinėti kaip prieš 30 ar 50 metų?
    Taip kad prioritetai bus tikriausiai išdėlioti taip - pirmiau darome greitąjį susisiekimą šalies viduje, o paskui į užsienį. Kas dėl užsienio, tai pirmiau į Berlyną.


    Parašė tomczu Rodyti pranešimą
    Apie tai ir rašau. Todėl 200 km/h (ar 250 paskutinėje atkarpoje) laisvai galima pasiekti ir neatskiriant vietinio susisiekimo nuo tarpmiestinio.
    Ten vietinio susisiekimo ir nebūtų.

    Parašė tomczu Rodyti pranešimą
    Tai kad būtent tavo siūlomas variantas keleivių pervežimui ir būtų visiškai nekonkurencingas palyginus su kitomis transporto šakomis. RB statoma visų pirma dėl greičio (vežė tai daugiau strateginis sprendimas), nes 250 km/val. su esamomis linijomis neįmanoma pasiekti.
    250 km/h ir nereikia. Niekur Europoje tokiomis linijomis nevežami krovininiai, o RB nori dar ir krovinius vežti. Krovininiai yra lėti maks 120 km/h ir jiems tokio greičio (250 km/h) nereikia, o sunkūs krovininiai traukiniai tik gadins greitojo geležinkelio infrastruktūrą.
    Mano siūlomas variantas būtų konkurencingas - autobusus aplenktų, su lengvosiomis, aišku, nepakonkuruotų. Nes geležinkelis neina tiesiausiu keliu, automobilių greitkelis yra (bus, kai nuties) eis tiesesniu keliu. Su lėktuvais ar taip ar taip konkurencija nebent tik mažesne kaina. Kas dėl kainos, tai labai jau neaišku, ar ji būtų konkurencinga ir už kokius 20-25 eurus būtų galima nuvažiuoti iš Vilniaus į Varšuvą per 6 val.

    Parašė tomczu Rodyti pranešimą
    O kad projektas yra pavėluotas tai šimtu procentu sutinku. Dabar situacija yra panaši kaip su Lietuvos miestų viešuoju transportu - keleiviai jau prarasti ir grąžinti juos bus labai sunku. Todėl belieka tikėtis, kad aukšti RB parametrai (ir adekvačios kainos) bent iš dalies sugebės pritraukti potencialius keleivius. Turime visą krūva pavyzdžių, kaip naujas greitasis geležinkelis kardinaliai pakeičia visuomenės keliavimo įpročius. Vieni ryškiausių pavyzdžių - Prancūzijoje ir Ispanijoje, ypač tarp Madrido ir Barselonos, kur traukiniai beveik visiškai išstūmė anksčiau dominavusius lėktuvus. Bet ir kitose šalyse matome panašų efektą (taip pat ir Lenkijoje tarp sostinės ir Krokuvos/Gdansko/Katovicų/Vroclavo).
    [/QUOTE]

    Pavyzdžiai neteisingi. Viena yra keliavimas šalies viduje ir visai kas kita į užsienį. Visada daugiau keleivių šalies viduje, nei į užsienį.
    Kas dėl Lenkijos, tai ten VT, o ypač geležinkeliai nebuvo praradęs tiek keleivių kiek Lietuvoje ir greitieji traukiniai atėjo laiku, o ne kai šaukštai po pietų, kai visi skraido ar važinėja su automobiliais ar traukinius nukonkuravo autobusai...

    Komentuoti:


  • tomczu
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Dar kartą kartoju, ar ES sėdi visiški maumai, kad duotų pinigus dar kartą dar vienai RB tiesti, kai jau viena nutiesta? Netgi iš esmės pagerinti, nors dar kaip ir garantija nesibaigė... Greičio didinimas tai ne tik pervažų likvidavimas, tai ir stočių kelynų pilnas perdarymas pradedant iešmais, baigiant naujais keliais su peronais priemiestiniam eismui ir keliais be peronų greitiesiems pravažiuoti be sustojimo (greitieji negali važiuoti maksimaliais greičiais, kai ant perono priemiestinio laukia žmonės), signalizacijos perdarymas ir t.t. Tai dideli pinigai, ne ką ne mažesni nei jau sukišti. Buvau kažkada radęs vertinimą, kiek reikėtų tą jau nutiestą liniją konvertuojant į 250 km/h. 200 kiek mažiau, bet vis tiek daug reikia.
    Ne. Geležinkelis tarp Varšuvos ir Čiževo jau dabar yra pritaikytas 200 km/h greičiui išskyrus 50 inžinerinių objektų.


    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Aha, tarp sostinės ir Bialystoko "pakaks", kur didžiausi keleivių srautai, tuo tarpu į laukus (kas ten toks Oleckas ir Suvalkai) darys dar didesnį greitį. Lenkams viso to nereikia. Lenkai, priešingai nei pas mus, visų pirma už ES lėšas rekonstruoja tą geležinkelį, atseit RB tiesia, išeinant iš savo vidinių interesų. O tam tikrai nereikia jokių 250 km/h, jei lieka ir priemiestis, ir krovininis eismas. Priešingu atveju jie paraleliai būtų nutiesę naują liniją EB ir viskas. Deja, taip nedarė, nes nafig jiems tai reikalinga, optimalus variantas, kai dar suderinamas priemiestis, kroviniai ir greitas eismas yra 200 km/h.
    Balstogė yra žymiai arčiau Varšuvos (190 km) nei Kaunas ar Vilnius, todėl +50 km/h nuimtų tik dešimt-keliolika minučių. Tačiau svarbiausia, kaip pats ir parašiai, yra tai, kad dabar jau keisti visą trasą tarp šių miestų tam, kad būtų 250 km/h, visiškai neapsimoka. O tarp Elko ir Trakiškių taip padarys būtent dėl to, kad ši atkarpa yra anksčiausioje stadijoje, dėl ko toks parametrų pakėlimas nesukuria tiek problemų, nes liniją ir taip reikės tiesinti nepriklausomai nuo greičio.

    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Linkti gali kur tik nori, bet pinigai ir ekonominis pagrindimas yra svarbiau. Lenkijoje, priešingai nei Lietuvoje, yra daugiau realizmo ir jei jau nedarė tarp Varšuvos ir Bialystoko 250, tai nedarys ir kitur. Motyvai, kaip rašiau, pinigai, ekonominis pagrindimas ir aplamai logika bei politinis pateisinamumas. Ar kaip tą pavadinti. Nes Lenkija neturi jokios tokio lygio greituminės jungties su Vokietija, ar tarp Varšuvos ir Krokuvos, o čia kažkokiame pakraštyje darys 250? Kaip tai paaiškinti visuomenei? Dajoš greitąjį geležinkelį į Berlyną ar bent Krokuvą, Gdanską, Poznanę, o ne į kažkokius užkampius.
    Į Krokuvą ir Katovicus (iš dalies ir į Vroclavą) dabar yra 200 km/val., artimiausioje ateityje kels mažiausiai iki 230. Į Poznanę trasą reikėtų perdaryti iš pagrindo, dėl ko dabar greitis nebus keliamas. O Elko-Trakiškių geležinkelio atveju yra patogi situacija, kad linija ir taip turi būti tiesinama.

    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    5 ar 6 traukiniai per dieną laisvai važiuoja ir vienkeliu geležinkeliu.
    Apie tai ir rašau. Todėl 200 km/h (ar 250 paskutinėje atkarpoje) laisvai galima pasiekti ir neatskiriant vietinio susisiekimo nuo tarpmiestinio.

    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Ir aplamai RB yra pavėluotas projektas. Pavėluotas 20 metų. Geležinkelio reikėjo jau apie 2000-uosius. Dabar keleiviai tokius atstumus skraido. Ar daug kam ten reikia į Varšuvą kaip persėdimo tašką, jei gali tiesiai skristi į Vokietiją, Prancūziją ar Čekiją. Kaina? Taip. Bet laiko kiek susitaupo. Krovinių gabenimui irgi nereikia RB toliau Kauno. Reikia įrengti kelis perkrovimo terminalus iš vienos vėžės į kitą ir viskas. Ir politinio sprendimo, kuris ekonomiškai verstų kroviniu gabenti geležinkeliu, o ne autotransportu - didelių kelių mokesčių sunkvežimiams ir griežto vairuotojų darbo grafiko kontrolės, eismo ribojimo dieną ir per šventes. Ir viskas. O keleiviniams susiisiekimui esamu geležinkeliu galima nupirkti Talgo traukinius su keičiamu vėžės pločiu, kai vėžės plotis pakeičiamas per 2-3 minutes automatiškai praktiškai važiuojant nesustojant, tik lėtai (3-5km/h greičiu) per įrenginį. Ir tokie traukiniai esamu geležinkeliu jau seniausiai (bent jau nuo 2016 metų nutiesus RB iki Kauno) galėjo važinėti ir į Rygą, ir į Taliną, ir į Vilnių iš Varšuvos.
    Tai kad būtent tavo siūlomas variantas keleivių pervežimui ir būtų visiškai nekonkurencingas palyginus su kitomis transporto šakomis. RB statoma visų pirma dėl greičio (vežė tai daugiau strateginis sprendimas), nes 250 km/val. su esamomis linijomis neįmanoma pasiekti.

    O kad projektas yra pavėluotas tai šimtu procentu sutinku. Dabar situacija yra panaši kaip su Lietuvos miestų viešuoju transportu - keleiviai jau prarasti ir grąžinti juos bus labai sunku. Todėl belieka tikėtis, kad aukšti RB parametrai (ir adekvačios kainos) bent iš dalies sugebės pritraukti potencialius keleivius. Turime visą krūva pavyzdžių, kaip naujas greitasis geležinkelis kardinaliai pakeičia visuomenės keliavimo įpročius. Vieni ryškiausių pavyzdžių - Prancūzijoje ir Ispanijoje, ypač tarp Madrido ir Barselonos, kur traukiniai beveik visiškai išstūmė anksčiau dominavusius lėktuvus. Bet ir kitose šalyse matome panašų efektą (taip pat ir Lenkijoje tarp sostinės ir Krokuvos/Gdansko/Katovicų/Vroclavo).

    Komentuoti:


  • artexs
    replied
    Labai didelę įtaką keliavimo būdui gali daryti "mados", kaip pvz. Švedijoje skatinama keliauti traukiniais, o ne lėktuvais (flight-shaming). Arba politika - pvz. nuspręs Europos žalieji apmokestinti co2 mokesčiu keliaujančius lėktuvais ir baigsis pigūs trumpi skrydžiai ryanairais.
    Todėl nutiesus greituosius geležinkelius jie gali tapti netgi labai populiarūs.

    Komentuoti:

Working...
X